c2d7d236-dfd4-4d5d-9d17-cf6917cadbb1 · Panevėžio apygardos teismas

AdmAdm. nusižengimo byla Nr. AN2-81-531/2020

Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00195-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 10 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas CiesiÅ«nas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs nukentėjusiojo A. B. apeliacinį skundÄ dėl 2020 m. birželio 26 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų nutarimo teisėtumo,

n u s t a t ė :

1. R. A. 2020 m. birželio 26 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį, jam paskiriant 10 Eur dydžio baudÄ , už tai, kad jis 2020 m. balandžio 18 d., 00.35 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, eismo įvykio metu apgadindamas vairuojamÄ automobilį, trinkeles, perlaidos betono konstrukcijÄ , nulauždamas dekoratyvinį medį, padarydamas A. B. materialinę žalÄ , virÅ¡ijančiÄ 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio sumÄ . Administracinio nusižengimo teisenÄ pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį R. A. atžvilgiu, už tai, kad jis iÅ¡ 2020 m. balandžio 18 d., 00.35 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), sukelto eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus, buvo nutarta nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.

2. A. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2020 m. birželio 26 d. nutarimo dalį, kurioje buvo nutarta administracinio nusižengimo teisenÄ pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį R. A. atžvilgiu nutraukti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nutarimÄ â€“ R. A. pripažinti kaltu pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam nuobaudÄ . Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo nutarimÄ nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ grindė iÅ¡ esmės tomis aplinkybėmis, kad R.

A. eismo įvykio pėdsakų neslėpė ir žalos atlyginimo nevengė, o jo automobilis buvo draustas civilinės atsakomybės draudimu, todėl jam nebuvo ir pagrindo vengti žalos atlyginimo ir tuo pagrindu pasišalinti iš eismo įvykio vietos, o apie įvykį jis nukentėjusiajam nepranešė, nes buvo naktis, todėl nenorėjo žadinti, automobilį iš eismo įvykio vietos ištempė tik dėl to, kad toliau nebėgtų tepalai. Tačiau teismas visiškai neįvertino jo 2020 m. balandžio 22 d. pareiškime nurodytų, taip pat kitų šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei teisinių argumentų, kad byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, jog R.

A. iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės už galimai jo vairavimÄ apsvaigus nuo alkoholio, t. y. siekiant nuslėpti savo neblaivumÄ ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti atitinkamos administracinės atsakomybės, be to, ir civilinės atsakomybės, kadangi žalÄ , padarytÄ neblaivaus vairuotojo, atlyginęs draudikas įgyja teisę regreso tvarka iÅ¡siieÅ¡koti atitinkamas iÅ¡laidas iÅ¡ žalÄ padariusio neblaivaus vairuotojo. Å i aplinkybė yra visuotinai žinoma, todėl manytina, kad jÄ Å¾inojo ir R.

A.. Aplinkybių dėl vairavimo neblaiviam pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai netyrė ir jų nevertino. Pažymi, kad R. A. pasiÅ¡alindamas iÅ¡ įvykio vietos, apie įvykį nei jam, nei policijai nepranešė, nors tokia pareiga jam nustatyta imperatyviai. Teigia, kad jam praneÅ¡us apie įvykį, jis tikrai bÅ«tų išėjęs į kiemÄ , kad įvertinti įvykio situacijÄ ir bÅ«tų bendravęs su R. A., ko pasekoje, jeigu jis bÅ«tų buvęs neblaivus, tai bÅ«tų pastebėjęs ir vykdydamas teisės aktais jam nustatytÄ pareigÄ , apie tai bÅ«tų informavęs policijÄ .

Mano, kad bÅ«tent Å¡i aplinkybė įtakojo ir tai, kad R. A. pas jį atsipraÅ¡yti atėjo tik praėjus apie 14 val. laiko tarpui po įvykio. Be to, apylinkės teismas visiÅ¡kai neįvertino ir paties įvykio kilimo bei jo eigos aplinkybių. Nors iÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o akivaizdžiai matyti, kad eismo įvykis kilo akivaizdžiai neadekvataus elgesio / vairavimo pasekoje ir tikrai nebuvo „užmetimas“. Teigia, kad R. A. patirtas Å¡okas daugiau nei valandÄ po įvykio tęstis negalėjo, be to, jo atliekami veiksmai ir elgesys paneigia nutarime nurodytÄ jo Å¡oko ir nežinojimo kÄ daryti bÅ«senos prielaidÄ .

ReikÅ¡minga aplinkybė yra ir tai, kad R. A., jo draugas ar artimieji apgadintÄ transporto priemonę nutempė praėjus tokiam ilgam laiko tarpui, per kurį iÅ¡ sužaloto automobilio bėgę tepalai jau buvo iÅ¡bėgę, todėl palikimas toje vietoje apgadinto automobilio tikrai nebÅ«tų padaręs daugiau žalos, nei buvo padaryta. PrieÅ¡ingai, jeigu bÅ«tų buvę siekta sumažinti žalÄ dėl bėgančių tepalų ar kitų skysčių, tai bÅ«tų buvę nedelsiant praneÅ¡ta jam ir su juo kartu imtasi veiksmų, kad bėgančius skysčius surinkti į žemiau prasisunkimo vietose dedamas talpas ar pan., o nevelkamas skysčius leidžiantis automobilis, tuo užterÅ¡iant dar papildomÄ plotÄ ir tuo tik padidinant žalÄ .

Be to, tuo tikslu bÅ«tų buvę logiÅ¡ka ne laukti virÅ¡ valandos laiko, kol tie skysčiai ar didžioji dalis jų dalis iÅ¡bėgs ir po to patiems tempti tÄ automobilį iÅ¡ įvykio vietos, o kviesti techninę pagalbÄ , kuri tikrai greičiau bÅ«tų atvykusi ir tinkamai evakuodama apgadintÄ automobilį padariusi jam mažiau žalos, nes automobilį tempiant buvo dar apgadintos trinkelės, danga. Akivaizdu, kad R. A. suvokė, kad jis sukėlė eismo įvykį bei, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai.

Ä®statymas nustato KET reikalavimų žinojimo prezumpcijÄ .

3. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundÄ su juo sutinka ir praÅ¡o tenkinti. Mano, kad R. A. turėjo bÅ«ti skiriama ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda už neteisėtÄ pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ įvykio vietos.

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. ANK 652 str. 1 d. nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

6. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. B. sutinka su R. A. pripažinimu kaltu pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir jam paskirtos nuobaudos dydžiu, tačiau ginčija apylinkės teismo nutarimo dalį, kuria nuspręsta administracinio nusižengimo teisenÄ pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį R. A. atžvilgiu nutraukti. Todėl, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, pasisako iÅ¡imtinai tik Å¡iuo klausimu.

7. Administracinę atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį užtraukia pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala virÅ¡ija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Pažymėtina, kad Å¡is pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartis administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-17-139/2015).

8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamÄ apylinkės teismo nutarimÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, bylos medžiagÄ bei pateiktÄ teisinį reglamentavimÄ konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo teisenÄ pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį R. A. atžvilgiu nutraukė pagrįstai. Pažymėtina, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. SkundÄ nagrinėjančio teismo manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, priėmė motyvuotÄ ir pagrįstÄ nutarimÄ ir jokių proceso pažeidimų nepadarė. Vien tik tai, kad A. B. pateiktame apeliaciniame skunde kitaip vertina susiklosčiusiÄ situacijÄ ir nesutinka su apylinkės teismo priimtu nutarimu, nesuteikia pagrindo jo panaikinti. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame nutarime iÅ¡dėstytiems teismo motyvams, todėl jų nebekartoja, o tik papildo.

9. Nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visetas neabejotinai patvirtina, kad R. A. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, tokiu bÅ«du siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės bei pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Apklaustas pirmosios instancijos teisme R. A. parodė, kad suprato, kad įvyko eismo įvykis. Policijos iÅ¡ karto nekvietė, nes nesusigaudė kÄ daryti, kadangi buvo Å¡oko bÅ«senoje. Paskui atėjo tėvai, kurie irgi pirmiausia patarė patraukti maÅ¡inÄ , kad nepadarytų dar daugiau žalos dėl bėgančių tepalų.

Kol patraukė maÅ¡inÄ Ä¯ savo kiemÄ , praėjo kokios dvi valandos. Po to, kadangi buvo vėlu ir nenorėjo kaimynų prikelti, mama iÅ¡ karto parašė kaimynei žinutę apie įvykį, kurio dalyvis sÅ«nus. Galvojo, kad su kaimynais pavyks draugiÅ¡kai susitarti ir atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Ryte atsikėlę norėjo iÅ¡ karto pradėti tvarkyti, bet kaimynas jau buvo pasamdęs darbininkus, kurie valė trinkeles. Nuėjęs pas kaimynÄ atsiprašė, paaiÅ¡kino kaip viskas atsitiko. Kaimynas atėjo į jų kiemÄ , nufotografavo maÅ¡inÄ .

Jokių eismo įvykio pėdsakų neslėpė. Bandė tartis su kaimynu dėl žalos paÅ¡alinimo, bet kaimynas nesutiko, kad viskÄ sutvarkytų patys. Su kaimynu dėl žalos atlyginimo tarėsi dvi dienas. Tada kaimynui pasiÅ«lė užpildyti eismo įvykio deklaracijÄ , nes automobilis apdraustas civiline atsakomybe, bet kaimynas nesutiko, o paprašė sumokėti 1 000 Eur. Kaimyno praÅ¡oma sumokėti suma pasirodė per didelė, nes tikrai nebuvo padaryta tokia didelė žala, be to, siÅ«lė sutvarkyti viskÄ patys.

Kai nesusitarė dėl žalos atlyginimo, tiek jie, tiek kaimynas paskambino į policijÄ ir pranešė apie įvykį. AnalogiÅ¡kas aplinkybes R. A. nurodė ir savo suraÅ¡ytame 2020 m. balandžio 21 d. paaiÅ¡kinime (12 b. l.). Å ias R. A. nurodytas aplinkybes patvirtinto ir bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu apklausta jo mama S. A.. Liudytoja parodė, kad įvykio naktį iÅ¡girdo trenksmÄ ir atsibudo. Nuėjusi į įvykio vietÄ pamatė savo maÅ¡inÄ , kuriÄ vairavo sÅ«nus R. A., įstrigusiÄ prie kaimyno tvoros, ties puÅ¡ele.

Buvo užstrigęs automobilio ratas, puÅ¡elė nulenkta, buvo iÅ¡bėgusių tepalų ant trinkelių. Automobilis buvo aplamdytas, iÅ¡laužtas ratas. Norėjosi iÅ¡ karto patraukti maÅ¡inÄ , nes kažkodėl pagalvojo, kad kaimynas iÅ¡ ryto negalės iÅ¡važiuoti į darbÄ . IÅ¡ pradžių norėjo skambinti kaimynei, su kuria gerai sutaria, ir pasakyti, kas atsitiko, bet paskui pagalvojo, kad miega ir iÅ¡gÄ sdins. Todėl parašė per „(duomenys neskelbtini)“ programÄ Å¾inutę „sÅ«nų užmetė prie jÅ«sų kiemo, viskÄ sutvarkysime ryte“.

Pagalvojo, kad kaimynė ryte atsikels ir pamatys. Naktį nieko netvarkė, tik į savo kiemÄ nutempė automobilį. Po automobilio patraukimo nieko neslėpė, plastmasinės detalės mėtėsi ir kitÄ dienÄ . IÅ¡ karto policijos nekvietė, nes galvojo, kad pavyks kaimyniÅ¡kai susitarti. Nemiegojo visÄ naktį, o paskui užmigo ir atsibudo tik 10 val. Iki tol kaimynai neskambino. Atsikėlusi iÅ¡ karto nuėjo pas kaimynus, susitiko su A. B., parodė jam savo maÅ¡inÄ . Kaimynas iÅ¡ visų pusių automobilį nufotografavo.

Galvojo, kad kai apie 15 val. vyras grįš, eis plauti trinkelių, nes turi plovimo įrangÄ , bet kaimynas nieko neleido daryti, sakė, kad atvažiuos darbininkai ir sutvarkys. Paskui atvažiavo darbininkai plauti trinkelių. KitÄ dienÄ A. B. pasiÅ«lė pildyti eismo įvykio deklaracijÄ , nes maÅ¡ina drausta. Kaimynas pasakė, kad reikia bÅ«tinai policijos. Kai kaimynas paskaičiavo nuostolius, tuo metu pasirodė tikrai labai didelės sumos. Kai nepavyko susitarti dėl deklaracijos pildymo, tiek kaimynas, tiek ji iÅ¡kvietė policijÄ .

Tokias pačias aplinkybes liudytoja iÅ¡dėstė ir byloje esančiame jos paaiÅ¡kinime (14-16 b. l.). Aplinkybę, jog S. A. apie įvykusį įvykį A. B. žmonÄ informavo žinute patvirtina į bylÄ pateiktas judviejų susiraÅ¡inėjimas (32 b. l.), be to, to neneigia ir pats A. B.. Tai, kad S. A. parodė A. B. įvykio metu apgadintÄ automobilį patvirtina byloje esančios jo paties darytos automobilio fotonuotraukos (21-22; 29 b. l.).

10. Taigi iÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, matyti, kad R. A. elgesyje nėra visų bÅ«tinųjų ANK 426 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties požymių. Vien tik tai, kad jis iÅ¡karto po įvykio nesikreipė į policijÄ ar į kaimynÄ , kurio turtÄ apgadino, ir iÅ¡ įvykio vietos patraukė vairuotÄ automobilį, aptariamoje situacijoje nesudaro pagrindo teigti, kad buvo padarytas minėtas administracinis nusižengimas. IÅ¡ aptartų byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad R.

A. neturėjo tikslo iÅ¡vengti atsakomybės dėl kilusio eismo įvykio. Jo mama apie tai, kas įvyko, A. B. sutuoktinę tÄ pačiÄ naktį informavo žinute. Tai, kad tai buvo padaryta praėjus tik 2 valandoms po įvykio Å¡iuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturi teisinės reikÅ¡mės. Juolab, jog nei R. A., nei jo Å¡eimos nariai nebandė slėpti įvykusio įvykio pėdsakų, kÄ patvirtina byloje esančios nuotraukos, kuriose užfiksuota įvykio vieta (20; 23-28; 30-31 b. l.), o automobilis buvo patrauktas tik nenorint padaryti dar daugiau žalos.

Be kita ko, pažymėtina, kad vėliau, jau dienos metu, pats R. A. nuėjo pas kaimynÄ atsipraÅ¡yti dėl to kas įvyko, siÅ«lėsi paÅ¡alinti padarytÄ Å¾alÄ . Taip pat, Å¡iuo atveju, skundÄ nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti R. A. teiginiais, jog jis dėl įvykusio įvykio patyrė iÅ¡gÄ stį (Å¡okÄ ), kas Å¡iuo atveju ir sÄ lygojo jo sprendimÄ pirmiausia imtis veiksmų patraukti automobilį iÅ¡ įvykio vietos. Tačiau Å¡ie jo veiksmai, byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, tik dar kartÄ Ä¯rodo, jog jis siekė bÅ«tent iÅ¡vengti dar didesnės žalos padarymo A.

B. turtui, o ne jam gresiančios atsakomybės. Taip pat apeliacinės instancijos teismas įvertina aplinkybę, jog nukentėjusysis tuojau po įvykio ir visÄ tÄ naktį nepasidomėjo, kas įvyko prie jo namų ir kÄ ten daro svetimi asmenys, nekvietė policijos ir ryte pats ėmėsi iniciatyvos Å¡alinti pasekmes, o įvykio kaltininkas turėjo ketinimÄ ir siÅ«lė nukentėjusiajam pildyti eismo įvykio deklaracijÄ , kÄ Å¡iuo atveju įstatymas leidžia, tačiau nukentėjusysis tokiu bÅ«du fiksuoti eismo įvykį ir spręsti žalos atlyginimo klausimÄ nesutiko.

Tik nepavykus tarpusavyje susitarti, dėl įvykio buvo kreiptasi į policijÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį R. A. atžvilgiu buvo nutraukta pagrįstai.

11. A. B. apeliaciniame skunde teigia, kad Å¡iuo atveju R. A. iÅ¡ karto po įvykio nekvietė policijos ir jo dėl to, jog siekė iÅ¡vengti atsakomybės už vairavimÄ bÅ«nant neblaiviam. Tokie apelianto argumentai atmetami. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad R. A. įvykio metu buvo neblaivus, todėl teigti, kad jis pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, siekdamas iÅ¡vengti už tai atsakomybės nėra pagrindo. Vien tik byloje esantis vaizdo įraÅ¡as, kuriame matyti, kaip R. A. vairuotas ir nesuvaldytas automobilis įvažiuoja į A. B. priklausančiÄ teritorijÄ , neleidžia daryti iÅ¡vados, kad R. A. jį vairavo bÅ«damas neblaivus. Pažymėtina, kad asmuo negali bÅ«ti pripažintas kaltu remiantis spėjimais ar prielaidomis.

12. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 26 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,

n u t a r i a :

A. B. apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2020 m. birželio 26 d. nutarimÄ .

Å i nutartis įsiteisėja paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Ciesiūnas