2022-05-19 Nr. AB-13188-3-63-3-01760-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-257-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01760-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. K., O. B. R., J. S. Ž. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. K., O. B. R., J. S. Ž. (mirios pareiškėjos J. S. Ž. teisių perėmėjai – A. Ž., A. Ž., ir H. Ž.), skundą atsakovams Kretingos rajono savivaldybei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kretingos vandenys“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjos G. K., O. B. R. ir J. S. Ž. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamos: 1) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), pareiškėjoms po 5 000 Eur kiekvienai, iš atsakovo Kretingos rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) po 5 000 Eur kiekvienai neturtinei žalai atlyginti; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, pareiškėjoms po 534 Eur kiekvienai ir iš Kretingos rajono savivaldybės po 534 Eur kiekvienai turtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjos paaiškino, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. vasario 21 d. sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės į tėvo (duomenys neskelbtini)., valdytą žemę, kiekvienai iš pareiškėjų grąžinant natūra po 0,09 ha dydžio žemės sklypus Nr. 79-1, Nr. 79-2, Nr. 79-3. Šių sprendimų ir Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 4-1135-(1.3) pagrindu buvo įregistruoti 0,09 ha dydžio žemės ūkio paskirties sklypai. Pareiškėjos puoselėjo mintį, padedant artimiesiems bei pakeitus žemės paskirtį, pasistatyti bendrą namą, kuriame galėtų ramiai leisti senatvę. Pareiškėjų ketinimai žlugo, kai jos sužinojo, jog šioje žemėje negali nieko daryti, t. y. ne tik statyti, bet ir iš esmės naudoti žemės sklypus pagal jų paskirtį – dirbti žemę, joje kažką auginti. Pareiškėjos, aiškindamosi situaciją, iš NŽT 2020 m. gegužės 27 d. gavo dokumentų kopijas, norėjo įsitikinti, ar juose yra pažymėtos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, vamzdynai, sanitarinė zona. Prie gautų dokumentų kopijų buvo pridėtas sąrašas piliečių, kuriems atkurta nuosavybės teisė į turėtą žemę (mišką) Kretingos rajone, kurio lentelės dalyje „Apribojimai ir servitutai“ yra nurodyta tik, kad žemė įeina į kurorto zoną ir jame yra numatytas kelio servitutas. Šios specialiosios žemės naudojimosi sąlygos įregistruotos ir Nekilnojamo turto registre (toliau – ir NTR), bet vėliau išregistruotos, remiantis 2019 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 ir 2019 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr.3 D-711. Nurodytų sprendimų pagrindu liko įregistruoti tik kelio servitutai. Jokių kitų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ar kitokių suvaržymų tiek nurodytuose sprendimuose, tiek 2008 m. spalio 16 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktuose bei žemės sklypų planuose nenurodyta. Sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. vasario 21 d., o žemės sklypų planai Kretingos Žemėtvarkos skyriaus vedėjo suderinti tik 2009 m. vasario 25 d.

3. Pareiškėjos teigė jautęsi apgautos valdžios institucijų, aiškinosi situaciją toliau ir 2020 m. vasario 18 d. kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės merą su prašymu pašalinti iš jų žemės sklypų vandens siurblinę, vamzdžius, nuotekų šulinius bei medžius. Kretingos rajono savivaldybės meras 2020 m. kovo 19 d. raštu persiuntė prašymą NŽT, kuri 2020 m. balandžio 10 d. raštu pateikė atsakymą į prašymą, kad analogišką skundą-pareiškimą jau teikė Seimo narys ir gautas atsakymas, todėl prašymo nenagrinėjo.

4. Pareiškėjos nurodė, kad gavo Kretingos rajono savivaldybės mero 2020 m. liepos 7 d. atsakymą į 2020 m. vasario 20 d. skundą, jog pastatas – siurblinė ir gręžinys Nr. (duomenys neskelbtini), esantys gretutiniame sklype, UAB „Kretingos vandenys“ yra neeksploatuojami, jie nuosavybės teise priklauso UAB „Kretingos vandenys“, bendrovė 2020–2022 veiklos plane lėšų gręžinio likvidavimui ir išregistravimui nėra numatyta. Atsakyme pasiūlyta, kad dėl papildomos informacijos galima kreiptis į pačią bendrovę UAB „Kretingos vandenys“. Pareiškėjos kreipėsi į UAB „Kretingos vandenys“ dėl papildomos informacijos. Atsakymas raštu Nr. 2-338(6.4) buvo gautas 2020 m. rugpjūčio 10 d.; nurodyta, kad apie pastato – siurblinės ir gręžinio eksploatavimo pabaigą jie neturi, nes pastatas – siurblinė nėra nugriautas, o gręžinys nėra užtamponuotas, kadangi paliktas, kaip rezervinis, jog UAB „Kretingos vandenys“ turėtų galimybę nepertraukiamai tiekti vandenį (duomenys neskelbtini) gyventojams. Buvo pateikta schema, iš kurios matyti, kad visi 3 sklypai patenka į vandenvietės sanitarinę apsaugos zoną, o G. K. sklypo dalis ir į vandentiekio apsaugos zoną. Į 2020 m. lapkričio 5 d. papildomą užklausą UAB „Kretingos vandenys“ nurodė, kad UAB „Kretingos vandenys“ pastato – siurblinės ir gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) savininke yra nuo 2008 m. gruodžio 15 d., gręžinys Nr. (duomenys neskelbtini) į sanitarinę zoną įeina pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 106 straipsnio nuostatas, o tokios specialiosios sąlygos nustatomos, kai atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai.

5. Pareiškėjos dėl apsauginės zonos pakartotinai kreipėsi į NŽT Kretingos skyrių, kuris 2020 gruodžio mėnesio raštu Nr. 14SD-14.14.104 atsakė, kad 2008 metais atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypus Nr. 79-1, Nr. 79-2, Nr. 79-3, esančius (duomenys neskelbtini), žemę grąžinant natūra, nuosavybės atkūrimas buvo vykdomas be projekto rengimo, o grąžinamų natūra sklypų ribos buvo pažymėtos 2009 m., (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto plane. Nekilnojamo turto kadastro duomenys apie žemės naudojimo apribojimus buvo nustatomi vadovaujantis (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės apribojimų planais ir pagal faktą. Žemės reformos žemėtvarkos plane nebuvo pažymėta vandenvietės apsauginė zona.

6. Pareiškėjos nurodė, kad susidarė situacija, jog būdamos žemės sklypų, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės savininkėmis, jos tapo valdžios institucijų (ne) priimtų sprendimų atkuriant nuosavybės teises ir sprendžiant dėl neprivatizuotų žemės plotų bei nustatant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, įkaitėmis, nes, būdamos žemės sklypų savininkėmis, negali šiuo turtu disponuoti ir jo valdyti savo nuožiūra. Nors specialiosios žemės naudojimo sąlygos dėl vandenvietės sanitarinės apsaugos ir vandentiekio apsaugos zonų nėra nurodytos nuosavybės dokumentuose, tačiau, kaip paaiškėjo, duomenys apie žemės naudojimo apribojimus būtų tuoj pat nustatomi, atlikus žemės kadastrinius matavimus, ką jos ir ruošėsi daryti. Atlikus kadastrinius matavimus ir įtraukus minėtas specialiąsias sąlygas pareiškėjos negalės žemės sklypuose nei atlikti statybos darbų, nei jų naudoti pagal tiesioginę paskirtį, nes sanitarinėje ir vandenvietės apsaugos zonose pagal teisės aktus negalima jokia intensyvi žemdirbystė ir kt. Pareiškėjos iš esmės gali tik šienauti pievą, t. y. iš esmės prižiūrėti vandenvietės sanitarinę ir vandentiekio apsaugos zoną – atlikti veiksmus, kurių neprivalo atlikti. Dėl tokios situacijos žemės sklypai ne tik neduoda jokios ekonominės naudos, bet kelia nuostolius. Atkūrus nuosavybės teisę natūra į tokius žemės sklypus, kuriuose yra sanitarinė zona, pareiškėjos negavo ir moralinės satisfakcijos. Jei pareiškėjos būtų matę, kas yra specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nebūtų sutikusios, kad į tokią žemę būtų atkurta nuosavybės teisė.

7. Pareiškėjos teigė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (galiojo iki 2020 m. sausio 1 d.) buvo ne tik patvirtintos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, bet ir pavesta rajonų valdyboms kartu su Valstybiniu žemėtvarkos institutu, suteikiant žemės savininkams sklypus, taikyti specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, o įforminant pagal sudarytus kompleksinius ar preliminarius žemės reformos žemėtvarkos projektus dėl žemės suteikimo, įrašyti į rajono valdybos sprendimą specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas.

Siurblinė, inžinieriniai tinklai: gręžinys, vandentiekio tinklai pastatyti ir įrengti dar 1987 metais ir aplinkybės, kad Rudaičiuose yra vandens gręžinys, aptarnaujantis (duomenys neskelbtini), institucijoms, tuo metu vykdžiusioms žemės reformą, taip pat ir joms žinomos. Pasirašant ant žemės ribų paženklinimo-parodymo aktų, buvo žinoma tik, kad sklypai yra kurorto apsaugos zonoje. Natūroje buvo matyti, kad grąžintinų žemės sklypų ribos neprieina prie pastato – siurblinės, o prie šio pastato esantis žemės sklypas yra pakankamai siurblinei eksploatuoti.

To, kad žemės sklypuose yra inžinieriniai ir vandentiekio tinklai joms negalėjo būti žinoma, o būdamos senyvo amžiaus, neturėdamos tam reikiamo išsilavinimo, negalėjo net suvokti apie vandenvietės sanitarinės ir vandentiekio apsaugos zonų buvimą, jų dydį, kad apie pastatą ir inžinierinius tinklus galėjo būti suformuotas toks sklypas, kuris užtikrintų ne tik vandentiekio eksploataciją, bet ir vandenvietės apsaugą, ir, jog šioje vietoje žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui apskritai negalėjo būti suformuoti. Paaiškėjo, kad 1998 m. spalio 29 d.

Kretingos rajono taryba sprendimu Nr. 82, įsibėgėjus žemės reformai, į neprivatizuotinų visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų plotus bei ribas įtraukė tik 0,13 ha artezinio gręžinio teritoriją, nors gręžinį ir vandentiekio tinklus, esančius Kretingos seniūnijoje iki juos 2008 metais įgyjant UAB „Kretingos vandenys“ tikėtina eksploatavo Kretingos seniūnija. Tokiu būdu, Savivaldybė ir prie rajonų valdybų to meto buvę žemėtvarkos skyriai (tarnybos), vėliau – Klaipėdos apskrities viršininko administracija, vykdę žemės reformą, kartu su Valstybiniu žemėtvarkos institutu, kuris rengė žemės sklypų planus, atkuriant nuosavybės teises, neįrašė specialiųjų žemės naudojimo sąlygų tiek į kompleksinius, tiek į preliminarius žemės reformos žemėtvarkos projektus.

Dėl to pareiškėjos buvo suklaidintos, joms buvo atkurtos nuosavybės teisės į neprivatizuotinus visuomenės poreikiams naudojamus žemės sklypus. Tik įrašius į žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktus, Klaipėdos apskrities viršininko įsakymus ir sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo žemės naudojimo specialiąsias sąlygas, jos galėjo suprasti apie šių sąlygų egzistavimą ir skųsti priimtus sprendimus. Ši aplinkybė paaiškėjo tik 2019 metų pabaigoje aiškinantis situaciją bei gavus oficialius institucijų atsakymus.

8. Pareiškėjos nurodė, kad patyrė neturtinę žalą – išgyvenimus, nerimą, stresą, kurie tęsiasi, jaučia nusivylimą, beviltiškumą ir gyvenimo nestabilumą bei nepasitikėjimą valdžios institucijoms, kankina nežinia, kada šis procesas, prasidėjęs prie kelis dešimtmečius, baigsis, nes per tą laiką paseno, dar labiau susilpnėjo sveikata. Neturtinę žalą pareiškėjos vertino po 5 000 Eur.

9. Pareiškėjos dėl turtinės žalos paaiškino, kad susidarė situacija, jog teisiškai jos yra nekilnojamo turto savininkės, tačiau negali šiuo turtu naudotis, valdyti ir juo disponuoti, t. y. nėra savininko teisių turinio. Jos iš esmės neteko turto, tokiu atveju turi būti atlyginta indeksuota žemės sklypo vertė J. S. Ž. – 69 Eur, G. K. – 66 Eur ir O. B. – 69 Eur, bendra suma 204 Eur. Pareiškėjos visą laiką prižiūrėjo į vandenvietės sanitarinę zoną patenkančius sklypus – samdė asmenį pjauti žolę ir kt. (bendra suma už atliktus darbus 1 800 Eur), mokėjo žemės mokesčius (bendra suma 8,86 Eur), patyrė kelionės išlaidų (kuro išlaidų bendra suma 1 191,14 Eur). Bendra suma su žemės sklypo verte yra 3 204 Eur turtinės žalos.

10. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

11. NŽT nurodė, kad nėra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų. Pagal NŽT Kretingos skyriuje saugomus nuosavybės teisių atkūrimo ir Nekilnojamojo turto kadastre ir NTR esančius žemės sklypų duomenis, žemės ūkio paskirties žemės sklypai vietovėje paženklinti 2008 m. spalio 16 d., dalyvaujant pareiškėjoms. Pareiškėjoms nepateikus pretenzijų dėl žemės sklypų vietos, ribų ar kitų nusiskundimų, Klaipėdos apskrities viršininkas 2009 m. vasario 21 d. sprendimais Nr. 15950, 15951 ir 15952 į minėtus žemės sklypus atkūrė nuosavybės teises. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo (taip pat žemės sklypų planai), įteikti pretendentėms. Pareiškėjos priimtų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo nustatyta tvarka ir terminais neginčijo. Sugrąžinti žemės sklypai ir teisės į juos 2009 metais įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir NTR, kurių duomenys nustatyta tvarka taip pat neginčyti. Nuo 2009 m. vasario 21 d. žemės sklypų savininkės yra pareiškėjos, o ne Lietuvos Respublika, todėl jos, kaip rūpestingos žemės sklypų savininkės, nuo pat žemės sugrąžinimo dienos privalo ir turi rūpintis žeme, ją prižiūrėti, naudoti pagal pagrindinę jos naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Žemės sklypuose žemės ūkio veiklai vykdyti draudimų nenustatyta, todėl atitinkami pareiškėjų argumentai nepagrįsti. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 43 straipsnio 2 punkto 2 papunktyje įtvirtintas draudimas sodinti ir auginti želdinius (išskyrus žolinius augalus), žemės ūkio veiklai vykdyti nepriskiriamas.

12. NŽT nurodė, kad pareiškėjos ne kartą kreipėsi į Kretingos skyrių pašalinti iš jų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų kitiems asmenims priklausančius vandentiekio vamzdžius, nuotekų šulinius, išpjauti krūmynus, medžius, išvalyti šiukšles ir pan. Dėl nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose esančių kitam asmeniui priklausančių inžinerinių tinklų (vamzdžiai, nuotekų šuliniai) pašalinimo pareiškėjos turi subjektinę teisę kreiptis į minėtų tinklų savininkus (naudotojus), o dėl žemės sklypuose esančių medžių, krūmų kirtimo, taip pat šiukšlių pašalinimo, žolės pjovimo – į privačius asmenis, turinčius galimybę ir priemones šiems darbams atlikti. Tuo atveju, jei pareiškėjos sugrąžintuose žemės sklypuose pageidauja statyti kitos paskirties statinius (pvz., gyvenamuosius namus), jos turi pakeisti šių žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Be to, atkreipia dėmesį į tai, pagal Kretingos skyriaus pateiktus NTR išrašus, žemės sklypai suformuoti pagal preliminarius matavimus ir žemės sklypuose nėra nustatytos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 43 straipsnyje numatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonos. Tik atlikus kadastrinius matavimus, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus būtų juridinis pagrindas pareiškėjoms teigti, kad žemės sklypai galimai patenka (ir kokia apimtimi) į specialiųjų žemės naudojimo sąlygų vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zoną.

13. Atsakovas Kretingos rajono savivaldybė atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

14. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjoms nuosavybės teisės atkurtos Klaipėdos apskrities viršininko patvirtintais sprendimais, o Savivaldybė jokio sprendimo atkuriant nuosavybės teises pareiškėjoms nepriėmė. Apskrities viršininko įsakymas bei sprendimai nėra nuginčyti, pareiškėjų žemės sklypai įregistruoti NTR, NTR ir kadastro duomenys nenuginčyti. Pareiškėjoms, kaip ir kitiems privačios žemės savininkams, yra įstatymo nustatyta prievolė mokėti žemės mokestį. Pagal ūkininko pažymą matyti, kad žemės sklypais jam buvo leista naudotis už jų priežiūrą, t. y. nauda atiteko ūkininkui savininkių valia. Pareiškėjų išlaidos atvykti iš gyvenamosios vietos į žemės sklypo buvimo vietą ir atgal, įstatymo nustatytų žemės mokesčių sumokėtos sumos negali būti vertinamos kaip patirta žala, juo labiau, kad žemė sugrąžinta natūra, jokių apribojimų naudoti žemę žemės ūkio veiklai nenustatyta. Pagal NTR išrašą matyti, kad daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Pareiškėjos nepateikė įrodymų, pagal kuriuos būtų galima pripažinti atsakovų veiksmus neteisėtais atkuriant joms nuosavybės teises bei naudojant privačią žemę, todėl jų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kretingos vandenys“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

16. UAB „Kretingos vandenys“ paaiškino, kad 2008 m. gruodžio 15 d. pirkimo pardavimo sutartimi iš Kretingos rajono žemės ūkio bendrovės „Melkota“ įsigijo pastatą – siurblinę, inžinierinius tinklus – gręžinį, kurie numatyta tvarka įregistruoti NTR. Šie tinklai įsigyti geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui. Nors šiuo metu geriamasis vanduo iš šio gręžinio ir nėra tiekiamas, gręžinys yra naudojamas kaip rezervinis, esant reikalingumui iš šio gręžinio vanduo būtų teikiamas (duomenys neskelbtini) gyventojams. Žemės sklypai patenka į pirmąją sanitarinės apsaugos zoną, todėl vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimų sąlygų įstatymo 106 straipsniu suformuota 50 metrų taršos zona. Įrenginiai skirti vandens tiekimui ir jų naudojimas yra susijęs su viešuoju interesu. Iš skundo nėra matyti, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovai. Argumentai dėl Savivaldybės neteisėtų veiksmų rengiant kompleksinius ir preliminarius žemės reformos žemėtvarkos projektus nepagrįsti. Pareiškėjai nenurodo, koks būtent Savivaldybės parengtas ir patvirtintas planas pažeidė jų interesus. Pareiškėjų argumentai dėl turtinės žalos yra nepagrįsti, nes išvardinta žala atsirado dėl savininko teisių įgyvendinimo savo nuosavybės teise valdomame sklype, bet ne dėl valstybės įstaigų priimtų sprendimų.

II. 17. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. balandžio 20 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė ir priteisė iš pareiškėjų po 121,00 Eur iš kiekvienos, iš viso 363,00 Eur išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kretingos vandenys“. “

18. Teismas nustatė, kad pareiškėjoms Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. vasario 21 d. sprendimais atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. V. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą – 1,40 ha (1,39 ha) žemės, atkuriant nuosavybės teises į pareiškėjoms tenkančias nekilnojamojo turto dalis, grąžinant natūra po 0,09 ha žemės. NTR išrašai patvirtina, jog nurodytų sprendimų pagrindu pareiškėjoms nuosavybės teise priklausantys žemės ūkio paskirties sklypai 2009 m. vasario 27 d. buvo įregistruoti NTR. Iš NTR išrašo matyti, kad aptartiems žemės sklypams nuo 2009 m įregistruotos daiktinės teisės – kelio servitutas, o iki 2020 m. sausio 2 d. buvo įregistruotos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: kurortų apsaugos zona. Adresu (duomenys neskelbtini) įregistruoti statiniai: pastatas – siurblinė, inžineriniai tinklai – gręžinys Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklai, nuosavybės teise 2008 m. gruodžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu priklausantys trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Kretingos vandenys“.

19. Teismas vertino, kad turtinę žalą pareiškėjos kildina iš to, jog atkuriant nuosavybės teises NŽT nepateikė duomenų apie tai, jog ginčo žemės sklypams yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos dėl vandenvietės sanitarinės ir vandentiekio apsaugos zonos, o esant nurodytų duomenų, jos nebūtų sutikusios, kad į tokią žemę būtų atkurta nuosavybės teisė.

20. Teismas pažymėjo, jog Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. vasario 21 d. sprendimai, kuriais pareiškėjoms buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą, grąžinant tenkančią nekilnojamojo turto dalį natūra po 0,09 ha žemės, įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti ir yra galiojantys. Šios aplinkybės pareiškėjos neginčija ir neteikia duomenų, kurie patvirtintų, kad su minėtais sprendimais kokiu nors būdu nesutiko ar nesutinka nagrinėjimo ginčo metu. Pareiškėjų nuosavybės teisės į atkurtas žemės dalis yra įregistruotos NTR, ir šie duomenys taip pat įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti. Taigi pareiškėjos nuo 2009 m. vasario 21 d. yra laikytinos ginčo žemės sklypų savininkėmis. Teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog priimant šiuos sprendimus atsakovo atstovas NŽT pažeidė konkrečias teisės aktų nuostatas, ir todėl atliko kokius nors neteisėtus veiksmus juos priimdamas.

21. Teismas nustatė, kad pareiškėjos ne kartą kreipėsi į atsakovus, prašydamos pašalinti iš jų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų kitiems asmenims priklausančius vandentiekio vamzdžius, nuotekų šulinius, išpjauti krūmynus, medžius, išvalyti šiukšles ir kt. Pateikti argumentus, įrodymus dėl tariamos žalos buvimo turi pareiškėjos. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog (duomenys neskelbtini) įregistruoti statiniai nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Kretingos vandenys“. Teismas sutiko su atsakovų pozicija, jog pareiškėjos, būdamos ginčo žemės sklypų savininkėmis, privalo pačios rūpintis ginčo žemės sklypais, juos prižiūrėti, tvarkyti ir turi teisę juos naudoti pagal pagrindinę jų naudojimo paskirtį bei naudojimo būdą. Pareiškėjos, be kita ko, nepagrindė teisiniais argumentais teiginių, kad ginčo žemės sklypais privalo rūpintis atsakovai, inter alia (be kita ko), kad ginčo žemės sklypuose negali vykdyti ūkinės veiklos pagal nustatytą žemės ūkio paskirtį, bei, jog bandė tokią veiklą vykdyti, bet joms buvo uždrausta.

22. Teismas dėl pareiškėjų žemės sklypuose esančių įrenginių, pažymėjo, kad administraciniai teismai nesprendžia ginčų tarp privačių asmenų. Pareiškėjos, turėdamos pretenzijų UAB „Kretingos vanduo“ dėl jiems priklausančių įrenginių, turi teisę tokį ginčą spręsti civiline tvarka.

23. Teismas nurodė, kad Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog specialiosios žemės naudojimo sąlygos NTR įregistruotam žemės sklypui (jo daliai) taikomos nuo žymos apie nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas žemės sklypo registro įraše padarymo dienos. Tarp šalių nėra ginčo, kad ginčo žemės sklypai suformuoti pagal preliminarius matavimus ir nėra žemės sklypuose nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonos. Teismas sprendė, kad iš esmės tik atlikus kadastrinius matavimus ir įregistravus specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, bus galima įvertinti, ar ginčo žemės sklypas patenka į specialiųjų žemės naudojimo sąlygų apsaugos zoną, ir kitas aplinkybes, kurios patvirtintų pareiškėjų nurodytą žalą – suvaržytas galimybes ginčo žemės sklype vykdyti tam tikrą veiklą.

24. Teismas, įvertinęs pareiškėjų nurodytas aplinkybes apie jų patirtą neturtinę žalą, pažymėjo, kad pareiškėjos iš esmės tik nurodė, jog patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, tačiau šių teiginių nepagrindė jokiais įrodymais. Teismas sutiko, kad pareiškėjos galėjo patirti tam tikrus dvasinius išgyvenimus, susijusius su nagrinėjama situacija, tačiau nėra nustatyta atsakovų neteisėtų veiksmų. Todėl atsakovai negali būti laikomi atsakingais už pareiškėjų nurodytą neturtinę žalą.

25. Teismas dėl pareiškėjų argumentų, kad joms turi būti atlyginta indeksuota žemės sklypo vertė, nurodė, jog toks atlyginimas pinigais yra vienas iš už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius, būdų, nustatytų Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme. Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m,. vasario 21 d. sprendimai, kuriais pareiškėjoms buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko nuosavybės teisėmis valdytą žemę, įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti ir yra galiojantys; pareiškėjų nuosavybės teisės yra įregistruotos NTR.

26. Teismas dėl prašomos atlyginti žalos už sumokėtus žemės mokesčius, žolės pjovimą, kelionės išlaidas, pažymėjo, kad pareiškėjos yra ginčo žemės sklypų savininkės, todėl nenuginčijus šios aplinkybės, būtent joms, o ne kitiems subjektams, tenka pareiga mokėti mokesčius, susijusius su joms nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, šiais sklypais rūpintis.

27. Teismas sprendė, kad pareiškėjos neįrodė, jog patyrė nuostolius dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Teismas nenustatė atsakovų neteisėtų veiksmų, taip pat vertino, kad pareiškėjos nepagrindė neturtinės žalos. Nesant būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas pareiškėjų reikalavimus dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė.

28. Teismas trečiajam suinteresuotam asmeniui priteisė iš pareiškėjų 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas paslaugas lygiomis dalis, t. y. po 121,00 Eur iš kiekvienos pareiškėjos.

III. 29. Pareiškėjos G. K., O. B. R. ir J. S. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundą tenkinti.

30. Pareiškėjos nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai aiškino ir taikė tiek materialiosios ir proceso teisės normas. Teismas, konstatavęs faktą, kad nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio), teigė nevertinęs. Tačiau teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodė, kad įvertino pareiškėjų nurodytą neturtinę žalą ir nusprendė, kad ji nepagrįsta, nes pareiškėjos neįrodė žalos ir nepagrindė jos patikimais įrodymais, todėl neįrodė, jog patyrė nuostolius dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Teismas vis dėl to vertino ar yra padaryta žala, o teismo sprendimo argumentai negali prieštarauti vienas kitam.

31. Pareiškėjų nuomone, teismas neteisingai nustatė ginčo esmę. Pareiškėjos neginčijo, kad specialiosios sąlygos nebuvo nustatytos, tačiau formuojant žemės sklypus ir atkuriant nuosavybės teises specialiosios sąlygos dėl vandenvietės sanitarinės ir apsaugos zonų turėjo būti nustatytos, kad apie tokių sąlygų egzistavimą būtų žinoma pareiškėjoms, ir tą turėjo padaryti žemės reformą vykdžiusios institucijos. Teismas neįvertino pareiškėjų pateiktų argumentų ir įrodymų. Teismas nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių, rėmėsi tik atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimuose nurodytomis aplinkybėmis. Teismo motyvai nėra pakankami, kad skundas būtų atmestas.

32. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir rėmėsi teismų praktika, tačiau nenustatė, kokios konkrečiai normos buvo pažeistos, nes nenagrinėjo pareiškėjų argumentų, kad žemės sklypų formavimo nuosavybės teisių atkūrimo natūra metu, savivaldybėms kartu su Valstybiniu žemėtvarkos institutu buvo pavesta priimti sprendimus nustatyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Iš UAB „Kretingos vandenys“ pareiškėjoms pateikto atsakymo su schema matyti, kad pareiškėjų žemės sklypai visa apimtimi patenka į vandenvietės sanitarinę zoną ir iš dalies į vandenvietės apsauginę zoną ir žemės sklypuose, išskyrus J. S. Ž. priklausančiame sklype, yra dar ir vandenvietės įrenginiai ir ši schema egzistuoja, ji taip pat nėra nei nuginčyta ar panaikinta. Teismas nevertino šios reikšmingos aplinkybės, o darė išvadą, kad tik atlikus kadastrinius matavimus bus aiškios specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

33. Pareiškėjos atkreipia dėmesį, kad teismo sprendimas paremtas siūlymais kaip apginti pažeistą teisę – atlikti kadastrinius žemės sklypų matavimus, kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl inžinierinių tinklų iškėlimo, nuginčyti Klaipėdos apskrities viršininko sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pastarasis siūlymas yra vienas iš argumentų netenkinti skundo, nes teismas padarė kategorišką išvadą, kad nenustatyta, jog būtų pažeidusi konkrečias (neaišku kokias) teisės aktų nuostatas. Teismas vertino tik NŽT veiksmus, tačiau žalą pareiškėjos prašė priteisti ir iš Savivaldybės. Todėl turėjo būti vertinama, kokias teisės normas priimant sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo vandenvietės sanitarinėje zonoje, ne (pažeidė) ir Savivaldybė. Teismas visiškai nevertino ar egzistuoja neteisėti valdžios institucijų veiksmai (neveikimas), nenustatė konkrečių valstybės institucijų veiklą reguliuojančių teisės normų ar rūpestingumo pareigos pažeidimo, rėmėsi tik atsakovų argumentais, kurie nesusiję su argumentais, kad atsakovai neveikė taip, kaip įpareigoja teisės aktai (nepriėmė sprendimų dėl specialiųjų sąlygų nustatymo grąžintinuose žemės sklypuose).

34. Pareiškėjos teigia, kad teismo sprendime neatsakyta į reikšmingus argumentus, kodėl atsakovams žinant, jog žemės sklypai formuojami prie vandenvietės (tą patvirtino NŽT Kretingos skyrius 2020 m. gruodžio mėn. rašte Nr. 14SD-(14.14.104.) nurodydamas, kad Nekilnojamojo turto kadastro duomenys apie žemės naudojimo apribojimus buvo nustatomi ne tik (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės apribojimų planais bet ir pagal faktą, o minėto žemės reformos žemėtvarkos projekto plane nebuvo pažymėta vandenvietės apsauginė zona, ir pareiškėjoms žemę grąžinant natūra, nuosavybės teisių atkūrimas buvo vykdomas be projekto rengimo, sklypai buvo suformuoti ir žemė grąžinta vandenvietės sanitarinėje zonoje. Pareiškėjoms abejonių kėlė ir NŽT Kretingos skyriaus atsakyme nurodyta aplinkybė, kad grąžinamų natūra sklypų ribos buvo pažymėtos 2009 m. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto plane, kuriame matomas akivaizdus taisymas iš „7“ į „9“. Todėl kyla pagrįstų abejonių ar grąžinamų natūra sklypų ribos apskritai 2009 m. buvo pažymėtos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane, ar nurodytas plano papildymas tikrai patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-39- (1.3.). Gal dėl šios priežasties Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2009 m. vasario 25 d., t. y. jau po sprendimų atkurti mums nuosavybės teises, tvirtindamas žemės sklypų planus, nenurodė projekto ir jo papildymo datos. Teismas, nevertinęs šių aplinkybių, priėmė nepagrįstą sprendimą, jog nėra institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo).

35. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

36. NŽT nurodo, kad žemės sklypai suformuoti pagal preliminarius matavimus, žemės sklypuose nenustatytos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 43 straipsnyje numatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonos ir tik atlikus kadastrinius matavimus, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, būtų juridinis pagrindas pareiškėjoms teigti, kad žemės sklypai galbūt patenka ir, kokia apimtimi, į specialiųjų žemės naudojimo sąlygų vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zoną. Pareiškėjos klaidingai apeliaciniame skunde nurodo, kad žemės sklypams yra nustatytos specialiosios žemės sąlygos. NTR duomenys patvirtina, kad nėra nustatyta specialiųjų žemės sąlygų. Pareiškėjos privalėjo pateikti įrodymus, teisinius argumentus ir nurodyti kokiais neteisėtais veiksmais NŽT, priimdama sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pažeidė teisės aktus ir dėl to galbūt atsirado žala.

37. Atsakovas Kretingos rajono savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

38. Savivaldybė nurodo, kad pareiškėjos neįrodė, kad atsakovai veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus, t. y. nenurodė, kokie priimti administraciniai aktai tiesiogiai pažeidė jų teises ir interesus ir dėl to jos patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Pareiškėjų apeliaciniame skunde pareikšta nuomonė ir pamąstymai nėra pagrindas panaikinti teismo sprendimą. Savivaldybės nuomone, teismas sprendime pagrįstai ir teisingai nurodė, kad pareiškėjos, būdamos žemės sklypų savininkės, privalo rūpintis savo sklypais, juos prižiūrėti, tvarkyti, mokėti mokesčius ir naudoti pagal pagrindinę jų naudojimo paskirtį. Pareiškėjos nepagrindė, kad jų sklypais turi rūpintis atsakovai, jog ginčo žemės sklypuose negali vykdyti ūkinės veiklos pagal nustatytą žemės ūkio paskirtį, bei, kad bandė tokią veiklą vykdyti, bet joms buvo uždrausta.

39. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kretingos vandenys“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš pareiškėjų 580,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

40. UAB „Kretingos vandenys“ nuomone, pareiškėjos neįrodė, kad atsakovai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, t. y. atsakovų neteisėtų veiksmų. Nėra aišku, kokiais įstatymais vadovaujasi pareiškėjos, grįsdamos teismo sprendimo neteisėtumą bei nepagrįstumą. Abstraktūs apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 41. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, pasak pareiškėjų, kilusios dėl netinkamo nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, atlyginimo.

42. Pareiškėjos joms galimai padarytą žalą kildino iš to, kad atkūrus joms nuosavybės teises natūra į žemės sklypus, vėliau paaiškėjo, kad šiais žemės sklypais negalima tinkamai naudotis, jie patenka į vandenvietės apsaugos zoną, todėl neleidžiama nei pakeisti žemės sklypų paskirtį, nei juose sodinti želdinius, nei užsiimti kita veikla. Kadangi apie tai jos nebuvo informuotos iki nuosavybės teisių atkūrimo, o žemės sklypų dokumentuose nebuvo nurodyti minėti apribojimai, dėl padarytos žalos yra kalti tuometinės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir Kretingos rajono savivaldybės darbuotojai.

43. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjos neįrodė nei atsakovų neteisėtų veiksmų, nei realios turtinės ar neturtinės žalos padarymo.

44. Pareiškėjos apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo, argumentacijos neprieštaringumo ir išsamumo aspektais.

45. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

46. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė arba savivaldybė. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.).

47. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

48. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuostolius išlaidų forma apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas (žr., pvz., 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004; 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; kt.). Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lotynų kalba – restitutio in integrum), visiškai kompensuojant nukentėjusiajam dėl padaryto delikto atsiradusius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-7-465/2008; kt.). Pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; 2021 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1960-520/2021; kt.).

49. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjoms Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. vasario 21 d. sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės į tėvo (duomenys neskelbtini), valdytą žemę, kiekvienai iš pareiškėjų grąžinant natūra po 0,09 ha dydžio žemės sklypus Nr. 79-1, Nr. 79-2, Nr. 79-3. Šių sprendimų ir Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 4-1135-(1.3) pagrindu buvo įregistruoti 0,09 ha dydžio žemės ūkio paskirties sklypai. Šiems žemės sklypams šiuo metu nėra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ar kitokie apsunkinimai, žymiai ribojantys veiklą žemės sklypuose.

50. Pareiškėjos reikšdamos reikalavimą dėl žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismui turėjo pateikti įrodymus, kuriais remiantis būtų galima nustatyti faktą, kad pareiškėjoms padaryta jų nurodoma žala dėl atsakovų atstovų NŽT ir Savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų.

51. Pasisakydama dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų įrodymų vertinimo aspektu, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį (buvusi 6 dalis) reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

52. Patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą šiais aspektais, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino, laikydamasis minėtų ABTĮ nuostatų ir principų. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjoms arba neatsakė į kiekvieną pareiškėjų argumentą, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių ar jas įvertino neteisingai.

53. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atkuriant nuosavybės teises pareiškėjoms, iš esmės buvo laikomasi teisės aktais nustatytos tvarkos, pareiškėjos buvo supažindintos su žemės sklypais, į kuriuos siūlomos atkurti nuosavybės teisės, tačiau pretenzijų dėl jų vietos, dydžio ar kokių nors kitų ypatybių nereiškė. Individualūs teisės aktai, kuriais pareiškėjoms buvo atkurtos nuosavybės teisės bei jų nuosavybės teisės įregistruotos nekilnojamojo turto registre, nėra nuginčyti ar pripažinti negaliojančiais. Objektyvių duomenų, kad atsakovų darbuotojai pareiškėjas siekė suklaidinti ar nuslėpė kokius nors dokumentus, byloje nėra surinkta. Tuometinis teisinis reguliavimas leido atkurti nuosavybės teises natūra į kaimo vietovėje esančius žemės sklypus, parengiant tik preliminarius jų planus. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, pareiškėjoms nuosavybės teisės buvo atkurtos į žemės ūkio paskirties sklypus, todėl pareiškėjos negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad galės pakeisti šių žemės sklypų paskirtį, statyti juose statinius ir pan. Žemės ūkio veikla grąžintuose sklypuose nėra ribojama, pareiškėjos buvo sudariusios sutartį su ūkininku, kuris šiuos sklypus naudojo pagal tiesioginę paskirtį. Darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyti atsakovų neteisėti veiksmai, kurie yra viena iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų.

54. Pripažintini pagrįstais ir pirmosios instancijos teismo argumentai, jog galimi pareiškėjų nuosavybės teisių ribojimai būtų nustatyti, atlikus šių žemės sklypų kadastrinius matavimus ir įregistravus NTR šių žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas. Tačiau tuo atveju žemės sklypų savininkams būtų numatytas ir atlyginimas už jų nuosavybės teisių ribojimą. Dabartinėje situacijoje konstatuotina, kad pareiškėjos neįrodė, jog joms atkurta nuosavybės teisė į netinkamus naudotis žemės sklypus, ar kad jos patyrė realią turtinę žalą.

55. Pareiškėjų nurodyti nuostoliai – žemės mokesčiai, išlaidos kurui ar išlaidos žemės sklypų priežiūrai – yra įprastinės nekilnojamojo turto savininkų išlaidos tokiam turtui prižiūrėti ir tinkamai jo būklei palaikyti. Prašymas atlyginti žemės sklypų indeksuotą vertę nėra pagrįstas, nes nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypus iš pareiškėjų nėra atimtos ar taip suvaržytos, kad jos visiškai negalėtų žemės sklypais naudotis pagal tiesioginę paskirtį.

56. Atsakydama į apeliantų argumentus dėl teismo sprendimo turinio prieštaringumo ir neišsamumo, teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra išaiškinęs, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje R. T. prieš Ispaniją ir H. B. prieš Ispaniją; 1998 m. vasario 19 d. sprendimą H. ir kiti prieš Prancūziją). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė ir išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, įvertino pareiškėjų nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), atsakė į pagrindinius pareiškėjų argumentus, pasisakė, kokie teisės aktai taikytini spręstinam ginčui, taigi sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

57. Apeliantų nurodomos aplinkybės, susijusios su gretimuose sklypuose esančiais statiniais ir inžinieriniais tinklais, neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiamo teisinio ginčo baigčiai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokie ginčai tarp privačių asmenų, spręstini tarpusavio susitarimo pagrindu arba civilinio proceso tvarka.

58. Kadangi šia teismo nutartimi iš esmės apginamos ir trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Kretingos vandenys“ teisės, tai ši proceso šalis įgyja teisę į turėtų išlaidų atlyginimą. UAB „Kretingos vandenys“ prašė priteisti iš pareiškėjų 580,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši išlaidų suma yra pagrįsta pateiktais dokumentais, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių išlaidoms už atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl lygiomis dalimis priteistina iš pareiškėjų ir jų teisių perėmėjų.

59. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų G. K., O. B. R. ir J. S. Ž. (teisių perėmėjai – A. Ž., A. Ž., ir H. Ž.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Priteisti iš G. K. ir O. B. R. po 193,60 ( vieną šimtą devyniasdešimt tris eurus 60 centų) Eur, iš A. Ž., A. Ž., ir H. Ž. po 64,50 ( šešiasdešimt keturis eurus 50 centų) Eur teismo išlaidų UAB „Kretingos vandenys“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Dalia Višinskienė