c2d2bf5c-e24c-4047-9532-cfcc5381006a · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-244-618/2016(Proceso Nr. 2-06-3-07961-2015-2)Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.1.3.; 2.5.1.3.6.; 2.5.1.5.; 2.5.20.1.; 3.1.7.5.; 3.2.6.1.; 3.2.6.4.(S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 20 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Erikai Simaitei, Danguolei Gedvilaitei, Kristinai Uktverytei, dalyvaujant ieškovės UAB „Gijoneda“ atstovams Edmundui Jankui ir advokatui Laimonui Straukai, atsakovėms V.

B. ir B. Å ., atsakovių V. B. ir B. Å . atstovui advokatui Evaldui-Jonui Å oriui, tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, A. B. ir A. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „Gijoneda“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovėms V. B. ir B. Å . dėl skolos priteisimo ir kt., tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, A. B. ir A. Å ., nustatė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti atsakovių 2013-11-18 sudarytÄ sutarties nutraukimÄ tariamu ir negaliojančiu, priteisti iÅ¡ atsakovės V.

B. 921,73 Eur skolÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės B. Å . 921,73 Eur skolÄ , priteisti iÅ¡ atsakovių 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2013-10-27 tarp Å¡alių sudaryta sutartis, pagal kuriÄ ji įsipareigojo atsakovėms teikti tarpininkavimo paslaugas, susijusias su nekilnojamojo turto pirkimu – pardavimu, t.y. atsakovės dalyvaujant ieÅ¡kovei susitarė dėl žemės sklypo su gyvenamuoju namu, esančių (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo.

Minėtas pirkimo – pardavimo sandoris įvyko, tačiau atsakovės nevykdė sutarties 8.1. ir 8.2. punktų reikalavimų, pagal kuriuos kiekviena iÅ¡ atsakovių ieÅ¡kovei už suteiktas paslaugas: suteiktÄ informacijÄ , turto suradimÄ , dokumentų paruoÅ¡imÄ , turi sumokėti po 921,73 Eur. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad atsakovės 2013-11-18 susitarė, kad remiantis sutarties 5.2. punktu, sutartis yra nutraukiama dėl atsakovės V. B. kaltės, tačiau Å¡is sutarties nutraukimas buvo tariamas, juo atsakovės nesiekė sukurti teisinių padarinių, kadangi praėjus keletui dienų po sutarties nutraukimo, t.y. 2013-11-22, Å¡alys sudarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovai ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad atsakovė B. Å . vieÅ¡ojoje erdvėje patalpino skelbimÄ dėl jai priklausančio nekilnojamojo turto - žemės sklypo su gyvenamuoju namu, esančių (duomenys neskelbtini) pardavimo. Pamačiusi Å¡iÄ informacijÄ su atsakove susisiekė ieÅ¡kovės administratorė, kuri paklausė, ar agentÅ«ra gali tarpininkauti parduodant šį nekilnojamÄ jį turtÄ bei paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovei suradus pirkėjÄ už suteiktas paslaugas bus imamas mokestis.

Atsakovė su Å¡iomis sÄ lygomis sutiko, todėl ieÅ¡kovė informacijÄ apie parduodamÄ turtÄ patalpino vieÅ¡ojoje erdvėje – internetiniuose tinklalapiuose, laikraÅ¡tyje, siekdama surasti pirkėjÄ . PaaiÅ¡kino, kad į ieÅ¡kovę kreipėsi atsakovė V. B., praÅ¡ydama padėti jai surasti nekilnojamÄ jį turtÄ pirkimui. IeÅ¡kovės vadybininkas atsakovei aprodė ne vienÄ nekilnojamojo turto objektÄ ir atsakovė nusprendė, jog nori įsigyti atsakovei B. Å . priklausantį turtÄ . Å alims susiderėjus dėl pirkimo – pardavimo sÄ lygų, jos nuvyko į agentÅ«rÄ , kurioje buvo sudaryta sutartis.

Atsakovė V. B. paaiÅ¡kino, kad turtui įsigyti ji turi gauti kreditÄ , todėl Å¡alys sutartyje numatė, jog pirkimo – pardavimo sutartis turi bÅ«ti sudaryta iki 2013-12-23. Ta pačia sutartimi atsakovės įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovei už suteiktas paslaugas. 2013-11-18 atsakovė V. B. kreipėsi į ieÅ¡kovę praneÅ¡dama, kad negavo kredito nekilnojamajam turtui įsigyti, todėl Å¡alys susitarė 2013-10-27 sutartį nutraukti, o ieÅ¡kovė su atsakove V. B. susitarė dėl netesybų mokesčio.

Praėjus savaitei laiko ieÅ¡kovė sužinojo, kad atsakovės 2013-11-22 sudarė minėto nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį. Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nutraukdamos sutartį atsakovės nesiekė sutarties nutraukimo teisinių padarinių, o tiesiog norėjo apgauti ieÅ¡kovę ir iÅ¡vengti mokesčio už sutektas paslaugas.Atsakovės V. B. ir B. Å . atsiliepimu į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos 6.719 straipsnyje numatyta paslaugų teikėjo pareiga suteikti informacijÄ , t.y. prieÅ¡ sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui iÅ¡samiÄ informacijÄ , susijusiÄ su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sÄ lygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokiÄ informacijÄ , turinčiÄ Ä¯takos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį. Jeigu teikiamos paslaugos yra vieÅ¡os arba jų teikimas yra paslaugų teikėjo verslas, su Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos vieÅ¡ai susipažinti paslaugų teikėjo buveinėje ar kitoje kiekvienam galimam klientui laisvai prieinamoje vietoje.

Tačiau ieÅ¡kovė prieÅ¡ 2013-10-27 sutarties sudarymÄ iÅ¡samios informacijos joms nesuteikė. IeÅ¡kovė taip pat nepateikė duomenų apie atliktus darbus ir jų mastÄ , todėl jos reikalavimas dėl skolos priteisimo vertintinas kaip nepagrįstas. Teismo posėdžio metu atsakovės ir jų atstovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovė B. Å . paaiÅ¡kino, kad skelbimÄ apie turto pardavimÄ ji su sutuoktiniu buvo patalpinusi internete. Jiems paskambino ieÅ¡kovė ir pranešė, kad rado pirkėjÄ .

Jie sutiko nekilnojamÄ jį turtÄ aprodyti pirkėjui – atsakovei V. B., buvo susitarta dėl sutarties sÄ lygų ir tada jos nuvyko pas ieÅ¡kovę sudaryti sutarties. Atsakovė nurodė, kad sudaryti sutarties su ieÅ¡kove nenorėjo, tačiau galiausiai sutiko. PaaiÅ¡kino, kad jai paskambino atsakovė V. B., kuri paaiÅ¡kino, jog negavo paskolos turtui įsigyti, todėl jos nuvyko pas ieÅ¡kovę, kur 2013-11-18 susitarė dėl sutarties nutraukimo. Po kelių dienų jai paskambino V. B. ir nurodė, kad jos finansinė padėtis pasikeitė ir pasidomėjo, ar turtas dar neparduotas.

Kadangi ji su sutuoktiniu turtÄ toliau pardavinėjo, jie su atsakove sudarė pirkimo – pardavimo sutartį.Teismo posėdžio metu atsakovė V. B. paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovės vadybininkas jai su sutuoktiniu aprodė kelis nekilnojamojo turto objektus, iÅ¡ kurių jie nusprendė įsigyti atsakovei B. Å . priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ . Sutarties Å¡alims ji buvo praneÅ¡usi, kad turtui įsigyti jai bus reikalinga banko paskola. Dėl paskolos suteikimo ji nuvyko į AB SEB bankÄ , „Swedbank“, AB DNB bankÄ .

AB DNB bankas žodžiu jai patvirtino, kad pagal jos pateiktÄ informacijÄ bei dokumentus paskola bus suteikta, tačiau ji turi sumokėti tam tikro dydžio pradinį įnaÅ¡Ä . Atsakovė paaiÅ¡kino, kad tuo metu buvo pardavinėjamas jai nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, Å¡iam turtui buvo surastas pirkėjas, kuris turėjo sumokėti sutartÄ kainÄ . Tačiau minėtas sandoris neįvyko ir ji neturėjo piniginių lėšų banko praÅ¡omam pradiniam įnaÅ¡ui. Tuomet ji su sutuoktiniu kreipėsi į pažįstamus praÅ¡ydami suteikti paskolÄ , kuriÄ bÅ«tų panaudoję pradiniam įnaÅ¡ui, tačiau asmenų, kurie sutiktų jiems suteikti paskolÄ , neatsirado.

Žinodami, kad jie neturi piniginių lėšų banko įnaÅ¡ui, jie suprato, kad paskolos negaus, ir įsigyti turto negalės, todėl bijodami prarasti sumokėtÄ avansÄ su ginčo Å¡alimis susitarė dėl sutarties nutraukimo. Praėjus kelioms dienoms po sutarties nutraukimo atsirado asmuo, kuris sutiko jiems suteikti pradinį įnaÅ¡Ä , todėl ji su sutuoktiniu kreipėsi į bankÄ , gavo banko paskolÄ ir 2013-11-22 su atsakove B. Å . ir trečiuoju asmeniu A. Å . sudarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį.Trečiasis asmuo A.

Å . atsiliepimo į ieÅ¡kinį teismo nustatytu terminu nepateikė, teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad jis su sutuoktine B. Å . internete patalpino skelbimÄ apie nekilnojamojo turto pardavimÄ , kuriame buvo nurodytas jo telefono numeris. Su juo susisiekė ieÅ¡kovė, kuri domėjosi, ar gali ieÅ¡koti pirkėjo Å¡iam turtui. Jis sutiko, tačiau pažymėjo, kad ieÅ¡kovė apie tai, jog suradus pirkėjÄ iÅ¡ jų bus imamas mokestis, nepranešė. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė surado pirkėjÄ â€“ V.

B., kuri turto apžiÅ«rėti atvyko su ieÅ¡kovės vadybininku. Kadangi atsakovė norėjo turtÄ Ä¯sigyti, jie nuvyko į agentÅ«rÄ , kur sudarė sutartį. Vėliau su jais susisiekė atsakovė V. B., kuri pranešė, jog paskolos negavo ir Å¡alys susitarė sutartį nutraukti. Po sutarties nutraukimo jie turtÄ toliau pardavinėjo, todėl kai jiems paskambino atsakovė ir iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ Å¡Ä¯ turtÄ Ä¯sigyti, jie sutiko.Trečiasis asmuo A. B. atsiliepimo į ieÅ¡kinį teismo nustatytu terminu nepateikė, teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Paaiškino, kad nekilnojamojo turto pirkimu – pardavimu rūpinosi jo žmona. Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-10-27 tarp šalių sudaryta sutartis, kuria ieškovė įsipareigojo teikti paslaugas, susijusias su nekilnojamojo turto - žemės sklypo su gyvenamuoju namu, esančių (duomenys neskelbtini) pirkimu – pardavimu, o atsakovės įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais atsiskaityti už suteiktas paslaugas. 2013-11-18 šalys 2013-10-27 sutartį nutraukė. 2013-11-18 ieškovė išrašė atsakovei V.

B. PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Serija GIJ Nr. 000319 724,05 Eur (2500,00 Lt) sumai. VÄ® „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2007-02-27 iki 2013-12-02 atsakovei B. Å . nuosavybės teise priklausė žemės sklypas su gyvenamuoju namu, esantys (duomenys neskelbtini) Nuo 2013-12-02 žemės sklypas su gyvenamuoju namu, esantys (duomenys neskelbtini) Nuosavybės teise priklauso atsakovei V. B., įregistravimo pagrindas 2013-11-22 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 4007. 2013-11-22 tarp atsakovės B.

Å ., trečiojo asmens A. Å . ir atsakovės V. B. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kuria B. Å . ir A. Å . pardavė, o V. B. įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ - žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu, esančius (duomenys neskelbtini)IeÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti atsakovių 2013-11-18 sudarytÄ sutarties nutraukimÄ tariamu ir negaliojančiu bei priteisti iÅ¡ atsakovių po 921,73 Eur skolÄ už suteiktas paslaugas. Atsakovės su ieÅ¡kovės reikalavimu nesutinka, nurodydamos, kad 2013-10-27 sutartis yra sudaryta tarp atsakovių, todėl ieÅ¡kovė nėra laikytina sutarties Å¡alimi.

Be to, sutartis nutraukta teisėtai, nutraukiant sutartį Å¡alys patvirtino, jog pretenzijų viena kitai neturi. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-10-27 tarp Å¡alių sudaryta sutartis, pagal kuriÄ atsakovė B. Å . įsipareigojo parduoti, o atsakovė V. B. įsipareigojo įsigyti žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu, esančius (duomenys neskelbtini) Bendrosios sutarčių teisę reglamentuojančios teisės normos nustato, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis); sutarties laisvės principas užtikrina Å¡alims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis); teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis);

Å¡alys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sÄ Å¾iningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis); vykdydamos sutartį, Å¡alys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamam ginčui aktualios atlygintinų paslaugų tiekimo sutartinius teisinius santykius reglamentuojančios normos nustato, kad tokia sutartimi viena Å¡alis (paslaugos teikėjas) įsipareigoja pagal kitos Å¡alies (kliento) užsakymÄ suteikti Å¡iam tam tikras nematerialaus pobÅ«džio ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukÅ«rimu, klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis); paslaugų kaina nustatoma Å¡alių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali bÅ«ti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais (CK 6.720 straipsnio 1 dalis).

Sutartys aiÅ¡kinamos ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu, jo lingvistine prasme, bet pirmiausia nustatomi tikrieji sutarties dalyvių ketinimai, tikroji Å¡alių valia; sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004m. rugsėjo 8 d. nutartį, priimtÄ byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtÄ byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtÄ byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtÄ byloje Nr. 3K-3-231/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartį, priimtÄ byloje Nr. 3K-3-107/2009; ir kt.).

CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbÅ«s sutarčių aiÅ¡kinimo principai. Visų pirma, sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai; antra, Å¡ioje normoje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiÅ¡kinimo principas, įpareigojant aiÅ¡kintis tikruosius Å¡alių ketinimus. CK 6.193 straipsnio5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiÅ¡kinimui svarbu ne tik sutarties tekstas, bet ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais Å¡alių veiksmais. Faktiniai Å¡alių veiksmai aiÅ¡kintini, siekiant nustatyti tikruosius Å¡alių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010).

Atsakovių atstovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nėra laikytina sutarties šalimi. Įvertinus 2013-10-27 sutarties turinį, kitus byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, atsakovių atstovo nurodytos aplinkybės vertintinos kaip nepagrįstos. Visų pirma, pažymėtina, jog nors 2013-10-27 sutarties įžanginėje dalyje numatyta, kad sutartis sudaryta tarp atsakovių B. Š. ir V. B., tačiau sutartį taip pat pasirašė ir ieškovės atstovas.

Be to, įvertinus sutarties turinį, matyti, jog sutartyje numatytos ne tik atsakovių B. Å . ir V. B. tarpusavio teisės ir pareigos, tačiau sutartyje aptartos ir ieÅ¡kovės teisės ir pareigos, t.y. neįvykus turto pirkimo – pardavimo sandoriui kaltoji Å¡alis įsipareigojo agentÅ«rai mokėti 1 proc. dydžio nuo parduodamos kainos netesybas – baudÄ , bet ne mažiau kaip 1000,00 Lt; atsakovės įsipareigojo iki turto pirkimo – pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo agentÅ«rai pateikti visus bÅ«tinus dokumentus sandoriui įforminti (Sutarties 5.2., 5.3. punktai).

Sutarties 6 punkte Å¡alys numatė agentÅ«ros pareigas, t.y. paruoÅ¡ti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo dokumentus, informuoti atsakoves apie nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo eigÄ , neatskleisti informacijos tretiesiems asmenims, Sutarties 8 punkte - aptarė tarpininkavimo mokesčio, mokamo ieÅ¡kovei dydį bei mokėjimo tvarkÄ . Teismas taip pat pažymi, jog ginčo Å¡alys bei jų atstovai patvirtino, kad sutartis buvo sudaryta tarp visų trijų Å¡alių, t.y. tarp atsakovių ir ieÅ¡kovės.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.86 straipsnį, kuriame pateikta tariamojo sandorio sÄ voka, negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių.

Sudarydamos tokį sandorį Å¡alys paprastai siekia sukurti tik iÅ¡orinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdÄ . Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad toks sandoris turi paslėptÄ (nevieÅ¡Ä ) Å¡alių suderintÄ sÄ lygÄ â€“ iÅ¡lygÄ , jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. R. J. P., Klaipėdos rajono savivaldybės valdyba, bylos Nr. 3K-3-341/2005; 2003 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O.

D., J. D. v. E. A., bylos Nr. 3K-3-667/2003; kt.). Tariamojo sandorio (simuliacijos) Å¡alių valia neturi defektų, nes sandorio Å¡alys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti kokių nors teisinių padarinių ir tÄ gerai žino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. L. v. V. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-974/2000). Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Star1 Airlines“ v.

BUAB „Star Team Group“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-250/2014). Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nevykdomas. Ä®vykdytas sandoris negali bÅ«ti laikomas tariamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Amplitudė“ v. UAB „Radijo elektroninės sistemos“, bylos Nr. 3K-3-47/2006). Taigi, tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra jo fiktyvumas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl tariamojo sandorio padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės: pareiga įrodyti sutarties tariamumÄ tenka ieÅ¡kovui, t. y.

Å¡aliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo pozicijÄ byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymÄ â€“ atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Mažoji svajonė“ v. BUAB „Svajonių pilis“, bylos Nr. 3K-3-210/2014; 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R. ir kt. v. J. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-191/2006). Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamais, siekiant patvirtinti ar paneigti sandorio fiktyvumÄ , nustatinėjamos dvi pagrindinės faktinių aplinkybių grupės: pirma, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, kokia buvo tikroji sandorio Å¡alių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

J. K. ir kt. V. A. B., bylos Nr. 3K-3-339/2012; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. D. G., bylos Nr. 3K-3-337/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Stateta“ v. R. A., bylos Nr. 3K-3-418/2008; kt.). Sprendžiant dėl Å¡alių tikrųjų ketinimų sudarant sandorį, nereikia apsiriboti tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas kompleksiÅ¡kai – tik taip galima iÅ¡siaiÅ¡kinti tikruosius Å¡alių ketinimus.IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovės 2013-11-18 nutraukdamos sutartį, kuria susitarė dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, teisinių padarinių nesiekė, kadangi praėjus kelioms dienoms po 2013-10-27 sutarties nutraukimo Å¡iÄ sutartį įvykdė, t.y. 2013-11-22 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovė B.

Å . pardavė, o atsakovė V. B., įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ - žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu, esančius (duomenys neskelbtini) Atsakovės sudarydamos susitarimÄ dėl sutarties nutraukimo siekė iÅ¡vengti sumokėti ieÅ¡kovei už tarpininkavimo paslaugas. Atsakovės su ieÅ¡kovės nurodytomis aplinkybėmis nesutinka, nurodydamos, jog 2013-10-27 sutartis buvo nutraukta, kadangi atsakovė V. B. neturėjo pakankamai piniginių lėšų turtui įsigyti, tačiau praėjus kelioms dienoms po sutarties nutraukimo jos finansinė padėtis pasikeitė ir ji turtÄ galėjo įsigyti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi.

Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir kartu įrodymų visetÄ . Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ ir pagal įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ bei susiformavusiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G.

Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.) Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

J. G. v. G. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-48/2005). Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ reikalauja, kad prieÅ¡taravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, bÅ«tų paÅ¡alinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl vienų ar kitų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad Å¡alies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimta civilinėje byloje D.

V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009).Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pagal 2013-10-27 sutarties 1 punktÄ , atsakovė B. Å . įsipareigojo parduoti, o atsakovė V.

B. įsipareigojo įsigyti žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu, esančius (duomenys neskelbtini) už 318000,00 Lt. Minėto nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį Å¡alys įsipareigojo sudaryti iki 2013-12-23 (Sutarties 3 punktas). Pagal sutarties nuostatas, atsiskaitymo su agentÅ«ra tvarka priklausė nuo to, ar pagal sutarties 1 ir 3 punktus, atsakovės įvykdys susitarimÄ dėl nekilnojamojo turto įsigijimo, t.y. sandoriui įvykus atsakovės įsipareigojo ieÅ¡kovei mokėti po 3180,00 Lt komisinį mokestį, o Å¡alims iki 2013-12-23 pirkimo – pardavimo sutarties nesudarius, kaltoji Å¡alis įsipareigojo ieÅ¡kovei sumokėti 1 proc. dydžio nuo parduodamos kainos netesybas – baudÄ , bet ne mažiau kaip 1000,00 Lt (Sutarties 5.2., 8.1., 8.2. punktai). 2013-10-27 sutartis ginčo Å¡alių susitarimu 2013-11-18 nutraukta.

Ä®vertinus byloje esančius duomenis, jų visumÄ , teismas konstatuoja, jog yra labiau tikėtina, kad atsakovės 2013-11-18 susitarimu dėl sutarties nutraukimo, 2013-10-27 sutarties nutraukimo teisinių pasekmių nesiekė. Visų pirma, pažymėtina, kad atsakovė V. B. 2013-10-27 sutarties nutraukimÄ grindė aplinkybe, jog ji negavo banko paskolos nekilnojamajam turtui įsigyti, tačiau byloje esančiais raÅ¡ytiniais duomenimis nustatyta, kad atsakovė V. B. tik 2013-11-18, t.y. sutarties nutraukimo dienÄ , užpildė paraiÅ¡kÄ banko kreditui gauti ir 2013-11-21 su AB DNB banku pasirašė kreditavimo sutartį.

Taigi, atsakovė sutarties nutraukimo dienÄ Å¾inojo, jog kreipsis į bankÄ siekdama gauti paskolÄ nekilnojamajam turtui įsigyti, tačiau Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovei nenurodė, prieÅ¡ingai – pranešė, jog banko paskolos gauti nepavyko. Be to, nors ginčo Å¡alys 2013-11-18 nutraukė 2013-10-27 sutartį, tačiau atsakovių teisiniai santykiai, susiję su sutartyje numatyto nekilnojamojo turto pirkimu – pardavimu nenutrÅ«ko – atsakovė V. B. ir po sutarties nutraukimo atliko aktyvius veiksmus, siekdama įsigyti minėta nekilnojamÄ jį turtÄ , t.y. 2013-11-18 kreipėsi į bankÄ su paraiÅ¡ka dėl paskolos iÅ¡davimo, 2013-11-21 sudarė paskolos sutartį, o atsakovė B.

Å . 2013-11-21 kreipėsi į notarų biurÄ dėl pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, ko pasekoje 2013-11-22 atsakovės sudarė nekilojamojo turto - žemės sklypo su gyvenamuoju namu, esančių (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog nors atsakovės 2013-11-18 sudarė susitarimÄ dėl sutarties nutraukimo, tačiau nesiekė Å¡io susitarimo teisinių pasekmių ir toliau įgyvendino savo teises ir pareigas, susijusias su nekilnojamojo turto pirkimu – pardavimu.

Teismas taip pat pažymi, jog atsakovės nurodo, kad ginčo Å¡alys sudarydamos 2013-11-18 susitarimÄ dėl sutarties nutraukimo nurodė, kad pretenzijų viena kitai neturi, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieÅ¡kovė sutarties nutraukimo metu pagrįstai manė, kad atsakovė V. Å . neturi piniginių lėšų sandoriui sudaryti, ir po sutarties nutraukimo nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoris tarp atsakovių nebus sudarytas. Todėl esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, 2013-11-18 susitarimas dėl sutarties nutraukimo pripažintinas tariamu ir laikytinas negaliojančiu.IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovių po 921,73 Eur skolÄ . 2013-10-27 sutarties 8.1. punktu numatyta, jog atsakovė B.

Å . įsipareigojo ieÅ¡kovei mokėti komisinį mokestį –1 proc., t.y. 3180,00 Lt, už pirkėjo suradimÄ ir dokumentų paruoÅ¡imÄ sandoriui. Pagal sutarties 8.2. punktÄ atsakovė V. B. įsipareigojo ieÅ¡kovei mokėti komisinį mokestį 1 proc., t.y. 3180,00 Lt, suteiktÄ informacijÄ , turto suradimÄ ir dokumentų paruoÅ¡imÄ sandoriui. Teismo posėdžio metu atsakovė V. B. patvirtino, kad turtÄ Ä¯sigijimui sudaro ieÅ¡kovė, kurios vadybininkas kartu su ja nuvyko turto apžiÅ«rėti. Trečiasis asmuo A.

Å . ir B. Å . teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad buvo davę sutikimÄ ieÅ¡kovei ieÅ¡koti pirkėjo jų nekilnojamajam turtui ir nurodė, kad pirkėjÄ â€“ atsakovę V. B. surado ieÅ¡kovė. Taigi ieÅ¡kovė atliko sutartyje numatytas pareigas. Be to, nors atsakovės nurodė, kad ieÅ¡kovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai, tačiau teismas pažymi, jog atsakovės per visÄ sutarties sudarymo laikotarpį nepareiÅ¡kė nė vienos pretenzijos ieÅ¡kovei dėl netinkamo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovės nurodo, kad dokumentus notarui jos parengė pačios, todėl laikytina, kad ieÅ¡kovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju sutartis atsakovių iniciatyva 2013-11-18 buvo nutraukta, po sutarties nutraukimo ieÅ¡kovė neteko pareigos vykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – tarp jų ir parengti dokumentų notarui, todėl atsakovių nurodytos aplinkybės vertintinos kaip nepagrįstos. Prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė teikė atsakovėms paslaugas, atsakovės jomis naudojosi, tačiau savo prievolės neįvykdė - už teikiamas paslaugas ieškovei nesumokėjo, todėl atsakovės laikomos pažeidusios prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgus į tai, kad pagal sutarties punktus 8.1. ir 8.2. punktus atsakovės įsipareigojo ieškovei mokėti komisinį mokestį 1 proc., į tai, kad šalys 2013-11-22 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 4007 numatė, jog nekilnojamojo turto - žemės sklypo su gyvenamuoju namu, esančio (duomenys neskelbtini) kaina yra 76459,68 Eur (264000,00 Lt), ieškovei iš atsakovės B.

Š. priteistina 764,60 Eur (2640,00 Lt) skola. Atsižvelgus į tai, kad atsakovė V. B. 2013-11-18 sumokėjo ieškovei 724,05 Eur (2500,00 Lt), ieškovei iš atsakovės V. B. priteistina 40,55 Eur (140,00 Lt) skola.Esant nustatytoms aplinkybėms, patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, 2013-11-18 sutarties nutraukimas, sudarytas tarp ieškovės UAB „Gijoneda“ ir atsakovių V. B. ir B. Š., pripažintinas tariamu ir negaliojančiu; ieškovei UAB „Gijoneda“ iš atsakovės B. Š. priteistina 764,60 Eur skola, iš atsakovės V.

B. 40,55 Eur skola. Kita patikslinto ieškinio dalis atmestina.Ieškovei iš atsakovių priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (6.210 straipsnio 1 dalis).Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 572,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 72,00 Eur žyminis mokestis ir 500,00 Eur atstovavimo išlaidų.

Patenkinus 72% ieškinio reikalavimų, t.y patenkinus 92% ieškovės reikalavimų, pareikštų atsakovės B. Š. atžvilgiu, ir 57% ieškovės reikalavimų, pareikštų atsakovės V. B. atžvilgiu, ieškovei priteistina 234,75 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės B. Š. ir 177,09 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės V. B. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai, 7 dalis, 93 straipsnio 1, 2 dalys).Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė B. Š. patyrė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atmetus 8% ieÅ¡kovės reikalavimų, pareikÅ¡tų atsakovės B. Å . atžvilgiu, atsakovei B. Å . priteistina 40,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ ieÅ¡kovės.Atlikus tarpusavio užskaitymÄ ieÅ¡kovei priteistina 194,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovės B. Å ..Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymÄ Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje nepatirta 3,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iÅ¡laidos valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas nusprendžia: patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti 2013-11-18 sutarties nutraukimÄ , sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės UAB „Gijoneda“ ir atsakovių V.

B. ir B. Å ., tariamu ir negaliojančiu.Priteisti iÅ¡ atsakovės B. Å . 764,60 Eur skolÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ 764,60 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015-06-30) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 194,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovei UAB „Gijoneda“Priteisti iÅ¡ atsakovės V. B. 40,55 Eur skolÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ 40,55 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015-06-30) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 177,09 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovei UAB „Gijoneda“.KitÄ patikslinto ieÅ¡kinio dali atmesti.Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                              Larisa Šimanskienė