c2dac2fc-dcba-4810-ab32-dd888e85a3e8 · Vilniaus apygardos teismas

                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-284-870/2017                                                            Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37506-2015-2                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1; (S)                                                            2.4.6.1.             VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2017 m. balandžio 27 d.

Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vladislavo Lenčiko, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Pakalnytės – TamoÅ¡iÅ«naitės,sekretoriaujant Editai Bekerytei,dalyvaujant prokurorui Linui Gružui,nuteistojo R. Å . gynėjui advokatui Simonui JanuÅ¡aičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo R. Å . apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-10 nuosprendžio, kuriuo R.

Å . buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 45 MGL (1 694,70 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam paskirta 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda. R. Å . paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 1 metams uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.VSDFV Vilniaus skyriaus ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieÅ¡kiniai palikti nenagrinėti.

IÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kolegija n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. R. Å . nuteistas už tai, kad jis 2015 m. liepos 4 d., apie 06.30 val., Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktÄ , numatantį draudimÄ vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems Å¡ios teisės, vairavo tyrimo metu nenustatytÄ â€žBMW“ markės automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kuri iÅ¡ jo buvo atimta, be to, važiuodamas juo (duomenys neskelbtini) gatvės keliu be dangos nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, tarp jų ir į kelio bÅ«klę, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, tai yra, pasirinkdamas vairuojamo automobilio važiavimo greitį, užtikrinantį stabilų transporto priemonės judėjimÄ ir valdymo kontrolę, jis neatsižvelgė į tai, kad važiuojama keliu be dangos, dėl ko apie 1080 metrų atstumu prieÅ¡ (duomenys neskelbtini) prarado judėjimo stabilumo netekusio automobilio valdymo kontrolę, kuris nevaldomas nuvažiavo nuo važiuojamosios dalies ribų į deÅ¡inę pusę ir įvažiavo į griovį, dėl ko jo vairuojamo automobilio keleivei J.

S. G. B. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai              2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Å . praÅ¡o panaikinti apkaltinamÄ jį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-10 nuosprendį ir atleisti nuteistÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 straipsnio pagrindu bei baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Nutarus, kad nėra pagrindo atleisti nuteistojo nuo baudžiamosios atsakomybės, praÅ¡o panaikinti 2017-02-10 nuosprendį dalyje dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vieneriems metams naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, priimti naujÄ nuosprendį ir nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės R.

Š. neskirti.              3. Apelianto teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai, teisingai, objektyviai bei visapusiškai neįvertino visų bylos duomenų ir kitų nuosprendžio priėmimui reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių, neišsamiai ištyrė faktines byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes, taip pat netinkamai aiškino ir taikė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės normas, dėl ko padarė nepagrįstas ir klaidingas išvadas, priimant nuosprendį.

             4. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai konstatavo aplinkybę, kad nuteistasis prisipažino kaltu ir teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sankryžoje suko į kairę, nepastebėjo ir partrenkė pėsčiųjų perėja degant žaliam Å¡viesoforo signalui ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ , kai nuteistasis tuo net nebuvo kaltinamas, jis niekada neteigė ir nepripažino tokių aplinkybių. Teismas taip pat, Apelianto manymu, nepagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis, nors ir prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , tačiau apgailestavimo, kritiÅ¡ko savo elgesio vertinimo neiÅ¡reiÅ¡kė.

Apeliantas pažymėjo, kad dėl eismo įvykio jis atsiprašė nukentėjusiosios J. S. G. B., ji pastarajam atleido ir nereikalauja atlyginti žalos ir tuo pagrindu Vilniaus apskrities VPK VNVEST skyriuje buvo suraÅ¡ytas įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolas, Å¡ios aplinkybės buvo konstatuotos dar ikiteisminio tyrimo metu. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad R. Å . atlygino žalÄ VSDFV ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai, pačioje pirmoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę, atsiprašė ir gailėjosi, visada laiku atvykdavo pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, nekliudė tyrimui ir teismo procesui, sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu.

Nuteistojo manymu, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad, nagrinėjant bylÄ , tai buvo daroma nepakankamai iÅ¡samiai, teismas galėjo bÅ«ti nepakankamai atidus, objektyvus ir todėl Å¡aliÅ¡kas. Teismo Å¡aliÅ¡kumas yra pagrindas nuosprendį panaikinti. Apeliantas cituoja Konstitucinio Teismo doktrinÄ , teigdamas, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumÄ vykdo teismai, reiÅ¡kia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, o bÅ«tent teisingo sprendimo priėmimas.

Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Apelianto teigimu, dėl nurodytų aplinkybių yra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas grubiai pažeidė BPK 305 straipsnio reikalavimus, nepakankamai iÅ¡tyrė įrodymus, dėl ko padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ bei, nesant pakankamo pagrindo, nepagrįstai pripažino R. Å . kaltu, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamÄ nuosprendį BPK 329 straipsnio 4 punktu.              5.

Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su skundžiamame nuosprendyje pateikta motyvacija dėl BK 39 straipsnio nuteistojo atžvilgiu netaikymo. Apeliantas pažymėjo, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra besÄ lyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rÅ«Å¡is. Nurodo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis atsiprašė nukentėjusiosios, organizavo pastarosios pristatymÄ Ä¯ gydymo įstaigÄ ir pan. Teigia davęs nuoseklius parodymus, iÅ¡samiai nurodė visas įvykio aplinkybes, parodymų nekeitė, inkriminuojama veika yra nesunki, duodamas parodymus, niekaip nenorėjo sumažinti savo veikos apimties ir atsakomybės, pripažino esmines kvalifikacijai reikÅ¡mingas objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes bei pareiÅ¡kė, jog gailisi nusikaltęs. Taip pat Apeliantas pažymėjo, kad jis praeityje neteistas, jokių kitų teisės pažeidimų, iÅ¡skyrus pagal tuo metu galiojusį ATPK, jis neturėjo.

Taip pat, nors veikos padarymo metu neturėjo vairuotojo pažymėjimo, buvo blaivus, vairavo nepavojingai, nevirÅ¡ijo greičio ir pan.             6. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis neatitinka teismų praktikoje suformuotų baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo sÄ lygų, kadangi transporto priemonę vairavo blaivus ir nebuvo apsvaigęs nuo kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, jo padarytas pažeidimas neprilygintinas įžūliam ar sÄ moningam KET nesilaikymui, veika atsitiktinio pobÅ«džio, neatsargi, atlikta dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta nesunkiai, nepadaryta didelė žala, ji yra atlyginta.

Nuteistojo teigimu, dėl nurodytų aplinkybių teismas ne tik kad nepagrįstai neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės, bet ir nepagrįstai skyrė jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) vienerių metų laikotarpiui.              7. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas palaikė apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes ir prašė skundÄ tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistÄ .

III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas 8. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas R. Å . bausmę individualizavo tinkamai, pagrįstai netaikė BK 39 straipsnio nuostatų bei paskyrė BK 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

9. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , galėjo bÅ«ti nepakankamai atidus, objektyvus ir todėl Å¡aliÅ¡kas, byla buvo iÅ¡nagrinėta nepakankamai iÅ¡samiai. Su tokiais nuteistojo skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.             9.1 Kasacinio teismo praktikoje teismo neÅ¡aliÅ¡kumas aiÅ¡kinamas objektyviuoju ir subjektyviuoju aspektais. Teismo neÅ¡aliÅ¡kumas objektyviÄ ja prasme reiÅ¡kia, kad baudžiamojo proceso metu turi bÅ«ti pateiktos pakankamos garantijos, paÅ¡alinančios pagrįstÄ abejonę dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo.

Šis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti pagrįstas įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Subjektyvus teismo nešališkumas suprantamas kaip asmeninis nešališkumas, t. y. teisėjo išankstinės nuomonės ar nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu neturėjimas.

Vertinant neÅ¡aliÅ¡kumÄ subjektyviuoju aspektu, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo, bylÄ nagrinėjusio teisėjo asmeninio tendencingumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-523/2010, 2K-548-699/2015, 2K-102-222/2016 ir kt.). Sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu, svarbiausiÄ reikÅ¡mę turi tai, ar tokia abejonė gali bÅ«ti laikoma pagrįsta. Nesant konkrečių bylÄ nagrinėjančio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, jo konstatavimas neturi bÅ«ti grindžiamas tuo, kad atmetami (motyvuotai) kai kurių proceso dalyvių praÅ¡ymai, o kitų proceso dalyvių praÅ¡ymai yra tenkinami, arba apskritai nesutinkant su teismo padarytomis iÅ¡vadomis (kasacinė nutartis 2K-55-699/2017).9.2 Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nuteistasis bei jo gynėjas nuÅ¡alinimo bylÄ nagrinėjančiam teismui nepareiÅ¡kė.

IÅ¡ pirmosios instancijos teismo 2017 m. sausio 11 d., sausio 24 d., vasario 6 d. posėdžių protokolų, bylos nagrinėjimo eigos matyti, kad nuteistojo R. Å . gynybos teisės nebuvo varžomos, visi proceso veiksmai atlikti laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, nesuteikiant kuriai nors iÅ¡ proceso Å¡alių palankumo, nesudarant įspÅ«džio, kad teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. SkundÄ nagrinėjančio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui bei jos individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, dėl jų motyvuotai pasisakydamas, laikantis BPK 305 straipsnyje numatytų reikalavimų.

Aplinkybė, kad nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje yra įraÅ¡ytas sakinys, nesusijęs su nagrinėjama byla, nesudaro pagrindo teigti, kad bylÄ teismas iÅ¡nagrinėjo neiÅ¡samiai, neobjektyviai ir Å¡aliÅ¡kai. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio akivaizdu, kad tai yra klaida, kuri neturi įtakos nuteistojo baudžiamosios atsakomybės klausimui. Skunde nuteistasis nenurodo jokių objektyvių pagrindų, kurie leistų pagrįstai abejoti teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu. TokiÄ iÅ¡vadÄ nuteistasis iÅ¡ esmės daro dėl to, kad teismas byloje esančius duomenis įvertino ne taip, kaip pastarasis tikėjosi, priimdamas prieÅ¡ingÄ nuteistojo lÅ«kesčiams sprendimÄ .

Kaip buvo paminėta, motyvuotas proceso dalyvių praÅ¡ymo atmetimas nėra pateisinamas pagrindas abejoti teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu. 9.3 Å iame kontekste pažymėtina, jog įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių iÅ¡sakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir iÅ¡vadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus.

Tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį sprendimÄ , nei tikėjosi kaltinamasis ar nuteistasis, savaime nereiÅ¡kia, jog buvo padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimų – bylos aplinkybės iÅ¡nagrinėtos neiÅ¡samiai ir Å¡aliÅ¡kai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apkaltinamasis pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais, patvirtinančiais R. Å . kaltę. Byloje esančių faktinių duomenų pakanka Apelianto kaltei įrodyti.

Å ie duomenys, kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisėtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Ä®rodymai įvertinti, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Teismas tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, t.y. paties nuteistojo R. Å . parodymus, kuriuos duodamas pastarasis prisipažino padaręs BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , taip pat nukentėjusiosios J.

S. G. B., liudytojų J. D., T. S. parodymus, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas protokolus, specialisto iÅ¡vadÄ , parodymų patikrinimo vietoje protokolus, telekomunikacijų operatorių suteiktus duomenis ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad R. Å . padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ . Apeliacinio skundo teiginys, kad teismas nepagrįstai pripažino R. Å . kaltu, yra nepagrįstas. Dėl BK 39 straipsnio taikymo 10. Nuteistojo R. Å . teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė jo atžvilgiu BK 39 straipsnio nuostatų, nurodydamas, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra besÄ lyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rÅ«Å¡is.

Su tokiais nuteistojo argumentais taip pat nėra pagrindo sutikti.10.1 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog BK 39 straipsnio formuluotė įpareigoja teismÄ , net ir esant visuose trijuose Å¡ios normos punktuose nurodytoms sÄ lygoms, savo sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės motyvuoti. Tai reiÅ¡kia, kad tokiam sprendimui vien tik formalių Å¡ioje normoje iÅ¡vardytų sÄ lygų nepakanka – teismas turi iÅ¡samiai įvertinti bylos aplinkybes, apibÅ«dinančias kaltininko asmenybę ir jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

NusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens baudžiamosios atsakomybės neiÅ¡vengiamumo principas suponuoja nuostatÄ , kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės gali bÅ«t taikomas tik tada, kai tai neprieÅ¡tarauja teisingumo įgyvendinimui (kasacinė nutartis Nr. 2K-383/2013). 10.2 Nagrinėjamu atveju, nuteistasis R. Å . formaliai atitinka BK 39 straipsnyje numatytas sÄ lygas, t.y. asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , yra nustatytos dvi BK 59 straipsnyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (kaltininkas prisipažino padaręs įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kaltininkas savo noru atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nėra nustatyta kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Å ių formaliųjų pagrindų buvimÄ nustatė ir pirmosios instancijos teismas, tačiau, įvertinęs nuteistojo asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo manyti, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės padarytų tinkamÄ poveikį R. Å . ir užtikrintų, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. SkundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad, nors Apeliantas teistas nebuvo, tačiau 2014 m. gegužės 20 d. nutarimu nutrauktas R.

Å . atžvilgiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį pradėtas ikiteisminis tyrimas, įtariamajam susitaikius su nukentėjusiuoju. Nuteistasis nuo 2011 metų iki 2016 m. administracine tvarka baustas net 16 kartų, iÅ¡ jų 6 kartus - už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nuteistasis ne kartÄ baustas už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimus, alkoholinių gėrimų vartojimÄ vieÅ¡ose vietose. NusikalstamÄ veikÄ padarė neturėdamas teisės vairuoti, kuri pastarajam buvo atimta už Å¡iurkÅ¡tų Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ â€“ eismo įvykio sukėlimÄ esant apsvaigus nuo alkoholio.

Be to, Administracinių teisės pažeidimų registro duomenimis, Apeliantas ne kartÄ vairavo transporto priemonę iki nusikalstamos veikos padarymo, nors tokia teisė, kaip minėta, jam buvo atimta. Tokios aplinkybės parodo, kad asmuo nėra linkęs paklusti įstatymų reikalavimams, laikytis visuomenėje priimtų moralės normų, už pažeidimus skiriamos administracinės nuobaudos teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo. Be to, prieÅ¡ingai nuteistojo skundo teiginiams, veikos padarymo metu jis vėlgi vairavo pavojingai – važiuodamas keliu be dangos, nepasirinko saugaus greičio.

Nors skunde nurodo prieÅ¡ingai, tačiau apklaustas teismo posėdžio metu jam pareikÅ¡to kaltinimo aplinkybių neginčijo, nurodė, kad važiavo apie 80 km/h greičiu, nors toje kelio atkarpoje toks didelis greitis nėra leidžiamas, taigi akivaizdžiai suvokdamas keliamÄ pavojų vežamų keleivių sveikatai ar net gyvybei bei eismo saugumui. AukÅ¡tesnės instancijos teismo vertinimu, nors nuteistasis susitaikė su nukentėjusiÄ ja, atlygino nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ , vis dėlto, atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, apibÅ«dinančias nuteistojo asmenybę bei padarytos veikos pobÅ«dį, nuteistojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams. 10.3 Nepagrįsti nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis nukentėjusiosios atsiprašė, organizavo pastarosios pristatymÄ Ä¯ gydymo įstaigÄ , davė nuoseklius parodymus, nenorėdamas sumažinti savo atsakomybės. Ä® Å¡ias nurodytas aplinkybes teismas atsižvelgė parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį.

Ir su tokia pirmosios instancijos teismo motyvacija skundÄ nagrinėjantis teismas neturi pagrindo nesutikti. Dėl specialiosios teisės atėmimo 11. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai jam skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise. 11.1 BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti transporto priemones, kai naudodamasis Å¡iomis teisės asmuo padaro nusikalstamÄ veikÄ .

Nagrinėjamu atveju, R. Å . pirmosios instancijos teismo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Taigi teismas, pripažindamas nuteistÄ jį R. Å . kaltu pagal minėtÄ BK straipsnį, turėjo teisę kartu su bausme jam skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimÄ .11.2 Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundo argumentais, kad nuteistasis neatitinka Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo sÄ lygų pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ . Visų pirma, pažymėtina, kad BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nėra siejamas su asmens blaivumu nusikalstamos veikos padarymo metu.

Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtÄ priemonę – uždraudimÄ vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, Å¡io kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti nuteistÄ jį (kasacinė nutartis Nr. 2K-25-489/2017).

IÅ¡ administracinių teisės pažeidimų registro duomenų matyti, kad nuteistasis per 5 metų laikotarpį už Kelių eismo taisyklių pažeidimus yra baustas Å¡eÅ¡is kartus, tame tarpe ir už Å¡iurkÅ¡tų pažeidimÄ , t.y. vairavimÄ apsvaigus nuo alkoholio ir eismo įvykio sukėlimÄ . Kiti nuteistojo padaryti pažeidimai taip pat nėra mažareikÅ¡miai – Apeliantas buvo baustas už mopedo vairavimÄ neturint tam teisės bei eismo įvykio su Å¡ia transporto priemone sukėlimÄ , už vairavimÄ neturint teisės, kai Å¡i teisė yra atimta (Å¡ie pažeidimai buvo padaryti vienas po kito – 2015 m. kovo 28 d. ir 2015 m. balandžio 1 d.).

Vis dėlto, tokie duomenys, prieÅ¡ingai skundo teiginiams, rodo nuteistojo piktybiÅ¡kumÄ ir polinkį pažeidinėti Kelių eismo taisykles. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis R. Å . turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas už minėtų taisyklių pažeidimus. Be to, svarbu įvertinti ir prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.11.3 Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai uždraudė nuteistajam R.

Å . naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kadangi pastarasis, naudodamasis Å¡ia teise, padarė nusikalstamÄ veikÄ , be to, anksčiau vairuodamas automobilį sistemingai pažeidinėjo KET. Apylinkės teismo nustatytas minimalus vienerių metų draudimo naudotis specialiÄ ja teise terminas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra proporcingas ir adekvatus kaltininko asmenybei, jo padarytai nusikalstamai veikai bei sukeltoms pasekmėms. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė:

             nuteistojo R. Å . apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                                                               Vladislavas Lenčikas                                                                                         Virginija Liudvinavičienė                                                                                          Virginija Pakalnytė - TamoÅ¡iÅ«naitė                                                                Â