Legislator Case Law & Legislation
c2dcc8b4-2aba-4c94-858e-c65f2073c76c AI generated

c2dcc8b4-2aba-4c94-858e-c65f2073c76c · Vilniaus apygardos teismas

Case Number c2dcc8b4-2aba-4c94-858e-c65f2073c76c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamosios bylos Nr. 1A-278-908/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38371-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.8; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

Legislator headnote

AI generated

c2dcc8b4-2aba-4c94-858e-c65f2073c76c · Vilniaus apygardos teismas: Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalimi teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalies 1–8 punktus teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamosios bylos Nr. 1A-278-908/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38371-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.8; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

Å . (A. Å .) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. Å . pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, A. Å . paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam skirta galutinė keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

M. M. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai, jai iÅ¡ A. Å . priteista 399 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. A. Å . nuteistas už tai, kad 2019 m. rugsėjo 6 d., apie 16.55 val., iÅ¡ kirpyklos „Vizija“ patalpų, esančių Vilniuje, Sausio 13-osios g. 7, pagrobė nukentėjusiajai M. M. priklausanti paspirtukÄ â€žXiaomi“, kuris stovėjo kirpyklos „Vizija“ patalpose prie išėjimo durų, taip nukentėjusiajai padarė 399 Eur turtinę žalÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. nuosprendį ir jam skirti Å¡velniausiÄ , su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. Jis nesutinka su paskirtos bausmės rūšimi ir dydžiu, mano, kad ji per griežta. Apelianto manymu, skirdamas bausmę teismas sureikÅ¡mino jo teistumus, neatsižvelgė į tai, kad nusikaltimas nėra sunkus, jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, nusikaltimu padaryta žala nėra didelė ir jis pasiruošęs, esant galimybei, jÄ atlyginti.

NusikaltimÄ padarė dėl priklausomybės narkotinėms medžiagoms, ketina vykti gydytis į reabilitacijos centrÄ , kuriame gaudamas paÅ¡alpÄ ar atlikdamas vieÅ¡uosius darbus galėtų dalimis atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ .

3. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 4-ojo skyriaus prokuroras Paulius PaukÅ¡tys atsiliepimu praÅ¡o nuteistojo A. Å . apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas. Skirdamas bausmę teismas tinkamai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė baigtÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ nuosavybei, nustatė vienÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ ir vienÄ â€“ sunkinančiÄ aplinkybę, taip pat įvertino tai, kad nuteistasis praeityje teistas 12 kartų, baustas administracine tvarka už smulkias vagystes.

Jis 2019 m. kovo 5 d. buvo paleistas iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų, tačiau 2019 m. rugsėjo 6 d. padarė naujÄ nusikaltimÄ , dėl kurio pripažintas kaltu, jo atžvilgiu praeityje taikytas bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas dėl teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymo. Å ios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nėra linkęs kritiÅ¡kai vertinti savo elgesio ir nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam paskiriant Å¡velnesnę bausmę arba atidedant paskirtos bausmės vykdymÄ .

Pažymėjo, kad nuteistasis ir anksčiau gydėsi nuo narkotinių medžiagų vartojimo, tačiau tai buvo neveiksminga. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai Apeliacinis skundas atmestinas 4. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis neneigia padaręs vagystę, neginčija nustatytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, taip pat civilinei ieÅ¡kovei priteisto neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantas ginčija jam paskirtos bausmės rūšį ir dydį, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, sureikÅ¡mindamas jo teistumus, todėl paskyrė jam per griežtÄ bausmę.

Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, bylÄ patikrina tik tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį ir nuteistojo A. Å . apeliacinį skundÄ , konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.

6. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančiÄ , adekvačiÄ padarytai nusikalstamai veikai bei teisingÄ bausmę, kuri nėra aiÅ¡kiai per griežta. Remiantis apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ ir nuteistajam parinkti Å¡velnesnę bausmės rūšį, numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje, ar sumažinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį nėra pagrindo.

7. Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalimi teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalies 1–8 punktus teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

BK 97 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymÄ teismas atsižvelgia į asmens teistumÄ . Individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ Å¡ių aplinkybių neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-976/2020). Å ių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose numatytÄ bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

8. Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ar aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

9. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. Å ., tinkamai vertino bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , nė vienai iÅ¡ jų nesuteikdamas dominuojančios reikÅ¡mės. Nors kai kurios iÅ¡ jų nuosprendyje nebuvo iÅ¡samiau atskleistos, be to netinkamai suskaičiuotas nuteistojo teistumas, tačiau Å¡ie netikslumai nėra esminiai ir iÅ¡taisytini apeliacinės instancijos teisme. 9.1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nustatė nusikalstamos veikos rūšį ir nusikaltimo kategorijÄ â€“ nesunkus nusikaltimas (BK 10 straipsnis, 11 straipsnio 1–3 dalys), taip pat nusikalstamos veikos stadijÄ â€“ baigtas nusikaltimas, kas iÅ¡ esmės neatspindi padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio.

Nusikaltimo pavojingumÄ nulemia du kriterijai – pavojingumo pobÅ«dis ir pavojingumo laipsnis. Pavojingumo pobÅ«dis paprastai priklauso nuo nusikaltimo objekto, t. y. nuo saugomų teisinių gėrių, į kuriuos kėsinamasi, vertingumo. Pavojingumo pobÅ«džiui turi įtakos ir padaryta žala, nes ji tiesiogiai yra susijusi su nusikaltimo objektu. Nustatant padarytosios veikos pavojingumo laipsnį, esminę reikÅ¡mę taip pat turi padarytos žalos dydis, taip pat ir kiti veiksniai – veikos padarymo bÅ«das, kaltė, veikos motyvai, tikslai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83-648/2020, 22 punktas).

Pasisakant apie A. Å . veikos padarymo bÅ«dÄ , pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas vagystę kvalifikavo kaip slaptÄ jÄ . Nors liudytojas M. M. parodė, kad matė, kaip nuteistasis iÅ¡ kirpyklos pagrobė paspirtukÄ , tačiau teismas nenustatė nuteistojo suvokimo, kad liudytojas suprato jo veikos pobÅ«dį. Minėtas aspektas (tai, kad nusikaltimo padarymo bÅ«das supanašėja su atvirÄ ja vagyste) rodo didesnį, palyginti su rūšiniu, nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumÄ . Tuo tarpu padarytos žalos dydis, kaltė, veikos motyvai ir tikslai Å¡iuo aspektu nėra iÅ¡skirtiniai, daugiau tipiniai. 9.2.

Pasisakydamas dėl kaltės pirmosios instancijos teismas apsiribojo jos formos nustatymu – tyčia (BK 14 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nusikaltimas yra padarytas tiesiogine tyčia, nes nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės rodo, jog nuteistasis suvokė, kad paima svetimÄ daiktÄ , numatė, jog savininkas jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavÄ ir to norėjo (BK 15 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad tyčinės nusikalstamos veikos laikytinos pavojingesnėmis už padarytÄ sias dėl neatsargumo.

Nuteistojo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai jo tyčiÄ pagal susiformavimo momentÄ leidžia vertinti kaip staiga atsiradusiÄ , nes laikotarpis tarp nusikalstamo kėslo (vagystės dalyko pamatymo) ir veikos (jo pagrobimo) labai trumpas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, kurio psichinis santykis su veika ar jos padariniais susiformuoja staiga, laikomas mažiau pavojingu, nes veika yra ne iÅ¡ anksto apgalvotas, kryptingas, asmens inicijuotas intelekto ir valios iÅ¡reiÅ¡kimas, o atsiradęs netikėtai, paprastai dėl paties nukentėjusiojo sÄ lygotų aplinkybių, konkrečiu atveju dėl neprirakinto paspirtuko palikimo be deramos priežiÅ«ros. 9.3.

Teisėjų kolegijos vertinimu, veika padaryta dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, nes nuteistasis taip siekė gauti turtinės naudos. Tuo tarpu apie nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos tikslÄ parduoti pavogtÄ paspirtukÄ ir už gautus pinigus įsigyti narkotinių medžiagų teisėjų kolegijai leidžia spręsti atitinkami jo parodymai, duoti bylos nagrinėjimo teisme metu, kuriuos pirmosios instancijos teismas aptarė kvalifikuodamas nuteistojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Tai leidžia manyti, kad, skiriant bausmę atsižvelgta ir į nusikalstamos veikos tikslus.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai glaudžiai susiję su jo priklausomybe nuo narkotinių medžiagų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantas, tai nepateisina pasirinkto nusikalstamo poreikių patenkinimo būdo, nes vietoje to, kad pajamų gautų teisėtai, nuteistasis pasirinko vagystę. Iš ankstesnių teistumų akivaizdu, kad savanaudiškų nusikalstamų veikų darymas yra tapęs jo gyvenimo būdu ir lėšų pragyvenimui šaltiniu, juolab, kad apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nuteistasis negalėjo paaiškinti iš kur gauna pinigų. 9.4.

Pirmosios instancijos teismas nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ teisingai pripažino baigta, kadangi nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant teisme duoti parodymai, taip pat nukentėjusiosios ir liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolas pagrindžia, kad jis su pagrobtu daiktu pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, o vėliau jį pardavė. Baigta nusikalstama veika laikytina pavojingesne už parengtinę, nes tik už pastarÄ jÄ ar pasikėsinimÄ padaryti nusikalstamÄ veikÄ BK 62 straipsnio pagrindu gali bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė negu įstatymo numatyta bausmė (BK 57 straipsnio 2 dalis). 9.5.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai aptarė nuteistojo asmenybę apibÅ«dinančius duomenis, nurodydamas, kad A. Å . Lietuvos Respublikoje teistas dvylika kartų; taip pat teistas užsienyje, daugiausia už vagystes; ne kartÄ baustas administracine tvarka, įskaitant už smulkias vagystes. Nors pirmosios instancijos teismas netiksliai suskaičiavo nuteistojo teistumus (iÅ¡ Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų iÅ¡raÅ¡o apie fizinį asmenį ir Lietuvos teismų informacinės sistemos matyti, kad nuteistasis Lietuvos Respublikoje buvo teistas ne dvylika, o vienuolika kartų), tačiau atsižvelgiant į bendrÄ didelį teistumų skaičių, Å¡is netikslumas nuteistojo asmenybės vertinimui esminės reikÅ¡mės neturi.

Svarbu ir tai, kad nuteistajam praeityje buvo taikytas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos bei atidėtas bausmės vykdymas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas dėl teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymo. Nuteistasis nedirba, neturi lėšų pragyvenimui. Nuteistojo teigimu, jis yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, tačiau ketina gydytis. Vis dėlto, tai, kad A. Å . bandė gydytis ir anksčiau, leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ankstesnis gydymas buvo neveiksmingas.

Aptartos aplinkybės nuteistojo asmenybę apibÅ«dina neigiamai, rodo jo polinkį elgtis prieÅ¡ingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, leidžia įžvelgti susiformavusias neigiamas jo asmenybės orientacijas ir daryti iÅ¡vadÄ , kad įvykdytas nusikaltimas yra dėsningas viso nuteistojo ankstesnio elgesio padarinys, tuo tarpu ankstesni teistumai ir paskirtos griežtos bausmės nuteistojo elgesiui teigiamos įtakos neturėjo, nes teisingų iÅ¡vadų dėl savo netinkamo elgesio jis nepadarė ir vėl nusikalto. 9.6.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybes. Nuosprendyje pagrįstai nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas): nuteistasis ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu savo noru, o ne verčiamas surinktų byloje įrodymų, prisipažino vogęs, neigiamai vertino savo poelgį ir svarstė, kaip galėtų atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad jis veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Å i atsakomybę sunkinanti aplinkybė buvo nurodyta kaltinamajame akte. IÅ¡ Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų iÅ¡raÅ¡o apie fizinį asmenį matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir nuteistasis pasiųstas atlikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu jam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ , vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtÄ galutinę vienu trečdaliu sumažintÄ vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Atlikęs bausmę iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistasis paleistas 2019 m. kovo 5 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nusikalstamÄ veikÄ , už kurios padarymÄ pripažintas kaltu minėtu nuosprendžiu, nuteistasis padarė bÅ«damas pilnamečiu. Atsižvelgiant į tai, kad BK 189 straipsnio 2 dalyje kriminalizuota veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), nuteistasis turinčiu teistumÄ laikytinas bausmės atlikimo laikotarpiu ir trejus metus po bausmės atlikimo, t. y. po 2019 m. kovo 5 d., (BK 97 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 1 punktas), todėl nagrinėjamÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas.

Pažymėtina, kad nusikaltimų recidyvo vertinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. baudžiamojo įsakymo atžvilgiu negalima, kadangi Å¡is įsiteisėjo po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo. 9.7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nusikalstama veika padaryta 399 Eur turtinė žala, kuri vertintina, kaip ne itin didelė. Pastebėtina, kad nors nuteistasis ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu svarstė, kaip galėtų atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , tačiau to nepadarė.

10. PrieÅ¡ingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas visoms bausmės individualizavimui reikÅ¡mingoms aplinkybėms suteikė vienodÄ teisinę reikÅ¡mę, nuteistojo teistumams nesuteikdamas iÅ¡skirtinės dominuojančios reikÅ¡mės, kartu, negalima paneigti to, kad teistumai reikÅ¡mingai apibÅ«dina nuteistojo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ .

11. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam parinkta griežčiausia, iš straipsnio sankcijoje numatytų, bausmės rūšimi – terminuoto laisvės atėmimo bausme. Nuteistojo akcentuojama padaryto nusikaltimo kategorija, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nusikaltimu padarytos žalos dydis neatsveria padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnio, nuteistojo asmenybės ir nustatytos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Nuteistasis nepateikė argumentų, pagrindžiančių, kad švelnesnės bausmės rūšies, nesusijusios su trumpalaikiu ar terminuotu laisvės atėmimu, parinkimas įgyvendintų bausmės paskirtį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atimti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas galima tik paskyrus bausmę, susijusiÄ su trumpalaikiu ar terminuotu laisvės atėmimu, kadangi savanaudiÅ¡kų nusikalstamų veikų darymas yra tapęs jo gyvenimo bÅ«du ir lėšų pragyvenimui Å¡altiniu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. Å . praeityje ne kartÄ atlikta terminuoto laisvės atėmimo bausmė nepaveikė nuteistojo taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl Å¡velnesnės bausmės rūšies parinkimas neužtikrintų bausmės paskirties įgyvendinimo.

12. Pirmosios instancijos teismo parinktas nuteistajam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydis – Å¡eÅ¡i mėnesiai, kuris yra trigubai mažesnis už vidurkį ir artimas minimaliam, yra adekvatus ir proporcingas padarytam nusikaltimui ir nuteistojo asmenybei. Pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo ir jo gynėjos praÅ¡ymus, iÅ¡sakytus baigiamųjų kalbų metu, ir nuteistajam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydį parinko mažesnį, negu siÅ«lė prokuroras. Baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , todėl pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, pagrįstai jÄ sumažino vienu trečdaliu.

13. Teisėjų kolegija nenustatė BK 62 straipsnyje įtvirtintų Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo pagrindų, taip pat iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas nuteistajam už nagrinėjamo nusikaltimo padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui ir sudarytų pagrindÄ , vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam paskirti Å¡velnesnę bausmę.

14. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančiÄ , individualizuotÄ , adekvačiÄ padarytam nusikaltimui bei teisingÄ bausmę, kuri nėra aiÅ¡kiai per griežta. Tai sudaro pagrindÄ nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a : Atmesti A. Å . (A. Å .) apeliacinį skundÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai ArÅ«nas Budrys Eglė Gruodienė Jurgita Kolyčienė