c2dfce1f-6a25-417f-bfde-ee3772d09efc · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-416-516/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01039-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 126.5.; 126.8. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 12 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Erdenas I“ kreditorių susirinkimo pirmininko Č. M. ir kreditorių D.

K., V. K., uždarųjų akcinių bendrovių „Arnoldo automobiliai“, „Gintreda“, „Erdenas Group“ „Capital Consulting International“ ir Baltarusijos akcinės bendrovės „Erdenas By“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria iÅ¡ dalies patenkintas bankroto administratoriaus skundas, civilinėje byloje Nr. 2-5826-798/2014 pagal bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Karaliaučiaus grupė“ skundÄ dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Erdenas I“ 2014 m. rugsėjo 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, ir n u s t a t ė :

Ginčo esmė Ginčas byloje kilo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo.Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 11 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Erdenas I“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Karaliaučiaus grupė“. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartimi patvirtini bankrutuojančios UAB (toliau – ir BUAB) ,,Erdenas I“ kreditorių finansiniai reikalavimai.Bankroto administratoriaus UAB „Karaliaučiaus grupė“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti 2014 m. rugsėjo 4 d.

BUAB „Erdenas I“ kreditorių susirinkimo nutarimus priimtus: 1-uoju darbotvarkės klausimu (nuspręsta laikyti, kad 2014 m. liepos 30 d. ieÅ¡kinys V. K. ir D. K. pareikÅ¡tas neteisėtai ir nepagrįstai, o I. J. ir E. D. pareikÅ¡tas per mažai sumai, ir bankroto administratorius piktnaudžiauja savo teisėmis, pareikÅ¡damas melagingÄ ieÅ¡kinį); 2-uoju darbotvarkės klausimu (nuspręsta įpareigoti bankroto administratorių imtis skubių veiksmų dėl solidaraus žalos atlyginimo iÅ¡ kaltų asmenų ir pakartotinai kreiptis į Vilniaus apygardos teismÄ dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo); papildomu darbotvarkės klausimu (nuspręsta informuoti Ä®monių bankroto valdymo departamentÄ prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Departamentas) dėl bankroto administratoriaus neetiÅ¡ko elgesio).

Bankroto administratorius nurodė, kad kreditoriai, siekdami atstatydinti administratorių, teigia, jog administratorius netinkamai vykdo savo pareigas, tačiau tokie kreditorių susirinkime iÅ¡dėstyti teiginiai yra nepagrįsti. Kreditoriai taip pat kaltina administratorių tuo, kad jis nepagrįstai ir neteisėtai pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, nors ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimÄ gali iÅ¡spręsti tik teismas, priėmęs procesinį sprendimÄ . Administratorius nurodė, kad priimdami ginčijamÄ nutarimÄ , kreditoriai siekia dirbtinai priversti administratorių atsisakyti ieÅ¡kinio, nes taip kreditoriai D.

K. ir V. K. vengia jiems galinčios kilti atsakomybės. Administratorius taip pat pažymėjo, kad susirinkimo trečiasis nutarimas į susirinkimo darbotvarkę buvo įtrauktas jau prasidėjus susirinkimui, apie tai iÅ¡ anksto neinformavus visų kreditorių, taip nesudarant galimybės visiems kreditoriams pasisakyti dėl Å¡io klausimo. Administratoriaus nuomone, buvo padarytas esminis procedÅ«rinis pažeidimas, lemiantis Å¡io nutarimo neteisėtumÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi bankroto administratoriaus skundÄ tenkino iÅ¡ dalies ir panaikino 2014 m. rugsėjo 4 d. vykusio BUAB „Erdenas I“ kreditorių susirinkimo metu pirmuoju darbotvarkės klausimu priimtÄ nutarimÄ , kuriuo nutarta laikyti, kad bankroto administratoriaus ieÅ¡kinys V.

K. ir D. K. pareikÅ¡tas neteisėtai ir nepagrįstai, o I. J. ir E. D. pareikÅ¡tas per mažai sumai; ir kad bankroto administratorius piktnaudžiauja savo teisėmis, pareikÅ¡damas melagingÄ ieÅ¡kinį.Teismas nustatė, kad administratoriaus skundas pateiktas praleidus nustatytÄ 14 dienų terminÄ . Tačiau teismas, vadovaudamasis tuo, kad bankroto bylose turi bÅ«ti ginamas vieÅ¡asis interesas, nutarė iÅ¡ esmės pasisakyti dėl skunde nurodytų kreditorių nutarimų panaikinimÄ pagrindžiančių aplinkybių.Teismas, nagrinėdamas kreditorių susirinkimo 2-uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo teisėtumÄ , konstatavo, kad kreditoriai, nusprendę, jog po bankroto bylos iÅ¡kėlimo BUAB „Erdenas I“ bankroto administratorius nesiėmė veiksmų, kad investicinė sutartis nebÅ«tų nutraukta, taip bendrovei padarydamas 872 864 JAV dolerių žalÄ , nutarė kreiptis į teismÄ dėl administratoriaus pakeitimo.

Teismas pažymėjo, kad kreditorių susirinkimo pirmininkas kelis kartus kreipėsi į teismÄ dėl administratoriaus pakeitimo ir praÅ¡ymas nebuvo tenkintas, tačiau teismų buvo konstatuota kreditorių susirinkimo teisė pakartotinai kreiptis į teismÄ dėl administratoriaus pakeitimo, be to, Å¡i teisė reglamentuota Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Ä®BÄ®) 23 straipsnio 13 punkte.Nagrinėdamas 1-uoju darbotvarkės klausimu priimtÄ kreditorių nutarimÄ , teismas atkreipė dėmesį, kad kreditoriai neturi teisės besÄ lygiÅ¡kai primesti administratoriui jų valios ir tokiu bÅ«du susiaurinti administratoriaus teises, įtvirtintas Ä®BÄ® ir kituose teisės aktuose.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl to, ar pagrįstai bankroto administratorius pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovams V. K., D. K., I. J., E. D. dėl žalos atlyginimo. Tai bus iÅ¡spręsta civilinėje byloje Nr. 2-5297-611/2014, teismui priėmus procesinį sprendimÄ . Teismas taip pat pažymėjo, kad Ä®BÄ® nenustato kreditoriams teisės konstatuoti administratoriaus pareikÅ¡to ieÅ¡kinio (ne)pagrįstumÄ ar piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Nagrinėdamas papildomu darbotvarkės klausimu priimto nutarimo teisėtumÄ , teismas nustatė, kad „už“ kreipimÄ si į DepartamentÄ dėl bankroto administratoriaus neetiÅ¡ko elgesio ir netinkamų veiksmų balsavo 74,46 proc. kreditorių, kurių finansinius reikalavimus patvirtino teismas.

Tiek pat kreditorių balsavo „už“ papildomo klausimo įtraukimÄ Ä¯ susirinkimo darbotvarkę. Teismas konstatavo, kad kreipimasis į DepartamentÄ nepažeidžia bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisėtų interesų. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai BUAB „Erdenas I“ kreditorių susirinkimo pirmininkas Č. M. ir kreditoriai D. K., V. K., UAB „Arnoldo automobiliai“, „Gintreda“, „Erdenas Group“ „Capital Consulting International“ ir Baltarusijos akcinė bendrovė „Erdenas By“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarties dalį, kurioje iÅ¡ dalies tenkinamas bankroto administratoriaus skundas.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi teisėjas A. R. buvo nuÅ¡alintas nuo BUAB „Erdenas I“ bankroto bylos (Nr. B2-3318-798/2014) nagrinėjimo. Nors minėtoje nutartyje teismas tiesiogiai nepasisako dėl teisėjo nuÅ¡alinimo nuo kitų, tiesiogiai su BUAB „Erdenas I“ bankroto byla susijusių, civilinių bylų, pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ laikoma, kad, kai bylos susijusios tiesiogiai, nuÅ¡alinimo klausimas sprendžiamas abiejose bylose tuo pačiu procesiniu sprendimu.

Kitaip teisėjo nuÅ¡alinimas tik nuo vienos iÅ¡ susijusių bylų netektų prasmės. SkundžiamÄ 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį teisėjas A. R. priėmė jau po nutarties dėl jo nuÅ¡alinimo priėmimo, todėl laikytina, kad teisėjas žinojo apie nuÅ¡alinimÄ ir turėjo pats nusiÅ¡alinti nuo civilinės bylos Nr. 2-5826-798/2014 nagrinėjimo. Jam to nepadarius – nutartis naikintina dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo.Teismas nenustatė jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių turėjo bÅ«ti atnaujintas administratoriaus praleistas terminas skundui paduoti.

Bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas kreditorių interesus, gina ir vieÅ¡Ä jį interesÄ . Nagrinėjamu atveju administratorius nenurodo jokių kreditorių, kurių interesai bÅ«tų ginami jo teikiamais skundais. Teismas, savo iniciatyva atnaujinęs praleistÄ terminÄ , veikė neįsigilinęs į situacijÄ ir iÅ¡ esmės prieÅ¡ vieÅ¡Ä jį interesÄ , dėl to darytina iÅ¡vada, kad teisėjas yra Å¡aliÅ¡kas.Teismas, panaikindamas 1-uoju darbotvarkės klausimu priimtÄ nutarimÄ , sprendė tik dėl nutarimo rezoliucinės dalies, kai tuo tarpu visÄ nutarimÄ sudaro dvi neatsiejamos dalys –konstatuojamoji ir rezoliucinė.

Kreditoriai ginčijamu nutarimu nepretenduoja į teismo vaidmenį, o tik siekia atsiriboti nuo neteisėtų bankroto administratoriaus veiksmų. Teismo argumentas, kad kreditorių susirinkimui nenustatyta teisė konstatuoti administratoriaus ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ ar piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, laikytinas prieÅ¡taraujančiu bendrajam principui „leidžiama tai, kas neuždrausta“ bei Ä®BÄ® 23 straipsnio 17 daliai. Bankroto administratorius UAB „Karaliaučiaus grupė“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai:Teisėjo nuÅ¡alinimo klausimas yra ne kreditorių susirinkimo pirmininko, o teismo ar atitinkamo teismo skyriaus pirmininko kompetencija. Be to, teisėjas A. R. nuÅ¡alintas nuo civilinė bylos Nr. B2-3318-798/2014 nagrinėjimo ne todėl, kad yra konstatuotas jo Å¡aliÅ¡kumas, o siekiant operatyvaus bylos nagrinėjimo, kuris dėl nuolatinių nepagrįstų kreditorių skundų yra vilkinimas. Nesutikimas su bylÄ nagrinėjančio teismo procesiniais spendimais nėra pagrindas savaime abejoti teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartyje net nėra užsiminta apie tai, kad teisėjas A. R. yra nuÅ¡alinamas ir nuo kitų bylų, o ne tik nuo civilinės bylos Nr. B2-3318-798/2014. Apeliantų cituojama Å iaulių apygardos teismo nutartis negali bÅ«ti laikoma precedentu Å¡ioje byloje.VieÅ¡asis interesas bankroto bylose vyrauja per se. Apeliantai siekia suklaidinti teismÄ , remdamiesi Å¡iai bylai neaktualia teisės aiÅ¡kinimo praktika ir iÅ¡kreipdami teismų praktikÄ jiems palankia linkme.

VieÅ¡asis interesas bankroto bylose neapsiriboja vien tik maksimaliu kreditorių interesų užtikrinimu. Be to, formalus procesinių klausimų pažeidimas (termino praleidimas) neatima iÅ¡ sÄ Å¾iningos proceso Å¡alies teisės pateikti skundÄ .Apeliantai, priimdami neteisėtÄ nutarimÄ , virÅ¡ija kreditorių susirikinimo kompetencijÄ ir siekia naudos sau. Susirinkimas turi tik teises iÅ¡vardytas Ä®BÄ® 23 straipsnyje ir kitas teises, įtvirtintas Ä®BÄ®. Ä®BÄ® nenustato kreditorių susirinkimo teisės vertinti administratoriaus ieÅ¡kinį, jo pagrįstumÄ .

Ginčijame nutarime kreditoriai prieštarauja patys sau: nurodydami, kad ieškinys yra neteisėtas, kartu pripažįsta, jog ieškinys I. J. ir E. D. pareikštas per mažai sumai, t. y patvirtina, kad bent iš dalies ieškinys yra pagrįstas. Kreditoriai dirbtinai siekia išvengti jiems patiems galinčios kilti atsakomybės.Apeliantai yra tarpusavyje susiję asmenys, ginčijamu nutarimu siekiantys išskirtinai sau palankaus bankroto proceso. Operatyvus bankroto procedūros vykdymas yra trikdomas pačių apeliantų veiksmais.

Apeliantai net 4 kartus iÅ¡ eilės, nesulaukdami pirmiau pareikÅ¡tų praÅ¡ymų iÅ¡spendimo, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ dėl administratoriaus atstatydinimo, be to, apeliantai skundžia beveik visas teismų nutartis, priimtas bankroto procese. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl neteisėtos sudėties teismo Apeliantų nuomone, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis visų pirma naikintina dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo, kaip iÅ¡nagrinėta neteisėtos sudėties teismo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kadangi skundžiamÄ nutartį priėmęs teisėjas A.

R. buvo nuÅ¡alintas nuo BUAB „Erdenas I“ bankroto bylos Nr. B2-3318-798/2014 nagrinėjimo ir, apeliantų įsitikinimu, yra Å¡aliÅ¡kas.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad apeliantai pareiÅ¡kimÄ dėl teisėjo A. R. nuÅ¡alinimo pateikė tik civilinėje byloje Nr. B2-3318-798/2015, nors pačiame pareiÅ¡kime ir suformulavo praÅ¡ymÄ nuÅ¡alinti teisėjÄ ne tik nuo bankroto bylos, bet ir nuo kitų su BUAB „Erdenas I“ bankroto byla susijusių civilinių bylų. Tačiau Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi teisėjas A.

R. nuÅ¡alintas tik nuo civilinės bylos Nr. B2-3318-798/2014 nagrinėjimo, nutarties motyvuojamoje dalyje pažymint, kad nėra objektyvaus pagrindo pripažinti teisėjo A. R. Å¡aliÅ¡kumÄ . Taigi teisėjas buvo nuÅ¡alintas nuo BUAB „Erdenas I“ bankroto bylos nagrinėjimo ne dėl jo Å¡aliÅ¡kumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi konstatavimo, o tik siekiant paÅ¡alinti bet kokias pareiÅ¡kėjų nurodytas abejones ir užtikrinti bylos iÅ¡nagrinėjimo operatyvumÄ . Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. B2-3318-798/2014, negali bÅ«ti traktuojama kaip teisėjo A.

R. Å¡aliÅ¡kumo apeliantų ir BUAB „Erdenas I“ atžvilgiu įrodymas, taigi ir kaip pagrindas konstatuoti, jog nagrinėjamoje byloje dėl kreditorių susirinkimo nutarimų skundžiamÄ nutartį priėmė Å¡aliÅ¡kas ir todėl neteisėtos sudėties teismas. Be to, kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje apeliantai nebuvo pateikę pareiÅ¡kimo dėl teisėjo nuÅ¡alinimo, o atskirajame skunde nenurodė jokių įrodymais pagrįstų duomenų, leidžiančių apeliacinės instancijos teismui suabejoti teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje buvo ne kartÄ pasisakyta, jog asmuo, reikÅ¡damas nuÅ¡alinimÄ , turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus iÅ¡nagrinėta neobjektyviai ir Å¡aliÅ¡kai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2014; 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012; kt.).

Taigi vien tik abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo iÅ¡reiÅ¡kimas atskirajame skunde, nenurodžius jokių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų Å¡aliÅ¡kumÄ pagrindžiančių aplinkybių, arba tiesiog nesutikimas su bylÄ nagrinėjančio teismo procesiniais sprendimais (pavyzdžiui, sprendimu atsižvelgti į vieÅ¡Ä jį interesÄ ir atnaujinti praleistÄ terminÄ administratoriui skundÄ paduoti) nėra pakankamas pagrindas konstatuoti CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo egzistavimÄ .Papildomai pažymėtina, kad apeliantų cituojama 2013 m. lapkričio 21 d.

Å iaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-88/2013, kurioje teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dvi civilinės bylos yra glaudžiai susijusios ir iki tam tikro laiko buvo nagrinėjamos vienoje byloje, nusprendė klausimÄ dėl teisėjo nuÅ¡alinimo iÅ¡spręsti abiejose bylose tuo pačiu procesiniu sprendimu, negali bÅ«ti laikoma precedentu nagrinėjamu atveju, kadangi iÅ¡ esmės skiriasi Å¡iuo metu apeliacinės instancijos teismo nagrinėjamos civilinės bylos ir Å iaulių apygardos teismo nagrinėtų bylų faktinės aplinkybės. Be to, minėtoje nutartyje Å iaulių apygardos teismas, įvertinęs konkrečias bylų aplinkybes, nusprendė esant tikslinga nuÅ¡alinimo klausimÄ iÅ¡spręsti vienu procesiniu sprendimu, tačiau jis nesuformulavo jokios kitus teismus įpareigojančius teisės taikymo ir / ar aiÅ¡kinimo taisyklės, tuo labiau nenurodė, kad teisėjo nuÅ¡alinimas vienoje byloje savaime reiÅ¡kia jo nuÅ¡alinimÄ visose atskirose, nors galbÅ«t ir susijusiose, bylose be atskirų tam klausimui iÅ¡spręsti priimtų nutarčių.

Dėl praleisto termino atnaujinimo Apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino bankroto administratoriaus praleistÄ terminÄ skundui paduoti ir taip iÅ¡ esmės veikė prieÅ¡ vieÅ¡Ä jį interesÄ .Ä®BÄ® 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali bÅ«ti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kuriÄ kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimÄ .Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje administratorius praleido įstatymo nustatytÄ 14 dienų terminÄ skundui dėl kreditorių susirinkimo nutarimų paduoti.

BUAB „Erdenas I“ kreditorių susirinkimas, kuriame, remiantis kreditorių susirinkimo protokolu (b. l. 11), dalyvavo ir administratoriaus įgaliotas asmuo, įvyko 2014 m. rugsėjo 4 d., taigi skundas turėjo bÅ«ti paduotas iki 2014 m. rugsėjo 19 d., tačiau faktiÅ¡kai buvo gautas Vilniaus apygardos teisme tik 2014 m. rugsėjo 30 d., t. y. pavėlavus 11 dienų. Kartu pažymėtina, kad iÅ¡ paties administratoriaus skundo turinio matyti, kad jis (administratorius) 14 dienų terminÄ skaičiavo ne nuo kreditorių susirinkimo dienos, bet nuo susirinkimo protokolo gavimo momento, taigi įstatymo nustatyto termino praleidimas buvo nulemtas ne administratoriaus nerÅ«pestingumo, o netinkamo termino eigos pradžios momento nustatymo.Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad Å¡ios kategorijos bylose, kai bent viena iÅ¡ Å¡alių yra bankrutuojanti įmonė, teismas turi bÅ«ti aktyvus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2020/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1819/2014; taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2010 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2010).

Bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia, kad bankroto procesas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu. Šio proceso teisėtumo kontrolė pavesta teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2011). Taigi teismas yra įpareigotas kontroliuoti, kad bankroto procesas ne tik atitiktų kreditorių ar jų daugumos interesus, bet ir neprieštarautų ĮBĮ ir kitų teisės aktų nuostatoms, taip pat ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams.

Tik taip gali būti užtikrintas bankroto bylose esantis viešasis interesas, kuris, skirtingai nei supranta apeliantai, nepasireiškia vien tik kreditorių daugumos bet kokių interesų gynimu, bet yra balanso tarp kreditorių daugumos, pačios bankrutuojančios įmonės, kaip skolininko, bei kreditorių mažumos interesų užtikrinimas ir bet kurio iš šių subjektų (subjektų grupės) akivaizdaus būtent teisėtų interesų pažeidimo pašalinimas. Pažymėtina ir tai, kad bet kurio iš subjektų interesai negali būti ginami neteisėtomis priemonėmis, o nutarimų priėmimas kreditorių susirinkime balsų dauguma savaime nereiškia priimtų nutarimų teisėtumo, savo ruožtu teismas turi užtikrinti, kad vien tik dėl formalių procesinių ar procedūrinių priežasčių bankroto procese nebūtų įteisinti akivaizdžiai neteisėti veiksmai, sprendimai ir nutarimai.

PrieÅ¡ingas teismo elgesys prieÅ¡tarautų ne tik teismų praktikai, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta teismo pareiga pripažinti kreditorių susirinkimo nutarimus neteisėtais, kai nustatoma, kad priimti nutarimai prieÅ¡tarauja imperatyviosioms Ä®BÄ®, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012), bet ir pažeistų vieÅ¡Ä jį interesÄ .Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , taip pat įvertinęs visas bylos aplinkybes, inter alia ir tÄ aplinkybę, kad terminas skundui paduoti praleistas tik 11 dienų, bei vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, apeliacinės instancijos teismas priėjo iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino administratoriaus praleistÄ 14 dienų terminÄ .

Dėl 1-uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo Kaip matyti iÅ¡ kreditorių susirinkimo 1-uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalies, kreditoriai, aptarę administratoriaus ieÅ¡kinyje, pateiktame kitoje civilinėje byloje Nr. 2-5297-611/2014, iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes ir tam tikras iÅ¡ jų įvardiję kaip neatitinkančias tikrovės bei iÅ¡dėstę jų pozicijÄ pagrindžiančius faktus, konstatavo, kad „ieÅ¡kinys D. K. ir V. K. pareikÅ¡tas nepagrįstai ir neteisėtai, o I.

J. ir E. D. atžvilgiu ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas per mažai sumai“. Be kita ko, minėtame nutarime kreditoriai nurodė, kad dėl investicinės sutarties nutraukimo atsakomybė tenka I. J., N. T., UAB „Maritime Baltic Eu“ ir pačiam bankroto administratoriui. Kreditoriai taip pat konstatavo, kad administratorius piktnaudžiauja savo teisėmis, pareikÅ¡damas melagingÄ ieÅ¡kinį. Taigi kreditoriai, aplinkybes, kurias turėtų ir galėtų dėstyti atsiliepimuose į ieÅ¡kinį ar konkrečios bylos nagrinėjimo metu, nurodė kreditorių susirinkimo nutarime jau kaip įrodytas.

Be to, administratoriaus nesutikimas su kreditorių nurodytomis aplinkybėmis ir ieÅ¡kinio pateikimas įvardijamas kaip administratoriaus atsakas į jam iÅ¡sakytÄ kritikÄ ir kaip piktnaudžiavimas teisėmis, tokiu bÅ«du iÅ¡ esmės nepagrįstai prieÅ¡pastatant administratoriui įstatymo nustatytų pareigų vykdymÄ ir kreditorių interesų ginimÄ .Kaip jau buvo minėta Å¡ioje nutartyje, bankroto procese turi bÅ«ti užtikrintas balansas tarp kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesų.

Administratorius, gindamas tiek kreditorių, tiek įmonės interesus, negali nepaisyti jam Ä®BÄ® ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų (Ä®BÄ® 11 straipsnio 13 dalies 2 punktas), o Å¡ių reikalavimų vykdymas, net ir neatitinkantis asmeninių tam tikrų kreditorių tikslų, negali bÅ«ti jų naudojamas kaip pretekstas administratoriui atstatydinti. Administratorius turi imtis visų jam prieinamų ir teisėtų priemonių, kad į įmonę bÅ«tų grÄ Å¾inti galbÅ«t neteisėtai ir nepagrįstai iÅ¡ įmonės paimti, įmonės netekti ir pan. pinigai, kadangi tokių pinigų grÄ Å¾inimas į bankrutuojančios įmonės turtÄ atitinka visų kreditorių interesus, padidindamas galimybę visiÅ¡kai patenkinti kreditorių reikalavimus.

Ä®BÄ® normos, reglamentuojančios administratoriaus funkcijas ir įgaliojimus, yra imperatyviojo pobÅ«džio. Å ių normų reikalavimai negali bÅ«ti keičiami nei pavedimo sutartimi, nei konkrečiais kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto nutarimais. Kreditorių susirinkimas (kreditorių komitetas) neturi teisės įsiterpti į administratoriaus kompetencijÄ , kuri įstatymu yra priskirta jam, o ne kreditorių susirinkimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010).Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas bei akcentavo administratorius atsiliepime į ieÅ¡kinį, bÅ«tent teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenys, gali konstatuoti tam tikrų asmenų veiksmų teisėtumÄ ar neteisėtumÄ ir savo ruožtu administratoriaus paduoto ieÅ¡kinio pagrįstumÄ arba nepagrįstumÄ .

Kreditorių susirinkimas iki teismo procesinio sprendimo priėmimo momento negali konstatuoti nei tam tikrų asmenų atsakomybės ir pareigos atlyginti žalÄ , nei administratoriaus pateikto ieÅ¡kinio nepagrįstumo ir tuo pagrindu administratoriaus veiksmų neteisėtumo ar piktnaudžiavimo teisėmis. Savo ruožtu prieÅ¡ingas kreditorių susirinkimo elgesys, t. y. tokio kaip Å¡ioje byloje (1-uoju darbotvarkės klausimu) nutarimo priėmimas, vertintinas kaip spaudimas administratoriui, iÅ¡ esmės verčiantis jį pasirinkti tarp įstatymo nustatytų pareigų vykdymo ir visapusiÅ¡ko kreditorių daugumos bet kokių interesų atstovavimo, leidžiančio administratoriui iÅ¡vengti atstatydinimo.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų atskirajame skunde iÅ¡sakytu argumentu, kad teisė konstatuoti ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ ir administratoriaus piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis iÅ¡ esmės nustato bendrasis principas „leidžiama, kas neuždrausta“ ir Ä®BÄ® 23 straipsnio 17 dalis. Ä®BÄ® 23 straipsnio 17 dalyje kreditorių susirinkimui suteikta teisė spręsti kitus kreditorių susirinkimo kompetencijai Å¡io įstatymo (t. y. bÅ«tent Ä®BÄ®) priskirtus klausimus.

Tačiau nė viena Ä®BÄ® nuostata nesuteikia kreditorių susirinkimui teisės konstatuoti ieÅ¡kinio pagrįstumÄ / nepagrįstumÄ . Pažymėtina ir tai, kad bankroto procedÅ«ros yra vykdomos griežtai laikantis Ä®BÄ® nustatytų reikalavimų, o principas „leidžiama, kas neuždrausta“ negali bÅ«ti prieÅ¡pastatytas sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principams, ir aiÅ¡kinamas, kaip leidžiantis kreditorių susirinkimui spausti administratorių, primesti jam savo valiÄ ar kitaip versti pastarÄ jį veikti tik iÅ¡kirtinai kreditorių, susijusių tarpusavy ir turinčių bendrų interesų (kÄ patvirtina bylos aplinkybės, inter alia ir tai, kad sutampa trečiosios eilės kreditorių UAB „Arnoldo automobiliai“, UAB „Gintreda“, UAB „Erdenas Group“ ir Baltarusijos AB „Erdenas By“ nurodytas adresas – Konstitucijos pr. 15/5, D.

K. ir V. K., kurie taip pat balsavo „už“ pripažinimÄ , kad administratoriaus ieÅ¡kinys jų atžvilgiu yra nepagrįstas, yra UAB „Erdenas Group“ akcininkai, be to, V. K. bei D. K. buvo BUAB „Erdenas I“ akcininkai bei vadovai), naudai, nepaisant Ä®BÄ® bei kitų teisės aktų reikalavimų. Remdamasis iÅ¡dėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, o atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bankroto administratoriaus patirtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos, nes administratorius iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės nepateikė iÅ¡laidas bei jų dydį pagrindžiančių dokumentų. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                  Rasa GudžiÅ«nienė            Â