c2c4f976-d665-43ff-ba6c-e92ffd514222 · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-260-195/2018                              Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35137-2017-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.2.6.; 1.2.26.4.; 2.4.7; 2.4.6.1. (S)                                                                                                                                                                                             VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU    2018 m. balandžio 30 d. Vilnius             Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Aivos Survilienės ir ArtÅ«ro Å umsko (kolegijos pirmininko),sekretoriaujant Gretai Serapinaitei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Jancevičiui, nuteistojo gynėjui advokatui Viktorui Firsovui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal V.

K. (V. K.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. a.k (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje padarymÄ ir jam paskirta 60 MGL dydžio bauda. Už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 286 straipsnyje padarymÄ jam paskirta 60 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis nuteistajam paskirta subendrinta 90 MGL dydžio bauda, kuri mažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam paskirta 60 MGL, 2259,60 eurų dydžio bauda, įskaičius 1 sulaikymo parÄ V.

K. paskirta galutinė 58 MGL, 2184,28 dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu V. K. atimta teise vairuoti transporto priemones trejiems metams. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas nuteistajam V. K. priklausantis automobilis „Lexus RX400h“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).Iš nuteistojo V. K. nukentėjusiojo V. M. naudai priteistas civilinis ieškinys 300 eurų neturtinei žalai atlyginti. Iš nuteistojo V. K. nukentėjusiojo M. P. naudai priteitas civilinis ieškinys 300 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės.

1. V. K. 2017 m. liepos 13 d., 20.30 val. Vilniuje, Kareivių g.1 pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo sau priklausantį automobilį „Lexus RX400h“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (alkoholio kiekio matuoklio „Alkotest67510 Nr. ARJK0146“ pagalba nustatytas 2,19 promilių girtumas; medicininės apžiÅ«ros metu 21.05 val. akte Nr.1202 pateikta specialisto gydytojo iÅ¡vada: neblaivus, vidutinis girtumo laipsnis).2.

Taip pat V. K. 2017 m. liepos 13 d., apie 20.30, Kareivių g.1 panaudodamas ir grasindamas panaudoti fizinį smurtÄ , pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui, o bÅ«tent: 2017 m. liepos 13 d., apie 19.40 val., Kareivių g.1 automobilyje „Lexus RX400h“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuoklio „Alkotest67510 Nr. ARJK0146“ pagalba nustatytas 2,19 promilių girtumas) vengdamas sulaikymo, dėl kÄ tik įvykdytos nusikalstamos veikos, nevykdė Vilniaus apskrities VPK PR 4-os kuopos 1-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio V.

M. ir vyriausiojo patrulio M. P. reikalavimų iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, vengdamas sulaikymo keikėsi ir įžeidinėjo policijos pareigÅ«nus necenzÅ«riniais žodžiais, mojavo rankomis, spardėsi bei panaudojo fizinį smurtÄ valstybės tarnautojo ir vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atžvilgiu, t.y. tyčia spyrė kojomis ne mažiau 2-3 kartų vyriausiajam patruliui V. M. ir vyriausiajam patruliui M. P. į kojas ir rankas, rankomis trenkė vyriausiajam patruliui V. M. į veidÄ , tokiu bÅ«du, sukeldamas nukentėjusiems V.

M. ir M. P. fizinį skausmÄ savo aktyviais veiksmais pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui. II. Apeliacinio skundo argumentai Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui V. K. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nuosprendį kaip nemotyvuotÄ , nepagrįstÄ bei neatitinkantį reikalavimų keliamų nuosprendžiui. Nuteistasis praÅ¡o priimti naujÄ nuosprendį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , praÅ¡o jam pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius palikti nenagrinėtus, paliekant civiliniams ieÅ¡kovams teisę, patikslinus reikalavimus, žalÄ prisiteisti civiline proceso tvarka.

Savo skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodė, kad jis yra teistas. Nuteistasis atkreipia teismo dėmesį, kad visi jo teistumai yra iÅ¡nykę, todėl jis laikomas neteistu. Pažymi, jog apylinkės teismas neobjektyviai jį įvardijo teistu asmeniu, kas galėjo turėti įtakos tiek vertinant byloje surinktus įrodymus, tiek skiriant jam bausmę. Vadovaudamasis BK 97 straipsnio 3 dalimi, V. K. nurodo, kad teistumo sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti asmens teisių ir laisvių visÄ likusį jo gyvenimÄ , todėl baudžiamasis įstatymas numato sÄ lygas ir terminus, kuriems suėjus, teistumas iÅ¡nyksta arba gali bÅ«ti panaikintas, kai sueina BK 97 straipsnio 6 dalyje nustatyti terminai.

Nuteistasis vadovaudamasis Aukščiausiojo teismo teismu praktika nurodo, kad visų asmens teistumų iÅ¡vardijimas nuosprendžio įžanginėje dalyje yra nekorektiÅ¡kas.V. K. savo skunde nurodo, kad apylinkės teismas nemotyvuotai atmetė laiduotojos praÅ¡ymÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Nurodo, kad teismas pasisakė tik dėl jo baustumo administracine tvarka, nepasisakė dėl formalių atleidimo nuo atsakomybės sÄ lygų. Vadovaudamasis Aukščiausiojo teismo praktika nuteistasis pažymi, jog apsvaigimas nuo alkoholio niekaip negali bÅ«ti siejamas su draudimu atleisti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.Nubaustojo teigimu, konfiskuotas jo automobilis yra labai brangus, todėl neproporcingai pablogina jo turtinę padėtį.

Pažymi, kad taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau nei reikia šiems tikslams pasiekti. Nurodo, kad jo atveju teismas nesilaikė proporcingumo principo, konfiskuodamas brangų automobilį.Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis prisipažino visiškai. Atkreipia teismo dėmesį, kad civilinis ieškinys turi būti bent minimaliai pagrįstas.

Nurodo, kad apylinkės teismas priteisdamas civilinius ieÅ¡kinius policijos pareigÅ«nų naudai nepasisakė dėl jo nurodytų aplinkybių, jog prieÅ¡inosi jis dėl to, kad žmonių akivaizdoje iÅ¡ automobilio buvo verčiamas iÅ¡lipti beveik nuogas. Nurodo, kad pareigÅ«nai galėjo įvertinti situacijÄ ir tikėtis Å¡io pasiprieÅ¡inimo. Pažymi, jog teismas pasisakydamas dėl iÅ¡teptos policijos pareigÅ«nų uniformos nukrypo nuo ieÅ¡kinio dalyko, kadangi ieÅ¡kiniai pareikÅ¡ti dėl neturtinės žalos, o uniforma, jos iÅ¡tepimas yra pagrindas turtiniam ieÅ¡kiniui.

Atkreipia teismo dėmesį, kad turtinės žalos nei iki teismo, nei teisme niekas atlyginti neprašė. Pažymi, kad dėl Å¡itų apelianto nurodytų aplinkybių civilinis ieÅ¡kinys gali bÅ«ti paliktas nenagrinėtu, paliekant galimybę civiliniam ieÅ¡kovui kreiptis dėl žalos civiline proceso tvarka.             Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.                           IV. Teismo posėdyje nuteistojo advokatas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Å ioje baudžiamojoje byloje nėra ginčo dėl veikos faktinių aplinkybių, tačiau apeliantas praÅ¡o naikinti skundžiamÄ nuosprendį kaip nemotyvuotÄ , nepagrįstÄ bei neatitinkantį nuosprendžiui keliamų reikalavimų, praÅ¡o priimti naujÄ nuosprendį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Ä®vertinus bylos medžiagÄ , nuteistojo apeliacinio skundo argumentus bei apygardos teisme posėdžio metu proceso dalyvių iÅ¡sakytus argumentus, konstatuotina, kad Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė teisingÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ netaikydamas BK 40 straipsnio nuostatų ir neatleisdamas V.

K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nuteistajam pagrįstai paskyrė bausmę – baudÄ , kuri Å¡iuo atveju nelaikytina per griežta ar neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai. Å iuo konkrečiu atveju neįžvelgus jokių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, pasisakytina tik apeliacinio skundo ribose.              9. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ .

Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra. Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas nustato taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

             10. Skiriant bausmę kaltinamajam įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, atskiri nusikalstamos veikos požymiai, jų turinys, pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, galiausiai įvertinama, kokia bausmė kiekvieno konkretaus kaltinamojo atžvilgiu yra teisinga ir galėtų paveikti asmenį taip, jog ateityje jis nenusikalstų, kad ši bausmė sulaikytų kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo ir pasiektų kitus įstatymų leidėjo numatytus ir bausmės paskirtį atspindinčius tikslus.

Patikrinus byloje esančius duomenis laikytina, jog visi Å¡ie bausmės skyrimui svarbÅ«s aspektai apylinkės teismo buvo įvertinti tinkamai. V. K. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus. Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę tai yra, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir gailisi dėl jo padarymo, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė ir tai neabejotinai įvertino pastarajam skirdamas bausmę. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nuteistajam atidžiai vertino bylos aplinkybes, V.

K. asmenybę, padarytos veikos pavojingumÄ bei Å¡ioje situacijoje pagrįstai pripažino, kad BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų galima pasiekti skiriant nuteistajam baudas artimas minimalioms, be to, teismas vadovaudamasis BK 641 straipsnio nuostatomis, paskirtÄ bausmę sumažino 1/3. IÅ¡ nuteistojo V. K. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad nors jispraeityje yra teistas, tačiau Å¡iuo metu teistumai jam yra iÅ¡nykę. Å i aplinkybė turi reikÅ¡mę vertinant nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, kaip ir duomenys apie tai, kad įvykio metu ant plastikinio užspaudžiamo maiÅ¡elio su miltelių likučiais, rasto automobilyje Lexus RX400h, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ant prietaisų skydelio, vidinių pavirÅ¡ių yra narkotinės medžiagos - kokaino pėdsakų.

Ant dviejų dalių medinės pypkės, rastos tame pačiame automobilyje vairuotojo durelėse, paviršių yra narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) arba (ir) narkotinės medžiagos - kanapių dervos pėdsakų. Tirti pateiktose V. K. kairės ir dešinės rankų nuoplovose yra narkotinės medžiagos - kokaino pėdsakų (b.l.20-22).

13. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , esant visoms Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytoms sÄ lygoms. Pagal Å¡ias sÄ lygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Sprendžiant kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ klausimÄ , pažymėtina, kad Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Kaltinamasis gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ tik esant Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų visetui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-P-82/2010). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl nuteistojo V.

K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nustatė, kad nėra visų bÅ«tinų sÄ lygų, duodančių pagrindÄ spręsti dėl galimo jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , t. y. teismas konstatavo, kad nors byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose nustatytos sÄ lygos (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų), tačiau nėra Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytos sÄ lygos, kad jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , kadangi apeliantas padarė dvi savarankiÅ¡kas nusikalstamas veikas.

Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija yra konstatavusi, jog asmuo laikomas pirmÄ kartÄ padariusiu nusikalstamÄ veikÄ , jeigu pripažįstama, kad jis, nebÅ«damas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vienÄ nusikalstamÄ veikÄ arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiÄ jÄ sutaptį. Toks aiÅ¡kinimas visiÅ¡kai atitinka teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-P-85/2008, Nr.2K-P-82/2010).

V. K. padarytos nusikalstamos veikos numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje ir 286 straipsnyje nelaikytinos kaip padarytos esant idealiai jų sutapčiai. Neginčijamai nustatyta, kad apeliantas padarė dvi skirtingas nusikalstamas veikas, jos nėra susijusios vieningu nusikalstamu sumanymu ir todėl taikyti jam BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas bei pripažinti, kad jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausio teismo nutartis Nr. 2K-7-75/2011). Papildomai prie to, kÄ nurodė apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėtina, kad nuteistasis jam priteistos neturtinės žalos nukentėjusiesiems neatlygino, prieÅ¡ingai apeliaciniame skunde ginčija Å¡ias priteistas sumas bei teismo motyvus Å¡iuo klausimu.

Taigi nesant visų bÅ«tinų sÄ lygų, apylinkės teismas neturėjo pagrindo taikyti V. K. atžvilgiu atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Patikrinus byloje esančius duomenis darytina iÅ¡vada, kad apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nėra pakankami pripažinti, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjęs apylinkės teismas neteisingai aiÅ¡kino BK 40 straipsnio nuostatas ir neteisingai iÅ¡sprendė galimybės atleisti V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ klausimÄ , taigi nėra pagrindo naikinti teismo sprendimo Å¡ioje dalyje.

Dėl neturtinės žalos nukentėjusiesiems priteisimo              14. Nuteistasis savo skunde taip pat praÅ¡o jam pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius palikti nenagrinėtus, nurodo, kad civilinis ieÅ¡kinys turi bÅ«ti bent minimaliai pagrįstas, kad teismas pasisakydamas dėl iÅ¡teptos policijos pareigÅ«nų uniformos nukrypo nuo ieÅ¡kinio dalyko, kadangi ieÅ¡kiniai pareikÅ¡ti dėl neturtinės žalos ir pan. Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad nustatydamas nukentėjusiesiems atlygintinos neturtinės žalos dydį apylinkės teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijais.

Teismas atsižvelgė į socialinį prarastų ir pažeistų vertybių reikÅ¡mingumÄ , patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų pobÅ«dį ir trukmę, bei kitas svarbias aplinkybes. Teismas neabejoja, kad V. K. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiesiems buvo padaryta neturtinė žala. Pilnai sutiktina su apylinkės teismo nuosprendyje nurodytais motyvais, jog buvo padaryta tyčinė veika, buvo įžeidinėjami pareigÅ«nai, realiai sutepta jų uniforma, sulaikomas asmuo prieÅ¡inosi, naudojo smurtÄ pareigÅ«nų atžvilgiu, visi jo veiksmai vyko kitų žmonių akivaizdoje ir t.t.

Apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad sutepta policijos pareigÅ«nų uniforma nėra neturtinės žalos ieÅ¡kinio dalykas, nelaikytina reikÅ¡minga. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų policijos pareigÅ«nai po nuteistojo sulaikymo buvo priversti dirbti toliau ir neturėjo galimybės persirengti ar iÅ¡valyti tarnybos metu suteptos uniformos, kas neabejotinai sukėlė jiems nepatogumų ir nemalonių pojūčių. PareigÅ«nai privalėjo atlikti jiems pavestas pareigas bÅ«dami neÅ¡varÅ«s ir netvarkingi, kÄ teismas pagrįstai pripažino esant neturtine žala, kadangi uniformos nebuvo galutinai sugadintos, vėliau jos buvo sutvarkytos ir naudojamos toliau, tačiau pareigÅ«nų patirti iÅ¡gyvenimai po nuteistojo sulaikymo teismo pagrįstai įvertinti kaip jiems padaryta neturtinė žala.

Taigi išanalizavus visas aplinkybes konstatuotina, kad teismas pripažindamas esant padarytai neturtinei žalai ir nustatydamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiesiems įvertino bylos aplinkybes teisingai, priteistas neturtinės žalos dydis nelaikytinas aiškiai per didelis, todėl paliekamas nepakeistu. Dėl transporto priemonės konfiskavimo              15. Nuteistasis savo skunde nurodo, kad konfiskuotas jo automobilis yra labai brangus, todėl neproporcingai pablogina jo turtinę padėtį.

Nors apelianto vertinimu, apylinkės teismas neteisingai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , paskirdamas jam baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ , neatsižvelgė į jo automobilio vertę, tačiau Å¡is skundo argumentas nelaikytinas pagrįstu. Pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju akivaizdu, kad kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Nusikaltimo padarymo priemonės palikimas asmeniui kuris pasinaudodamas šia priemone padarė nusikalstamus veiksmus būtų akivaizdžiai nelogiškas, paliekantis galimybę naudojantis šia priemone daryti kitas panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, ir tai prieštarautų įstatyme įtvirtintiems bausmės tikslams.

16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. K. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Lexus RX400h“, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatytas 2,19 promilių girtumas, taigi pastarasis tyčia padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje, o pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, kad minėtas automobilis yra Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

17. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo, konstatavo, kad baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi bÅ«ti konfiskuojami. Apylinkės teismas atsižvelgęs į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, kad automobilį V. K. vairavo bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), kad V. K. padarė dvi nusikalstamas veikas, taip pat įvertinęs kaltinamojo padarytÄ veikÄ ir jo asmenybę, atsižvelgęs į tai, kad automobilis yra kaltinamojo asmeninis turtas, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog automobilis turi bÅ«ti konfiskuojamas.

Teismas taip pat nurodė, kad automobilio konfiskavimas yra proporcinga priemonė, nevaržanti asmens labiau nei reikia nubaudimo tikslams pasiekti. Ši pirmosios instancijos teismo išvada yra logiška ir pakankamai motyvuota, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis neteisingas, atmestinas kaip nepagrįstas. Skunde nurodomas argumentas, kad nagrinėjamu atveju konfiskavus apeliantui nuosavybės teisėmis priklausantį brangų automobilį, ši baudžiamojo poveikio priemonė jam būtų aiškiai per griežta, pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus.

Automobilio vertė negali turėti esminės reikÅ¡mės, sprendžiant automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimo reikalingumÄ , tuo labiau, kad atsižvelgiant į automobilio naudojimo laikÄ , laikyti, kad jo vertė yra didelė, pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimÄ kelių transporto priemones <......>, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumÄ , taip pat užkirsti keliÄ neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Å ių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kuriÄ vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas.

PrieÅ¡ingu atveju, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintÄ nusikalstamÄ veikÄ , turimÄ turtÄ â€“ automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas bei nepagarbÄ baudžiamajam įstatymui, bet sudarytų sÄ lygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu bÅ«du neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobÅ«džio. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė BK 72 straipsnio nuostatas, pagrįstai konfiskavo apelianto naudojamÄ automobilį, su kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, keisti skundžiamÄ nuosprendį Å¡ioje dalyje nėra teisinio pagrindo.Atsižvelgiant į visa tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nuosprendžio keisti ar naikinti nėra teisinio ir faktinio pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

V. K. apeliacinį skundÄ atmesti.                                                                                                                                  Teisėjai                                                                                                                     Jurgita Kolyčienė                        Aiva Survilienė                           ArtÅ«ras Å umskas