c2d2d039-e1db-41c5-925a-9e5042be263c · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-496-516/2018 Teisminio proceso Nr. 2-40-3-01255-2016-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.6.2.; 3.2.4.11. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 25 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Babrungo slėnis“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1744-259/2017 pagal ieÅ¡kovės kooperatinės bendrovės „Blauzdžių agroservisas“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Babrungo slėnis“ dėl skolos, palÅ«kanų priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kooperatinė bendrovė (ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu buvo restruktÅ«rizuojama, Å¡iuo metu – bankrutuojanti, todėl toliau – ir BKB) „Blauzdžių agroservisas“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Babrungo slėnis“ 46 097,59 Eur įsiskolinimÄ , 13 578,62 Eur palÅ«kanų už praleistÄ prievolės įvykdymÄ , 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas, pripažinti negaliojančiu atsakovės vienaÅ¡aliÅ¡kai atliktÄ 2016 m. balandžio 18 d.

įskaitymÄ , priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad prasidėjus jos restruktÅ«rizavimo procesui buvo nustatyta, jog ieÅ¡kovei iki Å¡iol negražintas 46 097,59 Eur atsakovės UAB „Babrungo slėnis“ įsiskolinimas, kuris buvo fiksuotas ir 2016 m. balandžio 18 d. Skolų suderinimo akte, iÅ¡siųstame atsakovei. Minėtame akte ieÅ¡kovė nurodė, kad pagal bendrovės turimus buhalterinės apskaitos duomenis atsakovė 2016 m. balandžio 15 d. duomenimis yra skolinga 46 097,59 Eur sumÄ , bei pažymėta, jog jeigu per 10 dienų nebus gautas pasiraÅ¡ytas 1 egz. akto, skolos likutis bus laikomas teisingu.

Nei prieÅ¡taravimų, nei pasiraÅ¡yto akto ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovės negavo iki kol atsakovė pateikė vienaÅ¡aliÅ¡kai pakoreguotÄ skolų suderinimo aktÄ teismui. Tačiau, ieÅ¡kovės teigimu, ji neturi jokių dokumentų, patvirtinančių užskaitos atlikimÄ ar prievolės atsakovei egzistavimÄ . Kadangi atsakovė neturėjo prieÅ¡prieÅ¡inio vienarÅ«Å¡io reikalavimo ieÅ¡kovei, ieÅ¡kovė papildomai praÅ¡o pripažinti negaliojančiu atsakovės atliktÄ 2016 m. balandžio 18 d. įskaitymÄ .

3. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad pagal jos turimus duomenis, atsakovės įsiskolinimas atsirado dėl ieÅ¡kovės atliktų mokėjimų (bankinių pavedimų) už atsakovės prievoles tretiesiems asmenims. Nuo 2009 m. vasario 5 d. iki 2010 m. spalio 31 d. ieÅ¡kovė atliko pavedimus už atsakovės prievoles už bendrÄ 38 894,25 Eur (134 227,07 Lt) sumÄ . Atsakovė pagal kasos pajamų orderį serija KB Nr.00254 įmokėjo į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ 1 774,88 Eur (6 128,29 Lt). Tuo pagrindu liko 37 119,37 Eur atsakovės įsiskolinimas.

Taip pat pagal 2011 m. rugsėjo 9 d. Kasos pajamų orderio kvitÄ serija BS Nr. 11 KB „Blauzdžių agroservisas“ suteikė 6 082,02 Eur (21 000 Lt) paskolÄ atsakovei, kurios atsakovė nėra grÄ Å¾inusi. Paskola nebuvo terminuota, todėl atsakovė privalo jÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei pareiÅ¡kus reikalavimÄ . IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad 2013 m. kovo 14 d. atliko 2 896,20 Eur (10 000 Lt) mokėjimÄ už atsakovę – lėšos buvo skirtos UAB „Babrungo slėnis“ įsipareigojimams pagal 2007 m. gruodžio 17 d. kredito sutartį dengti.

Taigi, ieÅ¡kovei įvykdžius prievoles už atsakovę bendrai už 40 015,57 Eur (37 119,37 Eur + 2 896,20Eur = 40 015,57 Eur), ji įgijo teisę reikalauti Å¡iÄ sumÄ priteisti iÅ¡ atsakovės. Bendra atsakovės neįvykdytų prievolių ieÅ¡kovei suma sudaro 46 097,59 Eur (40 015,57+6 082,02 Eur). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 46 097,59 Eur skolos, 6 proc. metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2016 m. spalio 12 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 490 Eur turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, o kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė, priteisdamas valstybei iÅ¡ atsakovės 7,90 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės nurodytomis aplinkybėmis susidarė atsakovės 46 097,59 Eur (38 894,25 Eur + 2 896,20 Eur + 6 082,02 Eur – 1 774,88 Eur) skola ieÅ¡kovei. Skolos susidarymo fakto bei skolos dydžio atsakovė neginčijo, tačiau įrodinėjo, kad ieÅ¡kovė taip pat yra skolinga atsakovei 67 287,93 Eur sumÄ , todėl atsakovė įstatymo nustatyta tvarka yra atlikusi tarp Å¡alių susidariusių skolų įskaitymÄ , po kurio ieÅ¡kovė neteko reikalavimo teisės į ieÅ¡kinyje nurodomÄ skolos sumÄ .

6. Pasisakydamas dėl atsakovės įrodinėjamos 35 737,42 Eur ieškovės skolos už parduotas karves, teismas, įvertinęs liudytojų duotus parodymus, nustatė, kad UAB „Babrungo slėnis“ 2009 – 2010 metais pardavė gyvulius UAB „Daigintras“ ir UAB „Utenos mėsa“, o pinigus grynais pinigais pagal pinigų išmokėjimo kvitus iš minėtų bendrovių gavo UAB „Babrungo slėnis“ direktorius D. Ž., bei fiziniai asmenys E. S., E. C.. Kad nurodyti asmenys būtų perdavę gautus pinigus ieškovei KB „Blauzdžių agroservisas“, jokių įrodymų, teismo vertinimu, byloje nėra, todėl teismas nurodė netikintis ir atmetantis liudytojų D.

Ž. ir E. S. teiginius, kad jie perdavė pinigus ieÅ¡kovei. Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumÄ ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad atsakovė nepagrindė įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis teiginių, jog ieÅ¡kovė 2009 – 2010 metais gavo pinigus už UAB „Babrungo slėnis“ parduotus galvijus (35 737,42 Eur) ir kad dėl to ieÅ¡kovė yra skolinga atsakovei 35 737,42 Eur sumÄ .

7. Pasisakydamas dėl atsakovės įrodinėjamos ieÅ¡kovės 20 158,82 Eur skolos už perduotÄ kilnojamÄ jį turtÄ (gardus, girdyklas, melžimo aikÅ¡teles, melžimo aparatÄ , siurblį), teismas nurodė, kad jokių raÅ¡ytinių įrodymų (perdavimo–priėmimo akto, buhalterinių dokumentų), kad UAB „Babrungo slėnis“ yra perdavęs KB „Blauzdžių agroservisas“ minėtÄ kilnojamÄ jį turtÄ , atsakovė nepateikė. Be to, teismas pažymėjo, kad tuometinis UAB „Babrungo slėnis“ direktorius D.

Ž. paaiÅ¡kino, jog jam žinoma apie gardų, girdyklų, melžimo aikÅ¡telių, melžimo aparato, siurblio perdavimÄ Ä¯ bendrovę „Panoterių Å«kis“, tokį paliepimÄ , liudytojo teigimu, jam davė bendrovės akcininkas O. K. R.. Liudytojas S. Č. paaiÅ¡kino, kad dalyvavo perduodant gardus, girdyklas, melžimo aikÅ¡teles, melžimo aparatÄ , siurblį KB „Blauzdžių agroservisas“, joks perdavimo–priėmimo aktas nebuvo suraÅ¡ytas, jam nurodymÄ iÅ¡montuoti įrenginius davė tuometinis UAB „Babrungo slėnis“ direktorius D.

Ž. telefonu, ir liudytojas žino, kad D. Ž. minėtus gardus, melžimo aikÅ¡teles pervežė į Panoterių Å«kį. Teismo vertinimu, pirmiau nurodytų faktinių aplinkybių visuma paneigia atsakovės įrodinėjamÄ aplinkybę, kad kilnojamasis UAB „Babrungo slėnis“ turtas – gardai, girdyklos, melžimo aikÅ¡telės, melžimo aparatas, siurblys – buvo perduotas ieÅ¡kovei.

8. Teismas, konstatavęs, kad atsakovė nėra pateikusi įrodymų, patvirtinančių jos turimÄ ir galiojantį 67 287 Eur reikalavimÄ Ä¯ ieÅ¡kovę, pripažino, jog vien dėl to atsakovė neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo atlikti įskaitymo. Teismas nurodė nelaikantis liudytojo S. Č. paaiÅ¡kinimus, kad jis į gautÄ 2016 m. balandžio 18 d. skolų suderinimo aktÄ ranka įrašė ieÅ¡kovės skolÄ ir tokį aktÄ po kurio laiko iÅ¡siuntė ieÅ¡kovei paprastu paÅ¡tu, pakankamu pagrindu pripažinti, jog atsakovė ieÅ¡kovei tinkamai pranešė apie įskaitymÄ . Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas pripažino negaliojančiu atsakovės atliktÄ vienaÅ¡alį tarpusavio skolų su ieÅ¡kove įskaitymÄ .

9. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovės praÅ¡omų priteisti palÅ«kanų, teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovė ir atsakovė, prieÅ¡ pervedant pinigus ar po to, susitarė dėl minėtų sumų grÄ Å¾inimo terminų, todėl teismas vertino, jog atsakovės prievolės grÄ Å¾inti susidariusios skolos sumÄ yra neterminuotos. Teismas pažymėjo, kad kadangi ginčo prievolės atsiskaityti yra neterminuotos, jų vykdymas galimas tik pareikalavus, o byloje nėra jokių duomenų, jog nustatyta tvarka ieÅ¡kovė bÅ«tų pareikalavusi grÄ Å¾inti susidariusiÄ skolÄ .

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė pareikalavo grÄ Å¾inti skolos sumÄ tik kreipdamasi į Å akių rajono apylinkės teismÄ 2016 m. spalio 10 d. pareiÅ¡kimu, todėl atmestinas ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti 13 578,62 Eur palÅ«kanų sumÄ . III. Apeliacinio skundo argumentai 10. UAB „Babrungo slėnis“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba panaikinti sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteista 25 156,70 Eur ir priimti Å¡ioje dalyje naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 10.1. Atsakovė dar 2017 m. liepos 3 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad susipažinus su apskaitos žurnalais matyti, jog kaip atsakovės gautos lėšos yra užfiksuotas gyvulių pardavimas pagal ieÅ¡kovės 2009 m. kovo 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ GAA Nr. 8084335, 8084336, 8084337, suma – 42 816,00 Lt (12 400,37 Eur). Tačiau iÅ¡ Å¡ios sÄ skaitos matyti ir tai, kad ieÅ¡kovė gyvulius yra pardavusi ne atsakovei, o įmonei KroesEn Jansma VDF, atsakovė Å¡ioje sÄ skaitoje nurodytais gyvuliais nedisponavo ir jų niekada neturėjo, todėl ieÅ¡kovė nepagrįstai iÅ¡ atsakovės reikalauja 12 400,37 Eur.

Teismas sprendime nepagrįstai nurodo, kad atsakovė neginčijo 46 097,57 Eur skolos ieÅ¡kovei, nes atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė nurodė, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka ir prašė jį atmesti visiÅ¡kai, o papildomai minėtuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose aiÅ¡kiai nurodė, kad nesutinka su 42 816,00 Lt (12 400,37 Eur) reikalavimo suma. Å iuo atveju ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė netinkamam atsakovui, ieÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų, kad karvės pagal 2009 m. kovo 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ GAA Nr. 8084335, 8084336, 808433 buvo perduotos atsakovei, tačiau Å¡ių aplinkybių teismas skundžiamame sprendime visiÅ¡kai neanalizavo. 10.2.

Teismo išvados, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovė yra gavusi pinigines lėšas iš UAB „Utenos mėsa“ ir UAB „Daigintras“ už atsakovės pastariesiems parduotus galvijus, nepagrįstos, nes teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir įrodymus, kad teisiniuose santykiuose tarp ieškovės ir atsakovės, fiziniai asmenys E. S. ir E. C. nėra pašaliniai tretieji asmenys, o yra tiesiogiai susiję su ieškove ir yra jos atstovai. E. S. laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 16 d. iki 2013 m. gegužės 3 d. buvo ieškovės vienasmenis valdymo organas – administracijos vadovas.

Liudydamas teisme E. S. nurodė, kad E. C. buvo ieÅ¡kovės darbuotoja – fermos vedėja, kuri taip pat turėjo teisę priimti pinigus. Atsakovės prievolės ieÅ¡kovei atsirado laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 5 d. iki 2010 m. spalio 31 d. bei 2011 m. rugsėjo 9 d. ir 2013 m. kovo 14 d. Atsakovė neturėjo jokių tarpusavio prievolių su fiziniais asmenimis E. S. ir E. C., todėl visos jų gautos sumos yra susijusios su ieÅ¡kovės ir atsakovės tarpusavio prievolėmis. Pinigų gavimÄ pagal kiekvienÄ iÅ¡ byloje esantį pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ yra pripažinęs teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. S..

Jeigu piniginės lėšos yra sumokamos juridinio asmens valdymo organui, tai laikoma, kad Å¡ias pinigines lėšas gavo juridinis asmuo. IÅ¡ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.44 straipsnio taip pat matyti, kad jei prievolė įvykdoma juridinio asmens valdymo organui ar juridinio asmens atstovui, tai laikoma tinkamu prievolės juridiniam asmeniui įvykdymu. Kad toks buvo atsakovės prievolių vykdymas, patvirtina tai, jog E. S. 6 128,29 Lt, gautus pagal 2010 m. sausio 12 d. pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ Nr. 031307, įnešė į ieÅ¡kovės kasÄ ir pastaroji Å¡ias aplinkybes pripažįsta, nes Å¡ia suma mažina savo reikalavimus.

Taigi, teismas nepagrįstai 44 045,07 Lt (12 856,87 Eur) nepripažino, kaip atsakovės prievolės ieÅ¡kovei įvykdymo. 10.3. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad D. Ž., E. S., E. C. neperdavė ieÅ¡kovei piniginių lėšų, o tai iÅ¡ esmės lemia, jog yra suformuluojama prievolė Å¡iems asmenims atsiskaityti su atsakove už gautus pinigus. Tačiau D. Ž., E. S. ir E. C. iÅ¡ viso nebuvo įtraukti į bylÄ , todėl teismas padarė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimÄ , o tai absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. 10.4.

Esant ginčo Å¡alių tarpusavio įsipareigojimams, prievolės buvo sudengiamos. TokiÄ praktikÄ tarp Å¡alių patvirtina ir ieÅ¡kovės pateikti atsiskaitymų apskaitos žurnalai, kuomet tarpusavio įsipareigojimai buvo sudengiami kiekvienos operacijos metu, o kiekvienų metų ar mėnesio pabaigoje iÅ¡vedamas bendras įsipareigojimų balansas. Todėl vien atsakovės prievolių įvykdymas ieÅ¡kovei yra pakankamas prievolių įvykdymui ar įskaitymui pripažinti nuo prievolės įvykdymo momento.

Atsakovės vadovo S. Č. 2016 m. balandžio 18 d. skolų suderinimo akte fiksuotas įskaitymas tik patvirtina, kad Å¡alių tarpusavio prievolės buvo sudengiamos ir iÅ¡vedamas prievolių likutis, o ne reikalaujama apmokėti visa susidariusi skola. S. Č. parodė, kad suderinimo aktÄ iÅ¡siuntė ieÅ¡kovei paprastu paÅ¡tu, tai atitiko įprastÄ susiraÅ¡inėjimo praktikÄ , nes prievolių sudengimai buvo vykdomi, net nesiunčiant praneÅ¡imų, o tiesiog po kiekvienos operacijos, tad tokį praneÅ¡imÄ apie įskaitymÄ teismas nepagrįstai laikė netinkamu.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos tesimo teisėjų kolegija, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atsakovės UAB „Babrungo slėnis“ apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

12. Apeliantės UAB „Babrungo slėnis“ įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai teigdamas, kad atsakovė neginčijo ieÅ¡kovės BKB „Blauzdžių agroservisas“ praÅ¡omos priteisti iÅ¡ atsakovės 46 097,59 Eur sumos, neanalizavo atsakovės raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodytų aplinkybių, jog ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad pagal ieÅ¡kovės pridėtas 2009 m. kovo 31 d. PVM sÄ skaitas faktÅ«ras Serija GAA Nr. 8084335, 8084336 ir 8084336 karvės iÅ¡ tikrųjų buvo parduotos bÅ«tent atsakovei, ir todėl nepagrįstai iÅ¡ atsakovės priteisė Å¡iose sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytÄ 42 816 Lt (12 400,37 Eur) sumÄ .

Apeliantės teigimu, teismas taip pat neįvertino aplinkybių, kad fiziniai asmenys E. S. ir E. C. priėmė pinigus iÅ¡ UAB „Utenos mėsa“ ir „Daigintras“, kurioms atsakovė pardavė galvijus, kaip teisėti ieÅ¡kovės atstovai, todėl nepagrįstai nepripažino, kad buvo tinkamai įvykdyta 12 856,87 Eur atsakovės prievolė ieÅ¡kovei. Be to, nurodydamas, kad D. Ž., E. S. ir E. C. neperdavė lėšų ieÅ¡kovei, teismas, apeliantės vertinimu, suformulavo prievolę Å¡iems asmenims atsiskaityti su atsakove už gautus pinigus, t. y. pasisakė dėl neįtrauktų į bylÄ asmenų materialinių teisių ir pareigų.

Galiausiai, atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė netinkamu S. Č. paliudytÄ praneÅ¡imÄ ieÅ¡kovei apie atliktÄ Ä¯skaitymÄ , iÅ¡siunčiant skolų suderinimo aktÄ , tuo labiau kad tarp bylos Å¡alių susiklosčiusi praktika patvirtina, jog tarpusavio prievolės buvo sudengiamos, net nesiunčiant atskirų praneÅ¡imų.

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reguliavimÄ ir teismų praktikÄ , priėjo iÅ¡vadÄ , kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iÅ¡ esmės teisingÄ bei teisėtÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

14. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos ir kÄ pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovė, remdamasi laikotarpiu nuo 2009-02-05 iki 2010-10-31 jos atliktais mokėjimais už atsakovės UAB „Babrungo slėnis“ prievoles tretiesiems asmenims, 2013-03-14 atliktu mokėjimu atsakovės prievolei pagal kredito sutartį įvykdyti ir 2011-09-09 ieÅ¡kovės atsakovei suteikta bet negrÄ Å¾inta paskola, prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 46 097,59 Eur dydžio skolÄ .

15. Atsakovė, nesutikdama su ieÅ¡kovės reikalavimu ir praÅ¡ydama ieÅ¡kinį atmesti, teigė, kad ieÅ¡kovė atsakovei taip pat buvo skolinga 67 287,93 Eur, todėl atsakovė atliko įskaitymÄ , atsakovės tuometiniam direktoriui S. Č. padarius įraÅ¡Ä ieÅ¡kovės atsakovei siųstame 2016-04-18 skolų suderinimo akte ir iÅ¡siuntus pastarÄ jį aktÄ su įraÅ¡u ieÅ¡kovei, po kurio (įskaitymo), atsakovės teigimu, ieÅ¡kovė ne tik neteko reikalavimo teisės į atsakovę, bet ir pati dar liko skolinga atsakovei UAB „Babrungo slėnis“.

16. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas prieÅ¡prieÅ¡inis vienarÅ«Å¡is reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibÅ«dintas pagal pareikalavimo momentÄ . Pagal CK 6.131 straipsnio 1 dalį, įskaitymui pakanka vienos prievolės Å¡alies pareiÅ¡kimo.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, formuojamoje aiÅ¡kinant ir taikant įskaitymÄ reglamentuojančias materialiosios teisės normas, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įskaitymas – vienaÅ¡alis sandoris, jam pakanka vienos prievolės Å¡alies pareiÅ¡kimo, kuriuo apie įskaitymÄ praneÅ¡ama kitai Å¡aliai. Ä®skaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės Å¡alies valios ir požiÅ«rio į tokį kontrahento veiksmÄ , jei kitai prievolės Å¡aliai kontrahentas praneÅ¡a apie šį teisinį veiksmÄ ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sÄ lygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018).

18. Nors kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad tam, jog prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka tik vienos prievolės Å¡alies valios, kartu iÅ¡aiÅ¡kinta ir tai, kad apie Å¡iÄ valiÄ kita Å¡alis turi bÅ«ti informuojama, o jeigu pareiÅ¡kimo dėl įskaitymo kitai prievolės Å¡aliai nepadaryta, t. y. neįrodyta, kad pareiÅ¡kimas yra gautas, tai neatsiranda prievolės pasibaigimo įskaitymu (CK 6.131 straipsnio 1, 2 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2004; 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2005; 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2011).

19. Tam, kad įvyktų įskaitymas, t. y. atitinkama prievolė ar jos dalis baigtųsi, įskaitymÄ atliekanti prievolės Å¡alis apie įskaitymÄ privalo praneÅ¡ti kitai prievolės Å¡aliai. Tik praneÅ¡us apie tai, kad prievolės Å¡alis įskaitė prievolės Å¡alių vienarÅ«Å¡ius prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus, įvyksta įskaitymas ir įskaitymo institutu pasinaudojusios prievolės Å¡alies turėta prievolė (ar jos dalis) kitai Å¡aliai pripažįstama pasibaigusia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2010).

20. Nagrinėjamoje byloje atsakovė įrodinėjo, kad apie atliktÄ Ä¯skaitymÄ pranešė ieÅ¡kovei persiųsdama pastarajai ieÅ¡kovės parengtÄ ir atsiųstÄ 2016-04-18 skolų suderinimo aktÄ su atitinkamu atsakovės direktoriaus S. Č. padarytu įraÅ¡u apie pačios ieÅ¡kovės turimÄ skolÄ atsakovei. Tačiau ieÅ¡kovė teigia tokio praneÅ¡imo iÅ¡ atsakovės niekada negavusi ir iki pat civilinės bylos iÅ¡kėlimo apie įskaitymÄ nieko nežinojusi, savo ruožtu atsakovė, kaip visiÅ¡kai pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, jokių įrodymų, patikimai pagrindžiančių, kad atsakovė apie įskaitymÄ iÅ¡ tikrųjų pranešė ieÅ¡kovei, nepateikė (CPK 178 straipsnis) – be S. Č. paaiÅ¡kinimų teismo posėdyje ir pateiktos 2016-04-18 akto kopijos (be jokių siuntimo paÅ¡tu žymų ar ieÅ¡kovės parašų dėl gavimo), byloje nėra jokių kitų įrodymų, kad minėtas 2016-04-18 skolų suderinimo aktas su S. Č.

įraÅ¡u ranka apie ieÅ¡koves 67 287,93 Eur skolÄ atsakovei buvo siųstas ieÅ¡kovei, kaip kad teigia atsakovė, paprastuoju paÅ¡tu ir (ar) kad ieÅ¡kovė jį buvo gavusi.

21. Nors apeliaciniame skunde atsakovė taip pat teigia, kad tarp Å¡alių buvo susiklosčiusi praktika sudengti turimas prieÅ¡prieÅ¡ines prievoles be atskiro įspėjimo apie įskaitymÄ , apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje nėra pakankamai įrodymų ir Å¡iems atsakovės argumentams pagrįsti (CK 178 straipsnis). Byloje esanti ieÅ¡kovės vidaus dokumento – atsiskaitymų apskaitos žiniaraščio už 2010 metus – kopija, prieÅ¡ingai nei interpretuoja apeliantė, niekaip nepatvirtina nei to, kad tarp Å¡alių susiklostė daugiamatė tarpusavio skolų sudengimo kiekvienÄ mėnesį ir (ar) kiekvienais metais praktika, nei tuo labiau jog apie norimÄ Ä¯vykdyti sudengimÄ (įskaitymÄ ) Å¡alys viena kitai nesiųsdavo jokių praneÅ¡imų ar kitaip apie atliktus sudengimus neinformuodavo.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu laikantis pozicijos, kad ieÅ¡kovė neteko reikalavimo teisės į atsakovę bÅ«tent dėl įvykusio įskaitymo, dėl kurio atsakovės prievolė ieÅ¡kovei visa apimtimi pasibaigė, tačiau nepateikus pakankamų įrodymų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovė buvo tinkamai informuota apie atsakovės nurodomÄ Ä¯skaitymÄ (CPK 178 straipsnis), laikytina, kad įskaitymas neįvyko ir įskaitymo institutu siekusios pasinaudoti atsakovės turėta prievolė kitai Å¡aliai (ieÅ¡kovei) pripažintina nepasibaigusia.

23. Kadangi nesant tinkamo praneÅ¡imo apie įskaitymÄ , įskaitymas, nepriklausomai nuo to, ar tenkinamos kitos CK 6.130 straipsnyje nurodytos sÄ lygos, negali įvykti, atsakovės argumentai, susiję su jos prieÅ¡prieÅ¡inio vienarÅ«Å¡io reikalavimo į ieÅ¡kovę turėjimo įrodinėjimu, atsakovei Å¡ioje byloje nepareiÅ¡kus prieÅ¡ieÅ¡kinio dėl skolos iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisimo, nebeturi teisinės reikÅ¡mės ieÅ¡kinio tenkinimo klausimui iÅ¡spręsti ir plačiau Å¡ioje nutartyje nenagrinėjami, papildomai pastebint, kad atsakovės iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės dėl, jos teigimu, turimos reikalavimo teisės į ieÅ¡kovę gali bÅ«ti kitos (atskiros) civilinės bylos nagrinėjimo objektu.

24. Atkeiptinas dėmesys, kad iÅ¡ bylos medžiagos, inter alia, atsakovės procesinių dokumentų turinio, matyti, jog atsakovė viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme proceso metu rėmėsi tik įskaitymu, kaip jos prievolės ieÅ¡kovei pasibaigimo pagrindu, o faktinėmis aplinkybėmis apie ieÅ¡kovės skolÄ atsakovei už atsakovės kitiems juridiniams asmenims (UAB „Utenos mėsa“ ir „Daigintras“) parduotos karves (už kurias pinigus, atsakovės teigimu, gavo E. S. ir E. C.), apeliantė siekė pagrįsti prieÅ¡prieÅ¡inio vienarÅ«Å¡io reikalavimo, kurį teigė įskaičiusi su ieÅ¡kovės reikalavimu, turėjimÄ .

Todėl apeliaciniame skunde atsakovės iÅ¡dėstytas argumentas, kad S. S. ir E. C. (kaip, atsakovės nuomone, teisėtų ieÅ¡kovės atstovų) gauti iÅ¡ UAB „Utenos Mėsa“ ir UAB „Daigintras“ pinigai tÅ«rėtų bÅ«ti vertinami kaip atsakovės prievolės juridiniam asmeniui (ieÅ¡kovei) per jo valdymo organus ar atstovus tinkamas įvykdymas (CK 6.44, 6.123 straipsniai), pripažintinas naujo, pirmosios instancijos teismo neanalizuoto ir atsakovės pirmosios instancijos teismui nepareikÅ¡to, faktinio prievolės pasibaigimo pagrindo nurodymu apeliaciniame skunde, kuris (argumentas) apeliacinės instancijos teismo Å¡ioje byloje nenagrinėtas, kaip pažeidžiantis CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodytÄ draudimÄ apeliacinį skundÄ grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, bei paneigiantis paties apeliacinio proceso tikslÄ bei esmę.

25. Kadangi, kaip nurodyta pirmiau, nesant įrodymų apie tinkamÄ praneÅ¡imÄ ieÅ¡kovei dėl įskaitymo, nėra pagrindo pripažinti, jog įskaitymas apskritai įvyko, ir atitinkamai klausimas dėl atsakovės galimai turimos reikalavimo teisės į ieÅ¡kovę Å¡ioje byloje nebeaktualus bei nespręstinas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, siekdama užtikrinti, kad byloje nebÅ«tų pasisakoma dėl neįtrauktų į bylÄ asmenų materialinių teisių ir pareigų, teisinio statuso, Å¡alina iÅ¡ skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies visus argumentus, susijusius su UAB „Utėnos mėsa“ ir „Daigintras“ sumokėtų už gyvulius pinigų perdavimu D. Ž., E. S. ir E. C. bei tolesniu Å¡ių pinigų likimu, kaip neturinčius Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimo teisiniam rezultatui jokios reikÅ¡mės.

26. Pripažinus, kad įskaitymas neįvyko, bylos teisingam iÅ¡nagrinėjimui aktualÅ«s tik argumentai, susiję su paties ieÅ¡kovės reikalavimo ir jo sumos (dydžio) pagrįstumu. Nors, kaip minėta pirmiau Å¡ioje nutartyje, iÅ¡ esmės viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme proceso metu apeliantė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ Ä¯rodinėjo per neva įvykusio įskaitymo aplinkybę, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės skundo argumentu, kad 2017 m. liepos 3 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose UAB „Babrungo slėnis“ buvo atkreipusi teismo dėmesį į tai, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktų 2009 m. kovo 31 d.

PVM sÄ skaitų faktÅ«rų Serija GAA Nr. 8084335, 8084336 ir 8084336 nėra galimybių nustatyti, jog karvės už 12 400,37 Eur sumÄ buvo parduotos atsakovei ir kad bÅ«tent pastaroji už jas turėtų atsiskaityti su ieÅ¡kovė, nes minėtose sÄ skaitose faktÅ«rose nėra minimas nei atsakovės pavadinimas, nei kiti jos rekvizitai ar jÄ atstovaujančių asmenų duomenys, bet minima bendrovė Kroes En Jansma VDF, o pati ieÅ¡kovė jokių paaiÅ¡kinimų Å¡iuo klausimu nenurodė. Tačiau, nors atsakovė visiÅ¡kai teisi teigdama, kad byloje nėra duomenų, jog bÅ«tent jai buvo parduotos minėtose sÄ skaitose nurodytos karvės ir (ar) kad atsakovė jomis disponavo, teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį, jog pagal 2016 m. lapkričio 21 d. pareikÅ¡to ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ , praÅ¡oma priteisti skola (46 097,59 Eur) susidarė:

1) dėl laikotarpiu nuo 2009-02-05 iki 2010-10-31 ieÅ¡kovės atliktų mokėjimų (134 227,07 Lt), patvirtintų pateiktais iÅ¡raÅ¡ais iÅ¡ banko sÄ skaitų, už atsakovės UAB „Babrungo slėnis“ prievoles tretiesiems asmenims (kreditÄ atsakovei suteikusiam bankui ir dviem kitiems juridiniams asmenims, tarp kurių nėra minima Kroes En Jansma VDF);

2) dėl 2013-03-14 atlikto mokėjimo už atsakovę, patvirtinto iÅ¡raÅ¡u iÅ¡ banko sÄ skaitos, prievolei pagal kredito sutartį įvykdyti (10 000 Lt) ir 3) dėl 2011-09-09 ieÅ¡kovės atsakovei suteiktos ir negrÄ Å¾intos paskolos (21 000 Lt), pagrįstos 2011 m. rugsėjo 9 d. UAB „Babrungo slėnis“ kasas pajamų orderio kvitu serija BS Nr. 11, iÅ¡ bendros sumos atėmus atsakovės ieÅ¡kovei pagal kasos pajamų orderį serija KB Nr.00254 sumokėtÄ 6128,29 Lt sumÄ . Kitaip tariant, ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ dėl skolos priteisimo grindė visai kitais duomenimis, o atsakovės akcentuojamos 2009 m. kovo 31 d.

PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Serija GAA Nr. 8084335, 8084336 ir 8084336, nors ir buvo pridėtos kartu su pirminiu ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimu dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, iÅ¡ esmės nei pagrindžia, nei paneigia ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti sumos dydį, savo ruožtu kitų argumentų dėl ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti skolos ir jos dydžio pagrįstumo, pavyzdžiui, dėl ieÅ¡kovės iÅ¡duotos paskolos ar dėl ieÅ¡kovės mokėjimų už atsakovę bankui pagal kredito sutartį, atsakovė nenurodė.

Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas atskirai sprendime nepasisakė dėl atsakovės raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodyto papildomo argumento, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas priėmė neteisingÄ sprendimÄ ir nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės visÄ praÅ¡omÄ 46 097,59 Eur skolos sumÄ (CPK 328 straipsnis). Be to, pastebėtina ir tai, kad atsakovė, gavusi ieÅ¡kovės 2016-04-18 skolų suderinimo aktÄ , kuriame buvo nurodyta bÅ«tent 46 097,59 Eur atsakovės skola ieÅ¡kovei, ne tik Å¡ios sumos neginčijo ir nesiuntė jokių prieÅ¡taravimų dėl nurodytos skolos ar jos dydžio ieÅ¡kovei, bet pati į bylÄ pateikė Å¡io akto kopijÄ su rankraÅ¡tiniu vadovo S. Č.

įraÅ¡u, kuriuo iÅ¡ esmės buvo pripažintas bÅ«tent toks ieÅ¡kovės reikalavimo į atsakovę teisės dydis, kokį įvardino pati ieÅ¡kovė, Å¡iÄ sumÄ (46 097,59 Eur) atsakovės direktoriui įraÅ¡ant į langelį „kreditas“ bei apskaičiuojant turimų reikalavimų skirtumÄ .

27. Apeliacinį skundÄ atmetus, atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ prieÅ¡ingos Å¡alies nepriteisiamos. IeÅ¡kovė atsiliepimo į apeliacinį skundÄ ir jokių praÅ¡ymų atlyginti jos patirtas iÅ¡laidas nepateikė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ , paÅ¡alinant iÅ¡ sprendimo motyvuojamosios dalies argumentus, kuriuose pasisakoma dėl pinigų už parduotus galvijus perdavimo D. Ž., E. S. ir E. C. ir tolesnio Å¡ių pinigų likimo. Teisėjai Rasa GudžiÅ«nienė Konstantinas Gurinas Aldona Tilindienė