2022-05-11 Nr. AB-11789-3-62-3-02903-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-304-662/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02903-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovas, Marijampolės PN, pataisos namai), 8 000 Eur neturtinę žalą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atliekant bausmę Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2020 m. lapkričio 12 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), jis buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pataisos namuose nebuvo užtikrinta pakankamai ploto laisvam judėjimui trečio būrio 306-oje sekcijoje. Dušuose nebuvo kabinų pertvarų ar užuolaidėlių, skiriančių nuo kitų nuteistųjų. Buvo pažeistas pareiškėjo privatumas, nes jis turėjo nuogas praustis matant kitiems asmenims. Nebuvo skirta pakankamai laiko nusiprausimui. Per 30 min. turėjo nusiprausti 22 nuteistieji, o dušo ragelių buvo tik 10. Sanitariniame mazge nebuvo jokios ventiliacijos, o tik langas. Sanitariniai mazgai nevėdinami, nedezinfekuoti. Valgykloje maistas tiekiamas atšalęs. Pareiškėjui dėl sveikatos būklės turėjo būti tiekiamas maistas pagal atskirą valgiaraštį, nekeptas ir be svogūnų.

3. Pareiškėjas nurodė dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyręs dvasinius išgyvenimus, patyčias, pažeminimus, tapęs irzlus, jis geria antidepresantus. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą.

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. G. papildomai paaiškino, kad su skundais į pataisos namų administraciją nesikreipė.

5. Atsakovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

5.1. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko 3-ame bei 4-ame nuteistųjų būriuose bendrabučio tipo patalpose. Pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo patalpose, 2019 m. rugpjūčio 23–29 d. vienam nuteistajam tenkantis plotas buvo nežymiai mažesnis, t. y. 3,02 m2. Nors minėtu laikotarpiu minimalus gyvenamųjų patalpų plotas bendrabučio tipo patalpose buvo mažesnis nei numatyta teisės aktuose, tačiau šis pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir objektyviai negalėjo sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių (išgyvenimų ir pan.), kurias būtų galima vertinti kaip neturtinę žalą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme, šis pažeidimas negali būti įvardintas kaip asmens kankinimas, nes objektyviai negalėjo pasiekti minimalaus žiaurumo lygio. Pareiškėjas, atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę, visą dieną galėjo laisvai judėti, sportuoti, eiti į darbą, biblioteką, valgyklą ir pan.

5.2. Marijampolės pataisos namuose esančios patalpos, sanitariniai mazgai, tualetai, ventiliaciniai įrenginiai yra įrengti pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, ir atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), reikalavimus, todėl konstatuotina, kad patalpos ir įrenginiai yra įrengti tinkamai. Būriuose, kuriuose bausmę atliko pareiškėjas, yra įrengtos 8 praustuvės ir 4 pusvonės, t. y. įrenginių yra pakankamai.

5.3. Nors sanitariniame mazge nebuvo įrengta ventiliacija, tačiau Higienos norma HN 134:2015 nenustato reikalavimo sanitariniame mazge įrengti atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, bet numato, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Pataisos namuose gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kamerų tipo patalpose iki 15 parų ir nuteistųjų bendrabutyje yra įrengta šachtinė ištraukiamoji ventiliacija visose gyvenamosiose patalpose, o taip pat galima ir ventiliacija per atvertus langus.

5.4. Marijampolės pataisos įstaigos nuteistiesiems maitinimą teikia VšĮ „Bruneros“. Pareiškėjo skundo argumentai dėl šalto maisto tiekimo nepagrįsti ir melagingi, kadangi pareiškėjas nenurodė nei vieno konkretaus atvejo, kada maistas buvo patiektas šaltas. Esant sutartiniams nuteistųjų maitinimo paslaugos santykiams, pagal sutarties įsipareigojimus atsakomybė už netinkamą maitinimo paslaugos teikimą nuteistiesiems tenka ne tik atsakovui Marijampolės pataisos namams, bet ir nuteistųjų maitinimo paslaugos teikėjui VšĮ „Bruneros“.

5.5. Du kartus per metus atliekami maisto tyrimai Kauno technologijos universiteto maisto tyrimo laboratorijoje. Tikrinant maitinimo kokybę pažeidimų nenustatyta, todėl teigti, kad maistas pateikiamas nekokybiškas, nėra pagrindo. Be to, kiekvieną dieną, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 261 punktu, yra pildomas Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnalas, kuriame fiksuojami nuteistiesiems pagamintų patiekalų pavadinimai, parašoma išvada apie maisto kokybę bei valgyklos higienos būklę, kurią pateikia slaugos specialistas, o maistą pagaminęs virėjas bei pataisos įstaigos budėtojas, leidęs išduoti maistą, pasirašo, ir tokia procedūra eliminuoja galimybes pateikti netinkamos kokybės maisto produktus ar pagamintus patiekalus. Pagamintas maistas yra išdalijamas tuoj po pagaminimo, pagaminto maisto nereikia niekur gabenti, tad jis neturi jokių galimybių atvėsti tiek, kad išdalijimo metu neatitiktų teisės aktų reikalavimų. Marijampolės pataisos namuose maisto daviniai valgykloje išduodami per du atskirus langelius, kad būtų efektyviai ir greitai dalinamas maistas ir kad maistas neatvėstų.

5.6. Ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, nesukeliančios neigiamų pasekmių, todėl šiuo aspektu negali egzistuoti valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje.

5.7. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui A. G. iš atsakovo 30 Eur neturtinei žalai atlyginti.

7. Teismas pažymėjo, kad žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimą reglamentuoja Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatos.

8. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui ginčo laikotarpiu tekusio kameros ploto, vadovavosi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkto nuostatomis, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui; bei analogiška Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 punkto nuostata. Teismas pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl padarė išvadą, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.

9. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje buvo laikomas gyvenamosiose patalpose Nr. 420 (plotas 36,24 kv. m), Nr. 322 (plotas 36,24 kv. m), Nr. 306 (plotas 36,00 kv. m). Iš atsakovo atsiliepimo bei byloje pateiktų nuteistųjų, kurie atitinkamą dieną buvo nurodytame miegamajame, sąrašų teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu gyvenamojoje patalpoje buvo laikoma nuo 7 iki 12 nuteistųjų. Minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjui nebuvo užtikrinta tuo metu, kai gyvenamojoje patalpoje buvo laikoma 12 asmenų, t. y. iš viso 6 paras (2019 m. rugpjūčio 23–29 d.), kadangi tuo metu pareiškėjui bendrabučių tipo patalpoje teko 3,02 kv. m ploto. Teismas padarė išvadą, kad esant gyvenamojoje patalpoje daugiau nei leidžia teisės aktai, asmenų, tuo pačiu labiau buvo ribojama ir pareiškėjo judėjimo laisvė, todėl konstatavo, kad atsakovas pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam gyvenamojoje patalpoje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,1 kv. m patalpos ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

10. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 nuostatomis, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad neįrodyta, jog patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko higienos normų reikalavimų dėl patalpų vėdinimo.

11. Teismas, vertindamas skundo argumentą dėl neužtikrinto privatumo naudojantis dušu, atsižvelgdamas į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad pareiškėjas skunde detaliai ir aiškiai nurodė, jog dušai yra be pertvarų, todėl buvo pažeistas pareiškėjo privatumas, o atsakovas atsiliepime nurodė, jog prausyklos patalpų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, jose yra pakankamas įrenginių kiekis. Kadangi atsakovas nepateikė jokių duomenų apie dušo (prausyklos) patalpų pertvarų įrengimą, teismas šias aplinkybes vertino pareiškėjo naudai, ir padarė išvadą, kad pareiškėjo privatumas naudojantis dušu, buvo pažeistas, t. y. atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

12. Teismas atmetė kaip deklaratyvius ir nepagrįstus pareiškėjo teiginius, kad jam nebuvo pakankamai laiko nusiprausti duše, nes pareiškėjas nenurodė, kuo jam pasireiškė neturtinė žala, nenurodė konkrečių aplinkybių kada jis nespėjo nusiprausti, neteikė skundų administracijai.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl tiekiamo atšalusio maisto ir jam reikalingo specialaus maitinimo, pažymėjo, kad Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro tyrimų protokoluose nurodyta, kad maisto kokybė atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad byloje (pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje) nėra duomenų, jog pareiškėjui dėl sveikatos sutrikimų buvo skirtas specialus maitinimas, tokių aplinkybių nenurodė ir pareiškėjas, todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamo maitinimo kaip nepagrįstus.

14. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje buvo kalinamas pažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo įstaigoje, kameros ploto normos reikalavimus, bei į tai, kad buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu, įvertinęs pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, kurie žemina žmogiškąjį orumą, sukelia dvasines kančias, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, padarė išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą), kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, ir turi būti kompensuojama pinigais.

15. Teismas nenustatė, jog atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, ir pažymėjo, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas nurodė, kad pareiškėjui tenkanti gyvenamosios patalpos ploto norma buvo pažeista, tačiau pareiškėjas buvimo pataisos namuose laikotarpiu turėjo galimybę laisvai judėti, pažeidimo laikotarpis nebuvo ilgas.

16. Teismas, įvertinęs pareiškėjo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus, pažeidimų laikotarpį, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nusprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 30 Eur.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

18. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu žalos atlyginimo dydžiu, ir mano, kad jam turi būti priteista 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už nustatytus kalinimo sąlygų pažeidimus.

19. Atsakovas Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu. Atsakovas nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

19.1. Marijampolės pataisos namai nesutinka su Regionų apygardos administracinio teismo priimto sprendimo dalimi dėl nustatyto pažeidimo vertinimo pinigais, kadangi pareiškėjui gyvenamojo ploto normos neužtikrinimas yra tik formalaus pobūdžio ir objektyviai negalėjo sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių (išgyvenimų ir pan.), kurias būtų galima vertinti kaip neturtinę žalą Konvencijos 3 straipsnio prasme. Pareiškėjas, atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę, visą dieną galėjo laisvai judėti, sportuoti, eiti į darbą, biblioteką, valgyklą ir panašiai. Pataisos namuose sanitariniai mazgai, tualetai, ventiliaciniai įrenginiai yra įrengti pagal teisės aktų reikalavimus.

19.2. Pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, jog būtų įvertinti pinigais. Pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos, nepateikė jokių žalą patvirtinančių įrodymų. Regionų apygardos administracinis teismas, iš dalies patenkindamas pareiškėjo skundą bei priteisdamas iš atsakovo 30 Eur, neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes.

19.3. Tais atvejais, kai siekiama nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą, būtina tinkamai ir išsamiai įvertinti įrodymus, kurie leistų pagrįsti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Skunde pareiškėjas nurodė, kad patyrė neturtinę žalą, tačiau nepateikė įrodymų, kaip pasireiškė ir kokia konkrečiai neturtinė žala jam buvo padaryta. Pareiškėjas visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (sveikatos pablogėjimo, išgyvenimų) taip pat ir priežastinio ryšio. Pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, jog būtų įvertinti pinigais, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2020 m. lapkričio 12 d.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: konstatavęs, kad pareiškėjas 6 paras buvo kalinamas pažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo įstaigoje, kameros ploto normos reikalavimus, bei tai, kad buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 30 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu.

22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų Marijampolės PN ginčo laikotarpiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo taikytu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu.

24. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas skunde nurodė netinkamas ir jo teises pažeidžiančias kalinimo sąlygas: neužtikrintą tinkamą minimalų gyvenamąjį plotą, taip pat privatumo neužtikrinimą naudojantis dušu, netinkamą sanitarinių mazgų įrengimą, higienos normų pažeidimus, tiekiamą atšalusį maistą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl to, kad pareiškėjui 6 paras nebuvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma (trūko 0,08 kv. m ploto), ir dėl to, kad visą ginčo laikotarpį buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu, kuris nebuvo atskirtas pertvaromis.

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų naudojantis dušu, tačiau nenurodė šio pažeidimo trukmės. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui suteikiama teisė ne rečiau kaip kartą per savaitę iki 15 minučių praustis duše, darytina išvada, jog pareiškėjo privatumo teisė naudojantis dušu galėjo būti pažeista 63 dienas (kartus) (žr., pvz., LVAT 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019, 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021 ir kt.).

26. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.). Įvertinus nustatytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

27. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

28. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

29. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)).

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad pareiškėjams naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, pažeidžiamas jų privatumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021). Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje S. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje, įvertinus individualias aplinkybes, yra pripažįstama, jog dėl analogiško pažeidimo priteistina piniginė kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-128-756/2022, 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1106-438/2021). Teisėjų kolegija sutinka, jog nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pareiškėjo pažeistai teisei apginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo dėl nustatytų pažeidimų patirtai neturtinei žalai atlyginti priteisė piniginę kompensaciją.

32. Nagrinėjamu atveju 6 paras buvo pažeista pareiškėjo teisė į minimalią teisės aktais nustatytą gyvenamojo ploto normą, visą ginčo laikotarpį (63 kartus) pažeista jo teisė į privatumą prausiantis duše. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytų pareiškėjo teisių pažeidimų pobūdį (buvo padarytas Konvencijos 8 straipsnio pažeidimas), mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, be kita ko, atsižvelgus į tai, jog byloje nėra duomenų, kad dėl nustatytų pažeidimų buvo pakenkta pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai, nėra pagrindo teigti, kad atsakovo atstovas sąmoningai siekė pareiškėjui pakenkti ar išskirti jį iš kitų nuteistųjų, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistos 30 Eur sumos nepakanka pažeistai teisei apginti. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvati priteistina suma yra 200 Eur. Nors pareiškėjas prašė, kad jam būtų priteistas 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteista būtent tokio dydžio neturtinė žala.

33. Apibendrindama nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui A. G. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Alenas Piesliakas

Milda Vainienė