2017-04-18 Nr. AB-8574-3-61-3-05802-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1188-858/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05802-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. L. skundą atsakovui viešajai įstaigai „Ekoagros“ dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas:

1) panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Ekoagros“ (toliau – ir atsakovas) 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. NUT-K-15-01784 (toliau – ir Nutarimas) dalį, kurioje nurodyta: „Taikoma poveikio priemonė 1 lygio neatitiktis – įspėjimas. Nurodyti korekciniai prevenciniai veiksniai – Šiais metais pašarinių pupų laukas Nr. l (16,40 ha) dėl padarytų pažeidimų sertifikuojamas kaip „neatitinka ekologinės gamybos reikalavimų“ ir jam iš naujo taikomas pereinamasis laikotarpis. Iš jo gautą produkciją galima realizuoti tik kaip įprastinę“;

2) panaikinti VšĮ „Ekoagros“ apeliacinės komisijos (toliau – ir Apeliacinė komisija) 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą Nr. 8/2015 (toliau – ir Apeliacinė komisijos sprendimas);

3) atlikti papildomus veiksmus susidariusios situacijos išsiaiškinimui.

Pareiškėjas paaiškino, kad teisės aktų reikalavimų nepažeidė ir ekologinio ūkininkavimo pažeidimo nepadarė, todėl šiuo atveju nėra būtinų administracinės atsakomybės sąlygų. Ginčijami sprendimai grindžiami 2015 m. rugpjūčio 27 d. kasmetinio tikrinimo metu iš kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 (16,40 ha) paimto pašarinių pupų (žalios masės) mėginio tyrimu, kurį atlikusi akredituota Vokietijos laboratorija „Eurofins Dr. Specht Laboratorien“ GmbH (toliau – ir Vokietijos laboratorija) pašarinių pupų mėginyje nustatė neleistiną sintetinio insekticido veikliąją medžiagą – Lambda Cihalotriną (0,065 mg/kg).

Pareiškėjas nesutiko su atlikto tyrimo rezultatais ir teigė, kad jis nuo 2007 m. ūkininkauja ekologiškai, laikosi ekologinio ūkininkavimo reikalavimų ir jokių sintetinių medžiagų nenaudoja. Medžiaga patikrinimui paimta pagal iš anksto sudarytą mėginių atrinkimo planą kasmetinio tikrinimo metu ekologiniame lauke, kuriame auginamos pupos, paimtas lauko pupų antžeminės augalo dalies mėginys buvo imamas maždaug 20–30 m nuo kelio vienoje vietoje, buvo suformuoti mėginio pavyzdžiai, kurių plombų numeriai 941478 (paliktas ūkyje), 941479 ir 941477, kokių medžiagų naudojimas ar tarša įtariama.

Būdamas užtikrintas neigiamais patikros rezultatais pareiškėjas sutiko, kad mėginys būtų ištirtas akredituotoje laboratorijoje ir savo parašu patvirtino, kad mėginio atrinkimo akte pateikta informacija teisinga. Iš VšĮ „Ekoagros“ 2015 m. rugsėjo 16 d. rašto sužinojęs apie atlikto mėginio tyrimo rezultatus pareiškėjas kartu su antstoliu nuvyko prie kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 (16,40 ha). Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad pareiškėjo sklype nėra jokių traktoriaus vėžių.

Sklypas iš vienos pusės ribojasi su mišku, iš šoninių pusių – su melioracijos grioviu ir ekologiniu V. L. lauku, už šio lauko yra kito ūkininko ekologinis laukas, iš kitos pusės – kelias, už kurio yra ūkininko K. M. įprastinės žemės ūkio produkcijos laukas, kuriame augo žieminiai kviečiai. Minėtame kviečių lauke aiškiai matomos technologinės traktoriaus vėžės kas 8 m. Artimiausia pareiškėjo laukui ūkininko technologinė vėžė yra 5 m nuo kelio, ji lygiagreti esamam keliui, nuo pareiškėjo ekologinio lauko pasėlių iki ūkininko K.

M. lauko pasėlių yra 11,00 m atstumas ir tai atstoja tinkamą apsaugos juostą ekologinio ūkio laukui. Sintetinio insekticido Lambda Cihalotrino atsiradimui pareiškėjo ekologiniame lauke yra tik viena teorinė galimybė, t. y. minėto insekticido veikliosios medžiagos naudojimas įprastiniame K. M. žemės ūkio lauke nesilaikant būtinųjų augalų apsaugos priemonių naudojimo taisyklių. Tokiai prielaidai pagrįsti pareiškėjas surinko K. M. lauke likusias iškultų žieminių kviečių dalis ir pateikė jas ištirti akredituotai laboratorijai – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialui Agrocheminių tyrimų laboratorijai.

Agrocheminių tyrimų laboratorijos Analitinis skyrius atitinka LST EN ISO/IEC 17025:2005 reikalavimus ir akredituotas augalų apsaugos produktų veikliųjų medžiagų tyrimų srityje. Pareiškėjas 2015 m. spalio 12 d. gavo tyrimų protokolą Nr. A.389, kuriame nurodoma, kad tirtų žieminių kviečių mėginyje Lambda Cihalotrino likutis nerastas. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjui kilo abejonės dėl akredituotos Vokietijos laboratorijos atlikto tyrimo tikslumo, todėl jis, turėdamas 2015 m. rugpjūčio 27 d. kasmetinio tikrinimo metu paimtą mėginį, paliktą jo ūkyje, rašydamas apeliaciją Apeliacinei komisijai prašė papildomai ištirti jo turimą mėginį kitoje akredituotoje laboratorijoje ir papildomai ištirti jo pateiktą pašarinių pupų mėginį, taip pat prašė duomenų patikslinimui išreikalauti iš Valstybinės augalininkystės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos duomenis apie ūkininko K.

M. naudojamas chemines medžiagas, nes pagal minėtos institucijos interneto svetainėje pateikiamus duomenis insekticido veiklioji medžiaga Lambda Cihalotrinas yra augalų apsaugos produktų Kaišo 50 EG ir KarateZeon 5CS sudedamoji medžiaga ir šiais augalų apsaugos produktais, be kitų augalų, gali būti apdorojami žieminiai ir vasariniai kviečiai, o pupų purškimui jis nenaudojamas.

Pareiškėjas tvirtino, kad Apeliacinė komisija nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą, toks sprendimas yra formalus, priimtas pažeidžiant viešumo principus ir VŠĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2015 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-63 patvirtintos Viešosios įstaigos „Ekoagros“ apeliacijų nagrinėjimo tvarkos (TV-14) (toliau – ir Apeliacijų nagrinėjimo tvarka), 23 punktą, numatantį, kad posėdžio metu gali būti nuspręsta atlikti papildomus veiksmus ir kviesti specialistus konsultacijoms. Pareiškėjas akcentavo, kad Apeliacinė komisija nurodė, jog pareiškėjo saugomo mėginio ištyrimas akredituotoje laboratorijoje nesukeltų jokių teisinių pasekmių, todėl neaišku, kam ir kokiu tikslu ūkininkui yra paliekamas saugoti papildomas mėginys. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam ištyrus savo pašarines pupas (mėginys paimtas kūlimo metu) Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos institute, nustatyta, kad tirtame pašarinių pupų mėginyje pesticidų nenustatyta. Pareiškėjas taip pat akcentavo, kad apie numatomą Apeliacinės komisijos posėdį pareiškėjui buvo pranešta paprastu paštu siunčiamu laišku, kurį pareiškėjas gavo jau po Apeliacinės komisijos posėdžio ir dėl to negalėjo dalyvauti skundo nagrinėjime. Ginčijami atsakovo sprendimai sukėlė pareiškėjui abejones dėl ekologinio ūkininkavimo vykdymo galimybių ir ekologinio ūkio apsaugos teisinės bazės egzistavimo, be to, pareiškėjas nurodo, kad taikomos sankcijos yra labai griežtos ir neadekvačios.

Atsakovas VšĮ „Ekoagros“ atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Paaiškino, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Pareiškėjas ir VšĮ „Ekoagros“ 2014 m. balandžio 25 d. sudarė sutartį Nr. SUT-K-14-01718, kuria pareiškėjas įsipareigojo veiklą vykdyti vadovaujantis veiklą reglamentuojančiais Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais (1.2 p.) bei leisti atsakovui išsamiai įvertinti vykdomą veiklą. 2015 m. rugpjūčio 27 d. VšĮ „Ekoagros“ atliko pareiškėjo ekologinės gamybos ūkio patikrą ir surašė Ekologinės gamybos ūkio tikrinimo protokolą Nr. PAG-K-15-01789 (toliau – ir Protokolas). Tikrinimo metu iš pareiškėjo ekologinės gamybos ūkio lauko Nr. 1 (16,40 ha), kontrolinis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) paimtas pašarinių pupų (žalia masė) mėginys, surašytas mėginio atrinkimo aktas Nr. 15-151 MA. Su Protokole pateikta informacija pareiškėjas sutiko, patvirtindamas savo sutikimą parašu, taip pat sutiko, kad paimtas mėginys būtų ištirtas akredituotoje laboratorijoje. Atrinktas mėginys iš pareiškėjo ūkio lauko Nr. 1 buvo išsiųstas akredituotai Vokietijos laboratorijai, iš kurios 2015 m. rugsėjo 9 d. gautas atsakymas, patvirtinantis, kad mėginyje buvo nustatyti neleistinos sintetinės insekticido veikliosios medžiagos Lambda Cihalotrino likučiai (0,065 mg/kg). Vadovaudamasis gautais tyrimo rezultatais atsakovas priėmė Nutarimą. Apeliacinė komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu, priėmė sprendimą. Vadovaujantis Ekologinio žemės ūkio taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 (toliau – ir Ekologinio žemės ūkio taisyklės) 20, 30, 45.1 punktais ir VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-36 patvirtintos Neatitikčių vertinimo procedūros (toliau – ir Neatitikčių vertinimo procedūra) neatitiktimi Nr. 25 pareiškėjui pagrįstai pritaikyta poveikio priemonė – įspėjimas be termino.

Atsakovas paaiškino, kad vadovaujantis 2007 m. birželio 28 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 Dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 (toliau – ir Tarybos reglamentas) 2 straipsnio d punktu ūkio subjektas atsakingas už tai, kad jo kontroliuojamoje ekologinės gamybos įmonėje būtu užtikrintas šio reglamento reikalavimų laikymasis. Apeliacinės komisijos sprendime konstatuota, kad faktui, jog lauke Nr. 1, kontrolinis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), ekologinėje gamyboje neleistinas medžiagas (pesticidus) panaudojo trečias asmuo, įrodymų nepakanka.

Atsakovas akcentavo, kad ekologinei gamybai taikytinos taisyklės yra apibrėžtos Europos Sąjungos (toliau – ir ES) reglamentais, kurie visose ES valstybėse narėse taikomi tiesiogiai, ekologinis ūkininkavimas reguliuojamas ir nacionalinės teisės aktais, todėl pareiškėjo teiginys dėl teisinės bazės nebuvimo ekologinio ūkininkavimo srityje yra nepagrįstas. Pareiškėjo ekologinės gamybos ūkyje rastos nelestinos medžiagos – sintetiniai pesticidai, nėra įvardinti 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės (toliau – ir Komisijos reglamentas) II priede, kaip produktai, leistini naudoti ekologinėje gamyboje, todėl pareiškėjo padarytiems pažeidimams pagrįstai pritaikyta I lygio poveikio priemonė.

Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas galėjo ištirti savo saugomą mėginį kitoje akredituotoje laboratorijoje, tačiau to nepadarė. VšĮ „Ekoagros“ tirti mėginių kitoje laboratorijoje neprivalo, nes Vokietijoje esanti laboratorija yra akredituota laboratorija, su kuria atsakovas yra sudaręs sutartį. Atsakovas tirti saugomą kontrolinį mėginį Vokietijos laboratorijoje galėjo ir gali, tačiau jis tokio prašymo nepateikė, taip pat šiuo atveju svarbus ir laiko faktorius. Nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad remiantis vienintele akredituotos laboratorijos Vokietijoje išvada negalima teigti esant neleistinų cheminių medžiagų jo ekologinės gamybos ūkyje. Atsakovas pažymėjo, kad net gi jeigu būtų atliktas papildomas mėginio tyrimas, gauti tyrimo rezultatai, patvirtinantys, jog pareiškėjo ekologinės gamybos ūkyje buvo naudojamos draudžiamos ekologinėje gamyboje naudoti medžiagos, negalėtų paneigti 2015 m. rugsėjo 9 d. pateikto akredituotos laboratorijos atsakymo.

Atsakovas nurodė, kad Apeliacinė komisija skundo nagrinėjimo metu išnagrinėjo visus gautus ir turimus dokumentus, nurodė teisės aktų nuostatas, kuriomis grindžiamas Nutarimas, todėl Apeliacinės komisijos sprendimas yra išsamus, pagrįstas ir motyvuotas. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis nebuvo tinkamai informuotas apie posėdį ir Apeliacinė komisija turėjo skirti kitą posėdžio datą, yra nepagrįsti. Apeliacinės komisijos posėdis vyko 2015 m. lapkričio 2 d., o pareiškėjas klaidina teismą nurodydamas, jog jis nebuvo tinkamai informuotas apie Apeliacinės komisijos posėdžio datą. Pareiškėjas apie posėdį buvo informuotas tinkamai, likus pakankamai laiko pasirengti posėdžiui ir užtikrinti dalyvavimo posėdyje galimybes. Pranešimas apie įvyksiantį posėdį pareiškėjui buvo išsiųstas 2015 m. spalio 21 d., paprasta neregistruota pašto siunta. Apeliacijų nagrinėjimo tvarkos 21 punkte nustatyta, jog apeliantų neatvykimas į Komisijos posėdį (kai jie to pageidavo ir jiems buvo pranešta), nėra kliūtis nagrinėti apeliaciją ir priimti sprendimą, todėl Apeliacinė komisija neturėjo pareigos skirti kitą posėdžio datą. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių dokumentų, patvirtinančių, kad jis atliko skunde teismui nurodytus veiksmus (dirvožemio tyrimą cheminėms medžiagoms nustatyti ir kt.), kas kelia pagrįstą abejonę dėl pareiškėjo pateiktų argumentų tikrumo, taip pat pareiškėjas nepagrindė, dėl kokių priežasčių akredituota laboratorija Vokietijoje nėra tinkama pakartotiniam likusio mėginio tyrimui atlikti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 18 d. sprendimu pareiškėjo G. L. skundą tenkino iš dalies – panaikino Apeliacinės komisijos sprendimą ir įpareigojo Apeliacinę komisiją laikantis teisės aktų reikalavimų iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. spalio 14 d. skundą; kitą skundo dalį atmetė.

Teismas nurodė, kad ginčijami aktai sukelia pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes ir pagal savo turinį bei formą laikytini individuliais teisės aktais. Atsakovas šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtinas viešojo administravimo subjektui, todėl savo veikloje (taip pat ir priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis.

Įvertinęs pareiškėjo keliamo ir byloje nagrinėjamo ginčo pobūdį teismas pažymėjo, kad pareiškėjas įsipareigojo vykdyti veiklą vadovaujantis veiklą reglamentuojančiais Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais. Taigi, pareiškėjas įsipareigojo laikytis teisės aktų, nustatančių reikalavimus ekologiškų žemės ūkio produktų gamybai ir ženklinimui, reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad sintetinių insekticidų naudojimas, vykdant ekologinio žemės ūkio veiklą, draudžiamas teisės aktų normomis.

Teismas vadovavosi VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V- 36 (VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2013 m. birželio 3 d. įsakymo V-18 redakcija) patvirtintoje Neatitikčių vertinimo procedūroje nustatyta vieninga VšĮ „Ekoagros“ taikomų poveikio priemonių tvarka, kuri taikoma, kai ekologinės gamybos ūkiai/įmonės neatitinka ekologinei gamybai keliamų reikalavimų.

Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad sintetinė insekticido veiklioji medžiaga Lambda Cihalotrinas neleistina naudoti ekologiniame ūkyje. Nagrinėjamu atveju minėtos medžiagos likučiai buvo nustatyti iš pareiškėjo kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 (16,40 ha) paimtame pašarinių pupų (žalia masė) mėginyje, kurio tyrimą atliko akredituota Vokietijos laboratorija. Todėl atsakovas, atsižvelgdamas į iš akredituotos Vokietijos tyrimo laboratorijos gautus tyrimo rezultatais, priėmė Nutarimą, kuriuo pagrįstai nusprendė, kad kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pašarinių pupų laukas Nr. 1 (16,40 ha) dėl padarytų pažeidimų sertifikuojamas, kaip neatitinkantis ekologinės gamybos reikalavimų, jam iš naujo taikomas pereinamasis laikotarpis, o iš jo gauta produkcija gali būti realizuojama tik, kaip įprastinė. Kadangi pareiškėjo ekologinės gamybos ūkyje rasta neleistina medžiaga – sintetinė insekticido veiklioji medžiaga Lambda Cihalotrinas, nėra įvardinta Komisijos reglamento II priede, kaip produktai, leistini naudoti ekologinėje gamyboje, pareiškėjo padarytam pažeidimui atsakovas, vadovaudamasis Neatitikčių vertinimo procedūros neatitiktimi Nr. 25, Nutarimu pagrįstai pritaikė I lygio poveikio priemonę – įspėjimą be termino. Vadovaudamasis ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis ir atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas padarė išvadą, kad Nutarimas šioje byloje ginčijamoje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, todėl teisinio pagrindo naikinti ginčijamą nutarimo dalį pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nebuvo.

Dėl Apeliacinės komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Apeliacinė komisija, veikdama, kaip viešojo administravimo subjektas, turėjo pareigą išsamiai ištirti visas su nagrinėjamu skundu susijusias reikšmingas aplinkybes, o nustačiusi esant tam tikrų neaiškumų – Apeliacijų nagrinėjimo tvarkos nustatyta tvarka nuspręsti atlikti papildomus veiksmus, kviesti specialistus konsultacijoms ir pan. Akcentavo, kad pareiškėjas tiek 2015 m. spalio 14 d. skunde Apeliacinei komisijai, tiek ir 2015 m. lapkričio 2 d. įvykusio telefoninio pokalbio metu nurodė atsakovui, kad jis nesutinka su Vokietijos laboratorijos atliktu mėginio tyrimu, taip pat informavo apie tokio nesutikimo motyvus bei apie jo iniciatyva atliktus veiksmus, siekiant paneigti atsakovo pasirinktos akredituotos laboratorijos atlikto mėginio tyrimo rezultatus. Taigi, atsakovas, priimdamas 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą Nr. 8/2015, žinojo, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su Vokietijos laboratorijos atliktu mėginio tyrimu ir ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas paneigti šios laboratorijos atlikto mėginio tyrimo rezultatus, tačiau, neatsižvelgdamas į tai, kad skundo nagrinėjimo metu nėra žinomos reikšmingos pareiškėjo skundo nagrinėjimui aplinkybės, išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir jį atmetė.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Apeliacinės komisijos sprendime, atsakant į pareiškėjo skunde suformuluotą prašymą papildomai ištirti jo saugomą patikrinimo metu paimtą mėginį kitoje akredituotoje laboratorijoje arba nurodyti, į kokią akredituotą laboratoriją pareiškėjas turi kreiptis, norėdamas pats pateikti šį mėginį ištyrimui, nurodoma, kad pareiškėjas gali ir galėjo išsitirti turimą mėginį akredituotoje laboratorijoje ir pabrėžta, jog tai nebūtų paneigę 2015 m. rugsėjo 9 d. gauto atsakymo iš akredituotos Vokietijos laboratorijos. Teismas pažymėjo, kad esant tokiai išankstinei atsakovo pozicijai yra neaišku, kam ir kokiu tikslu ūkininkui yra paliekamas saugoti patikrinimo metu paimtas mėginys. Be to, Apeliacinė komisija, nepasisakiusi dėl jokių pareiškėjo prašomų atlikti veiksmų, kurie, pareiškėjo teigimu, leistų patvirtinti / paneigti jo teiginius dėl trečiojo asmens savo ūkyje galbūt panaudotos ir pareiškėjo ekologiniame ūkyje patikrinimo metu aptiktos neleistinos sintetinės medžiagos, atlikimo galimumo, sprendime konstatavo, kad faktui, jog lauke Nr. 1, kontrolinis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), ekologinėje gamyboje neleistinas medžiagas (pesticidus) panaudojo trečias asmuo, įrodymų nepakanka.

Teismas pažymėjo, kad Apeliacijų nagrinėjimo tvarkos nuostatos nereglamentuoja, kaip ir kokiu būdu turi būti pranešama skundą padavusiam asmeniui apie skundo nagrinėjimo laiką ir vietą, todėl Apeliacinės komisijos pirmininkas, kuris pagal Apeliacijų nagrinėjo tvarkos 13–15 punktų nuostatas yra atsakingas už informacijos apie posėdžio datą, laiką ir vietą perdavimą apeliantui, pasirinkdamas konkretų pranešimo apie skundo nagrinėjimo laiką ir vietą būdą, kartu prisiima ir pareigą įrodyti, kad tokia informacija apeliantui buvo įteikta tinkamai, t. y., kad skundą padavęs asmuo iki paskirtos Apeliacinės komisijos posėdžio datos buvo informuotas apie jo skundo nagrinėjimo laiką ir vietą bei turėjo pakankamai laiko pasirengti skundo nagrinėjimui. Teismas nustatė, kad Apeliacinė komisija 2015 m. spalio 29 d. 13 val., 2015 m. spalio 21 d. laišku Nr. LSK-t-15-10301, kuris buvo siunčiamas paprastu paštu, pranešė pareiškėjui apie jo skundo nagrinėjimą Apeliacinės komisijos posėdyje, kuris įvyks VšĮ „Ekoagros“ centrinėje buveinėje. Atsakovas neįrodė, kad pareiškėjas iki 2015 m. spalio 29 d. gavo jo išsiųstą pranešimą apie skundo nagrinėjimo laiką ir vietą bei turėjo pakankamai laiko pasirengti skundo nagrinėjimui.

Teismas sprendė, kad Apeliacinė komisija turėjo atsižvelgti į pareiškėjo 2015 m. spalio 14 d. skunde nurodytą, taip pat 2015 m. lapkričio 2 d. telefoninio pokalbio metu išreikštą pareiškėjo pageidavimą sudaryti jam galimybę dalyvauti skundo nagrinėjime ir užtikrinti jam teisę dalyvauti Apeliacinės komisijos posėdyje, o nustačiusi, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie skundo nagrinėjimą – paskirti kitą posėdžio datą, tačiau ji tokių veiksmų neatliko. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skundas Apeliacinėje komisijoje buvo išnagrinėtas ypatingos skubos tvarka (apeliacija gauta 2015 m. spalio 19 d., Apeliacinės komisijos posėdis įvyko 2015 m. spalio 29 d.), nors pagal Apeliacijų nagrinėjimo tvarkos 20 punktą, Apeliacinei komisijai perduotos apeliacijos turi būti pradėtos nagrinėti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo jų gavimo, jeigu nėra objektyvių priežasčių šiam terminui pratęsti. Teismas padarė išvadą, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą teigti, jog atsakovas, tinkamai nepranešęs pareiškėjui apie Apeliacinės komisijos posėdį, iš esmės suvaržė pareiškėjo galimybes apginti savo teises.

Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas Apeliacinėje komisijoje išnagrinėtas ir 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimas Nr. 8/2015 priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, kas sudaro pagrindą pripažinti skundžiamą aktą neteisėtu ir jį panaikinti ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Apeliacinės komisijos sprendimas priimtas formaliai išnagrinėjus pareikėjo skundą, yra tinkamai nepagrįstas ir nemotyvuotas, todėl neatitinka VAĮ 8 straipsnio individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas G. L. prašo panaikinti ginčijamą VšĮ „Ekoagros“ 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. NUT-K-15-01784 dalį arba panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimo dalį, kuria skundas atmestas ir šią skundo dalį palikti nenagrinėtą arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui grąžinti šią bylos dalį nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo nuomone, teismo sprendimo dalis, kuria atmestas skundo reikalavimas panaikinti Nutarimo dalį, kai panaikintas Apeliacinės komisijos sprendimas ir pastaroji įpareigota skundą nagrinėti iš naujo yra neteisėtas, nepagrįstas, visiškai nelogiškas ir užkerta kelią Apeliacinei komisijai bei pareiškėjui nagrinėti Nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, nes teismas Nutarimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą sprendime jau įvertino, t. y. nustatė, kad skundžiama Nutarimo dalis teisėta ir pagrįsta. Esant tokiam teismo sprendimui, pakartotinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas Apeliacinės komisijos posėdyje yra visiškai nereikalingas, nes ištaisyti procesinius pažeidimus tik dėl formalumo – netenka prasmės.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog toks teismo sprendimas dėl skundo dalies atmetimo, pažeidžia pagrindinius viešosios teisės principus – laisvo įrodymų vertinimo, rungimosi, dispozityvumo, sąžiningumo ir draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principą. Teismas, panaikinęs Apeliacinės komisijos sprendimą, bet nenustatęs esant pakankamų įrodymų panaikinti skundžiamą Nutarimo dalį, turėjo priimti tokį sprendimą, kuris sudarytų galimybę iš esmės įvykdyti teismo įpareigojimą Apeliacinei komisijai pareiškėjo skundą išnagrinėti iš esmės, o pareiškėjui teikti įrodymus ginčijant nutarimo dalį. Pareiškėjas mano, kad dalį skundo palikus nenagrinėtu, būtų sudarytos galimybės tiek Apeliacinei komisijai, tiek pareiškėjui, nagrinėjant skundą iš naujo, vadovautis apeliacijų nagrinėjimo tvarka Nr. TV-14 ir įrodinėti ar Nutarimo dalis teisėta ir pagrįsta.

Nors teismas sprendime išskyrė tik vieną aplinkybę, kad pareiškėjas nesutinka su Vokietijos laboratorijos atlikto tyrimo rezultatu, tačiau pareiškėjas teigia, jog jis laikėsi ekologinio ūkininkavimo taisyklių ir savo ekologiniame ūkyje jokių sintetinių medžiagų nenaudojo, todėl ieškojo priežasčių, dėl kokių trečiųjų asmenų ar gamtos poveikio priemonių galėjo atsirasti jo auginamų pupų žalioje masėje, kad ir labai nedideli, bet neleistinos sintetinės insekticido veikliosios medžiagos Lambda Cihalotrino likučiai 0,065 mg/kg, kai leistina riba 0,03 mg/kg. Be to išaugintose pupose jokių neleistinų medžiagų nerasta. Taigi, ginčijamame nutarime taikyta sankcija dalyje, kad gautą produkciją realizuoti galima tik kaip įprastinę – nėra logiška, nes išaugintos pupos ekologiškos ir tai patvirtina laboratoriniai tyrimai.

Apeliaciniu skundu atkreipiamas dėmesys, jog teismas, nagrinėdamas bylą ir priėmęs sprendimą dalyje, kurioje pareiškėjo skundas atmestas, padarė ir eilę procesinių pažeidimų, nes nesudarė pareiškėjui galimybės įrodinėti trečiųjų asmenų ar gamtos galimą poveikį ekologiniame ūkyje dėl neleistinos sintetinės insekticido veikliosios medžiagos labai mažo kiekio atsiradimo, kadangi atmetė visus pareiškėjo prašymus.

Atsakovas VšĮ „Ekoagros“ nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimas priimtas tinkamai išaiškinus bei pritaikius materialiosios ir proceso teisės normas, yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas akcentuoja, kad akredituotos Vokietijos laboratorijos gautas atsakymas yra pakankamas ginčijamų sprendimų priėmimo pagrindas. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas galėjo ištirti savo saugomą mėginį kitoje akredituotoje laboratorijoje, bet to nepadarė. VšĮ „Ekoagros“ tirti mėginių kitoje laboratorijoje neprivalo, nes Vokietijoje esanti laboratorija yra akredituota laboratorija, su kuria VšĮ „Ekoagros“ yra sudariusi sutartį. Tačiau, atsakovo manymu, net jei būtų atliktas papildomas mėginio tyrimas, gauti tyrimo rezultatai, patvirtinantys, jog pareiškėjo ekologinės gamybos ūkyje buvo naudojamos draudžiamos ekologinėje gamyboje naudoti medžiagos, jokiu būdu negalėtų paneigti 2015 m. rugsėjo 9 d. pateikto akredituotos laboratorijos atsakymo.

Atsakovas nurodo, kad teismas teisingai konstatavo, jog byloje nekilo ginčo dėl paties neleistinų medžiagų pareiškėjo ekologinės gamybos ūkyje buvimo fakto. Neleistinų medžiagų likučiai buvo nustatyti būtent iš pareiškėjo kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 paimtame pašarinių pupų mėginyje.

Atsakovas teigia, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas išties ieškojo priežasčių dėl ko jo ekologinės gamybos ūkyje rastos neleistinos ekologinėje gamyboje medžiagos, dėl ko ir buvo pritaikyta atitinkama poveikio priemonė. Tačiau, 2007 m. birželio 28 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 2 straipsnio d punktas nustato, jog ūkio subjektas – fizinis arba juridinis asmuo, atsakingas už tai, kad jo kontroliuojamoje ekologinės gamybos įmonėje būtų užtikrintas šio Reglamento reikalavimų laikymasis.

Atsakovas pažymi, kad“ yra kompetentingas nustatyti Neatitikčių vertinimo procedūras bei taikyti priemones, kai nustatomi pažeidimai. Procedūroje yra įtvirtinta vieninga įstaigos taikomų poveikio priemonių tvarka, kuri yra taikoma visuose įstaigos padaliniuose, kai ekologinės gamybos ūkiai/įmonės neatitinka ekologiniai gamybai keliamų reikalavimų. Taigi, vertinant ir taikant teisės aktų reikalavimus pareiškėjo padarytiems pažeidimams, tiek VšĮ „Ekoagros“ priimtas sprendimas, tiek teismo priimtas sprendimas skundžiamoje dalyje yra motyvuoti, pagrįsti, todėl naikinti jų pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Byloje sprendžiamas klausimas dėl VšĮ „Ekoagros“ nutarimo dalies, kuria pareiškėjui pritaikyta poveikio priemonė bei nurodyti korekciniai veiksniai, ir Apeliacinės komisijos sprendimo, kuriuo VšĮ „Ekoagros“ Nutarimas paliktas nepakeistas, teistumo bei pagrįstumo.

Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pripažino VšĮ „Ekoagros“ priimtą Nutarimą teisėtu bei pagrįstu, tačiau panaikino Apeliacinės komisijos sprendimą, kuris, pirmosios instancijos teismo vertinimu, priimtas suvaržius pareiškėjo galimybes apginti savo teises.

Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu padavė apeliacinį skundą, kurio esminis argumentas – tokiu teismo sprendimu jam užkirsta galimybė Apeliacinėje komisijoje įrodinėti Nutarimo dalies neteisėtumą bei nepagrįstumą, nes teismo sprendimu pripažinta, kad Nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi šios bylos faktines aplinkybes, taikytinų teisės normų nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo negalima laikyti teisėtu bei pagrįstu.

Byloje nustatyta, kad 2014 m. balandžio 25 d. tarp pareiškėjo ir atsakovo buvo sudaryta sutartis Nr. SUT-K-14-01718 Dėl ekologinės gamybos sertifikavimo (I t., b. l. 65–68), kuria pareiškėjas be kita ko įsipareigojo laikytis teisės aktų, kuriuos sutartis apibrėžia kaip ekologinės žemės ūkio produktų pirminės gamybos veiklą reglamentuojančius Europos Sąjungos ir nacionalinius teisės aktus, įskaitant visus jų pakeitimus ir papildymus, ir kitų atsakovo raštu ir / ar oficialiame vykdytojo tinklapyje viešai skelbiamų dokumentų nuostatų. 2015 m. rugpjūčio 2 d. VšĮ „Ekoagros“ atstovas atliko pareiškėjo ekologinės gamybos ūkio patikrą ir surašė Ekologinės gamybos ūkio tikrinimo protokolą (I t., 69–76). Patikros metu buvo paimti lauko pupos antžeminės augalo dalies mėginiai, vienas kurių paliktas pareiškėjui (I t., b. l. 32). 2015 m. rugsėjo 14 d. buvo priimtas Nutarimas (I t., b. l. 50–53), kuriame be kita ko nurodyta, jog 2015 m. rugsėjo 9 d. gautas atsakymas iš Vokietijos laboratorijos, kad mėginyje Nr. 15-151MA buvo nustatyti neleistinos sintetinės insekticido veikliosios medžiagos „Lambda cihalotrinas“ likučiai (0,065 mg/kg), todėl Nutarime konstatuota neatitiktis, pritaikyta poveikio priemonė – I lygio neatitiktis – įspėjimas, nustatyti korekciniai / prevenciniai veiksmai – „šiais metais pašarinių pupų laukas Nr. 1 (16,40 ha) dėl padarytų pažeidimų sertifikuojamas kaip „neatitinka ekologinės gamybos reikalavimų“ ir jam iš naujo taikomas pereinamasis laikotarpis; iš jo gautą produkciją realizuoti galima tik kaip įprastinę“.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog dėl tokio atsakovo nustatyto pažeidimo galėtų būti taikomos Nutarime nurodytos priemonės, tačiau pateiktame skunde pareiškėjas tvirtino, kad ūkininkauja ekologiškai, draudžiamų preparatų nenaudoja. Įvertinusi pareiškėjo skundo pagrindą bei dalyką, pareiškėjo teismui teiktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš esmės šioje byloje pareiškėjas siekia įrodyti, kad Nutarimu jam poveikio priemonės pritaikytos nepagrįstai, o atsižvelgus į tai, kad ginčijama Nutarimo dalis grindžiama Vokietijos laboratorijos pateikta išvada, spręstina, kad pareiškėjas nesutinka ir su nurodytos laboratorijos pateiktos išvados rezultatais.

Nagrinėjamo ginčo kontekste pažymėtina, kad vykdydamas teisingumą, teismas privalo išspręsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo (2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012). Taip pat pažymėtina, kad ABTĮ 86 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, jog teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas; priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas; teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008).

ABTĮ 81 straipsnis įpareigoja teismą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šios pareigos neįvykdė. Kaip buvo pažymėta, pareiškėjo teismui pateiktas skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad jis veiklą vykdė nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų – t. y., kad augindamas pašarines pupas nenaudojo draudžiamų medžiagų, taip pat ir atsakovo paimtame mėginyje rastosios. Šiam argumentui pagrįsti pareiškėjas pirmosios instancijos teismui teikė įrodymus, jo nuomone, paneigiančius atsakovo nustatytą faktą dėl draudžiamų medžiagų naudojimo. Tarp tokių įrodymų: Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. lapkričio 11 d. raštas Nr. 1S-2377 „Dėl prašymo“ (I t., b. l. 19), Nacionalinės maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimų protokolas Nr. 1-15/23441/1 CH (I t., b. l. 20–23), antstolės Jūratės Blažienės 2015 m. spalio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 86-15-03 (II t., b. l. 5–13), Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos Analitinio skyriaus 2015 m. spalio 12 d. tyrimų protokolas Nr. A389 (I t., b. l. 26) ir kiti. Tačiau pirmosios instancijos teismo išvada dėl Nutarimo pagrįstumo yra grindžiama tik pripažįstant atsakovo Vokietijos laboratorijoje atlikto tyrimo rezultatus, tačiau niekaip neįvertinus pareiškėjo pateiktų įrodymų, todėl toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu, nes priimtas pažeidus esmines proceso teisės nuostatas.

Taip pat teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti Nutarimą teisėtu bei pagrįstu, o Apeliacinės komisijos sprendimą panaikinti dėl padarytų procesinių pažeidimų yra formalus bei prieštaringas. Nuspręsdamas panaikinti Apeliacinės komisijos sprendimą ir įpareigodamas ją pareiškėjo skundą išnagrinėti iš naujo, teismas priėmė savo esme formalų sprendimą, kuriuo pareiškėjo teisės nėra apginamos, nes Apeliacinė komisija, vykdydama tokį pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą galėtų tik ištaisyti teismo nurodytus pažeidimus – sudaryti galimybę pareiškėjui dalyvauti komisijos posėdyje bei teikti įrodymus, kurių savarankiškas vertinimas bei Apeliacijų nagrinėjimo tvarkos 23 punkte nustatytų papildomų veiksmų atlikimas taptų beprasmis, nes Apeliacinė komisija negalėtų nepaisyti teismo sprendimo dalies, kuria Nutarimas pripažįstamas teisėtu bei pagrįstu. Aptartu aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimo taip pat negalima laikyti teisėtu bei pagrįstu.

Vertinant pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus argumentus, dėl kurių teismas nusprendė Apeliacinės komisijos sprendimo nepripažinti teisėtu bei pagrįstu pažymėtina, kad šis sprendimas teismo buvo panaikintas dėl procesinių pažeidimų, kuriuos, teisėjų kolegijos vertinimu, galėjo ištaisyti pats pirmosios instancijos teismas, į kurį savo pažeistų teisių gynybos ir kreipėsi pareiškėjas.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visus įrodymus, nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.). Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundas nenagrinėtas iš esmės, t. y. neišnagrinėti visi faktiniai ir teisiniai klausimai, susiję su pareiškėjui paskirtos poveikio priemonės pagrįstumu ir teisėtumu (ABTĮ 86 str.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą prie bylos prijungti papildomus įrodymus: „Eurofins Polska Sp. z. o. o.“ 2016 m. birželio 1 d. analitinę ataskaitą Nr. AR-16-ST-037869-01 (II t., b. l. 70) bei Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. kovo 30 d. raštą Nr. 1S-619 „Dėl informacijos apie veikliąją medžiagą Lambda-Cihalotiną“ (II t., b. l. 72). Iš pareiškėjo pateiktos 2016 m. birželio 1 d. analitinės ataskaitos matyti, kad joje gali būti užfiksuoti pareiškėjui palikto mėginio Nr. 941478 tyrimo rezultatai. Atsižvelgus į tai, kad byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nesprendžia klausimo dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos. Pažymėtina, jog ši nutartis neužkerta kelio pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš esmės paprašyti proceso šalių pateikti papildomus įrodymus ir juos įvertinti iš esmės.

Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į pirmosios instancijos teismo priimto nagrinėti skundo reikalavimą – „atlikti papildomus veiksmus susidariusios situacijos išsiaiškinimui“. ABTĮ 23 ir 24 straipsniuose yra išvardyti reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo ne kartą pažymėta, kad teismui paduodamas skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Asmenys, kreipdamiesi į teismą ir formuluodami reikalavimus, be kita ko, turi įvertinti ir tai, kokius sprendimus gali priimti teismas (ABTĮ 88 str.), atsižvelgti į teisminio proceso ypatumus, suinteresuotų asmenų lūkesčius, jų teisėtus interesus, procesines teises ir garantijas.

Iš pareiškėjo skundu pareikšto ir teismo priimto nagrinėti reikalavimo nėra aišku, ko siekia pareiškėjas, kam šis reikalavimas yra adresuotas (teismui ar atsakovui). Šis skundo reikalavimas taip pat nėra konkretus, nes iš jo turinio nėra aišku, kokius veiksmus prašoma aplinkti. Nurodyti skundo dalyko trūkumai trukdo nustatyti, ar šis reikalavimas apskritai gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsnio nuostatomis, pirmosios instancijos teismas turėtų pasiūlyti pareiškėjui patikslinti šį skundo reikalavimą.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir tai galėjo lemti neteisingą bylos išsprendimą (ABTĮ 142 str. 1 d.), todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Skirgailė Žalimienė