Legislator Case Law & Legislation
c2c0f1fa-012b-4c85-a26e-b1babc1e28ab AI generated

c2c0f1fa-012b-4c85-a26e-b1babc1e28ab · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Case Number c2c0f1fa-012b-4c85-a26e-b1babc1e28ab
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

N U T A R T I SCivilinė byla Nr. e2-11777-980/2015Proceso Nr. 2-06-3-09475-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.10.5.2.; 2.5.10.5.2.2.; 2.5.10.8.; 3.2.6.4.; KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 17 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Čiapaitė, sekretoriaujant Danguolei Bielskutei, dalyvaujant ieškovės UAB „Solar Master“ atstovui R. K., advokatei Viktorijai Safošinai, atsakovei B. P., jos atstovui advokatui D.

Legislator headnote

AI generated

c2c0f1fa-012b-4c85-a26e-b1babc1e28ab · Klaipėdos miesto apylinkės teismas: Dėl neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės pagrindo, pasisakyta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Baldenis“ v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-153/2008; 2013 m. spalio 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje D. J. v. R. C. , bylos Nr. 3K-3-525/2013; kt. 3K-3-369/2014).Bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai yra žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų, kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

N U T A R T I SCivilinė byla Nr. e2-11777-980/2015Proceso Nr. 2-06-3-09475-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.10.5.2.; 2.5.10.5.2.2.; 2.5.10.8.; 3.2.6.4.; KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 17 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Čiapaitė, sekretoriaujant Danguolei Bielskutei, dalyvaujant ieškovės UAB „Solar Master“ atstovui R. K., advokatei Viktorijai Safošinai, atsakovei B. P., jos atstovui advokatui D.

C., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „Solar Master“ ieÅ¡kinį solidarioms atsakovėms B. P. ir A. P., n u s t a t ė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama solidariai priteisti iÅ¡ atsakovių A. P. ir B. P. ieÅ¡kovės UAB „Solar Master“ naudai 20 010 Eur nuostolių atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2014-12-12 bendrovė iÅ¡ antstolio A. S. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigijo 0,7000 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. 2015 m. vasario 12 d. atvykęs į bendrovei nuosavybės teise priklausanti sklypÄ , ieÅ¡kovės atstovas R. Kakurin pamatė, kad yra iÅ¡kirsti visi 46 jame augę vaismedžiai (kriaušės, obuolių medžiai ir graikiniai rieÅ¡utmedžiai), iÅ¡kirstÄ medžių mediena iÅ¡ sklypo iÅ¡vežta, paliekant žemės sklype tik kelmus ir nugenėtas Å¡akas.

Želdinių ekspertės atliktu paskaičiavimu sklypo savininkui padarytos žalos dydis yra 20 010 Eur.Atsakovės pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, jog, visų pirma, jos nėra tinkamos atsakovės, nes medžius kirto ne jos pačios, be to, vaismedžių sodas negalėjo ir nebuvo toks vertingas, kad žala galėtų bÅ«ti tokia didelė, nes sodas buvo pasodintas dar prieÅ¡ 70 metų. Pažymėjo, jog byloje pateiktas aktas negali bÅ«ti vertinamas kaip atliktas eksperto, o paskaičiuota nuostolių suma yra nepagrįsta ir neatitinka nuostolių sÄ vokos.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas R.

Kakurin prašė ieÅ¡kinį tenkinti, patvirtino jame iÅ¡dėstytas aplinkybes. Papildomai paaiÅ¡kino, kad bendrovei nusipirkus sklypÄ iÅ¡ varžytinių, jis buvo atvykęs jo apžiÅ«rėti ir sutiko sodybos teritorijoje atsakovę A. P., kuriÄ informavo, kad sklypas, kuriame yra sodas jau nupirktas, jis atstovauja naujÄ savininkÄ ir leido dar kurį laikÄ kraustytis. Praėjus keliems mėnesiams, t.y. vasario mėnesį jis atvykęs į sklypÄ pamatė, kad iÅ¡kirsti visi sode buvę medžiai, kurie iÅ¡ tiesų buvo ir vertingi, ir derlingi, jie iÅ¡vežti, o sklype likę tik kelmai ir nukirstos Å¡akos.

Mano, kad atsakovės sužinojusios, kad sklypas turi naujÄ Å¡eimininkÄ , nusprendė ir iÅ¡kirsti visus sodo medžius ir iÅ¡sineÅ¡ti visus jame dar buvusius daiktus, taip pat pažymėjo, kad vėliau papildomai dar nusipirkus ir sodybÄ , ji taip pat visa buvo iÅ¡draskyta, iÅ¡ jos iÅ¡neÅ¡ta viskas kÄ galima buvo iÅ¡neÅ¡ti, todėl tokiais veiksmais padaryta bendrovei turtinė žala turi bÅ«ti atlyginta.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė, advokatė V. SafoÅ¡ina prašė ieÅ¡kinį tenkinti, patvirtino jame iÅ¡dėstytas aplinkybes.

Papildomai nurodė, kad atsakovės jau buvo pardavusios sklypÄ asmeniui, kuris nebuvo pilnai su jomis atsiskaitęs, todėl tikėtina, kad sužinojusios apie naujus Å¡eimininkus ir manydamos, kad yra apgautos, stengėsi iÅ¡sineÅ¡ti kÄ dar buvo įmanoma ir leido sÅ«nėnui iÅ¡sipjauti visus sodo medžius prakÅ«roms, tokiais savo veiksmais iÅ¡ esmės pažeisdamos nuosavybės teises ir padarydamos žalÄ , kuri turi bÅ«ti atlyginta.Atsakovė B. P. teismo posėdžio metu neginčijo, kad leido sÅ«nėnui T.

B. iÅ¡pjauti visus sodo medžius, tačiau paaiÅ¡kino, kad leido tai padaryti ne siekiant pakenkti naujajam savininkui, o tik dėl to, kad įvyko nesusipratimas. Papildė, kad joms su mama, iÅ¡ tiesų, buvo žinoma, kad asmuo nusipirkęs iÅ¡ jų sklypÄ , žadėjo sklypÄ iÅ¡dalinti mažesniais sklypais, po ko, paruoÅ¡us dokumentus, pastatyti gyvenamųjų namų kvartalÄ ir su jomis pilnai atsiskaityti iki 2015 m. gruodžio mėnesio. Iki to laiko, joms buvo leista naudotis ir sklypu, ir sodyba kaip ir anksčiau, todėl atvykus naujajam savininkui, jos su mama nesuprato, kad nebegali sklype nieko daryti, nes su jomis taip ir nebuvo galutinai atsiskaityta, be to, žinodamos, kad sklypas vis tiek bus panaudotas namų statybai, nematė nieko blogo, kad medžiai bus iÅ¡kirsti.

Taip pat nurodė, kad sodas jokiu bÅ«du negalėjo bÅ«ti toks vertingas kaip nurodyta akte, kadangi jis buvo sodintas dar atsakovės tėvo prieÅ¡ 70 metų, o vaismedžiai – kriaušės ir obuoliai negali bÅ«ti derlingi tokį ilgÄ laikÄ , todėl praÅ¡oma priteisti suma iÅ¡ esmės yra nepagrįstai didelė.Atsakovių atstovas advokatas D. Cvetkovas prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , nes jis pareikÅ¡tas netinkamoms atsakovėms, byloje pateiktas ekspertizės aktas neatitinka tokiems aktams keliamų reikalavimų, be to, nuostoliai apskaičiuoti visiÅ¡kai nepagrįstai.IeÅ¡kinys tenkintinas.IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti jos patirtus turtinius nuostolius, kuriuos sudaro 20 010 Eur.Atsakovės B.

P. ir A. P. ir jų atstovas, nesutikdami su ieÅ¡kiniu nurodė, jog, iÅ¡ esmės, ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas ne tiems asmenims, be to, nuostoliai yra paskaičiuoti netinkamai ir yra per dideli, ginčijo byloje pateikto ekspertizės akto įrodomÄ jÄ galiÄ , kadangi ji buvo atlikta ne teismo paskirtos ekspertizės metu, nesutiko su jame iÅ¡dėstytais paskaičiavimais. Atsakovių atstovas argumentavo, kad reikia atsižvelgti ir į tai, kad minėto žemės sklypo paskirtis vieÅ¡ame registre jau buvo pakeista į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, todėl ir pagal paskirtį jis nebebuvo skirtas žemės Å«kiui.Ginčas tarp Å¡alių kilo dėl civilinės atsakomybės, t.y. deliktinės atsakomybės taikymo pagrindų, nuostolių sÄ vokos ir jų dydžio paskaičiavimo.Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkrečios įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas.

Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę asmuo atsako tik už jo paties padarytÄ Å¾alÄ ir neatsako už žalÄ , kuriÄ sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai, nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai jÄ nustato įstatymai (CK 6.246 straipsnio 2 dalis). Dėl to reikalaujanti atlyginti žalÄ Å¡alis turi įrodyti, kokį konkretų įstatymo ar sutarties įpareigojimÄ pažeidė atsakovas arba kokiu bÅ«du jis asmeniÅ¡kai pažeidė bendrÄ atidumo ir rÅ«pestingumo pareigÄ .

Dėl neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės pagrindo, pasisakyta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Baldenis“ v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-153/2008; 2013 m. spalio 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje D. J. v. R. C. , bylos Nr. 3K-3-525/2013; kt. 3K-3-369/2014).Bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai yra žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų, kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai).

Civilinio kodekso 6.263 straipsnyje nustatyta, kad iš kiekvieno asmens reikalaujama tokio elgesio, kad niekam nebūtų padaryta žala.Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovės turtui – žemės sklypui su sodu buvo padaryta žala – iškirstas vaismedžių sodas, t.y. visi jame augę medžiai, jų mediena išvežta, palikti jų kelmai ir nugenėtos šakos. Nustatyta, kad dėl šių veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad ginčas kilęs dėl turtui padarytos žalos turi būti sprendžiamas ne baudžiamojo, o civilinio proceso nustatyta tvarka.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė B. P. neginčijo, kad ji pati leido giminaičiui – T. B. iÅ¡sikirsti visus sodo medžius prakÅ«roms ir juos iÅ¡sivežti, kadangi iÅ¡ mamos A. P. sužinojo, kad sklype bus pasikeitimų, nes buvo atvykę kažkokie asmenys jo apsižiÅ«rėti. Liudytojas T. B. teisme paaiÅ¡kino, kad tuo metu, kai jam vaikščiojant po tetos sodybÄ , ji leido jam iÅ¡sikirsti visus medžius ir juos iÅ¡sivežti, jis buvo įsitikinęs, kad sklypas su sodyba priklauso jo giminaitei B.

P. ir jos mamai A. P., nes apie tai, kad sklypas joms nebepriklauso, jis sužinojo tik po to kai iškirtęs visus vaismedžius, dar nuėjo į savivaldybę gauti leidimo iškirsti ir sklype augusius spygliuočius.Tokiu būdu matyti, kad tarp atsiradusios žalos – iškirsto sodo ir atsakovių veiksmų – leidimo jį iškirsti, nes atsakovė B. P. iš mamos sužinojusi apie artėjančius pasikeitimus būtent su jos žinia leido T. B. atlikti veiksmus, yra tiesioginis priežastinis ryšys, tarp šalių ieškovės ir atsakovių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindas deliktinė atsakomybė.

IÅ¡ bylos duomenų, Å¡alių paaiÅ¡kinimų matyti ir tai, kad tokie veiksmai gali bÅ«ti kvalifikuojami tik kaip neteisėti, kadangi atsakovės, dar 2008 metais sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties su G. S. pagrindu, nebeturėdamos į šį sklypÄ nuosavybės teisių, veikė jame kaip savo ir juo naudojosi bei disponavo jame buvusiu turtu kaip savo. Atsakovės B. P. paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad pagal jų susitarimÄ su sklypo pirkėju G. S., pastarasis buvo leidęs naudotis sklypu ir sodyba iki jis pilnai atsiskaitys, tačiau toks leidimas negali bÅ«ti traktuojamas kaip besÄ lygiÅ¡kas ir absoliutus leidimas atsakovėms atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su bet kokiu disponavimu Å¡iuo turtu kaip savo.

Pažymėtina, kad atsakovės minėto sklypo pirkimo pardavimo sutartį sudarė dar 2008 metais, tuo tarpu, medžiai sode buvo iÅ¡kirsti tik 2015 m. pradžioje, t.y. po to, kai A. P. sužinojo apie naujuosius savininkus ir artėjančius pasikeitimus, o be to, ir įrodymų, kad G. S. bÅ«tų leidęs atsakovėms iÅ¡sikirsti visÄ sodÄ ir iÅ¡sivežti medienÄ byloje nėra.Tokiu bÅ«du, iÅ¡analizavus byloje esančiÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ , Å¡alių, jų atstovų paaiÅ¡kinimus, darytina iÅ¡vada, kad atsakovės, žinodamos, kad nebėra sklypo savininkėmis, tokiais savo veiksmais – leisdamos giminaičiui iÅ¡kirsti visus sode augusius medžius ir juos iÅ¡sivežti, pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, toks atsakovių elgesys negali bÅ«ti vertinamas kaip atitinkantis teisei, todėl vertintinas kaip neteisėtas.Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu.

Pagal bendrÄ jÄ taisyklę asmuo atsako tik už jo paties padarytÄ Å¾alÄ ir neatsako už žalÄ , kuriÄ sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai, nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai jÄ nustato įstatymai (CK 6.246 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, jog bÅ«tent dėl atsakovių veiksmų – leidimo iÅ¡kirsti medžius ir iÅ¡sivežti medienÄ , kurie pripažinti neteisėtais, ieÅ¡kovė patyrė turtinę žalÄ , todėl bÅ«tent atsakovėms kyla pareiga už jÄ atsakyti.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , atsakovių atstovo argumentas, kad B.

P. ir A. P. yra netinkamos atsakovės Å¡ioje byloje atmestinas. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro įvertindamas tai, kad atsakovių atsakomybei kilti Å¡iuo atveju nebÅ«tina nustatyti bÅ«tent jų aktyvius ir tiesioginius veiksmus kertant medžius ir juos iÅ¡vežant, kadangi nagrinėjimo metu nustatyta, kad Å¡iuos veiksmus atsakovių pavedimu ir žinia atliko kitas asmuo – T. B., kuris veikė įsitikinęs, jog veikia teisėtai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsiradusi žala yra priežastiniame ryÅ¡yje su atsakovių bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimu.Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v.

E. R. , bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Å . v. J. Å . , bylos Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010).Padarytos žalos dydį ir paskaičiavimÄ ieÅ¡kovai grindė ieÅ¡kovės atstovo paaiÅ¡kinimais, byloje pateiktu ekspertizės aktu dėl žalos vertinimo, liudytojų paaiÅ¡kinimais, nuotraukomis.Teismas sutinka su atsakovių atstovo argumentu, jog Å¡ioje byloje nebuvo skirta ekspertizė, o ieÅ¡kovės pateiktas ekspertizės aktas, iÅ¡ tiesų, negali bÅ«ti vertinamas kaip atitinkantis LR CPK 216 straipsnio reikalavimus.

Tačiau, vertindamas šį įrodymÄ teismas atsižvelgia į tai, kad byloje liudytoja apklausta KU Botanikos sodo vyr. mokslo darbuotoja, Doc. dr. R. N. yra įtraukta į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos rekomenduojamÄ Å¾eldinių ekspertų sÄ raÅ¡Ä , ji turi specialių žinių, susijusių bÅ«tent su želdinių bÅ«kle ir jų vertinimu, todėl teismas Å¡ios liudytojos paaiÅ¡kinimus vertina kitų byloje pateiktų įrodymų ir paaiÅ¡kinimų visumoje, o jos sudarytÄ ekspertizės aktÄ vertina kaip raÅ¡ytinį įrodymÄ , paruoÅ¡tÄ asmens turinčio specialių žinių.Byloje ginčas kilo ir dėl ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti nuostolių sumos.

Atsakovės ginčijo pateiktÄ nuostolių paskaičiavimÄ bei patį jų dydį.LR CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo naÅ¡ta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y.

žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „Vanaginė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2011). Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis).

Teismas sprendimÄ dėl žalos atlyginimo turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių iÅ¡tirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

K. v. G. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2012).Žalos padarymo faktas sukuria prievolę jÄ atlyginti – padengti natÅ«ra ar sumokėti nuostolius pinigais. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį (CK 6.251 straipsnis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių iÅ¡laidų, žalos dydis gali bÅ«ti apskaičiuojamas.

Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala bÅ«tų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. ir kt. v. J. D. B., bylos Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; kt.; 3K-3-417/2014).Nagrinėjamu atveju padarytÄ turtinę žalÄ ir jos dydį ieÅ¡kovė įrodinėjo Å¡alių, liudytojų paaiÅ¡kinimais, pateiktu aktu dėl žalos vertinimo, nuotraukomis.

Vertindamas padarytos žalos dydį ir jo pagrįstumÄ teismas atsižvelgia į tai, kad ieÅ¡kovės patirti nuostoliai iÅ¡ esmės grindžiami byloje liudytoja apklaustos KU Botanikos sodo vyr. mokslo darbuotojos, Doc. dr. R. N., kuri įtraukta į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos rekomenduojamÄ Å¾eldinių ekspertų sÄ raÅ¡Ä , paskaičiavimais iÅ¡dėstytais jos pateiktame akte dėl žalos vertinimo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje atsakovės nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų ar kitų duomenų, kurie galėtų paneigti minėtų paskaičiavimų dydį bei pagrįstumÄ , t.y. nepasinaudojo galimybę nuginčyti nuostolių dydį pagrindžiantį raÅ¡ytinį įrodymÄ , be to, atsižvelgdamas ir į liudytojos Doc. dr. R.

N. paaiÅ¡kinimus apie jos atliktų paskaičiavimų metodikÄ , teismas remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle konstatuoja, kad ieÅ¡kovės pateikti byloje įrodymai tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovei padaryta žala yra nustatyta objektyviai ir yra įrodyta visa apimtimi.IÅ¡analizavus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, Å¡alių, jų atstovų, liudytojų paaiÅ¡kinimus, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra pagrįstas, įrodytas todėl tenkintinas visiÅ¡kai, ieÅ¡kovės įrodytÄ nuostolių sumÄ priteisiant solidariai iÅ¡ atsakovių.IeÅ¡kovei solidariai iÅ¡ atsakovių priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (6.210 straipsnio 1 dalis).Patenkinus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovių priteistinos raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurias sudaro 450,23 Eur žyminis mokestis ir 900 Eur iÅ¡laidų patirtų advokatės pagalbai apmokėti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).2015 m. liepos 30 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, paliktinos galioti iki sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 2-3 d.). Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį tenkinti. Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovių A. P. ir B. P. 20 010 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2015 m. liepos 29 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ieÅ¡kovės UAB „Solar Master“, įmonės kodas 302909484, naudai.Priteisti iÅ¡ atsakovių po 675,11 Eur ((450,23 Eur + 900 Eur = 1350,23 Eur) x 0,5) bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 450,23 Eur žyminis mokestis ir 900 Eur iÅ¡laidų patirtų advokatės pagalbai apmokėti, ieÅ¡kovės UAB „Solar Master“, įmonės kodas 302909484, naudai.2015 m. liepos 30 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi byloje taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, palikti galioti iki sprendimo įvykdymo. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                     Viktorija Čiapaitė