2022-09-14 Nr. AB-22622-3-61-3-03260-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-683-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03260-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Respublikos“ leidiniai atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Respublikos“ leidiniai skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Respublikos“ leidiniai (toliau – pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) sustabdyti atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – VVTAT) 2022 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 12R-10 (toliau – Nutarimas) vykdymą iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje byloje; 2) panaikinti Nutarimą; 3) teismui nutarus palikti galioti Nutarimą, sumažinti paskirtos baudos dydį.

Prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjas skunde nurodė, jog pareiškėjo darbuotojų skaičius nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. dirbusio 91 darbuotojo sumažėjo iki šiai dienai dirbančių 47 darbuotojų ir ši tendencija pagrindžia, kad pareiškėjo finansinė padėtis yra labai suprastėjusi. Nutarimo vykdymas sukeltų dar didesnius finansinius sunkumus ir lemtų tai, kad dar daugiau darbuotojų prarastų darbo vietas – tai sukeltų neatitaisomą žalą tiek pareiškėjui, tiek darbą potencialiai prarasentiems darbuotojams.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netenkino.

Teismas konstatavo, jog nors pareiškėjas skunde nurodė neigiamas pasekmes, kurios kiltų nesustabdžius Nutarimo vykdymo, tačiau iš esmės nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjui ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti motyvai, kad Nutarimu paskirta bauda gali padaryti įtaką pareiškėjos darbuotojų darbo vietoms, jų praradimui, darbo organizavimui, finansinei padėčiai, yra prielaidos ir subjektyvi nuomonė, nepagrįsta objektyviais duomenimis. Teismas pažymėjo, jog prielaida, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių ar netekti pajamų, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu neįrodoma, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Be to, teismas pažymėjo, jog darbuotojų praradimas nėra negrįžtamas procesas, kadangi darbo rinka nuolatos kinta ir pareiškėjas galėtų įdarbinti kitus asmenis.

III. Atskirajame skunde pareiškėjas prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutarties dalį dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkinimo – sustabdyti Nutarimo vykdymą iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje byloje ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atskirojo skundo parengimu.

Atskirajame skunde nurodoma, jog pasisakydamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, pirmosios instancijos teismas vertino tik antrąją Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnyje įtvirtintą sąlygą, t. y. ar gali būti padaryta sunkiai atitaisoma žala, tačiau visiškai neatsižvelgė ir nevertino pirmosios sąlygos, t. y. ar skundas yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas.

Taip pat, teismui tenkinus pareiškėjo skundą ir sumažinus paskirtą baudą, valstybei tektų pareiga grąžinti permokėtus 42 297 EUR (arba kitą baudos dalį). Tokiu atveju būsimo teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas, nes tektų spręsti klausimą, kaip susigrąžinti permokėtą pinigų sumą, kas neišvengiamai lemtų papildomas laiko ir kaštų sąnaudas. Be to, jeigu būtų priimtas palankus pareiškėjui teismo sprendimas, reikėtų papildomai inicijuoti teisminį procesą dėl patirtų nuostolių atlyginimo, taigi būtų papildomai eikvojami pareiškėjo finansiniai resursai mokant advokatams, trukdomas valstybės institucijų darbas ir visiškai nereikalingai didinamas teismų krūvis. Vadinasi, būsimas teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje taptų formalaus pobūdžio aktu, nes ginčas iki galo nebus išspręstas.

Pareiškėjo teigimu, jo reputacija taip pat turi esminę reikšmę vartotojams, skaitantiems pareiškėjo leidinius. Atsižvelgiant į tai, kad internete viešai buvo paskleista informacija apie VVTAT paskirtą baudą, nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, yra didelė tikimybė, jog vartotojai sužinos apie skirtos baudos sumokėjimą, o baudos sumokėjimas vartotojui reikštų indikaciją, jog pareiškėjas klaidina vartotojus itin plačiu mastu. Tokiu atveju, panaikinus Nutarimą, pareiškėjo grąžinimas į ankstesnę padėtį reikštų ne tik Nutarimo vykdymo atgręžimą, bet ir būtinybę pranešti vartotojams, jog ginčytas Nutarimas yra panaikintas. Toks vartotojų informavimas apie neproporcingai didelį nubaudimą neabejotinai pareikalautų papildomų kaštų, kurių kompensavimas būtų susijęs su papildomais teisminiais ginčais.

Be to, pareiškėjo finansinė padėtis yra prasta ir sumokėjus baudą pareiškėjas netektų reikšmingos dalies laisvų apyvartinių lėšų kasdienei veiklai vykdyti. Tokio dydžio baudos sumokėjimas kelia bankroto grėsmę, o tai kelia riziką viešojo intereso pažeidimui (bankroto atveju pareiškėjas liautųsi vykdyti veiklą, mokėti mokesčius valstybei, nebegalėtų atsiskaityti su kreditoriais, turėtų atleisti darbuotojus ir pan.).

Atsiliepime į atskirąjį skundą VVTAT prašo atskirąjį skundą atmesti.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog pagal Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – ir Reklamos įstatymas) 27 straipsnio 2 dalį, reklaminės veiklos subjekto kreipimasis į teismą su skundu dėl priežiūros institucijos priimto nutarimo teisėtumo nesustabdo šio nutarimo vykdymo, jeigu teismas nenustato kitaip.

Taip pat, pareiškėjas atskirajame skunde nurodo neigiamas pasekmes, kurios kils dėl skundžiamo Nutarimo vykdymo nesustabdymo, tačiau nenurodo išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Atskirajame skunde nurodyti argumentai yra susiję ne su potencialios grėsmės, jog šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, galimybėmis, o su neigiamomis, be kita ko, ir materialinėmis pasekmėmis pareiškėjui. Galimi finansiniai praradimai savaime nesuteikia pagrindo visais atvejais taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Pareiškėjo turtinė padėtis pati savaime nėra aplinkybė, turinti įtakos skiriamos baudos dydžiui. Todėl argumentai dėl finansinių sunkumų negali būti laikytini pagrindžiančiais reikalavimo užtikrinimo priemonės būtinumą. Taip pat, Reklamos įstatyme nustatyta, jog skiriamos baudos dydis neturi viršyti 3 procentų reklaminės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais. Taigi, skiriant baudą yra atsižvelgiama į reklaminės veiklos subjekto gautas metines pajamas praėjusiais finansiniais metais, o ne į grynąjį pelną, kaip atskirajame skunde teigia pareiškėjas.

Pareiškėjo metinės pajamos 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu buvo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pardavimo pajamos 2021 m., lyginant su 2019–2020 m. laikotarpiu, augo. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas turėtų kokių nors įsiskolinimų ar kreditorinių reikalavimų, kuriuos įvertinus būtų galima spręsti apie realią Nutarimo keliamų neigiamų padarinių grėsmę. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo finansinė padėtis yra prasta ar prastėjanti. Pareiškėjo teiginiai dėl galimo jos pajamų sumažėjimo, bankroto bylos iškėlimo ir darbuotojų mažėjimo vertintini kaip nepagrįsti, nes šie teiginiai iš esmės grindžiami vien prielaidomis ir subjektyviai keliama ateities įvykių eigos prognoze.

Pareiškėjo finansiniai sunkumai ir prielaida, kad skaitytojai blogai vertins pareiškėją, bankroto grėsmė nesant įrodymų byloje, atsižvelgiant į interesų pusiausvyros principą, negali būti vertinami kaip svaresni už viešuosius interesus. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad ginčijamo Nutarimo galiojimo nesustabdymas pažeis proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą ar viešąjį interesą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagrįstumas.

Pareiškėjas skunde prašė pirmosios instancijos teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Nutarimo vykdymą. Prašymą pareiškėjas grindė pasunkėjusia finansine padėtimi.

Pirmosios instancijos teismas atsisakymą tenkinti prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, jog pareiškėjas nenurodė išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjui ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Be to, pareiškėjo motyvai vertintini kaip prielaidos ir subjektyvi nuomonė, nepagrįsta objektyviais duomenimis.

Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018, 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-624/2021). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021).

Be to, Reklamos įstatymo, kurio pagrindu pareiškėjui skirta bauda ir priimtas skundžiamas Nutarimas, 27 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog reklaminės veiklos subjekto kreipimasis į teismą su skundu dėl priežiūros institucijos priimto nutarimo teisėtumo nesustabdo šio nutarimo vykdymo, jeigu teismas nenustato kitaip.

Susipažinusi su nagrinėjamoje byloje pateikta pareiškėjo apyvartos, pajamų ir pelno lentele bei internetinių portalų straipsnių ekrano kopija, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pirmąją sąlygą, t. y. skundo prima facie pagrįstumą. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui dėl šios aplinkybės nurodė, jog prašymas yra pagrįstas, tačiau toks teiginys savaime nėra pagrindas daryti atitinkamą išvadą šiame proceso etape. Taip pat, iš byloje pateiktos medžiagos nenustatyta pareiškėjo teiginius, susijusius su pasunkėjusia finansine padėtimi, darbuotojų sumažėjimo, debitoriniais įsiskolinimais ir kt., patvirtinančių duomenų. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo vertinti, kad nestabdant Nutarimo vykdymo ir pareiškėjui sumokėjus baudą galėtų kilti neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala.

Šiame kontekste primintina, jog pagal Reklamos įstatyme įtvirtintą bendrąją taisyklę, kreipimasis į teismą dėl Nutarimo teisėtumo nesustabdo Nutarimo vykdymo, jeigu teismas nenustato kitaip. Dėl to vertinant šią nuostatą sistemiškai su pagrindais taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, šioje byloje pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti išskirtinių aplinkybių egzistavimą ir įtikinti teismą neabejotinai konstatuoti didelės žalos atsiradimo tikimybę bei nukrypti nuo įstatymo bendrosios taisykles.

Nagrinėjamu atveju atitinkamų duomenų, leidžiančių teismui daryti tokią išvadą, nenustatyta – pareiškėjo pateikti duomenys nepagrindžia teiginių dėl Nutarimo vykdymo galimai jam gresiančio bankroto, darbuotojų atleidimo ar viešojo intereso pažeidimo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pareiškėjo atskirajame skunde nurodomi teiginiai, susiję su pareiškėjo dalykine reputacija ar skaitytojų vertinimu, laikytini subjektyviais ir savaime nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Respublikos“ leidiniai atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė