2016-08-03 Nr. AB-15437-3-61-3-05869-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. TA-85-756/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05869-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3, 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. rugpjūčio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Ričardo Piličiausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos F. I. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos F. I. skundą atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo, priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja F. I. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–12) bei patikslintais skundais (I t., b. l. 44–50, 59–65), kuriais prašė:

1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. (1.7.)S-2856-4163-15;

2) panaikinti Tarnybos 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. (1.7.)S-2857-3389-15;

3) panaikinti Tarnybos 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. (1.7.)SD-2608-15;

4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 500 000 Eur neturtinę žalą.

Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 87–90).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 24 d. sprendimu (I t., b. l. 189–194) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėja F. I. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) 2016 m. balandžio 11 d. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 1–13), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

II. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi (II t., b. l. 12–13) atsisakė priimti pareiškėjos F. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimo panaikinimo ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui.

Šioje nutartyje teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas ginčijamą sprendimą priėmė ir paskelbė 2016 m. kovo 24 d., todėl paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo pateikimo teismui diena, vadovaujantis ABTĮ 127 straipsnio 1 dalimi, buvo 2016 m. balandžio 7 d. Pareiškėja apeliacinį skundą teismui pateikė tik 2016 m. balandžio 11 d. (pagal gavimo teisme spaudą), t. y. praleidusi įstatyme nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą. Pareiškėja prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti nepareiškė, todėl jos apeliacinis skundas yra nepriimtinas ir kartu su priedais gražinamas jį padavusiam asmeniui. Ši nutartis neužkerta galimybės asmeniui pakartotinai pateikti teismui apeliacinį skundą kartu su prašymu atnaujinti praleistą terminą jam paduoti, prašyme nurodant ir pagrindžiant termino praleidimo priežastis iki skundo pateikimo dienos.

III. Pareiškėja Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2016 m. gegužės 4 d. (pagal gavimo teisme spaudą) pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimo panaikinimo bei prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui pateikti. Pareiškėja prašyme dėl praleisto termino atnaujinimo nurodė, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti turėtų būti atnaujintas dėl šių priežasčių:

1) skundo dalykas šioje byloje yra šiurkštus pareiškėjos teisių, garantuojamų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų tarptautinių bei nacionalinių teisės aktų, pažeidimas;

2) pareiškėja neturi jokio teisinio išsilavinimo, todėl sąžiningai suklydo dėl skundo padavimo termino (pareiškėja rengia procesinius dokumentus tiek administracinėse, tiek civilinėse bylose, o procesinių terminų skaičiavimo tvarka skiriasi). Be to, pareiškėjos rengtų dokumentų ir atliktų procesinių veiksmų krūvis laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 14 d. iki 2016 m. kovo 28 d. buvo labai didelis;

3) pareiškėjai nebuvo suteikta teisinė pagalba, todėl ji neturėjo atstovo šioje byloje;

4) pareiškėja yra senyvo amžiaus – jai 65 metai. Jos pajamos nėra didėlės, todėl ji negalėjo pasinaudoti kokybiškomis teisinėmis paslaugomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja apeliacinį skundą bei prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 2016 m. gegužės 4 d., t. y. iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 148 str.; Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.), pareiškėjos prašymas dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo nagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 1 dalis nustatė, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, gali būti skundžiami apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo. Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 127 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju paskutinė apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimo padavimo diena buvo 2016 m. balandžio 7 d. Tačiau pareiškėja apeliacinį skundą teismui padavė tik 2016 m. balandžio 11 d. (pagal gavimo teisme spaudą), t. y. praleidusi įstatymo nustatytą keturiolikos dienų apskundimo terminą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, konstatavęs, kad pareiškėja praleido ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir jo neprašo atnaujinti, 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos apeliacinį skundą ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui. Teisėjų kolegija pažymi, kad prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą pareiškėja apeliacinės instancijos teismui pateikė tik 2016 m. gegužės 4 d. (pagal gavimo teisme spaudą), t. y. praėjus net 14 dienų nuo minėtos LVAT nutarties pareiškėjai išsiuntimo.

Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui 2016 m. gegužės 4 d. pateiktame prašyme atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą nurodė šias minėto termino praleidimo priežastis – tai, kad ji neturi teisinio išsilavinimo, yra senyvo amžiaus, neturi pakankamai lėšų kvalifikuotai teisinei pagalbai įsigyti, be to, laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 14 d. iki 2016 m. kovo 28 d. buvo itin užimta (rengė procesinius dokumentus kitoms institucijoms ir teismams); taip pat pareiškėja nurodė, kad sąžiningai suklydo, t. y. sumaišė procesinių dokumentų pateikimo civiliniams bei administraciniams teismams terminus. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas termino praleidimo priežastis bei atsižvelgusi į byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad nurodytos priežastys nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą.

Pareiškėjos teiginys, kad ji neturėjo kvalifikuotos teisinės pagalbos ir neturi teisinio išsilavinimo, todėl suklydo dėl apskundimo tvarkos nėra pagrįstas, kadangi Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 24 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodė, kad „sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą“. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo nuorašas pareiškėjai įteiktas 2016 m. kovo 24 d. (išsiųstas elektroninių ryšių priemonėmis, t. y. per EPP, bei elektroniniu paštu, I t., b. l. 195). Vadinasi, pareiškėja jau 2016 m. kovo 24 d. turėjo galimybę susipažinti su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimu bei jo apskundimo tvarka (pažymėtina, kad pareiškėja dalyvavo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 7 d. posėdyje, todėl apie tai, kad sprendimas bus skelbiamas 2016 m. kovo 24 d., 10.30 val., žinojo, I t., b. l. 184–187).

Pareiškėja apeliacinį skundą bei prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą surašė pati, todėl teisinio išsilavinimo neturėjimas nesutrukdė jai parengti ir teismui pateikti šiuos procesinius dokumentus. Tai, kad pareiškėja uždelsė pateikti teismui apeliacinį skundą yra jos pačios pasirinktas elgesio variantas, nes, kaip jau minėta, jai nepalankaus teismo sprendimo apskundimo tvarka buvo išaiškinta pačiame skundžiamame sprendime (iš prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą turinio matyti, kad pareiškėja kvalifikuotos teisinės pagalbos neturėjimą sieja su netinkamu teismo sprendimų apskundimo terminų supratimu).

Pareiškėja nurodo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 14 d. iki 2016 m. kovo 28 d. buvo itin užimta – turėjo didelį emocinį ir fizinį krūvį, nes rengė įvairius procesinius dokumentus kitiems teismams ir institucijoms. Tačiau skundžiamas teismo sprendimas priimtas ir pareiškėjai išsiųstas elektroninių ryšių priemonėmis 2016 m. kovo 24 d., o pareiškėjos nurodomas didelio užimtumo laikotarpis, jos teigimu, baigėsi 2016 m. kovo 28 d. Vadinasi, po 2016 m. kovo 28 d. pareiškėja turėjo pakankamai laiko parengti ir laiku pateikti teismui apeliacinį skundą, kadangi apeliacinio skundo padavimo terminas baigėsi tik 2016 m. balandžio 7 d.

Šiuo aspektu apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad įstatymų nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo, tame tarpe ir apeliacinio skundo padavimo teismui, terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Pagal administracinių teismų praktiką sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 26 d. nutartį adm. byloje Nr. AS502-499/2013; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį adm. byloje Nr. AS-986-552/2015). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (pvz., LVAT 2008 m. gegužės 20 d. nutartis adm. byloje Nr. A438-798/2008). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pareiškėja pati pasirinkto savo elgesio variantą (delsė paduoti apeliacinį skundą), todėl apeliacinio skundo padavimo terminą praleido dėl subjektyvių, nuo jos valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis ABTĮ 127 straipsnio 2 dalies taikymo kontekste.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos F. I. praleistas apeliacinio skundo padavimo terminas neatnaujinamas ir apeliacinį skundą priimti atsisakoma. Skundas su priedais grąžinamas pareiškėjai (ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi ir 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos F. I. prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjos F. I. apeliacinį skundą ir jį kartu su priedais grąžinti skundą padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Ričardas Piličiauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė