c2d46da9-e309-418f-8041-7a490e63182c · Å akių rajono apylinkės teismas

NUORAÅ ASCivilinė byla Nr. 2-39-443/2015Teisminio proceso Nr. 2-40-3-01077-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 11.9.10.7.; 15.3.2.; 15.5.; 18.2.2.; 125.7. (N) (S) Å AKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 25 d.Å akiai Å akių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Irenai UrbÅ¡taitei, dalyvaujant ieÅ¡kovui V. J., jo atstovui advokatui Linui Cirtautui, atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Ryčiui PaukÅ¡tei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

J. ieÅ¡kinį atsakovui UAB “(duomenys neskelbtini)” dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, ir n u s t a t ė : ieÅ¡kovas V. J. praÅ¡o panaikinti atsakovo UAB “(duomenys neskelbtini)” 2014-09-10 įsakymÄ Nr. 128 ir 2014-09-11 įsakymÄ Nr. 129 dėl drausminių nuobaudų skyrimo, priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo (pripažįstant, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos) bei 6 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , skaičiuojant, jog vidutinis ieÅ¡kovo mėnesinis darbo užmokestis yra 1137,09 Eur (3926,16 Lt), 1 dienos vidutinis darbo užmokestis – 54,15 Eur (186,96 Lt); priteisti iÅ¡ atsakovo 1571,06 Eur (5424,54 Lt) už kasmetinių atostogų apmokėjimo tvarkos pažeidimÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo 3475,44 Eur (12000 Lt) neturtinės žalos; priteisti iÅ¡ atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas paaiÅ¡kinimu teisme ir ieÅ¡kinyje nurodė, kad 1983-01-06 buvo priimtas į darbÄ pas atsakovÄ UAB “(duomenys neskelbtini)” (tuomet įmonė vadinosi “(duomenys neskelbtini)” Ordino baldų gamybinis susivienijimas “(duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini) fabrikas, vėliau įmonė privatizuota, kelis kartus reorganizuota, todėl ne vienÄ kartÄ keitėsi pavadinimai, AB “(duomenys neskelbtini)”, AB “(duomenys neskelbtini)”, UAB “(duomenys neskelbtini)”).

Atsakovas yra Å¡ių įmonių teisių perėmėjas. Å iÄ aplinkybę patvirtina atsakovo pirmieji įstatai (AB „(duomenys neskelbtini) " įstatų 1.2. punktas), taip pat AB „(duomenys neskelbtini) " reorganizavimo projektas, iÅ¡ kurių matyti, kad skaidymo bÅ«du atsiradusiai įmonei – (duomenys neskelbtini) fabrikui buvo perduota dalis AB „(duomenys neskelbtini) " aktyvo ir pasyvo (reorganizacijos projekto 7-8 psl.), įskaitant trumpalaikius įsipareigojimus, kuriuos, be kita ko sudaro mokesčiai, socialinis draudimas, atlyginimai (minėto projekto 11 psl.

I pastraipa). Reorganizacijos projekto 13 psl. esanti lentelė patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) fabrike po reorganizacijos dirbs 60 darbuotojų. Pridėtos prie ieškinio darbo knygelė bei socialinio draudimo pažymėjimas įrodo, kad ieškovas buvo perkeltas iš AB „(duomenys neskelbtini) " į AB „(duomenys neskelbtini) ". (duomenys neskelbtini) fabriko atskyrimo protokole taip pat nurodyta, kad šiai bendrovei perduoti atlyginimai darbuotojams. Darbo tvarkos taisyklių 4.8. p. minimi įmonės lokaliniai aktai, galiojantys įmonės ir darbuotojų atžvilgiu, kurie priimti iki UAB „(duomenys neskelbtini) " įsteigimo datos.

Nurodytų faktų visuma bei tuomet galiojusio Darbo sutarties įstatymo 32 straipsnio 2 dalis patvirtinantys, kad reorganizuojant įmones darbo santykiai tęsėsi, todėl darbdavys perėmė visas teises ir pareigas darbuotojams. Nuo 1983 m. ieÅ¡kovas pas atsakovÄ dirbo įvairiose pareigose, pradedant vairuotoju, nuo 1990 m. – meistru, nuo 2004 m. – gamybos vadovu. 2014-09-10 įsakymu Nr. 128 jam paskirtas papeikimas, o 2014-09-11 įsakymu Nr. 129 paskirta kita drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo.

IeÅ¡kovas mano, kad Å¡ios nuobaudos yra nepagrįstos ir neteisėtos, todėl naikintinos.2014-09-10 įsakymu ieÅ¡kovui paskirtas papeikimas, motyvuojant tuo, kad 2014-09-08 ryte, naudojo fizinį ir psichinį smurtÄ prieÅ¡ bendrovės darbuotojÄ A. A., norėdamas jį iÅ¡varyti iÅ¡ gamybinio cecho, jį įžeidinėjo, grasino susidoroti, fizinio smurto metu sužalojo A. A., apie kilusį incidentÄ neinformavo įmonės vadovės ir tÄ pačiÄ dienÄ liepė darbuotojams pasiraÅ¡yti ant tuščio popieriaus lapo, nenurodant tokių veiksmų priežasties.

Ä®sakyme nurodoma, kad tokiais veiksmais ieÅ¡kovas nevykdė savo darbo funkcijų, sukėlė grėsmę darbuotojų saugumui, sveikatai bei bendrovės turtui, taip pat sukėlė nepasitikėjimÄ darbuotojams ir pakenkė įmonės interesams. Su minimu įsakymu ieÅ¡kovas nesutinka.IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad 2014-09-08 ryte pamatęs, kad gamybiniame ceche Å¡nekučiuojasi apsaugos darbuotojas A. A. bei valytoja Z. S., priėjęs prie Å¡ių darbuotojų, iÅ¡ pokalbių turinio suprato, kad pokalbis yra ne apie darbÄ .

Be to, pro vietÄ , kurioje kalbėjosi minėti darbuotojai, kitas darbuotojas keltuvu vežė krovinį, todėl A. A. bei Z. S. trukdė pravežti krovinį ir tai kėlė grėsmę, jų pačių sveikatai bei įmonės turtui. Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovas paprašė pasitraukti darbuotojus nuo pravažiavimo, baigti pokalbius ir eiti dirbti. Tačiau A. A. pasakė, kad niekur nesitrauks ir niekur iÅ¡ čia neis. Paklaustas kodėl, A. A. atsakė, kad direktorė jam liepė trukdyti darbÄ .

Pakartotinai paprašęs A. A. palikti cechÄ ir netrukdyti darbuotojams dirbti, A. A. praÅ¡ymo nepaisė. Kadangi kilo konfliktas, kurį matė nemažai darbuotojų, ieÅ¡kovas paprašė, kad jie bÅ«tų Å¡io įvykio liudininkais. Nuėjęs į savo kabinetÄ , aprašė kilusio konflikto aplinkybes ir pateikė įvykį mačiusiems darbuotojams patvirtinti raÅ¡tu. Apie kilusį incidentÄ surašė 2 tarnybinius praneÅ¡imus bendrovės vadovei ir kartu su darbuotojų paraÅ¡ais, tÄ patį rytÄ paliko ant direktorės stalo, nes jos tuo metu kabinete nebuvo.

Tuo nurodytas incidentas pasibaigė. Dėl šio įvykio jokio paaiškinimo 2014-09-10 ieškovui nebuvo liepta pateikti, tačiau atsakovui nusprendus jį atleisti iš darbo, kaip suprato, buvo įformintas aktas kuriuo neva tai patvirtinta aplinkybė, jog ieškovas atsisakė darbdaviui pasiaiškinti dėl nurodyto įvykio.Ieškovas nurodo, kad 2014-10-08 incidentas su A. A. negali būti vertinamas kaip jo padarytas darbo drausmės pažeidimas. Incidento metu nebuvo naudojamas nei psichologinis, nei fizinis smurtas, A.

A. neįžeidinėjo – tik paprašė palikti jį cechÄ ir netrukdyti gamybos darbuotojams darbo bei užsiimti savo tiesioginiu darbu. PrieÅ¡ingai, pats A. A. incidento metu jam pasakė, kad ieÅ¡kovas „neilgai vaikščios žeme“, kÄ galima vertinti kaip grasinimÄ , juo labiau, kad A. A. yra apsaugos darbuotojas, kuris neÅ¡iojasi ginklÄ . Apie incidentÄ informavo įmonės vadovę, palikdamas jai tarnybinus praneÅ¡imus, kartu su darbuotojų paraÅ¡ais. IeÅ¡kovo supratimu, Å¡ioje situacijoje, drausmine tvarka privalėjo bÅ«ti įvertinti ne ieÅ¡kovo, o A.

A. veiksmai.2014-09-11 įsakymu jam paskirta kita drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo, motyvuojant tuo, kad 2014-09-05 ir 2014-09-09, trukdydamas darbuotojams dirbti, ceche savo asmeniniu mobiliuoju telefonu (kitoje įsakymo vietoje – vaizdo kamera) filmavo gaminamos produkcijos gamybos procesÄ , įrengimus, gaminamÄ produkcijÄ bei darbuotojus, kÄ Ä¯monė laiko komercine paslaptimi, ir, kad Å¡iÄ informacijÄ iÅ¡sinešė iÅ¡ bendrovei priklausančių patalpų bei teritorijos. Ä®sakyme teigiama, kad Å¡iais veiksmais ieÅ¡kovas Å¡iurkščiai pažeidė vidaus tvarkos taisykles bei 2010-11-22 įsipareigojimÄ , kuriuo buvo pasiraÅ¡ytinai įsipareigojęs neatskleisti žodžiu, raÅ¡tu ar kitokiu bÅ«du paÅ¡aliniams asmenims jokios komercinės, dalykinės, bei kitokios konfidencialios informacijos.

Su Å¡iuo įsakymu ieÅ¡kovas nesutinka.IeÅ¡kovas nurodo, kad 2014-09-05 ir 2014-09-09 ceche nefilmavo nei asmeniniu mobiliuoju telefonu, nei vaizdo kamera. Kadangi jokių, konfidencialiÄ informacijÄ sudarančių duomenų nenufilmavo, reiÅ¡kia jos neiÅ¡nešė iÅ¡ bendrovės patalpų bei teritorijos, ir juo labiau, tokių duomenų neatskleidė jokiems tretiesiems asmenims ar atsakovo konkurentams.IeÅ¡kovas nurodo, kad ilgÄ laikÄ naudojosi atsakovo duotu mobiliuoju telefonu. 2014 m. rugpjūčio mėn. įmonės vadovei padarius pastabÄ , kad yra virÅ¡ijami pokalbių limitai, savo iniciatyva grÄ Å¾ino įmonei mobilųjį telefonÄ ir darbo reikmėms pradėjo naudotis asmeniniu telefonu.

Å iame telefone net nėra kameros, galinčios fiksuoti vaizdÄ . Darbo vietoje naudojosi mobiliuoju telefonu, kadangi jame yra kalkuliatoriaus funkcija. 2014-09-05 ir 2014-09-09 dienomis vaikščiojo po cechÄ , taip pat ne vienÄ kartÄ teko naudotis mobiliajame telefone esančiu kalkuliatoriumi. Kita vertus, skirtingai, nei paprastiems cecho darbininkams, pagal einamas gamybos vadovo pareigas, jam yra bÅ«tina turėti mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , nes gamybos metu kyla įvairiausių problemų (bendrovėje yra 6 cechai), kurios neretai yra sprendžiamos mobilaus ryÅ¡io dėka.

Dėl mobilaus telefono naudojimo ne pagal paskirtį, juo labiau dėl bendrovės gamybinio cecho filmavimo jokio paaiškinimo 2014-09-10 jam nebuvo liepta pateikti, nors ginčijamame įsakyme teigiama, kad ieškovas atsisakė pasiaiškinti. Supranta, kad atsakovui nusprendus jį atleisti iš darbo, buvo įformintas aktas kuriuo neva tai patvirtinta aplinkybė, jog atsisakė darbdaviui pasiaiškinti dėl nurodyto įvykio. Įsakymas dėl drausminės nuobaudos paskyrimo už tai, kad telefonu filmavo duomenis sudarančius komercinę paslaptį, yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

Atleidimas iš darbo yra pripažintinas neteisėtu. Ieškinyje nurodo, kad pastarasis įsakymas, be kita ko, yra grindžiamas Lietuvos Respublikos DK 235 straipsniu (šiurkštus darbo pareigų pažeidimas). Pažymėtina, kad nurodytas įstatymo straipsnis nustato, kad šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu laikomas komercinių ar technologinių paslapčių atskleidimas arba jų pranešimas konkuruojančiai įmonei. Atsakovas nenustatė, aplinkybių, kad ieškovas kokias nors konkrečias komercines ar technologines paslaptis būtų atskleidęs ar perdavęs kokiam nors trečiajam asmeniui ar konkuruojančiai įmonei.

Taip pat įsakymas, kuriuo buvo atleistas iÅ¡ darbo yra grindžiamas Lietuvos Respublikos DK 238 straipsniu, kuris įpareigoja darbdavį skiriant drausminę nuobaudÄ atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, aplinkybes, kuriomis pažeidimas buvo padarytas bei į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Å ių aplinkybių atsakovas nenustatinėjo, aplinkybės, dėl kurių buvo atleistas iÅ¡ darbo realiai nebuvo tiriamos, sprendimas atleisti iÅ¡ darbo priimtas skubotai, nesuteikus galimybės jam iÅ¡reikÅ¡ti nuomonės dėl įsakyme minimų faktų, neįvertinus tai, kad dirbo pas atsakovÄ daugiau kaip 30 metų, buvo ne kartÄ skatintas bei premijuojamas, iki 2014 m. rugsėjo mėnesio nė karto nebuvo baustas drausmine tvarka.

IeÅ¡kovas nurodo, kad net jeigu padarė kokį drausmės pažeidimÄ , nors jis to nepripažįsta, tai paskirtos drausminės nuobaudos nėra adekvačios tokiems pažeidimams. IeÅ¡kovas nurodo, kad dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini) " visada stengėsi savo darbÄ , atlikti kuo geriau ir kokybiÅ¡kiau. Darbdavys per daugiau kaip 30 m. darbo laikotarpį jam nereiÅ¡kė pretenzijų ar nusiskundimų dėl jo dalykinių savybių, darbo kokybės. DidžiausiÄ skriaudÄ patyrė tuo, kad buvo neteisėtai atleistas iÅ¡ darbo, dviejų dienų laike sufabrikavus nebÅ«tus darbo drausmės pažeidimus ir atleidus iÅ¡ darbo be įspėjimo. 2014-09-11 įėjus į atsakovo teritorijÄ , jam nebuvo leista nueiti iki savo darbo vietos.

IÅ¡kart turėjo prisistatyti bendrovės vadovei. Pastaroji žodžiu pasiÅ«lė jam iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, iÅ¡mokant 4 mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ . SprendimÄ buvo liepta priimti tuoj pat, bei įspėta, kad jei nesutiks, iÅ¡ darbo bus iÅ¡mestas tuoj pat, nepaisant jo praÅ¡ymo leisti pagalvoti ir aptarti Å¡iuos klausimus su Å¡eima. Toks įmonės vadovės elgesys jį Å¡okiravo, todėl pasimetė. Darbdavys nedavė laiko jam pagalvoti, pasitarti su Å¡eima, todėl negalėjo sutikti su pateiktu pasiÅ«lymu.

Tada jam buvo pateikti abu ginčijami įsakymai, liepta juos pasiraÅ¡yti ir eiti lauk iÅ¡ darbovietės. Pateikti įsakymai jį dar labiau Å¡okiravo, nes juose buvo suraÅ¡yta netiesa, iÅ¡kraipytos faktinės aplinkybės. Dėl didelio susijaudinimo atsisakė juos pasiraÅ¡yti. Tada buvo iÅ¡varytas iÅ¡ įmonės, neleidžiant nueiti iki jo darbo vietos ir pasiimti asmeninių daiktų (megztinio, skėčio, piniginės, rankÅ¡luosčio ir kt), kurie liko pas atsakovÄ . Tuo pačiu jam buvo pasakyta, kad jeigu kreipsis į teismÄ , Lietuvoje daugiau neberas darbo.

Atleistas iÅ¡ darbo buvo necivilizuotai, negarbingai, žeminančiu bÅ«du, ir tai jam sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, iki Å¡iol jaučia emocinį sukrėtimÄ . Be to, atleisdamas iÅ¡ darbo atsakovas nedviprasmiÅ¡kai pagrasino, kad esant galimybei, blogins jo reputacijÄ , trukdys įsidarbinti. Po atleidimo iÅ¡ darbo susitikus gatvėje įmonės darbuotojus, Å¡ie jo Å¡alinasi. KartÄ paklausus, vienÄ iÅ¡ darbuotojų, kodėl kiti buvę bendradarbiai jo Å¡alinasi, Å¡is pasakė, kad atsakovo darbuotojai bijo su juo bendrauti, kad kas nors nepamatytų ir neįskųstų atsakovui.

Taip pat jam buvo pasakyta, kad buvo suorganizuotas darbuotojų susirinkimas ir pasakyta, kad „jeigu kas bandys padėti J., bus sumalti į miltus". Šio darbuotojo negali nurodyti, kadangi nenori jam pakenkti. Ši aplinkybė vertintina, kaip bendravimo galimybių sumažėjimas. Darbo pajamos yra praktiškai vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, jokių kitokių pajamų neturi. Darbo veikla yra ta sritis, nuo kurios priklauso tiek jo pačio, tiek jo šeimos materialinė bei psichologinė gerovė. Šeimoje yra du vaikai, studentai, kurie studijuoja ir jiems reikalingas materialinis išlaikymas.

Vaikams per mėnesį sumoka virÅ¡ 1000 Lt, kurie yra skirti įmokoms už mokslÄ , bendrabutį bei pragyvenimui. Jo sutuoktinės pajamos sudaro apie 1000 Lt per mėnesį, tad didžiÄ jÄ dalį lėšų Å¡eimai uždirbdavo dirbdamas pas atsakovÄ . Neteisėtai atleidus iÅ¡ darbo, neteko lėšų Å¡altinio, dėl ko komplikavosi galimybė padėti vaikams siekti iÅ¡silavinimo. Nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio pajuto, kad jo pasiÅ«lymai priimami abejingai, ignoruojami – iÅ¡ to suprato, kad įmonės vadovybė nebenori su juo bendradarbiauti (tai pasakytina apie jo 2014-08-11 tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl darbų saugos bei 2014-09-04 tarnybinį praneÅ¡imÄ ), tačiau nemanė, kad tai pavirs susidorojimu su ieÅ¡kovu.Po atleidimo iÅ¡ darbo raÅ¡tu paprašė jam pateikti Bendrovės vidaus tvarkos taisykles bei Gamybos vadovo pareiginius nuostatus, tačiau atsakovas raÅ¡tu pasiÅ«lė atvykti ir su jais susipažinti; dokumentų, kurių prašė, neatsiuntė. 2014-10-08 atvykus susipažinti pas atsakovÄ su praÅ¡omais dokumentais, paprašė, kad Å¡ie dokumentai jam bÅ«tų nukopijuoti, tačiau to atsakovas nepadarė.

Taip pat jam nebuvo leista nei nufotografuoti, nei persiraÅ¡yti Å¡ių dokumentų, motyvuojant tuo, kad jis tokios teisės neturi. Kol skaitė dokumentus, buvo stebimas darbdavio atstovo ir kitų įmonės darbuotojų (iÅ¡ viso 3 asmenų). Mano, kad toks atsakovo elgesys yra negarbingas ir nesÄ Å¾iningas, pažeidžiantis elementarius teisės principus bei rodantis požiÅ«rį į darbuotojÄ , kaip į beteisę darbo jėgÄ . PatirtÄ neturtinę žalÄ vertina 3475,44 Eur (12000 Lt), kuriuos praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo.IeÅ¡kovas nurodo, kad darbo sutarties galiojimo metu, atsakovas ne visada laikėsi apmokėjimo už kasmetines atostogas tvarkos.

Lietuvos Respublikos DK 176 str. 2 d. nustato, kad darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieÅ¡ tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Jeigu darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, ir už pratęstÄ laikÄ mokama kaip už kasmetines atostogas. Pasitaikė atvejų, kai atsakovas Å¡iÄ nuostatÄ pažeisdavo, t.y. vėluodavo iÅ¡mokėti darbo užmokestį už suteiktas atostogas įstatyme nustatytais terminais.

Pažeidus Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ darbdavys nepratęsė nei atostogų, nei sumokėjo kompensacijÄ (atlyginimÄ ) už nepratęstas atostogas.2012-05-11 ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ dėl atostogų suteikimo. TÄ pačiÄ dienÄ , įsakymu Nr. 61 jam buvo suteiktos atostogos nuo 2012-05-14 iki 2012-05-20. Darbo užmokestis už Å¡ias atostogas iÅ¡mokėtas 2012-06-15, o ne 2012-05-14, t.y. mėnesiu vėliau. Už šį laikotarpį atostogos nebuvo pratęstos, nors tokį praÅ¡ymÄ Ä¯monės vadovei buvo iÅ¡reiÅ¡kęs ir Å¡i buvo pažadėjusi problemÄ iÅ¡spręsti.

Taip pat nebuvo už šį laikotarpį kaip nors materialiai kompensuota. Tokiu bÅ«du, atsakovas pažeidė aukščiau paminėtÄ Ä¯statymo nuostatÄ ir už nesavalaikiai sumokėtÄ atlyginimÄ už atostogas turėjo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ sumokėti darbo užmokestį už 24 darbo dienas. Nurodytu metu jo vidutinis vienos darbo dienos užmokestis sudarė 157,18 Lt (brutto) (duomenys paimti iÅ¡ atsakovo pateiktos suvestinės apie suteiktas atostogas), todėl už nurodytÄ jo teisės pažeidimÄ atsakovas turėjo iÅ¡mokėti 3772,32 Lt (157,18 x 24 = 3772,32).2013-10-02 praÅ¡ymo ir 2013-10-02 įsakymo pagrindu suteiktos atostogos nuo 2013-10-03 iki 2013-10-10.

Darbo užmokestis už Å¡ias atostogas iÅ¡mokėtas 2013-10-18. IeÅ¡kovas supranta, kad pateikus praÅ¡ymÄ dėl atostogų suteikimo mažiau kaip prieÅ¡ 3 dienas ir darbdaviui su tuo sutinkant, negali reikalauti apmokėjimo už atostogas anksčiau kaip 3 dienos iki atostogų pradžios, tačiau, jo supratimu, tokiu atveju, darbdavys turi pareigÄ per 3 dienų laikotarpį nuo atostogų suteikimo sumokėti atlyginimÄ už atostogas. Å iuo atveju, 3 dienų terminas baigėsi savaitgalį, todėl atlyginimas už atostogas turėjo bÅ«ti sumokėtas 2013-10-07, tačiau atsakovas to nepadarė, nepratęsė nei atostogų, nei sumokėjo atitinkamos kompensacijos.

Dėl Å¡ios priežasties jam turėjo bÅ«ti papildomai kompensuota už 9 darbo dienas (2013-10-08 – 2013-10-18), t.y. 1625,22 Lt (180,58 x 9 = 1625,22) (duomenys apie vienos dienos darbo užmokestį – 180,58 Lt, apskaičiuoti pagal atsakovo suvestinėje apie suteiktas atostogas esančius duomenis).Kaip nurodo ieÅ¡kovas, Å¡iuos klausimus vadovei jis buvo iÅ¡kėlęs ir įmonės vadovė žadėjo kaip nors atostogas kompensuoti ateityje; ilgainiui, palietus vėl šį klausimÄ vadovė iÅ¡sisukinėdavo, vengdavo apie tai kalbėti, sakydavo, žiÅ«rėsim kaip čia viskÄ kompensuoti ir keisdavo pokalbio temÄ .

Jis, savo ruožtu, nenorėjo aÅ¡trinti santykių su įmonės vadove, kelti konfliktÄ ir tikėjosi, kad Å¡ie klausimai bus iÅ¡spręsti. 2014 metais, vieno pasitarimo metu vadovė pasakė, kad „yra visokių nepatenkintų dėl „atostoginių" iÅ¡mokėjimo, todėl bÅ«tina į darbuotojų praÅ¡ymus dėl atostogų suteikimo įtraukti sakinį, jog darbuotojas sutinka, kad „atostoginiai" bÅ«tų iÅ¡mokami kartu su atlyginimu." Po Å¡io pasitarimo įmonėje atsirado praktika, kad darbuotojas esÄ savo noru praÅ¡o pats iÅ¡mokėti „atostoginius" kartu su atlyginimu, t.y. vėliau, po atostogų.

Mano, kad tokia visuotinė praktika įmonėje buvo ydinga, pažeidžianti darbuotojų teises ir pačio apmokėjimo už atostogas mechanizmo esmę ir tikslus. Apmokėjimas už atostogas avansu yra skirtas, kad darbuotojas galėtų kokybiÅ¡kai pailsėti, kad turėtų pinigų poilsiui, laisvalaikiui, pramogoms, o ne iÅ¡eitų ilsėtis tuščiomis kiÅ¡enėmis. IÅ¡ viso, dėl apmokėjimo už kasmetines atostogas tvarkos pažeidimÄ atsakovas jam yra skolingas 5424,54 Lt (1571,06 Eur). Å i suma turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ , tačiau tai nebuvo padaryta.

Dėl Å¡ios priežasties praÅ¡o taikyti Lietuvos Respublikos DK 141 str. 3 d. pasekmes ir iÅ¡mokėti vidutinį darbo užmokestį už visÄ uždelsimo laikÄ , tuo atveju, jeigu reikalavimas dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo bÅ«tų atmestas.Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Juridinių asmenų registro duomenimis bendrovė buvo įsteigta 1996-06-28. Nuo įsteigimo momento iki 1999-08-02 bendrovė vadinosi akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini) ", 1999-08-02 pakeitė teisinę formÄ ir tapo uždarÄ ja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini) ", 2004-06-09 pavadinimas pakeistas į UAB „(duomenys neskelbtini) ".

Bendrovė su ieÅ¡kovu 1996-06-28 sudarė darbo sutartį Nr. 23, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas buvo priimtas dirbti meistro pareigose. IeÅ¡kovas neteisingai ir nepagrįstai nurodo, kad bendrovėje dirbo nuo 1983-01-06, kadangi kaip pats ieÅ¡kovas nurodo, nuo 1983-01-06 metų dirbo „(duomenys neskelbtini) " Ordino baldų gamybiniame susivienijime. Taigi ieÅ¡kovo darbas kitoje įmonėje, t.y. ne pas atsakovÄ , negali bÅ«ti laikomas kaip ta pati ieÅ¡kovo darbovietė. IeÅ¡kovo pateiktoje socialinio draudimo pažymėjimo knygelėje yra įraÅ¡as, kad iki 1996-06-28 dirbo akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini) ", juridinio asmens kodas 133513698, registruotos buveinės adresas (duomenys neskelbtini).

Akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)" įsteigta reorganizavus akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)" skaidymo bÅ«du ir nuo įregistravimo dienos yra juridinis asmuo, turintis komercinį-Å«kinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiÅ¡kumÄ . Reorganizuojant akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)" buvo parengtas reorganizacijos projektas, kuriame numatyta, kad po reorganizacijos veiksiančių bendrovių AB „(duomenys neskelbtini)", akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)", AB „(duomenys neskelbtini) " laukiami metiniai veiklos rodikliai, vienas iÅ¡ jų – akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini) " 60 darbuotojų.

Å is rodiklis nurodo, kiek yra planuojama naujoje bendrovėje darbuotojų, tačiau tai nėra darbuotojų perkėlimo skaičius, ar duomuo, kuris nurodo, jog toks skaičius darbuotojų yra perkeltas iÅ¡ akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)" į akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini) " kaip tai mėgina įrodyti ieÅ¡kovas. Turto perdavimo-priėmimo akte, kuriuo akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)" perduoda turtÄ akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)", darbuotojų perdavimas nėra numatytas, kaip ir nėra numatyta nei akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)" reorganizacijos 1996-01-01 balanso projekte ar (duomenys neskelbtini) fabriko atsiskyrimo protokole. 1999-08-02 pakeitus Bendrovės teisinę formÄ iÅ¡ akcinės bendrovės į uždarÄ jÄ akcinę bendrovę, su ieÅ¡kovu 1999-08-02 buvo pasiraÅ¡yta nauja darbo sutartis Nr. 136, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas priimtas dirbti meistru. 2004-02-12 sudarytas 1999-08-02 darbo sutarties Nr. 136 pakeitimas, kurio pagrindu ieÅ¡kovas įdarbintas gamybos vadovu.Atsakovas nurodo, kad 2007-10-18 direktorės įsakymu Nr. 146 patvirtinti gamybos vadovo pareiginiai nuostatai.

Su minėtais gamybos vadovo pareiginiais nuostatais ieškovas buvo supažindintas 2007-10-18; 2008-08-14 direktorės įsakymu Nr. 121 patvirtintos darbo tvarkos taisyklės. Ieškovas su darbo tvarkos taisyklėmis supažindintas 2008-08-28 ir tai patvirtino pasirašydamas; 2010-11-22 ieškovas įsipareigojo neatskleisti žodžiu, raštu ar kitokiu būdu pašaliniams asmenims jokios komercinės, dalykinės, finansinės bei kitokios konfidencialios informacijos. Atsakovas nurodo, kad remiantis darbo tvarkos taisyklių 5.18 p., kasmetinių minimalių atostogų trukmė yra 28 kalendorinės dienos.

Darbuotojams, kurie turi didesnį kaip 10 metų nepertraukiamÄ darbo staÅ¾Ä pas atsakovÄ , suteikiamos 3 kalendorinės dienos papildomų atostogų, už kiekvienÄ paskesnių 5 metų staÅ¾Ä , 1 kalendorinės dienos papildomos atostogos. IeÅ¡kovui 2011 m. priklausė 3 kalendorinės darbo dienos papildomų atostogų, nuo 2012 m. – 4 kalendorinės darbo dienos papildomų atostogų. IeÅ¡kovas laikotarpyje nuo 2011-09-10 iki 2014-09-10 atostogavo 119 kalendorinių dienų. Atleidžiant iÅ¡ darbo IeÅ¡kovÄ , jam buvo iÅ¡mokėta kompensacija už 9,7 kalendorines dienas nepanaudotų atostogų.

Vadinasi, per nuo 2011-09-10 iki 2014-09-10 laikotarpį ieÅ¡kovas turėjo 128,7 kalendorines dienas kasmetinių ir papildomų atostogų, t.y. 119 apmokamų kasmetinių atostogų ir papildomų atostogų bei gavo kompensacijÄ už 9,7 kalendorines dienas nepanaudotų atostogų.IeÅ¡kovas nurodo, kad nuo ieÅ¡kovo pajamų priklauso Å¡eimos materialinė gerovė ir, jog didžiÄ jÄ lėšų dalį uždirba Å¡eimai ieÅ¡kovas, tačiau patikrinus Nekilnojamojo turto registre įraÅ¡us apie nuosavybes teise registruotÄ turtÄ ieÅ¡kovo ar jo sutuoktinės vardu, matyti, jog ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto.

IeÅ¡kovo sutuoktinei priklauso ir baras. IeÅ¡kovo dukra dirba administratore pagrindinėje ieÅ¡kovo Å¡eimos parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas rÅ«pinosi sutuoktinės parduotuvių Å«kiniais reikalais. PorÄ kartų ieÅ¡kovas pirko iÅ¡ atsakovo baldų plokÅ¡tę, veržles. Atsakovui reikalingų reprezentacinių prekių, buities ir Å«kio prekių ieÅ¡kovas siÅ«lydavo atvežti iÅ¡ savo sutuoktinės parduotuvių. 2014-09-08 gauti Bendrovės darbuotojų A. U. ir A.

A. praneÅ¡imai, kad 2014-09-08 ieÅ¡kovas naudojo fizinį ir psichologinį smurtÄ prieÅ¡ darbuotojÄ A. A., bandydamas jį jėga iÅ¡varyti iÅ¡ cecho, nors jis ten buvo direktorės nurodymu. Nepavykus to padaryti, ieÅ¡kovas prašė darbuotojų pagalbos padėti jam jėga paÅ¡alinti A. A. iÅ¡ cecho. Niekam iÅ¡ darbuotojų nesutikus ieÅ¡kovui padėti, ieÅ¡kovas grasino A. A., kad kitaip su juo susidoros ir įžeidinėjo jį kitų darbuotojų akivaizdoje. IeÅ¡kovas fizinio smurto metu sužalojo A.

A. petį, jį patempdamas. IeÅ¡kovas neinformavo direktorės apie darbo metu kilusį konfliktÄ . Taip pat tÄ pačiÄ dienÄ , t.y. 2014-09-08, gauti darbuotojų D. P. ir A. U. praneÅ¡imai, kad 2014-09-08 ryte apie 8 val. ieÅ¡kovas rinko paraÅ¡us iÅ¡ darbuotojų, nenurodydamas už kÄ jie pasiraÅ¡o. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, 2014-09-10 ieÅ¡kovui buvo pateiktas 2014-09-09 nurodymas dėl darbo drausmės pažeidimo, kuriuo nurodyta pateikti direktorei pasiaiÅ¡kinimÄ dėl darbo drausmės pažeidimų.

Tačiau, ieÅ¡kovas atsisakė priimti įteikiamÄ 2014-09-09 nurodymÄ pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl galimo darbo drausmės pažeidimo padarymo. MinėtÄ aplinkybę raÅ¡tiÅ¡kai paliudijo J. Č. ir darbuotojai: I. G., A. J., V. M.. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 236, 237 str. 1 d. 2 p., 238 str. ir 240 str., 2014-09-10 įsakymu Nr. 128 direktorė skyrė ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ už darbo drausmės pažeidimus, numatytus darbo tvarkos taisyklių 7.4.3, 7.5., 7.7.1., 7.7.3., 7.7.5., 7.7.7. ir 7.8.12. punktuose, Gamybos vadovo pareiginių nuostatų 32 p. ir Bendrovės padalinių vadovų pareigų, darbuotojų saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos srityse, apraÅ¡ymo 2 p. 2014-09-05 ir 2014-09-09 gauti darbuotojų R.

P., R. V., A. J., I. J. tarnybiniai praneÅ¡imai, kad 2014-09-05 ir-2014-09-09 dienomis darbo metu ieÅ¡kovas trukdė darbuotojams dirbti ir savo asmeniniu mobiliuoju telefonu neteisėtai filmavo bendrovės ceche gaminamos produkcijos gamybos procesÄ , gamybos įrengimus, gaminamÄ produkcijÄ , taip pat dirbančius darbuotojus. IeÅ¡kovas, nepaisydamas direktorės daugkartinių įspėjimų, iÅ¡sakytų darbo metu 2014-09-09, nefilmuoti bendrovės komercines paslaptis sudarančiÄ informacijÄ , netrukdyti darbuotojams dirbti ir nurodymų tinkamai vykdyti savo darbo funkcijas, toliau tęsė neteisėtus veiksmus ir filmavo savo asmeniniu mobiliuoju telefonu bendrovės ceche gaminamos produkcijos gamybos procesÄ , gamybos įrengimus, gaminamÄ produkcijÄ . 2014-09-05 ir 2014-09-09 pasibaigus darbo laikui ieÅ¡kovas iÅ¡sinešė asmeniniu mobiliuoju telefonu užfiksuotÄ informacijÄ , sudarančiÄ Bendrovės komercines paslaptis, iÅ¡ Bendrovei priklausančių patalpų bei teritorijos.

Kadangi savo asmeniniu mobiliuoju telefonu filmuodamas bendrovės patalpose užfiksavo bendrovės komercines paslaptis ir iÅ¡sinešė jas iÅ¡ bendrovei priklausančių patalpų ir teritorijos, ieÅ¡kovas Å¡iukščiai pažeidė darbo tvarkos taisyklių 7.7.1., 7.7.3., 7.7.6. ir 7.8.15 punktų nuostatas ir 2010-11-22 įsipareigojimÄ . 2014-09-10 ieÅ¡kovui pateiktas 2014-09-10 nurodymas dėl darbo drausmės pažeidimo, kuriuo nurodyta pateikti direktorei pasiaiÅ¡kinimÄ dėl galimai padaryto darbo drausmės pažeidimo, tačiau ieÅ¡kovas atsisakė priimti teikiamÄ 2014-09-10 nurodymÄ .

MinėtÄ aplinkybę paliudijo J. Č. ir darbuotojai I. G., A. J., V. M.. Nors ir žinodamas, kad bendrovė tiria galimai ieÅ¡kovo padaryto darbo drausmės pažeidimo aplinkybes, ieÅ¡kovas nepateikė jokio pasiaiÅ¡kinimo ir nesikreipė dėl informacijos į bendrovę. Remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 str. 3 d. 1 ir 2 p. ir 4 d., 235, 237 str. 1 d. 3 p. bei įvertinus ieÅ¡kovo elgesį, galiojančiÄ drausminę nuobaudÄ , prarastÄ pasitikėjimÄ darbuotoju ir iÅ¡ esmės pažeistus bendrovės interesus, direktorė 2014-09-11 įsakymu Nr. 129 skyrė ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo už darbo drausmės pažeidimÄ , numatytÄ darbo tvarkos taisyklių 7.1., 7.7.1., 7.7.3., 7.7.6. ir 7.8.15. punktuose bei 2010-11-22 įsipareigojime, kai per paskutinius dvylika mėnesių ieÅ¡kovui buvo taikyta drausminė nuobauda, ir už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , numatytÄ darbo tvarkos taisyklių 7.1., 7.7.1., 7.7.3., 7.7.6. ir 7.8.15. punktuose bei 2010-11-22 įsipareigojime.

Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovas teigdamas, kad neva atsakovas jam laiku neiÅ¡mokėdavo atlyginimo už atostogas, sÄ moningai nutyli, jog ieÅ¡kovas praÅ¡ymus dėl atostogų atsakovo vadovei dažniausiai pateikdavo paskutinę dienÄ nurodydamas, kad jau turi įsigijęs bilietus ir eina atostogauti. Taigi atsakovui tinkamai įvykdyti savo pareiga ir duoti pavedima buhalterijai, jog bÅ«tų iÅ¡mokėti atostoginiai prieÅ¡ tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios bÅ«davo praktiÅ¡kai neįmanoma dėl ieÅ¡kovo veiksmų.

Ieškovo reikalavimai yra visiškai nepagrįsti dėl atostoginių išmokėjimų. Atsakovas nurodo, kad ieškovas teigia, kad kuomet yra apmokama už atostogas kartu su atlyginimu neva yra elgiamasi neteisėtai. Lietuvos Respublikos DK 176 str. 2 d. apmokėjimo tvarka už atostogas nėra nustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo susitarti dėl kasmetinių atostogų suteikimo likus mažiau kaip trims dienoms iki jų, bei dėl kitokios, nei nustatyta Lietuvos Respublikos DK 176 straipsnio 2 dalyje, apmokėjimo už jas tvarkos nenustatyta, konstatuotina, kad darbo sutarties šalys gali susitarti tiek dėl prašymo suteikti atostogas pateikimo terminų, tiek dėl apmokėjimo tvarkos.

Svarbu, kad susitarime bÅ«tų iÅ¡reikÅ¡ta tikroji suderinta Å¡alių valia.Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovas reikalavimÄ dėl kompensacijos reiÅ¡kia tik ieÅ¡kovÄ atleidus iÅ¡ darbo, o tokie praÅ¡ymai turi bÅ«ti pateikiami: „atostogų metu ar per protingÄ laikÄ (bet nedelsdamas) joms pasibaigus. Jei darbuotojas pageidavimo pratęsti atostogas neiÅ¡reiÅ¡kė, vadinasi, jis įstatymo suteikta teise pasinaudoti nenori <...>". Taigi ieÅ¡kovo nurodomas reikalavimas dėl 1571,06 Eur (5424,54 Lt) apmokėjimo už kasmetines atostogas turi bÅ«ti netenkinamas ir atmestas.Atsakovas atsiliepime nurodo, kad ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ turi bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas ir neteisėtas dėl žemiau nurodytų argumentų ir teisinių motyvų.

Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamÄ praktikÄ vien neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo faktas nėra pakankamas pagrindas neturtinei žalai priteisti, nes turi bÅ«ti sprendžiama, kokios pažeistų teisių gynimo priemonės laikytinos bÅ«tinomis ir pakankamomis kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes.Be to, atsakovo įsitikinimu, ieÅ¡kovas nepagrįstai nurodo, kad bendrovėje dirbęs daugiau kaip 30 m. ir per minėtÄ laikotarpį nebuvo reikÅ¡ta pretenzijų ar nusiskundimų dėl jo dalykinių savybių ar darbo kokybės. IeÅ¡kovas netinkamai vertina faktines aplinkybes dėl savo darbo laiko bendrovėje, kadangi bendrovė įsteigta 1996-06-28.

Nurodytos faktinės aplinkybės pagrindžia ieÅ¡kovo abejingumÄ ir ciniÅ¡kÄ elgesį su darbdaviu, vengimÄ bendradarbiauti. Pažymi, kad bendrovė atsakė į visus gautus ieÅ¡kovo praÅ¡ymus ar paklausimus, iÅ¡skyrus registruotÄ laiÅ¡kÄ Nr. RN914341667LT, kadangi jame tebuvo tik tuščias popieriaus lapas, informuodamas, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ anksto suderintu laiku gali atvykti susipažinti su bendrovės darbo tvarkos taisyklėmis, gamybos vadovo pareiginiais nuostatais, taip pat atsiimti jam priklausančius asmeninius daiktus.

Dėl to ieÅ¡kovo teiginiai, kad su juo buvo netinkamai elgiamasi, patyrė Å¡okÄ , buvo pasimetęs yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės ir tai įrodo aukščiau pateiktos faktinės aplinkybės. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjimo teisme metu nustatytos tokios faktinės bylos aplinkybės:1983 m. sausio 6 d. ieÅ¡kovas V. J. priimtas dirbti vairuotoju “(duomenys neskelbtini)” Ordino baldų gamybiniame susivienijime “(duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini) fabrike (t.

I, b. l. 9);1990-01-04 V. J. perkeltas dirbti meistru (t. I, b. l. 9); 1996-06-28 AB “(duomenys neskelbtini)” reorganizuota į AB “(duomenys neskelbtini)” (t. I, b. l. 12, 48-52); 1996-06-28 AB “(duomenys neskelbtini)” su V. J. sudarė darbo sutartį Nr. 23 (t. I, b. l. 39); 1999-08-02 AB “(duomenys neskelbtini)” pertvarkyta į UAB “(duomenys neskelbtini)” (t. I, b. l. 13, 48-52); 1999-08-02 UAB “(duomenys neskelbtini)” su V. J. sudarė darbo sutartį Nr. 136 (t. I, b. l. 24-25); 2004-02-12 V.

J. perkeltas į gamybos vadovo pareigas (t. I, b. l. 15); 2004-06-09 pakeistas UAB “(duomenys neskelbtini)” pavadinimas į UAB “(duomenys neskelbtini)” (t. I, b. l. 38, 48-52); 2007-10-18 įsakymu Nr. 146 patvirtinti gamybos vadovo pareiginiai nuostatai (t. I, b. l. 76-79); 2008-08-14 įsakymu Nr. 121 patvirtintos darbo tvarkos taisyklės (t. I, b. l. 96-120); 2010-11-22 ieškovas įsipareigojo neatskleisti žodžiu, raštu ar kitokiu būdu pašaliniams asmenims jokios komercinės, dalykinės, finansinės bei kitokios konfidencialios informacijos (t.

I, b. l. 86); 2014-09-10 V. J. paskirta drausminė nuobauda – papeikimas (t. I, b. l. 16-17); 2014-09-11 V. J. paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo (t. I, b. l. 18-19). Dėl 2014-09-10 paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimo 2014-09-10 ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Drausminė nuobauda ieÅ¡kovui paskirta dėl to, kad jis naudojo fizinį ir psichologinį smurtÄ prieÅ¡ darbuotojÄ A. A., sužalojo A. A. petį, apie kilusį incidentÄ neinformavo įmonės direktorės, kitiems darbuotojams liepė pasiraÅ¡yti ant tuščio popieriaus lapo, nenurodant tokių veiksmų priežasties ir Å¡iais veiksmais nevykdė savo darbo funkcijų, sukėlė grėsmę darbuotojų saugumui, sveikatai bei bendrovės turtui, sukėlė nepasitikėjimÄ darbuotojams ir pakenkė bendrovės interesams.

IeÅ¡kovas su paskirta drausmine nuobauda nesutinka. IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovas neprašė pateikti raÅ¡tiÅ¡ko pasiaiÅ¡kinimo dėl darbo drausmės pažeidimo (Lietuvos Respublikos DK 240 str. 1 d.). Kaip nurodo ieÅ¡kovas, apie įvykusį konfliktÄ jis informavo bendrovės direktorę suraÅ¡ydamas du tarnybinius praneÅ¡imus, kuriuose pasirašė ir kiti bendrovės darbuotojai, ir juos padėjo direktorei ant stalo. Tuo incidentas ir baigėsi. 2014-09-11 ieÅ¡kovui atėjus į darbÄ , jis nebuvo įleistas į savo darbo vietÄ ir jam buvo pateikti pasiraÅ¡ytinai susipažinti du įsakymai – 2014-09-10 įsakymas Nr. 128 dėl drausminės nuobaudos – papeikimo, skyrimo ir 2014-09-11 įsakymas Nr. 129 dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo, skyrimo.

Atsakovas neprašė jo pateikti pasiaiÅ¡kinimo dėl darbo drausmės pažeidimo. Atsakovas su atsiliepimu teismui pateikė 2014-09-09 nurodymÄ , kuriuo ieÅ¡kovas buvo įpareigotas pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ . Nurodymo antrajame lape įraÅ¡yta, kad V. J. 2014-09-10 atsisakė priimti nurodymÄ pasiaiÅ¡kinti (t. I, b.l. 55-56).Lietuvos Respublikos DK 240 str. 1 d. nustatyta darbdavio pareiga prieÅ¡ skiriant drausminę nuobaudÄ raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo.

AiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktikÄ , pagal kuriÄ darbuotojo raÅ¡ytinis pasiaiÅ¡kinimas dėl darbo drausmės pažeidimo yra svarbi drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo garantija (LAT 2006 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2006). Å ios garantijos nepaisymas trukdo tinkamai iÅ¡tirti darbo drausmės pažeidimÄ ir drausminės nuobaudos skyrimo sÄ lygas bei parinkti drausminę nuobaudÄ . Darbdavio raÅ¡te turi bÅ«ti nurodytas protingas terminas, per kurį darbuotojui turi pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ raÅ¡tu, padaryti darbo drausmės pažeidimai, dėl kurių darbuotojas turi pateikti pasiaiÅ¡kinimus, pasiÅ«lymas darbuotojui pasiaiÅ¡kinime nurodyti visas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės drausminės nuobaudos taikymui.

Darbuotojo nurodytos aplinkybės, kurių jis, darbdaviui pažeidus Lietuvos Respublikos DK 240 str. 1 d., negalėjo nurodyti darbdaviui, darbo ginÄÄ nagrinėjančiam teismui gali sudaryti pagrindÄ netgi panaikinti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ . Taigi, aptariamos teisės normos nuostatos apie darbuotojo pasiaiÅ¡kinimo reikalavimÄ atitinka tiek darbdavio, tiek ir darbuotojo interesus, o Å¡io reikalavimo vykdymo pažeidimas prieÅ¡tarauja abiejų darbo sutarties Å¡alių interesams. Ä® visa tai atsižvelgtina, vertinant Lietuvos Respublikos DK 240 str. 1 d. pažeidimo įtakÄ drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumui.

Tačiau ginÄÄ nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad drausminė nuobauda paskirta pažeidžiant Lietuvos Respublikos DK 240 str. 1 d. reikalavimus, turi patikrinti ir įvertinti ir kitas aplinkybes, reikÅ¡mingas paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumui ir pagrįstumui. Darbo drausmės pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos DK 234 str. yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimo objektyvÅ«s požymiai yra darbuotojo neteisėtas elgesys – darbo pareigų, nustatytų norminiuose teisės aktuose, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas.

Darbo drausmės pažeidimo subjektyvieji požymiai yra darbutojo kaltė. Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumÄ , pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimÄ tenka darbdaviui. Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi bÅ«ti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trÅ«kumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu. Darbuotojo kaltė yra esminis darbo drausmės pažeidimo elementas, jo nenustačius, drausminė atsakomybė negalima.

Tai išplaukia iš drausminės atsakomybės, kaip individualios, asmeniui taikomos teisinės atsakomybės prigimties ir esmės. Įstatyme neapibrėžta kaltės forma ir laipsnis, kurių pakaktų atsakomybei taikyti, tačiau nurodytoje teisės normoje darbuotojo kaltė nesiejama vien su jo tyčiniais veiksmai, dėl to darbuotojo aplaidus neveikimas darbe ar nerūpestingai atliekamos darbo funkcijos taip pat reiškia jo kaltę (LAT 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2007).Drausminės nuobaudos paskyrimo teisėtumui lemiamos reikšmės turi objektyvus, o ne vienašališkas ieškovo ir apsaugos darbuotojo A.

A. veiksmų įvertinimas jų tarpusavio incidento, įvykusio 2014-09-08 rytÄ , metu. PrieÅ¡ skiriant drausminę nuobaudÄ ieÅ¡kovui, nebuvo vertinami kito konflikto dalyvio – apsaugos darbuotojo A. A., veiksmai. Teismui atsakovas pateikė tarnybinius praneÅ¡imus, kuriais informuota apie neteisėtus ieÅ¡kovo veiksmus (t. I, b.l. 53-54, 60, 81-82), tačiau apsaugos darbuotojo A. A. veiksmai vertinami nebuvo, nebuvo tiriamas jo veiksmų teisėtumas, konflikto priežastys, negautas ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinimas, nevertinti ieÅ¡kovo pateikti tarnybiniai praneÅ¡imai, ieÅ¡kovo elgesio motyvai, tai yra, prieÅ¡ skirdamas drausminę nuobaudÄ atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai vertino tik vieno darbuotojo elgesį, spręsdamas dėl tarp dviejų bendradarbių kilusio ginčo, neiÅ¡liko objektyvus bei neÅ¡aliÅ¡kas ir vertino tik vieno darbuotojo nusižengimÄ .

Drausminė nuobauda gali bÅ«ti skiriama tik iÅ¡samiai iÅ¡tyrus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, t.y. įvertinus pažeidimo sunkumÄ , aplinkybes, kuriomis jis buvo padarytas, ir įvertinus tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau, tačiau atsakovas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas per daugiau nei 30 metų nebuvo gavęs nei vienos drausminės nuobaudos, už gerÄ darbÄ buvo skatinamas ir premijuojamas, deÅ¡imt metų atliko vadovaujančias pareigas. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie apsaugos darbuotojo A.

A. sveikatos sužalojimÄ . A. A. į gydytojus nesikreipė, nedarbingumo neprarado. Teismo posėdžio metu A. A. paaiÅ¡kino, kad į gydytojus nesikreipė, nes po įvykusio konflikto 2014-09-08 kitos dienos buvo ne darbo dienos, t.y. savaitgalis, todėl gydėsi namuose, tačiau 2014-09-08 buvo pirmadienis ir jokių duomenų apie tai, kad liudytojas A. A. dirbtų kitokiu darbo grafiku, nei įprastai nuo pirmadienio iki penktadienio, nėra. Teismas liudytojo A. A. parodymus vertina kritiÅ¡kai, kaip suinteresuoto ir finansiÅ¡kai nuo atsakovo priklausomo asmens.

Darbo tvarkos taisyklių 7.4.15. p. nurodyta, kad darbuotojai privalo visur ir visuomet tik teigiamai atsiliepti apie UAB “(duomenys neskelbtini)” veiklÄ ; savo veiksmais ir darbais formuoti gerÄ UAB “(duomenys neskelbtini)” įvaizdį (t. I, b.l. 107). Teismas konstatuoja, kad bet koks darbuotojų neigiamas atsiliepimas apie atsakovÄ laikytinas kaip darbo drausmės pažeidimas ir gresia drausminės atsakomybės darbuotojų atžvilgiu taikymu, todėl darbuotojai, bijodami neigiamų pasekmių jų atžvilgiu, nėra objektyvÅ«s.  IeÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nurodė, kad parašų ant tuščio popieriaus lapo nerinko, šį faktÄ patvirtino ir liudytojai.

Kaip nurodo ieškovas, tuoj po incidento jis parašė du tarnybinius pranešimus ir juos padėjo bendrovės direktorei ant stalo, tačiau bendrovėje jie nebuvo užregistruoti kaip gauti. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad bendrovėje visus gaunamus raštus registruoja buhalterė, o ieškovo pateikti tarnybiniai pranešimai buhalterei pateikti nebuvo, todėl neužregistruoti ir nevertinti. Šie atsakovo teiginiai prieštarauja darbo tvarkos taisyklių 16.2 p., kuriame nurodyta, kad gaunamus raštus registruoja sekretorė, be to, teismo posėdžio metu ieškovas ir liudytojai paaiškino, kad bendrovėje buvo įprasta praktika visus tarnybinius pranešimus ir kitus raštus pateikti tiesiogiai bendrovės direktorei, o buhalterė raštų niekada neregistruodavo.

Be to, pagal darbo tvarkos taisyklių 7.4.14 p. dirbantieji privalo apie konfliktines situacijas ar ginčus su bendradarbiais ir klientais referuoti įmonės vadovui ar jo įgaliotam asmeniui (t. I, b.l. 107). Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad ieÅ¡kovas, paraÅ¡ydamas du tarnybinius praneÅ¡imus ir juos palikdamas ant direktorės stalo, vykdė darbo tvarkos taisyklių 7.4.14 p. bei elgėsi pagal nusistovėjusiÄ praktikÄ . Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad, vadovaujantis raÅ¡tvedybos taisyklėmis, gaunami raÅ¡tai registruojami jų gavimo dienÄ , suteikiant gautam raÅ¡tui registracijos numerį, tačiau atsakovas gautus raÅ¡tus registravo nurodydamas tik jų gavimo datÄ , gauto dokumento numeris nenurodomas, bendrovės direktorės rezoliucijos nėra, taip sudarant galimybę neįtraukti gautų dokumentų į apskaitÄ .

Aplinkybes, dėl netikslaus gautų dokumentų registravimo ir apskaitymo bendrovėje, teismas laiko neesminėmis ir įtakos drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumui jos neturi, tačiau sudaro prielaidas, kad minėtas tarnybinis praneÅ¡imas galėjo bÅ«ti pateiktas ir kitu laiku ir įtakoti tai, kad ieÅ¡kovo teikti dokumentai atsakovo nebuvo gauti.  Teismas atsižvelgia į tai, kad ieÅ¡kovas vykdė vadovaujančias pareigas, esant reikalui pavadavo bendrovės direktorę, raÅ¡ydavo tarnybinius praneÅ¡imus, todėl jis žinojo tarnybinių praneÅ¡imų raÅ¡ymo, registravimo ir pateikimo direktorei nusistovėjusiÄ praktikÄ , todėl atsakovo argumentai, kad ieÅ¡kovas nežinojo dokumentų registravimo tvarkos yra nepagrįsti, be to, teismui pateiktas buhalterės paaiÅ¡kinimas dėl dokumentų registracijos įmonėje tvarkos (t.

III, b.l. 29), vertintinas kritiÅ¡kai, kaip suinteresuoto asmens, kuris dirba atsakovo bendrovėje, užima aukÅ¡tas pareigas, nuo jo priklausomas finansiÅ¡kai, be to, bet koks kritiÅ¡kas ir neigiamas atsiliepimas apie atsakovÄ gresia drausminės atsakomybės jos atžvilgiu taikymu.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas neprašė jo pateikti pasiaiÅ¡kinimo. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, kokiais bÅ«dais buvo bandoma įteikti ieÅ¡kovui nurodymÄ pasiaiÅ¡kinti.

Nurodymo antrajame lape įraÅ¡yta, kad V. J. 2014-09-10 atsisakė priimti nurodymÄ pasiaiÅ¡kinti (t. I, b.l. 55-56), tačiau nurodyme pasiaiÅ¡kinti neįraÅ¡ytas registracijos numeris, jokių duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovui buvo žinomas nurodymo tekstas nepateikta. Darbdavys, vykdydamas Lietuvos Respublikos DK 240 str. 1 d. nustatytÄ pareigÄ , savo raÅ¡te darbuotojui turi nustatyti terminÄ pasiaiÅ¡kinimui raÅ¡tu pateikti, tačiau atsakovas Å¡ios pareigos nevykdė ir nenustatė termino pasiaiÅ¡kinimui pateikti.

Nepaisant to, kad darbo tvarkos taisyklių 17.7 p. įtvirtinta, kad darbuotojas privalo pasiaiÅ¡kinti per 1 darbo dienÄ , toks terminas, teismo vertinimu, yra neprotingai trumpas. Darbo tvarkos taisyklių 17.8 p. nurodyta, kad jei per vienÄ darbo dienÄ , nuo darbdavio pareikalavimo pasiaiÅ¡kinti, be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiÅ¡kinimo ar atsisako pasiraÅ¡ytinai susipažinti su įsakymu apie nuobaudÄ , drausminę nuobaudÄ galima skirti ir be pasiaiÅ¡kinimo, o 17.10 p. įtvirtinta, kad jei darbuotojas atsisako pasiaiÅ¡kinti dėl prasižengimo ar atsisako pasiraÅ¡ytinai susipažinti su įsakymu apie nuobaudÄ , drausminę nuobaudÄ galima skirti ir be pasiaiÅ¡kinimo;

Å¡iuo atveju įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo sudaro trijų asmenų komisijÄ ir suraÅ¡o aktÄ dėl prasižengimo įforminimo ir/ar dėl atsisakymo susipažinti su nuobaudÄ skiriančiu dokumentu. Teismas konstatuoja, kad atsakovas drausminę nuobaudÄ be pasiaiÅ¡kinimo galėjo skirti tik tuomet, jei pasiaiÅ¡kinimas bÅ«tų nepateiktas dėl nesvarbių priežasčių, tačiau teismas tokių aplinkybių nenustatė. IeÅ¡kovas nurodo, kad iÅ¡ jo nebuvo reikalaujama pasiaiÅ¡kinti, o atsakovas įformino, kad ieÅ¡kovas atsisakė priimti nurodymÄ pasiaiÅ¡kinti, tačiau tokie atsakovo veiksmai, nei vadovaujantis Lietuvos Respublikos DK 240 str. 1 d., nei darbo tvarkos taisyklėmis nėra laikytini teisėtais.

Atsakovas neįrodė, kad ieÅ¡kovas atsisakė priimti pasiaiÅ¡kinimÄ ir nepateikė pasiaiÅ¡kinimo dėl nesvarbių priežasčių. Be to, kaip teigia atsakovas, nurodymÄ pasiaiÅ¡kinti ieÅ¡kovui bandė įteikti 2014-09-10, tačiau ieÅ¡kovas atsisakė priimti nurodymÄ , todėl tÄ pačiÄ dienÄ skyrė drausminę nuobaudÄ . Teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog prašė ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinti, be to, teismas vertina ir tai, kad atsakovas, užuot svarstęs galimybę įteikti ieÅ¡kovui nurodymÄ paisiaiÅ¡kinti kitais bÅ«das ar bandęs įteikti ieÅ¡kovui nurodymÄ pasiaiÅ¡kinti kitomis priemonėmis (pavyzdžiui, siuntęs paÅ¡tu, el. paÅ¡tu, faksu), nedelsdamas – tÄ pačiÄ dienÄ paskyrė drausminę nuobaudÄ .Atsakovas teismui pateikė 2015-03-25 vyresniojo apsaugos darbuotojo A.

A. praneÅ¡imÄ apie netinkamÄ ieÅ¡kovo elgesį darbe bei konfliktus su A. A. (t. II, b.l. 170), 2014-11-11 staliaus staklininko E. A. paaiÅ¡kinimÄ dėl 2014-09-08 nusižengimo (t. II, b.l. 86), 2015-01-15 pagalbinės darbininkės Z. S. paaiÅ¡kinimÄ (t. III, b.l. 31). Teismas vertina, kad A. A. tarnybinis praneÅ¡imas, staliaus staklininko E. A. ir pagalbinės darbininkės Z. S. paaiÅ¡kinimai nagrinėjant drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumÄ nėra reikÅ¡mingi ir nevertintini, nes paraÅ¡yti ir darbdaviui įteikti atitinkamai 2015-03-25, 2014-11-11 ir 2015-01-15, tai yra jau bylos nagrinėjimo teisme metu, o drausminė nuobauda skirta 2014-09-10.Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsižvelgęs tik į vieno iÅ¡ konflikto dalyvių – ieÅ¡kovo – veiksmus, paskyręs jam drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ â€“ nesant darbuotojo pasiaiÅ¡kinimo, nededant jokių pastangų įteikti ieÅ¡kovui nurodymÄ pasiaiÅ¡kinti, neatsižvelgė nei į padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ , nei į sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, kitas aplinkybes, neįrodė Å¡io darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos DK 240 str. 1 d. reikalavimus, priimdamas įsakymÄ nesant ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinimo, todėl 2014-09-10 įsakymu Nr. 128 paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, naikintina.

Dėl 2014-09-11 paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo Lietuvos Respublikos DK 136 str. 3 d. 1 p. ir 2 p. pagrindais IeÅ¡kovas V. J. buvo atleistas iÅ¡ darbo vadovaujantis Lietuvos Respublikos DK 136 str. 3 d. 1 p. ir 2 p. Siekiant nustatyti atleidimo teisėtumÄ pagal Lietuvos Respublikos DK 136 str. 3 d. 1 p. bÅ«tina įrodyti Å¡iuos juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus: ieÅ¡kovas padarė darbo drausmės pažeidimÄ ; darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai ieÅ¡kovui per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; ieÅ¡kovui buvo praneÅ¡ta apie ankstesnę drausminę nuobaudÄ ; pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dienÄ ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti; darbdavio inicityva.

Lietuvos Respublikos DK 136 str. 3 d. 1 p. numatyta teisės norma darbdavio galimybę atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo sieja su naujo darbo drausmės pažeidimo įvykdymu tik po to, kai už ankstesnį darbo drausmės pažeidimÄ yra realiai pritaikyta drausminė nuobauda.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad drausminei nuobaudai skirti buvo ne visos sÄ lygos. IeÅ¡kovui pirmoji nuobauda skirta 2014-09-10 už 2014-09-08 kilusį konfliktÄ , antrasis darbo drausmės pažeidimas nurodomas esant padarytas 2014-09-05 ir 2014-09-09, tai yra prieÅ¡ pirmosios drausminės nuobaudos skyrimÄ ; 2014-09-11 drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo, paskirta ieÅ¡kovui nepraneÅ¡us apie ankstesnę drausminę nuobaudÄ .

Apie pirmÄ jÄ nuobaudÄ V. J. nežinojo, kadangi įsakymas dėl ankstesnės nuobaudos skyrimo ieÅ¡kovui buvo įteiktas jau paskyrus antrÄ jÄ nuobaudÄ . Teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo už pakartotinį drausmės pažeidimÄ (Lietuvos Respublikos DK 136 str. 2 d. 1 p.), kuris įvyko iki ankstesnės drausminės nuobaudos paskyrimo dienos, todėl vien dėl Å¡ios priežasties atleidimas iÅ¡ darbo pripažintinas neteisėtu (LAT 2000-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2000).

Antrosios drausminės nuobaudos paskyrimo metu ieÅ¡kovas nežinojo apie ankstesnės drausminės nuobaudos paskyrimÄ , todėl ir dėl Å¡ios priežasties atleidimas iÅ¡ darbo pripažintinas neteisėtu. Be to, pirmosios drausminės nuobaudos skyrimas neatliko darbo drausmės užtikrinimo darbovietėje funkcijos, jos poveikio pasekmės ir prevenciniai tikslai neįgyvendinti, nes jau kitÄ darbo dienÄ ieÅ¡kovui buvo skirta antroji nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo.Pripažinus, kad ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo Lietuvos Respublikos DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu, yra neteisėtas, spręstinas klausimas dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo Lietuvos Respublikos DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu, teisėtumo.Atleisti darbuotojÄ Lietuvos Respublikos DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu galima tik darbuotojui Å¡iurkščiai pažeidus darbo pareigas, tačiau ir tokiu atveju turi bÅ«ti laikomasi drausminės nuobaudos skyrimo taisyklių.

Pagal Lietuvos Respublikos DK 235 str. 1 d. nuostatas Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu pripažįstamas toks darbo drausmės pažeidimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama darbo pareigoms. Å io straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardyta deÅ¡imt Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo atvejų, bet Å¡is sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, galimi ir kitokie nusižengimai, kuriais Å¡iurkščiai pažeidžiama darbo tvarka (Lietuvos Respublikos DK 235 str. 2 d.).

Atsakovo 2014-09-11 įsakyme nurodyti darbo drausmės pažeidimai į Lietuvos Respublikos DK 235 str. 2 d. 1–10 p. nurodytus atvejus nepatenka. Lietuvos Respublikos DK 235 str. 2 d. 11 p. nurodyta, kad Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali bÅ«ti laikomi ne tik Å¡io straipsnio 2 d. 1–10 p. nurodyti pažeidimai, bet ir kiti nusižengimai, kuriais Å¡iurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 45 „Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimÄ pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje“ 9.11 punkte iÅ¡aiÅ¡kino, kad Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu pagal Lietuvos Respublikos DK 235 str. 2 d. 11 p. gali bÅ«ti laikoma:

a) kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka;

b) kitas nusižengimas, kuris, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos DK 235 str. 2 d. 1–10 p. iÅ¡dėstytÄ Ä¯statymo leidėjo pozicijÄ dėl darbo drausmės pažeidimų, kaip Å¡iurkščių, vertinimo, pagal savo pobÅ«dį, pasekmes, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeista darbo tvarka (pavyzdžiui, darbuotojo tyčinis darbdavio turto sunaikinimas; darbuotojo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, iÅ¡davimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, įvykdytas nusižengimas, dėl kurio jis netenka pasitikėjimo dirbti jam pavestÄ darbÄ ; ir kt.).Kai už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ atleistas iÅ¡ darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ teismine tvarka, darbdavys (atsakovas) turi įrodyti nusižengimo kvalifikavimÄ Å¡iurkščiu.

Teismas, vertindamas drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo – teisėtumÄ , turi atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (Lietuvos Respublikos DK 238 str.). Be to, atsižvelgiant į tai, kad Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas darbo teisiniuose santykiuose kvalifikuojamas kaip vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų, darbuotojas, kurio darbo sutartis pasibaigia tokiu pagrindu, darbo rinkoje vertinamas nepalankiai ir turi blogas sÄ lygas konkuruoti su kitais pretendentais į darbo vietas (LAT 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2006).

Dėl Å¡ios priežasties darbdavys atleisti darbuotojÄ tokiu pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas.Siekiant nustatyti atleidimo teisėtumÄ , pagal Lietuvos Respublikos DK 136 str. 3 d. 2 p. dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo (Lietuvos Respublikos DK 235 str. 2 d. 11 p.), bÅ«tina nustatyti: pirma, ar atsakovo lokaliniuose teisės aktuose ieÅ¡kovo padarytas nusižengimas įvardijamas kaip Å¡iurkÅ¡tus; antra, jei pažeidimas neįvardijamas kaip Å¡iurkÅ¡tus, ar tai yra kitas nusižengimas, kuris, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos DK 235 str. 2 d. 1–10 p. iÅ¡dėstytÄ Ä¯statymo leidėjo pozicijÄ dėl darbo drausmės pažeidimų, kaip Å¡iurkščių, vertinimo, pagal savo pobÅ«dį, pasekmes, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeista darbo tvarka.Darbo tvarkos taisyklių 17.1. p. yra iÅ¡vardinti Å¡iurkÅ¡tÅ«s darbo drausmės pažeidimai, tačiau ieÅ¡kovo padarytas nusižengimas aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nėra įvardijamas kaip Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas.

IÅ¡analizavus atsakovo lokalinius teisės aktus, t.y. darbo tvarkos taisykles (t. I, b. l. 96-120), gamybos vadovo pareiginius nuostatus (t. I, b. l. 76-79), padalinių vadovų pareigų, darbuotojų saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos srityse apraÅ¡ymÄ (t. I, b. l. 83-84), konstatuotina, kad ieÅ¡kovo padarytas nusižengimas nėra įvardijamas kaip Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas, todėl teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos DK 235 str. 2 d. 1-10 p., vertina, ar 2014-09-05 ir 2014-09-09 nusižengimas pagal savo pobÅ«dį, pasekmes, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeista darbo tvarka.Atsakovas nurodo, kad 2014-09-05 ir 2014-09-09 ieÅ¡kovas trukdė darbuotojams dirbti ir savo asmeniniu mobiliuoju telefonu neteisėtai filmavo bendrovės ceche gaminamos produkcijos gamybos procesÄ , gamybos įrengimus, gaminamÄ produkcijÄ , taip pat dirbančius darbuotojus.

IeÅ¡kovas, nepaisydamas direktorės daugkartinių įspėjimų, iÅ¡sakytų darbo metu 2014-09-09, nefilmuoti bendrovės komercines paslaptis sudarančiÄ informacijÄ , netrukdyti darbuotojams dirbti ir nurodymų tinkamai vykdyti savo darbo funkcijas, toliau tęsė neteisėtus veiksmus ir filmavo savo asmeniniu mobiliuoju telefonu bendrovės ceche gaminamos produkcijos gamybos procesÄ , gamybos įrengimus, gaminamÄ produkcijÄ . IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis nefilmavo gaminamos produkcijos gamybos proceso, gamybos įrengimų ir jokios informacijos, sudarančios bendrovės komercinę patalpÄ , iÅ¡ bendrovės patalpų neiÅ¡nešė, jos niekam neatskleidė ir neperdavė jokiems tretiesiems asmenims.

IeÅ¡kovas, prieÅ¡ingai nei nurodo atsakovas, teigia, kad iÅ¡ bendrovės direktorės nei 2014-09-05, nei 2014-09-09 negavo jokių pastabų ir įspėjimų dėl asmeninio mobiliojo telefono naudojimo, jam nebuvo uždrausta naudotis mobiliuoju telefonu darbo reikalais, niekas netikrino jo mobiliojo telefono, neprašė pateikti neva nufilmuotos medžiagos, be to, kaip nurodo ieÅ¡kovas, telefone nėra filmavimui reikalingos kameros.Teismas atsižvelgia į tai, kad 2014-09-11 įsakyme dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo skyrimo, atsakovas netiksliai formulavo atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ , nurodydamas, kad ieÅ¡kovas padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ (Lietuvos Respublikos DK 235 str.), tačiau neįvardijo Å¡io straipsnio tikslios dalies bei punkto, tuo apsunkindamas ieÅ¡kovo galimybes gintis.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje ginčijo atleidimo iÅ¡ darbo pagal Lietuvos Respublikos DK 235 str. 2 d. 2 p. teisėtumÄ (t. I, b. l. 2-7) ir tik atsakovui pateikus atsiliepimÄ konstatuota, kad ieÅ¡kovas atleistas remiantis Lietuvos Respublikos DK 235 str. 2 d. 11 p. (t. I, b. l. 38-47). Teismas Å¡ioje byloje jau pasisakė dėl Lietuvos Respublikos DK 240 str. 1 d. įtvirtinto reikalavimo pasiaiÅ¡kinti dėl nusižengimo padarymo, todėl teismas nesikartoja, tačiau įvertina tai, kad atsakovas, kaip ir ankstesnės drausminės nuobaudos skyrimo metu, neįteikė ieÅ¡kovui nurodymo pasiaiÅ¡kinti. 2014-09-10 nurodymo pasiaiÅ¡kinti antrajame lape (t.

I, b. l. 61-62) bendrovės darbuotojų pažymėta, kad ieÅ¡kovas atsisakė priimti nurodymÄ pasiaiÅ¡kinti, nurodymas yra be registracijos numerio, jame nenustatytas terminas pasiaiÅ¡kinti. Teismas nenustatė, kad atsakovas bÅ«tų svarstęs galimybę įteikti ieÅ¡kovui nurodymÄ pasiaiÅ¡kinti kitais bÅ«dais ar bÅ«tų bandęs jį įteikti kitomis priemonėmis (pavyzdžiui, siunčiant paÅ¡tu), neiÅ¡klausė ieÅ¡kovo pozicijos, nevertino jo veiksmų teisėtumo, vienaÅ¡aliÅ¡kai vertino padarytÄ nusižengimÄ , todėl konstatuoja, kad atsakovas nepagrįstai drausminę nuobaudÄ skyrė neturėdamas darbuotojo pasiaiÅ¡kinimo.Kaip nurodo atsakovas, ieÅ¡kovas neteisėtus veiksmus atliko 2014-09-05 ir 2014-09-09, tačiau, jokių duomenų apie tai, kad 2014-09-05 ieÅ¡kovas bÅ«tų kaip nors įspėtas apie daromÄ darbo drausmės pažeidimÄ , į bylÄ nėra pateikta.

Atsakovas teismui pateikė 2014-09-05 bendrovės pakuotojo R. V. tarnybinį praneÅ¡imÄ apie tai, kad prie surinkėjų stalo ieÅ¡kovas darbo metu filmavo fotoaparatu (t. I, b. l. 87), tačiau apie šį įvykį pateiktas tarnybinis praneÅ¡imas yra be registracijos numerio, tik nurodant, kad gautas 2014-09-05, jokių duomenų apie minėto praneÅ¡imo įtraukimÄ Ä¯ apskaitÄ nėra, be to nei viename iÅ¡ gautų tarnybinių praneÅ¡imų, įskaitant 2014-09-09 tarnybinius praneÅ¡imus, nėra bendrovės direktorės rezoliucijos dėl pavedimo tirti įvykio aplinkybes (t.

I, b. l. 60, 81-82, 87-91). Teismas Å¡ioje byloje jau pasisakė, kad netikslus gautų dokumentų registravimo ir apskaitymo bendrovėje pažeidimas laikytinas neesminiu ir įtakos drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumui neturi, tačiau sudaro prielaidas dokumentų neįtraukimui į apskaitÄ , jų pakeitimui ar paÅ¡alinimui iÅ¡ apskaitos.Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovas pažeidė 2010-11-22 įsipareigojimÄ neatskleisti žodžiu, raÅ¡tu ar kitokiu bÅ«du paÅ¡aliniams asmenims jokios komercinės, dalykinės, finansinės bei kitokios konfidencialios informacijos, tačiau jokių duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų atskleidęs komercines paslaptis tretiesiems asmenims, atsakovas teismui nepateikė.

Atsakovas, pateikdamas atsiliepimÄ nurodo, kad ieÅ¡kovas padarė ne Lietuvos Respublikos DK 235 str. 2 d. 2 p. įtvirtintÄ pažeidimÄ (komercinės paslapties atskleidimas tretiesiems asmenims), o kitÄ Å¡iurkÅ¡tų pažeidimÄ , todėl konstatuotina, kad ieÅ¡kovas tretiesiems asmenims neatskleidė konfidencialios informacijos ir 2010-11-22 įsipareigojimo, ir gamybos vadovo pareiginių nuostatų 50 p. nepažeidė, todėl atsakovo argumentas, kad ieÅ¡kovas pažeidė 2010-11-22 įsipareigojimÄ , kuris sietinas su Lietuvos Respublikos DK 235 str. 2 d. 2 p. įtvirtintu pažeidimu, yra nepagrįstas.Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 str. 7 d.

įtvirtinta, kad informacijÄ , kuri laikoma bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi (iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytÄ vieÅ¡Ä informacijÄ ), nustato bendrovės valdyba, o jai nesant – kitas kompetentingas bendrovės valdymo organas. Atsakovo pateiktų darbo tvarkos taisyklių 11.1 p. įtvirtinta, kad komercinių paslapčių sÄ raÅ¡as patvirtintas darbdavio įsakymu, kuriame nurodoma kokia informacija ir žinios yra laikomos komercinėmis paslaptimis, kokia atsakomybė jiems taikoma už tų paslapčių atskleidimÄ , o 11.2 p. nurodyta, kad su darbuotojais, kurie žino ir saugo paslaptis, turi bÅ«ti sudaryta komercinių paslapčių saugojimo sutartis (t.

I, b.l. 113). Atsakovas teismui nepateikė nei bendrovės valdybos nustatyto komercinių paslapčių sÄ raÅ¡o, nei įsakymo, kuriame bÅ«tų nustatytas komercinių paslapčių sÄ raÅ¡as bei atsakomybė už paslapčių atskleidimÄ , nei komercinių paslapčių saugojimo sutarties, kuri bÅ«tų pasiraÅ¡yta tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo. Teismas konstatuoja, kad darbo tvarkos taisyklėse įtvirtintas komercinių paslapčių sÄ raÅ¡as yra tik bendro ir deklaratyvaus pobÅ«džio bei nukreipiantis į kitus lokalinius teisės aktus, kuriuose iÅ¡samiai reglamentuota komercinių paslapčių saugojimo tvarka.

Lokalinių teisės aktų (darbo tvarkos taisyklių, komercinių paslapčių sÄ raÅ¡o, pareiginių nuostatų, veiklos nuostatų ir pan.) priėmimas ir tinkamas įforminimas yra darbdavio pareiga, todėl už tokių dokumentų netinkamÄ Ä¯forminimÄ ar neparengimÄ atsakomybė tenka pačiam darbdaviui.Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamas darbo drausmės pažeidimas atsakovo lokaliniuose teisės aktuose nėra tiesiogiai nurodytas kaip Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas. Šį pažeidimÄ kaip Å¡iurkÅ¡tų įvertino pats atsakovas, tačiau byloje atsakovas nepateikė įtikinamų teisinių argumentų (įrodymų), pagrindžiančių pažeidimo kvalifikavimÄ kaip Å¡iurkÅ¡tų (Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis).

Su ieÅ¡kovu nebuvo pasiraÅ¡yta komercinių paslapčių saugojimo sutartis, nepriimtas įsakymas dėl komercinių paslapčių sÄ raÅ¡o sudarymo bei taikomos atsakomybės už komercinių paslapčių atskleidimÄ , 2010-11-22 įsipareigojimo ieÅ¡kovas nepažeidė, nes pats atsakovas pripažino, jog ieÅ¡kovas neatskleidė komercinės paslapties tretiesiems asmenims, atsakovas negavo ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinimo dėl nusižengimo, neobjektyviai, vienaÅ¡aliÅ¡kai ir skubotai priėmė įsakymÄ dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo, netikrino ir nepaėmė iÅ¡ ieÅ¡kovo telefono, kuriuo galimai buvo filmuojama, neprašė pateikti ieÅ¡kovo telefone esančių duomenų, nevertino ieÅ¡kovo elgesio tikslų ir motyvų, netyrė įvykio aplinkybių, nepateikė jokių įtikinamų įrodymų, kad ieÅ¡kovas tikrai filmavo ir iÅ¡ bendrovės teritorijos iÅ¡nešė komercines paslaptis.

Teismas konstatuoja, kad atsakovas, atleisdamas ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, nesilaikė drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, pažeidė Lietuvos Respublikos DK 240 str. 1 d., nes neįrodė, kad pareikalavo ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinti, nebandė įteikti nurodymo pasiaiÅ¡kinti kitais bÅ«dais, nurodyme pasiaiÅ¡kinti nenustatė termino pasiaiÅ¡kinimui pateikti, neįrodė, kad ieÅ¡kovas Å¡iurkščiai pažeidė tvarkÄ . Be to, pirmoji drausminė nuobauda ieÅ¡kovui buvo skirta 2014-09-10, antroji 2014-09-11, t.y. kitÄ dienÄ , abu pažeidimai padaryti prieÅ¡ pirmosios drausminės nuobaudos priėmimÄ , todėl galėjo bÅ«ti tiriami kartu, nebuvo įgyvendinti drausminės nuobaudos prevenciniai tikslai, atsakovo argumentas, kad atsakovas prarado pasitikėjimÄ darbo drausmę pažeidusiu darbuotoju vertintinas kaip nepagrįstas, nes nusižengimas padarytas prieÅ¡ ankstesnės drausminės nuobaudos skyrimÄ , ieÅ¡kovui nebuvo suteikta galimybė pasiaiÅ¡kinti, prevenciniai tikslai drausmine nuobauda siekiami nebuvo ir įsitikinti ieÅ¡kovo patikimumu nebuvo galimybės. Darbo tvarkos taisyklių 1.8 p. nurodyta, kad vadovas, neskirdamas drausminės nuobaudos, turi teisę pakartotinai supažindinti darbuotojus su įmonės darbo tvarkos taisyklėmis, jei pastebi, kad darbuotojai aplaidžiai laikosi taisyklių reikalavimų (t.

I, bl. 97), tačiau atsakovas Å¡ia nuostata nesinaudojo, nepaisant to, kad ieÅ¡kovas dirbdamas bendrovėje daugiau nei 30 metų niekada nebuvo baustas drausmine tvarka, buvo premijuojamas ir skatinamas, jokių nusiskundimų apie ieÅ¡kovo elgesį ar netinkamai atliekamas pareigas nebuvo, paskirta ankstesne drausmine nuobauda prevencinių tikslų nesiekė, todėl 2014-09-11 drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo, naikintina. Pripažintina, kad darbo sutartis su ieÅ¡kovu nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos ir iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė teismui duomenų apie vidutinį ieÅ¡kovo darbo užmokestį ir neprieÅ¡taravo dėl ieÅ¡kovo pateiktos 1137,09 Eur dydžio vidutinio darbo užmokesčio sumos, laikytina, kad vidutinis ieÅ¡kovo mėnesinis darbo užmokestis yra 1137,09 Eur. Dėl darbo stažo bendrovėje IeÅ¡kovas nurodo, kad pas atsakovÄ pradėjo dirbti 1983-01-06 (tuomet įmonė vadinosi “(duomenys neskelbtini)” Ordino baldų gamybinis susivienijimas “(duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini) fabrikas, vėliau įmonė privatizuota, kelis kartus reorganizuota, todėl ne vienÄ kartÄ keitėsi pavadinimai, AB “(duomenys neskelbtini)”, AB “(duomenys neskelbtini)”, UAB “(duomenys neskelbtini)”).

Atsakovas yra Å¡ių įmonių teisių perėmėjas (t. I, b. l. 8-15). Atsakovas šį faktÄ ginčija ir nurodo, kad ieÅ¡kovas atsakovo bendrovėje pradėjo dirbti 1996-06-28.Atsakovas teismui pateikė AB “(duomenys neskelbtini)” reorganizacijos planÄ (t. II, b. l. 59-66, 70-83), kuriame nurodyta, kad bendrovė reorganizuojama į AB “(duomenys neskelbtini)”, AB “(duomenys neskelbtini)”, AB “(duomenys neskelbtini)”, kurios yra reorganizuojamos bendrovės prievolių perėmėjos. 1996-05-01 AB “(duomenys neskelbtini)” reorganizacijos balanse nurodyta, kad AB “(duomenys neskelbtini)” mokėtinos sumos ir įsipareigojimai mokesčiams, atlyginimams ir socialiniam draudimui yra 514358 Lt, iÅ¡ jų 268561 Lt – atlyginimams, 245797 Lt – socialiniam draudimui (t.

II, b. l. 77), reorganizacijos plane nurodoma, kad po reorganizacijos bendrovėje turi dirbti 60 darbuotojų. IeÅ¡kovo pateiktoje darbo knygelėje ir socialinio draudimo pažymėjime nurodyta, kad ieÅ¡kovas pradėjo dirbti 1983-01-06, 1996-06-28 įraÅ¡e nurodyta, kad dėl įmonės reorganizacijos darbo santykiai tęsiami įmonėje AB “(duomenys neskelbtini)”, 1999-08-02 įraÅ¡e nurodyta, kad dėl įmonės reorganizavimo darbo santykiai tęsiami UAB “(duomenys neskelbtini)”, jokių duomenų, kad darbo santykiai bÅ«tų nutrÅ«kę byloje nėra pateikta.1996-04-17 priėmus Darbo sutarties įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymÄ nuo 1996-05-08, su visais darbuotojais turėjo bÅ«ti sudarytos darbo sutartys.

Atsižvelgiant į šį reikalavimÄ , atsakovas sudarė sutartį su ieÅ¡kovu, tačiau nenurodė, kad darbo santykiai su juo tęsiasi nuo 1983-01-06, nors ieÅ¡kovo socialinio draudimo pažymėjime Å¡is faktas buvo įtvirtintas. Už tinkamÄ darbo sutarties įforminimÄ atsako darbdavys, todėl netinkamai įformindamas darbo sutartį, darbdavys privalo prisiimti iÅ¡ to kilusias pasekmes.Teismas vertina, kad ieÅ¡kovo darbo knygelėje ir socialinio draudimo pažymėjime aiÅ¡kiai įtvirtinta, kad darbo sutartis su ieÅ¡kovu nutraukta nebuvo, darbo santykiai buvo tęsiami nepaisant bendrovės reorganizacijos ir teisinės formos pakeitimo.

Šį faktÄ patvirtina ir AB “(duomenys neskelbtini)” reorganizacijos plane bei balanse esantys duomenys apie AB “(duomenys neskelbtini)” prisiimamas prievoles bei įsipareigojimus darbuotojų atžvilgiu, AB “(duomenys neskelbtini)” įstatų 1.2. p., kuriame nurodyta, kad AB “(duomenys neskelbtini)” įsteigta reorganizavus AB “(duomenys neskelbtini)”, o atsakovo netinkamai įforminta 1996-06-28 darbo sutartis, ir 1999-08-02 su ieÅ¡kovu sudaryta nauja darbo sutartis dėl to, kad pakeista atsakovo teisinė forma, kuri darbo santykių tęstinumui jokios įtakos nedaro, nenurodant, kad darbo santykiai su ieÅ¡kovu tęsiami, laikytini darbdavio netinkamu darbo sutarties įforminimu.

Be to, darbo tvarkos taisyklių 4.8 p. ir 5.21 p. įtvirtintas darbuotojų, priimtų iki UAB “(duomenys neskelbtini)” įsteigimo, darbo tvarkos reglamentavimas. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovas pas atsakovÄ pradėjo dirbti 1983-01-06, todėl ieÅ¡kovui priteistina 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė teismui duomenų apie vidutinį ieÅ¡kovo darbo užmokestį ir neprieÅ¡taravo dėl ieÅ¡kovo pateiktos 1137,09 Eur dydžio vidutinio darbo užmokesčio sumos, laikytina, kad vidutinis ieÅ¡kovo mėnesinis darbo užmokestis yra 1137,09 Eur.

Dėl kasmetinių atostogų IeÅ¡kovas praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovo 1571,06 Eur (5424,54 Lt) sumÄ dėl apmokėjimo už kasmetinių atostogų tvarkos pažeidimus. 2012-05-11 ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ dėl atostogų suteikimo, 2012-05-11 įsakymu Nr. 61 jam buvo suteiktos atostogos nuo 2012-05-14 iki 2012-05-20; 2013-10-02 ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ dėl atostogų suteikimo ir 2013-10-02 įsakymu jam suteiktos atostogos nuo 2013-10-03 iki 2013-10-10. Taigi, akivaizdu, jog pateikdamas praÅ¡ymus dėl atostogų likus trims ir mažiau dienų iki jų pradžios, ieÅ¡kovas turėjo suvokti, kad darbdavys negalės įgyvendinti pareigos už jas apmokėti Lietuvos Respublikos DK 176 str. 2 d. nustatytais terminais, ir, pasirinkdamas tokį savo veikimo bÅ«dÄ , su kitokia apmokėjimo tvarka iÅ¡ esmės sutiko.

Vadovaujantis minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tokios tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo susiklosčiusios aplinkybės leidžia spręsti, jog taip darbuotojas iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ atsisakyti teisės reikalauti, kad Å¡iuo pagrindu kasmetinės atostogos bÅ«tų pratęsiamos, ir už pratęstÄ laikÄ mokama kaip už kasmetines atostogas. PrieÅ¡ingas Å¡ių normų aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų Lietuvos Respublikos DK 4 str. įtvirtintų principų paneigimÄ ir nebÅ«tų suderinamas su Lietuvos Respublikos DK 35 str.

įtvirtinta Å¡alių pareiga veikti sÄ Å¾iningai ir nepiktnaudžiauti savo teise. IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad darbuotojo veiksmai dėl praÅ¡ymo atostogoms pateikimo likus mažiau kaip trims dienoms iki jų pradžios per se laikytini ne jo kalte Lietuvos Respublikos DK 176 str. 2 d. prasme, o valios iÅ¡raiÅ¡ka nukrypti nuo Å¡ioje normoje įtvirtintos apmokėjimo už kasmetines atostogas tvarkos. Kaip minėta, darbuotojas, savo veiksmais sukÅ«ręs situacijÄ , kai užmokesčio už kasmetines atostogas mokėjimas laikantis Lietuvos Respublikos DK 176 str. 2 d. nustatytų terminų tampa neįmanomas, netenka teisės Å¡iuo pagrindu reikalauti atostogas pratęsti ir už pratęstÄ laikÄ sumokėti (LAT 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2012).

Teismas vertina, kad bendrovėje buvo įprasta praktika prašymus suteikti atostogas pateikti likus mažiau trims dienoms iki atostogų pradžios. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai (t. II, b. l. 31-58). 2011-12-21 buvo gauti visų bendrovės darbuotojų prašymai suteikti atostogas, 2011-12-21 įsakymu atostogos suteiktos nuo 2011-12-22; 2012-07-05 – 2012-07-10 prašymų pagrindu, 2012-07-10 visiems bendrovėms darbuotojams suteiktos atostogos nuo 2012-07-10; 2012-12-18 prašymų pagrindu visiems darbuotojams 2012-12-19 įsakymu atostogos suteiktos nuo 2012-12-20.

Tokia tvarka bendrovėje buvo nusistovėjusi, be to, bendrovės direktorė konkliudentiniais veiksmais, rezoliucijoje nurodydama, kad sutinka iÅ¡leisti atostogų ieÅ¡kovÄ , iÅ¡reiÅ¡kė savo sutikimÄ dėl tokios praÅ¡ymų pateikimo tvarkos. Teismas konstatuoja, kad dėl netinkamai įformintų įsakymų dėl atostogų suteikimo, nenurodant už kurį darbo laikotarpį suteikiamos kasmetinės ir/ar papildomos atostogos bei jų skaičiaus, atsakingas darbdavys.Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Å¡alys konkliudentiniais veiksmais patvirtino susitarimÄ dėl kitokios apmokėjimo už kasmetines atostogas tvarkos nei nustatyta Lietuvos Respublikos DK 176 str. 2 d., todėl Å¡ioje normoje įtvirtinti pavėluoto mokėjimo padariniai netaikytini.

BÅ«tent ieÅ¡kovas teikdamas praÅ¡ymus kasmetinėms apmokamoms atostogoms paskutinę dienÄ ar likus mažiau nei trims dienoms iki atostogų pradžios, sutiko, kad jo atžvilgiu nebus taikomas Lietuvos Respublikos DK 176 str. 2 d., todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovo įsiskolinimÄ dėl apmokėjimo už kasmetinių atostogų tvarkos pažeidimus atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl neturtinės žalos IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 3475,44 Eur (12000 Lt) neturtinės žalos.Sutinkamai su Lietuvos Respublikos DK 250 straipsnio nuostatomis kaltoji darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti kitai Å¡aliai, t.y.

Å¡iuo atveju atsakovas ieÅ¡kovui, savo prieÅ¡ingais teisei veiksmais padarytÄ neturtinę žalÄ . Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė: taikant civilinę atsakomybę yra siekiama ne nubausti žalÄ padariusį darbdavį, bet kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ yra savarankiÅ¡kas pažeistų darbo sutarties Å¡alių teisių gynimo bÅ«das (Lietuvos Respublikos DK 250 straipsnis), taikomas tada, jeigu nustatomos bÅ«tinosios atsakomybės sÄ lygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryÅ¡ys, kaltė (LAT 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009).Neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo pagrindas ir darbuotojo atleidimo aplinkybės yra tokios, kurios pateisintų neturtinės žalos atlyginimÄ , nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, kaip turtinės žalos atlyginimu (kompensacija), pripažinimu atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ar grÄ Å¾inimu į darbÄ darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama.

Neturtinės žalos atlyginimÄ darbo teisiniuose santykiuose reglamentuoja Lietuvos Respublikos DK 250 str. ir Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. (LAT 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007). Nustatant neturtinės žalos dydį yra reikÅ¡mingos darbo santykius apibÅ«dinančios aplinkybės, t.y. darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, taip pat jo teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, pažeistų teisių apgynimas teismo sprendimu ir kita (LAT 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2006).

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos padarinius, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikÅ¡mės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus. Atleidimas iÅ¡ darbo visada ir kiekvienam sukelia neigiamų iÅ¡gyvenimų, tačiau atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu faktas savaime nereiÅ¡kia, jog darbuotojui padaryta neturtinės žalos (LAT 2009 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2009).

Pažymėtina, kad pareiga įrodyti bÅ«tinÄ sias darbdavio atsakomybės neturtinės žalos atlyginimo forma sÄ lygas tenka darbuotojui.IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas be įspėjimo, neiÅ¡siaiÅ¡kinęs įvykio aplinkybių, necivilizuotai, negarbingai, žeminančiu bÅ«du jį atleido iÅ¡ darbo, dėl to jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, jaučia emocinį sukrėtimÄ , jo Å¡alinasi buvę darbuotojai. Kitų objektyvių duomenų dėl padarytos žalos nepateikta. Teismas spręsdamas klausimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo atsižvelgia į tai, kad asmens teisė į darbÄ , asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė, asmens soicialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrÄ bei leidžiantis tinkamai save realizuoti bei užtikrinti socialinį asmens bei jo Å¡eimos stabilumÄ .

Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su tokiomis kraÅ¡tutinėmis teisinio poveikio darbuotojui priemonėmis, kaip atleidimas iÅ¡ darbo be įspėjimo už darbo drausmės ar kitus darbo veiklos pažeidimus. (LAT 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006). BÅ«tina atsižvelgti į tai, kad ieÅ¡kovas daugiau nei 32 metus dirbo Å¡ioje darbovietėje, drausminių nuobaudų neturėjo, pretenzijų dėl jo darbo kokybės nėra pareikÅ¡ta, buvo siekiama tendencingai jį atleisti iÅ¡ darbo, atsakovas patvirtino, kad ieÅ¡kovui buvo siÅ«loma iÅ¡eiti iÅ¡ darbo Å¡alių susitarimu, bet jis nesutiko, todėl buvo atleistas už darbo drausmės pažeidimus, ieÅ¡kovui nebuvo leista susipažinti su bendrovės lokaliniais teisės aktais, ieÅ¡kovo asmeniniai daiktai grÄ Å¾inti tik 2015-01-09, turtinė padėtis gera, nepilnamečių vaikų neturi, grÄ Å¾inti į ankstesnį darbÄ nepraÅ¡o, naujo darbo nesusirado.

Be to, atsižvelgtina ir į tai, jog mažame mieste labai greitai ir tendencingai suformuojama neigiama nuomonė apie darbuotojÄ , atleistÄ iÅ¡ darbo Lietuvos Respublikos DK 136 str. 3 d. pagrindu ir pradėjusį teismo procesÄ prieÅ¡ darbdavį. Taigi, teismas konstatuoja, jog dėl neteisėto atleidimo V. J. patyrė neturtinės žalos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pats ieÅ¡kovas nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų neturtinės žalos dydį, nepateikė duomenų apie kito darbo paieÅ¡kas, tačiau remiantis protingumo kriterijais, vertinama, kad neturtinė žala jam buvo padaryta, tačiau Å¡ios žalos dydis mažintinas iki 1000 Eur.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Kadangi ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 2 d. bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Teismas konstatuoja, jog tenkintina 90 proc. ieÅ¡kovo reikalavimų, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina atitinkamo dydžio patirtų iÅ¡laidų suma, o atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo 10 proc. dydžio patirtų iÅ¡laidų suma. Lietuvos Respublikos CPK 96 str. nurodoma, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalamų daliai.

IeÅ¡kovas pagal Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 1 p. yra atleistas nuo žyminio mokesčio, tad 90 proc. dydžio žyminis mokestis, priteistinas iÅ¡ atsakovo. Tai yra, 41 Eur už neturtinio reikalavimo ir 523,50 Eur už turtinio reikalavimo, ir Å¡ios sumos 90 proc. yra 508,05 Eur.Byloje pateikti duomenys, jog ieÅ¡kovo iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti buvo 1650,56 Eur, atsakovo – 3276,20 Eur. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (TAR, 2015, Nr. 2015-03968 redakcija) patvirtintus maksimalius dydžius, bylos sudėtingumÄ , nagrinėjimo trukmę, faktines advokatų darbo ir laiko sÄ naudas, bÅ«tinybę vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokatų darbo vieta, Å¡alių elgesį proceso metu, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui.

Ä® valstybės biudžetÄ iÅ¡ atsakovo priteistinos 6,26 Eur teismo turėtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ieÅ¡kovui priteistina teismo patirtų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma nesiekia Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatyto dydžio, teismas sprendžia, jog iÅ¡ ieÅ¡kovo Å¡ios iÅ¡laidos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 93 str.).Ä®vertindamas tai, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 88, 96 str., 270 str., 410-418 str., Lietuvos Respublikos DK 250, 297, 299 str., teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-09-10 įsakymÄ Nr. 128, kuriuo ieÅ¡kovui V.

J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirta drausminė nuobauda – papeikimas.Panaikinti ir pripažinti neteisėtu atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-09-11 įsakymÄ Nr. 129, kuriuo ieÅ¡kovas V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleistas iÅ¡ darbo pagal Lietuvos Respublikos DK 136 str. 3 d. 1 ir 2 punktus.Nustatyti, kad 1999-08-02 darbo sutartis Nr. 136 tarp ieÅ¡kovo V. J. ir atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukta teismo sprendimu nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kovui V.

J. Å¡eÅ¡ių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ â€“ 6822,54 Eur dydžio.Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kovui V. J. vidutinį darbo užmokestį – 1137,09 Eur dydžio per mėnesį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2014-09-11 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Atmesti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dalyje dėl ieÅ¡kovui V. J. neiÅ¡mokėtos kompensacijos už atostogas.Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kovui V.

J. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 508,05 Eur žyminio mokesčio ir 6,26 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetÄ (įmokos kodas 5660).Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kovui V. J. 1485,50 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. J. atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 327,62 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.Sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo – 1137,09 Eur vykdyti skubiai.Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ Å akių rajono apylinkės teisme.

Teisėjas                                                                                                                                         Arturas Rauktys