2018-12-05 Nr. AB-22340-3-64-3-00377-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2137-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00377-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir atsakovas, Šiaulių TI), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

1.1. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai buvo laikomas nuo 2016 m. spalio mėnesio iki 2016 m. lapkričio mėnesio pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose, kur minimalaus ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai numato teisės aktų normos. Pareiškėjui nuo dirbtinio apšvietimo skaudėdavo akis, nes natūrali dienos šviesa mažai patekdavo į kameras, langų stiklai buvo purvini, o jų nuvalyti nebuvo galimybės, nes iš vidaus ir iš išorės buvo grotos. Gamtinius reikalus pareiškėjas turėdavo atlikti visų akivaizdoje, nes nebuvo durų ir tualetą nuo kameros skyrė 1,5 metro sienelė. Tualete nebuvo ventiliacijos, todėl kameroje tvyrojo nemalonus kvapas. Be to, kiekvieną rytą pareigūnai tyčiodavosi iš jo, o pasiskųsti jis neturėjo kam, nes pareigūnai vienas kitą pateisindavo. Dėl šių priežasčių jis patyrė fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą, kurią vertino 1 000 Eur suma.

2. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

2.1. Atsakovas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punktas nustato, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normą HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015), kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d. Atsakovas pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenustatė tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, todėl preziumavo, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

2.2. Atsakovas nurodė, kad iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017 m. balandžio 5 d. pažymos Nr. 60/09-13147 matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2016 m. spalio 17 d. iki 2016 m. lapkričio 15 d. kameroje Nr. 86 (kurioje buvo laikomi 2–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 8,89 kv. m iki 4,45 kv. m) ir kameroje Nr. 93 (kurioje buvo laikomi 2–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 9,12 kv. m iki 3,65 kv. m).

2.3. Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktą, kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad nors sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta pertvara arba visiškai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiškia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi būti eliminuojamas iš bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, nes Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte yra reglamentuotas vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus 3,6 kv. m viso kameros ploto standartas, o ne tokio dydžio gyvenamojo kameros ploto norma. Įvertinęs minėtą teisinį reglamentavimą, atsakovas darė išvadą, kad skaičiuodamas pareiškėjui tekusį kameros plotą, pagrįstai visą kameros plotą dalijo iš kameroje laikytų asmenų skaičiaus.

2.4. Atsakovas nurodė, kad kameros pareiškėjo kalinimo laikotarpiu nebuvo tikrintos, nes nebuvo gauta jokių skundų dėl kamerų neatitikimo higienos normos reikalavimams. Be to, pats pareiškėjas jo kalinimo metu dėl netinkamų kalinimo sąlygų kamerose į įstaigos direktorių nesikreipė, todėl atsakovas preziumavo, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas užtikrinant jam tinkamas gyvenimo sąlygas.

2.5. Atsakovas pabrėžė, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl nepakankamo šviesos patekimo į patalpas, drėgmės ar šalčio, ventiliacijos nebuvimo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal higienos normos HN 134:2015 24 punktą, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (pvz., lauko temperatūros, asmenų judėjimo į kamerą ir iš jos ir kt.).

2.6. Atsakovas taip pat nurodė, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, jie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdė uždaroji akcinė bendrovė „Profilaktinė dezinfekcija“.

II. 3. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 15 d. sprendimu pareiškėjo M. D. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 50 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

4. Teismas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017 m. balandžio 5 d. pažymos Nr. 60/09-13147 „Dėl M. D.“, nustatė, kad pareiškėjas periodiškai buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2016 m. spalio 17 d. iki 2016 m. lapkričio 15 d. (30 dienų). Įvertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 30 dienų pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydžius, sanitarinio mazgo užimamą plotą, kartu su pareiškėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiškėjui kameroje Nr. 86 (plotas be sanitarinio mazgo – 15,96 kv. m) teko nuo 3,99 kv. m (kameroje 4 asmenys, 1 diena) iki 5,32 kv. m (kameroje 3 asmenys) ir Nr. 93 (plotas be sanitarinio mazgo – 17,17 kv. m) pareiškėjui teko nuo 3,43 kv. m (kameroje 5 asmenys, 9 dienos) iki 4,29 kv. m (kameroje 4 asmenys), t. y. gyvenamojo ploto norma nežymiai buvo pažeista. Teismas atsižvelgęs į tai, kad kameroje Nr. 86 buvo 8 lovos, stalas, 2 suoliukai, kameroje Nr. 93 buvo 10 lovų, stalas, suoliukas, sprendė, kad likę kameros plotai be baldų ir sanitarinio mazgo galėjo apriboti pareiškėjo judėjimo laisvę.

5. Teismas, remdamasis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo aktu Nr. PA.6-552 (19.16.2. 6.12) (patikrinimas atliktas 2016 m. lapkričio 24 d.), nustatė, kad visas bendrojo naudojimo patalpas valė, pagalbinius darbus (virtuvėje, dušo patalpose, kirpimo zonoje, daiktų sandėlyje) dirbo suimtieji ir nuteistieji, dirbantys ūkio aptarnavimo būryje pagal sąrašą. Tikrinimo metu buvo nustatyta, kad viso režiminio korpuso visų aukštų bendrojo naudojimo, valymo inventoriaus laikymo vietos ir patalpos, kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai, inventorius (vonelės) – švarūs, vykdomas kasdieninis dušų patalpų valymas bei dezinfekavimas, patvirtintas suimtųjų ir nuteistųjų maudymosi dušuose grafikas. Bendrojo naudojimo patalpose ant lubų ir sienų vizualiai matomų pelėsių nebuvo nustatyta. Pagal 2016 m. vasario 12 d. sudarytą Šiaulių TI patalpų higienos-dezinfekcijos planą Nr. 20 (01-1023) 2016–2017 metais buvo vykdomas Šiaulių TI higienos ir sanitarinių sąlygų tikrinimas (atlieka Šiaulių TI sudaryta komisija kas ketvirtį).

6. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, konstatavo, kad jie yra nedetalizuoti, nekonkretūs, abstraktūs. Iš byloje esančių duomenų teismas nenustatė pareiškėjo teiginius patvirtinančių aplinkybių dėl nepakankamo apšvietimo, temperatūros, pelėsių, dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos.

7. Vertindamas Šiaulių TI sanitarinių mazgų įrengimą, teismas pažymėjo, jog nors tualetai kamerose įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio tualetu, privatumą. Taip pat, atsižvelgdamas į tai, jog tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, pareiškėjo nurodomą aplinkybę, jog iš tualeto sklido blogas kvapas, teismas pripažino pagrįsta.

8. Pareiškėjo skundo argumentus, kad jam nuo kamerose buvusio dirbtinio apšvietimo skaudėdavo akis, teismas, susipažinęs su pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašais ir nenustatęs, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl skaudančių akių, regėjimo sutrikimų, akių ligų, atmetė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skunde nurodyti sveikatos nusiskundimai nepasitvirtino. Teismas nustatė, kad pareiškėjui 2016 m. lapkričio 18 d. buvo rekomenduota mesti rūkyti.

9. Pareiškėjo skundo teiginių, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai tyčiojosi iš jo, o pasiskųsti nebuvo kam, teismas nepripažino pagrįstais. Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017 m. balandžio 4 d. pažymos Nr. 61/04-723 teismas nenustatė, kad pareiškėjas nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių būtų kreipęsis su skundais ar prašymais dėl netinkamų laikymo sąlygų ar netinkamų pareigūnų veiksmų.

10. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui 10 dienų buvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto ir jose esančių gultų skaičiaus, ir pareiškėjo argumentus dėl sanitarinio mazgo pripažino pagrįstais. Įvertinęs tai bei atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismas sprendė, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis – 50 Eur.

III. 11. Pareiškėjas M. D. apeliaciniame skunde dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimo prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už nežmoniškas kalinimo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

11.1. Vienam asmeniui negali tekti gyvenamojo ploto mažiau nei 3 kv. m, į šį plotą negali būti įskaičiuojami baldai, sanitarinis mazgas. Lietuvos valstybė įkalinimo įstaigose nesuteikia nuteistiesiems atitinamo gyvenamojo ploto, t. y. pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatas.

11.2. Pareiškėjo patirta žala turi būti vertinama ne už 10 parų, o už visą laikotarpį, kurį pareiškėjas buvo kalinamas Šiaulių TI.

12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

12.1. Atsakovas nurodo, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, o pareiškėjas nepateikė jokių pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų, taip pat naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas pareiškėjo M. D. skundo reikalavimas priteisti jam 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI nuo 2016 m. spalio 17 d. iki 2016 m. lapkričio 15 d. (30 dienų), teisėtumas ir pagrįstumas.

14. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, atsakovo atsikirtimus į skundą, pateiktus įrodymus ir nustatęs, kad ginčo laikotarpiu buvo pažeistas pareiškėjo privatumas kamerose, pareiškėjas patyrė nepatogumų kamerose dėl sanitarinio mazgo ir baldų užimamo ploto, sprendė, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, ir priteisė jam 50 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos dydžio, taip pat ir su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas nebuvo užtikrinta 10 dienų, pareiškėjas teigia, kad jo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista visą jo buvimo Šiaulių TI laikotarpį.

16. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Šiaulių TI sąlygas, išsamiai išnagrinėjo, nustatė ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, pirmosios instancijos teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina nurodytų pažeidimų buvimo faktus.

18. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš jų, valstybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

19. Konvencijos 3 straipsnis nustato, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudła prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96); 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98)).

20. Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m. Jokie kiti imperatyvaus pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, ir Konvencija, vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos konkrečiai nenustato. EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – 3,6 kv. m, – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

21. Akcentuotina, kad EŽTT savo praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)) yra išaiškinęs, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT tame pačiame, be kitų aktualių kalinimo sąlygų vertinimo aspektų, išaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją pagal Konvencijos 3 straipsnį. EŽTT vertinimu, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą. Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017; 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑1511‑525/2017 ir kt.).

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kamerose Nr. 86 ir Nr. 93 iš esmės teko ne mažiau kaip 3,65 kv. m kameros ploto (b. l. 20–21). Atmetus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui šiose kamerose teko ne mažiau kaip 3,43 kv. m kameros ploto. Taigi, pareiškėjo teisė į 3 kv. m kameros plotą (atmetus sanitarinių įrenginių užimamą plotą) nuo 2016 m. spalio 17 d. iki 2016 m. lapkričio 15 d. Šiaulių TI laikotarpiu nebuvo pažeista.

23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis tualetu, bei pripažino, kad pareiškėjo argumentai dėl nemalonaus kvapo kameroje yra pagrįsti.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti pagrįstomis ir įrodytomis kitas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su netinkamomis pareiškėjo kalinimo sąlygomis, bei konstatuoti, kad visą pareiškėjo kalinimo laiką Šiaulių TI pareiškėjui nebuvo užtikrintos normalios, nacionalinės teisės aktų bei Konvencijos reikalavimus atitinkančios kalinimo sąlygos.

25. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

26. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau aptartais CK 6.250 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimų metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, tai, jog nėra duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis ir administracinėje byloje nėra pateikta duomenų ir tokių nėra nustatyta, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjui nustatė pakankamą neturtinės žalos priteistiną dydį, kurio keisti nėra pagrindo.

28. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. D. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė