2025-10-01 Nr. AB-15546-3-62-3-03389-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-780-821/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03389-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. K. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (trečiasis suinteresuotas asmuo V. K.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas N. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės AVPK, ir atsakovas) Veiklos skyriaus 2023 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. 64-IL-8802 „Panaikinti naudotojo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau – ir Sprendimas) (pareiškėjo skunde neteisingai nurodytas sprendimo Nr. 64-IL-8002 laikytinas rašymo apsirikimo klaida).

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Ginčijamas Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovas nesuteikė pareiškėjo tėvui V. K. tinkamų sąlygų atsakyti į užduodamus klausimus dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą pratęsimo, tokiu būdu apribojo pastarojo galimybes teisingai suprasti klausimus ir teisingai į juos atsakyti. Pareigūnas, apklausęs pareiškėjo tėvą V. K. dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą pratęsimo, dokumentus pildė kabinete, tuo tarpu V. K. laukė įstaigos koridoriuje, todėl pastarajam buvo sunku išlaikyti pokalbio nuoseklumą ir vientisumą. Dėl to V. K. neteisingai suprato klausimą ir neteisingai įvardijo situaciją, nurodydamas, kad sūnus N. K. gyvena Vilniuje ir pas jį atvažiuoja retkarčiais.

2.2. Pareiškėjas N. K. yra deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvena (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jis turi su darbo santykiais susijusių pareigų Marijampolėje, Vilniuje bei Kaune registruotoms bei šiuose miestuose veikiančioms įmonėms. Dėl didelės darbų apimties pareiškėjas dažniau vyksta į Vilniaus bei Kauno miestus, o Marijampolės mieste būna rečiau. Pareiškėjas neturi nei nuomojamo, nei panaudos pagrindais naudojamo kito būsto. Komandiruočių metu nakvoja viešbučiuose arba pas pažįstamus, o kartais automobilyje. Tačiau pareiškėjo namai neabejotinai yra adresu (duomenys neskelbtini) (pas tėvą). Pareiškėjo darbo pobūdis, kai dėl nuolatinių komandiruočių į skirtingas vietas pareiškėjas didžiąją savo laiko dalį praleidžia ne savo namuose, neapsprendžia asmens gyvenamosios vietos pasikeitimo. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 14 dalį nurodyta situacija nesuteikia teisės panaikinti naudotojo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

2.3. Tiek V. K., tiek N. K. pagal leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti (nešiotis) ginklus yra vienas kito ginklų naudotojai. Šie leidimai iš esmės buvo išduoti tam, kad abu asmenys (tėvas ir sūnus) tik būdami vienas kito ginklų naudotojais, gali teisėtai naudotis bendru seifu, esančiu (duomenys neskelbtini), savo ginklų laikymui (saugojimui). Ši ginklų laikymo vieta abiejų savininkų yra nurodyta bei deklaruota įstatymų nustatyta tvarka. Todėl naudotojo leidimas laikyti (nešiotis) ginklus suteikia teisę ne tik naudotis vienas kito ginklu, tačiau šiuo atveju yra reikalingas, kad kiekvienam iš ginklo savininkų nebūtų kliūčių teisėtai patekti į seifą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra (gali) būti laikomi abiejų asmenų ginklai.

3. Atsakovas Marijampolės AVPK atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:

4.1. Ginčijamas Sprendimas atitinka Įstatymo 2 straipsnio 18 punktą, 16 straipsnio 1 dalį bei 40 straipsnio 6 dalį, todėl yra pagrįstas ir teisėtas.

4.2. Marijampolės AVPK pareiškėjui N. K. 2021 m. sausio 21 d. išdavė leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) medžioklei. Pareiškėjas 2021 m. sausio 21 d. pateikė prašymą išduoti ginklo naudotojo leidimą savo tėvui V. K.. Kadangi pareiškėjas gyveno kartu viename būste su savo tėvu V. K. (duomenys neskelbtini), todėl 2021 m. sausio 21 d. tėvui buvo išduotas ir naudotojo leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas), kuris pastarajam suteikė teisę naudotis sūnui N. K. priklausančiais ginklais. N. K. savo vardu registruotų ginklų neturėjo ir neturi.

4.3. 2023 m. spalio 31 d. į Marijampolės AVPK atvyko pareiškėjo tėvas V. K., kuris pateikė prašymą pratęsti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą. Pildant prašymą V. K. nurodė, kad kartu su juo adresu (duomenys neskelbtini), gyvena žmona Z. K., kad sūnus N. K. gyvena Vilniuje ir pas jį atvyksta retkarčiais. V. K. buvo paaiškinta, jeigu sūnus N. kartu negyvena, tai jie vienas kito ginklų naudotojais būti negali, kad naudotojų leidimai bus panaikinti. V. K. paaiškinimus suprato, dėl jų neprieštaravo, pasirašė ant prašymo pratęsti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimą, kur ir buvo nurodyta, kad kartu su juo gyvena tik žmona Z. K.. Atsižvelgiant į V. K. pateiktus duomenis ir vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 6 dalies nuostatomis buvo priimtas Sprendimas, kuriuo panaikintas išduotas naudotojo leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini).

4.4. Pareiškėjo argumentas, kad jo tėvas neteisingai suprato pareigūno užduodamus klausimus, laikytinas pareiškėjo siekiu atgauti naudotojo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. K. prašė skundą patenkinti pareiškėjo nurodytais motyvais ir paaiškino, kad sūnus N. K. gyvena (duomenys neskelbtini) ir kito būsto neturi, pildant prašymą dėl leidimo ginklui pratęsimo, jis neteisingai suprato pareigūno klausimą, nurodydamas, kad kartu su juo gyvena tik žmona Z. K., nors faktiškai minėtame name gyvena ir sūnus N., ir dukters šeima, ir žmonos motina.

II. 6. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 28 d. sprendimu pareiškėjo N. K. skundą tenkino.

7. Teismas nustatė, kad Marijampolės AVPK N. K. 2021 m. sausio 21 d. išdavė leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) N1 medžioklei. N. K. 2021 m. sausio 21 d. pateikė prašymą išduoti ginklo naudotojo leidimą savo tėvui V. K., kadangi abu kartu gyvena (duomenys neskelbtini). V. K. (pareiškėjo tėvui) 2021 m. sausio 21 d. buvo išduotas naudotojo leidimas, kuris pastarajam suteikė teisę naudotis sūnui N. K. priklausančiais ginklais. N. K. savo vardu registruotų ginklų neturėjo ir neturi. 2023 m. spalio 31 d. V. K. pateikė Marijampolės AVPK prašymą pratęsti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimą. Prašyme nurodė, kad kartu su juo adresu (duomenys neskelbtini), gyvena žmona Z. K., kad sūnus N. K. gyvena Vilniuje ir pas jį atvyksta retkarčiais. Atsižvelgiant į V. K. pateiktus duomenis ir vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 6 dalies nuostatomis, 2023 m. spalio 31 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 64-IL-8802, kuriuo panaikintas naudotojo leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini).

8. Vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, kurios nustato leidimų naudotojams nešioti ir laikyti ginklus išdavimo ir jų panaikinimo pagrindus ir tvarką, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, kurios įtvirtina kriterijus fizinio asmens gyvenamajai vietai nustatyti, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis, kurios numato reikalavimus viešojo administravimo subjekto individualiam administraciniam sprendimui bei administracinei procedūrai, atsižvelgdamas, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, rėmėsi tik V. K. žodiniu paaiškinimu, kad jo sūnus N. K. gyvena Vilniaus mieste, tačiau šių aplinkybių netikrino, nenustatė, kur N. K. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, kur faktiškai gyvena, kur jis dirba, neapklausė nei N. K., nei jo motinos Z. K., siekiant patikrinti ir patvirtinti V. K. nurodytą aplinkybę, kad sūnus negyvena (duomenys neskelbtini), be to, nustatęs, kad pareiškėjo tėvą apklaususio policijos pareigūno tarnybinis pranešimas surašytas tik 2024 m. sausio 8 d., t. y. praėjus daugiau nei 2 mėnesiams nuo ginčijamo Sprendimo priėmimo, t. y. gavus pareiškėjo N. K. skundą, pažymėjęs, kad nei prie Sprendimo, nei atskirai nebuvo pateikta objektyvių, patikimų ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių, kad N. K. negyvena adresu (duomenys neskelbtini), teismas priėjo prie išvados, kad skundžiamas Sprendimas neatitiko Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, nagrinėjamu atveju nebuvo užtikrinta, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Teismas skundžiamą Sprendimą pripažintino nemotyvuotu ir nepagrįstu bei vertino, kad Sprendimas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, todėl turi būti panaikintas.

III. 9. Atsakovas Marijampolės AVPK apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą ir palikti galioti Marijampolės AVPK 2023 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. 64-IL-8802 „Panaikinti naudotojo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“.

10. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

10.1. Priimant ginčijamą Sprendimą buvo remtasi ne žodiniu V. K. paaiškinimu, kad jo sūnus N. K. gyvena Vilniaus mieste, o pagal jo raštiškame prašyme nurodytus duomenis, t. y. prašyme pratęsti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus galiojimą V. K., atsakydamas į teiginį „mano nurodytu adresu kartu gyvena asmenys, turintys daugiau kaip 14 metų“ nurodė tik žmoną Z. K. ir tai patvirtino savo parašu pasirašydamas prašymą.

10.2. V. K., kaip asmeniui, turinčiam leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, yra privaloma žinoti ir vykdyti tiek Įstatymo, tiek kitų ginklų apyvartą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl jo teisme išsakytas paaiškinimas, kad „neteisingai suprato pareigūno klausimą, nurodydamas, kad kartu su juo gyvena tik žmona Z. K., nors faktiškai minėtame name gyvena ir sūnus N., ir dukters šeima, ir žmonos motina“, yra tik gynybinė pozicija siekiant atgauti naudotojo leidimą.

10.3. Be kita ko, pareiškėjas nėra įvykdęs Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 11 punkte įtvirtintos pareigos pranešti apie kitus jo gyvenamoje vietoje gyvenančius asmenis. Taip pat pažymėtina, kad leidimas nešiotis ir leidimų laikyti ginklus galiojimas panaikinamas, kai leidimas nešiotis ginklus ar leidimas laikyti ginklus buvo įgytas pateiktus sąmoningai klaidingus duomenis ar suklastotus dokumentus.

10.4. Iš pateikto policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad pareigūnas atskiru klausimu tikslino apie sūnaus N. K. gyvenamąją vietą ir gavo tėvo V. K. patikinimą, kad sūnus N. K. (duomenys neskelbtini), viename būste kartu nebegyvena bei atvyksta tik retkarčiais iš Vilniaus. Policijos pareigūnas tarnybiniame pranešime išdėstė įvykio aplinkybes, dėl ko buvo priimtas Sprendimas, tik gavus pareiškėjo N. K. skundą, t. y. anksčiau papildomų duomenų teikti nebuvo jokio teisinio pagrindo ir poreikio.

10.5. Kadangi V. K. raštiškai patvirtino, kad sūnus kartu negyvena, todėl policijos pareigūnui nebuvo jokio pagrindo abejoti V. K. pateikta informacija, ir atlikti papildomus tikrinimo veiksmus siekiant nustatyti N. K. faktinę gyvenamąją vietą, tuo labiau to neįpareigoja atlikti nei Įstatymo, nei Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), nuostatos.

10.6. Pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginys, jog atsakovas netikrino N. K. gyvenamosios vietos ir neapklausė asmenų, yra nepagrįstas, kadangi vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendžiant dėl specialiosios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialiosios teisės turėjimui.

10.7. Pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, neteisingai taikė teisės normas ir priėmė nepagrįstą bei neteisingą sprendimą, kuris turi būti panaikintas.

11. Pareiškėjas N. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

12.1. Nuo 2021 m. sausio 21 d. iki Sprendimo priėmimo (2023 m. spalio 31 d.) aplinkybės, susijusios su pareiškėjo N. K. faktine gyvenamąja vieta, nepasikeitė. Jis visą nurodytą laiką dirbo komandiruotėse, nakvodamas įvairiuose miestuose, o nuolatinė faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta kaip buvo 2021 m. sausio 21 d., taip ir liko (duomenys neskelbtini), iki 2023 m. spalio 31 d. ir ten yra dabar. Atsakovui priimant Sprendimą, aplinkybes, susijusias su pareiškėjo gyvenamąja vieta, nebuvo pagrindo vertinti kaip nors kitaip, nei jos buvo vertinamos išduodant pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklą.

12.2. Pareiškėjas savo faktinės gyvenamosios vietos nėra pakeitęs, jo šeima, kaip ir jis pats, gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šioje vietoje jis leidžia savaitgalius, atostogas, šventes ir pan., todėl šią vietą laiko pagrindine savo gyvenamąja vieta. Šis adresas yra ir faktinė jo korespondencijos gavimo vieta. Pareiškėjas prieš priimant Sprendimą nebuvo apklaustas, pareiškėjas niekada nėra atsakovui nurodęs, kad jo gyvenamoji vieta pasikeitė. Vadinasi atsakovas, nustatydamas pareiškėjo gyvenamąją vietą tik iš jo tėvo pasisakymo, priimdamas individualų administracinį aktą iš esmės pasielgė formaliai.

12.3. Iš apeliaciniame skunde dėstomų aplinkybių matyti, kad pareiškėjo tėvas tik pasirašė, o ne pats užpildė prašymą policijos įstaigoje. Parengtos formos prašymą pildė pats pareigūnas, užduodamas tam tikrus klausimus pareiškėjo tėvui, todėl tai galėjo suponuoti pareigūno ir pareiškėjo tėvo tam tikrą nesusikalbėjimą dėl pareiškėjo gyvenamosios vietos.

12.4. Atsakovo argumentas, kad sprendžiant dėl specialiosios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialiosios teisės turėjimui, yra nepagrįstas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo paneigtos abejonės dėl pareiškėjo gyvenamosios vietos klausimo, t. y. neabejotinai nustatyta, kad pareiškėjo faktinė gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovas, to nepaisydamas, ir toliau elgiasi biurokratiškai, vis tiek pateikė apeliacinį skundą. Dėl šios priežasties, išnykus pagrindams, t. y. pašalinus abejones dėl ginklo naudotojo gyvenamosios vietos, nebėra pagrindo Sprendimo laikyti pagrįstu ir teisėtu, todėl jis pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo panaikintas.

12.5. Atsakovas nenurodo kokios aplinkybės nebuvo ištirtos ir kokie įrodymai pirmosios instancijos teisme buvo ištirti netinkamai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Sprendimo, kuriuo panaikintas naudotojo leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, išduotas pareiškėjo tėvui, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino ginčijamą Sprendimą, konstatavęs, kad šis sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų. Šias išvadas teismas padarė, konstatavęs, kad byloje nėra pateikta objektyvių, patikimų ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas N. K. negyvena kartu su tėvu V. K. adresu (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, rėmėsi tik pareiškėjo tėvo V. K. žodiniu paaiškinimu, kad jo sūnus N. K. gyvena Vilniaus mieste, tačiau šių aplinkybių netikrino, nenustatė, kur N. K. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, kur faktiškai gyvena, kur jis dirba, neapklausė nei N. K., nei jo motinos Z. K., siekiant patikrinti ir patvirtinti V. K. nurodytą aplinkybę, kad sūnus negyvena (duomenys neskelbtini).

15. Atsakovas Marijampolės AVPK, nepritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimui, apeliaciniame skunde nurodo, kad: teismas netinkamai įvertino įrodymus; asmeniui, turinčiam leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, yra privaloma žinoti ir vykdyti tiek Įstatymo, tiek kitų ginklų apyvartą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; pareiškėjas nėra įvykdęs Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 11 punkte įtvirtintos pareigos pranešti apie kitus jo gyvenamoje vietoje gyvenančius asmenis; policijos pareigūno tarnybinis pranešimas buvo priimtas tik po Sprendimo priėmimo, nes toks poreikis atsirado tik gavus pareiškėjo skundą; atlikti išsamesnį tyrimą, siekiant išsiaiškinti, ar sūnus negyvena kartu, nebuvo jokio pagrindo dėl tėvo raštiškai pateiktos informacijos, kad sūnus negyvena kartu; pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, spendžiant dėl specialiosios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialiosios teisės turėjimui.

16. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė nei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, nei pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių paprastai teismo sprendimas naikinamas. Todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina, neperžengdama atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Byloje nustatyta, kad N. K. 2021 m. sausio 21 d. pateikė prašymą išduoti ginklo naudotojo leidimą savo tėvui V. K.. Marijampolės AVPK N. K. 2021 m. sausio 21 d. išdavė leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) medžioklei (ginklų naudotojas – V. K.). 2023 m. spalio 31 d. V. K. pateikė Marijampolės AVPK prašymą pratęsti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 506 galiojimą. Prašyme nurodė, kad kartu su juo adresu (duomenys neskelbtini), gyvena žmona Z. K. Marijampolės AVPK 2023 m. spalio 31 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 6 dalimi panaikino naudotojo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) N1. Sprendime konstatuota, kad V. K. gyvena skyrium nuo šeimos nario N. K., nes V. K. 2023 m. spalio 31 d. teikdamas prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo pratęsimo, nurodė, kad kartu su juo gyvena žmona Z. K., nepateikė daugiau su juo gyvenančių asmenų duomenų, papildomai apklausiamas apie sūnaus gyvenamąją vietą, nurodė, kad sūnus gyvena Vilniaus mieste, pas jį atvažiuoja retkarčiais.

18. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (Įstatymo) 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinis asmuo jam priklausantį A kategorijos ginklą, nurodytą šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–9 punktuose, B ar C kategorijos ginklą gali perleisti naudoti tik kartu gyvenančiam šeimos nariui, turinčiam teisę laikyti ar nešiotis A kategorijos ginklą, nurodytą šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–9 punktuose, B ar C kategorijos ginklą. Ginklas turi būti laikomas fizinio asmens, perleidusio jam priklausantį A kategorijos ginklą, nurodytą šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–9 punktuose, B ar C kategorijos ginklą naudoti kartu gyvenančiam šeimos nariui, būste. Laikyti ar nešiotis ginklą kartu gyvenantis šeimos narys gali tik šiame įstatyme nustatyta tvarka gavęs leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus.

19. Įstatymo 40 straipsnis reglamentuoja leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus galiojimo panaikinimą. Minėto straipsnio 6 dalis numato, kad šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytam ginklo naudotojui leidimo nešiotis ginklus ir leidimo laikyti ginklus galiojimas panaikinamas, kai jis pradeda gyventi skyrium nuo šeimos nario, perleidusio naudotis jam priklausantį ginklą.

20. Aprašo 39 punktas numato, kad ginklo savininkas jam priklausantį ginklą gali perleisti nuolat naudoti tik kartu gyvenančiam šeimos nariui (toliau – naudotojas), turinčiam teisę laikyti ar nešiotis tos kategorijos ginklą. Laikyti ar nešiotis ginklą naudotojas gali tik gavęs naudotojo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus arba neterminuotą naudotojo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, dėl kurio išdavimo prašymą pateikė ginklo savininkas.

21. Aprašo 57 punktas nustato, kad leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ar neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo panaikinimo pagrindas yra aplinkybes, dėl kurių gali būti panaikinamas leidimas, patvirtinanti medžiaga. Ja remiantis ir priimamas sprendimas. Sprendimas dėl leidimo panaikinimo surašomas laisva forma, jį tvirtina įgaliotos policijos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo.

22. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis nustato, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018; 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019; 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021). Ši teisės norma yra siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1548-629/2020; 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021). Individualiam administraciniam aktui taip pat yra keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas.

24. Viešojo administravimo subjektai savo veikloje turi vadovautis, be kita ko, objektyvumo principu, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 3 str. 9 p.).

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad laikantis objektyvumo principo viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą, ir kritiškai, nešališkai vertinant įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010; 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1010/2014). Objektyvumo kriterijus pagal VAĮ 3 straipsnį yra taikomas viešojo administravimo veiklai, kaip procesui, o ne konkrečios teisės normos turiniui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I442-14/2013). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad įstatymo viršenybės ir objektyvumo principai lemia viešojo administravimo subjekto pareigą priimant sprendimus veikti pagal teisės aktuose jiems nustatytas teises ir pareigas, bei savo sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2494-438/2015).

26. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1670-520/2016; 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-251-552/2018).

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, ginčo šalių argumentus, aptartą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad atsakovas neatliko išsamaus ir visapusiško tyrimo byloje reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, kad pareiškėjas gyvena skyrium nuo savo tėvo Įstatymo 40 straipsnio 6 punkto prasme, todėl pažeidė VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą. Atsižvelgiant į tai, buvo pagrindas panaikinti ginčijamą Sprendimą.

28. Kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo turinio, atsakovas padarė išvadą, kad V. K. gyvena skyrium nuo šeimos nario N. K., ir vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 6 punktu yra pagrindas panaikinti leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), išskirtinai vadovaudamasis V. K. 2023 m. spalio 31 d. prašyme pratęsti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą nurodyta informacija. Minėtame prašyme pareiškėjo tėvas nurodė, kad gyvena su žmona Z. K. Svarbu atkreipti dėmesį, kad minėtas prašymas teiktas ne dėl to leidimo, kuris vėliau buvo panaikintas. Priešingai nei teigia atsakovas, V. K. prašyme raštiškai nenurodė, kad su juo negyvena sūnus. Pabrėžtina, kad minėtame prašyme duomenų apie kitus gyvenančius kartu nenurodymas, savaime negali suponuoti išvados, kad kiti asmenys su V. K. negyvena, ir yra pakankamas pagrindas leidimo panaikinimui. Atsakovui, kaip viešojo administravimo subjektui, šiuo aspektu kilo pareiga nešališkai ir objektyviai patikrinti informaciją, apklausiant liudytojus bei surenkant papildomą informaciją bei nustatant faktinę pareiškėjo gyvenamąją vietą.

29. Kaip minėta ginčijamo Sprendimo motyvai, kad apklausus V. K., jis nurodė, kad sūnus gyvena Vilniuje, tik retkarčiais atvažiuoja pas jį, nėra pagrįsti rašytiniais įrodymais. Atsakovas remiasi žodiniu V. K. nurodymu. Pareiškėjas procesiniuose dokumentuose nuosekliai tvirtina, kad tėvas buvo netinkamai apklaustas ir neteisingai suprato klausimus, dėl darbo pobūdžio pareiškėjas yra priverstas keliauti po skirtingus miestus, tačiau faktine savo gyvenamąja vieta laiko (duomenys neskelbtini). Atsakovo pateiktas pareigūno, apklaususio V. K., 2024 m. sausio 8 d. tarnybinis pranešimas, nėra laikytinas patikimu ir pakankamu įrodymu, kadangi surašytas praėjus dviem mėnesiams po Sprendimo priėmimo (pareiškėjui pateikus skundą).

30. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nemato pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje nėra pateikta objektyvių, patikimų ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas N. K. negyvena kartu su tėvu V. K. adresu (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė pareigą Sprendimą pagrįsti objektyviai ir visapusiškai ištirtais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino ginčijamą Sprendimą.

31. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai susiję su kitų Įstatymo nuostatų nesilaikymu nėra šio ginčo dalykas, atsakovas juo negrindė savo Sprendimo, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šių argumentų nepasisako.

32. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

33. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad proceso metu, įskaitant ir pirmąją instanciją, naudojosi atstovo pagal pavedimą paslaugomis, už kurias yra sumokėjęs viso 500 Eur, todėl prašo šias išlaidas priteisti iš atsakovo.

34. Pareiškėjas bylinėjimosi išlaidas grindžia advokato padėjėjos S. R.-S. išrašytomis sąskaitomis už teisines paslaugas (2024 m. kovo 14 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 257: suma – 300 Eur, teisinių paslaugų pobūdis – už procesinio dokumento parengimą teismui; 2024 m. liepos 10 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 270: suma – 200 Eur, teisinių paslaugų pobūdis – atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas); AB SEB banko 2024 m. kovo 15 d. patvirtinimu apie lėšų įskaitymą 300 Eur sumai; AB Swedbank“ 2024 m. liepos 10 d. mokėjimo nurodymu 200 Eur sumai.

35. Iš byloje pateiktos 2024 m. kovo 14 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 257 (suma – 300 Eur, teisinių paslaugų pobūdis – už procesinio dokumento parengimą teismui) ir šios sąskaitos apmokėjimo patvirtinimo nėra aišku už kokių procesinių dokumentų parengimą pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimo išlaidas (suteiktos paslaugos nedetalizuotos). Kita vertus, įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo datą (2024 m. gegužės 28 d.), pateiktos sąskaitos išrašymo datą (2024 m. kovo 14 d.), matyti, kad šios išlaidos patirtos iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, taigi šios išlaidos patirtos pirmosios instancijos proceso metu.

36. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

37. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas prašė pirmosios instancijos teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, be to, pareiškėjas neteikė šiuo aspektu apeliacinio skundo (dėl nepriteistų bylinėjimo išlaidų). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nemato teisinio pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

38. Kita vertus, pareiškėjo pateikta 2024 m. liepos 10 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 270 (suma – 200 Eur, teisinių paslaugų pobūdis – atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas) išrašyta advokato padėjėjos S. R.-S.

39. Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį, advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir tik po to, kai Lietuvos advokatūra patvirtina jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. sausio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-611/2023 išaiškinta, kad, pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį, advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose, o rengimas procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, nors juos pasirašo ir teismui pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme; taigi įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl konstatuotina, kad advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnį; šio ribojimo tikslas yra užtikrinti, kad apeliacinės instancijos teisme asmenims būtų teikiama kvalifikuota teisinė pagalba, o nesilaikant šio ribojimo asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirtos 200 Eur išlaidos pagal advokato padėjėjos S. R.-S. 2024 m. liepos 10 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 270 taip pat nėra priteistinos pareiškėjui.

40. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta šios nutarties 32 – 39 punktuose, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo prašymas dėl 500 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo, netenkintinas.

41. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė svarbias faktines aplinkybes, siekdamas teisingai išspręsti bylą, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Netenkinti pareiškėjo N. K. prašymo dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis