2020-12-09 Nr. AB-23281-3-62-3-00233-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2199-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00233-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. O. (A. O.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. O. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. O. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. lapkričio mėnesį Alytaus PN gavo nuobaudą ir buvo apgyvendintas penkias paras kamerų tipo patalpose. Dienotvarkėje nustatytu laiku kamerų tipo patalpose buvo atimamas čiužinys, patalynė. Pareiškėjas serga nepagydoma liga bei turi neįgalumą, todėl iš jo negalėjo būti atimamas čiužinys bei patalynė. Pareiškėjas nurodė, jog kreipėsi į gydytoją, kad jam būtų leista turėti dienos metu čiužinį ir patalynę ir gydytojas tenkino jo prašymą. Tačiau čiužinys dėl jam nežinomų priežasčių nebuvo išduotas. Kamerų tipo patalpos yra negyvenamos patalpos, kameros būklė buvo prasta, neremontuota, buvo drėgna, nuo lubų ir sienų byrėjo tinkas, dažai. Taip pat nebuvo užtikrintas tiek natūralus, tiek ir dirbtinis apšvietimas, todėl negalėjo skaityti bei rašyti. Dėl tokių sąlygų pareiškėjas jautė privatumo trūkumą, jautėsi pažemintas, kilo emocinė depresija, patyrė didžiulius psichologinius sukrėtimus, pablogėjo sveikata, savijauta.

3. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d. buvo laikomas kamerų tipo patalpose Nr. 3. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Kameroje buvo užtikrinta tinkama oro temperatūra, santykinė oro drėgmė bei apšvietimas. Uždarojoje zonoje esantis kompiuterizuotas šilumos punktas nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą. Patalpos ventiliuojamos atidarant langą. Nurodė, jog teisės aktai numato, jog čiužiniai ir patalynė gali būti paimami iš nuteistųjų, esančių kamerų tipo patalpose, o išduodami tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pareiškėjas dėl čiužinio išdavimo kreipėsi 2018 m. lapkričio 30 d. ir jam buvo jis išduotas.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš Alytaus PN veiksmų (neveikimo), teigdamas, jog būnant penkias paras kamerų tipo patalpose pareigūnai paimdavo dienos metu čiužinį bei patalynę. Pareiškėjas teigė, jog jis kreipėsi į administraciją, kad būtų išduotas čiužinys ir patalynė dienos metu, tačiau ir gavus tokį leidimą, jam nebuvo išduotas čiužinys ir patalynė.

7. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu 3 kamerų tipo patalpoje atliko jam Alytaus PN administracijos 2018 m. lapkričio 21 d. nutarimu paskirtą nuobaudą. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 30 d. su prašymu kreipėsi į Alytaus PN direktorių dėl čiužinio ir patalynės išdavimo dienos metu. Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojas 2018 m. lapkričio 30 d. rezoliucija leido pareiškėjui turėti čiužinį ir patalynę visą parą, kol bus kamerų tipo patalpose iki 2019 m. balandžio 1 d.

8. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 142 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pagal kurį patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Teismas pažymėjo, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punktą, nuteistiesiems pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą perkeltiems į kamerų tipo patalpas išimtis sudaryta tik dėl leidimo su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų leidžiamų turėti daiktų. O nuostata, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, taikoma visiems be išimties nuteistiesiems, vykdantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose. Jokių išimčių, draudimų paimti patalynę iš kamerų tipo patalpose kalinčių asmenų, atsižvelgiant į nuobaudos rūšį, nuteistojo sveikatos būklę ir pan., šioje teisės normoje nėra įtvirtinta.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į Alytaus PN direktorių dėl čiužinio išdavimo dienos metu. Toks leidimas 2018 m. lapkričio 30 d. jam buvo išduotas, minėtas leidimas įformintas gydytojo ir pareigūno rezoliucijomis. Duomenų apie tai, kad pareiškėjui nebuvo leidžiama turėti visą parą čiužinį (patalynę) nuo 2018 m. lapkričio 30 d., byloje nėra. Teismas padarė išvadą, kad Alytaus PN ginčo laikotarpiu paimdami iš pareiškėjo patalynę ir ją išduodami tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui skunde nurodytu laikotarpiu veikė taip, kaip nustatyta teisės aktuose, todėl neturi pagrindo konstatuoti Alytaus PN veiksmų neteisėtumo. Be to, pareiškėjui gavus 2018 m. lapkričio 30 d. leidimą turėti čiužinį visą parą iki 2019 m. balandžio 1 d., toks pareiškėjo prašymas, kaip nurodo atsakovas, buvo įvykdytas, o kitų duomenų, jog šis jo prašymas nebuvo vykdomas, į bylą nėra pateikęs.

10. Teismas dėl pareiškėjo argumentų, kad Alytaus PN kamerų tipo patalpos yra negyvenamos, pažymėjo, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, kuris išskiria gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus (5.1 p.) bei numato, jog prie negyvenamųjų pastatų priskiriami specialiosios paskirties pastatai – pastatai skirti specialiesiems tikslams (kareivinių pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai ir kiti pastatai) (7.16 p.). Todėl tai, jog Alytaus PN pastatai yra registruoti kaip negyvenamieji, atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismas, įvertinęs Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir HN 134:2015), reikalavimus, vertino, kad atsakovo atstovui nepateikus teismui jokių konkrečių duomenų apie ginčo kamerų tipo patalpos dirbtinį apšvietimą bei kameros būklę (sienas, lubas), dėl šių pažeidimų gali būti konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai, tačiau, pareiškėjui nenurodžius konkrečių šio galimo pažeidimo atvejų, nesant jokių duomenų, kad dėl netinkamo apšvietimo, kameros būklės pareiškėjas reiškė pretenzijas atsakovo atstovui ar kitoms kompetentingoms institucijoms, padarė išvadą, kad pareiškėjas nurodyto nusiskundimo nepagrindė ir jo neįrodė.

11. Teismas nevertino pareiškėjo motyvų, jog jis žalą patyrė ir iš netinkamai įrengto sanitarinio mazgo 3 kamerų tipo patalpoje, kaip išeinančių už nagrinėjamo ginčo ribų.

12. Teismas nustatęs, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę laikantis teisės aktų ir higienos reikalavimų, sprendė, kad pareiškėjas neįrodė Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustatęs Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III. 13. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui neturtinės žalos kompensaciją.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu, ginčija padarytas išvadas. Pabrėžė, kad teismas atsisakė pareikalauti iš atsakovo papildomų duomenų dėl čiužinio ir patalynės išdavimo pagrindžiančių duomenų. Teismas kritiškai įvertino aplinkybes, kurių atsakovo atstovas nepatvirtino jokiais rašytiniais faktais, tačiau teismas sprendė, kad pažeidimas yra menkavertis.

15. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su tuo, kad jį laikant penkias paras Alytaus PN kamerų tipo patalpose pareigūnai paimdavo dienos metu iš jo čiužinį bei patalynę, buvo netinkamas apšvietimas bei prasta kameros būklė, atlyginimo.

18. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs vienos iš būtinų sąlygų viešajai civilinei atsakomybei atsirasti – atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

19. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti, apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl nuobaudos atlikimo sąlygų, taip pat pabrėžė, kad teismas atsisakė pareikalauti iš atsakovo papildomų duomenų dėl čiužinio ir patalynės išdavimo.

20. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 25 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą leisti dalyvauti nuotoliniu būdu teismo posėdyje, kad galėtų pateikti papildomus įrodymus, taip pat prašo iš Alytaus PN išreikalauti žurnalą, kur registruojama kam išduodami čiužiniai ir patalynė.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Įvertinus šioje byloje šalių pateiktus procesinius dokumentus (tarp jų ir pareiškėjo apeliacinį skundą), matyti, kad bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai ir išsamiai išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, todėl bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme ir šalių dalyvavimas teismo posėdyje nėra būtinas. Taip pat netenkintinas prašymas išreikalauti naujus įrodymus.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus išreikalaujant reikiamus įrodymus apie kalinimo sąlygas, pažymėtina, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 12 d. nutartimi priėmęs nagrinėti pareiškėjo skundą atsakovo atstovą įpareigojo, be kita ko, pateikti teismui atsiliepimą į skundą, rašytinius duomenis (žurnalų išrašus ar kt. dokumentus) apie tai, ar pareiškėjas 2018 m. lapkričio mėn. atliko nuobaudą kamerų tipo patalpoje, duomenis apie tai, duomenis apie patalpos būklę (apšvietimą, sienų ir lubų būklę, drėgmę ir kt.), kurioje kalėjo pareiškėjas, pateikti asmens medicininę kortelę, duomenis apie tai, ar pareiškėjui būnant kamerų tipo patalpoje iš jo buvo paimta patalynė, čiužinys, pateikti teismui rašytinius duomenis apie paimtą patalynę bei čiužinį (žurnalų išrašus kada buvo paimta ir kada grąžinta) bei pateikti duomenis, ar pareiškėjas dėl ginčo dalyko buvo kreipęsis į įstaigos administraciją, ir kitus turimus su skundo dalyku susijusius dokumentus. Atsakovo atstovas, vykdydamas teismo įpareigojimą, pateikė paaiškinimus dėl prašomų pateikti duomenų, pridėjo įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų tam, kad būtų galima įvertinti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kuriomis remiantis pareiškėjas kildina neturtinę žalą. Todėl papildomų įrodymų išsireikalauti nėra būtinybės. Taip pat pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

24. Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų (aplinkybių) vertinimu, pažymėtina, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1067-520/2020; kt.). Tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą.

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus (įskaitant pareiškėjo bei atsakovo atstovo paaiškinimus) ir vadovaudamasis pirmiau minėtomis nuostatomis padarė išvadas dėl ginčo aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir pasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su nuobaudos atlikimo kamerų tipo patalpose sąlygomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokiais bylos faktais ir teisės aktų normomis nepaneigė šių pirmosios instancijos teismo išvadų. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nuobaudos vykdymo metu 2018 m. lapkričio 30 d. su prašymu kreipėsi į Alytaus PN direktorių dėl čiužinio ir patalynės išdavimo dienos metu. Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojas 2018 m. lapkričio 30 d. leido pareiškėjui turėti čiužinį ir patalynę visą parą, kol bus kamerų tipo patalpose iki 2019 m. balandžio 1 d. Toks leidimas įformintas gydytojo ir pareigūno rezoliucijomis. Duomenų, kad pareiškėjui nebuvo leidžiama turėti visą parą čiužinį (patalynę), byloje nėra.

26. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyti Alytaus PN neteisėti veiksmai (neveikimas) pareiškėjo skunde nurodytu aspektu, t. y. nėra vienos iš privalomųjų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti. Ši aplinkybė paneigia valstybės pareigą atlyginti neturtinę žalą, todėl kitos sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, nevertintinos, kaip teisiškai nereikšmingos.

27. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. O. (A. O.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė