A-444-2525-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A444-25252012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02815-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 20

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui Kristupui Daciui, advokatui Anatolijui Novikovui,

atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovei Jurgitai Miliauskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo tikrosios ūkinės bendrijos „Penki laipsniai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo tikrosios ūkinės bendrijos „Penki laipsniai“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas tikroji ūkinė bendrija „Penki laipsniai“ (toliau – ir Bendrovė; pareiškėjas; TŪB „Penki laipsniai“) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas; atsakovas) 2011 m. lapkričio 18 d. nutarimą Nr. ATK2-77/11 (toliau – ir Nutarimas). Nurodė, kad 2011 m. lapkričio 23 d. gavo Nutarimą, kuriuo pareiškėjui buvo taikyta ekonominė sankcija – paskirta 5000 litų bauda dėl to, kad pareiškėjas neva pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Alkoholio kontrolės įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Atsakovas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, jog klientai patys pasigamindavo kokteilius iš nusipirkto alkoholinio gėrimo ir vertino tai kaip gynybinę poziciją. Toks vertinimas pareiškėjui yra nepriimtinas, nes, pareiškėjo vertinimu, jis yra subjektyvus ir formalus, o prie taip vadinamų neaiškios kilmės gėrimų buvo priklijuoti įsigijimo čekiai su asmenų vardais. Taip pat nesutiko su atsakovo argumentais, kad prekyba Totorių g. 20, Vilniuje, buvo vykdoma neturint tam licencijos. Šis pažeidimas yra formalus, o už formalų pažeidimą atsakomybė turėtų būti prevencinė, o ne ekonominė sankcija, nes patalpos Totorių g. 18 ir Totorių g. 20, Vilnius, yra viena erdvė. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ne kartą išaiškino, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintas teisinės valstybės principas reiškia ir tai, kad valstybės taikomos bausmės už padarytus teisės pažeidimus turi būti proporcingos padarytam pažeidimui bei adekvačios siekiamam tikslui, tuo užtikrinant asmens teisės į teisingą bylos išnagrinėjimą realizavimą (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. gegužės 29 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Mano, kad atsakovas skyrė nepagrįstai didelę baudą už formalų teisės pažeidimą, neišsiaiškino visų faktinių aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą.

Pateiktame atsiliepime atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad buvo nustatyta, kad pareiškėjas padarė sudėtinį Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 2 punkto, 17 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 2 dalies 5 punkto, 17 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 2 dalies 6 punkto ir 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto, 2 dalies 9 punkto pažeidimą. Pareiškėjas skunde pateikė nemotyvuotus argumentus tik dėl kelių nustatytų Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimų – Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto.

Patikrinimo metu 2011 m. spalio 21 d. nustatyta, kad pareiškėjui priklausančioje aludėje „Būsi trečias“, esančioje Totorių g. 18, Vilnius, parduodami ir laikomi alkoholiniai gėrimai: tekila „Tres Sombreros Gold“ (38 % alk. tūrio, 0,7 l talpos, banderolė LVS HTL 4911882), romas „Ron Poema Mulata De Cubo“ (38 % alk. tūrio, 0,7 l talpos, banderolė VDJ HUX 5277639), trauktinė „Raudonos devynerios“ (35 % alk. tūrio, 0,5 l talpos, banderolė pažeista, butelis pradėtas pilstyti, likę apie 400 ml), trauktinė „Malūnininkų“ (50 % alk. tūrio, 0,5 l talpos, banderolė pažeista STG HVA 713342, likę apie 450 ml), pilstomas alus statinėse ir kiti alkoholiniai gėrimai.

Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad nuo aludės, esančios Totorių g. 18, Vilnius, iš dešinės pusės yra įrengta kita patalpa (kitame name), esančiame Totorių g. 20, Vilnius, plotas apie 30 m2, kurioje pastatyti 8 stalai su kėdėmis ir virš kurios yra gyvenamosios patalpos. Patalpoje, esančioje Totorių g. 20, Vilnius, yra 3 langai į Totorių g. pusę ir ant vienos vidinės sienos šone, per visą sienos ilgį su stiklo ir medžio durimis įrengta vitrina iš 5 sekcijų. Ant sienos esančios vitrinos lentynose iš kairės sudėti stalo žaidimai dėžutėse, stikliniuose induose džiovintos žolės (ramunėlės, sidabražolės, bananai ir kt.).

Stikliniuose induose, šalia minėtų džiovintų žolių, rasti keturi buteliai neaiškios kilmės gėrimų, turinčių alkoholio kvapą, kurie išvardinti 2011 m. spalio 21 d. Daiktų paėmimo protokole Nr. ATK2-094, ir kuriems nepateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai. Nustatyta, kad parduodami ir laikomi alkoholiniai gėrimai, nurodyti 2011 m. spalio 21 d. Materialinių vertybių atsakingo saugojimo akto Nr. ATK2-094 pozicijoje Nr. 38 prie 2011 m. spalio 21 d. Patikrinimo protokolo Nr. ATK2-094, taip pat 2011 m. spalio 21 d.

Daiktų paėmimo protokolo pozicijoje Nr. 3, nepaženklinti nustatyta tvarka (be lietuviško aprašymo). Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad patalpoje, esančioje Totorių g, 20, Vilnius, dviejose vitrinose ant keturių lentynų rasti parduodami ir laikomi alkoholiniai gėrimai, išvardinti 2011 m. spalio 21 d. Materialinių vertybių atsakingo saugojimo akte Nr. ATK2-094 prie 2011 m. spalio 21 d. Patikrinimo protokolo Nr. ATK2-094. Licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, adresu Totorių g. 20, Vilniuje, nepateikta. Nustatyta, kad parduodant alkoholinius gėrimus iš patalpos, esančios Totorių g. 20, Vilniuje, atsiskaitoma aludėje „Būsi trečias“, esančioje Totorių g. 18, Vilniuje, kurioje įrengtas kasos aparatas ELCOM EURO-2000T ALpha (tech. pasas serija S Nr. 20667, korp.

Nr. 11900073, unikalus Nr. WD 11900073). Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 17 straipsnio 2 dalies 2 punktas draudžia įmonėms parduoti ir laikyti alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Departamentas 2011 m. spalio 21 d. Patikrinimo protokole Nr. ATK2-094 nurodė pareiškėjui alkoholinių gėrimų juridinę galią turinčius įsigijimo dokumentus pateikti iki 2011 m. spalio 26 d. Pareiškėjas rastiems buteliams, nurodytiems 2011 m. spalio 21 d.

Daiktų paėmimo protokole Nr. ATK2-094, įsigijimą patvirtinančių dokumentų nepateikė nei iki nurodytos datos, nei bylos nagrinėjimo metu, nepateikė jų ir teismui, todėl Departamentas teisingai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 17 straipsnio 2 dalies 2 punktą, draudžiančius įmonėms parduoti ir laikyti alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 17 straipsnio 2 dalies 6 punktas draudžia Lietuvos Respublikoje parduoti ir laikyti falsifikuotus alkoholio produktus.

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas 2011 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. 3A-1120 „Dėl skysčių, turinčių alkoholinių gėrimų kvapą, ištyrimo“ atsakydamas į Departamento 2011 m. lapkričio 4 d. raštą Nr. S-(4.3-3)-1712, nurodė, kad pateikti gėrimų mėginiai, nurodyti 2011 m. spalio 21 d. Daiktų paėmimo protokolo pozicijose Nr. 1, 3, 4 prie 2011 m. spalio 21 d. Patikrinimo protokolo Nr. ATK2-094 neatitinka alkoholinių gėrimų gamintojų kokybės reikalavimų pagal jų pateiktas atitikties deklaracijas, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 17 straipsnio 2 dalies 6 punkto reikalavimus.

Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 17 straipsnio 2 dalies 5 punktas draudžia Lietuvos Respublikoje parduoti ir laikyti alkoholinius gėrimus, kurių ženklinimas neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių reikalavimų. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 677 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ 9 punktas nustato, kad ženklinimo informacija, nurodyta šios higienos normos 12, 14, 29 ir 31 punktuose, turi būti pateikta valstybine kalba.

Tokios informacijos ant pareiškėjo laikomų ir parduodamų alkoholinių gėrimų, nurodytų 2011 m. spalio 21 d. Materialinių vertybių atsakingo saugojimo akto Nr. ATK2-094 pozicijoje Nr. 38 prie 2011 m. spalio 21 d. Patikrinimo protokolo Nr. ATK2-094 ir 2011 m. spalio 21 d. Daiktų paėmimo protokolo pozicijoje Nr. 3, nebuvo, todėl pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 17 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 17 straipsnio 2 dalies 9 punktas draudžia parduoti, laikyti alkoholio produktus neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos alkoholio produktų gamybos, importo, didmeninės ar mažmeninės prekybos licencijos.

Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 (2008 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 1357 redakcija), 16.5 punktas nustato, kad jeigu įmonė verčiasi mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais tame pačiame pastate ar skirtinguose pastatuose įrengtuose keliuose savo padaliniuose (specializuotose parduotuvėse, specializuotuose skyriuose, restoranuose, kavinėse, bufetuose, įskaitant uždaruosius, baruose, atskirose prekybos salėse ir panašiai), kurie aptarnauja pirkėjus ar išduoda alkoholiniu gėrimus pardavėjams, jai išduodamos licencijos verstis šia veikla kiekviename padalinyje.

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja Totorių g. 18 ir Totorių g. 20, Vilniuje, dviejose alkoholinių gėrimų prekybos vietose vykdo mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais. Prekybos vietos viena nuo kitos atskirtos, patalpoms suteikti skirtingi adresai. Tačiau pareiškėjas pateikė ne dvi, bet vieną licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais – Nr. 0165V00, išduotą 2001 m. kovo 21 d., aludėje „Būsi trečias“, esančioje Totorių g. 18, Vilnius. Taigi, pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto, 17 straipsnio 2 dalies 9 punkto reikalavimus.

Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nepateikė jokių argumentų dėl ginčijamo nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Pareiškėjo skundas nemotyvuotas ir neargumentuotas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo subjektyvus manymas, kad ginčijamas nutarimas yra neteisėtas, nesudaro juridinio pagrindo jį panaikinti. Priimant 2011 m. lapkričio 18 d. nutarimą Nr. ATK2-77/11 nei materialinės, nei procesinės teisės normos nebuvo pažeistos, šis nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl dėl šios priežasties naikinti ginčijamą nutarimą nėra juridinio pagrindo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 9 d. sprendimu pareiškėjo TŪB „Penki laipsniai“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatė, kad Departamento kontrolės skyriaus vyr. specialistės, vykdydamos 2011 m. spalio 21 d. pavedimą Nr. ATK1-092 patikrinti prekybos ir viešojo maitinimo įmones Vilniaus miesto savivaldybėje, 2011 m. spalio 21 d. patikrino TŪB „Penki laipsniai“ aludę „Būsi trečias“, esančią Totorių g. 18, Vilniuje ir patalpą, esančią Totorių g. 20, Vilniuje ir 2011 m. spalio 21 d. surašė patikrinimo protokolą Nr. AT22-094, kuriame nustatė, kad įmonei priklausančioje aludėje „Būsi trečias“, esančioje Totorių g. 18, Vilniuje, parduodami ir laikomi alkoholiniai gėrimai: tekila „Tres Sombreros Gold“ (38 %, 0,7 l, banderolė LVS HTL 4911882), romas „Ron Poema Mulata De Cubo“ (38 %, 0,7 l, banderolė VDJ HUX 5277639), trauktinė „Raudonos devynerios“ (35 %, 0,5 l, banderolė pažeista, butelis pradėtas pilstyti, likę apie 400 ml), trauktinė „Malūnininkų“ (50 % , 0,5 l, banderolė pažeista STG HVA 713342, likę apie 450 ml), pilstomas alus statinėse ir kiti alkoholiniai gėrimai.

Nuo baro iš dešinės pusės, patalpoje, kurios plotas apie 30 m2, pastatyti 8 stalai su kėdėmis. Patalpa yra įrengta kitame name, adresu Totorių g. 20, Vilniuje, virš kurios yra gyvenamosios patalpos. Minėtoje patalpoje yra 3 langai į Totorių g. pusę ir ant vienos vidinės sienos šone, per visą sieną – vitrina iš 5 sekcijų su stiklo ir medžio durimis. Sienoje-vitrinoje lentynose iš kairės sudėti stalo žaidimai dėžutėse, džiovintos žolės (ramunėlės, sidabražolės, bananai ir kt.). Stikliniuose induose, šalia minėtų džiovintų žolių, rasti keturi buteliai neaiškios kilmės gėrimų, turinčių alkoholio kvapą, buteliuose, kurie išvardinti 2011 m. spalio 21 d.

Daiktų paėmimo protokole Nr. ATK2-094, ir kuriems nepateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai. Nustatyta, kad parduodami ir laikomi alkoholiniai gėrimai, kurie nurodyti 2011 m. spalio 21 d. Materialinių vertybių atsakingo saugojimo akto Nr. ATK2-094 pozicijoje Nr. 38 nepaženklinti nustatyta tvarka (be lietuviško aprašymo). Kitose dviejose vitrinose ant keturių lentynų rasti parduodami ir laikomi alkoholiniai gėrimai, išvardinti 2011 m. spalio 21 d. Materialinių vertybių atsakingo saugojimo akte Nr. ATK2-094.

Licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, adresu Totorių g. 20, Vilniuje, nepateikta. Nustatyta, kad parduodant alkoholinius gėrimus iš patalpos, esančios Totorių g. 20, Vilniuje, atsiskaitoma aludėje „Būsi trečias“, esančioje Totorių g. 18, Vilniuje, kurioje įrengtas kasos aparatas ELCOM EURO-2000T ALpha (tech. pasas serija S Nr. 20667, korp. Nr. 11900073 WD). Tokiu būdu TŪB „Penki laipsniai“ pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 6, 11 punktus, 2 dalies 2, 5 ir 9 punktus. Atsakomybė už tai numatyta Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje.

Teismas nustatė, kad Departamentas 2011 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. ATK2-77/11 už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 6, 7 ir 11 punktuose, 2 dalies 2, 5, 7 ir 9 punktuose numatytų pažeidimų padarymą, vadovaudamasis Alkoholio kontrolės įstatymo 34, 35, 38, 39 straipsniais pareiškėjui nutarė skirti 5 000 Lt baudą.

Pareiškėjas iš esmės neginčija patikrinimo metui nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau mano, kad padaryti pažeidimai yra formalūs, dėl to ginčijamas atsakovo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, o paskirta bauda už padarytus pažeidimus neproporcinga.

Teismas nurodė, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 2 dalies 2 punktas draudžia Lietuvos Respublikoje parduoti ir laikyti alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 2 dalies 5 punktas draudžia Lietuvos Respublikoje parduoti ir laikyti alkoholinius gėrimus, kurių ženklinimas neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių reikalavimų. Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 7 punktas ir 2 dalies 6 punktas draudžia Lietuvos Respublikoje parduoti ir laikyti falsifikuotus alkoholio produktus, o to paties įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas ir 2 dalies 9 punktas draudžia Lietuvos Respublikoje parduoti ir laikyti alkoholio produktus, neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos alkoholio produktų gamybos, importo, didmeninės ar mažmeninės prekybos licencijos.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2001 m. kovo 21 d. yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais aludėje „Būsi trečias“, esančioje Totorių g. 18, Vilniuje, turėtojas. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas direktorius K. Docius paaiškino, kad licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Totorių g. 20, Vilniuje, pareiškėjas neturi. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad patalpoje, esančioje Totorių g. 20, Vilniuje, vienos vidinės sienos šone, per visą sieną yra vitrina iš 5 sekcijų su stiklo ir medžio durimis.

Sienoje-vitrinoje lentynose iš kairės sudėti stalo žaidimai dėžutėse, džiovintos žolės (ramunėlės, sidabražolės, bananai ir kt.). Stikliniuose induose, šalia minėtų džiovintų žolių, rasti keturi buteliai neaiškios kilmės gėrimų, turinčių alkoholio kvapą, buteliuose, kurie išvardinti 2011 m. spalio 21 d. Daiktų paėmimo protokole Nr. ATK2-094, kuriems nepateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai. Nei bylos nagrinėjimo metu Departamente, nei bylą nagrinėjant teismo posėdyje pareiškėjas nepateikė 2011 m. spalio 21 d.

Daiktų paėmimo protokole Nr. ATK2-094 nurodytiems alkoholiniams gėrimams įsigijimo dokumentų. Teismo vertinimu, teiginiai, kad klientai patys pasigamindavo kokteilius iš nusipirkto alkoholinio gėrimo, nėra pagrįsti įrodymais. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas 2011 m. lapkričio 18 d. rašte Nr. 3A-1120, atsakydamas į Departamento 2011 m. lapkričio 4 d. paklausimą nurodė, kad pateikti gėrimų mėginiai, nurodyti 2011 m. spalio 21 d. Daiktų paėmimo protokolo pozicijose Nr. 1, 3, 4 neatitinka alkoholinių gėrimų gamintojų kokybės reikalavimų pagal jų pateiktas atitikties deklaracijas (b. l. 77), vienas mėginys, nurodytas 2011 m. spalio 21 d.

Daiktų paėmimo protokole pozicijoje Nr. 2 neatitinka mėginio kiekio, dėl to jo tyrimas neatliktas. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad parduodami ir laikomi alkoholiniai gėrimai, kurie nurodyti 2011 m. spalio 21 d. Materialinių vertybių atsakingo saugojimo akto Nr. ATK2-094 pozicijoje Nr. 38 nepaženklinti nustatyta tvarka (be lietuviško aprašymo), tai neatitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 677 patvirtintų Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ nustatytų reikalavimų, t. y., kad ženklinimo informacija turi būti pateikta valstybine kalba.

Taip pat nebuvo informacijos ant pareiškėjo laikomų ir parduodamų alkoholinių gėrimų, nurodytų Daiktų paėmimo protokolo pozicijoje Nr.

3. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip 2011 m. lapkričio 18 d. rašte Nr. 3A-1120 nurodė Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, gėrimas, nurodytas Daiktų paėmimo protokolo pozicijoje Nr. 3, neatitinka alkoholinių gėrimų gamintojų kokybės reikalavimų pagal jų pateiktas atitikties deklaracijas, t. y. falsifikuotas, jis ir negali būti paženklintas nustatyta tvarka. Be to, pripažinus, kad gėrimai, nurodyti 2011 m. spalio 21 d. Daiktų paėmimo protokolo pozicijose Nr. 1, 3, 4 neatitinka alkoholinių gėrimų gamintojų kokybės reikalavimų pagal jų pateiktas atitikties deklaracijas, t. y. falsifikuoti, nėra pagrindo teigti, kad jiems gali būti pateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai, atitinkamai – minėti dokumentai nepateikti tik gėrimui, nurodytam 2011 m. spalio 21 d. Daiktų paėmimo protokolo pozicijoje Nr.

2. Nors pareiškėjas nepagrįstai pripažintas pažeidusiu ženklinimo tvarką dalyje dėl Daiktų paėmimo protokole pozicijoje Nr. 3 nurodyto gėrimo ženklinimo, taip pat padaręs pažeidimą neteikdamas juridinę galią turinčių įsigijimo arba gabenimo dokumentų 2011 m. spalio 21 d. Daiktų paėmimo protokolo pozicijose Nr. 1, 3, 4 nurodytiems alkoholiniams gėrimams, tai nekeičia jo veiksmų kvalifikacijos. Patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, ko teismo posėdyje neginčijo ir pareiškėjo atstovai, kad licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turi tik aludėje „Būsi trečias“, esančioje Totorių g. 18, Vilniuje, o patalpoje, esančioje Totorių g. 20, Vilniuje, licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais neturi.

Teismas nustatė, kad patalpoms yra suteikti skirtingi adresai, patalpos yra atskirtos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 (2008 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 1357 redakcija, galiojanti nuo 2009 m. sausio 1 d.) patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių 16.5 punktas nustato, kad jeigu įmonė verčiasi mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais tame pačiame pastate ar skirtinguose pastatuose įrengtuose keliuose savo padaliniuose (specializuotose parduotuvėse, specializuotuose skyriuose, restoranuose, kavinėse, bufetuose, įskaitant uždaruosius, baruose, atskirose prekybos salėse ir panašiai), kurie aptarnauja pirkėjus ar išduoda alkoholinius gėrimus padavėjams, jai išduodamos licencijos verstis šia veikla kiekviename padalinyje.

Įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, teismas konstatavo, kad nėra aplinkybių, darančių bylos dėl ekonominių sankcijų už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus taikymo teiseną negalimą, pareiškėjo veika pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 6, 7 ir 11 punktus, 17 straipsnio 2 dalies 2, 5, 7 ir 9 punktus kvalifikuota teisingai, pažeidimai, kurių padarymu kaltinamas pareiškėjas, įrodyti byloje esančiais įrodymais, ekonominė sankcija paskirta teisėtai ir pagrįstai. Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio, nustatančio ekonominių sankcijų už šio įstatymo pažeidimus taikymą, 1 dalyje nustatyta, kad už šio įstatymo pažeidimus baudas juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams bei atstovybėms pagal savo kompetenciją turi teisę skirti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas <...>.

To paties įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už alkoholio produktų, neatitinkančių Lietuvos Respublikoje galiojančių saugos ar kokybės reikalavimų, gaminimą ir pardavimą, vyno produktų ir žemės ūkio kilmės etilo alkoholio importą ir eksportą, alkoholio produktų gaminimą, laikymą, gabenimą ir pardavimą neturint šiai veiklai atitinkamos licencijos, alkoholio produktų (išskyrus vyno produktus ir žemės ūkio kilmės etilo alkoholį) importą, jei neinformuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2–11 punktuose, 2 dalies 2–9 punktuose, 5–11 ir 13 dalyse nustatytų reikalavimų nesilaikymą, taip pat už savivaldybių tarybų nustatytų prekybos alkoholiniais gėrimais švenčių ir masinių renginių dienomis ribojimų ar draudimų pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės baudžiami nuo vieno tūkstančio litų iki penkiasdešimties tūkstančių litų bauda.

Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nenustatė pagrindo išvadai, kad pareiškėjui paskirtos baudos už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 6, 7 ir 11 punktuose, 17 straipsnio 2 dalies 2, 5, 7 ir 9 punktuose nustatytus pažeidimus dydis yra akivaizdžiai per didelis ar neproporcingas padarytam pažeidimui. Iš byloje pateikto pareiškėjo 2011 m. spalio 26 d. pranešimo atsakovui, teismas nustatė, kad pareiškėjo bendroji metinė apyvarta 2010 metais buvo 662 343 Lt, o pareiškėjos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad metinė apyvarta 2011 metais buvo apie 500 000 Lt, iš jų pelnas sudaro apie 50 000 Lt.

Teismas nenustatė duomenų, kad paskirtos baudos dydis reikšmingai paveiks pareiškėjo turtinę padėtį, todėl mažinti atsakovo 2011 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. ATK2-77/11 paskirtą baudą nėra pagrindo, kadangi tokiu atveju nebūtų pasiekti nuobaudos už tokius pažeidimus tikslai. Darydamas šią išvadą pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., 2009 m. balandžio 29 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A556-572/2009). Pabrėžė, kad realiai apčiuopiamos baudos paskirtis yra ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet, visų pirma, vykdyti prevenciją: teisės subjektas, pažeidęs sąlygas, su kuriomis yra siejamas tabako pardavimas, yra baudžiamas, idant daugiau nedarytų žalos teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms.

Pažymėjo, kad konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas nuobaudas diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatytoji minimali ir kt.; įstatymuose už įstatymų pažeidimus nustatomos baudos turi būti tokio dydžio, koks yra būtinas siekiant teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo – užtikrinti įstatymų laikymąsi, nustatytų pareigų vykdymą (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).

III. Pareiškėjas tikroji ūkinė bendrija „Penki laipsniai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo:

1. Pareiškėjui nepriimtinas pirmosios instancijos teismo kritiškas pareiškėjo argumentų, jog klientai patys pasigamindavo kokteilius iš nusipirkto alkoholinio gėrimo vertinimas. Nurodo, kad klientams sumaišius alkoholinį gėrimą, kuris legaliai įsigytas, su arbata ar kitu gėrimu nebus gautas joks oficialus alkoholinis gėrimas, tačiau įstatymo leidėjas to nedraudžia, be to, tai ir negali būti draudžiama maišyti gėrimus, kurie yra legaliai įsigyti.

2. Nesutinka su atsakovo argumentais, kad prekyba adresu Totorių g. 20, Vilniuje, buvo vykdoma neturint tam licencijos. Šiuo konkrečiu atveju nėra tinkamai išaiškinta ir pritaikyta sąvoka filialuose, nes tos patalpos yra de facto apjungtos į vieną, o pirmos instancijos teismas to visiškai nevertino, t. y., nepagrįstai palaikė atsakovo poziciją. Vertina, kad šis pažeidimas yra formalus ir už formalų pažeidimą atsakomybė turėtų būti prevencinė, o ne ekonominė sankcija, nes Totorių g. 18 ir Totorių g. 20, Vilniuje, yra viena erdvė.

3. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ginčijamo sprendimo turinio teisėtumo ir pagrįstumo, o tik formaliai konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti sprendimą ir kad nėra pagrindo mažinti baudos dydį net neišreikalavęs objektyvių įrodymų, ar net nepasiūlęs juos pateikti.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė motyvų ir neargumentavo, kodėl ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6 punktas), o išreiškė tik subjektyvų vertinimą, kad ginčijamas nutarimas yra neteisėtas, kas nesudaro pagrindo šį sprendimą panaikinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia naujų motyvų ir argumentų, kuriais vadovaujantis būtų galima panaikinti Departamento 2011 m. lapkričio 18 d. nutarimą Nr. ATK2-77/11 ar Vilniaus apygardos administracinio teismo ginčijamą sprendimą. Tiek Departamentas, tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas priimtuose sprendimuose išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, pateikė šių aplinkybių vertinimą, motyvavo savo sprendimus, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Departamento 2011 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. ATK2-77/12 turinio teisėtumo ir pagrįstumo, formaliai konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą, atmestini. Vilniaus apygardos administracinis teismas vertindamas byloje esančias aplinkybes, nepažeidė nei materialinės, nei procesinės teisės normų, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir paremtas subjektyvia nuomone.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkinamas ir dalies.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2011 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. ATK2-77/11 (toliau – ir Nutarimas) už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 6, 7 ir 11 punktuose, 2 dalies 2, 5, 7 ir 9 punktuose numatytų pažeidimų padarymą, vadovaudamasis Alkoholio kontrolės įstatymo 34, 35, 38, 39 straipsniais pareiškėjui skyrė 5 000 Lt baudą. Pirmosios instancijos teismas Nutarimą paliko nepakeistą. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas priimdamas sprendimą netinkamai įvertino faktines aplinkybes.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, detaliai juos aptarė, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad pareiškėjas pagrįstai nubaustas už Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimus.

Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Pareiškėjui skirtos ekonominės sankcijos tikslas yra susijęs su inter alia Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu siekiu mažinti Lietuvos Respublikoje alkoholio vartojimą, jų prieinamumą ir dėl alkoholio vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir ūkiui. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantui paskirta bauda, ypač atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas padarytas ne pirmą kartą, yra proporcinga padarytam pažeidimui, ji atitinka teismų praktikos suformuotas taisykles parenkant sankcijų dydžius analogiškose bylose. Taip pat pastebėtina, kad skiriant nuobaudą buvo įvertintos atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, o pirmosios instancijos teismas, vertindamas paskirtos nuobaudos proporcingumą, papildomai vertino pareiškėjo materialinę padėtį, metinę apyvartą ir priėjo išvadą, kad nuobauda nėra neproporcingai didelė. Teisėjų kolegija su šia išvada sutinka.

ABTĮ 86 straipsnis numato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Priimdamas sprendimą administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Pirmosios instancijos teismas šių nuostatų nepažeidė. Teismas priimtą sprendimą tinkamai argumentavo ir pagrindė įrodymais, teisingai kvalifikavo ginčo santykius.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., 1997 m. gruodžio 19 sprendimas byloje Helle v. Finland). Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pareiškėjo skundo motyvų, kurie yra atkartoti ir apeliaciniame skunde, jų nekartoja.

Remdamasi šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktika panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo tikrosios ūkinės bendrijos „Penki laipsniai“ apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Virgilijus Valančius