c2dc5ea8-2bce-4438-bb72-e33e626d5ed5 · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-928-810/2020 Teisminio proceso Nr. 2-09-3-01032-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.6.1; 3.2.6.5. (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 21 d. Druskininkai Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rÅ«mų teisėja Edita Dambrauskienė, sekretoriaujant Eglei Večerkauskaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovei T. J. ir jos atstovei advokatei Giedrei G. S., atsakovui A. J. ir jo atstovui advokatui V. K., iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams L.

B. ir A. Ž., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės T. J. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui A. J. dėl leidimo ieÅ¡kovei su nepilnamečiu sÅ«numi iÅ¡vykti nuolat gyventi į užsienio valstybę ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė T.

J. (toliau – ir ieÅ¡kovė) ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 1-6, t. 2, b. l. 122-128) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama:

1. Leisti ieškovei T. J. su nepilnamečiu vaiku V. J., gimusiu (duomenys neskelbtini), išvykti nuolat gyventi užsienio valstybėje (Danijos Karalystėje) be vaiko tėvo atsakovo A. J. (toliau – ir atsakovas) sutikimo.

2. Pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-5124-182/2018 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7 punktÄ ir nustatyti tokiÄ atsakovo A. J. bendravimo su nepilnamečiu vaiku V. J. tvarkÄ : 2.1. Tėvas bendrauja su vaiku kasdien nuo 18 iki 20 val. Lietuvos laiku telefonu, per Skype ir kitais telekomunikacijų įrenginiais; 2.2. Tėvas turi teisę praleisti su vaiku 2 savaites per Kalėdų atostogas (oficialiai Danijoje Kalėdų atostogos 2019-2020 m. laikotarpiu yra nuo gruodžio 21 d. iki sausio 6 d. imtinai, atitinkamai vėlesniais metais trukmė iÅ¡lieka ta pati, keičiasi tik dienos) pas atsakovÄ Lietuvoje.

Apie konkrečias pageidaujamas su vaiku praleisti atostogų dienas atsakovas informuoja ieÅ¡kovę ne vėliau kaip prieÅ¡ 2 mėnesius iki numatomų atostogų pradžios, suderinant vaiko buvimo pas atsakovÄ Lietuvoje datÄ , trukmę bei kitas svarbias aplinkybes. Tačiau Å¡alys susitaria, kad tėvas su vaiku atostogų (jeigu Å¡ventinės dienos sutampa su tėvo pasirinktu su vaiku bendrauti laikotarpiu) per Å v. Kūčias, Å v. Kalėdas ir Naujuosius metus bendraus ne dažniau, nei kas antrais kalendoriniais metais; 2.3.

Tėvas turi teisę praleisti su vaiku 1 savaitę per vaiko pavasario atostogas (oficialiai Danijoje pavasario atostogos 2019-2020 m. laikotarpiu yra nuo balandžio 4 d. iki balandžio 13 d. imtinai, atitinkamai vėlesniais metais trukmė iÅ¡lieka ta pati, keičiasi tik dienos) pas atsakovÄ Lietuvoje. Apie konkrečias pageidaujamas su vaiku praleisti atostogų dienas atsakovas informuoja ieÅ¡kovę ne vėliau kaip prieÅ¡ 2 mėnesius iki numatomų atostogų pradžios, suderinant vaiko buvimo pas atsakovÄ Lietuvoje datÄ , trukmę bei kitas svarbias aplinkybes.

Tačiau Å¡alys susitaria, kad tėvas su vaiku atostogų metu (jeigu Å¡ventinės dienos sutampa su tėvo pasirinktu su vaiku bendrauti laikotarpiu) per Å v. Velykas bendraus ne dažniau, nei kas antrais kalendoriniais metais; 2.4. Tėvas turi teisę praleisti su vaiku 3 savaites per vaiko vasaros atostogas (oficialiai Danijoje vasaros atostogos 2019-2020 m. laikotarpiu yra nuo birželio 27 d. iki rugpjūčio 9 d. imtinai, atitinkamai vėlesniais metais trukmė iÅ¡lieka ta pati, keičiasi tik dienos) pas atsakovÄ Lietuvoje.

Apie konkrečias pageidaujamas su vaiku praleisti atostogų dienas atsakovas informuoja ieÅ¡kovę ne vėliau kaip prieÅ¡ 2 mėnesius iki numatomų atostogų pradžios, suderinant vaiko buvimo pas atsakovÄ Lietuvoje datÄ , trukmę bei kitas svarbias aplinkybes; 2.5. Tėvas turi teisę praleisti su vaiku 1 savaitę per vaiko rudens atostogas (oficialiai Danijoje rudens atostogos 2019-2020 m. laikotarpiu yra nuo spalio 10 d. iki spalio 18 d. imtinai, atitinkamai vėlesniais metais trukmė iÅ¡lieka ta pati, keičiasi tik dienos) pas atsakovÄ Lietuvoje.

Apie konkrečias pageidaujamas su vaiku praleisti atostogų dienas atsakovas informuoja ieÅ¡kovę ne vėliau kaip prieÅ¡ 2 mėnesius iki numatomų atostogų pradžios, suderinant vaiko buvimo pas atsakovÄ Lietuvoje datÄ , trukmę bei kitas svarbias aplinkybes; 2.6. Å alys gera valia, atsižvelgdamos į vaiko interesus, gali tarpusavyje susitarti dėl atsakovo bendravimo su skyrium gyvenančiu vaiku ir kitokiomis sÄ lygomis ar laiku, suderinę tai tarpusavyje raÅ¡tu, elektroniniu paÅ¡tu ar kitomis ryÅ¡io priemonėmis; 2.7.

IeÅ¡kovė geranoriÅ¡kai sutinka du kartus per metus savo lėšomis apmokėti arba atsakovui kompensuoti pusę vaiko kelionės iÅ¡ Danijos į LietuvÄ ir iÅ¡ Lietuvos į DanijÄ bilietų kainos; 2.8. Atsakovas, norėdamas su vaiku iÅ¡vykti atostogų į kitÄ , nei vaiko ir/ar tėvo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę, turi gauti raÅ¡ytinį ieÅ¡kovės sutikimÄ ; 2.9. Vaiko paėmimo iÅ¡ jo gyvenamosios vietos atveju tėvas įsipareigoja užtikrinti, kad motina kas dienÄ galės palaikyti ryšį su vaiku telefonu ir/ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis.

IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje ir patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2YT-5124-182/2018) buvo nutraukta ieÅ¡kovės ir atsakovo santuoka. IÅ¡tuoka į apskaitÄ Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje įtraukta (duomenys neskelbtini), įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtu sprendimu nepilnamečio Å¡alių sÅ«naus V.

J., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su motina T. J.. Nors santuoka buvo nutraukta bendru sutuoktinių sutarimu, iÅ¡ tikro Å¡eima iÅ¡iro dėl to, kad atsakovas paliko Å¡eimÄ . Toks neatsakingas atsakovo elgesys labai paveikė tiek ieÅ¡kovę, tiek Å¡alių vaikus: pilnametę dukrÄ K. J. ir nepilnametį sÅ«nų V. J.. Kadangi Å¡eimoje visi buvo labai artimi emociÅ¡kai, staigus Å¡eimos iÅ¡irimas taip paveikė dukrÄ , kad pastaroji susirgo depresija, ilgÄ laikÄ negalėjo mokytis.

SÅ«nus pradėjo blogai mokytis, neklausyti, pasidarė uždaras ir liÅ«dnas. Vaikui buvo sunku suprasti, kas vyksta Å¡eimoje, jam buvo sudėtinga reikÅ¡ti jausmus. Dėl visos susiklosčiusios situacijos sÅ«nus metus laiko lankėsi pas psichologÄ , ieÅ¡kovė sÅ«nui mokykloje prašė ypatingos mokytojos priežiÅ«ros. Labiausiai visiems padėjo Å¡eimos artumas ir bendravimas. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovui palikus Å¡eimÄ , 95 % visų rÅ«pesčių, susijusių su vaiko priežiÅ«ra, auklėjimu, namų darbų paruoÅ¡imu, vaikščiojimu į tėvų susirinkimus, knygų skaitymu, bÅ«relių lankymu, darbo su repetitoriais bei pilnu sveikatos rÅ«pinimusi teko ieÅ¡kovei.

Atsakovas sÅ«nų lanko kartÄ per savaitę, tačiau visa jų veikla bÅ«na susijusi tik su pramogomis, o ne jo lavinimu, sveikatos bÅ«klės gerinimu. IeÅ¡kovė yra Baltarusijos pilietė, Lietuvoje ji neturi jokių artimųjų, giminių. Nepaisant dukrÄ apėmusios depresijos, siekdama, kad mama ir brolis nesijaustų vieniÅ¡i, ji dažnai parskrisdavo į LietuvÄ , nors gyvena ir mokosi Danijos Karalystėje. Vėliau, siekdama palaikyti artimÄ savo ir sÅ«naus ryšį su dukra, pati ieÅ¡kovė su sÅ«numi ėmė vis dažniau skristi į DanijÄ pas dukrÄ , kur visi trys: ieÅ¡kovė, dukra ir sÅ«nus jaučiasi laimingi, vėl pasijunta Å¡eima.

Dukrai Danija jau seniai yra tapusi namais, tuo tarpu sÅ«nus, bÅ«damas ten, taip pat nuolat pabrėžia, jog jam patinka danai, jų gyvenimo bÅ«das, kadangi pastarieji yra labai draugiÅ¡ki, nuoÅ¡irdÅ«s ir pozityvÅ«s žmonės. Buvimo Danijoje metu akivaizdžiai pagerėja ir sÅ«naus sveikata. BÅ«damas Lietuvoje V. (J.) dažnai serga. Tuo tarpu iÅ¡vykęs į DanijÄ jis nesirgo nė karto, matomai jÅ«ros klimatas jam yra tinkamas. BÅ«damas Danijoje, Å¡alia sesers, sÅ«nus V. jaučiasi labai gerai, V. sesė yra didžiausias autoritetas, jis dievina su ja leisti laikÄ ir jie puikiai sutaria, todėl jis iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi ir mokytis Danijoje.

Pasidomėjusi galimybėmis, ieÅ¡kovė sužinojo, kad Danijoje gyvenantiems asmenims yra suteikiama labai daug nemokamų socialinių paslaugų. Kaip nurodoma ieÅ¡kinyje, 2019 metų vasarÄ Å¡alių dukrai K. J. buvo atlikta Å¡irdies operacija, po jos sekė reabilitacija. IeÅ¡kovė ėmė kalbėtis su atsakovu, kad dukrai reikalinga pagalba ir priežiÅ«ra. Tuomet visa Å¡eima bendru sutarimu nusprendė, kad geriausia bus, jeigu abu vaikai kartu su mama gyvens Danijoje. Taigi, atsakovas tokiam pasiÅ«lymui pritarė, nurodė, jog sutinka, kad ieÅ¡kovė su sÅ«numi iÅ¡vyktų gyventi pas dukrÄ .

Tai sužinojusi, ieÅ¡kovė su dukros pagalba Danijoje susirado nuomojamÄ butÄ , pasirašė nuomos sutartį ir ėmė domėtis iÅ¡vykimui reikalingais dokumentais. Tuomet ir sužinojo, kad bus reikalingas raÅ¡ytinis tėvo sutikimas sÅ«naus gyvenamosios vietos valstybės pakeitimui. IeÅ¡kovei papraÅ¡ius oficialaus raÅ¡ytinio sutikimo, atsakovas nurodė neprieÅ¡taraujantis ieÅ¡kovės ir sÅ«naus iÅ¡vykimui į DanijÄ , tačiau susitikimÄ pasiraÅ¡yti atsisakė. Savo sprendimÄ atsakovas argumentavo tuo, kad jeigu Danijoje dėl kokių nors priežasčių bus iÅ¡ mamos atimtos vaiko globos teisės, jo žiniomis, vaikas nebus grÄ Å¾inamas tėvo globai.

Nors ieÅ¡kovė ne kartÄ atsakovo prašė pagrįsti Å¡iuos teiginius dokumentais, atsakovas į praÅ¡ymus atsakydavo tiesiog „aÅ¡ paÅ¡nekėjau su žmonėmis iÅ¡ Danijos ir jie man taip pasakė”. IeÅ¡kovė bandė atsakovui paaiÅ¡kinti, kad jis yra neteisus, tačiau nepaisant Å¡ių paaiÅ¡kinimų, atsakovas buvo kategoriÅ¡kas. Dėl to ieÅ¡kovė yra priversta kreiptis į teismÄ . IeÅ¡kinyje ir patikslintame ieÅ¡kinyje taip pat teigiama, kad, nepaisant to, jog abi Å¡alys rÅ«pinasi savo nepilnamečiu sÅ«numi, ieÅ¡kovė deda didesnes pastangas užtikrinti vaiko teisę į kuo geresnes gyvenimo, ugdymo bei Å¡vietimo, saugumo sÄ lygas.

IeÅ¡kovė siekia užtikrinti ir kuo geresnes sÅ«naus V. gyvenimo sÄ lygas Danijoje – yra susipažinusi ir iÅ¡siaiÅ¡kinusi vaiko ugdymo galimybes, galimas lankyti ugdymo įstaigas, tokiu bÅ«du padedant vaikui maksimaliai greitai adaptuotis užsienio valstybėje. Kartu ieÅ¡kovė deda maksimalias pastangas užtikrinti vaiko identiteto bei ryÅ¡io su tėvu iÅ¡saugojimÄ . Å alių nepilnametis sÅ«nus gerai sutaria su seserimi, jų santykiai labai artimi. Kartu su ieÅ¡kiniu prideda ieÅ¡kovės dukters patvirtinimÄ , jog ji yra pasirengusi priimti mamÄ su broliu pas save Danijoje, sudarys sÄ lygas jiems gyventi nuomojamame bute, padės jiems kuo geriau adaptuotis, iÅ¡mokti kalbÄ , lankyti pasirinktÄ ugdymo įstaigÄ ir pan.

Kadangi atsakovas, iÅ¡reiÅ¡kęs žodinį sutikimÄ leisti sÅ«nui iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos, raÅ¡ytinį sutikimÄ pasiraÅ¡yti atsisakė, dukra buvo priversta pakeisti nuomojamÄ butÄ . Å iuo metu ji nuomojasi kambarį, tačiau pati ieÅ¡kovė jau susirado naujÄ gyvenamÄ vietÄ tame pačiame mieste nuo birželio mėnesio, į kuriÄ planuoja persikelti ir dukra. Aarhus yra antras pagal dydį miestas Danijoje, jame yra daug mokyklų, puikiai tinkamų sÅ«naus V. tolimesniam mokslui tęsti. IeÅ¡kovė jau gavo oficialų pasiÅ«lymÄ dirbti ne pagal specialybę, ne pilnu etatu.

Tokiu bÅ«du bus užtikrintos pastovios ieÅ¡kovės pajamos nuo atvykimo pradžios, o dirbdama nepilnu etatu, ieÅ¡kovė turės užtektinai laiko naujos kalbos mokymuisi. Danijoje yra labai reikalingi įvairių specialybių gydytojai, kuriems sudaroma galimybė iÅ¡ darbo įstaigos gauti gyvenamÄ vietÄ arba kitokiÄ finansinę paramÄ . Kadangi ieÅ¡kovės turimas medicininis iÅ¡silavinimas bei darbo praktika atitinka visus Europos SÄ jungos reikalavimus, vienintelis dalykas, kurį ji privalės padaryti, kad gautų naujÄ darbÄ pagal specialybę - iÅ¡mokti danų kalbÄ .

Nuo kitų metų (2020 m.) vidurio Danijoje kalbos mokyklos vėl bus nemokamos, todėl ieÅ¡kovė turės visas galimybes intensyviai mokytis danų kalbÄ ir ketina tÄ daryti. IeÅ¡kovė Swedbank, AB sÄ skaitose turi sukaupusi nemažai santaupų – 2019 m. lapkričio 12 d. jos sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) sukaupta 25 000,00 Eur, sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) sukaupta 5 523,60 Eur, yra dirbanti ir gaunanti pastovias pajamas. Be to, ieÅ¡kovė savo vardu turi registruoto nekilnojamo turto – žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 68 720 Eur.

Gavusi leidimÄ iÅ¡vykti su vaiku gyventi į užsienį, ieÅ¡kovė planuoja šį turtÄ iÅ¡nuomoti, tokiu bÅ«du užsitikrinti kasmėnesines pajamas. Prireikus, šį turtÄ ieÅ¡kovė galėtų parduoti, kadangi pastarasis niekam neįkeistas, nesuvaržytas. Kaip minėta, pasidomėjusi galimybėmis, ieÅ¡kovė sužinojo, kad Danijoje gyvenantiems asmenims yra suteikiama labai daug nemokamų socialinių paslaugų. Moksleiviams važiuojant vieÅ¡uoju transportu yra taikomos lengvatos, bilietai yra pigesni.

Be to, tuo atveju, jeigu žmogus iki darbo vietos važiuoja daugiau negu 25 km, tuomet jis mokesčių sistemoje registruoja, kiek kartų per savaitę važiuoja, koks yra atstumas nuo namų iki darbo vietos, ir tuomet valstybė paskaičiuoja, kiek vidutiniÅ¡kai žmogus iÅ¡leidžia transportui ir tiesiog tokio dydžio suma asmuo sumoka mažiau mokesčių valstybei. Tokiu bÅ«du visiems gyventojams suteikiama teisė netiesiogiai susigrÄ Å¾inti patiriamas iÅ¡laidas transportui iÅ¡ valstybės. Dukra mokosi nemokamai, dirbdama gauna stipendijÄ (6166 DKK, ekv. 820 Eur neatskaičius mokesčių).

Be to, ieÅ¡kovė labai nori, kad sÅ«nus kuo greičiau iÅ¡moktų vietinę kalbÄ , baigtų čia mokyklÄ (mokslas pagal vietinius įstatymus yra nemokamas), susirastų draugų, galėtų įgyti nemokamÄ aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ bei gauti visas valstybės suteikiamas finansines garantijas. Šalių nepilnametis sÅ«nus yra jauno amžiaus, geba greitai adaptuotis, prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos, imlus kalbų mokymuisi. Berniukas yra labai draugiÅ¡kas bei drÄ sus vaikas. Jis nebijo bendravimo, nesidrovi pirmas prieiti ir pradėti pokalbį.

Å iuo metu jis puikiai Å¡neka lietuvių bei rusų kalbomis. Be to, sugeba susiÅ¡nekėti anglų kalba. Dėl to ieÅ¡kovė yra įsitikinusi, kad vaikas tikrai greitai adaptuosis naujoje aplinkoje. K. D. visi geba kalbėti anglų kalba, ieÅ¡kovė planuoja, jog pradžioje vaikas eis į mokyklÄ , kur mokoma anglų kalba, ir palaipsniui integruosis į pamokas anglų kalba. Labai svarbu, kad sÅ«nus yra dar ganėtinai jaunas, o tokio amžiaus jis labai greitai pramoks vietinę kalbÄ , integruosis pilnai į naujÄ aplinkÄ ir ateityje neturės visiÅ¡kai jokio kultÅ«rinio barjero.

Psichologiniu atžvilgiu tai labai svarbu žmogaus vystymuisi ir karjeros siekiui, t. y. bÅ«ti pilnai integruotam į naujos Å¡alies kultÅ«rÄ , kalbos mokėjimÄ , istorijÄ ir kitus aspektus. Be to, į užsienį berniukas iÅ¡vyktų su mama ir gyventų su seserimi, su kuriomis sieja glaudus tarpusavio ryÅ¡ys, kas neabejotinai pagelbės jam greičiau adaptuotis užsienio valstybėje. Patikslintame ieÅ¡kinyje aptariant Å¡alių sÅ«naus V. bendravimo su tėvu A. J. tvarkÄ , nurodoma, kad Å¡alys iki Å¡iol bendru sutarimu sprendė visus klausimus, susijusius su atsakovo bendravimu su vaiku, kadangi teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo konkreti bendravimo tvarka nebuvo nustatyta.

Iki Å¡iol tarp Å¡alių ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaiku ribojimo nekilo, todėl ieÅ¡kovė neprieÅ¡tarauja maksimalios atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymui, kiek ji įmanoma atsižvelgiant į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta yra planuojama kitoje valstybėje nei gyvena atsakovas. Maksimalus bendravimas su vaiku grindžiamas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principu, kuris reiÅ¡kia, kad tiek tėvas, tiek motina turi turėti vienodas galimybes rÅ«pintis vaiku, leisti su juo laikÄ ir palaikyti tamprius ryÅ¡ius.

Todėl ieÅ¡kovė teismo praÅ¡o nustatyti jos pasiÅ«lytÄ atsakovo bendravimo su sÅ«numi V.tvarkÄ . Atsakovas A. J. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (1 t., b. l. 50-54), kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodo, jog kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iÅ¡ tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., iÅ¡vykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų bÅ«ti laikoma, kad Å¡iuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu.

Pareiga įrodyti, kad vaiko iÅ¡vežimas nuolat gyventi į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iÅ¡ esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių, tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ (Lietuvos A. T. 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Spręsdamas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo teismas turi įvertinti priežastis, dėl kurių gyvenamosios vietos valstybė turėtų bÅ«ti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vaiko aplinka yra visų pirma jį supantys žmonės. Todėl turi bÅ«ti įvertinta, ar vaiko perkėlimas yra bÅ«tinas, ar pastovaus ryÅ¡io su persikeliančiu suaugusiuoju užtikrinimas yra svarbesnis nei vaiko aplinkos iÅ¡saugojimas. Be to, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iÅ¡ jų, tačiau ne visa lemianti.

Ä®statymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimÄ , nurodydamas, kad priimant sprendimÄ bÅ«tina atsižvelgti į vaiko nuomonę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.174 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiÅ¡kia, kad galutinį sprendimÄ priima vaikas. Ä® vaiko norÄ gali bÅ«ti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos A.

T. 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Atsiliepime taip pat nurodo, kad iÅ¡ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Druskininkų mieste pateikto vaiko nuomonės iÅ¡klausymo akto matyti, kad vaikas nori gyventi su abiem tėvais, nes jo ryÅ¡ys tiek su mama, tiek ir su tėčiu itin glaudus. Akte nurodoma, kad vaikas su tėčiu susiskambina kiekvienÄ dienÄ , bei du kartus savaitėje susitinka.

Glaudus ryÅ¡ys berniukÄ sieja ir su sese K. Vaiko nuomonės akte V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), iÅ¡sako savo nuomonę dėl gyvenimo užsienyje. Tačiau akivaizdu, kad bÅ«damas tokio jauno amžiaus (berniukui tik Å¡iais metais sueis 12 metų), jis negali numatyti realių savo gyvenimo sÄ lygų užsienyje, bei kaip jam seksis adaptuotis kitoje Å¡alyje, kaip seksis mokytis užsienio kalba, socializuotis, pritapti prie naujo kolektyvo. Iki Å¡iol jis tik atostogaudavo Danijoje su mama ir sese bei smagiai leisdavo laikÄ , o tai nėra tas pats, kuomet reikėtų ten gyventi nuolat, mokytis ne savo gimtÄ ja kalba, bÅ«ti toli nuo savo mylimų žmonių: tėčio ir močiutės (tėčio mamos), kuriuos berniukas labai myli ir su kuriais praleidžia nemažai laiko.

Atsiliepime teigiama, kad T. J., kreipdamasi su ieÅ¡kiniu, jame nurodo eilę aplinkybių, kurios galimai teigiamai paveiks nepilnamečio sÅ«naus V. J. gyvenimo ir vystymosi sÄ lygas užsienyje. Tačiau nė vienas argumentas, vadovaujantis kuriais teikiamas ieÅ¡kinys, nėra pagrįstas ir įrodytas. Druskininkuose berniukas 5 metus lankė plaukimÄ , Å¡iuo metu lanko rankinio treniruotes, gatvės Å¡okių treniruotes. Ä® bylÄ nėra pateikti įrodymai, ar tokia pat veikla jis galės užsiiminėti ir Å¡alyje, į kuriÄ praÅ¡oma leidimo iÅ¡vykti.

Ä® bylÄ nėra pateikti įrodymai, kokio lygio Å¡iai dienai nepilnamečio V. J. anglų kalbos žinios, ar jos yra pakankamos, kad berniukas galėtų mokykloje mokytis anglų kalba. Byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, ar berniukas pilnai atsistatė po patirtų iÅ¡gyvenimų skiriantis tėvams, ar naujos vietos pasikeitimas ir visiÅ¡kai nauja aplinka, kita kalba, nesudarys sÄ lygų berniuko psichologinės bÅ«senos pablogėjimui. Kita vertus lygiai taip pat nėra aiÅ¡kÅ«s ir argumentuoti ieÅ¡kovės motyvai, siekiant iÅ¡vykti su nepilnamečiu vaiku.

IeÅ¡kovės argumentas, kad toje Å¡alyje gyvena dukra, su kuria galimai nepilnamečio sÅ«naus ryÅ¡ys yra labai artimas, nesuponuoja pagrindo persikelti gyventi į užsienio valstybę. Lygiai taip pat Lietuvoje, kurioje berniukas gimė ir gyveno nuo gimimo, gyvena jo tėvas, su kuriuo berniuko taip pat labai artimi santykiai, močiutė, kuriÄ berniukas labai myli ir palaiko glaudžius santykius. Druskininkuose berniukas gyvena savo namuose, kuriuos atsakovas nutraukiant santuokÄ paliko ieÅ¡kovei su sÅ«numi, kad berniukui bÅ«tų užtikrintos pilnavertės gyvenimo sÄ lygos, kad bÅ«tų stabili ir jam artima aplinka.

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ji yra Baltarusijos pilietė, Lietuvoje artimųjų ir giminių neturi. Tačiau visiškai neatsižvelgia į tai, kad sūnus, skirtingai nuo jos, turi artimus ir jam brangius žmones, išsiskyrimas su kuriais gali jį paveikti neigiamai. Atsakovo teigimu, sūnui išvykus į užsienio valstybę nuolatinai gyventi, tėvo bendravimas su vaiku bus ribojamas ir jis vyks naudojantis vien ryšio priemonėmis. Tėvo bendravimas su vaiku bus galimas tik berniuko atostogų metu, o tai visiškai ne tas pats, kuomet bendraujama nuolat nepertraukiamai, palaikant nuolatinį tiek emocinį, tiek dvasinį ryšį, kuomet leidžiami kartu savaitgaliai, šventinės dienos, kartu pramogaujama, bei kartu leidžiami laisvadieniai.

Negali sutikti su ieÅ¡kovės iÅ¡sakyta pozicija, kad nepilnamečio iÅ¡vykimas į užsienio valstybę yra labai svarbus jo vystymuisi ir karjeros siekimui. Lietuvoje taip pat yra puikios sÄ lygos auginti vaikus, užtikrinti jiems socialinį bei psichologinį vystymÄ si, mokymosi sÄ lygas. Kaip pati nurodė ieÅ¡kinyje, ieÅ¡kovė yra Baltarusijos pilietė, nemoka danų kalbos, todėl kvalifikuoto darbo pagal savo iÅ¡silavinimÄ ir specialybę Å¡iuo metu Danijoje ji gauti negali. Akivaizdu, kad dirbant nekvalifikuotÄ darbÄ , vargu ar gali padidėti savivertės jausmas, pagerėti emocinė savijauta, o tai neigiamai gali įtakoti ir sÅ«naus gyvenimÄ .

Atsakovas tiek atsiliepime, tiek ir paaiÅ¡kinime Vaikų teisių apsaugos skyriui nurodė, jog neketina drausti vaikui su mama ateityje iÅ¡vykti gyventi į užsienį. Tačiau, jo manymu, prieÅ¡ iÅ¡vykstant reikia iÅ¡spręsti eilę problemų, kurios ateityje užtikrintų tiek sÅ«naus, tiek jo motinos pilnavertes gyvenimo sÄ lygas, t. y. vaiko mamai bÅ«tina iÅ¡mokti tos valstybės kalbÄ , iÅ¡spręsti pilietybės klausimÄ , gyvenamosios vietos problemÄ , užtikrinti vaiko mokymosi ir sveikatos apsaugos sÄ lygas, vaikui patobulinti anglų kalbÄ tiek, kad galėtų nevaržomai ja mokyti mokykloje.

Per tÄ laikÄ , kuomet ieÅ¡kovė dės pastangas sukurti sÅ«naus pilnavertes gyvenimo ir vystymosi sÄ lygas Danijoje, atsakovas puikiai sugebės pasirÅ«pinti sÅ«numi. Atsakovas pakeitė tiek gyvenamÄ jÄ vietÄ , tiek ir darbovietę, kad galėtų bÅ«ti kuo arčiau sÅ«naus. Anksčiau A. J. 19 metų dirbo Varėnos ligoninėje, Å¡iuo metu persikėlė dirbti ir gyventi į Druskininkus, atsakovas turi pastovias pajamas. Taip pat jam nuolatinę pagalbÄ prižiÅ«rint sÅ«nų suteikia jo motina, vaiko senelė, kuri visada pasirengusi, esant reikalui, pasirÅ«pinti anÅ«ku.

A. J. santykiai su sÅ«numi V. puikÅ«s, tėvÄ ir sÅ«nų sieja stiprus emocinis ryÅ¡ys. Atsakovo nuomone, sÅ«nui, bÅ«simam vyrui, bent jau kurį laikÄ bÅ«tina augti ir bręsti Å¡alia tėvo. Atsakovas pilnai gali užtikrinti savo sÅ«nui lavinimo, ugdymo, sveikatos, poilsio ir visus kitus poreikius. Kadangi Å¡iuo metu nepilnametis sÅ«nus turi puikias sÄ lygas gyventi, vystytis ir mokytis, užsiimti mėgstama veikla, Å¡alia jo mylintys žmonės tėvas, motinÄ ir senelė, klasės draugai, atsakovo nuomone, sÅ«naus iÅ¡vykimas į užsienio valstybę turėtų bÅ«ti atidėtas vėlesniam laikui.

Atsakovas A. J. pateikė praÅ¡ymÄ dėl bendravimo tvarkos nustatymo (dokumentų kopijų bylos t. 2, b. l. 75-82), kuriuo praÅ¡o tuo atveju, jei bÅ«tų patenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dalyje dėl leidimo jai su sÅ«numi V. J. iÅ¡vykti nuolat gyventi užsienio valstybėje (Danijos Karalystėje) be atsakovo A. J. sutikimo, nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkÄ :

1. Vaiko atostogų metu tėtis turi teisę bendrauti su vaiku tokia tvarka: 1.1 Tėtis turi teisę praleisti su vaiku 1 savaitę per žiemos (Kalėdų) atostogas Lietuvoje ar kitoje tėčio pasirinktoje šalyje: poriniais metais būnant su vaiku 7 kalendorines dienas, skaičiuojant nuo vaiko antrosios kalendorinės atostogų dienos, o neporiniais metais būnant su vaiku 7 kalendorines dienas, skaičiuojant nuo vaiko devintosios kalendorinės atostogų dienos. Laikotarpis, kurį vaikas būna su tėčiu, turi būti vientisas, jeigu šalys nesusitaria kitaip.

Apie konkrečias pageidaujamas su vaiku praleisti atostogų dienas atsakovas informuoja ieÅ¡kovę ne vėliau kaip prieÅ¡ 1 mėnesį iki numatomų atostogų pradžios, suderinant vaiko buvimo su atsakovu konkrečiÄ datÄ , trukmę bei kitas svarbias aplinkybes; 1.2. Tėtis turi teisę praleisti su vaiku 1 savaitę per vaiko pavasario atostogas Lietuvoje ar kitoje tėčio pasirinktoje Å¡alyje: poriniais metais bÅ«nant su vaiku 7 kalendorines dienas, skaičiuojant taip, kad į jas nepatektų Å v. Velykos, o neporiniais metais bÅ«nant su vaiku 7 kalendorines dienas, skaičiuojant taip, kad į jas patektų Å v.

Velykos. Apie konkrečias pageidaujamas su vaiku praleisti atostogų dienas atsakovas informuoja ieÅ¡kovę ne vėliau kaip prieÅ¡ 1 mėnesį iki numatomų atostogų pradžios, suderinant vaiko buvimo su atsakovu konkrečiÄ datÄ , trukmę bei kitas svarbias aplinkybes; 1.3. Tėtis turi teisę praleisti su vaiku 3 savaites per vaiko vasaros atostogas Lietuvoje ar kitoje tėčio pasirinktoje Å¡alyje liepos mėnesį, apie konkrečias pageidaujamas su vaiku praleisti atostogų dienas atsakovas informuoja ieÅ¡kovę ne vėliau kaip prieÅ¡ 2 mėnesius iki numatomų atostogų pradžios, suderinant vaiko buvimo su atsakovu datÄ , trukmę bei kitas svarbias aplinkybes.

Å alims nesusitarus dėl konkrečios atostogų datos, trukmės, tėtis su vaiku bÅ«na nuo liepos 1 dienos iki liepos 21 dienos imtinai; 1.4. Tėtis turi teisę praleisti su vaiku 1 savaitę per vaiko rudens atostogas. Apie konkrečias pageidaujamas su vaiku praleisti atostogų dienas atsakovas informuoja ieÅ¡kovę ne vėliau kaip prieÅ¡ 1 mėnesį iki numatomų atostogų pradžios, suderinant vaiko buvimo su atsakovu datÄ , trukmę bei kitas svarbias aplinkybes.

3. Vaiko buvimo atostogų metu su tėčiu, motina padengia vaiko iÅ¡laidas vaiko kelionei į LietuvÄ ir atgal į Danijos Karalystę.

4. Kiekvienais metais vaikas per Tėvo dienÄ (įskaitant visÄ savaitgalį) bÅ«na su tėčiu. Tėtis turi teisę pasiimti vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos penktadienį po pamokų, užsiėmimų ar užklasinės veiklos iki 21 val. arba kitu su motina sutartu laiku ir parveda jį į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ Tėvo dienÄ (sekmadienį) laikotarpyje nuo 15 vai. iki 20 val.

5. Kiekvienais metais vaikas per Motinos dienÄ (įskaitant visÄ savaitgalį) bÅ«na su motina.

6. Tėtis poriniais metais turi teisę vaikÄ per vaiko gimtadienį pasiimti iÅ¡ jo gyvenamosios vietos su savimi iÅ¡kart po pamokų, užsiėmimų iki 17 val. ir gražinti į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ motinai tÄ pačiÄ dienÄ laikotarpyje iki 22 val., o jei vaikas tÄ dienÄ nelanko mokyklos, tuomet tėvas turi teisę vaikÄ pasiimti iÅ¡ jo gyvenamosios vietos su savimi iki 10 val. arba po savo darbo pabaigos ir gražinti į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ motinai tÄ pačiÄ dienÄ laikotarpyje iki 21 val.

7. Tėtis taip pat turi teisę pasiimti vaikÄ nuo dviejų iki penkių dienų per mėnesį iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos su savimi po pamokų, užsiėmimų ar užklasinės veiklos iki 21 val. arba kitu su motina sutartu laiku ir gražinti vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ motinai paskutinę bendravimo dienÄ iki 21 val. kovo - rugpjūčio mėnesiais ir iki 19 val. rugsėjo-vasario mėnesiais.

8. Tėtis turi teisę kasdien laikotarpyje nuo 18 iki 20 val. Lietuvos laiku ar kitu vaikui patogiu laiku neribojamai su vaiku bendrauti telefonu, per Skype ir kitais telekomunikacijų įrenginiais.

9. Motina praneÅ¡a tėčiui apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimÄ (esant galimybei apie numatomÄ gyvenamosios vietos pakeitimÄ ), jo sveikatos bÅ«klę ir kitÄ informacijÄ , susijusiÄ su vaiku. IÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Alytaus VTAS, Instutucija) pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad iÅ¡vykus gyventi į užsienio valstybę nepilnametis gali susidurti su adaptacijos problemomis, patirti emocinių iÅ¡gyvenimų, teks prisitaikyti prie naujos situacijos, ieÅ¡koti savo vietos pakitusiame Å¡eimos gyvenime, atrasti atsakymus į kylančius klausimus ir neretai patirti stresÄ , todėl vaikas naujoje Å¡alyje susidurs su daug naujų iÅ¡Å¡Å«kių, susijusių su savo vietos paieÅ¡komis, reikės iÅ¡mokti naujÄ kalbÄ , susirasti naujų draugų, prisitaikyti prie naujų reikalavimų mokykloje.

Tačiau atkreipė dėmesį, kad vaikas yra jauno amžiaus, gebantis greitai adaptuotis, prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos. Be to, Danijoje gyvena nepilnamečio sesuo, kuri mamai ir broliui padės greičiau adaptuotis užsienio valstybėje. Alytaus VTAS nuomone, leidimo išdavimas T. J. su nepilnamečiu sūnumi V. J., gimusiu (duomenys neskelbtini), išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę iš esmės nepažeidžia vaiko interesų, tačiau vaikas turi baigti šiuos mokslo metus. Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinio ir patikslinto reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti ir paaiškino aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytoms ieškinyje.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad sprendimÄ iÅ¡vykti kartu su sÅ«numi V. J. gyventi į DanijÄ ji priėmė siekdama geresnių gyvenimo sÄ lygų ir galimybės vystytis, tobulėti tiek sÅ«nui V. J., tiek ir jai pačiai. IeÅ¡kovės teigimu, iÅ¡mokusi danų kalbÄ bei galėdama Danijoje dirbti pagal specialybę – medike, ji turės galimybę gauti ne tik žymiai didesnį atlyginimÄ nei dirbdama medike Lietuvoje, bet dar ir gauti nemokamÄ bÅ«stÄ , kitas lengvatas. Todėl jos ir jos sÅ«naus V. gyvenimo sÄ lygos pagerės. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas sÅ«nui V. iÅ¡laikymÄ teikia kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 150 eurų, pati ieÅ¡kovė Lietuvoje dirba trijuose darbuose, dėl Å¡ios priežasties sÅ«nui V. skiria mažiau laiko ir dėmesio nei ji pati norėtų skirti.

IÅ¡vykimui į DanijÄ ji yra sutaupiusi apie 30 000 eurų, todėl metus laiko kartu su sÅ«numi gyvendama Danijoje ji galėtų dirbti minimaliai ir visÄ dėmesį skirti sÅ«naus adaptacijai Å¡ioje Å¡alyje ir danų kalbos mokymuisi. IeÅ¡kovės teigimu, prieÅ¡ daug metų į LietuvÄ iÅ¡ Baltarusijos ji taip pat atvyko nemokėdama lietuvių kalbos, tačiau gyvendama Lietuvoje greitai kalbÄ iÅ¡moko. Be to, kaip nurodė ieÅ¡kovė, tuo atveju, jei jai ir sÅ«nui nepavyktų adaptuotis Danijoje, jie visada turės galimybę grįžti gyventi į LietuvÄ , kÄ ji sÅ«nui yra pažadėjusi.

IeÅ¡kovė nurodė, kad sÅ«naus sveikata ir jo priežiÅ«ra ji rÅ«pinasi pati, padedama atsakovo mamos, atsakovas, palikęs Å¡eimÄ , sÅ«nų V. į gydymo įstaigÄ nuvežė vienÄ kartÄ , po to, kai žvejybos metu sÅ«nui buvo įsisiurbusi erkė. IeÅ¡kovės atstovė advokatė G. G. S. teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė, prašė jį tenkinti. Atsakovas A. J. teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko, taikos sutartimi ginÄÄ iÅ¡spręsti nesutiko ir paaiÅ¡kino aplinkybes, iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas nurodytoms atsiliepime.

Atsakydamas į klausimus atsakovas paaiÅ¡kino, kad su sÅ«numi V. jis Å¡iuo metu bendrauja kartÄ per savaitę, pasiima vaikÄ antradienį po pamokų, su juo leidžia laikÄ , po ko sÅ«nus naktį iÅ¡ antradienio į trečiadienį nakvoja pas atsakovÄ , o trečiadienį ryte atsakovas jį nuveža į mokyklÄ . Atsakovo teigimu, sÅ«naus V. ryÅ¡ys su mama ir seserimi yra artimas, kaip ir su pačiu atsakovu, be to, kaip nurodė atsakovas, sÅ«naus motina ir sesuo tinkamai rÅ«pinasi V. ir jis su jomis yra saugus.

Vis tik atsakovas mano, kad augančiam tokio amžiaus berniukui reikalingas tėvas ir tėvo buvimas Å¡alia, tėvo pagalba ir įtaka vaikui priimant sprendimus yra svarbi. Atsakovas taip pat nurodė, jog 2018 m. rudenį jis (A. J.) iÅ¡vyko gyventi į KaunÄ , kur gyveno apie metus laiko, ten ieÅ¡kojo darbo galimybių. Å iuo metu jis gyvena ir dirba Druskininkuose. IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu pateikė iÅ¡vadÄ , jog leidimo iÅ¡davimas T. J. su nepilnamečiu sÅ«numi V.

J., gimusiu (duomenys neskelbtini), iÅ¡vykti nuolat gyventi į užsienio valstybę nepažeidžia vaiko ir jo tėvo interesų, todėl ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti patenkintas. Papildomai nurodė, jog, iÅ¡vykęs gyventi į DanijÄ , V. turėtų galimybę baigti Å¡iuos mokslo metus lietuvių kalba mokykloje, kurioje jis Å¡iuo metu ir mokosi, nuotoliniu bÅ«du. Nepilnametis V. J., dalyvaujant psichologei Gretai Česaitytei, teismo posėdžio metu parodė, kad jis norėtų, jog teismas iÅ¡duotų leidimÄ jam su mama T.

J. iÅ¡vykti gyventi į DanijÄ . V. J. teigimu, Danijoje gyvena jo sesuo K. J., su kuria jis sutaria gerai, jam Danijoje patinka, kelis kartus ten su mama buvo nuvykę, kur su seserimi atostogavo, linksmai leido laikÄ . V. J. supranta, jog ten reikės mokytis anglų, po to – danų kabomis, jog turės susirasti naujų draugų, jog pasiilgs Lietuvoje gyvenančio tėčio, tačiau Å¡ia galimybe iÅ¡vykti gyventi į DanijÄ jis norėtų pasinaudoti su sÄ lyga, kad jei jam ten nepatiks, jis kartu su mama grįš į LietuvÄ .

Su tėčiu ji susiskambins, grįžęs į LietuvÄ susitiks. Nežino, kaip jam pavyktų gyventi Danijoje, tačiau pabandyti ten gyventi jis norėtų. Liudytoja K. J. teismo posėdžio metu parodė, kad ji jau maždaug 5 metus gyvena, mokosi ir dirba Danijoje, puikiai iÅ¡mano Å¡ios Å¡alies Å¡vietimo ir socialinės apsaugos sistemas, todėl su jos pagalba mama T. J. ir brolis V. J. galėtų pakankamai greitai adaptuotis Å¡ioje valstybėje. Liudytojos teigimu, jos, brolio ir mamos ryÅ¡ys yra labai artimas, su broliu pati K.

J. sutaria puikiai, ji jam padeda ruoÅ¡ti pamokas, dažnai su juo bendrauja telefonu, kitomis ryÅ¡ių priemonėmis, susitikę linksmai leidžia laikÄ , atostogas. Mano, jog V. sugebės greitai ir be didesnių problemų adaptuotis Danijoje, susirasti draugų, mokytis anglų, o vėliau gal ir danų kalbomis, nes V. yra bendraujantis, imlus, tokio amžiaus, kai vaikai greitai adaptuojasi naujoje aplinkoje, be to, Danijoje žmonės yra nuoÅ¡irdÅ«s, padedantys, ten daug gyvena lietuvių. Liudytojos teigimu, po tėvų skyrybų V. rÅ«pinasi mama, ji jam padeda ruoÅ¡ti pamokas, rÅ«pinasi jo ugdymu, auklėjimu, sveikata.

Tėtis su V. laikÄ leidžia daugiau pramogaudami, tačiau kasdieninių rÅ«pesčių naÅ¡ta tenka mamai. Liudytoja L. J. teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovas A. J. yra jos sÅ«nus, o V. J. yra anÅ«kas. Ji Å¡eimai padėjo auginti ir V., ir dukrÄ K. Å alių santuoka buvo nutraukta prieÅ¡ maždaug trejus metus. V. J. liko gyventi su motina T. J. adresu (duomenys neskelbtini). Å alims nutraukus santuokÄ , V. buvo labai sunku, jis labai norėjo tėčio. Jis labai dažnai verkdavo, nes vaikas buvo labai pasimetęs. Motinai pirmus metus irgi buvo labai sunku, ji labai iÅ¡gyveno skyrybas.

IÅ¡gyveno visi Å¡eimos nariai. V. pagalbÄ teikė psichologas. V. tuo metu, kai tėvai skyrėsi, mokėsi antroje klasėje. A. J. atvažiuodavo pas ieÅ¡kovę ir sÅ«nų į namus, bet tai buvo retai. V. buvo jautrus, nemokėjo savęs apginti. Iki karantino tėvas V. pasiimdavo kartÄ per savaitę, V. tuo metu pas jį nakvodavo. 2020 metais L. J. pas V. namuose lankydavosi beveik kasdien. Nuotoliniu bÅ«du V. mokytis buvo sunkiau, nes jam sunkiai sekasi mokytis lietuvių kalba. Antroje klasėje V. mokytis lietuvių kalbÄ padėjo repetitorė.

L. J. neprieÅ¡tarauja, kad ieÅ¡kovė su V. iÅ¡vyktų gyventi į užsienio valstybę, tegul važiuoja. Tačiau abejoja dėl galimybės tėvui bendrauti su sÅ«numi V. Anglų kalbÄ papildomai V. mokosi nuo darželio. Motina T. J. tinkamai rÅ«pinasi sÅ«numi V., ji yra gera mama savo vaikams, tačiau V. reikalingas tėvas, nes visur V. supa moterys – mama, močiutė, mokytoja, sesuo. Teismas k o n s t a t u o j a : bylos duomenimis nustatyta, kad V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieÅ¡kovės T.

J. ir atsakovo A. J. sūnus (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 14). Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2YT-5124-182/2018, dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 8-11) buvo nutraukta T. J. ir A. J. santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), ir patvirtinta 2018 m. birželio 14 d. pareiškėjų sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis (toliau – ir Sutartis), kurios 1 punktu pareiškėjai susitarė, kad po santuokos nutraukimo nepilnamečio sūnaus V.

J., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su motina T. J.. Å ios Sutarties 2 punktu A. J. įsipareigojo teikti nepilnamečiui sÅ«nui V. J. iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 150 Eur nuo 2018 m. birželio 14 d. iki sÅ«naus pilnametystės. Nepilnamečiui V. J. iÅ¡laikymui skirtų lėšų tvarkytoja iki jo pilnametystės paskirta jo motina T. J. (Sutarties 3 punktas). Sutarties 7 punkte nustatyta, jog pasibaigus 6 mėnesių pereinamajam laikotarpiui, tėvas turi teisę neribotai bendrauti su vaiku tiek jo gyvenamojoje vietoje, tiek paimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos.

IÅ¡vykti su vaiku į keliones užsienyje tėvas gali esant vaiko motinos sutikimui. Taigi, nagrinėjamu atveju, Å¡alių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu buvo nustatyta su ieÅ¡kove, tačiau tarp Å¡alių kilo ginčas dėl faktinės vaiko gyvenamosios vietos keitimo, leidžiant motinai iÅ¡vežti vaikÄ Ä¯ užsienio valstybę (Danijos Karalystę) nuolat gyventi be tėvo sutikimo. CK 3.174 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisę nepilnametį vaikÄ , kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, iÅ¡vežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs raÅ¡ytinį antrojo iÅ¡ tėvų sutikimÄ .

Jeigu antrasis iÅ¡ tėvų atsisako duoti šį sutikimÄ , ginÄÄ sprendžia teismas. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, bÅ«ti auklėjamas ir aprÅ«pinamas savo tėvų Å¡eimoje, bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Å i įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į Å¡eimos ryÅ¡ius yra pamatinė, nes visapusiÅ¡ka ir darni vaiko raida galima tik augant Å¡eimoje, bendraujant su abiem tėvais, jaučiant meilę ir supratimÄ (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepaisant to, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turi kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., išvykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų būti laikoma, kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu.

Pareiga įrodyti, kad vaiko iÅ¡vežimas nuolat gyventi į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iÅ¡ esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių, tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ . Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iÅ¡ tėvų nereiÅ¡kia, kad vaiko gyvenamosios vietos valstybė yra neapibrėžta ir priklauso tik nuo tėvo (motinos) judėjimo, todėl, tėvams nesusitariant dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, ginÄÄ sprendžia teismas, kuris vertina bylai svarbių aplinkybių visumÄ .

Spręsdamas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo teismas turi įvertinti priežastis, dėl kurių gyvenamosios vietos valstybė turėtų bÅ«ti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę (Lietuvos A. T. 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019; 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kriterijai, kuriais remiantis teismas turi spręsti tėvų ginÄÄ dėl leidimo iÅ¡vežti vaikÄ iÅ¡ Lietuvos, yra tėvų teisių ir pareigų turėtojų asmeninė situacija; vaiko amžius ir jo nuomonė; vaiko teisė iÅ¡saugoti asmeninius ryÅ¡ius su kitu tėvų teisių ir pareigų turėtoju; tėvų teisių ir pareigų turėtojų galimybė ir noras bendradarbiauti tarpusavyje; geografinis atstumas ir susisiekimo galimybės; asmenų laisvo judėjimo galimybės. Teismas, vertindamas pirmiau nurodytus kriterijus ir spręsdamas dėl įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo tarp Å¡alių, negali taikyti prezumpcijos, kad iÅ¡vykimas į aukÅ¡tesnio pragyvenimo lygio valstybę savaime atitinka vaiko interesus.

Todėl pareiga įrodyti, kad iÅ¡vykimas iÅ¡ Lietuvos yra naudingas vaikui, tenka bÅ«tent iÅ¡vykti ketinančiam, t. y. status quo pakeisti siekiančiam tėvui (motinai). Maža to, galimo iÅ¡vykimo nauda vaikui paprastai yra tik hipotetinė, t. y. nėra jokių garantijų, kad net ir gyvendamas iÅ¡ pažiÅ«ros geresnėmis gyvenimo sÄ lygomis (Å¡ios sÄ lygos turi bÅ«ti įrodytos), vaikas jausis saugus. Todėl visais atvejais reikia įvertinti, ar iÅ¡vykimo nulemti praradimai vaikui – ryÅ¡io su Lietuvoje gyventi liekančiu tėvu (motina) nutrÅ«kimas ar žymus jo apribojimas – nebus didesni nei tikėtina nauda.

Ä®statymų leidėjo teismams palikti spręsti klausimai – vaiko iÅ¡vežimo į užsienio valstybę nuolat gyventi sÄ vokos iÅ¡aiÅ¡kinimas ir kriterijų, kuria vadovaujantis nagrinėjami tėvų ginčai dėl vaiko iÅ¡vežimo iÅ¡ Lietuvos, nustatymas turėtų bÅ«ti sprendžiami vadovaujantis, pirmiausia, vaiko interesais, atsižvelgiant į tėvų valdžios lygybės ir efektyvios pažeistų teisių teisminės gynybos principus. Tuo pačiu, teismas privalo įvertinti ir vaiko tėvo ir motinos asmenines situacijas, tėvo (motinos), su kuriuo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, galimybę įgyvendinti savo asmenines teises ir laisves, tame tarp ir galimybę laisvai judėti.

Pažymėtina tai, kad tam iÅ¡ tėvų, su kuriuo nustatoma nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, ir taip dažniausia tenka pagrindinė rÅ«pinimosi nepilnamečiu vaiku naÅ¡ta, nes vaikui kasdien reikia gaminti maistÄ , rÅ«pintis jo higiena, skalbti rÅ«bus, padėti ruoÅ¡ti pamokas, rÅ«pintis vaiko sveikata ir jį prižiÅ«rėti jam susirgus, bendrauti su mokytojais, bÅ«relių vadovais, rÅ«pintis nuvedimu į mokyklÄ ir bÅ«relius ir pan. Tuo tarpu kitas iÅ¡ tėvų, kuris su vaiku bendrauja tik epizodiÅ¡kai, daugumos Å¡ių aukščiau nurodytų ir kitų funkcijų neatlieka.

Akivaizdu, kad leisti laikÄ su vaiku vienÄ parÄ iÅ¡ septynių savaitėje ar vienÄ savaitgalį per mėnesį yra viena, tuo tarpu vaiku rÅ«pintis kiekvienÄ dienÄ yra visai kas kita. Maža to, tėvų teisių ir pareigų turėtojas, su kuriuo nėra nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, gali netrukdomai įgyvendinti savo asmenines teises ir laisves, taip pat ir teisę pasirinkti miestÄ ar valstybę, kurioje gyvens, neturėdamas kito iÅ¡ tėvų sutikimo, nes kartu negyvenančio tėvo (motinos) rÅ«pinimasis nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimas jo ugdyme, lavinime, sveikatos priežiÅ«roje priklauso tik nuo jo paties noro ir pasirinkimo.

Todėl visi aukščiau nurodyti kriterijai sprendžiant ginÄÄ dėl leidimo iÅ¡vežti vaikÄ iÅ¡ Lietuvos, turi bÅ«ti vertinami kompleksiÅ¡kai, prioritetu laikant nepilnamečio vaiko interesus. IeÅ¡kovė T. J. procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jos ir atsakovo A. J. santuoka buvo nutraukta dėl to, kad sprendimÄ palikti Å¡eimÄ , tuo pačiu ir sÅ«nų V. J., priėmė atsakovas. Toks atsakovo sprendimas labai paveikė tiek ieÅ¡kovę, tiek ir Å¡alių vaikus: pilnametę dukrÄ K.

J. ir nepilnametį sÅ«nų V. J.. Duktė K. susirgo depresija, ilgÄ laikÄ negalėjo mokytis. SÅ«nus pradėjo blogai mokytis, neklausyti, pasidarė uždaras ir liÅ«dnas, todėl dėl susiklosčiusios situacijos metus laiko lankėsi pas psichologÄ , ieÅ¡kovė sÅ«nui mokykloje prašė ypatingos mokytojos priežiÅ«ros. Druskininkų Å¡vietimo centro pažyma (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l.

84) patvirtina, kad V. J., mamos praÅ¡ymu, Å vietimo centro pedagoginės psichologinės tarnybos psichologo konsultuotas 2018 m. sausio – kovo mėnesiais ir 2019 m. vasario – balandžio mėnesiais. Kaip teigia ieÅ¡kovė, Å¡ioje situacijoje labiausiai visiems padėjo Å¡eimos (ieÅ¡kovės ir Å¡alių vaikų) artumas ir bendravimas. Nepaisant dukrÄ apėmusios depresijos, siekdama, kad mama ir brolis nesijaustų vieniÅ¡i, ji iÅ¡ Danijos Karalystės, kur gyvena ir mokosi, dažnai parskrisdavo į LietuvÄ .

Vėliau, siekdama palaikyti artimÄ savo ir sÅ«naus ryšį su dukra, ieÅ¡kovė su sÅ«numi ėmė vis dažniau skristi į DanijÄ , kur visi trys - ieÅ¡kovė, dukra ir sÅ«nus - jaučiasi laimingi, vėl pasijunta Å¡eima. Dukrai Danija jau seniai yra tapusi namais, tuo tarpu sÅ«nus, bÅ«damas ten, taip pat pabrėžia, jog jam patinka danai, jų gyvenimo bÅ«das, kadangi pastarieji yra labai draugiÅ¡ki, nuoÅ¡irdÅ«s ir pozityvÅ«s žmonės. IeÅ¡kovė nurodė, kad buvimo Danijoje metu akivaizdžiai pagerėja sÅ«naus sveikata.

BÅ«damas Lietuvoje V. dažnai serga. Tuo tarpu iÅ¡vykęs į DanijÄ jis nesirgo nė karto, matomai jÅ«ros klimatas jam yra tinkamas. BÅ«damas Danijoje, Å¡alia sesers, sÅ«nus V. jaučiasi labai gerai, V. sesė yra didžiausias autoritetas, jis dievina su ja leisti laikÄ ir jie puikiai sutaria, todėl jis iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi ir mokytis Danijoje. IeÅ¡kovės teigimu, pasidomėjusi galimybėmis kartu su sÅ«numi iÅ¡vykti gyventi į Danijos Karalystę, ji sužinojo, kad Danijoje gyvenantiems asmenims yra suteikiama labai daug nemokamų socialinių paslaugų.

IÅ¡ pradžių atsakovas, sužinojęs, kad ieÅ¡kovė nori kartu su abiem vaikais gyventi Danijos Karalystėje, tam pritarė, sutiko, kad ieÅ¡kovė su sÅ«numi iÅ¡vyktų gyventi pas dukrÄ . Todėl ieÅ¡kovė dukros padedama susirado Danijoje nuomojamÄ butÄ , pasirašė nuomos sutartį ir ėmė domėtis iÅ¡vykimui reikalingais dokumentais. IeÅ¡kovei papraÅ¡ius oficialaus raÅ¡ytinio sutikimo, atsakovas nurodė neprieÅ¡taraujantis ieÅ¡kovės ir sÅ«naus iÅ¡vykimui į DanijÄ , tačiau susitikimÄ pasiraÅ¡yti atsisakė.

Todėl ieÅ¡kovė buvo priversta kreiptis į teismÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad ji siekia užtikrinti kuo geresnes sÅ«naus V. gyvenimo sÄ lygas Danijoje – yra susipažinusi ir iÅ¡siaiÅ¡kinusi vaiko ugdymo galimybes, galimas lankyti ugdymo įstaigas, tokiu bÅ«du padedant vaikui maksimaliai greitai adaptuotis užsienio valstybėje. Kartu ieÅ¡kovė deda maksimalias pastangas užtikrinti vaiko identiteto bei ryÅ¡io su tėvu iÅ¡saugojimÄ . Kartu su ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kovės dukters patvirtinimÄ , jog ji yra pasirengusi padėti mamai ir broliui kuo geriau adaptuotis, iÅ¡mokti kalbÄ , lankyti pasirinktÄ ugdymo įstaigÄ ir pan. (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 28-29).

Å ias aplinkybes Å¡alių duktė K. J. patvirtino ir teismo posėdžio metu. IeÅ¡kovė, kaip ji nurodė, tai patvirtina ir teismui pateiktos nuomos sutartys, buvo suradusi Danijoje nuomoti gyvenamuosius bÅ«stus (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 65-75, 106-113), todėl akivaizdu, jog ji siekia tinkamai pasirÅ«pinti jos ir sÅ«naus gyvenimo Danijos Karalystėje sÄ lygomis, jei jai bÅ«tų duotas teismo leidimas kartu su sÅ«numi iÅ¡vykti nuolat gyventi Danijos Karalystėje. Aarhus, kuriame, kaip nurodė ieÅ¡kovė, ji ketina su sÅ«numi gyventi, yra antras pagal dydį miestas Danijoje, jame yra daug mokyklų, puikiai tinkamų sÅ«naus V. tolimesniam mokslui tęsti.

Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktų dokumentų (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 114-115, 116, 120) ieÅ¡kovė domisi ir yra iÅ¡samiai susipažinusi su Danijos Karalystėje imigrantams taikomų teisės aktų nuostatomis, sveikatos apsauga, valstybiniu sveikatos draudimu, vaikų auginimui Å¡ioje Å¡alyje sudaromomis sÄ lygomis, Å¡ios Å¡alies kultÅ«ra, mokymo sistema, gyvenimo Danijoje sÄ lygomis, darbo Å¡ioje Å¡alyje sÄ lygomis, mokesčių sistema, taip pat galimybe mokytis danų kalbÄ (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 76-81, 114-115, 116, 120, 121-149).

Ieškovė sužinojo, kad Danijoje gyvenantiems asmenims yra suteikiama labai daug nemokamų socialinių paslaugų. Moksleiviams važiuojant viešuoju transportu yra taikomos lengvatos, bilietai yra pigesni. Be to, tuo atveju, jeigu žmogus iki darbo vietos važiuoja daugiau negu 25 km, tuomet jis mokesčių sistemoje registruoja, kiek kartų per savaitę važiuoja, koks yra atstumas nuo namų iki darbo vietos, ir tuomet valstybė paskaičiuoja, kiek vidutiniškai žmogus išleidžia transportui ir tiesiog tokio dydžio suma asmuo sumoka mažiau mokesčių valstybei.

Tokiu bÅ«du visiems gyventojams suteikiama teisė netiesiogiai susigrÄ Å¾inti patiriamas iÅ¡laidas transportui iÅ¡ valstybės. T. J., jos teigimu, nori, kad sÅ«nus kuo greičiau iÅ¡moktų vietinę kalbÄ , baigtų čia mokyklÄ (mokslas pagal vietinius įstatymus yra nemokamas), susirastų draugų, galėtų įgyti nemokamÄ aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ bei gauti visas valstybės suteikiamas finansines garantijas. IeÅ¡kovės teigimu, ji gavo oficialų pasiÅ«lymÄ dirbti ne pagal specialybę, ne pilnu etatu (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 83).

Tokiu bÅ«du, kaip nurodo ieÅ¡kovė, su tuo sutinka ir teismas, bus užtikrintos pastovios ieÅ¡kovės pajamos nuo atvykimo pradžios, o dirbdama nepilnu etatu, ieÅ¡kovė turės užtektinai laiko naujos kalbos mokymuisi ir sÅ«naus priežiÅ«rai. Be to, kaip nurodė ieÅ¡kovė, Danijoje yra reikalingi įvairių specialybių gydytojai, kuriems darbo įstaiga suteikia gyvenamÄ vietÄ arba kitokiÄ finansinę paramÄ . Kadangi ieÅ¡kovės turimas medicininis iÅ¡silavinimas bei darbo praktika atitinka visus Europos SÄ jungos reikalavimus, tai patvirtina į bylÄ pateikti dokumentai (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 102-105, 119), vienintelis dalykas, kurį ji privalės padaryti, kad gautų naujÄ darbÄ pagal specialybę - iÅ¡mokti danų kalbÄ .

Nuo kitų metų (2020 m.) vidurio Danijoje kalbos mokyklos vėl bus nemokamos, todėl ieÅ¡kovė turės visas galimybes intensyviai mokytis danų kalbÄ ir ketina tÄ daryti. Į bylÄ pateikti sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 26, 27) patvirtina, kad ieÅ¡kovė Swedbank, AB sÄ skaitose turi sukaupusi santaupų – 2019 m. lapkričio 12 d. jos sÄ skaitoje (duomenys neskelbtini) sukaupta 25 000,00 Eur, sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini)sukaupta 5 523,60 Eur. Ji yra dirbanti ir gaunanti pastovias pajamas (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 23-25).

Be to, ieÅ¡kovė savo vardu turi registruoto nekilnojamo turto – žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 68 720 Eur (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 16-18). Kaip nurodė ieÅ¡kovė, gavusi leidimÄ iÅ¡vykti su vaiku gyventi į užsienį, ieÅ¡kovė planuoja šį turtÄ iÅ¡nuomoti, tokiu bÅ«du užsitikrinti kasmėnesines pajamas.

Aukščiau aptartos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai – ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimas, liudytojos K. J. parodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai – leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė labai atsakingai domisi ir imasi atitinkamų veiksmų, siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti jos ir Å¡alių sÅ«naus V. J. kokybiÅ¡ko gyvenimo Danijos Karalystėje galimybes (gyvenimo, darbo, mokymosi, gydymo paslaugų gavimo ir kitas sÄ lygas), ji yra įgijusi aukÅ¡tÄ jį medicininį iÅ¡silavinimÄ , todėl galės Å¡ioje Å¡alyje siekti medikės karjeros.

IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimas, liudytojos K. J. parodymai, o taip pat ir į bylÄ pateiktos nuomos sutartys patvirtina, kad ieÅ¡kovė, tikėdamasi gauti atsakovo sutikimÄ jai su sÅ«numi iÅ¡vykti nuolat gyventi į Danijos Karalystę ne ginčo tvarka, dukters K. J. padedama surado ir sudarė gyvenamojo bÅ«sto nuomos sutartį. Pati T. J. daugiau nei dvejus metus mokosi Užsienio kalbų studijoje, yra apibÅ«dinama kaip sÄ Å¾ininga, orientuota į tikslÄ , kryptingai siekianti užsibrėžtų tikslų bei darbÅ¡ti, ji atsakingai žiÅ«ri į savo darbÄ , stengiasi plėsti profesinį žodynÄ , aptarti darbines situacijas užsienio kalba, Å¡ias aplinkybes patvirtina pateikta charakteristika (t. 1, b. l. 82).

IeÅ¡kovė T. J. nurodė, kad praktiÅ¡kai visa rÅ«pinimosi sÅ«numi V. J. naÅ¡ta tekdavo ir tenka jai – ji rÅ«pinasi vaiko sveikata, jo auklėjimu, esant bÅ«tinybei samdo repetitorius, domisi sÅ«naus lavinimu, bendrauja su mokytojais, dalyvauja susirinkimuose, motyvuoja sÅ«nų, kad jis lankytų sporto, Å¡okių bÅ«relį, mokytųsi užsienio kalbos. IeÅ¡kovės nurodytas aplinkybes patvirtina Å¡alių dukters K. J. parodymai, iÅ¡ dalies – liudytojos L. J. parodymai, ji ieÅ¡kovę apibÅ«dino kaip gerai vaikais besirÅ«pinančiÄ mamÄ , taip pat raÅ¡ytiniai įrodymai (dokumentų kopijų bylos t. 2, b. l. 71-74).

Visos Å¡ios nurodytos ieÅ¡kovę kaip pareigingÄ , atsakingÄ , kryptingÄ Å¾mogų apibÅ«dinančios aplinkybės, taip pat Institucijos iÅ¡vadoje (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 38-41) nurodomi duomenis apie ieÅ¡kovės Å¡eimÄ sudaro pagrindÄ neabejotinai iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė geba tinkamai pasirÅ«pinti sÅ«naus V. gerove, užtikrinti jo gyvenimo, mokymosi, laisvalaikio sÄ lygas, tinkamas jo visapusiÅ¡kam lavinimui, auklėjimui ir tobulėjimui. Todėl akivaizdu, jog net ir iÅ¡vykusi su sÅ«numi į užsienio valstybę, Å¡iuo konkrečiu atveju – į Danijos Karalystę, turėdama sutaupiusi pakankamai didelę sumÄ (apie 30 000 Eur) įsikÅ«rimui su sÅ«numi Danijoje, ieÅ¡kovė sugebės sudaryti nepilnamečiui sÅ«nui V. gyvenimo, mokymosi sÄ lygas, o padedant Danijos Karalystėje gyvenančiai Å¡alių dukrai K.

J. padės V. J. adaptuotis naujoje Å¡alyje, naujoje gyvenamojoje ir mokymosi aplinkoje, iÅ¡mokti kalbÄ , atrasti draugų ir pomėgių. Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovei, kaip ji pati nurodė, Å¡ioje situacijoje, Å¡alia siekio visiems trims Å¡eimos nariams (mamai, dukrai ir sÅ«nui) gyventi vienoje Å¡alyje, svarbiausi yra sÅ«naus V. interesai, todėl atsitikus taip, kad užsienio Å¡alyje jie nepritaptų, ji priimtų sprendimÄ , atsižvelgiant į sÅ«naus norÄ , grįžti gyventi į LietuvÄ .

 IeÅ¡kovė nurodė, kad Å¡alių nepilnametis sÅ«nus yra jauno amžiaus, geba greitai adaptuotis, prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos, imlus kalbų mokymuisi. Berniukas yra labai draugiÅ¡kas bei drÄ sus vaikas. Jis nebijo bendravimo, nesidrovi pirmas prieiti ir pradėti pokalbį. Å iuo metu jis puikiai Å¡neka lietuvių bei rusų kalbomis. Be to, sugeba susiÅ¡nekėti anglų kalba. Dėl to ieÅ¡kovė yra įsitikinusi, kad vaikas tikrai greitai adaptuosis naujoje aplinkoje. Be to, į užsienį berniukas iÅ¡vyktų su mama ir gyventų su seserimi, su kuriomis sieja glaudus tarpusavio ryÅ¡ys, kas neabejotinai pagelbės jam greičiau adaptuotis užsienio valstybėje.

Å ias aplinkybes, jog tokio amžiaus vaikui yra pakankamai lengva adaptuotis svetimoje Å¡alyje, patvirtino iÅ¡vadÄ teikianti Institucija, o taip pat ir Å¡alių duktė K. J., kuri, kaip nurodė, gyvena Danijoje jau ilgÄ laikÄ , spėjo pažinti Å¡ios Å¡alies kultÅ«rÄ , ten gyvenančius žmones ir jų geranoriÅ¡kumÄ , be to, ji dirba su vaikais ir supranta vaikų psichologijÄ . Å alių sÅ«nus V. J., teikdamas raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ teismui (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l.

30) ir klausant jo nuomonę Institucijoje (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 45-46), paaiÅ¡kino, kad nori gyventi Danijoje kartu su mama ir seserimi. Jam lankantis Danijoje sesuo jam parodė mokyklÄ , kurioje galėtų mokytis anglų kalba. Anglų kalbÄ mokosi nuo darželio, apie 5 metus. Gyvendamas Danijoje V. J. nori bendrauti su tėčiu ir močiute (tėčio mama), grįžęs į LietuvÄ juos aplankyti, su jais leisti laikÄ , nori kad tėtis jį aplankytų Danijoje. Mano, kad jiems trims – mamai, sesei ir jam – bus gerai ten gyventi kartu.

Teismo posėdžio metu V. J. parodė, kad jis norėtų, jog teismas iÅ¡duotų leidimÄ jam su mama T. J. iÅ¡vykti gyventi į DanijÄ . V. J. teigimu, Danijoje gyvena jo sesuo K. J., su kuria jis sutaria gerai, jam Danijoje patinka, kelis kartus ten su mama buvo nuvykę, kur su seserimi atostogavo, linksmai leido laikÄ . V. J. supranta, jog ten reikės mokytis anglų, po to – danų kalbomis, jog turės susirasti naujų draugų, jog pasiilgs Lietuvoje gyvenančio tėčio. Å ia galimybe iÅ¡vykti gyventi į DanijÄ jis norėtų pasinaudoti su sÄ lyga, kad jei jam ten nepatiks, jis kartu su mama grįš į LietuvÄ .

Su tėčiu ji susiskambins, grįžęs į LietuvÄ susitiks. Nežino, kaip jam pavyktų gyventi Danijoje, tačiau pabandyti ten gyventi jis norėtų. Aplinkybę, kad Å¡alių sÅ«nus V. nori kartu su mama gyventi Danijoje, kur gyvena jo sesuo, patvirtino ir liudytoja apklausta K. J., ieÅ¡kovė T. J., Å¡ios aplinkybės nepaneigė ir pats atsakovas, teigdamas, jog sÅ«nus, kalbėdamas apie vykimÄ Ä¯ DanijÄ , iÅ¡sako abejones, nes nežino, kaip jam pavyks ten susirasti draugų, mokytis svetima kalba ir pan.

Teismo nuomone, tokių abejonių, kardinaliai keičiant gyvenimo sÄ lygas, gali kilti net ir suaugusiam žmogui, niekas negali bÅ«ti tikras, kaip susiklostys tam tikros aplinkybės po mėnesio ar metų, tačiau įvertinus ieÅ¡kovę itin teigiamai apibÅ«dinančius duomenis, darytina iÅ¡vada, kad T. J. atitinkamose gyvenimiÅ¡kose situacijose priims vaiko interesus geriausiai atitinkančius sprendimus. Kaip buvo minėta aukščiau, pareiga įrodyti, kad vaiko iÅ¡vežimas nuolat gyventi į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iÅ¡ esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių, tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Teismo posėdžio metu atsakovas parodė, kad sūnaus V. ryšys su mama ir seserimi yra artimas, kaip ir su pačiu atsakovu, be to, kaip nurodė atsakovas, sūnaus motina ir sesuo tinkamai rūpinasi V. ir jis su jomis yra saugus. Vis tik atsakovas mano, kad augančiam tokio amžiaus berniukui reikalingas tėvas ir tėvo buvimas šalia, tėvo pagalba ir įtaka vaikui priimant sprendimus yra svarbi. Be to, vaikas saugiau jaustųsi gyvendamas Lietuvoje, jam įprastoje aplinkoje, nei užsienio valstybėje, kurioje jis neturi draugų, nemoka tos šalies kalbos.

Dėl ieÅ¡kovės galimybės užtikrinti Å¡alių sÅ«nui saugiÄ ir komfortiÅ¡kÄ aplinkÄ mamai ir sÅ«nui gyvenant Danijos Karalystėje, teismas pasisakė aukščiau. Be to, ir pats atsakovas nurodė, jog sÅ«naus V. ryÅ¡ys tiek su mama, tiek ir su seserimi yra artimas, jis su jomis ne tik jaučiasi saugus, bet juo yra tinkamai rÅ«pinamasi. Pagrindinis atsakovo argumentas neduodant sutikimo sÅ«nui V. ir jo motinai iÅ¡vykti gyventi į Danijos Karalystę nurodomas tas, kad sÅ«nui gyvenant užsienio valstybėje sumažės galimybės atsakovui bendrauti su sÅ«numi, dalyvauti jo auklėjime.

Kaip buvo minėta aukščiau, tiek tėvas, tiek motina, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iÅ¡ jų nepilnametis vaikas gyvena, turi tokias pačias teises ir pareigas nepilnamečiams vaikams dalyvaujant jų auklėjime, rÅ«pinantis sveikata, sudarant sÄ lygas vaikams visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, dalyvaujant jo ugdymo bei lavinimo procese. Vienam iÅ¡ tėvų nusprendus iÅ¡vykti nuolat ar ilgam laikui gyventi į kitÄ valstybę, yra bÅ«tinas kito iÅ¡ tėvų sutikimas, nes iÅ¡sikėlus su nepilnamečiu vaiku gyventi į užsienio valstybę, natÅ«raliai sumažėja skyriumi gyvenančio tėvo ar motinos galimybės maksimaliai bendrauti su savo vaiku, dalyvauti jų auklėjimo ir ugdymo, lavinimo procesuose, rÅ«pintis juo.

Tuo pačiu silpnėja emocinis vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo ar motinos ryÅ¡ys. Tuo pačiu teismas pažymi, kad asmuo, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas, taip pat turi teises ir laisves, kurios pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 18 straipsnį yra prigimtinės. Ä®statymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavaliÅ¡ko ar neteisėto kiÅ¡imosi į jo asmeninį ir Å¡eimyninį gyvenimÄ , kėsinimosi į jo garbę ir orumÄ (Konstitucijos 22 straipsnis).

Konstitucijos 28 straipsnyje nustatyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Remiantis Å¡iomis nuostatomis, gyvenimo praktikos pavyzdžiais, konstatuotina, jog sprendžiant klausimus, susijusius su leidimu nepilnamečiui vaikui kartu su vienu iÅ¡ tėvų iÅ¡vykti nuolat gyventi į užsienio valstybę, be kita ko reikia atsižvelgti ir į asmens, su kuriuo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, asmeninę situacijÄ , o taip pat įvertinti vaiko ir skyrium gyvenančio vieno iÅ¡ tėvų galimybę iÅ¡saugoti asmeninius ryÅ¡ius, maksimaliai bendrauti su savo vaiku, dalyvauti auklėjimo ir ugdymo, lavinimo procesuose, rÅ«pintis juo.

Å iuo konkrečiu atveju bylos duomenys patvirtina, kad Å¡alių – ieÅ¡kovės ir atsakovo – Å¡eima iÅ¡iro atsakovo sprendimo palikti Å¡eimÄ pagrindu. Aplinkybę, kad bÅ«tent atsakovas priėmė sprendimÄ palikti Å¡eimÄ ir iÅ¡sikraustė iÅ¡ Å¡eimos namų Druskininkuose, nurodė ieÅ¡kovė, jÄ patvirtino Å¡alių dukra K. J., Å¡ios aplinkybės neginčijo ir pats atsakovas. Teismo nuomone, priimdamas tokį sprendimÄ , A. J., bÅ«damas iÅ¡silavinęs žmogus, neabejotinai turėjo suprasti, kad jo nepilnametis sÅ«nus V. dėl Å¡alių iÅ¡siskyrimo patirs diskomfortÄ , psichologinius iÅ¡gyvenimus, praras saugumo jausmÄ , kas Å¡alims nutraukus santuokÄ ir nutiko (Å¡alių sÅ«nui prireikė net ir psichologo pagalbos).

Tačiau atsakovas, nepaisant savo nepilnamečio sÅ«naus, kitų Å¡eimos narių interesų (dukters, T. J.), kurie dėl Å¡io įvykio iÅ¡gyveno ir sunkiai tvarkėsi psichologiÅ¡kai, sprendimÄ palikti Å¡eimÄ priėmė (nes tokiÄ teisę turėjo). Negana to, atsakovas Å¡alims nutraukus santuokÄ metus laiko gyveno Kaune, sÅ«nų lankė retai ir tai buvo jo pasirinkimas (tuomet apie emocinio ryÅ¡io su sÅ«numi palaikymÄ ir bendra prasme sÅ«naus palaikymÄ atsakovas tikėtina negalvojo). Ir nors Å¡alių santuokos nutraukimo priežastys Å¡ioje byloje nėra nustatinėjamos, tačiau vis gi aplinkybė, jog atsakovas savo sprendimu paliko Å¡eimÄ , sprendžiant Å¡iÄ bylÄ , yra svarbi.

IeÅ¡kovė nurodė, jog jų Å¡eima buvo labai artima, visi keturi Å¡eimos nariai vienas kitÄ palaikydavo bet kokiose situacijose, kartu daug keliavo, turėjo planų visa Å¡eima iÅ¡vykti nuolatinai gyventi į užsienio valstybę, kur ieÅ¡kovė ir atsakovas ketino dirbti medikais. Kaip nurodė ieÅ¡kovė ir K. J., Å¡alių dukters vykimo mokytis į DanijÄ iniciatorius buvo atsakovas, teigdamas, jog Å¡ioje Å¡alyje K. J. įgis nemokamÄ kokybiÅ¡kÄ iÅ¡silavinimÄ . Tačiau, kaip minėta, dėl atsakovo priimto sprendimo, Å¡alys įgyvendinti puoselėtus planus nesugebėjo.

Negana to, visi trys likę Å¡eimos nariai – ieÅ¡kovė, jų sÅ«nus ir duktė patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus. Å iuo metu, nuo santuokos nutraukimo praėjus maždaug dvejiems metams, ieÅ¡kovė, Å¡alių sÅ«nus V. ir duktė K. J. iÅ¡reiÅ¡kė norÄ kartu gyventi Danijoje. Pati ieÅ¡kovė, kaip ji pati nurodė, yra baltarusė, giminių Lietuvoje neturi. Vieninteliai likę du artimi jai žmonės – dukra K.ir sÅ«nus V. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes bei tai, kad Å¡alių sÅ«nui Å¡iuo metu yra vienuolika metų ir jis iÅ¡reiÅ¡kė norÄ kartu su mama ir seserimi gyventi ir mokytis Danijoje, riboti vaiko motinai galimybę kartu su vaikais gyventi ir dirbti Å¡ioje Å¡alyje, esant artimam motinos ir Å¡alių vaikų ryÅ¡iui, bÅ«tų neprotinga ir neteisinga.

Pažymėtina ir tai, kad Å¡iuo konkrečiu atveju pagrindinė vaiko priežiÅ«ros ir rÅ«pinimosi jo sveikata, lavinimu, auklėjimu ir ugdymu naÅ¡ta ir taip tenka ieÅ¡kovei. Be to, kaip jau buvo minėta, teismas neabejoja, kad ieÅ¡kovė sugebės užtikrinti Å¡alių sÅ«nui tinkamas gyvenimo sÄ lygas Danijoje, o jiems nepavykus Å¡ioje Å¡alyje adaptuotis, ieÅ¡kovė priims sprendimÄ grįžti gyventi į LietuvÄ . Kalbant apie Å¡alių sÅ«naus V. ir skyriumi gyvenančio tėvo teisę ir galimybes maksimaliai bendrauti, atsakovo teisę dalyvauti sÅ«naus auklėjimo, ugdymo ir lavinimo procesuose, rÅ«pintis juo, tuo pačiu siekiant užtikrinti emocinį vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo ryšį, Å¡alys teismo posėdžio metu dėl sÅ«naus V. bendravimo su tėvu tvarkos sutarė bendrai, ginčo dėl Å¡alių siÅ«lomos nustatyti bendravimo tvarkos nekilo.

Å ia tvarka Å¡alys susitarė dėl tokios V. J. bendravimo su tėvu tvarkos, kuri, teismo nuomone, užtikrins maksimalų tėvo ir sÅ«naus bendravimÄ , todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad teismui davus leidimÄ Å¡alių nepilnamečiui vaikui kartu su motina iÅ¡vykti nuolat gyventi į Danijos Karalystę, bus užtikrinta vaiko ir tėvo galimybė netrukdomai bendrauti tarpusavyje, palaikyti emocinį ryšį, o taip pat tėvo teisė dalyvauti sÅ«naus auklėjimo, ugdymo, lavinimo procesuose ir juo rÅ«pintis.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog leidimas ieÅ¡kovei kartu su nepilnamečiu sÅ«numi V. iÅ¡vykti nuolat gyventi į Danijos Karalystę atitinka Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus interesus, taip pat ir Å¡alių interesus, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas, leidžiant ieÅ¡kovei T. J. kartu su nepilnamečiu vaiku V. J. iÅ¡vykti nuolat gyventi į Danijos Karalystę bei nustatant atsakovo pasiÅ«lytÄ sÅ«naus V. bendravimo su atsakovu tvarkÄ , kurios nuostatos iÅ¡ esmės atitinka ieÅ¡kovės patikslintame ieÅ¡kinyje ir teismo posėdyje pasiÅ«lytÄ bendravimo tvarkÄ , tačiau, teismo nuomone, yra detalesnė.

IeÅ¡kovės praÅ¡ymas nustatyti, kad vaiko paėmimo iÅ¡ jo gyvenamosios vietos atveju tėvas įsipareigoja užtikrinti, kad motina kas dienÄ galės palaikyti ryšį su vaiku telefonu ir/ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis, yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Tačiau ieÅ¡kovės praÅ¡ymas nustatyti, kad atsakovas, norėdamas su vaiku iÅ¡vykti atostogų į kitÄ , nei vaiko ir/ar tėvo nuolatinės gyvenamosios vietos, valstybę turi gauti raÅ¡ytinį ieÅ¡kovės sutikimÄ , teismo nuomone, yra perteklinis, nes atsakovas yra medicininį iÅ¡silavinimÄ turintis asmuo, kuris neabejotinai geba priimti sprendimus, susijusius su vaiko sveikata.

Dėl mokymosi įstaigos, kurioje Å¡alių sÅ«nus V. J. turi baigti Å¡iuos mokslo metus, teismas nepasisako, nes šį sprendimÄ turi priimti abi Å¡alys, aptarusios visus galimus variantus, be to, Å¡alių sÅ«nus Å¡iuos mokslo metus turi galimybę baigti mokykloje, kurioje mokosi Å¡iuo metu, nuotoliniu bÅ«du. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tvarkÄ reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Å aliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93, 98 straipsniai).

Kadangi ieškinys ir patikslintas ieškinys yra tenkinami, sprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovei T. J. atlyginimo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė iš viso patyrė 2 750 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 150 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir 2 600 Eur (500 + 300 + 500 + 500 + 600 + 200 Eur, dokumentų kopijų bylos t. 2, b. l. 7-15, 54-56) teisinės pagalbos išlaidos. Teismas šias išlaidas pripažįsta būtinomis, pagrįstomis ir protingomis.

Spręsdamas dėl priteistino teisinės pagalbos iÅ¡laidų dydžio, teismas vertina civilinėje byloje kilusio ginčo pobÅ«dį, jo sudėtingumÄ , taikytinas teisės normas, keltų klausimų ir įrodinėtinų aplinkybių gausÄ , Å¡alių pateiktų procesinių dokumentų skaičių, sugaiÅ¡tÄ laikÄ , atsižvelgia į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose nustatytus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalius dydžius (Rekomendacijų 2, 8.2, 8.16, 8.17 ir 8.19 punktai).

Atsižvelgiant į tai, teismas jas priteisia ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 263–267, 268–270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti. Leisti ieÅ¡kovei T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su nepilnamečiu vaiku V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiu (duomenys neskelbtini), iÅ¡vykti nuolat gyventi užsienio valstybėje (Danijos Karalystėje) be vaiko tėvo atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sutikimo.

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-5124-182/2018 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7 punktÄ ir nustatyti tokiÄ atsakovo A. J. (toliau – tėvas, atsakovas) bendravimo su nepilnamečiu vaiku V. J. tvarkÄ :

1. Vaiko atostogų metu tėvas turi teisę bendrauti su vaiku tokia tvarka: 1.1. Tėvas turi teisę praleisti su vaiku 1 savaitę per žiemos (Kalėdų) atostogas Lietuvoje ar kitoje tėvo pasirinktoje šalyje: poriniais metais būnant su vaiku 7 kalendorines dienas, skaičiuojant nuo vaiko antrosios kalendorinės atostogų dienos, o neporiniais metais būnant su vaiku 7 kalendorines dienas, skaičiuojant nuo vaiko devintosios kalendorinės atostogų dienos. Laikotarpis, kurį vaikas būna su tėvu, turi būti vientisas, jeigu šalys nesusitaria kitaip.

Apie konkrečias pageidaujamas su vaiku praleisti atostogų dienas atsakovas informuoja ieÅ¡kovę ne vėliau kaip prieÅ¡ 2 mėnesius iki numatomų atostogų pradžios, suderinant vaiko buvimo su atsakovu konkrečiÄ datÄ , trukmę bei kitas svarbias aplinkybes; 1.2. Tėvas turi teisę praleisti su vaiku 1 savaitę per vaiko pavasario atostogas Lietuvoje ar kitoje tėvo pasirinktoje Å¡alyje: poriniais metais bÅ«nant su vaiku 7 kalendorines dienas, skaičiuojant taip, kad į jas nepatektų Å v. Velykos, o neporiniais metais bÅ«nant su vaiku 7 kalendorines dienas, skaičiuojant taip, kad į jas patektų Å v.

Velykos. Apie konkrečias pageidaujamas su vaiku praleisti atostogų dienas atsakovas informuoja ieÅ¡kovę ne vėliau kaip prieÅ¡ 2 mėnesius iki numatomų atostogų pradžios, suderinant vaiko buvimo su atsakovu konkrečiÄ datÄ , trukmę bei kitas svarbias aplinkybes; 1.3. Tėvas turi teisę praleisti su vaiku 3 savaites per vaiko vasaros atostogas Lietuvoje ar kitoje tėvo pasirinktoje Å¡alyje liepos mėnesį, apie konkrečias pageidaujamas su vaiku praleisti atostogų dienas atsakovas informuoja ieÅ¡kovę ne vėliau kaip prieÅ¡ 2 mėnesius iki numatomų atostogų pradžios, suderinant vaiko buvimo su atsakovu datÄ , trukmę bei kitas svarbias aplinkybes.

Å alims nesusitarus dėl konkrečios atostogų datos, trukmės, tėvas su vaiku bÅ«na nuo liepos 1 dienos iki liepos 21 dienos imtinai; 1.4. Tėvas turi teisę praleisti su vaiku 1 savaitę per vaiko rudens atostogas. Apie konkrečias pageidaujamas su vaiku praleisti atostogų dienas atsakovas informuoja ieÅ¡kovę ne vėliau kaip prieÅ¡ 2 mėnesius iki numatomų atostogų pradžios, suderinant vaiko buvimo su atsakovu datÄ , trukmę bei kitas svarbias aplinkybes.

4. Motina du kartus per metus savo lėšomis apmoka arba atsakovui kompensuoja vaiko kelionės iÅ¡laidas iÅ¡ Danijos Karalystės į LietuvÄ ir iÅ¡ Lietuvos į Danijos Karalystę.

5. Kiekvienais metais vaikas per Tėvo dienÄ (įskaitant visÄ savaitgalį) bÅ«na su tėvu. Tėvas turi teisę pasiimti vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos penktadienį po pamokų, užsiėmimų ar užklasinės veiklos iki 21 val. arba kitu su motina sutartu laiku ir parveda jį į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ Tėvo dienÄ (sekmadienį) laikotarpyje nuo 15 vai. iki 20 val.

6. Kiekvienais metais vaikas per Motinos dienÄ (įskaitant visÄ savaitgalį) bÅ«na su motina.

7. Tėvas poriniais metais turi teisę vaikÄ per vaiko gimtadienį pasiimti iÅ¡ jo gyvenamosios vietos su savimi iÅ¡kart po pamokų, užsiėmimų iki 17 val. ir gražinti į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ motinai tÄ pačiÄ dienÄ laikotarpyje iki 22 val., o jei vaikas tÄ dienÄ nelanko mokyklos, tuomet tėvas turi teisę vaikÄ pasiimti iÅ¡ jo gyvenamosios vietos su savimi iki 10 val. arba po savo darbo pabaigos ir gražinti į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ motinai tÄ pačiÄ dienÄ laikotarpyje iki 21 val.

8. Tėvas taip pat turi teisę pasiimti vaikÄ nuo dviejų iki penkių dienų per mėnesį iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos su savimi po pamokų, užsiėmimų ar užklasinės veiklos iki 21 val. arba kitu su motina sutartu laiku ir gražinti vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ motinai paskutinę bendravimo dienÄ iki 21 val. kovo - rugpjūčio mėnesiais ir iki 19 val. rugsėjo-vasario mėnesiais.

9. Tėvas turi teisę kasdien laikotarpyje nuo 18 iki 20 val. Lietuvos laiku ar kitu vaikui patogiu laiku neribojamai su vaiku bendrauti telefonu, per Skype ir kitais telekomunikacijų įrenginiais.

10. Motina praneÅ¡a tėvui apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimÄ (esant galimybei apie numatomÄ gyvenamosios vietos pakeitimÄ ), jo sveikatos bÅ«klę ir kitÄ informacijÄ , susijusiÄ su vaiku.

11. Å alys gera valia, atsižvelgdamos į vaiko interesus, gali tarpusavyje susitarti dėl atsakovo bendravimo su skyrium gyvenančiu vaiku ir kitokiomis sÄ lygomis ar laiku, suderinę tai tarpusavyje raÅ¡tu, elektroniniu paÅ¡tu ar kitokiomis ryÅ¡io priemonėmis.

12. Vaiko paėmimo iÅ¡ jo gyvenamosios vietos atveju tėvas įsipareigoja užtikrinti, kad motina kas dienÄ galės palaikyti ryšį su vaiku telefonu ir/ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. J. ieÅ¡kovės T. J. naudai 2 750 Eur (du tÅ«kstančius septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rÅ«mus. Teisėja Edita Dambrauskienė