c2cd5fa5-6bc7-4e28-9dbb-ffd25f7b4258 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-212-984/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45091-2018-3 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2 (S) VILNIAUS REGIONO apylinkės teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 21 d. Širvintos Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Asta Katinienė, sekretoriaujant Silverinai Jankauskienei, dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Širvintos) prokurorui Dainiui Dambrauskui, kaltinamajam G. K. ir jo gynėjai advokatei A.

V., nukentėjusiajai E. Č., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: G. K., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracine tvarka, kaltinamas, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį. Teismas n u s t a t ė : G. K. 2018 m. rugsėjo 17 d. apie 16 val. 10 min., vieÅ¡oje vietoje, prie kavinės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,65 prom. girtumas), priėjęs prie E. Č., elgdamasis įžūliai, tyčia, be priežasties, vienÄ kartÄ delnu trenkė jai į deÅ¡inį skruostÄ , po to su alaus buteliu trenkė į kairės pusės galvos sritį, taip sukeldamas E. Č. fizinį skausmÄ .

Tokiais smurtiniais veiksmais G. K. vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, pasireiÅ¡kusiu smurto vartojimu prieÅ¡ E. Č., demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ ir padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje. Kaltinamasis G. K. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino, tačiau nurodė, kad nukentėjusiajai smÅ«gį sudavė netyčia. Nurodė, kad įvykio dienÄ atvažiavo į kavinę (duomenys neskelbtini), pasikalbėti su savo drauge D.

M.. Abu pykosi, rėkavo, kai netikėtai, jį iÅ¡ nugaros pusės pastÅ«mė E. Č.. Mano, kad jį pastÅ«mė dėl to, kad jis Å¡aukė ant D. M.. Tuo tarpu jis sukdamasis netyčia, nestipriai trenkė jai alaus butelio galu ir nestipriai pataikė į galvÄ . Nepripažįsta, kad dar sudavė nukentėjusiajai delnu. Kartu buvo D. M. ir jo draugas J. K., vėliau į laukÄ parÅ«kyti išėjo kavinės padavėja. Nukentėjusiosios atsiprašė, pats su draugais sėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo.

Kai su drauge pykosi, triukÅ¡mo nebuvo, todėl nežino, kodėl kavinės padavėja iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Mano, kad dėl suduoto smÅ«gio ranka nukentėjusioji sako netiesÄ dėl asmeninių priežasčių. Nukentėjusiosios dar kartÄ atsiprašė ir vėliau prie liudytojų. Rašė jai ir atsipraÅ¡ymo žinutę telefonu, klausdamas apie žalÄ , tačiau atsakymo negavo. PraÅ¡o atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laiduotoja paskiriant jo močiutę L.

D., su kuria kartu gyvena. Kaltinamojo gynėja teisiamajame posėdyje prašė bylÄ nutraukti, nesant nusikaltimo sudėties, t. y. bÅ«tinų Å¡iai nusikalstamai veikai požymių, padarinių. Kaltinamojo veiksmais realiai nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Nebuvo ir kaltinamojo G. K. kaltės – tiesioginės tyčios, t. y. jog jis Å¡iais veiksmais siekė sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Mano, kad Å¡iuo atveju galėtų bÅ«ti sprendžiama tik dėl G. K. administracinės atsakomybės, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalį.

Kaltinimas paremtas nukentėjusiosios faktinių aplinkybių nenuosekliais parodymais, prieÅ¡taraujančiais kitų liudytojų parodymams, nukentėjusiajai dar ir pripažinus, kad tie parodymai buvo derinti su pareigÅ«nais. Teismui nustačius, kad yra nusikalstamos veikos sudėtis, praÅ¡o kaltinamÄ jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Nukentėjusioji E. Č. teisiamajame posėdyje nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 17 d., susitikusi su D. M., nuėjo į kavinę (duomenys neskelbtini).

Sėdėdamos kavinėje, matė pravažiuojantį G. K. automobilį Mercedes. D. M. pasiÅ«lius iÅ¡eiti iÅ¡ kavinės, privažiavo minėtas automobilis ir staigiai įsuko į kavinės kiemÄ . IÅ¡eidamos iÅ¡ kavinės ir lipdamos laiptais matė, jog G. K., iÅ¡lipdamas iÅ¡ automobilio kairėje rankoje laikė stiklinį alaus butelį, buvo apsvaigęs ir ėjo link jų. Jam einant link D. M., ji (E. Č.) stovėjo priekyje. Jis sudavė jai su kaire ranka per veidÄ (deÅ¡inės pusės žandÄ ), ji atsitrenkė į sienÄ .

Po smÅ«gio jai liko raudona žymė. Girdėjo, kaip kaltinamasis Å¡aukė ant D. M., o atsisukdama pamatė, kaip G. K. smaugia D. M., todėl ji pradėjo Å¡aukti, klausdama, kÄ jis daro. G. K. Å¡aukdamas pradėjo eiti link jos ir sudavė jai alaus buteliu per galvÄ , į kairę pusę. Nuo smÅ«gio atsidarė net alaus butelis. G. K. liepė jai atsitraukti per 10 žingsnių, nurodęs, jog skaičiuos iki trijų. Jai atsitraukiant, iÅ¡ kavinės iÅ¡bėgo darbuotoja ir ėmė Å¡aukti ant kaltinamojo.

Bijodama, pati nuėjo stovėti už pastato. JÄ pamačiusi kavinės darbuotoja, pakvietė į kavinę, davė ledo sumuÅ¡imui Å¡aldyti. Vėliau atvyko policijos pareigÅ«nai, greitoji medicinos pagalba, kuri patikrinusi galvÄ nustatė galvos sumuÅ¡imÄ . Ji visada gindavo D. M. nuo kaltinamojo. Patarė jai nebendrauti su juo, dėl jo smurtavimo, todėl, mano, jog kaltinamajam nepatiko jos bendravimas su jo drauge. Dėl sudavimo buteliu galvoje buvo gumbas. D. M. matė sudavimÄ . Kaltinamasis dėl savo poelgio neatsiprašė.

Su D. M. nebendrauja. Liudytoja D. M. teisiamajame posėdyje nurodė, kad yra kaltinamojo draugė, kartu gyvena, o nukentėjusioji yra buvusi draugė. Ä®vykio dienÄ su E. Č. atėjo į kavinę atsigerti arbatos. Joms sėdint terasoje, atvažiavo kaltinamasis ir pakvietė pasikalbėti. Joms iÅ¡einant iÅ¡ kavinės, ties laiptais jie susitiko. Pati pasikalbėjo su kaltinamuoju, kuris prašė jos važiuoti kartu su juo. Abu pykosi. Po to ji sėdo kartu į kaltinamojo automobilį ir iÅ¡važiavo. Nematė, ar kaltinamasis nukentėjusiajai trenkė per veidÄ ir galvÄ .

Teismui pagarsinus ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, nurodė, jog negali prisiminti įvykių. Nurodė, jog kaltinamasis nukentėjusiÄ jÄ pastÅ«mė ranka, norėdamas prieiti prie jos (D. M.). Teigė, kad kaltinamasis prieÅ¡ jÄ nesmurtavo, neįžeidinėjo. Nežino, kodėl kavinės darbuotoja iÅ¡kvietė policijÄ ir kodėl nukentėjusioji duoda tokius parodymus. E. Č. jai minėjo, kad nori pamokyti kaltinamÄ jį. Liudytoja (kavinės darbuotoja) A. G. teisiamajame posėdyje nurodė, kad įvykio dienÄ iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, manydama, jog kaltinamasis per prievartÄ nori iÅ¡sivežė merginÄ .

Išėjusi parÅ«kyti į laukÄ girdėjo triukÅ¡mÄ . Pamačiusi nukentėjusiÄ jÄ , nurodžiusiÄ , jog G. K. jai sutrenkė galvÄ , pasiÅ«lė jai Å¡aldyti sumuÅ¡tÄ vietÄ . Nematė, kaip nukentėjusiajai trenkė per veidÄ ar galvÄ . Nukentėjusioji buvo iÅ¡sigandusi, laikėsi už galvos, minėjo, kad jai skauda. Kaltinamojo draugę D. M. pažįsta kaip bendradarbę. Teigė, jog policijos pareigÅ«nus iÅ¡kvietė per daug impulsyviai sureagavusi į įvykį. Kavinės darbas nebuvo nutrauktas.

Viskas vyko apie 5 minutes. Liudytojas J. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad yra kaltinamojo draugas. Ä®vykio dienÄ buvo kartu su kaltinamuoju, kaltinamojo automobiliu važinėjo po miestÄ . Važiuojant pamatė kavinėje (duomenys neskelbtini) sėdinčias D. M. ir E. Č., todėl G. K. papraÅ¡ius, ten sustojo. Kaltinamasis iÅ¡lipo, jo palaukė apie 2 minutes, ir jam grįžus su D. M., jie iÅ¡važiavo. Automobilis stovėjo apie porÄ metrų nuo kavinės lauko terasos. Kaltinamajam iÅ¡lipus, pats naršė telefone, todėl nieko nematė.

Kaltinamasis G. K. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę, kad sudavė E. Č. pripažino. Nurodė, kad E. Č. yra jo merginos D. M. draugė. Pats vartojo alkoholį nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. 2018 m. rugsėjo 17 d., prieš pietus susirašinėjo su D. M., kuri nurodė, jog važiuos į Širvintas ir jie susitiks. Apie 15 val. jo draugas J. K. jam pasakė matęs D. M. su E. Č. kavinėje (duomenys neskelbtini). Jis paprašė J. K. vairuoti jo automobilį, kadangi pats buvo neblaivus. J. K. vairuojant jo automobilį, pats sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, motina sėdėjo automobilio gale.

Jiems privažiavus prie kavinės (duomenys neskelbtini) ir jam iÅ¡lipant iÅ¡ automobilio, pamatė D. M. ir E. Č. iÅ¡einančias iÅ¡ kavinės. Pats sustojo pakalbėti su D. M., o E. Č. nuėjo į Å¡alį. Jis iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo su stikliniu alaus buteliu. Žodžiais konfliktuojant su D. M., iÅ¡ nugaros pusės pajuto stÅ«mimÄ . Tada staigiai atsisukant, deÅ¡inėje rankoje turėtu buteliu trenkė E. Č. per galvÄ . Butelis nesudužo. Su delnu E. Č. netrenkė. Po jo trenkimo buteliu, E. Č. nuėjo į Å¡alį verkdama.

Nueinančios E. Č. atsiprašė. Pats toliau su D. M. Å¡aukė vienas ant kito ir jÄ stÅ«mė link savo automobilio, santykių iÅ¡siaiÅ¡kinimui. D. M. įsėdus į jo automobilį, jie iÅ¡važiavo. Po kiek laiko į jo kiemÄ atvažiavo policijos pareigÅ«nai, su kuriais jis elgėsi nepagarbiai, įžeidėjo, rėkavo. Namuose bÅ«damas mėgino užsiundyti Å¡unis. NuoÅ¡irdžiai gailisi dėl savo tokių poelgių su E. Č., D. M. ir pareigÅ«nais. Su E. Č. mėgins taikytis, jos atsipraÅ¡ys, padarytÄ Å¾alÄ atlygins (b. l.88-89).

Nukentėjusioji E. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 17 d., apie 15.45 val., kartu su drauge D. M. atėjo į kavinę (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini). IÅ¡eidamos iÅ¡eiti iÅ¡ kavinės leidosi laiptais nuo kavinės terasos. E. Č. laiptais lipo pirma. Pamatė, kaip į kavinės teritorijÄ Ä¯važiavo G. K. automobilis. G. K. iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo labai greitai, buvo neblaivus, rankoje nešėsi stiklinį alaus butelį, buvo piktas, agresyviai nusiteikęs. Kadangi ji ėjo pirma, jis eidamas link D.

M., jai su ranka trenkė per veidÄ . Nuo smÅ«gio ji atsitrenkė į kavinės sienÄ . D. M. jai G. K. suduotÄ smÅ«gį matė, nes ji buvo už jos. Tada jis priėjo prie D. M., jai stvėrė ranka už kaklo ir prispaudė prie pastato sienos. Ji (E. Č.), stovėdama Å¡alia, paklausė, kÄ jis daro. Jis paleidęs D. M., atsisukęs ir eidamas į E. Č. pusę, trenkė  E. Č. rankoje turėtu stikliniu alaus buteliu per galvÄ . Ji pajutusi smÅ«gį atsitraukė. G. K. jai liepė atsitraukti dar per 10 metrų, nurodęs, kad skaičiuos iki trijų.

Jam pradėjus skaičiuoti, į laukÄ išėjo kavinės darbuotoja, kuri G. K. kažkÄ pasakė. Pati po truputį ėjo nuo kavinės bijodama G. K.. D. M. visÄ laikÄ stovėjo prie G. K. ir visus veiksmus matė. Pati išėjo iÅ¡ kavinės teritorijos ir nuėjo toliau nuo kavinės pastato, link knygyno pastato. Po to jÄ pakvietus padavėjai, atėjo į kavinę, atsisėdo ir padavėjai nurodė, kad skaudÄ galvÄ . Padavėja apžiÅ«rėjusi galvÄ pamatė gumbÄ ir atnešė jai Å¡aldytų daržovių, kurias pridėjo prie skausmingos vietos. Padavėja teigė, jog iÅ¡girdusi lauke riksmus iÅ¡ karto iÅ¡kvietė policijÄ , o tik po to išėjo į laukÄ pažiÅ«rėti, kas atsitiko.

IÅ¡kviesti medikai apžiÅ«rėjo ir nustatė galvos pavirÅ¡inį sužalojimÄ . Policijos pareigÅ«nai jÄ nuvežė į policijos komisariatÄ dokumentų pildymui, kuriame ji sutiko D. M. su G. K.. D. M. buvo apsiverkusi. Nurodė, kad jÄ mušė G. K.. G. K. E. Č. tiek su ranka, tiek su buteliu sudavė tyčia. Dėl smÅ«gių sudavimo ji patyrė fizinį skausmÄ (b. l. 1, 16, 29, 33-34). Liudytoja D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 17 d., apie 15 val. 45 min., kartu su drauge E. Č. atėjo į kavinę (duomenys neskelbtini).

Atsisėdo lauko terasoje, iÅ¡gėrė arbatos. SusiruoÅ¡usios iÅ¡eiti iÅ¡ kavinės, pamatė kaip į kavinės teritorijÄ Ä¯važiavo G. K. priklausantis automobilis. Pamatė kaip iÅ¡ automobilio keleivio pusės iÅ¡lipo jos buvęs draugas G. K., kuris ėjo link kavinės pusės įėjimo, o tuo metu ji su drauge lipo laiptais žemyn. Nulipus laiptais prieÅ¡ais susitiko su G. K.. Matėsi, kad jis yra akivaizdžiai iÅ¡gėręs ir rankoje laikė alaus butelį. Jos draugė E. Č. stovėjo prieÅ¡ais jÄ .

G. K. draugę atstÅ«mė ranka link kavinės sienos, norėdamas prieiti prie jos. Priėjęs prie jos, G. K. ranka paėmė jai už palto atlapo ir liepė jai sėsti į jo automobilį. Ji nenorėdama su buvusiu draugu vieÅ¡oje vietoje konflikto, atsisėdo į jo automobilį ir nuvažiavo į jam priklausantį sodÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Nematė G. K. smÅ«gių E. Č.. Matė, kad buvo alaus buteliu užsimojęs, bet pamanė, kad įpykęs buteliu trenkė į lietvamzdį, nes tuo metu buvo grįžusi paimti savo telefonÄ , kurį buvo palikusi kavinėje ant stalo (b. l. 58-59).

Liudytoja A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 17 d., nuo 10 val. pradėjo darbÄ kavinėje (duomenys neskelbtini), kurioje dirba padavėja. Po pietų į kavinę atėjo dvi merginos, kurios atsisėdo lauko terasoje, užsisakė arbatos. D. M. pažinojo. Merginoms bÅ«nant lauko terasoje, iÅ¡girdo lauke triukÅ¡mÄ . Išėjusi iÅ¡ kavinės pamatė stovintį jaunuolį, kuris laikė deÅ¡inę rankÄ D. M. už kaklo, o kitoje rankoje alaus butelį. Jo paklausė, kÄ jis daro.

Jis atsakydamas paklausė, ar ji irgi norinti gauti, todėl ji paskambino bendrajam pagalbos centrui. Minėtas jaunuolis paėmė D. M. už rankos ir jėga nuvedęs į automobilį, įsodino jÄ Ä¯ jį. Pati sugrįžo į kavinę ir per virtuvės langÄ pamatė kitÄ merginÄ , kuri buvo su D. M.. JÄ pakvietus, mergina teigė, kad D. M. buvęs draugas jai sudavė vienÄ kartÄ su alaus buteliu per galvÄ . Jai atnešė Å¡aldytų daržovių, prisidėjimui prie skausmingos vietos (b. l. 66-67).

Liudytojas J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad G. K. yra jo draugas. Pažįsta ir D. M.. Jų santykių įvardinti negali. Rugsėjo mėnesį (dienos nepamena), apie pietus jam paskambino G. K., praÅ¡ydamas jį atvažiuoti pas jį. Jam atvažiavus pas G. K., jis buvo neblaivus. Vėliau jie sugalvojo važiuoti į miestÄ pasivažinėti. Važiavo su G. K. automobiliu. Jis vairavo, o G. K. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Su jais daugiau niekas nevažiavo. Jiems važiuojant (duomenys neskelbtini), pamatė kavinės (duomenys neskelbtini) lauko terasoje sėdinčiÄ D.

M.. G. K. liepė jam apsisukti ir nuvežti jį pas D. M.. Nuvažiavus prie kavinės (duomenys neskelbtini), G. K. iÅ¡lipo, o jis iÅ¡važiavo. Po 10 min. jam paskambino G. K. ir prašė grįžti atgal. Grįžęs pamatė iÅ¡ lauko terasos iÅ¡einančias D. M., o iÅ¡ paskos – G. K.. D. M. pati atsisėdo į automobilio galinę sėdynę, o paskui jÄ atsisėdo ir G. K.. Nepastebėjo, kad jie bÅ«tų pykęsi (b. l.72-73). Greitosios medicinos pagalbos kortelėje, po E. Č. apžiÅ«ros, nurodytas 2018 m. rugsėjo 17 d., apie 16.55 val. galvos sumuÅ¡imas galvoje (b. l. 47-48).

Alkoholio kiekio matuokliu 2018 m. rugsėjo 17 d., 16.59 val., G. K. nustatytas 1,65 promilių girtumas (b. l. 78). Civilinis ieÅ¡kinys byloje nepareikÅ¡tas. Veikos kvalifikavimas, įrodymų vertinimas, teismo iÅ¡vados BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais bÅ«dais demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.

Å io nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus. Å ių padarinių konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti, Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-520-303/2015, 2K-66-942/2017). Nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali bÅ«ti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, t. y. kai vieÅ¡osios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, bet bendrais bruožais numato ar, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, privalo numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta, tačiau sÄ moningai nepradeda elgtis taip, kad tokie padariniai nekiltų, baudžiamoji atsakomybė kyla už nusikalstamais veiksmais realiai sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-437/2013, 2K-303/2014).

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymÄ , kaltininko siekiamÄ rezultatÄ ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66-942/2017). Teismų praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, jog motyvas ir tikslas nėra bÅ«tinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl Å¡is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali bÅ«ti tiek chuliganiÅ¡ki, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiÅ¡ki arba kitokie.

Nors veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimÄ , kad tai pagrindinis, o ne Å¡alutinis jo veikos aspektas. Tai, kad asmuo veikė be aiÅ¡kios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį, skatina daryti iÅ¡vadÄ , jog asmens veika pirmiausia nukreipta vieÅ¡ajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).

Nagrinėjamu atveju, kaltinamojo gynėja prašė bylÄ nutraukti nesant nusikaltimo sudėties, t. y. padarinių – jog buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Be to, gynybos nuomone, nėra ir kaltinamojo kaltės – tiesioginės tyčios, kad jis bÅ«tent Å¡iais savo veiksmais siekė sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Gynybos vertinimu, kaltinamojo veiksmai galėjo bÅ«ti kvalifikuoti ne pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, o pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Gynyba teikė ir alternatyvų praÅ¡ymÄ , manant, jog yra nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje sudėtis, prašė kaltinamÄ jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Teismas konstatuoja, G. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį ir byloje nėra teisinių pagrindų, kaltinamÄ jį atleisti pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnis), ar jo veikÄ kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis 2018 m. rugsėjo 17 d., apie 16.10 val., vieÅ¡oje vietoje, prie kavinės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,65 prom. girtumas), priėjęs prie E. Č., elgdamasis įžūliai, tyčia, be priežasties, pastÅ«mė jÄ , o po to su stikliniu alaus buteliu trenkė į kairės pusės virÅ¡ugalvį, taip sukeldamas E. Č. fizinį skausmÄ .

Byloje nėra ginčo, kad įvykio dienÄ , kaltinamasis sužinojęs, kad jo draugė D. M. yra kavinėje (duomenys neskelbtini), atvažiavo su ja aiÅ¡kintis santykių. Kaltinamajam privažiavus prie kavinės, D. M. su nukentėjusiÄ ja ėjo iÅ¡ kavinės. Nukentėjusioji ėjo pirma, todėl kaltinamasis siekdamas prieiti prie D. M., stÅ«mė E. Č. į Å¡onÄ , o pastaroji atsitrenkė į sienÄ . Suduoto delnu per veidÄ smÅ«gio byloje nepatvirtino liudytojai, o ir pati nukentėjusioji iÅ¡ karto po įvykio kavinės darbuotojai teigė gavusi tik su alaus buteliu per galvÄ .

Greitosios medicinos pagalbos iÅ¡raÅ¡as taip pat nepatvirtina suduoto smÅ«gio per veidÄ , todėl teismas laiko, jog Å¡i veika nėra įrodyta. Nors byloje liudytojai taip pat neigė matę nukentėjusiajai suduotÄ smÅ«gį ir alaus buteliu per galvÄ , tačiau pats kaltinamasis smÅ«gį buteliu per galva pripažino. D. M. ikiteisminio tyrimo metu taip pat teigė mačiusi, kaip kaltinamasis buvo užsimojęs prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , tačiau manė, jog butelį jis trenkė ne nukentėjusiajai per galvÄ , o į Å¡alia buvusį lietvamzdį pykčiui iÅ¡reikÅ¡ti.

Aplinkybė, jog kaltinamasis buvo užsimojęs prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , paneigia kaltinamojo argumentus, jog smÅ«gį jis sudavė sukdamasis ir netyčia. Be to, ir smÅ«gio vieta į kairės pusės virÅ¡ugalvį, paneigia sukimosi metu galimo smÅ«gio vietÄ . Po smÅ«gio buteliu nukentėjusioji verkė, slėpėsi toliau nuo kavinės prie knygyno, o tai patvirtina aplinkybę, jog kaltinamasis veikė įžūliai. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nukentėjusiajai fiksuotas trauminis sužalojimas galvoje, todėl teismas laiko įrodytu tyčinio smÅ«gio nukentėjusiajai sudavimÄ alaus buteliu per galvÄ .

Įžūlų kaltinamojo elgesį patvirtina ir tai, kad pastÅ«męs nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ Å¡onÄ , kaltinamasis D. M. stvėrė už kaklo, stÅ«mė link savo automobilio. Tai patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. G.. Dėl to ji kvietė ir policijos pareigÅ«nus. D. M. ikiteisminio tyrimo metu ir pati pripažino, kad kaltinamasis laikė jÄ už palto atlapo ir liepė jai sėsti į jo automobilį. Kaltinamasis, nukentėjusioji, liudytojos A. G. bei D. M. taip pat patvirtino, kad kaltinamasis ir D.

M. vienas ant kito Å¡aukė. O bylos nagrinėjimo metu iÅ¡klausytas pagalbos kvietimo įraÅ¡as patvirtina A. G. didžiulį iÅ¡gÄ stį dėl kaltinamojo veiksmų. A. G. išėjus iÅ¡ kavinės į laukÄ ir paklausus kaltinamojo, kÄ jis darantis, Å¡is klausė, ar ir ji norinti gauti. Taigi, kaltinamasis kavinės darbuotojÄ baugino žodžiais ir savo įžūliu elgesiu. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, nors ir neilgam, buvo sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka ir rimtis – vieÅ¡oje vietoje, kaip teigė A.

G. bendrajam pagalbos centrui, buvo stumdomos ir tampomos už kaklo, palto atlapų merginos; stikliniu buteliu suduota nukentėjusiajai per galvÄ dėl ko buvo kviesta greitoji medicinos pagalba; kavinės darbuotojai buvo grasinama smurtu. Kaltinamasis santykius aiÅ¡kinosi su D. M., tačiau pastarÄ jÄ gindamos nukentėjo E. Č., o kavinės darbuotoja dėl A. G., vietoje darbo ir poilsio jo metu, teko kviesti policijos pareigÅ«nus į pagalbÄ . IÅ¡ byloje pateikto pagalbos kvietimo garso įraÅ¡o girdėti, kad vieÅ¡oje vietoje buvo ir kitų asmenų, o kaltinamasis triukÅ¡mÄ kėlė ir kavinėje.

Todėl teismo vertinimu, visuomenės rimtis ir tvarka buvo sutrikdyta realiai. Teismo vertinimu, kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Atvažiavo aiÅ¡kintis santykių su D. M. į vieÅ¡Ä vietÄ . Tramdomas nereagavo, o prieÅ¡ingai, sudavė nukentėjusiajai per galvÄ alaus buteliu, o kavinės darbuotojai grasino smurtu. Už kaklo ir palto atlapų laikydamas D. M. stÅ«mė į savo automobilį. Taigi, kaltinamasis aiÅ¡kiai suvokė, kad savo įžūliais veiksmais, smurtu bei grasinimais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Bylos nagrinėjimo metu liudytojai A. G., D. M. bei J. K. teigė nematę smurto, negirdėję triukšmo, neteisingai supratę faktines aplinkybes. D. M. šiuo metu artimai bendrauja ir gyvena su kaltinamuoju. A. G. kartu dirba su D. M., o J. K. yra kaltinamojo draugas, buvęs kartu įvykio metu, todėl šių liudytojų parodymus bylos nagrinėjimo metu teismas laiko nepatikimais ir jais nesiremia, kadangi minėti liudytojai akivaizdžiai siekia sušvelninti kaltinamojo teisinę padėtį. Teismas taip pat kritiškai vertina gynybos argumentus dėl nukentėjusiosios nenuoseklių parodymų davimo bei policijos pareigūnų pagalbos, padedant jai duoti kaltinamajam nenaudingus parodymus, kadangi kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, pirmiau minėtų liudytojų parodymais.

Dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje ir ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikalstamos veikos ir administracinio nusižengimo atskyrimo Å ioje baudžiamojoje byloje gynėja kėlė ir baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį bei administracinės atsakomybės pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, atribojimo klausimÄ . Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog baudžiamoji ir administracinė atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ atskiriamos pagal kaltininko atliktų veiksmų pobÅ«dį ir veika sukeliamus padarinius.

ANK 481 straipsnio 1 dalies (Nedidelis chuliganizmas) dispozicija nenumato padarinių, o tik konkrečius veiksmus, bÅ«tent, necenzÅ«rinius žodžius, gestus vieÅ¡osiose vietose, įžeidžiamÄ kibimÄ prie žmonių ir kitus panaÅ¡ius veiksmus. Tuo tarpu BK 284 straipsnio 1 dalis apima įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, vandaliÅ¡kus veiksmus ir numato padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ . Nagrinėjamu atveju, dėl pirmiau aptartų kaltinamojo neteisėtų veiksmų kilo BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – realus visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas, todėl kaltinamojo padaryta veika pagal jos požymių turinį ir pasireiÅ¡kimÄ užtraukia ne administracinę, o baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamojo atleidimo pagal laidavimÄ Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad  asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju, byloje pareikÅ¡tas kaltinamojo G. K. močiutės L. D. praÅ¡ymas, nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ bei atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, jÄ paskiriant laiduotoja.

Tačiau praÅ¡ymÄ pateikęs asmuo, visų pirma, teismui nepateikė įrodymų, jog laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo, nebausta administracine tvarka, neteista. Kaltinamojo gynyba nurodė, jog duomenys nepateikti dėl to, jog teismas turi prieigÄ prie visų duomenų ir savarankiÅ¡kai turi galimybę pasitikrinti Å¡iuo duomenis. Teismas atsakydamas į Å¡iuos gynybos argumentus pažymi, kad vis tik laidavimo teisinius pagrindus turi įrodyti kaltinamasis, todėl tokiu atveju, kai praÅ¡oma kaltinamÄ jį atleisti pagal laidavimÄ , teismas savarankiÅ¡kai nerenka įrodymų, siekdamas palengvinti kaltinamojo teisinę padėtį.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad byloje nėra ir kaltinamojo nuoÅ¡irdaus prisipažinimo dėl padarytos veikos, kadangi kaltinamasis pripažįsta tik savo įvykio aplinkybių versijÄ dėl netyčinio smÅ«gio sudavimo, nepripažindamas kaltinamajame akte nurodytų savo veiksmų, todėl Å¡iuo atveju, nėra teisinio pagrindo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, laikant, jog kaltinamasis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę. Dėl bausmės skyrimo BK 284 straipsnio sankcija numato vieÅ¡uosius darbus arba baudÄ , arba laisvės apribojimÄ , arba areÅ¡tÄ , arba laisvės atėmimÄ iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , kaltininko asmenybę. Skiriant bausmę kaltinamajam, turi bÅ«ti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad Å¡ie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. Taigi, vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimÄ tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintÄ bausmės paskirtį. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis yra ne teistas, tačiau bÅ«damas jauno amžiaus, administracine tvarka jau baustas net 18 kartų ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 104-109), o tai G.

K. charakterizuoja, kaip asmenį, ignoruojantį įstatymų nustatytÄ tvarkÄ . G. K. Å¡iuo metu nedirba, tačiau (duomenys neskelbtini) ir savarankiÅ¡kų pajamų Å¡iuo metu neturi. Kaltinamasis iÅ¡ esmės savo kaltės nepripažino. Kaltinamojo gailėjimÄ si teismas laiko nenuoÅ¡irdžiu ir siekiu palengvinti savo padėtį, nagrinėjant bylÄ teisme. Nukentėjusiosios atsipraÅ¡ymas sms žinute iÅ¡siųstas jai tik bylÄ perdavus teismui. Tai patvirtino nukentėjusioji bylos nagrinėjimo metu. Taigi, teismas nenustatė G.

K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, o tai sunkina kaltinamojo padėtį (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, kaltinamajam G. K. skirtina 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį jį tęsti mokslus, arba pradėti dirbti, ar registruotis darbo biržoje; neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 val. sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; uždrausti vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas; bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti elgesį keičiančiose programose (BK 48 straipsnio 6 dalies 3, 5 punktai, 7 dalis).

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinÄ sulaikymÄ nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. (b. l. 92-93) (BK 66 straipsnis). Kaltinamajam paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti ir nuosprendžio vykdymo pradžios (b. l. 76, 96). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-302, 304-305, 307-308, 313 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : G. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti mokslus, arba pradėti dirbti, ar registruotis darbo biržoje; neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 val. sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; uždrausti vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas; bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę – bausmės vykdymo laikotarpiu, dalyvauti elgesį keičiančiose programose.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinÄ sulaikymÄ nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. PaskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per nuosprendį priėmusį teismÄ . Teisėja Asta Katinienė