c2d819b8-cb58-4ada-beba-aa4b0f33ca35 · Panevėžio apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-80-581/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13226-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 25.4.2.2; 2.4.6.1.;2.4.6.4.4. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 30 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Meidaus, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei, dalyvaujant prokurorei Gražinai Petrulytei, nuteistajam A.

U., jo gynėjai advokatei Ingai Radinienei, nedalyvaujant nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei Z. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. U., nukentėjusiosios Z. Å . apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį bauda 24 MGL (1 200 Eur) dydžio. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A.

U. paskirta galutinė bausmė – bauda 16 MGL (800 Eur) dydžio. BaudÄ nustatyta sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. IÅ¡ dalies patenkintas nukentėjusiosios Z. Å . civilinis ieÅ¡kinys. IÅ¡ nuteistojo A. U. nukentėjusiajai Z. Å . priteista: 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, 5 (penkių) procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ atlyginti 15 000 Eur neturtinę žalÄ , skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo dėl neturtinės žalos atlyginimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir 450 Eur už atstovo paslaugas.

Kitoje dalyje civilinis ieÅ¡kinys atmestas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. A. U. nuteistas už tai, kad 2019 m. balandžio 1 d. apie 7.43 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Opel Signum“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 30 punkto reikalavimus – antra eismo juosta artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ perėjoje įėjusį pėsčiÄ jį, nesustojo ir pėsčiojo nepraleido, ko pasėkoje partrenkė jam iÅ¡ deÅ¡inės pusės per pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusiÄ pėsčiÄ jÄ Z.

Å ., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta pėsčiosios Z. Å . sveikata – jai nustatyti galvos ir kairės blauzdos sumuÅ¡imai, pasireiÅ¡kę: poodinėmis kraujosruvomis, juosiančiomis kairę akį ir kairėje momeninėje – pakauÅ¡io srityje; kliniÅ¡kai nustatytu kraujavimu iÅ¡ kairės ausies; momenkaulio lūžiu deÅ¡inėje, smilkinkaulio lūžiu kairėje su perėjimu į kaukolės pamatÄ su oro susikaupimu smilkinio – momens srityje, kaktikaulio lūžiu kairėje; pakraujavimo/sumuÅ¡imo židiniais galvos smegenų kaktinėje/smilkininėje srityje kairėje, pakraujavimu virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo kairėje kaktinėje srityje; pakraujavimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje/smilkininėje srityse; blauzdikaulio kÅ«no virÅ¡utinio trečdalio skeveldriniu lūžiu su poslinkiu, Å¡eivikaulio artimojo galo lūžiu be poslinkio.

II. Apeliacinių skundų argumentai 2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. U. praÅ¡o pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiajai Z. Å . iÅ¡ jo priteistÄ sumÄ neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 5 000 Eur. Skunde nuteistasis nurodo: 2.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio, 6.282 straipsnio nuostatas, todėl dalyje dėl 15 000 Eur neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai priėmė neteisingÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį. 2.2.

Jis augina nepilnametę dukrÄ , gim. (duomenys neskelbtini) m., dirba UAB „M.“ statybininko apdailininko pareigose. Jo gaunamas darbo užmokestis yra 1 138 Eur per mėnesį, o jo sutuoktinės pajamos per mėnesį – 500 Eur, taigi visos Å¡eimos pajamos yra 1 600 Eur per mėnesį. Jų Å¡eima turi įsipareigojimÄ bankui 27 200 Eur pagal kredito sutartį gyvenamajam bÅ«stui įsigyti. Taigi, jo turtinė padėtis yra sunki, gaunamos pajamos yra pakankamos tik bÅ«tiniausiems Å¡eimos poreikiams patenkinti bei turimiems įsipareigojimams padengti.

Teismo priteista suma – 15 000 Eur, yra neproporcinga, tokios sumos jis negalėtų padengti per artimiausius 12-15 metų. 2.3. Sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nukentėjusioji Z. Å . nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ kirto neįsitikinusi, kad tai daryti saugu ir tai vertinama kaip didelis jos neatsargumas. Nukentėjusiosios veiksmai neatitiko KET 44 punkto reikalavimų, kuriame nustatyta, kad įžengi į važiuojamÄ jÄ dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumÄ iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei įsitikina, kad tai saugu, reikalavimo.

Nukentėjusiosios didelis neatsargumas yra pagrindas mažinti neturtinės žalos dydį. Teismas, įvertinęs nukentėjusiosios didelį neatsargumÄ , neturtinės žalos dydį nuo praÅ¡omos priteisti sumos – 45 000 Eur sumažino akivaizdžiai per mažai, taip pat neatsižvelgė į jo Å¡eiminę, turtinę padėtį. Teismo nustatytas neturtinės žalos dydis – 15 000 Eur kartu su draudimo bendrovės nukentėjusiajai iÅ¡mokėta suma – 5 000 Eur, iÅ¡ viso sudaro 20 000 Eur. Tokia suma yra akivaizdžiai per didelė net įvertinus tai, kad nukentėjusioji patyrė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , neigiamus ilgalaikius sveikatos sutrikdymo padarinius ir patirtus nepatogumus. 2.4.

Analizuojant aktualiÄ teismų praktikÄ baudžiamosiose bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuomet kaltinamasis pripažįstamas kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, nukentėjusiesiems priteistos sumos yra apie 5 000 Eur (Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-15-417/2020, Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-3-557/2020, Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-715-238/2019 ir kt.). Atsižvelgus į tai, praÅ¡o nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 5 000 Eur.

Tokiu bÅ«du bendra nukentėjusiajai priteista suma sudarys 10 000 Eur, kuri yra proporcinga nukentėjusiosios patirtiems sužalojimams. 2.5. Vertinant nukentėjusiosios sveikatos bÅ«klę ateities požiÅ«riu, byloje nėra duomenų apie itin sunkius sveikatos padarinius ateityje, nedarbingumo netekimÄ , sunkius liekamuosius reiÅ¡kinius, kas sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra visiÅ¡kai pakankama ir atitinka nukentėjusiosios patirtus nepatogumus, iÅ¡gyvenimus, sveikatos sutrikdymo pobÅ«dį ir mastÄ bei yra proporcinga nuteistojo turtinei padėčiai, teisinga ir realiai atlyginama nukentėjusiajai.

3. Nukentėjusioji Z. Å . apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Panevėžio apylinkė teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jai priteisti civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytÄ sumÄ â€“ 45 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji skunde nurodo: 3.1. Iki įvykio ji buvo sveika ir darbinga, gyveno pilnavertį gyvenimÄ . Ä®vykio metu patyrė sužalojimus, kurie konstatuoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Specialisto iÅ¡vada), jai nustatyti galvos ir kairės blauzdos sumuÅ¡imai.

Sunkus sveikatos sutrikdymas nustatytas tik dėl kaukolės pamato kaulų lūžio. Tačiau įvykio metu jai padaryta trauma ir blauzdikaulio viršutinio trečdalio skeveldrinių lūžiu su poslinkiu srityje. Kojos blauzdikaulio kaulas sutrupėjęs, ji iki šiol yra ir dar ilgai bus gydoma, galutinai nepasveiks. Iki šiol ji vaikšto su ramentais, ateityje bus atliekamos operacijos ir ramentų reikės dar ilgai. Kadangi ji yra vidutinio amžiaus, todėl koja tikrai nepasveiks. Jai iki šiol yra tęsiamas nedarbingumas, ruošiami dokumentai nedarbingumo lygio nustatymo komisijai.

Kilę padariniai yra ilgalaikiai, dėl kurių jį kenčia pastovius skausmus, vaikÅ¡to tik su ramentais, savimi gali pasirÅ«pinti tik iÅ¡ dalies, buityje reikalingas asmuo, kuris padėtų pasigaminti maisto, jo nupirkti, nupirkti vaistų, padėtų nusiprausti, judėti ir kt. Ji visiÅ¡kai priklausoma nuo kitų asmenų. Dėl patirtų sužalojimų ji buvo reanimacijoje, operuota su narkoze, patyrė skausmus, gėrė ir iki Å¡ios vartoja nuskausminamuosius vaistus, ilgai gulėjo ligoninėje, negalėjo savimi apsitarnauti, todėl juto ne tik fizinį skausmÄ , bet ir didelius nepatogumus, gėdÄ .

Dėl sužalojimo yra apribota jos judėjimo laisvė, bendravimo galimybės, turėjo atsisakyti jai įprasto gyvenimo bÅ«do. Be kitų pagalbos negalėdama atlikti net elementariausių veiksmų juto didelį diskomfortÄ , stresÄ . Ä® reabilitacijÄ vežiojo artimieji. Dėl patirtų sužalojimų ir žinios, kad liks liekamieji reiÅ¡kiniai visam laikui, iÅ¡gyvena neigiamas emocijas, baimę dėl grėsmės sveikatai. Iki Å¡iol jaučia skausmus. Po įvykio iki Å¡iol negali eiti į darbÄ , dėl ko jį praras.

Å iuo metu jai pablogėjo regėjimas, sunkiai mato, gydytojai nurodo, kad tai galvos traumos pasekmė. 3.2. Teismo priteista suma – 20 000 Eur prieÅ¡tarauja teismų praktikai, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, jos sveikatos sužalojimų, liekamųjų padarinių ir psichologinės bÅ«klės (traumos), darbo netekimo kontekste.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė jų apeliacinį skundÄ tenkinti, o nukentėjusiosios – atmesti, prokurorė prašė abu apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Nuteistojo A. U. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, o nukentėjusiosios Z. Å . – atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

7. Nuteistasis A. U. ir nukentėjusioji Z. Å . apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo. Nuteistasis argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo turtinę padėtį, nepakankamai atsižvelgė į pačios nukentėjusiosios didelį neatsargumÄ , nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, todėl praÅ¡o nukentėjusiajai iÅ¡ jo priteistos neturtinės žalos dydį (15 000 Eur) sumažinti iki 5 000 Eur.

Nukentėjusioji nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į jos patirtų sužalojimų mastÄ , pobÅ«dį, patirtus nepatogumus, skausmÄ , dėl sužalojimo kilusias ir kilsiančias pasekmes ateityje, liekamuosius reiÅ¡kinius po patirtų sužalojimų, prarastÄ galimybę dirbti ir kt., nukentėjusiosios manymu, jai priteista suma prieÅ¡tarauja teismų praktikai, teisingumo, sÄ Å¾iningumo, principams, todėl praÅ¡o padidinti neturtinės žalos dydį iki 45 000 Eur.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jo motyvus, taip pat apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad Å¡ioje byloje nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydis nustatytas netinkamai ir yra mažintinas, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje keistinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, BPK 328 straipsnio 4 punktas).

9. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ , taip pat ir civilinės teisės normas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (BPK 109 straipsnis, CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas.

10. CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.

Å is sÄ raÅ¡as nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės, nukentėjusiojo didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti ar padidėti, ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, todėl teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294-303/2018).

11. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajai Z. Å . priteistinos neturtinės žalos dydį, įvertino tai, kad ji dėl eismo įvykio patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ ir emocinį stresÄ (iki įvykio buvusi veikli, aktyvi, dirbanti, ji staiga neteko galimybės dirbti, rÅ«pintis savimi bei kitais, ilgÄ laikÄ negalėjo vaikščioti, jai buvo atlikta kojos operacija, po Å¡ios operacijos kentėjo didelius fizinius skausmus), taip pat ilgalaikius liekamojo pobÅ«džio reiÅ¡kinius (iki Å¡iol jaučia skausmus, dabar pati sunkiai eina tik su ramentais, dėl kojos jai toliau tęsiamas gydymas), ji iÅ¡gyvena emociÅ¡kai dėl iÅ¡ esmės pasikeitusios jos gyvenimo kokybės (yra nedarbinga ir nežinia, ar dar galės kada dirbti, dėl sunkaus judėjimo su ramentais negali niekur iÅ¡eiti iÅ¡ namų, bijo gatvių, automobilių, dėl iki Å¡iol besitęsiančio gydymo jai darbingumo netekimas dar nebuvo nustatinėjamas).

Ä®vertino ir tai, kad nuteistasis A. U. padarė neatsargų nusikaltimÄ , vairuodamas padidinto pavojaus Å¡altinį pažeidė teisės aktų nustatytus saugaus eismo kelyje reikalavimus ir taip sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Atsižvelgė į nuteistojo elgesį po veikos padarymo – jis savo kaltę nuo pat pradžių pripažino, nukentėjusiosios ne kartÄ atsiprašė, siÅ«lė savo pagalbÄ , domėjosi jos sveikata, jo turtinę padėtį ir galimybes atlyginti žalÄ â€“ jis yra vidutinio amžiaus, dirba, vedęs ir su sutuoktine augina vienÄ nepilnametį vaikÄ , Å¡eimos bendros pajamos yra apie 1 600 Eur, Å¡eima turi kreditorinių įsipareigojimų.

Be Å¡io, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsižvelgia į nukentėjusiosios Z. Å . elgesį įvykio metu, t. y., į tai, kad ji nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ kirto neįsitikinusi, jog tai daryti yra saugu, tai įvertino kaip didelį nukentėjusiosios neatsargumÄ . Teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs dar ir į tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai Z. Å . jau yra iÅ¡mokėjusi 5 000 Eur sumÄ neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiosios ieÅ¡kiniu praÅ¡omÄ priteisti sumÄ (45 000 Eur) sumažino ir jos naudai iÅ¡ nuteistojo A.

U. priteisė 15 000 Eur.

12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas bylos aplinkybes, tačiau dalies iš aptartų aplinkybių svarba ir aktualumas, teisėjų kolegijos manymu, buvo įvertintas nepakankamai, dėl to nustatytas iš esmės per didelis, neatitinkantis šioje byloje svarbių aplinkybių bei formuojamos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose neturtinės žalos dydis.

13. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje nustatė nukentėjusiosios Z. Å . didelį neatsargumÄ . Su tuo teisėjų kolegija sutinka. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Z. Å . į nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ Ä¯Å¾engė ir per jÄ Ä—jo nesustodama ir nesidairydama (liudytojos D. S. parodymai), praėjusi pirmÄ eismo juostÄ , antroje buvo partrenkta nuteistojo A. U. vairuoto automobilio. Taigi, nukentėjusioji nesilaikė KET 44 punkto reikalavimų, jog įžengti į važiuojamÄ jÄ dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumÄ iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir tai, kad eismo įvykis įvyko mieste, 7.40 val., esant itin intensyviam eismui, kÄ patvirtino tiesiogiai įvykį mačiusi liudytoja D. S.. Pati nukentėjusioji Z. Å . taip pat nurodė, kad ji apie dvideÅ¡imt du metus į darbÄ einÄ per tÄ pačiÄ pėsčiųjų perėjÄ , žino, kad tokiu metu bÅ«na pats automobilių važiavimo pikas. Paminėti nukentėjusios ir liudytojos parodymai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusioji tokioje situacijoje, privalėdama bÅ«ti ypatingai atidi ir apdairi, Å¡ių reikalavimų nepaisė, todėl visi jos veiksmai negali bÅ«ti vertinami niekaip kitaip, o kaip tik pačios nukentėjusiosios didelis neatsargumas.

14. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas. Vadinasi, nukentėjusiosios didelis neatsargumas taip pat yra neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sudarantis prielaidas mažinti Å¡ios žalos dydį, ir turi bÅ«ti vertinamas kartu su kitomis aplinkybėmis, reikÅ¡mingomis Å¡iam klausimui teisingai iÅ¡spręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017).

Nors Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas, mažindamas nukentėjusiosios ieÅ¡kiniu praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį, nurodė, jog atsižvelgia į aptariamÄ aplinkybę (pačios nukentėjusios didelį neatsargumÄ ), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai padarė nepilnai įvertinęs visas bylos aplinkybes, kadangi nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis prieÅ¡tarauja teismų praktikai panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose.

15. Pažymėtina, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), ir teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38-942/2017).

16. Nagrinėjamu atveju nustatant neturtinės žalos dydį yra aktualūs teismų praktikos pavyzdžiai, kuomet po eismo įvykio nukentėjusiajam nustatomas ne tik sunkus sveikatos sutrikdymas, bet ir pripažįstamas nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, kartu kreipiant dėmesį į nusikalstama veika sukeltus padarinius.

17. Å ioje byloje nusikalstamos veikos padariniai pasireiÅ¡kė taip: nukentėjusioji Z. Å . dėl eismo įvykio patyrė galvos ir kairės blauzdos daugybinius sumuÅ¡imus, pasireiÅ¡kusius momenkaulio lūžiu deÅ¡inėje, smilkinkaulio lūžiu kairėje, kaktikaulio lūžiu kairėje, blauzdikaulio kÅ«no virÅ¡utinio trečdalio skeveldriniu lūžiu su poslinkiu, Å¡eivikaulio artimojo galo lūžiu be poslinkio ir kt.; po įvykio ji 14 dienų buvo gydoma stacionare (jai atlikta blauzdikaulio operacija, komplikacijų nebuvo; taikyta kineziterapija, masažai, gydyta nuskausminamaisiais ir raminamaisiais vaistais), vėliau taikytas ambulatorinis gydymas – lankėsi pas gydytojus ir buvo konsultuojama; 2019-06-10 – 2019-06-30 reabilitavosi VÅ¡Ä® „P.“; naujausiame sveikatos istorijos įraÅ¡e (2019-08-27) fiksuoti duomenys – kairės čiurnos, pėdos patinimas, judesiai riboti, einant Å¡lubuoja, vaikÅ¡to su dviem ramentais, nusilpusi kairės pusės kojos raumenų jėga (1 t., b. l. 124-125); be Å¡io ji patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , emocinį stresÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus dėl ateities, dėl kojos sužalojimo apribota jos judėjimo galimybė, ji vaikÅ¡to su ramentais, taip pat patiria kitus nepatogumus, kurie akcentuoti bei įvertinti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje (Å¡ios nutarties 11 punktas).

Nors nukentėjusioji skunde nurodo ir tai, kad ji dėl kojos sužalojimo dar ilgai bus gydoma, operuojama ir iki galo niekada nepasveiks, ruoÅ¡ia dokumentus nedarbingumo lygio nustatymo komisijai, dėl patirto sužalojimo galvos srityje Å¡iuo metu yra pablogėjęs jos regėjimas, tačiau jokių Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių duomenų į bylÄ nėra pateikta.

18. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi teismų praktikÄ dėl priteistinų neturtinės žalos dydžių, kai po eismo įvykio nukentėjusiajam nustatomas ne tik sunkus sveikatos sutrikdymas, bet ir pripažįstamas nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis (20 000 Eur) žymiai virÅ¡ija teismų praktikoje kitose panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose priteisiamas sumas. Pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-20-689/2020 (8 000 Eur) – nukentėjusiojo patirti sužalojimai yra itin skausmingi, sukėlę negrįžtamas pasekmes sveikatai: nukentėjusysis buvo reanimacijoje, jį ne kartÄ operavo, po įvykio neteko 80 proc. darbingumo, apako viena akimi, pablogėjo veido estetinė iÅ¡vaizda, buvo ilgai gydytas, ateityje numatoma atlikti papildomas chirurgines operacijas, patyrė emocinį stresÄ ;

Nr. 2K-41-303/2020 (13 000 Eur) – nukentėjusiajai konstatuotos sunkaus sveikatos sutrikdymo pasekmės bus jaučiamos visÄ likusį gyvenimÄ , ji patyrė didelį fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , netikrumÄ dėl ateities, įprasto gyvenimo kokybės suprastėjimÄ (nukentėjusioji buvo pensinio amžiaus, tačiau iki įvykio dirbo, buvo socialiai aktyvi ir pan.); Nr. 2K-110-699/2017 (10 000 Eur) – nukentėjusiajam, be kita ko, buvo padaryti sužalojimai kojos srityje, sumažėjusios bei apsunkintos jo judėjimo galimybės, negali judėti be ramentų, jis dėl sveikatos bÅ«klės atleistas iÅ¡ darbo;

Nr. 2K-359-697/2017 (8 000 Eur) – nukentėjusysis dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų neteko 60 procentų darbingumo, eismo įvykio pasekmes jaučia iki Å¡iol, apribotos jo judėjimo galimybės, sumažėjo galimybės dirbti ir iÅ¡laikyti Å¡eimÄ ir kt.

19. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iÅ¡ kasacine tvarka iÅ¡nagrinėtų baudžiamųjų bylų (jau minėta kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-303/2020) yra apibendrinęs, jog pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , neturtinės žalos atlyginimo dydžiai (kartu su draudimo iÅ¡moka) asmenims, tiesiogiai nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. nustatyti nuo 5 000 Eur iki 28 962 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-94-696/2017, 2K-155-511/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017, 2K-362-697/2018, 2K-102-303/2019). Taigi, neatsižvelgiant net į tai, ar byloje yra nustatomas ir paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, ar ne, priteistinų sumų vidurkis yra 18 481 Eur.

20. IÅ¡ aukščiau aptarto akivaizdu, kad Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis 20 000 Eur (kartu su draudimo bendrovės jau iÅ¡mokėta suma – 5 000 Eur), įvertinus bylos aplinkybes, virÅ¡ija teismų praktikoje priteisiamas sumas neturtinei žalai atlyginti panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje ir nurodė, jog, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi teismų praktika, tačiau, kaip matyti, tai nurodyta tik formaliai, nepateikiant nė vienos bylos, kuria yra vadovaujamasi. Be to, pirmosios instancijos teismas nenurodė ir jokių objektyviai pagrįstų argumentų, iÅ¡skirtinių Å¡ios bylos aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas nukrypti nuo teismų praktikoje panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose paprastai priteisiamų sumų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ , tokių aplinkybių Å¡ioje byloje taip pat nenustatė.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytÄ teismų praktikÄ , pateiktus teismų praktikos pavyzdžius panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, pačios nukentėjusiosios padarytÄ KET pažeidimÄ , taip pat į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas transporto eismo saugumui, jo pavojingumÄ (nuteistasis pažeidė KET 30 punkto reikalavimus – antra eismo juosta artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ perėjoje įėjusį pėsčiÄ jį, nesustojo ir pėsčiojo nepraleido), nuteistojo asmenybę (neteistas, nebaustas administracine tvarka), jo elgesį po veikos padarymo (savo kaltę nuo pat pradžių pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios, domėjosi jos sveikata), jo turtinę padėtį ir galimybes atlyginti priteistÄ Å¾alÄ â€“ yra pakankamai jauno, darbingo (trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡erių metų) amžiaus, dirbantis, vedęs, Å¡eimoje auga nepilnametis vaikas, bendros Å¡eimos pajamos yra apie 1 600 Eur, turi kreditorinių įsipareigojimų, taip pat į nukentėjusiajai Z.

Å . kilusias pasekmes, jos patirtus nepatogumus bei iÅ¡gyvenimus (aptarta Å¡ios nutarties 17 punkte), į teisingumo, protingumo kriterijus, daro iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala yra 13 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad dalį neturtinės žalos (5 000 Eur) nukentėjusiajai atlygino draudimo bendrovė, todėl likusi ir iÅ¡ nuteistojo A. U. nukentėjusiajai Z. Å . priteistina neturtinės žalos suma yra 8 000 Eur.

22. IÅ¡ nukentėjusios Z. Å . skundo turinio matyti, kad ji praÅ¡ymÄ padidinti jai priteistos neturtinės žalos dydį iki 45 000 Eur grindė, akcentuodama Specialisto iÅ¡vadoje jai konstatuotus sužalojimus, taikytÄ gydymÄ , taip pat kitais patirtais ir tebepatiriamais nepatogumais, iÅ¡gyvenimais ir kt., tačiau visi jie tiek pirmosios instancijos teismo, tiek dar kartÄ ir Å¡ios teisėjų kolegijos buvo įvertinti neturtinės žalos nustatymui reikÅ¡mingų Å¡ios bylos aplinkybių visumoje, teismų praktikos panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose kontekste bei nustatytas pagrindas nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti, todėl nukentėjusiosios apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Nuteistasis A. U. apeliaciniame skunde prašė sumažinti iš jo priteistinos neturtinės žalos dydį iki 5 000 Eur akcentuodamas, kad teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose nukentėjusiesiems priteistos sumos yra apie 5 000 Eur (Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-15-417/2020, Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-3-557/2020, Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-715-238/2019 ir kt.) bei tai, kad jo turtinė padėtis yra sunki.

24. Tačiau teisėjų kolegija, nustatydama Å¡ioje byloje nukentėjusiajai Z. Å . atlygintinos neturtinės žalos dydį, pirmiau jau iÅ¡samiai aptarė bei atsižvelgė į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. Kaip minėta, neturtinės žalos dydžiai svyruoja, o konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos specifikÄ , kiekviena situacija yra individuali, kiekvienu atveju asmenys patiria individualius iÅ¡gyvenimus ir praradimus, todėl ir priteistinos neturtinės žalos dydis kiekvienÄ kartÄ priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių.

Todėl šioje byloje išimtinai vadovautis nuteistojo nurodyta teismų praktika nėra pagrindo, juolab akcentuotina, kad tik vienoje iš nurodytų bylų buvo sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos dydžio (Nr. 1A-15-417/2020), tačiau šios ir nagrinėjamos bylos aplinkybės skirtingos visų pirma nukentėjusio asmens patirtų sužalojimų pobūdžio, masto, kilusių pasekmių prasme, o kitose nurodytose bylose (Nr. 1A-3-557/2020, 1A-715-238/2019) klausimas dėl neturtinės žalos dydžio apeliacinės instancijos teismų apskritai net nebuvo nagrinėjamas.

25. Pagrindo mažinti neturtinės žalos dydį nesudaro ir nuteistojo akcentuojama aplinkybė dėl sunkios jo turtinės padėties. Pažymėtina, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Atsakingo už žalÄ asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iÅ¡ esmės lemti žalos dydžio, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeisti nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas.

Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimÄ ir žalÄ padariusio asmens turtinės padėties turi bÅ«ti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013). Å iuo atveju nuteistojo turtinę padėtį vertino ir pirmosios instancijos teismas, Å¡i aplinkybė dar kartÄ Ä¯vertinta teisėjų kolegijai sprendžiant Z. Å . priteistinos neturtinės žalos dydį. Taigi remiantis iÅ¡skirtinai nuteistojo turtine padėtimi, dar labiau mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį pagrindo nėra.

Dėl to nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas tik iÅ¡ dalies. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu n u t a r i a : Nukentėjusiosios Z. Å . apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo A. U. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2020 m. sausio 14 d. nuosprendį pakeisti: IÅ¡ nuteistojo A. U. nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei Z. Å . priteistÄ neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 8 000 Eur (aÅ¡tuonių tÅ«kstančių eurų).

Priteistas 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas skaičiuoti nuo priteistos 8 000 Eur (aÅ¡tuonių tÅ«kstančių eurų) sumos. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Valdas CiesiÅ«nas Valdas Meidus Jolanta Raščiuvienė