c2c098ff-aaef-46ed-b978-1163f8a10122 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2870-629/2013(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05586-2013-3)Procesinio sprendimo kategorija 3.4, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės, ArÅ«no Kaminsko, vertėjaujant Meilutei Krinickaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui P. R. (P. R.) ir jo atstovui advokato padėjėjui Karoliui Merkevičiui, atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Giedriui OžiÅ«nui, uždarame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. R. skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas (duomenys neskelbtini) pilietis P. R. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (t. I, b. l. 1–6) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2013 m. spalio 4 d. sprendimÄ Nr. (15/6-10)-12PR-70 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui P. R.“ (toliau – ir Sprendimas Nr. (15/6-10)-13PR-70) ir įpareigoti atsakovÄ iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iÅ¡ naujo.PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad norėjo pabėgti iÅ¡ kilmės valstybės – (duomenys neskelbtini) – ir patekti į AustrijÄ , pasipraÅ¡yti prieglobsčio ir susirasti darbÄ .

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) vidaus saugumo komiteto (toliau – ir VSK) darbuotojai darė jam spaudimÄ , siekdami priversti bendradarbiauti ir vykdyti jų pavestas užduotis, tačiau pareiÅ¡kėjas to daryti nenorėjo. PaaiÅ¡kino, kad nuo 1995 m. negyvena (duomenys neskelbtini), kadangi tuo metu (duomenys neskelbtini) vyko revoliucija, ten buvo nesaugu, nebuvo tvarkos. Nuo 1995 m. jis turėjo leidimÄ laikinai gyventi Čekijoje, kurį gavo darbo pagrindu. Kai baigėsi leidimo laikinai gyventi galiojimo laikas, pareiÅ¡kėjas buvo sulaikytas Čekijos pareigÅ«nų ir pusei metų uždarytas į Čekijos užsieniečių registracijos centrÄ , kur pasiprašė prieglobsčio.

Pasak pareiÅ¡kėjo, Čekijos užsieniečių registracijos centre jis buvo papraÅ¡ytas pasiraÅ¡yti ant tuščio popieriaus lapo, ant kurio vėliau jo vardu buvo suraÅ¡ytas atsisakymas nuo prieglobsčio procedÅ«ros ir praÅ¡ymas sugrÄ Å¾inti jį į (duomenys neskelbtini). Skrydžio metu, jį lydėjo (duomenys neskelbtini) VSK pareigÅ«nai. Anot pareiÅ¡kėjo, sugrįžus į (duomenys neskelbtini), jį pasitiko daugiau VSK pareigÅ«nų, kurių jis buvo žiauriai kankinamas, siekiant iÅ¡gauti prieglobsčio praÅ¡ymo pateikimo Čekijoje priežastis.

PareiÅ¡kėjo teigimu, kankinimų metu jam buvo smarkiai ir nepataisomai sutrikdyta sveikata. Pažymėjo, kad buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini) miestÄ , kur prieÅ¡ savo valiÄ , bijodamas kankinimų, sutiko bendradarbiauti su (duomenys neskelbtini) VSK tarnyba ir iÅ¡vyko į AustrijÄ bei ten iÅ¡ karto pasiprašė prieglobsčio, vėliau iÅ¡vyko į ČekijÄ , kur turi Å¡eimÄ , tačiau tÄ pačiÄ dienÄ buvo sulaikytas Čekijos pareigÅ«nų, uždarytas į užsieniečių registracijos centrÄ , o po to iÅ¡siųstas į Lietuvos RespublikÄ .

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad internetu kalbėjo su savo sÅ«numi iÅ¡ pirmosios santuokos, gyvenančiu (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, kad VSK darbuotojai buvo atėję į jo namus ir klausinėjo apie pareiÅ¡kėjÄ . VSK pareigÅ«nai sÅ«nui nurodė, kad pareiÅ¡kėjas yra davęs sutikimÄ bendradarbiauti su VSK ir už tai yra gavęs 2 000 eurų avansÄ . Pasak pareiÅ¡kėjo, jokios pinigų sumos jis nėra gavęs, o sutikimÄ bendradarbiauti davė tik siekdamas nutraukti pareigÅ«nų persekiojimÄ .

Pažymėjo, kad yra kalbėjęs ir su savo motina, kuri taip pat pranešė, kad į jos namus buvo atėję pareigÅ«nai, kurie bandė iÅ¡gauti informacijos apie jį.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Čekijoje jis buvo teisiamas kaip ukrainiečių mafijos narys, tačiau buvo iÅ¡teisintas. Čekijoje vykusiame teismo posėdyje dalyvavo ir (duomenys neskelbtini) VSK darbuotoja, kuri pasakė, kad jis bet kokia kaina bus sugrÄ Å¾intas į kilmės Å¡alį. Å is incidentas, pareiÅ¡kėjo nuomone, patraukė (duomenys neskelbtini) VSK dėmesį ir taip pat sÄ lygojo jo persekiojimÄ (duomenys neskelbtini).PareiÅ¡kėjo manymu, jis negali bÅ«ti laikomas atsitiktinai pasirinktu (duomenys neskelbtini) gyvenančiu civiliu asmeniu, kuris buvo verčiamas bendradarbiauti su VSK pareigÅ«nais.

PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, jis buvo pasirinktas tikslingai, kaip asmuo, mėginęs praÅ¡yti prieglobsčio Europos SÄ jungos valstybėje. Atkreipė dėmesį, kad pats Migracijos departamentas nurodo, jog tyrimo metu buvo rasta informacijos apie (duomenys neskelbtini) VSK vykdomÄ verbavimÄ (kartais panaudojant smurtÄ ) Å¡alies piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje arba dažnai vykstančių į užsienį, siekiant priversti teikti duomenis apie kitose valstybėse gyvenančius disidentus ir opozicijos veikėjus.

Pasak pareiÅ¡kėjo, jis galimai buvo verbuojamas bendradarbiauti su VSK, o jam atsisakius, yra pagrindas manyti, kad prieÅ¡ jį galėjo bÅ«ti pradėtos naudoti valstybės užtikrinamos prievartos priemonės.Dėl kai kurios pareiÅ¡kėjo pateiktos informacijos prieÅ¡taravimų, pareiÅ¡kėjas nurodė, kad taip galėjo nutikti dėl tuometinės jo bÅ«klės, t. y. patirto streso, todėl pareiÅ¡kėjui mėginant prisiminti tam tikrų įvykių chronologinę sekÄ , jis galėjo suklysti ar susipainioti tuose įvykiuose.

PareiÅ¡kėjas pabrėžė, jog (duomenys neskelbtini) į rizikos grupę patenka asmenys, dažnai važiuojantys ar gyvenantys užsienio valstybėse, kadangi egzistuoja didelė tikimybė, kad tokie asmenys bus verbuojami VSK darbuotojų. Å iuo atveju, pareiÅ¡kėjo nuomone, jis atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPÄ®) 86 str. 1 d. nustatytus kriterijus, kadangi jau labai ilgÄ laikÄ (nuo 1995 m.) negyvena (duomenys neskelbtini) ir galimai dėl Å¡ios priežasties buvo pasirinktas VSK pareigÅ«nų, buvo verčiamas bendradarbiauti naudojant tiek fizinį, tiek psichologinį smurtÄ .

PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl Å¡ių priežasčių jis jaučia visiÅ¡kai pagrįstÄ baimę bÅ«ti persekiojamas, negali normaliai gyventi kilmės valstybėje, naudotis kilmės valstybės gynyba.Be to, pareiÅ¡kėjo nuomone, jis turi teisę į papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimÄ , reglamentuojamÄ UTPÄ® 87 str., nes jo baimė sugrįžti į kilmės valstybę yra grindžiama persekiojimu, kurį pareiÅ¡kėjas patyrė iÅ¡ VSK darbuotojų, bei turima informacija, kad kilmės valstybėje jis vis dar ieÅ¡komas.Migracijos departamentas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (t.

I, b. l. 25–27) prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsakovas paaiÅ¡kino, kad priimdamas SprendimÄ Nr. (15/6-10)-13PR-70 įvertino visumÄ aplinkybių, susijusių su praÅ¡ymo pateikimu. Pabrėžė, jog bÅ«tina atsižvelgti į prieglobsčio byloje esančiÄ informacijÄ bei padėtį jo kilmės Å¡alyje. PareiÅ¡kėjas iÅ¡vyko iÅ¡ Å¡alies, nes esÄ buvo verčiamas bendradarbiauti su (duomenys neskelbtini) VSK ir teikti jiems informacijÄ apie prieglobsčio Europoje pasipraÅ¡iusius (duomenys neskelbtini) piliečius, tačiau įvertinus P. R. prieglobsčio praÅ¡ymo motyvus bei kitÄ byloje esančiÄ faktinę informacijÄ kilo pagrįstų abejonių, kad asmuo iÅ¡vyko iÅ¡ Å¡alies bÅ«tent dėl to, kad buvo verčiamas elgtis prieÅ¡ savo valiÄ , kad buvo pažeidžiamos jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Pabrėžė, jog pats pareiÅ¡kėjas 2013 m. rugsėjo 6 d. apklausos metu nurodė, kad jis nesutiko dirbti su VSK, o iÅ¡ Å¡alies iÅ¡vyko savo valia, niekieno netrukdomas ir neverčiamas.

Tai, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ kilmės Å¡alies iÅ¡vyko laisvai, nors sprendžiant iÅ¡ jo pasakojimo, jis turėjo bÅ«ti VSK žinioje, taip pat parodo, kad VSK nesekė, nepersekiojo, neribojo jo laisvės keliauti į kitas Å¡alis. Atkreipė dėmesį, kad per tÄ laikotarpį, kol pareiÅ¡kėjas esÄ buvo VSK žinioje, jis spėjo kelis kartus pabuvoti Ukrainoje, kas dar labiau sustiprina iÅ¡dėstytas abejones. Jeigu VSK sektų, stebėtų asmenį, vargu ar leistų laisvai keliauti į kitas Å¡alis, nes taip asmuo galėtų laisvai pradingti iÅ¡ jų akiračio, o apie tai, kad į UkrainÄ buvo siųstas VSK P. R. nenurodė.

Pasak atsakovo, žinant (duomenys neskelbtini) VSK veiklos metodus, taip pat neįtikėtina, kad jie aukotų savo laikÄ ir metus laiko verbuotų asmenį jiems dirbti. Jeigu iÅ¡ tikro VSK turėtų tokį tikslÄ , jie imtųsi kur kas griežtesnių priemonių (o ne kartas nuo karto pakalbintų), kad asmuo kuo greičiau taptų jų bendrininku.Migracijos departamentas taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡vykęs iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į AustrijÄ 2012 m. lapkričio 10 d. pateikė prieglobsčio praÅ¡ymÄ , tačiau, jo paties teigimu, po 2,5 savaitės pabėgo į VienÄ nes reikėjo Å¡eimai uždirbti pinigų.

Atsakovo nuomone, iÅ¡ to galima spręsti, kad pareiÅ¡kėjas, nesulaukęs galutinio sprendimo, nusprendė, kad svarbiau pasirÅ«pinti Å¡eimos finansine gerove, o ne kuo labiau stengtis įrodyti, kad jam bÅ«tina tarptautinė apsauga ir kad jam pavojinga grįžti į kilmės Å¡alį. Tai, kad tikroji pareiÅ¡kėjo vykimo į AustrijÄ priežastis buvo darbo paieÅ¡kos, galima manyti ir iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 2013 m. balandžio 3 d. apklausų metu nurodyto vykimo į AustrijÄ tikslo – susirasti darbÄ .

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas neteisėtai nuvyko į ČekijÄ ir ten, 2013 m. vasario 16 d. jį sulaikius Čekijos pareigÅ«nams, taip pat nusprendė pateikti prieglobsčio praÅ¡ymÄ nors į Å¡iÄ Å¡alį vyko tik su tikslu pasveikinti dukrÄ gimimo dienos proga. Atsakovo įsitikinimu, pareiÅ¡kėjo baimė bÅ«ti grÄ Å¾intam į kilmės Å¡alį, nebuvo tokia stipri, kad jis bijotų rizikuoti neteisėtai keliauti po EuropÄ .Be to, atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjas yra linkęs piktnaudžiauti prieglobsčio procedÅ«ra, nes prieglobsčio praÅ¡ymÄ jau buvo pateikęs du kartus (Čekijoje 2011 ir 2013 m.), tačiau tik sulaikius pareigÅ«nams, siekdamas iÅ¡vengti iÅ¡siuntimo ir vienÄ kartÄ atvykęs į saugiÄ Å¡alį (AustrijÄ ), kur pateikęs prieglobsčio praÅ¡ymÄ jau po poros savaičių, jo paties žodžiais, pabėgo ieÅ¡kotis darbo.Migracijos departamento teigimu, nagrinėjant P. R. prieglobsčio byloje esančiÄ informacijÄ , taip pat buvo nustatyta prieÅ¡taravimų, kas sukėlė pagrįstų abejonių prieglobsčio praÅ¡ytojo nuoÅ¡irdumu ir patikimumu.

Pirmiausia pareiÅ¡kėjas apklausos metu nurodė, kad sutiko bendradarbiauti su VSK, vėliau teigė, kad nesutiko su jais dirbti. Taip pat painiojosi datose ir įvykių chronologijoje. Be to, atsakovo nuomone, trÅ«ksta logikos, kalbant apie tai, kad pareiÅ¡kėjas esÄ nesikreipė dėl vizos, o jÄ padarė VSK pareigÅ«nai, nes paskutinės apklausos metu pareiÅ¡kėjas nurodė, jog nesutiko bendradarbiauti su VSK, kad iÅ¡ Å¡alies iÅ¡vyko savo noru. Atsakovas pabrėžė, jog atsižvelgiant į bendrÄ padėtį (duomenys neskelbtini), negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad minėtoje valstybėje nėra pažeidžiamos tam tikrų asmenų teisės, ar kad Å¡ioje Å¡alyje su žmogumi yra visada elgiamasi teisėtai, pagal įstatymÄ , tačiau, jeigu asmuo gyvena savo gyvenimÄ , nesikiÅ¡damas į politikÄ , nereikÅ¡damas vieÅ¡ai savo politinės nuomonės, įsitikinimų, nedirba žurnalistinio darbo, elgiasi teisėtai, jis nesusilaukia padidinto negatyvaus dėmesio, nėra savavaliÅ¡kai ir nepagrįstai sulaikomas ar suimamas, kankinamas.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas (duomenys neskelbtini) gyveno metus laiko, niekur aktyviai nesireiÅ¡kė, turėjo darbÄ , jam buvo pakeista pavardė ir pasas, iÅ¡duota Å engeno viza, jis kelis kartus, niekieno netrukdomas, buvo iÅ¡vykęs į UkrainÄ , po to – į LietuvÄ . PaaiÅ¡kino, kad tyrimo metu buvo rasta informacijos apie (duomenys neskelbtini) VSK vykdomÄ verbavimÄ Å¡alies piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje arba dažnai vykstančių į užsienį, siekiant priversti juos teikti duomenis apie kitose valstybėse gyvenančius disidentus ir opozicijos veikėjus, tačiau nerasta jokių duomenų, patvirtinančių, kad VSK prievarta verstų (duomenys neskelbtini) gyvenančius civilius asmenis vykti į užsienį ir praÅ¡ytis prieglobsčio.

Migracijos departamento nuomone, nėra jokio pagrindo manyti, jog pareiÅ¡kėjas, grįžęs į savo kilmės valstybę, gali bÅ«ti įkalintas, kadangi jis neįvykdė jokio nusikaltimo ir nėra kaltinamas jokio nusikaltimo padarymu, be to, jo paties teigimu, jis nebuvo įsipareigojęs bendradarbiauti su VSK, todėl pareigÅ«nai neturi jokio pagrindo asmeninio pobÅ«džio kerÅ¡tui už jų nurodymų nevykdymÄ .Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas prašė skundÄ tenkinti, remdamiesi skunde pateiktais argumentais.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė skundÄ atmesti, remdamasis atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ pateiktais argumentais. Skundas atmestinas.Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo Nr. (15/6-10)12PR-70, kuriuo atsisakyta pareiÅ¡kėjui (duomenys neskelbtini) piliečiui P. R. suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusÄ ir papildomÄ apsaugÄ ) Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas (duomenys neskelbtini) pilietis P. R. 2013 m. balandžio 3 d. pateikė praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Prieglobsčio praÅ¡ytojo pirminės apklausos protokole pareiÅ¡kėjas nurodė, kad iÅ¡vykimo iÅ¡ kilmės valstybės priežastis ir tikslas buvo pabėgti iÅ¡ (duomenys neskelbtini), patekti į AustrijÄ ir susirasti darbÄ . Taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) VSK pareigÅ«nai darė spaudimÄ , kad pareiÅ¡kėjas jiems dirbtų, atliktų pavestas užduotis, tačiau jis to daryti nenorėjo (byla (duomenys neskelbtini), b. l. 7–15).2013 m. balandžio 4 d. Migracijos departamento sprendimu Nr. (15/6-10)15PR-72 pareiÅ¡kėjui suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis Lietuvos Respublikoje ir nuspręsta iÅ¡ esmės nagrinėti jo praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį (byla (duomenys neskelbtini), b. l. 23). 2013 m. balandžio 29 d. apklausos metu pareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuo 1995 m. iki 2011 m. gyveno Čekijoje, turėjo leidimÄ laikinai gyventi darbo pagrindu. 2011 m., pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimo laikui, jis buvo sulaikytas pusei metų Čekijos pareigÅ«nų, o sulaikymo metu pateikė praÅ¡ymÄ dėl prieglobsčio.

Taip pat nurodė, kad 2011 m. lapkričio 19 d. jis buvo iÅ¡siųstas į (duomenys neskelbtini), kur oro uoste, jį pasitiko saugumo pareigÅ«nai ir sulaikė vienam mėnesiui, nes čekai perdavė informacijÄ kad jis Čekijoje prašė prieglobsčio. Apklausos metu pareiÅ¡kėjas pasakojo, jog sulaikymo metu jis buvo muÅ¡amas, kankinamas, klausinėjamas, kodėl prašė prieglobsčio, nors jis jiems teigė, kad neprašė prieglobsčio, tačiau buvo verčiamas prisipažinti, kad prašė. Praėjus mėnesiui jis buvo iÅ¡vežtas į PinskÄ , kur VSK vyresnysis leitenantas A.

Å . jį iÅ¡sikvietė pokalbiui, kurio metu buvo klausinėjama apie ČekijÄ . Anot pareiÅ¡kėjo, jam buvo pasakyta, kad jis bus paliktas ramybėje, jeigu sutiks rinkti informacijÄ apie pabėgusius į EuropÄ (duomenys neskelbtini), apie jų gyvenamÄ sias vietas. 2013 m. balandžio 29 d. apklausos protokole pareiÅ¡kėjas nurodė, kad su tokiu pasiÅ«lymu sutiko ir 2011 m. gruodžio mėn. iÅ¡vyko į AustrijÄ bei ten pateikė praÅ¡ymÄ dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau nesulaukęs galutinio sprendimo, po dviejų su puse savaičių iÅ¡vyko į VienÄ , nes reikėjo Å¡eimai uždirbti pinigų. 2012 m. vasario mėn. iÅ¡vyko iÅ¡ Austrijos į ČekijÄ Ä¯ dukros gimtadienį ir planavo sugrįžti atgal į AustrijÄ tačiau, tačiau buvo sulaikytas Čekijos pareigÅ«nų ir pusantro mėnesio uždarytas Užsieniečių registracijos centre, kol buvo įvykdytas jo perdavimas Lietuvos Respublikai.

PareiÅ¡kėjo nuomone, sugrįžus į savo kilmės Å¡alį, jam gresia kalėjimas, kuriame neiÅ¡bÅ«tų nė 2 mėnesių (byla (duomenys neskelbtini), b. l. 27–34).2013 m. birželio 13 d. pareiÅ¡kime pareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad VSK pareigÅ«nai dėl informacijos apie pareiÅ¡kėjÄ buvo atvykę pas jo motinÄ ir sÅ«nų (byla (duomenys neskelbtini), b. l. 41)2013 m. rugsėjo 6 d. papildomos apklausos metu pareiÅ¡kėjas, paklaustas apie tai, kada buvo susitikęs su VSK darbuotojais ir sutiko su jais bendradarbiauti, nurodė, kad su VSK pareigÅ«nais susitiko grįžęs iÅ¡ Čekijos, bet bendradarbiauti su jais nesutiko (byla (duomenys neskelbtini), b. l. 50–51).Migracijos departamentas, vadovaudamasis Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2013 m. spalio 4 d. iÅ¡vada Nr. (15/6-10)13PR-70(RN) (byla (duomenys neskelbtini), b. l. 77–82), 2013 m. spalio 4 d. priėmė skundžiamÄ sprendimÄ Nr. (15/6-10)12PR-70 nesuteikti pareiÅ¡kėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, o Å¡iam sprendimui įsigaliojus, spręsti dėl pareiÅ¡kėjo grÄ Å¾inimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (t.

I, b. l. 7–8). Sprendime Nr. (15/6-10)12PR-70 nurodyta, jog pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusas pareiškėjui nesuteiktas todėl, kad pareiškėjo pateikti argumentai nėra susiję su UTPĮ 86 str. įtvirtintais pabėgėlio statuso suteikimo pagrindais bei 1951 m. Ženevos konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 str. A dalyje numatytomis pabėgėlio statuso taikymo nuostatomis. Paaiškinta, kad P. R. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tikėjimo, jokioms politinėms partijoms ar religinėms organizacijoms nepriklauso, be to, pareiškėjas nepateikė argumentų dėl individualaus persekiojimo susijusio su jo rase, išpažįstama religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais, pavojaus (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjas neatitinka UTPĮ 86 str. 1 d. reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusas.

Papildoma apsauga pareiÅ¡kėjui nesuteikta todėl, kad nėra priežasčių pareiÅ¡kėjo atžvilgiu taikyti UTPÄ® 87 str. 1 d. Sprendime Nr. (15/6-10)12PR-70 paaiÅ¡kinta, jog kilo pagrįstų abejonių, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡vyko iÅ¡ Å¡alies bÅ«tent dėl to, kad buvo verčiamas elgtis prieÅ¡ savo valiÄ , kad buvo pažeidžiamos jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Ä®vertinus turimÄ informacijÄ konstatuota, kad P. R. nenoras grįžti į kilmės valstybę nėra sÄ lygotas jokiomis realiai egzistuojančiomis su prieglobsčio bÅ«tinybe susijusiomis priežastimis, kadangi jo gyvybei, sveikatai, teisėms ir laisvėms negresia pavojus, reikalaujantis asmens tarptautinės apsaugos.

UTPÄ® 86 str. 1 d. nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio praÅ¡ytojui, kuris dėl visiÅ¡kai pagrįstos baimės bÅ«ti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl iÅ¡vardytų priežasčių negali ar bijo į jÄ grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų Å¡io įstatymo 88 str.UTPÄ® 87 str. 1 d. nustatyta, kad papildoma apsauga gali bÅ«ti suteikta prieglobsčio praÅ¡ytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiÅ¡kai pagrįstos baimės, kad:

1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas;

2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos;

3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sÄ lygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad UTPÄ® 86 ir 87 str. įtvirtintose teisės normose nustatyta visiÅ¡kai pagrįstos baimės buvimo sÄ lyga, iÅ¡ vienos pusės, turi bÅ«ti objektyvaus pobÅ«džio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne bÅ«ti vien tik praÅ¡ančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan., kita vertus, vartojama sÄ voka baimė yra dvasinė bÅ«sena ir subjektyvi bÅ«klė, todėl minėta visiÅ¡kai pagrįstos baimės sÄ lyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi bÅ«ti atsižvelgta, nustatant ar baimė iÅ¡ tikrųjų yra visiÅ¡kai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858 – 901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-3060/2012).

Tai lemia, kad galimas persekiojimas dėl kurios nors iÅ¡ priežasčių, nurodytų UTPÄ® 86 str. 1 d. ar 87 str. 1 d. turi bÅ«ti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobÅ«džio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę (žr. LVAT 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1631/2008).LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal UTPÄ® papildoma apsauga asmeniui gali bÅ«ti suteikiama ir dėl bendros situacijos kilmės valstybėje, kuri nulemia individualios ir pakankamai rimtos grėsmės jam atsiradimÄ (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 29 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A858-737/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2011 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2299/2011).Vertinant pareiÅ¡kėjo prieglobsčio praÅ¡ymÄ , pirmiausia turi bÅ«ti konstatuota, ar yra pagrindas suteikti prieglobstį, atsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu jis praÅ¡o šį statusÄ suteikti.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ dėl prieglobsčio suteikimo grindė jo persekiojimu kilmės valstybėje, t. y. neva VSK pareigÅ«nai jį persekioja dėl to, kad pareiÅ¡kėjas prašė prieglobsčio Čekijoje, be to, VSK persekioja pareiÅ¡kėjÄ , siekdami jį priversti bendradarbiauti ir teikti informacijÄ apie į užsienį iÅ¡vykusius (duomenys neskelbtini). Taigi atitinkamai, vertintina, ar Å¡is praÅ¡ymo pagrindimas yra pagrįstas UTPÄ® numatyto teisinio reguliavimo atžvilgiu ir ar pagrįstai atsakovas nesuteikė pareiÅ¡kėjui prieglobsčio.Visuma administracinės bylos faktinių aplinkybių patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo pasakojimas apie persekiojimo grėsmę kilmės valstybėje pasižymi prieÅ¡taringumu, nėra atskleidžiama visapusiÅ¡ka informacija, be to, neva patiriamo persekiojimo priežastis neatitinka UTPÄ® 86 str. 1 d. nurodytų pagrindų, t. y. iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateiktos informacijos negalima daryti iÅ¡vados, jog jis gali bÅ«ti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, tuo tarpu nenoras bendradarbiauti su VSK nėra pagrindas suteikti prieglobstį kitoje valstybėje.Pažymėtina, jog socialinė grupė 1951 m.

Ženevos konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ prasme yra grupė asmenų, kurie turi tÄ pačiÄ bendrÄ savybę, iÅ¡skyrus persekiojimo pavojų, arba kuriuos visuomenė suvokia kaip grupę. Dažniausiai savybė yra įgimta, nekintanti arba kitaip svarbi tapatumui, sÄ Å¾inei ar naudojimuisi savo žmogaus teisėmis (pvz. lytis, seksualinė orientacija, Å¡eima ar giminystės ryÅ¡iai, valstybės bendruomenės sluoksnis ar klasė, savanoriÅ¡kos asociacijos). Teismo vertinimu, tai, jog pareiÅ¡kėjas ilgÄ laikÄ gyveno Europos SÄ jungos valstybėje ir ten prašėsi prieglobsčio, nėra požymis, apibÅ«dinantis tam tikrÄ socialinę grupę, todėl pareiÅ¡kėjo teiginys, kad jis priklauso tikrai socialinei grupei, kuri yra persekiojama jo kilmės valstybėje, vertintinas kritiÅ¡kai.Kaip minėta, papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio praÅ¡ytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiÅ¡kai pagrįstos baimės, kad:

1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas;

2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos;

3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sÄ lygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.PareiÅ¡kėjas savo baimę grįžti į kilmės valstybę grindžia tuo, kad grįžus jam gresia kalėjimas, kuriame neiÅ¡bus nė 2 mėnesių.Teismas, įvertinęs apklausų metu pareiÅ¡kėjo duotus paaiÅ¡kinimus bei Migracijos departamento surinktÄ informacijÄ apie pareiÅ¡kėjo kilmės valstybę, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje yra nepagrįstas.

Pažymėtina, kad apklausų metu pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės ne visada sutapo, kas pagrįstai atsakovo buvo pripažinta aplinkybe, keliančia abejonių dėl pareiÅ¡kėjo pasakojimo tikrumo. Atkreiptinas dėmesys, kad pirminės apklausos metu pareiÅ¡kėjas nurodė skirtingas savo vaikų gimimo datas ir pilietybes nuo nurodytų vėlesnės 2013 m. balandžio 29 d. apklausos metu (byla (duomenys neskelbtini), b. l. 14, 29). Be to, nesutapo pareiÅ¡kėjo pasakojimas ir dėl bendradarbiavimo su VSK: 2013 m. balandžio 29 d. apklausos metu pareiÅ¡kėjas nurodė, jog sutiko bendradarbiauti su VSK ir 2011 m. gruodžio mėn. iÅ¡vyko į AustrijÄ (byla (duomenys neskelbtini), b. l. 29), tuo tarpu 2013 m. rugsėjo 6 d. papildomos apklausos metu nurodė, kad su VSK dirbti nesutiko, iÅ¡ (duomenys neskelbtini) iÅ¡vyko 2012 m. spalio mėn., o 2011–2012 m. dirbo kroviku fabrike (duomenys neskelbtini) (byla (duomenys neskelbtini), b. l. 50–51).

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės teismo posėdžio metu taip pat ne visais atvejais sutapo su jo parodymais duotais apklausų metu, kas taip pat duoda pagrindÄ abejoti pareiÅ¡kėjo pasakojimo patikimumu. Pavyzdžiui, teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nurodė, kad juo VSK susidomėjo dėl to, kad pareiÅ¡kėjas buvo teisiamas Čekijoje kaip Ukrainos mafijos narys, tačiau vėliau buvo iÅ¡teisintas, tuo tarpu ankstesnių apklausų metu pareiÅ¡kėjas tokios aplinkybės nebuvo nurodęs ir teigė, jog VSK jį persekioja dėl to, kad jis buvo pasiprašęs prieglobsčio Čekijoje.

Be to, kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pasakojimo, jis galėjo laisvai keliauti po kitas valstybes, jis laisvai iÅ¡vyko iÅ¡ (duomenys neskelbtini), todėl, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl VSK vykdomo persekiojimo jo atžvilgiu vertintini kritiÅ¡kai. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus pažymÄ apie bendrÄ Å¾mogaus teisių padėtį (duomenys neskelbtini) (byla (duomenys neskelbtini), b. l. 53–76), nors ir pripažįstama, kad ten yra pažeidinėjamos žmogaus teisės, tačiau tokie pažeidimai labiausiai siejami su opozicijos veikla, persekiojimas daugiausia vykdomas žurnalistų, bei asmenų, pasisakančių prieÅ¡ (duomenys neskelbtini) politinę santvarkÄ , atžvilgiu, tuo tarpu pareiÅ¡kėjas nepriklauso jokiai politinei partijai ar grupuotei, taip pat nėra žurnalistas (byla (duomenys neskelbtini), b. l. 50).

Teismo vertinimu, nėra jokių duomenų, jog pareiÅ¡kėjas, grįžęs į (duomenys neskelbtini), bÅ«tų kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniÅ¡kai elgiamasi arba bÅ«tų žeminamas jo orumas ar jis bÅ«tų tokiu bÅ«du baudžiamas. Teismo nuomone, taip ar neįrodyta, jog yra grėsmė, kad pareiÅ¡kėjo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos ar (duomenys neskelbtini) kiltų grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sÄ lygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.

Be to, tai, kad pareiškėjas prašymus suteikti prieglobsti buvo pateikęs tiek Austrijoje, tiek ir Čekijoje taip pat leidžia teigti, jog pareiškėjas linkęs piktnaudžiauti prieglobsčio procedūra. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas Sprendimas Nr. (15/6-10)-12PR-70, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a :

Atmesti pareiÅ¡kėjo P. R. (P. R.) skundÄ kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                          Milda Vainienė Jolita Rasiukevičienė ArÅ«nas Kaminskas