2015-10-28 Nr. AB-20912-3-63-3-00947-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1277-552/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00947-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. J. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. J. M. skundą dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus nurodymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja M. J. M. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015 m. birželio 5 d. nurodymą Nr. 135D-768-(14.13.104) (toliau – ir Raštas).

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kadangi Raštas nelaikytinas pareiškėjai pasekmes sukeliančiu sprendimu. Atsakovo Raštu pareiškėja paraginta atlaisvinti savavališkai užimtą privačią žemę, nusikelti tvorą ir sutvarkyti žemę taip, kad ji būtų tinkama asmeniniam naudojimui, nurodytos tokių veiksmų neatlikimo pasekmės. Teismas ginčijamą Raštą vertino kaip informacinio pobūdžio, nes realias teisines pasekmes sukeliančiu teisės aktu galėtų būti nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriame būtų konstatuotas administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnyje, padarymo faktas dėl savavališko žemės užėmimo ir vengimo ją grąžinti.

II. Pareiškėja M. J. M. 2015 m. liepos 15 d. elektroninėmis ryšių priemonėmis pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja nurodė, kad Tarnyba Raštu konstatavo pareiškėjos tvorą esant pastatytą neteisėtai bei reikalavo, kad pareiškėja ją nugriautų. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad ginčo tvora yra nekilnojamasis daiktas, kuris yra registruotas Nekilnojamojo turto registre, turi unikalų numerį. Teismui pateiktoje VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopijoje nurodomi nekilnojamojo daikto priklausiniai: kiti statiniai (inžineriniai) – Kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė): statybos pradžia 1961, statybos pabaiga 1975 metai. Pareiškėja pabrėžia, kad jos nuosavybės teisė į tvorą bei kitus statinius yra absoliuti jos daiktinė teisė, todėl Tarnybos nurodymas pažeidžia nuosavybės bei valdymo teises ir yra neteisėtas. Pareiškėjos manymu, atsakovo Raštas vertintinas kaip teisines pasekmes jai sukeliantis individualus teisės aktas. Pareiškėja pažymi, kad Tarnyba konstatavo ją įvykdžius svetimos žemės užgrobimą bei neteisėtai pastačius tvorą, todėl teismas privalėjo jos skundą priimti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamos bylos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėja teismo prašė panaikinti Tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015 m. birželio 5 d. raštą Nr. 135D-768-(14.13.104). Šiame rašte prašoma iki nurodyto laiko atlaisvinti savavališkai užimtą privačią žemę, nusikelti tvorą ir sutvarkyti žemę taip, kad būtų tinkama asmeniniam naudojimui. Taip pat nurodyta, jog, nepašalinus iki nustatyto termino savavališkai pastatytos tvoros bei nesutvarkius teritorijos, atsakovas bus priverstas taikyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalį.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pagal savo turinį skundžiamas Raštas yra informacinio pobūdžio, nes realias teisines pasekmes sukeliančiu teisės aktu galėtų būti nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriame būtų konstatuotas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas, ir priėjo prie išvados, jog skundą atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y., jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-291/2014).

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sprendžiant klausimą dėl skundžiamos nutarties teisėtumo, turi būti nustatyta, ar teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos skundžiamas aktas nesukelia jai teisinių pasekmių. Nustačius, kad skundžiamas aktas jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia, darytina išvada, jog jis negali būti administracinės bylos dalyku, todėl skundą dėl tokio rašto panaikinimo atsisakyta priimti. Atitinkamai nustačius, kad skundžiamas aktas pareiškėjai sukelia teisines pasekmes, skundas dėl jo turėtų būti priimamas ir nagrinėjamas iš esmės, dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo priimamas teismo sprendimas.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamo rašto turiniu, konstatuoja, kad jame pareiškėjai nesuformuluoti jokie papildomi privalomi nurodymai (įpareigojimai),išskyrus tuos, kuriuos visiems žemės savininkams bei naudotojams nustato Žemės įstatymo 21 straipsnis bei Civilinio kodekso normos, tad jis nedaro tiesioginės įtakos jos teisėms ir pareigoms. Rašte, nors jis surašytas viešojo administravimo subjekto vardu, pareiškėjos tik prašoma nusikelti tvorą ir sutvarkyti žemę taip, kad ji būtų tinkama asmeniniam naudojimui. Iš skundžiamo rašto turinio matyti, kad juo pareiškėjai nėra taikomos jokios poveikio priemonės. Tai, jog jame bendrai nurodoma, kad savavališkai pastatytos tvoros nepašalinimas ir teritorijos nesutvarkymas užtraukia administracinę atsakomybę, negali būti vertinama, kaip poveikio priemonė ar sankcija. Teisines pasekmes pareiškėjai galėtų sukelti tik, pavyzdžiui, kitas sprendimas, kuris būtų priimtas kaip rašte suformuluoto priminimo nevykdymo pasekmė. Atitinkamai siekdama realaus savo galimai pažeistų teisių ir / ar teisėtų interesų gynimo, pareiškėja turėtų skųsti būtent tokį sprendimą arba Civilinio kodekso nustatyta tvarka išspręsti ginčą dėl žemės naudojimo teisėtumo. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2014 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-504/2014).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjos skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją panaikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos M. J. M. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius