2021-06-23 Nr. AB-13832-2-52-3-03460-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3097-602/2021

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03460-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.4; 17.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą atsakovams T. P., valstybės įmonei Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys – A. M., A. M., Z. P. (Z. P.) ir akcinė bendrovė SEB bankas) dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą ir teisinės registracijos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti T. P. surašytos 2013 m. vasario 21 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 galiojimą; 2) panaikinti nekilnojamojo daikto – statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.

2. Pareiškėjas savo skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Statytoja T. P. valstybės įmonei Registrų centrui (toliau – ir VĮ Registrų centras) pateikė 2013 m. vasario 21 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1 (toliau – ir Deklaracija), kurioje deklaravo, kad užbaigta vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statyba, statinys priskiriamas neypatingų statinių grupei, jo adresas yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statinys, Namas A).

2.2. Vadovaujantis Statinio registracijos Nekilnojamojo turto registre metu galiojusios Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakcijos 24 straipsnio 2 dalimi, naujo vieno ar dviejų butų namo statybos ir šių statinių rekonstravimo atvejais deklaraciją apie statybos užbaigimą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka tvirtino Inspekcija. Tuo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 (toliau – ir STR „Statybos užbaigimas“), 35.1 punkte numatyta, kad pastačius naują vieno ar dviejų butų gyvenamąjį namą (išskyrus nesudėtingam statiniui priskiriamą vieno ar dviejų butų gyvenamąjį namą), deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą tvirtinamos ir įregistruojamos Inspekcijos teritoriniame padalinyje. Pagal STR „Statybos užbaigimas“ 44 punktą deklaracija apie statybos užbaigimą yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. Statinys priskirtinas neypatingiems statiniams, todėl, vadovaujantis minėtais teisės aktais, deklaracija apie šio statinio statybos užbaigimą turėjo būti patvirtinta Inspekcijos teritoriniame padalinyje ir tik tada galėjo būti užregistruota Nekilnojamojo turto registre.

2.3. Inspekcijoje Deklaracijos, kurios pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas Statinys, nei originalo, nei kopijos nėra.

2.4. VĮ Registrų centro užregistruotoje Deklaracijoje nurodyta jos registravimo Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (toliau – ir IS) „Infostatyba“ data – 2013 m. vasario 22 d., numeris – Nr. UDT-00-130222-00214. Patikrinus IS „Infostatyba“ užregistruotos deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. UDT-00-130222-00214 duomenis, nustatyta, kad IS „Infostatyba“ yra užregistruota kita deklaracija nei užregistruota Nekilnojamojo turto registre. IS „Infostatyba“ ir Nekilnojamojo turto registre užregistruotos deklaracijos Nr. UDT-00-130222-00214 duomenys neatitinka, t. y. 1) skiriasi nurodytas statinio unikalus numeris: Inspekcijos patvirtintoje ir IS „Infostatyba“ registruotoje deklaracijoje nurodytas statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o Nekilnojamojo turto registre užregistruotoje deklaracijoje nurodytas unikalus statinio Nr. (duomenys neskelbtini); 2) skiriasi statinio statybos adresas: pagal Inspekcijoje patvirtintą ir IS „Infostatyba“ registruotą deklaraciją Nekilnojamojo turto registre užregistruotas vienbutis gyvenamasis namas, kurio adresas: (duomenys neskelbtini), pagal Inspekcijoje netvirtintą ir IS „Infostatyba“ neregistruotą deklaraciją Nekilnojamojo turto registre užregistruotas vienbutis gyvenamasis namas, kurio adresas: (duomenys neskelbtini); 3) skiriasi statinio projektuotojas: Inspekcijoje patvirtintoje ir IS „Infostatyba“ registruotoje deklaracijoje nurodytas projektuotojas Vladas G. S., Inspekcijoje netvirtintoje ir IS „Infostatyba“ neregistruotoje deklaracijoje nurodytas statinio projektuotojas R. V.; 4) taip pat skiriasi statinio duomenys, nurodyti statinio bendrųjų rodiklių lentelėje.

2.5. Dėl galimai suklastotos deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Inspekcija kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą. Inspekcija, vadovaudamasi Statybos užbaigimo aktų ir deklaracijų apie statybos užbaigimą tvirtinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Inspekcijos viršininko 2013 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 1V-10 (toliau – ir Aprašas), atliko deklaracijos, kuria paskelbta apie statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimą, patikrinimą, pažeidimus užfiksavo 2016 m. birželio 14 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) patikrinimo akte Nr. DTA-63 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame konstatavo, kad Deklaracija yra neteisėta. Patikrinimo akte nurodyta, kad prašymas patvirtinti Deklaraciją Inspekcijai nebuvo pateiktas, nepriimtas, Deklaracija IS „Infostatyba“ nebuvo tvirtinta.

3. Atsakovė T. P. atsiliepime į Inspekcijos skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Savo atsiliepime išdėstytą poziciją grindė šiais argumentais:

3.1. Inspekcija 2016 m. birželio 14 d. atliko Deklaracijos patikrinimą ir nustatė, jog prašymas patvirtinti Deklaraciją Inspekcijai iš viso nebuvo pateiktas, nepriimtas, Deklaracija IS „Infostatyba“ nebuvo tvirtinta. Atsakovė su Inspekcija nesutiko, tvirtindama, kad prašymas buvo pateiktas ir Inspekcijos pareigūnas priėmė pateiktą Deklaraciją bei patvirtino ją. Šiuos savo argumentus grindė pateikta Deklaracija, ant kurios yra uždėti pareiškėjo darbuotojo spaudai, nurodyta data, numeris. Šiuo atveju buvo laikomasi teisės aktų nuostatų, todėl Deklaracija negali būti panaikinta vien tik dėl to, kad Inspekcija tokios Deklaracijos savo sistemoje negali rasti.

3.2. Atsakovė prašė teismo taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu atmesti pareiškėjo prašymą, nes Aprašo 3 punkte nustatyta, kad Deklaracija galėjo būti patikrinta ne vėliau kaip per vienerius metus nuo jos patvirtinimo, surašymo ar įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalyje. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad patvirtinus Deklaraciją, joje Inspekcijos darbuotojo spaudu buvo patvirtinta, kad „šio statinio statybos teisėtumas gali būti patikrintas per 1 metus nuo deklaracijos patvirtinimo“. Deklaracija yra patvirtinta ir IS „Infostatyba“, įregistruota 2013 m. vasario 22 d. Pareiškėja vėliausiai iki 2014 m. vasario 22 d. galėjo kreiptis į teismą su prašymu dėl Deklaracijos panaikinimo. Deklaracijoje neva nustatyti pažeidimai užfiksuoti tik 2016 m. birželio 14 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą patikrinimo akte Nr. DTA-63 (praėjus daugiau nei 3 metams nuo Deklaracijos patvirtinimo), o su ieškiniu šioje byloje kreiptasi dar po dviejų mėnesių, t. y. 2016 m. rugpjūčio mėn.

4. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose T. P. nurodė, kad Inspekcijos įgaliotam pareigūnui, kartu su byloje ginčijama Deklaracija, T. P. fiziškai pateikė 1999 m. vasario 22 d. leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 2727 bei statinio projektą, t. y. visus duomenis, kurie buvo reikalingi, kad ginčijama Deklaracija būtų užregistruota, patikrinta ir patvirtinta. Atsakovė notarui taip pat pateikė visus notaro prašytus pateikti dokumentus – statinio energinio naudingumo sertifikatą, kadastrinių matavimų bylą, ginčo Deklaraciją.

Atsakovė pabrėžė, kad ne ji yra pasirašiusi 2013 m. vasario 21 d. prašyme patvirtinti deklaraciją dėl vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo. Ji tokio prašymo iš viso niekada niekam nėra teikusi ir dėl šio dokumento atsiradimo negali nieko paaiškinti. Galimai Deklaraciją ir jos priedus patys Inspekcijos darbuotojai ir panaikino iš IS „Infostatyba“ ir šiuo metu teigia, kad ji neva nebuvo pateikta. Atsižvelgus į tai, kad Deklaracija atitiko visus teisės aktų reikalavimus, ji 2013 m. vasario 22 d.

Inspekcijos įgalioto asmens buvo užregistruota IS „Infostatyba“ ir jai suteiktas Nr. UDT-00-130222-00214. Pateikta tvirtinti Deklaracija atitiko / turėjo atitikti visus jos turiniui ir priedams keliamus reikalavimus. Pats pareiškėjas, anot atsakovės, turi prisiimti riziką, kad nesugebėjo išsaugoti šių dokumentų savo duomenų bazėse. Be to, Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyrius 2018 m. birželio 22 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00124-16, kadangi nustatyta, kad nebuvo padarytos nusikalstamos veikos, turinčios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius.

Minėtame nutarime konstatuota, kad žemės sklypai, ant kurių buvo pastatyti statiniai ir po kuriais yra žvyro telkinys, jos savininkams buvo grąžinti teisėtai. Tolimesnis minėtų žemės sklypų (taip pat – ir žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) perleidimas ir statybos juose (taip pat – ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra laikytinas teisėtu. Be to, konstatuota, kad visų statybą leidžiančių ir statybos užbaigimą patvirtinančių dokumentų išdavimas buvo atliktas laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, į minėtus dokumentus neįrašant jokių žinomai melagingų duomenų.

Taigi, pasak atsakovės, tiek Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įregistruodamas Deklaracijos pagrindu atsakovės nuosavybę, tiek notaras, tvirtindamas sandorį, tiek matininkai, atlikę atsakovei tuo metu priklausiusio žemės sklypo ir pastato – vienbučio gyvenamojo namo, kadastrinius matavimus, tiek pastatų energetinio naudingumo sertifikavimo ekspertai, tiek ir akcinė bendrovė (toliau – ir AB) SEB bankas, kaip kredito įstaiga, atlikusi ir nekilnojamojo turto vertinimo veiksmus, neaptiko jokių Statinio statybos neteisėtumo požymių.

5. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

6. VĮ Registrų centras nurodė, kad yra viešojo administravimo subjektas, įstatymu nustatyta tvarka vykdantis nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto kadastre ir registre pateiktų dokumentų pagrindu.

7. Atsakovas VĮ Registrų centras rašytiniuose paaiškinimuose prašė atsakovo VĮ Registrų centro atžvilgiu bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Statinio teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir Registras) nutraukti arba atmesti kaip nepagrįstą, arba šį reikalavimą nagrinėti kaip išvestinį. Dėl reikalavimo dėl Deklaracijos prašė spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad buvo padaryta techninė klaida nurodant S. N. ir B. N. 2013 m. vasario 21 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą (statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Inspekcijos registracijos Nr. UDT-00-130321-00312) įregistravimo Inspekcijoje datą, turi būti – 2013 m. kovo 21 d. (o ne 2013 m. vasario 21 d.). Statinio registravimo metu (2013 m. vasario 28 d.) ne tik kad teisės aktai nenumatė pareigos kadastro tvarkytojui tikrinti jam pateiktos deklaracijos teisėtumą (atitikimą IS „Infostatyba“ įregistruotai deklaracijai), bet ir nesuteikė tokios teisės (galimybės). Tuo metu nebuvo sąsajos tarp Nekilnojamojo turto kadastro ir IS „Infostatyba“. Nagrinėjamu atveju VĮ Registrų centrui buvo pateiktas ginčijamos Deklaracijos originalas (popierine forma), kurį nuskenavus, jis buvo grąžintas T. P.. Nei Statinio unikalus numeris, nei statytojas, nei žemės sklypas, kuriame pastatytas Statinys, pagal Inspekcijos registracijos numerį nėra viešai skelbiamas, todėl Statinys (ir statytojas) negalėjo būti identifikuotas. Dėl to kadastro tvarkytojas, 2013 m. vasario 28 d. registruodamas Statinį Deklaracijos (2013 m. vasario 22 d. įregistruotos Inspekcijoje Nr. UDT-00-130222-00214) pagrindu, net ir norėdamas patikrinti jam pateiktos Deklaracijos atitikimą IS „Infostatyba“ užregistruotiems duomenims, tokios galimybės neturėjo. Svarbu ir tai, kad 2013 m. vasario 28 d., registruojant Statinį, įregistruotas adresas buvo – (duomenys neskelbtini), todėl šis Statinio adresas buvo įrašytas Registre. Atsakovas negali atsakyti už kitų asmenų galimai neteisėtai surašytą, patvirtintą, įregistruotą ir išduotą ginčo Deklaraciją. Pareiškėjo savarankiškas reikalavimas dėl Statinio teisinės registracijos panaikinimo galėtų būti reiškiamas tik tuo atveju, jei Registro tvarkytojas būtų atlikęs neteisėtus veiksmus, priėmęs nepagrįstus sprendimus atsisakyti atlikti atitinkamus veiksmus, tačiau šiuo atveju Registro tvarkytojo veiksmai buvo teisėti.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Z. P. atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko, iš esmės nurodydamas analogiškus argumentus, kaip ir atsakovė T. P..

9. Tretieji suinteresuoti asmenys A. M. ir A. M. atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė tokius pagrindinius argumentus:

9.1. Ginčo Statinį ir dalį žemės sklypo įsigijo 2013 m. kovo 21 d. ir jokie neatitikimai teisės aktų nuostatoms nebuvo nustatyti. Ginčo daiktams tretieji suinteresuoti asmenys gavo banko paskolą, buvo išduotas gyvenamojo namo energetinio naudingumo sertifikatas, sandoris buvo patvirtintas notaro. Nebuvo jokių abejonių Statinio statybos teisėtumu.

9.2. Deklaracija patvirtinta Inspekcijos specialisto A. J. parašu, spaudu „Patvirtinta“, prierašu „2013-02-22 Nr. UDT-00-130222-00214“, spaudu „Šio statinio statybos teisėtumas gali būti patikrintas per 1 metus nuo deklaracijos patvirtinimo“. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad pats pareiškėjas patvirtino deklaraciją. Vien ta aplinkybė, kad Inspekcija dėl kažkokių nežinomų priežasčių neranda su Deklaracijos patvirtinimu susijusių dokumentų, savaime dar nesudaro pagrindo teigti, kad Deklaracija yra neteisėta. Pareiškėjas negali perkelti galimai padarytų savo klaidų teisėtiems įgijėjams.

9.3. Tretieji suinteresuoti asmenys prašė taikyti ieškinio senatį, pabrėždami, kad vadovaujantis STR „Statybos užbaigimas“ 40 punkto nuostatomis, patvirtintose deklaracijose nurodytų statinių statybos teisėtumas, atsižvelgiant į finansavimą ir administracinius išteklius, pasirinktinai patikrinamas pagal padalinių metinius darbo planus inspekcijos nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 1 (vienerius) metus.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Priteisė atsakovei T. P. iš pareiškėjo 3 103,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Priteisė A. M. ir A. M. iš pareiškėjo 1 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

11. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog T. P. 2013 m. vasario 28 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialui pateikė prašymą Nr. 4848685 Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei atsakovės nuosavybės teises į jį. Kartu su šiuo prašymu buvo pateikta 2012 m. gruodžio 11 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir 2013 m. vasario 21 d. deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, išnagrinėjęs pateiktą prašymą ir dokumentus bei nenustatęs Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje numatytų aplinkybių, 2013 m. vasario 28 d. įregistravo pastatą (Namą A) bei T. P. nuosavybės teises į jį. 2013 m. kovo 26 d. į pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Namą A), įregistruotos trečiųjų suinteresuotų asmenų A. M. ir A. M. nuosavybės teisės 2013 m. kovo 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1-3005 pagrindu.

12. Inspekcija, vadovaudamasi Aprašu, atliko Deklaracijos, kurioje paskelbta apie statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) (Namo A), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimą, patikrinimą ir visus pažeidimus užfiksavo 2016 m. birželio 14 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) patikrinimo akte Nr. DTA-63. Minėtame Patikrinimo akte konstatuota, kad Deklaracija yra neteisėta, nes prašymas patvirtinti Deklaraciją Inspekcijai nebuvo pateiktas, nepriimtas, Deklaracija IS „Infostatyba“ nebuvo tvirtinta. Patikrinimo metu pareiškėjas nustatė, kad IS „Infostatyba“ yra duomenys apie 2013 m. vasario 21 d. surašytą deklaraciją apie statybos užbaigimą (data ir numeris – 2013 m. vasario 22 d., Nr. UDT-00-130222-00214), tačiau šioje deklaracijos versijoje yra nurodytas visai kitas statinys, t. y. gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas B), esantis adresu: (duomenys neskelbtini).

13. Byloje ginčas kilo dėl T. P. surašytos ir pateiktos deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 bei Deklaracijos pagrindu Nekilnojamojo turto registre atliktos Namo A teisinės registracijos teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šį ginčą, 2020 m. spalio 21 d. nutartimi bylą grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, konstatuodamas, jog nagrinėjamoje byloje, pareiškėjas ir VĮ Registrų centras pateikė tarpusavyje prieštaraujančius duomenis, kurių pirmosios instancijos teismas neįvertino bei esamų prieštaravimų nepašalino. Minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė teisės aktų nuostatas dėl termino, per kurį pareiškėjas turi kreiptis į teismą. Taip pat konstatavo, kad nėra pasisakyta dėl statybą leidžiančio dokumento buvimo.

15. Šioje byloje Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji kolegija) 2018 m. kovo 29 d. nutartyje Nr. T-29/2018 pasisakė, kad nors Inspekcija, ginčydama Deklaraciją, neigia ją patvirtinusi ir įregistravusi, pastarųjų aplinkybių nustatinėjimas, kaip ir pačios prievolės patvirtinti deklaraciją, numatytos Statybos įstatyme, nustatinėjimas yra susiję su viešojo administravimo subjekto veiksmų vertinimu, todėl šioje byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas turi būti spendžiamas administraciniuose teismuose.

16. Teismas vadovavosi Namo A registracijos Nekilnojamojo turto registre metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 24 straipsnio 2 dalimi, STR „Statybos užbaigimas“ 8.3, 44 punktais ir pažymėjo, kad gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priskirtinas neypatingiems statiniams, todėl, vadovaujantis minėtais teisės aktais, deklaracija apie šio statinio statybos užbaigimą turėjo būti patvirtinta Inspekcijos teritoriniame padalinyje ir tik tada galėjo būti užregistruota Nekilnojamojo turto registre.

17. Remdamasis ginčijamos Deklaracijos tvirtinimo Inspekcijoje metu galiojusio Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.) 24 straipsnio 6 dalimi, ieškinio pateikimo metu (2016 m. rugpjūčio 12 d.) galiojusio Statybų įstatymo 24 straipsnio 7 dalimi (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.), Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalimi, teismas pažymėjo, kad šioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė, jog ginčo teisiniams santykiams taikytinas iki Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (įsigaliojusio 2014 m. sausio 1 d.) galiojęs teisinis reguliavimas. Taigi Inspekcija turėjo teisę kreiptis į teismą dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 6 dalį (redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.).

18. Vadovaudamasis Deklaracijos pateikimo metu, t. y. 2013 m. vasario 21 d., galiojusio STR „Statybos užbaigimas“ 8.3, 40, 44 punktais, Aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. vasario 1 d.) 3 punktu, teismas pažymėjo, kad atsakovė T. P. prašė taikyti ieškinio senatį, nustatytą Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartyje pasisakė, kad šiuo atveju ginčo teisiniams santykiams taikytinas iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo įsigaliojimo galiojęs teisinis reguliavimas. Tuo tarpu, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas buvo priimtas 2013 m. liepos 2 d. ir, išskyrus 28 straipsnį, įsigaliojo 2014 m. sausio 1 d. Minėto įstatymo 14 straipsnio 12 dalis, nustatanti 1 metų kreipimosi terminą nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo, įsigaliojo nuo 2014 m. sausio 1 d., iki šios datos naikinamasis terminas nebuvo nustatytas. Anksčiau paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad tokio anksčiau nenustatyto termino skaičiavimas nuo jame nurodyto momento (kadastro duomenų įregistravimo) būtų nesuderinamas su teisinio tikrumo, apibrėžtumo principais, kadangi šis terminas būtų pasibaigęs jau jo nustatymo metu, kas gali lemti situacijas, kai valstybinę priežiūrą vykdanti institucija apskritai neturės galimybės kreiptis į teismą dėl akivaizdžiai prieštaraujančių įstatymams ir sukeliančių esminius viešojo intereso pažeidimus administracinių aktų peržiūrėjimo (administracinė byla Nr. eA-835-525/2020). Taigi teismas vertino, kad nėra pagrindo taikyti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalyje nustatytą 1 metų terminą.

19. Kadangi su ginču susijusiems santykiams taikytinas reguliavimas, galiojęs iki Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (iki 2014 m. sausio 1 d.), taikytinos tuo metu galiojusios Statybos įstatymo nuostatos. Tuo metu galiojusios Statybų įstatymo nuostatos nenumatė termino, per kurį Inspekcija gali kreiptis į teismą dėl administracinio akto panaikinimo. Specialioji teisėjų kolegija šioje byloje pasisakė, kad bylos dalykas iš esmės yra Inspekcijos viešojo administravimo veikla. Kaip matyti iš skundo (ieškinio) argumentų, pareiškėjas iš esmės rėmėsi ne Deklaracijos turinio ar jo sudarytojo valios ydingumu, bet ginčijo faktą dėl administracinio veiksmo atlikimo. Ginčas kilęs viešojo administravimo srityje, todėl teismas laikė, kad taikytinas bendras administraciniams aktams Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas 1 mėnesio terminas.

20. Teismas Statybos įstatymo 24 straipsnio nuostatas aiškintino taip, kad jos suteikia teisę Inspekcijai kreiptis į teismą dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo suinteresuotųjų asmenų skundų ar pranešimų pagrindu ir termino kreiptis į teismą eigos pradžia prasideda nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų apie teisės aktų pažeidimus. Pareiškėjas Patikrinimo aktą surašė 2016 m. birželio 14 d. todėl teismas darė išvadą, jog nuo 2016 m. birželio 14 d. Inspekcija buvo surinkusi pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą dėl teisės pažeidimo. Vadovaujantis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, skundas teismui turėjo būti pateiktas iki 2016 m. liepos 14 d., pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2016 m. rugpjūčio 12 d., t. y. praleidęs 1 mėnesio skundo pateikimo terminą.

21. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė, jog Inspekcija dėl Deklaracijos panaikinimo kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, Deklaraciją prašydama naikinti kaip vienašalį sandorį, ir tik 2017 m. pasikeitus specialiosios kolegijos formuojamai bylų priskyrimo teismams praktikai (Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 4 d. nutartis Nr. T-80/2017), byla buvo perduota administraciniam teismui. Be to, įvertinus teisinių santykių, iš kurių nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, pobūdį (sudėtingumą) tam, kad Inspekcija galėtų padaryti išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo, ji turėjo ne tik išnagrinėti visus surinktus dokumentus (projekto medžiagą), bet ir įvertinti šiuose dokumentuose pateiktą informaciją bei nagrinėjamam klausimui aktualių Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų reikalavimus. Teismas sprendė, kad, atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, jog Inspekcija pavėluotai kreipėsi į teismą dėl objektyvių priežasčių, o nurodytų kreipimosi aplinkybių nėra pagrindo vertinti kaip pernelyg ilgo ir objektyviai nepateisinamo delsimo pateikti ieškinį teismui, todėl Inspekcijai atnaujintinas terminas kreiptis į teismą skundui dėl viešojo administravimo akto (Deklaracijos) panaikinimo pateikti. Byloje aplinkybių, išvardytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose, nenustatyta. Taip pat nepraleistas dešimties metų naikinamasis terminas.

22. STR „Statybos užbaigimas“ 40 punkte, taip pat Inspekcijos viršininko 2013 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 1V-10 patvirtintame Statybos užbaigimo aktų ir deklaracijų apie statybos užbaigimą tvirtinimo tvarkos aprašo 3 punkte nustatytas 1 metų deklaracijos patikrinimo terminas vertintas kaip organizacinio pobūdžio (procedūrinis), įpareigojantis veikti Inspekciją. Teismas sprendė, kad Aprašas ir STR nustatė terminus, bet jie nelaikytini naikinamaisiais, nes senaties terminai gali būti nustatyti tik įstatymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.124 str.), juos aiškinant kaip skundo pateikimo terminus, jie neatitiktų ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reguliavimo.

23. Teismas vadovavosi STR „Statybos užbaigimas“ 39 punktu (2011 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. D1-411 punkto redakcija), 40 punktu (2011 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. D1-881 punkto redakcija) ir pažymėjo, kad iš esmės ginčas kilo dėl įrodinėtino fakto – ar Deklaracija apie Namo A statybos užbaigimą buvo pateikta tvirtinti Inspekcijai ir patvirtinta. Inspekcija rėmėsi netiesioginiais įrodymais – aplinkybėmis, kad jokių duomenų apie tokią Deklaraciją nėra išlikę Inspekcijos dokumentų valdymo sistemose ir informacinėje sistemoje „Infostatyba“, o suteiktu numeriu (UDT-00-130222-00214) yra fiksuota visai kitokio turinio deklaracija (apie pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (Namą B).

Tuo tarpu atsakovė rėmėsi tiesioginiu įrodymu – deklaracija apie Namo A užbaigimą ir joje esančiais įrašais, padarytais Inspekcijos atsakingo darbuotojo (A. J.). Ginčo nebuvo, kad Deklaracijos tvirtinimo metu šis darbuotojas dirbo Inspekcijoje ir atliko būtent tokias funkcijas (tvirtindavo deklaracijas), tą įrodė ir į bylą pateiktas jo pareigybės aprašymas, jo ir šalių teikti paaiškinimai teismo proceso metu. Taip pat šis darbuotojas byloje apklaustas kaip liudytojas patvirtino, kad ginčo Deklaracijoje neabejotinai yra jo parašai.

Inspekcija rėmėsi tuo, kad galimai darbuotojas piktnaudžiavo tarnyba ir klastojo įrašus Deklaracijoje, pateikė į bylą (2017 m. lapkričio 29 d.) 2016 m. birželio 7 d. raštą Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Vilniaus apygardos prokuratūrai, kuriame informavo šias institucija apie galimą darbuotojo piktnaudžiavimą ir klastojimą tvirtinant ginčo Deklaraciją. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo Inspekcijos darbuotojų piktnaudžiavimo ir klastojimo tvirtinant statybos baigimo dokumentus vietovėje, kurioje yra ir Namas A bei Namas B, buvo nutrauktas neįžvelgus Inspekcijos darbuotojų neteisėtų veikų (2018 m. birželio 22 d.

Vilniaus apygardos prokuroro nutarimas ikiteisminiame tyrime Nr. 02-00124-16). Pagal tuo metu galiojusio STR „Statybos užbaigimas“ 37 punktą ir Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-502, 22 punktą, buvo galima deklaraciją apie statybos užbaigimą pateikti ir betarpiškai Inspekcijai. Pagal atsakovės T. P. paaiškinimus (teiktus Vilniaus rajono apylinkės teisme 2017 m. kovo 6 d. posėdžio metu), būtent taip Deklaracija ir buvo pateikta.

Aptarti veiksmai (Deklaracijos pateikimas ir jos tvirtinimas) laikyti pirminiais veiksmais, jie turėjo būti atspindėti informacinėse sistemose, o ne atvirkščiai. Taigi pirmenybę, kaip įrodymui, teismas teikė pirminiam realiam veiksmui, o ne jo atspindžiui informacinėje sistemoje. Teismas pastebėjo, kad vien tik duomenų neįvedimas ar neatspindėjimas informacinėje sistemoje, kurie priklausė nuo Inspekcijos valios, negali paneigti, kad veiksmas buvo atliktas. Taigi teismas laikė, kad Inspekcija rėmėsi tik netiesioginiais įrodymais – tuo, kad nėra išlikę duomenų apie Namo A deklaracijos tvirtinimą informacinėse sistemose, tuo tarpu atsakovė – tiesioginiu įrodymu (Deklaracija ir joje esančiais įrašais ir parašais).

Inspekcijos darbuotojas, kaip liudytojas, teismo posėdžio metu patvirtino, kad parašai yra jo, ikiteisminio tyrimo metu buvo vertinta darbuotojo veikla tvirtinant Deklaracijas ginčo vietovėje ir nebuvo konstatuota, kad parašai suklastoti, taigi teismas darė išvadą, kad Deklaracijoje esantys parašai yra tikri. Todėl Deklaracijos tvirtinimo faktas nepaneigtas. Reikšmės neturėjo ir tai, kad į bylą nepateiktas ir, atsakovės paaiškinimais, neišlikęs Deklaracijos originalas, o išlikusi dokumento kopija nuo originalo, daryta VĮ Registrų centre registruojant Statinį.

24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartyje pažymėjo, kad yra prieštaravimų tarp VĮ Regitrų centro ir Inspekcijos teiktų duomenų. Iš tiesų, pagal Inspekcijos turimus įrašus 2013 m. vasario 21 d. deklaracija Nr. UDT-00-130222-00214 buvo skirta Namui B. Tuo tarpu pagal VĮ Registrų centro duomenis, Namas B buvo registruotas deklaracijos Nr. UDT-00-130321-00312 pagrindu. Kaip matyti iš Inspekcijos 2017 m. lapkričio 29 d. į bylą teiktų duomenų ir VĮ Registrų centro 2020 m. gruodžio 1 d. į bylą pateiktų paaiškinimų, Namui B buvo sudarytos dvi deklaracijos apie statybos užbaigimą – Nr. UDT 00-130222-00214 (toks pat numeris kaip deklaracijos, kuria remiasi atsakovai ir pagal kurią buvo įregistruotas Namas A) ir Nr. UDT-00-130321-00312. Inspekcijos duomenimis, prašymą tvirtinti deklaraciją Nr. UDT 00-130222-00214 Namui B 2013 m. vasario 21 d. pateikė atsakovė T. P., tačiau ji neigė teikusi tokią deklaraciją ir prašymą. Tam pačiam Namui B registruoti VĮ Registrų centre buvo panaudota kita deklaracija, Nr. UDT-00-130321-00312, kuriai tvirtinti prašymą pateikė S. ir B. N. (jų prašymas pasirašytas 2013 m. vasario 21 d., o deklaracijos įregistravimo Inspekcijoje data – 2013 m. kovo 21 d.). Tuo tarpu Inspekcijos informacinėse sistemose esanti deklaracija Nr. UDT 00-130222-00214 (skirta Namui B) registravimui VĮ Registrų centre nebuvo panaudota.

25. Vadovaudamasis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. rugsėjo 1 d.), teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje jau buvo pažymėjęs, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, teismas, spręsdamas deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo klausimą, kai statinys jau įregistruotas viešame registre, yra nurodęs, kad paaiškėjus, jog nėra bent vienos iš Statybos įstatyme nustatytų teisės būti statytoju įgyvendinimo sąlygų, surašyti paskesni dokumentai, bylojantys apie statybos užbaigimą, turi būti paneigti. Nes negalima tokia situacija, kai, nesant pradinių pagrindinių aplinkybių, leidžiančių būti statytoju, būtų sukurti statybą pateisinantys bei įteisinantys dokumentai, nes neteisėti veiksmai negali suponuoti teisėtumo (2013 m. liepos 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1474/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-701/2018). Taigi teismas sprendė, kad ir šioje byloje nagrinėtinas klausimas dėl statybą leidžiančių dokumentų (toliau – ir SLD) buvimo Namui A.

26. Deklaracijoje nurodyta, kad SLD yra „Leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 2727, 1999.02.22“. Namo A statybos užbaigimo deklaracijos pateikimo ir tvirtinimo faktas savaime nereiškia, kad kartu su Deklaracija buvo pateiktas ir SLD. Vien faktas, kad ginčo Deklaracija buvo teikta ir tvirtinta Inspekcijai, savaime neįrodo, kad kartu buvo teiktas ir statybos leidimas. Teismas vertino, ar atsakovė Deklaracijos tvirtinimo metu apskritai galėjo turėti galiojantį SLD.

27. Inspekcija 2021 m. vasario 8 d. pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad ji iš likviduotos Vilniaus apskrities viršininko administracijos perėmė leidimus vykdyti statybos darbus, kurie išduoti laikotarpiu nuo 1995 m. iki 2002 m. liepos 1 d. Inspekcija nurodė, kad neturi duomenų apie Namui A išduotą leidimą ar kitą 1999 m. vasario 22 d. dokumentą, kurio numeris būtų 2727. Taip pat nurodė, kad pagal turimus duomenis, paskutinis turimų 1999 m. gruodžio mėnesį išduotų statybos leidimų numeris yra 617.

28. Teismas konstatavo, kad iki 2010 m. spalio 1 d. galiojęs reguliavimas nustatė, kad statybos leidimo galiojimo terminas gali būti pratęstas maksimaliam 10 metų terminui. Taigi skaičiuojant nuo 1999 m. vasario 22 d., tai būtų 2009 m. vasario 22 d. Taigi 2010 m. spalio 1 d. SLD galiojimo terminas visais atvejais būtų pasibaigęs. Be to, nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė ar kiti asmenys būtų pratęsinėję leidimą. Teismas 2021 m. sausio 11 d. nutartimi įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybės administraciją pateikti duomenis, ar turi duomenų apie SLD pratęsimus, kuri 2021 m. sausio 26 d. rašte nurodė, kad prašomų dokumentų neturi.

29. Pagal Nekilnojamojo turto registro ir kadastro išrašus matyti, kad žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ir stovi Namas A, kaip objektas suformuotas tik 2008 m. spalio 6 d. Tuo tarpu pagal Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1997 m. birželio 6 d. iki 2000 m. rugpjūčio 30 d.) 3 straipsnio 2 dalį statytojo teisė galėjo būti realizuojama tik kai turimas sklypas, įsigytas nuosavybės, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta teise. Namui A statybos leidimas negalėjo būti išduotas, kol nebuvo suformuotas sklypas.

30. Visos šios aplinkybės sudarė pagrindą išvadai, kad 2013 m. vasario 21 d., t. y. kai buvo pateikta Deklaracija, galiojančio SLD nebuvo. Teismas taip pat pažymėjo, kad šioje situacijoje svarbu nustatyti, ar viešojo administravimo subjektas tinkamai vykdė pareigas.

31. Remdamasis STR „Statybos užbaigimas“ 38 punktu (nuo 2011 m. lapkričio 20 d. galiojusi redakcija), 39 punktu (2011 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. D1-411 punkto redakcija), teismas pažymėjo, kad akivaizdu, jog Inspekcijos pareigūnas pagal STR „Statybos užbaigimas“ 39.1 punktą privalėjo patikrinti, ar yra galiojantis SLD. Taip pat apie Deklaracijos pateikimą privalėjo paskelbti IS „Infostatyba“ arba Inspekcijos DVIS. Iš esmės šių veiksmų neatlikimu rėmėsi pati Inspekcija, ginčydama Deklaracijos galiojimą. Patikrinti SLD buvimą buvo galima be platesnio faktinių aplinkybių tyrimo. Taigi teismas darė išvadą, kad buvo pačios institucijos (jos pareigūnų) indėlis į neteisėtą situaciją.

32. Inspekcija, formuluodama skundo pagrindus (jie galiausiai suformuluoti 2017 m. sausio 26 d. patikslintame ieškinyje) nenurodė ir bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme nenurodė, ar šiuo atveju statytojų įteisinta statyba yra ar gali būti pažeidžiamos kitų asmenų teisės, t. y. ar yra kitas konkuruojantis privatus interesas. Priešingai – teismo posėdžio metu Inspekcijos atstovė paaiškino, kad reikalavimu šioje byloje nėra siekiama apginti viešąjį interesą. Inspekcija 2016 m. vasario 19 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo, galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, išduodant galbūt suklastotus dokumentus, kurių pagrindu įregistruoti statiniai saugomoje teritorijoje ((duomenys neskelbtini) žvyro telkinio teritorijoje). Nagrinėjant bylą, pateiktas Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2018 m. birželio 22 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą.

33. Teismas pažymėjo, kad Namas A buvo pastatytas ant statytojos teises įgyvendinusiai T. P. priklausiusio žemės sklypo, dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Šiuo požiūriu situacija skirtinga nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartimi išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A556-1474/2013 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-701/2018, nes šiose bylose statytojo teises įgyvendinęs asmuo apskritai neturėjo teisės būti statytoju (statiniai pastatyti valstybei priklausančiuose žemės sklypuose). Taigi teismas sprendė, kad nėra požymių, jog Namo A statybos įteisinimas pažeistų trečiųjų asmenų ar viešąjį interesą, išskyrus tą, kad buvo pažeista Deklaracijos apie statytos užbaigimą tvirtinimo tvarka.

34. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat keltas klausimas dėl atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėtų lūkesčių į nuosavybės teises pažeidimo praėjus ganėtinai ilgam laikotarpiui nuo Deklaracijos patvirtinimo. Teismas pažymėjo, kad dėl Inspekcijos pareigūnų aplaidumo, patvirtinus teisės aktų neatitinkančią Deklaraciją, dėl ko ji turėtų būti panaikinama, paneigiamos statytojų, taip pat Statinį įsigijusių bei tam paskolą suteikusių trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, laisvės, teisėti lūkesčiai. Atsakovė, teikdama Deklaraciją tvirtinimui ir Inspekcijos pareigūnams nepaneigus jos teisėtumo, manė, kad statybos vykdomos (baigtos) teisėtai. Deklaracija buvo panaudota Namo A registravimui, t. y. jos pagrindu asmeniui buvo sukurtos realios teisės. Lygiai taip pat sukurtos teisės tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kurie pasiėmė banko paskolą ir nusipirko Namą A. Taigi ir lūkestis, kad šios teisės bus saugomos. Be to, Deklaracijoje pareigūno spaudu buvo pažymėta, kad šio Statinio statybos teisėtumas gali būti patikrintas per 1 metus nuo Deklaracijos patvirtinimo. Tokiu būdu faktinių aplinkybių sudėtis (Deklaracijos tvirtinimas ir nurodymas, kad jos teisėtumas gali būti tikrinamas ne ilgiau kaip 1 metus) suformavo teisėtą lūkestį, kad sukurtos teisės nebus panaikintos. Šiuo atveju svarbu, kad panaikinus Deklaraciją būtų pažeisti ir trečiųjų suinteresuotų asmenų, kuriems Namas A priklauso šiuo metu, teisėti interesai. Tretieji suinteresuoti asmenys, tikėdamiesi, kad elgiasi teisėtai, gavo paskolą iš banko ir įsigijo Namą A. Taigi būtų pažeisti jų, kaip sąžiningų įgijėjų, teisėti lūkesčiai, pasitikėjimas teise ir valstybe. Tai taip pat yra visuotinai ir konstituciškai pripažįstamos vertybės, taigi ir viešasis interesas. Be to, kadangi Inspekcijos indėlis į Deklaracijos tvirtinimą buvo esminis, tai galėtų lemti ir tolimesnius ginčus dėl žalos atlyginimo. Taigi, šiuo atveju patenkinus Inspekcijos reikalavimą ir panaikinus Deklaraciją, nebūtų nei užtikrintas viešasis interesas, nei išlaikyta pusiausvyra tarp viešojo ir privataus intereso.

35. Teismas akcentavo, kad šioje byloje taip pat turi būti vertinama ir tai, ar Deklaracijos panaikinimas nagrinėjamu atveju yra proporcinga priemonė statytojos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atžvilgiu. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nuosavybės teisių ribojimas nėra proporcinga priemonė siekiamam tikslui pasiekti. Iš byloje surinktų duomenų ir proceso šalių paaiškinimų, teismas nenustatė, kad tuo atveju, jeigu nebus panaikinta Deklaracija ir nekilnojamojo turto registracija, būtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės, Konstitucijoje įtvirtintos vertybės. Reikalavimo pareiškėjas ir negrindė konkretaus viešojo intereso pažeidimu. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju, priešingai, negu teigia pareiškėjas, būtų pažeidžiamos statytojo ir sąžiningų įgijėjų (trečiųjų suinteresuotų asmenų) teisės ir laisvės taip, kad iš dalies dėl valstybės institucijos aplaidžių veiksmų, jiems būtų apribojamos nuosavybės teisės, taip pat teisėtų lūkesčių ir teisinio saugumo principai. Teismo vertinimu, negali būti tenkinamas reikalavimas panaikinti Deklaraciją ir turto registraciją, t. y. taikomos kraštutinės (ultima ratio) priemonės, nes nesant įrodyta, kad Namo A įteisinimas pažeistų trečiųjų asmenų interesus ar imperatyvius reikalavimus, būtų paneigtos nuosavybės teisės iš dalies tik dėl formalių priežasčių, kurios taip pat buvo nulemtos ir valdžios institucijų aplaidaus veikimo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, pareiškėjo reikalavimas panaikinti Deklaraciją atmestas kaip nepagrįstas.

36. Skundo reikalavimas panaikinti nekilnojamojo daikto teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre laikytas išvestiniu iš reikalavimo panaikinti Deklaraciją. Teismui netenkinus pagrindinio skundo reikalavimo, atmestas ir išvestinis skundo reikalavimas.

37. Atsakovė T. P. prašė teismo iš pareiškėjo priteisti 2 069,10 Eur bylinėjimosi išlaidų (kurios patirtos pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme). Taip pat 2020 m. gruodžio 10 d. atsakovė pateikė prašymą dėl papildomai patirtų bylinėjimosi išlaidų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismui iš naujo (1 034,55 Eur).

38. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos; 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), teismas pažymėjo, kad maksimaliai galima būtų priteisti 3 157,14 Eur, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė teismo prašė priteisti 2 069,10 Eur, jos prašymas tenkintas pilnai. Teismas akcentavo, kad atsakovės 2020 m. gruodžio 10 d. prašyme papildomai prašoma priteisti suma neviršija maksimalių Rekomendacijose numatytų priteistinų sumų, todėl atsakovės prašymas dėl 1 034,55 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintas. Taigi iš viso atsakovei priteista 3 103,65 Eur (1 034,55 + 2 069,10 Eur).

39. Tretieji suinteresuoti asmenys A. M. ir A. M. prašė teismo priteisti 1 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Trečiųjų suinteresuotų asmenų teisinis interesas ginče buvo priešingas nei pareiškėjo (jie palaikė atsakovės poziciją ir prašė skundą atmesti), todėl atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, teismas laikė, kad galutiniu teismo procesiniu sprendimu trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės buvo apgintos, todėl jie turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

40. Teismas sutiko su trečiųjų suinteresuotų asmenų pateiktais argumentais, kad prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis (1 200,00 Eur) yra proporcingas, prašoma priteisti suma yra akivaizdžiai mažesnė nei nustato Rekomendacijos, taigi prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintas pilnai, priteisiant jiems 1 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2021 m. vasario 10 d. tretieji suinteresuoti asmenys pateikė papildomą prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias jie patyrė, nes byla buvo perduota nagrinėti iš naujo (500,00 Eur). Teismas vertino, kad prašoma priteisti suma protinga, neviršijanti Rekomendacijose nurodytų sumų. Taigi iš viso tretiesiems suinteresuotiems asmenims iš pareiškėjo priteista 1 700,00 Eur (1 200,00 + 500,00 Eur) už teisines paslaugas, suteiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

III. 41. Pareiškėjas Inspekcija (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde remiamasi tokiais pagrindiniais argumentais:

41.1. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, padarė teisingą išvadą, kad „2013 m. vasario 21 d., t. y. kai buvo pateikta Deklaracija, galiojančio SLD nebuvo“, tai reiškia, kad Namo A, kurio duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ginčijamos Deklaracijos pagrindu, statyba užbaigta neturint visų privalomų dokumentų – be privalomo statybos leidimo. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio nuostatas T. P. neturėjo statytojo teisės, todėl jos surašyta Deklaracija yra neteisėta ir turi būti panaikinta. Atsakovei nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą (Statinį) atsirado iš neteisėtos Deklaracijos ir atsakovė neturi jokio teisėto pagrindo remtis savo sąžiningumu įgyjant nuosavybę.

41.2. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamo sprendimo motyvais, kad Inspekcija byloje rėmėsi netiesioginiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju Inspekcija pirmosios instancijos teismui nurodė, kad IS „Infostatyba“ deklaracija tokiu numeriu (UDT-00-130222-00214) yra registruota, tačiau visai ne tokio turinio kaip Inspekcijos ginčijama Deklaracija. Ginčijama Deklaracija, užregistruota Nekilnojamojo turto registre, yra surašyta visai kitam statiniui nei tuo pačiu numeriu IS „Infostatyba“ užregistruota ir Inspekcijos patvirtinta deklaracija, deklaracijos skiriasi savo turiniu. Atsakovė T. P. teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė Inspekcijai prašymo patvirtinti ginčijamą Deklaraciją, kartu su prie jo privalomais pateikti dokumentais, įskaitant pačią Deklaraciją. Teisės aktai numato statytojui pareigą Inspekcijai pateikti ne tik deklaraciją apie statybos užbaigimą, bet ir prašymą patvirtinti deklaraciją ir kitus privalomus dokumentus, bet tokių dokumentų nagrinėjamoje byloje nėra pateikta. Šią išvadą paneigiančių įrodymų nebuvo pateikta. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji įgyvendino statytojo teisę teisės aktų nustatyta tvarka. Dvi deklaracijos tuo pačiu numeriu negalėjo būti registruotos ir šie Inspekcijos įrodymai paneigia byloje esantį įrodymą – ginčijamos Deklaracijos kopiją.

41.3. Skundžiamu sprendimu teismas pažeidė principą, kad iš neteisės neatsiranda teisė, ir sudarė prielaidą atsakovei T. P. įgyti teisę iš neteisėtos Deklaracijos. Asmuo, kuriam civilinės teisės ir pareigos atsirado iš neteisėtų, įstatymų reikalavimų neatitinkančių administracinių aktų, gali būti pripažintas nesąžiningu įgijėju. Deklaracijos pateikimo metu galiojančio SLD nebuvo, todėl nėra teisinio pagrindo šioje byloje taikyti teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Šiuo atveju statytoja T. P., žinodama, jog neturi SLD, suprato savo neteisėtų veiksmų esmę, t. y. kad surašė Deklaraciją apie Namo A statybos užbaigimą, neturėdama tam jokio teisinio pagrindo, ir pateikė ją VĮ Registrų centrui, siekdama Namą A įregistruoti Registre. Atsakomybė už statytojos T. P. atliktus neteisėtus veiksmus, nesąžiningą veikimą negali būti perkeliama Inspekcijai. Sąžiningų teisėtų įgijėjų institutas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas, kadangi atsakovė T. P. pati savo veiksmais prisidėjo prie neteisėtos Deklaracijos atsiradimo.

41.4. Bet koks Statybos įstatymo normų pažeidimas negali būti laikomas formaliu, nes įstatyme nustatyti reikalavimai statytojui ir jo atliekamiems statybos darbams yra imperatyvaus pobūdžio. Skundžiamu sprendimu neteisėtai paneigtas įstatyminis reglamentavimas, kad reikalavimai statybai yra imperatyvaus, o ne formalaus pobūdžio, ir šių reikalavimų pažeidimai turi būti šalinami teisės aktų nustatyta tvarka, tuo pačiu sukurtos sąlygos iš neteisės atsirasti teisei. Skundžiamu sprendimu pripažinus, kad atsakovė neturėjo SLD, statyba užbaigta ir Statinys įregistruotas Registre neteisėtos Deklaracijos pagrindu, todėl akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus, Deklaracijos bei statinio teisinės registracijos panaikinimas laikytinas proporcinga ir teisėta priemone pažeidimų pašalinimui. Tik teismui panaikinus ginčijamą Deklaraciją, bus galima pradėti savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą, kurios metu bus sprendžiami klausimai dėl galimybės Statinio savininkams – tretiesiems suinteresuotiems asmenims – įteisinti ginčo Statinio statybą, laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Net ir panaikinus Deklaracijos galiojimą bei Statinio teisinę registraciją, tretieji asmenys įgis teisę ginčo Statinį teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti, jei tokia statyba galima pagal teisės aktų reikalavimus bei teritorijų planavimo dokumentus.

41.5. Inspekcija nesutiko su teismo vertinimu dėl ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino taikymo, kadangi teisės aktai numato kitus terminus kreiptis į teismą dėl deklaracijos panaikinimo. Pareiškėjo vertinimu, turėtų būti taikomas dviejų mėnesių terminas kreiptis į teismą nuo patikrinimo akto surašymo dienos, kuris numatytas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Prašymas dėl administracinio sprendimo panaikinimo pateikiamas teismui per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto arba kt.). Be to, teismų praktikoje laikoma, kad deklaracija, kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas, įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl pripažintina vienašaliu sandoriu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.63 str.), kuriam ginčyti taikomas bendrasis dešimties metų terminas (Civilinio kodekso 1.125 str. 1 d.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-701/2018).

41.6. Atsakovei T. P. bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims Audronei ir A. M. priteistų bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimas nėra detalus, išsamus ir pagrįstas. Nėra galimybės nustatyti, ar nurodytos išlaidos atitinka Rekomendacijose nurodytus laiko limitus, kurie nurodyti kiekvienam konkrečiam veiksmui, ir ar pagrįstai nurodytos prašomos priteisti sumos. Teismas nevertino pareiškėjo pateiktų argumentų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jų mažinimo. Trečiųjų suinteresuotų asmenų Audronės ir A. M. pateiktuose prašymuose dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų nėra tikslaus bylinėjimosi išlaidų detalizavimo, todėl jos išvis neturėjo būti priteisiamos. Jeigu teismas nuspręstų priteisti bylinėjimosi išlaidas, priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma turėtų būti mažinama. Byla nebuvo sudėtinga, todėl teismas, vertindamas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, turėjo į tai atsižvelgti. Skundžiamame sprendime, nors ir nurodyta, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau nevertinta, ar prašomos priteisti išlaidos pagrįstos ir būtinos, ar nebuvo nepagrįstai išlaidaujama.

42. Atsakovas VĮ Registrų centras pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinio skundo dalį dėl Statinio teisinės registracijos panaikinimo ir dėl šios dalies palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, o reikalavimą dėl Deklaracijos galiojimo panaikinimo spręsti teismo nuožiūra.

43. Atsakovas pažymi, kad apeliantas, prašydamas panaikinti gyvenamojo namo teisinę registraciją, administracinėje byloje turėjo įrodyti, kad dokumentas (Deklaracija), kurio pagrindu atlikta teisinė registracija, yra neteisėtas. Be to, šiuo metu Registre į Statinį yra įregistruotos A. M. ir A. M. nuosavybės teisės 2013 m. kovo 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-3005 pagrindu, tačiau pareiškėjas šios sutarties neginčija. Jeigu teismas patenkintų reikalavimą dėl Deklaracijos galiojimo panaikinimo, nėra aišku, kaip Registro tvarkytojas turėtų įvykdyti tokį įsiteisėjusį teismo sprendimą, t. y. išregistruoti minėtų asmenų nuosavybės teises į Statinį, esant galiojančiam šių teisių registravimo pagrindui. Teismas pagrįstai pirmenybę, kaip įrodymui, teikė pirminiam realiam veiksmui, o ne jo atspindžiui informacinėje sistemoje, nes vien tik duomenų neįvedimas ar neatspindėjimas informacinėje sistemoje, kurie priklausė nuo Inspekcijos valios, negali paneigti, kad veiksmas buvo atliktas. Inspekcijos darbuotojas, kaip liudytojas, teismo posėdžio metu patvirtino, kad parašai Deklaracijoje yra jo, ikiteisminio tyrimo metu buvo vertinta darbuotojo veikla tvirtinant deklaracijas ginčo vietovėje ir nebuvo konstatuota, kad parašai suklastoti, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Deklaracijoje esantys parašai yra tikri ir kad Deklaracijos tvirtinimo faktas yra nepaneigtas.

44. Atsakovė T. P. pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

45. Atsakovė pažymi, kad Inspekcija pati pripažįsta, kad jos darbuotojas patvirtino Deklaraciją ir joje pasirašė, tačiau vis tiek mėgina nusimesti visą atsakomybės naštą ir ją perkelti atsakovei T. P., kuri niekada neturėjo Inspekcijos suteiktų įgaliojimų patvirtinti spaudu ir parašu deklaraciją apie atliktos statybos užbaigimą. Inspekcija apeliaciniame skunde nenurodo jokių konkrečių argumentų ir faktų, kuriuos teismas įvertino netinkamai ar neteisingai. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-570-764/2021 išnagrinėjo iš esmės analogišką administracinę bylą. Minėta administracinė byla buvo nagrinėjama iš naujo po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-43-602/2020 priėmimo. Minimoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje buvo pateikti išaiškinimai, ypatingai reikšmingi ir aktualūs ir šiai nagrinėjamai bylai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl kiekvieno 2020 m. kovo 9 d. nutartyje nurodyto papildomai būtino išsiaiškinti klausimo.

46. Kai deklaracija patvirtinama, o vėliau šiuo pagrindu įregistruojama Registre, fiziniams asmenims nebekyla ir nebegali kilti abejonių, kad jų nuosavybė yra sukurta ir įregistruota teisėtai, ir nuo šio momento nuosavybės teisę gina Konstitucija. Dėl šių priežasčių visiškai nepagrįstas Inspekcijos aiškinimas, kad ginčo Deklaracija negalėjo fiziniams asmenims sukelti jokio teisėto (pagrįsto) lūkesčio, kad jų sukurta nuosavybė yra oficialiai patvirtinta kaip baigta sukurti. Inspekcija ir toliau nenurodo bei nepaaiškina, kaip jos darbuotojas, kompetentingas atlikti pateiktos Deklaracijos patikrinimo ir patvirtinimo veiksmus, galėjo būti suklaidintas atsakovės T. P.. Suklaidinimo nebuvo nustatyta ir ikiteisminio tyrimo metu. Priešingai, nutraukiant ikiteisminį tyrimą buvo nurodyta, kad Inspekcijos darbuotojai laikėsi visų teisės aktų reikalavimų, nepiktnaudžiavo savo įgaliojimais bei neklastojo duomenų. Vilniaus rajono rūmuose nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-471-892/2017 teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė patvirtino, kad 1999 m. vasario 22 d. leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 2727 egzistavo, pareiškėjas jį matė, tyrė ir vertino, bet teismui nepateikė. Teismas teisingai pažymėjo, kad ginčo Deklaracija negali būti panaikinta ir taip sukelti ypatingai neigiamas pasekmes fiziniams asmenims, kadangi tik pati valdžios institucija privalo prisiimti visas neigiamas pasekmes, kurias sukėlė neatidūs ir / ar kitokie neteisingi jos darbuotojo veiksmai. Atsakovei nesuprantama, kaip Inspekcijos darbuotojas galėjo gauti Deklaraciją, ją patikrinti, patvirtinti spaudu ir pasirašyti, jeigu tokia Deklaracija, anot Inspekcijos, niekada nebuvo gauta ir patvirtinta.

47. Tretieji suinteresuoti asmenys A. M. ir A. M. pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

48. A. M. ir A. M. pažymi, kad Inspekcija, apeliaciniame skunde neigdama statytojos teisės ir teisėtų lūkesčių buvimą, nesąžiningai nutyli apie trečiųjų asmenų teises ir laisves bei teisėtus lūkesčius. Jei vykdant statybas, įforminant statybos užbaigimą ir buvo padaryti pažeidimai, tai tuos pažeidimus padarė ne tretieji asmenys, kurie, būdami sąžiningi įgijėjai, šį Statinį su banko paskola įsigijo jau po jo įregistravimo viešame registre. Statinio įregistravimas Nekilnojamojo turto registre savaime suteikė tretiesiems asmenims teisėtą lūkestį, kad jų įsigyjamas Statinys yra pastatytas teisėtai, pagrįstai yra civilinės apyvartos objektu ir įsigydami tokį turtą tretieji asmenys elgiasi teisėtai. Tretieji asmenys visiškai įrengė gyvenamąjį namą, jame 8 metus faktiškai gyvena su šeima, gyvenamasis namas yra vienintelis trečiųjų asmenų ir jų mažamečio vaiko būstas.

49. Be to, kaip teisingai atkreipė dėmesį teismas sprendime, Deklaracijoje pareigūno spaudu buvo pažymėta, kad šio Statinio statybos teisėtumas gali būti patikrintas per 1 metus nuo Deklaracijos patvirtinimo. Tokiu būdu faktinių aplinkybių sudėtis (Deklaracijos tvirtinimas ir nurodymas, kad jos teisėtumas gali būti tikrinamas ne ilgiau kaip 1 metus) suformavo teisėtą lūkestį, kad sukurtos teisės nebus panaikintos. Panaikinus Deklaraciją, būtų paneigiamos ne tik statytojų bei statinį įsigijusių bei tam paskolą suteikusių trečiųjų suinteresuotų asmenų, kaip sąžiningų įgijėjų, teisės ir laisvės, teisėti lūkesčiai, kad šios teisės bus saugomos, tačiau būtų pažeisti ir pasitikėjimas teise ir valstybe, visuotinai ir konstituciškai pripažįstamos vertybės, taigi ir viešasis interesas.

50. Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio tretieji suinteresuoti asmenys pažymi, kad teismas sutiko su trečiųjų asmenų pateiktais argumentais, jog prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis yra proporcingas ir akivaizdžiai mažesnis nei nustato Rekomendacijos. Visos nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad trečiųjų asmenų išlaidos advokato pagalbai buvo būtinos ir pagrįstos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 51. Byloje nagrinėjamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. rugpjūčio 12 d. inicijuotas ginčas dėl T. P. surašytos 2013 m. vasario 21 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 galiojimą panaikinimo ir nekilnojamojo daikto (pastato – vienbučio gyvenamojo namo), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre panaikinimo.

52. Statinio Deklaracijoje yra Inspekcijos darbuotojo padaryta žyma – „Patvirtinta“.

53. 2013 m. kovo 26 d. į Statinį įregistruotos trečiųjų suinteresuotų asmenų A. M. ir A. M. nuosavybės teisės 2013 m. kovo 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-3005 pagrindu.

54. Inspekcija 2016 m. birželio 14 d. patikrino Deklaraciją ir sprendė, kad Deklaracija yra neteisėta, nes prašymas patvirtinti Deklaraciją Inspekcijai nebuvo pateiktas, nepriimtas, Deklaracija IS „Infostatyba“ nepatvirtinta. IS „Infostatyba“ yra duomenys apie 2013 m. vasario 21 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą (data ir numeris – 2013 m. vasario 22 d., Nr. UDT-00-130222-00214), tačiau šioje deklaracijos versijoje yra nurodytas visai kitas statinys, t. y. gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Namas B). Inspekcija nurodo šiuos motyvus taip pat ir teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, kuriais ginčijama Deklaracija.

55. Pirmosios instancijos teismas nustatė tokias aplinkybes ir padarė tokias išvadas nagrinėjamoje byloje: Deklaracijoje padaryti įrašai Inspekcijos atsakingo darbuotojo (A. J.), kuris byloje apklaustas liudytoju patvirtino, kad Deklaracijoje neabejotinai yra jo parašai; pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimų Inspekcijos darbuotojų piktnaudžiavimo ir klastojimo tvirtinant statybos baigimo dokumentus vietovėje, kurioje yra ir Namas A bei Namas B, buvo nutrauktas neįžvelgus Inspekcijos darbuotojų neteisėtų veikų (2018 m. birželio 22 d. Vilniaus apygardos prokuroro nutarimas ikiteisminiame tyrime Nr. 02-00124-16); pagal atsakovės T. P. paaiškinimus (teiktus Vilniaus rajono apylinkės teisme 2017 m. kovo 6 d. posėdžio metu) Deklaracija pateikta betarpiškai Inspekcijai; Deklaracijos pateikimas ir jos tvirtinimas laikytini pirminiais veiksmais, jie turėjo būti atspindėti informacinėse sistemose, o ne atvirkščiai, pirmenybė, kaip įrodymui, teiktina pirminiam realiam veiksmui, o ne jo atspindžiui informacinėje sistemoje; Inspekcijos pareigūnas pagal STR „Statybos užbaigimas“ 39.1 papunktį privalėjo patikrinti, ar yra galiojantis SLD; Namui B registruoti VĮ Registrų centre buvo pateikta kita deklaracija, Nr. UDT-00-130321-00312, kuriai tvirtinti prašymą pateikė S. ir B. N..

56. Pirmosios instancijos teismas sprendė: negalima tvirtinti, kad Namo A statybos įteisinimas pažeistų trečiųjų asmenų teises ar viešąjį interesą, išskyrus tą, kad buvo pažeista Deklaracijos apie statytos užbaigimą tvirtinimo tvarka; panaikinus deklaraciją būtų pažeisti ir trečiųjų suinteresuotų asmenų, kuriems Namas A priklauso šiuo metu, teisėti interesai, būtų pažeisti jų, kaip sąžiningų įgijėjų, teisėti lūkesčiai, pasitikėjimas teise ir valstybe; panaikinus Deklaraciją nebūtų nei užtikrintas viešasis interesas, nei išlaikyta pusiausvyra tarp viešojo ir privataus intereso; reikalavimo pareiškėjas negrindžia konkretaus viešojo intereso pažeidimu.

57. Nagrinėjamos bylos dokumentai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nagrinėjamos bylos aplinkybes, išsamiai aptarė šalių į bylą pateiktus įrodymus, surinko papildomus įrodymus, juos teisingai įvertino ir padarė minėtas teisingas išvadas, kurioms apeliacinės instancijos teismas pritaria.

58. Dėl minėtų aplinkybių papildomai akcentuotina, kad Inspekcijos nagrinėjamoje byloje keltos abejonės dėl Deklaracijos neteisėtumo buvo pagrįstos tuo, kad Inspekcijos iš IS „Infostatyba“ gauti duomenys patvirtina, jog minėta deklaracija buvo deklaruojamas kito statinio statybos užbaigimas – Namo B. Tačiau jau iš VĮ Registrų centro pateikto atsiliepimo į ieškinį ir kartu esančių priedų (dviejų deklaracijų, Nekilnojamojo turto registro išrašų) matyti, kad Namo A ir Namo B registravimui buvo pateiktos dvi skirtingo turinio deklaracijos apie dviejų skirtingų statinių statybos užbaigimą. Be to, iš VĮ Registrų centro atsiliepimo į apeliacinį skundą matyti, kad pareiškėjas teikė į bylą iš IS „Infostatyba“ suformuotą deklaraciją, nors registruojant Namą A, Deklaracija Inspekcijai buvo teikiama tiesiogiai, t. y. popierine forma.

59. Taigi tiek pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, tiek minėtos VĮ Registrų centro akcentuotos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas byloje rėmėsi vien IS „Infostatyba“ duomenimis, nors deklaracijas galima buvo teikti tiek tiesiogiai, tiek nuotoliniu būdu, o jų teikimo ir tvirtinimo ar registravimo tvarka nuolat keitėsi. Ši tvarka keitėsi 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. D1-947 iš esmės keičiant visą STR „Statybos užbaigimas“ skyrių, kuriame sureguliuotas taip pat ir deklaracijų teikimo ir tvirtinimo klausimas. Pareiškėjas, tikrindamas Deklaracijos duomenis 2016 metais vien pagal IS „Infostatyba“, nors Deklaracija buvo teikta popierine forma, neišsiaiškino visų aplinkybių, dėl to padarė nepagrįstas prielaidas dėl Deklaracijos neteisėtumo.

60. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje aplinkybės, susijusios su nepakankamu ar netinkamu informacinių sistemų veikimu, vertinamos kaip aplinkybės, dėl kurių negali atsirasti jokios neigiamos pasekmės asmenims, kurie kreipiasi į viešojo administravimo subjektus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-660/2014). Aplinkybės, susijusios su nepakankamu ar netinkamu informacinių sistemų veikimu, vertinamos kaip administracinio pobūdžio aplinkybės. Administracinio pobūdžio priežastys negali pateisinti asmenų teisių ir laisvių ribojimo (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2000 m. spalio 3 d. sprendimą Corsten byloje C-58/98).

61. Akcentuotina ir tai, kad naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nagrinėjant šios kategorijos bylas yra pasisakoma, kad nors Inspekcijos teisė kreiptis į teismą dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo nustatyta įstatyme, tačiau kreipimasis į teismą su reikalavimu panaikinti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kurios pagrindu yra ne tik atlikta naujai sukurto nekilnojamojo turto bei statytojo daiktinių teisių į jį registracija, bet ir yra sudaryti daiktinių teisių į šį turtą perleidimo sandoriai, negali būti savitikslis, o turi būti skirtas viešojo intereso apsaugai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3134-502/2020). Remiantis šia praktika, tokiose bylose turėtų būti ginčijama ne tik deklaracija apie statybos užbaigimą, bet ir sandoriai, kuriais yra perleistas turtas, nes teisinė padėtis yra iš esmės pasikeitusi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-124-602/2020).

62. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nereiškė reikalavimų dėl sandorio, kuriuo remiantis turtas perleistas tretiesiems asmenims, panaikinimo, todėl reikalavimas panaikinti vien Deklaraciją negali būti patenkintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-270-502/2021).

63. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas apie viešąjį interesą užsiminė tik apeliaciniame skunde. Bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje negali būti platesnis negu pirmosios instancijos tesime, nes apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja bylos iš naujo, o tik tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 140 str.).

64. Atsakovei T. P. priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1 200 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

65. Tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. M. ir A. M. priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 900 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (ABTĮ 40 str. 1 d., 3 d.).

66. Atsakovės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotų rekomenduojamų priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių. Priteistinas išlaidų dydis nustatomas taip pat atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, įvertinus ginčo kilimo priežastis (ABTĮ 40 str. 4 d.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo mažinti ir išlaidų, kurias priteisė pirmosios instancijos teismas, kuris išsamiai motyvavo klausimą dėl išlaidų priteisimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei T. P. iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 1 200 Eur (vienas tūkstantis du šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. M. ir A. M. iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 900 Eur (devyni šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė