c2c094c3-37b5-4e60-8723-e7a61eaf3f0b · Vilniaus apygardos teismas

            Civilinė byla Nr. 2A-2186-553/2015Teisminio proceso Nr. 2-03-3-05732-2011Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.4.3, 2.6.2.8., 2.6.5.2.1, 3.3.1.21.(S)     VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų R.

G., P. G. ir UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-19 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R. G., P. G. bei D. G. ieÅ¡kinį atsakovui P. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje Vilniaus miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo UAB „Stomatologijos implantacijos centras“, atsakovo P. G. prieÅ¡ieÅ¡kinį pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kovei R.

G. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, ir trečiojo asmens UAB „Stomatologijos implantacijos centras“ ieÅ¡kinį atsakovams P. G. ir R. G. dėl įsiskolinimo priteisimo iÅ¡ solidarių skolininkų.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ,                                        n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovė R. G. ieÅ¡kiniu teismo prašė nutraukti santuokÄ tarp ieÅ¡kovės R.

G. ir atsakovo P. G., sudarytÄ 1994 m. spalio 15 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (akto įraÅ¡o Nr.2651) dėl P. G. kaltės, neskiriant termino susitaikymui, paliekant ieÅ¡kovei po santuokos nutraukimo ikisantuokinę pavardę – A.; po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų – dukters D. G., sÅ«naus P. G. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove; priteisti iÅ¡ atsakovo P. G. iÅ¡laikymÄ sÅ«nui P. G. - 2 500 Lt kiekvienÄ mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis iki jo pilnametystės, dukrai D.

G. - 1500 Lt kiekvienÄ mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis iki jos pilnametystės, paskiriant nepilnamečių D. G. ir P. G. iÅ¡laikymo tvarkytoja uzufrukto teise R. G.; santuokoje įgyta sutuoktinių turtÄ padalinti ieÅ¡kovės pateiktu bÅ«du. Atsakovas P. G. patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nutraukti santuokÄ tarp ieÅ¡kovės R. G. ir atsakovo P. G., sudarytÄ 1994 m. spalio 15 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (akto įraÅ¡o Nr.2651) dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neskiriant termino susitaikymui, paliekant ieÅ¡kovei ikisantuokinę pavardę – A.; po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų – dukters D.

G. ir sÅ«naus P. G. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove R. G.; priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ sÅ«nui P. G. – 850 Lt į mėnesį iki jo pilnametystės, priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ dukrai D. G. - 850 Lt į mėnesį iki jos pilnametystės, nepilnamečių D. G. ir P. G. iÅ¡laikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieÅ¡kovę R. G.; padalinti santuokinį turtÄ atsakovo pateiktu bÅ«du; priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 85 655 Lt piniginę kompensacijÄ už jai tenkančiÄ didesnę turto dalį; priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 207 912 Lt piniginę kompensacijÄ už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimÄ ; priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 12 000 Lt nuostolių, turėtų iÅ¡laikant bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); priteisti kreditoriui UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ solidariai iÅ¡ ieÅ¡kovės ir atsakovo 2 078 186,46 Lt negrÄ Å¾intų paskolų ir nesumokėtų palÅ«kanų bei procesines palÅ«kanas.

Trečiasis asmuo UAB „Stomatologijos implantacijos centras“ ieÅ¡kiniu teismo prašė priteisti solidariai iÅ¡ R. G. ir P. G. 2 078 186,46 Lt (du milijonai septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni tÅ«kstančiai Å¡imtas aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i litai ir 46 cnt) negrÄ Å¾intų paskolų ir nesumokėtų palÅ«kanų, solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų R. G. ir P. G. penkių procentų metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-19 sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies:santuokÄ , įregistruotÄ 1994 m. spalio 15 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o numeris 2651, tarp ieÅ¡kovės R. G. ir P. G. nutraukė dėl atsakovo P. G. kaltės;po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei R. G. grÄ Å¾ino iki santuokos buvusiÄ pavardę „A.“, P. G. paliko pavardę – „G.“;nustatė nepilnametės D.

G. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove R. G.;nustatė ieÅ¡kovę R. G. nepilnametės dukros D. G. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;priteisė iÅ¡ atsakovo P. G. iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai D. G. po 1000,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2012-09-17 iki vaiko pilnametystės, priteistÄ sumÄ indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ ;priteisė ieÅ¡kovei R. G. asmeninės nuosavybės teise: - turtinį kompleksÄ , susidedantį iÅ¡ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); pastato - Å«kio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); kitų statinių (inžinierių) - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); kurio vertė - 471 000 Lt;- kompleksÄ , susidedantį iÅ¡ negyvenamosios patalpos - odontologijos kabineto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/21 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vertė - 23 095 Lt; kurio vertė - 309 000 Lt;- 50 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Stomatologinės implantacijos centras" akcijų, kurių vertė 5000,00 Lt;- 17 vnt. paprastųjų vardinių UAB „SIG ARGON“ akcijų, kurių vertė 1700,00 Lt.Priteisė atsakovui P. G. asmeninės nuosavybės teise:- turtinį kompleksÄ , susidedantį iÅ¡ pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini);

žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); bendros vertės 435 800 Lt;- žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). adresas: (duomenys neskelbtini); vertė - 1500 Lt;- transporto priemonę - KAWASAKI VN 900, VIN kodas (duomenys neskelbtini); vertė - 9800 Lt;- transporto priemonę - SAVOS GAMYBOS. VIN kodas (duomenys neskelbtini); vertė 290 Lt;- transporto priemonę - PORSCHE CAYENNE, VIN kodas (duomenys neskelbtini); vertė - 88 000 Lt;- katerį „Bayliner Capri 1952CN", identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), įsigijimo kaina 5000,00 Lt;- 50 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ akcijų, kurių vertė 5000,00 Lt;- 18 vnt. paprastųjų vardinių UAB „SIG ARGON“ akcijų, kurių vertė l 800 Lt.Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės R.

G. atsakovui P. G. 5 216,31 Lt iÅ¡laidų susijusių su nekilnojamojo turto iÅ¡laikymu.Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės R. G. atsakovui P. G. 8 500,00 Lt kompensacijÄ .Trečiojo asmens UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė trečiojo asmens UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ naudai solidariai iÅ¡ R. G. ir P. G. 150 000,00 Lt skolos bei asmeniÅ¡kai iÅ¡ P. G. 1 928 186,46 Lt (vienÄ milijonÄ devynis Å¡imtus dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is Lt 46 ct); priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 1 151,35 Lt iÅ¡ atsakovo 30 830,51 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų trečiojo asmens UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ naudai.Teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai, Å¡alių paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad Å¡alys nuo 2011 metų rudens negyvena Å¡eimyninio gyvenimo bei neveda bendro Å«kio.

CK 3.26 – 3.30 str., 3.35 – 3.36 str. numatytos sutuoktinio pareigos. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi Å¡eima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuokÄ , jeigu ji faktiÅ¡kai iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės. IeÅ¡kovė tvirtino, kad atsakovas jai yra neiÅ¡tikimas, kad turi kitÄ Å¡eimÄ , kurioje netrukus jam gims vaikas. Tačiau Å¡ių aplinkybių nepatvirtino byloje esantys įrodymai, todėl teismas atsakovo neiÅ¡tikimybės fakto nenustatė.

BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad atsakovas smurtavo prieÅ¡ ieÅ¡kovę bei, kad jis be ieÅ¡kovės žinios, sutikimo bei pritarimo kÅ«rė verslÄ , t.y. įsigijo akcijas UAB „SIC agoron“, taip pat turi akcijų UAB „P. G. subkortikalinės implantacijos ir periodontologijos institutas“. Å ios aplinkybės patvirtino, kad atsakovas ieÅ¡kovės atžvilgiu yra visiÅ¡kai nelojalus. Teismas nenustatė aplinkybių, patvirtinančių, kad ir ieÅ¡kovė savo netinkamais kaip sutuoktinei veiksmais prisidėjo prie santuokos iÅ¡irimo, todėl konstatavo, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27 str. 1 d., kas sudarė pagrindÄ nutraukti santuokÄ pagal CK 3.60 str. dėl atsakovo P. G. kaltės.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Å¡alių santuokoje buvo įgytas Å¡is turtas: pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini);

žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini);  žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); kiti statiniai (inžineriniai) - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); Pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); kiti statiniai (inžinieriniai) - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa - odontologijos kabinetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); 1/21 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); transporto priemonė - KAWASAKI VN 900, VIN kodas (duomenys neskelbtini); transporto priemonė - SAVOS GAMYBOS, VIN kodas (duomenys neskelbtini); transporto priemonė - PORSCHE CAYENNE, VIN kodas (duomenys neskelbtini);

Kateris „Bayliner Capri 1952CN", 100 vnt. akcijų UAB “Stomatologinės implantacijos centras“, 35 vnt. akcijų UAB „SIC ARGON“.Ginčas tarp Å¡alių dėl turto padalinimo iÅ¡ esmės kilo tik dėl turtinių kompleksų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nes ieÅ¡kovė ir atsakovas abu norėjo, kad turtinis kompleksas (duomenys neskelbtini) atitektų jiems. IeÅ¡kovė nurodė, kad pageidauja turtinio komplekso Kaune dėl to, kad galimai jų vaikai studijuos Kauno medicinos universitete, o Vilniuje jie jau turi senelės namÄ , taip pat nurodė, kad negalėtų gyventi Trakų rajono komplekse dėl to, kad Å¡alia gyvena sutuoktinio giminės ir per Å¡alių sklypÄ eina servitutinis giminėms priklausantis kelias.

Atsakovas nurodė, kad Kaune esančiuose namuose ir sandėliuose jis yra įrengęs signalizacijÄ ir ten laiko įmonės „Sic argon“ prekes, todėl Kaune esantis turtinis kompleksas jam reikalingas verslui. Teismas turtinį kompleksÄ , esantį Kaune, priteisė ieÅ¡kovei, o turtinį kompleksÄ , esantį Trakų rajone, atsakovui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė santuokos pradžioje turėjo didelės vertės turto, t. y. namÄ su žemės sklypu Riešės k., kurį pardavė, o gautas lėšas investavo į sutuoktinių bendro turto įsigijimÄ , todėl teismas konstatavo esant pagrindui nukrypti nuo lygių dalių principo ir atsakovui nepriteisti kompensacijos dėl ieÅ¡kovei tenkančios didesnės turto dalies.Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo, nurodė, kad bylÄ nagrinėjant teisme P. G. tapo pilnametis, todėl dėl jo iÅ¡laikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo teismas nepasisako, nes tam nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo dėl nepilnametės D. G. gyvenamosios vietos nustatymo nėra, konstatavo, kad gyvenamoji vieta nustatytina su ieÅ¡kove R. G.. IeÅ¡kovė dukros iÅ¡laikymui prašė priteisti 1 500 Lt, atsakovas prašė priteisti 850 Lt. IÅ¡ bylos medžiagos teismas nustatė, kad atsakovas dukros iÅ¡laikymui iki santuokos nutraukimo pervesdavo po 1 000,00 Lt, todėl, teismo nuomone, atsižvelgiant į suformuotÄ teismų praktikÄ , sumažinti iÅ¡laikymo dydį nėra jokio pagrindo.

Teismas pažymėjo, kad didesnio iÅ¡laikymo dydžio teismas taip pat neturi pagrindo priteisti, kadangi atsakovas turi skolinių įsipareigojimų.IÅ¡ byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad trečiasis asmuo atsakovui P. G. 2009-04-01 suteikė 43 443 Eur paskolÄ ; 2009-12-21 suteikė 347 544 Eur paskolÄ ; 2011-09-30 suteikė 289 260 Eur paskolÄ . Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes sprendė, kad 2009-04-01 suteikta 43 443 Eur paskola buvo panaudota Å¡eimos poreikiams tenkinti. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė atsižvelgdamas į kredito grÄ Å¾inimo laikotarpį ir paskolos gavimo laikÄ â€“ 2009-04-23 ir 2009-06-25 Nordea bankui atsakovas P. G. iÅ¡ viso grÄ Å¾ino 157 000 Lt litų kredito.

Atitinkamai teismas nustatė solidariÄ jÄ prievolę dėl 43 443 Eur paskolos. Nors Å¡i paskola trečiajam asmeniui buvo grÄ Å¾inta 2011-12-30, t. y. tuo metu kai sutuoktiniai jau bendro Å«kio nevedė, teismas sprendė, kad atleisti ieÅ¡kovę nuo solidarios prievolės nėra pagrindo. Byloje esantys įrodymai ir Å¡alių paaiÅ¡kinimai nepatvirtino, kad yra pagrindas 2009-12-21 ir 2011-09-30 paskolos sutarčių pagrindu gautas lėšas pripažinti sutuoktinių solidaria prievole. Byloje nustatyta, kad 2010 metais atsakovas be ieÅ¡kovės žinios kÅ«rė įmonę „Sic argon“ bei vėliau įmonę „P. G. subkortikalinės implantacijos ir periodontologijos institutas“.

Nuo 2011 m. spalio mėn. sutuoktinių santykiai visiÅ¡kai paÅ¡lijo, todėl laikyti paskolÄ paimtÄ 2011-09-30 jų bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti nėra jokio pagrindo. Teismas pripažinęs ieÅ¡kovei prievolę sumokėti solidariai su atsakovu 150 000,00 Lt paskolos trečiajam asmeniui, konstatavo, kad likusi paskolos dalis bei palÅ«kanos pripažintinos atsakovo asmenine prievole – 1 928 186,46 Lt.Atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovės prašė priteisti 207 912,00 Lt piniginę kompensacijÄ už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ .

Teismas sprendė, kad nėra pagrindo priteisti 199 412,00 Lt dydžio kompensacijÄ , nes ieÅ¡kovė įrodė, kad lėšos buvo panaudotos Å¡eimos poreikiams tenkinti – ieÅ¡kovės tėvui perleistos piniginės lėšos buvo panaudotos Å¡eimos reikmėms, t. y. ieÅ¡kovės tėvas Å¡ias lėšas panaudojo sutuoktinių turto įsigijimui, t.y. rÅ«pinosi statybomis (duomenys neskelbtini) Tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes yra pagrindas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 8 500,00 Lt kompensacijÄ dėl piniginių lėšų, iÅ¡imtų iÅ¡ „Swedbank“ AB sÄ skaitos Nr. LT 677300010001914600, nes ieÅ¡kovė neįrodė, kad Å¡ios lėšos buvo panaudotos Å¡eimos poreikiams tenkinti – lėšos taip pat iÅ¡imtos laikotarpiu, kai Å¡alių santykiai jau buvo paÅ¡liję ir jie nevedė bendro Å«kio.

IeÅ¡kovė nurodė, kad dalį pinigų ji panaudojo žyminiam mokesčiui sumokėti nagrinėjamoje byloje, tačiau tai nėra iÅ¡laidos Å¡eimos poreikiams.LR CK 3.92 str. 1 d. numato, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru susitarimu. Taigi, įstatymas numato, kad sutuoktiniai ne tik privalo bendrai disponuoti turtu, bet jį bendromis lėšomis ir iÅ¡laikyti. Atsakovui su ieÅ¡kove nepavyko susitarti dėl bendro turto iÅ¡laikymo, ieÅ¡kovė vengė mokėti už bendrai sutuoktiniams priklausantį turtÄ mokesčius, bÅ«tinus Å¡io turto iÅ¡laikymui.

Todėl atsakovas P. G. iÅ¡ savo asmeninių lėšų vienas privalėjo nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio iÅ¡laikyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). IÅ¡ viso Å¡io nekilnojamojo turto iÅ¡laikymui atsakovas P. G. teigė, kad patyrė 24 000 Lt. iÅ¡laidų. Dalies iÅ¡laidų teismas nepripažino pagrįstomis, todėl jų nepriteisė. Nurodė, kad ieÅ¡kovė nei Trakų raj., nei Kauno m. esančiuose namuose negyveno, todėl priteisti iÅ¡laidas dėl elektros energijos naudojimo nėra pagrindo.

Atsakovas įrodė, kad dėl taikytinos draudimo apsaugos sutuoktinių turtui esančiam Trakų r., ir Kaune, bei dėl namo, esančio Kaune Å¡ildymo, jis patyrė iÅ¡laidų, Å¡ios iÅ¡laidos laikytinos pagrįstomis ir pusė patirtų iÅ¡laidų priteisiama iÅ¡ ieÅ¡kovės, t.y. 5.216,31 Lt (10432,62 : 2). Apeliacinio skundo bei atskirojo skundo ir atsiliepimo į juos argumentai IeÅ¡kovė R. G. apeliaciniu skundu iÅ¡ dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir praÅ¡o pakeisti sprendimÄ dalyje, kurioje priteista iÅ¡ ieÅ¡kovės solidariai su atsakovu 150 000 Lt trečiojo asmens naudai; panaikinti sprendimÄ dalyje, kurioje priteista iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai 5 216,31 Lt iÅ¡laidų, susijusių su turto iÅ¡laikymu; priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ dukros D.

G. naudai periodinėmis iÅ¡mokomis po 1 500 Lt kas mėnesį iki dukros pilnametystės; priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ sÅ«nui P. G. periodinėmis iÅ¡mokomis po 2 500 Lt kas mėnesį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki sÅ«naus pilnametystės, t.y. 2014 m. spalio 29 d.; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 9500 Lt už ekspertizę. Nurodo, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakovo skolinius įsipareigojimus, nepagrįstai sumažino priteistinÄ iÅ¡laikymo dydį dukrai D. G.. Byloje nustatyta, kad atsakovas skolinosi pinigus iÅ¡ savo bendrovės, tai reiÅ¡kia, kad paimdamas net 2 mln.

Lt kreditÄ , atsakovas įvertino arba turėjo įvertinti savo galimybes grÄ Å¾inti paskolÄ , bet ne nepilnamečių vaikų sÄ skaita. Tokio dydžio kredito paėmimas patvirtina atsakovo labai gerÄ turtinę padėtį, o atitinkamai ir galimybę teikti savo vaikams tokio dydžio iÅ¡laikymÄ , kuris tenkintų visus, o ne tik bÅ«tiniausius vaikų poreikius. Teismas, sumažindamas priteistinÄ iÅ¡laikymo dydį, nenurodė kokia teisės norma remdamasis tai daro. IeÅ¡kovė nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad dalis gautos paskolos iÅ¡ trečiojo asmens buvo panaudota Å¡eimos poreikiams.

Teismo iÅ¡vada, kad atsakovas, paimdamas paskolÄ iÅ¡ trečiojo asmens, dalinai jÄ panaudojo Å¡eimos poreikiams tenkinti pagrįsta tik prielaidomis, nes kredito dalis buvo grÄ Å¾inta ne iÅ¡ bendrovės suteiktos paskolos, o iÅ¡ Nordea Bank Finland Plc banko kreditinės kortelės. Pats faktas, kad paskolos buvo paimtos bendro gyvenimo metu, yra nepakankamas iÅ¡vadai, jog už paskolos grÄ Å¾inimÄ sutuoktiniai atsako solidariai. Be to teismas sprendime konstatuoja, jog 150 000 Lt paskola yra grÄ Å¾inta, taigi du kartus grÄ Å¾inti tÄ pačiÄ paskolÄ nėra pagrindo.

IeÅ¡kovė apie paimtas paskolas nežinojo ir negalėjo žinoti, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti solidariÄ sutuoktinių prievolę. CK 3.109 straipsnio 3 dalis nustato, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolÄ , kai tai nėra bÅ«tina bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti. Byloje pateikta kredito sutartis su Nordea Bank Finland Plc banku patvirtina, jog paskola buvo suteikta iki 2036 m., o tai reiÅ¡kia, kad 2009 m. nebuvo bÅ«tina paimti paskolÄ iÅ¡ bendrovės banko paskolai grÄ Å¾inti.

Ieškovė, pasisakydama dėl teismo sprendimo dalies, kuria atsakovui priteista 5 216,31 Lt išlaidų, susijusių su nekilnojamojo turto išlaikymu, nurodo, kad teismas konstatuoja, jog ieškovė turtu nesinaudojo, bet vis tiek iš jos priteisia išlaidas, susijusias su turto išlaikymu. Ieškovė nuo 2011 m. rugsėjo neturėjo galimybės patekti ar naudotis nei vienu sutuoktinių nekilnojamuoju turtu, negalėjo pasiimti ten esančių savo asmeninių daiktų, todėl teismo išvada, kad ji turi atlyginti šio turto išlaikymo išlaidas yra nepagrįsta.

IeÅ¡kovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria lygiomis dalimis padalintos iÅ¡laidos už ekspertizę. Kadangi teismo iÅ¡vados turto padalijimo dalyje pilnai pagrįstos bÅ«tent ieÅ¡kovės pateiktu įrodymu, visos iÅ¡laidos, susijusios su įrodymu turi bÅ«ti jai atlygintos pilna apimtimi. Teismas sprendime visiÅ¡kai nepasisakė dėl ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti iÅ¡laikymÄ sÅ«nui P. G.. Kadangi pagal CPK 265 str. 2 d. reikalavimus teismas privalo priimti sprendimÄ dėl visų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, o ieÅ¡kiniu praÅ¡yta priteisti iÅ¡laikymÄ sÅ«nui P. G., kuris ieÅ¡kinio padavimo metu buvo nepilnametis ir tapo pilnamečiu tik bylos nagrinėjimo metu,, teismo sprendimas iÅ¡ dalies yra visiÅ¡kai be motyvų, todėl pagal CPK 329 str. 2 d. 7 p. nuostatas tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ .Atsakovas P. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti iÅ¡ dalies ir toje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ : nutraukti ieÅ¡kovės R.

G. ir atsakovo P. G. santuokÄ , įregistruotÄ 1994-10-15 Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 2651; nekilnojamÄ jį turtÄ esantį (duomenys neskelbtini), susidedantį iÅ¡ žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei Å«kio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 471 000 Lt, asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui P. G.; nekilnojamÄ jį turtÄ esantį (duomenys neskelbtini), susidedantį iÅ¡: gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendros 435 800 Lt vertės ir žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 1 500 Lt vertės, asmeninės nuosavybės teise priteisti ieÅ¡kovei R.

G.; priteisti atsakovui P. G. iÅ¡ ieÅ¡kovės R. G. 85 655 Lt (24 807,40 EUR) piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovei R. G. priteistÄ natÅ«ra didesnės vertės turtÄ ; priteisti atsakovui P. G. iÅ¡ ieÅ¡kovės R. G. 199 412 Lt (57 753,71 EUR) piniginę kompensacijÄ už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ , susidariusį ieÅ¡kovei pervedus savo tėvui santuokines lėšas ir pastarajam negrÄ Å¾inus 398 824 Lt sumos. Atsakovas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad santuoka nutrauktina dėl atsakovo P. G. kaltės. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad P. G. smurtavo prieÅ¡ sutuoktinę ir kÅ«rė verslÄ jai nežinant, todėl yra kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo.

SmurtÄ atsakovas panaudojo ieÅ¡kovės atžvilgiu jau jiems gyvenant skyriumi ir derinant santuokinio turto pasidalinimo klausimus. Tokie netinkami atsakovo veiksmai negali bÅ«ti traktuojami kaip atsakovo kaltė dėl Å¡eimos iÅ¡irimo, nes Å¡eima jau buvo iÅ¡irusi, sutuoktiniai gyveno atskirai ir derino ginčytinus turtinius klausimus. Aplinkybės, kad ieÅ¡kovei nebuvo žinoma apie verslo kÅ«rimÄ yra neįrodytos. IeÅ¡kovei buvo žinomos visos Å¡eimos verslo kÅ«rimo aplinkybės ir tai patvirtina ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys, kuriuo praÅ¡oma dalinti santuokoje įkurtų UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ ir UAB „SIC ARGON“ akcijas, kas įrodo, kad Å¡ios įmonės buvo įkurtos su ieÅ¡kovės žinia ir ieÅ¡kovė laiko šį verslÄ bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Pirmosios instancijos teismo motyvai dėl turtinių kompleksų, esančių Kaune ir Trakų raj., nesudaro teisinio pagrindo turtinį kompleksÄ esantį Kaune paskirti ieÅ¡kovei. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Å¡iuo metu vaikams nėra reikalingas namas Kaune, nes abu vaikai gyvena ir mokosi Vokietijoje. Iki iÅ¡vykimo mokytis į VokietijÄ , abu vaikai gyveno su motina Vilniuje. IeÅ¡kovei R. G. nekilnojamasis turtas Kaune nereikalingas, nes ieÅ¡kovė dirba ir gyvena Vilniuje. Paskirti nekilnojamÄ jį turtÄ Kaune ieÅ¡kovei, vadovaujantis argumentu, kad galbÅ«t ateityje vaikai studijuos Kaune medicinÄ ir jiems reikės namo Kaune, yra neprotingas ir teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas, sprendžiant santuokinio turto padalijimo klausimÄ .

Apeliantas P. G. gyvena name Å akių g. 17, Kaune, Å¡iuo adresu yra deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , atsakovas taip pat dirba Kaune, todėl nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), yra reikalingas pačiam atsakovui ir turi bÅ«ti priteistas bÅ«tent atsakovui. Atsakovas P. G. jam priteistu turtu Trakų rajone naudotis negalės, nes važinėti kiekvienÄ dienÄ Ä¯ KaunÄ ir atgal užima daug laiko, taip pat yra didelės kuro sÄ naudos. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo lygių dalių principo ir nepriteisė atsakovui P. G. kompensacijos už ieÅ¡kovei tenkančiÄ didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalį.

Teismas nukrypdamas nuo lygių dalių principo vadovavosi tuo, kad ieÅ¡kovei senelis 1998 m. padovanojo 50 000 vokietijos markių, kurios panaudotos bendrosios jungtinės nuosavybės padidinimui – Trakų raj. esančio namo statybai, santuokinio turto įsigijimui buvo gaunama ieÅ¡kovės tėvų materialinė parama bei ieÅ¡kovė santuokos sudarymo pradžioje turėjo didelės vertės turtÄ â€“ namÄ su žemės sklypu Riešės k., kurį pardavė ir gautas lėšas naudojo bendrosios jungtinės nuosavybės didinimui.

IeÅ¡kovė R. G. nepateikė 50 000 Vokietijos markių dovanojimo sutarties originalo. IeÅ¡kovė nurodė, kad sutarties originalÄ pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau iÅ¡ Å¡ios institucijos yra gautas atsakymas byloje, kad originalo Valstybinė mokesčių inspekcija neturi. Todėl ieÅ¡kovė nepateikė leistinų raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patikimai patvirtintų 50 000 Vokietijos markių dovanojimÄ ieÅ¡kovei. Nėra teisinio pagrindo konstatuoti ieÅ¡kovės tėvų materialinę paramÄ , nes R.

G. banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai patvirtina didelių pinigų sumų pervedimÄ V. A.. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė R. G. savo tėvui V. A. nuo 1998-05-06 iki 2002-05-16 pervedė iÅ¡ savo sÄ skaitų, esančių AB SEB banke, 898 824 Lt. Dalį Å¡ių pinigų V. A. R. G. grÄ Å¾ino, tačiau 398 824 Lt iÅ¡ pervestų bendrų santuokinių lėšų liko negrÄ Å¾inta ir tai siejasi su atsakovo P. G. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimu priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R. G. 199 412 Lt piniginę kompensacijÄ už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ (LR CK 3.98 str. 3 d.).

IeÅ¡kovė, pervesdama santuokines lėšas savo tėvui, atsakovo P. G. sutikimo neturėjo, tiek faktiÅ¡kai, tiek ir pagal įstatyme įtvirtintÄ prezumpcijÄ , ieÅ¡kovė R. G. įnešė 1998-05-06 į savo vardu atidarytÄ banko sÄ skaitÄ 115 000 USD (460 000 Lt) santuokinių lėšų, kurios priklausė ir atsakovui P. G.. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 115 000 USD priklauso R. G. asmeninės nuosavybės teise. Todėl teismas nepagrįstai atmetė atsakovo P. G. 2014-08-05 patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nepriteisė atsakovui 199 412 Lt piniginės kompensacijos.

Gyvenamasis namas Riešės kaime buvo baigtas statyti 1996-12-17, o žemės sklypas įsigytas iÅ¡ valstybės 1995-11-07. IeÅ¡kovės R. G. ir atsakovo P. G. santuoka įregistruota 1994-10-15. Tokiu bÅ«du, nekilnojamasis turtas Riešės kaime buvo įsigytas santuokoje ir laikytinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. 1998-05-06 pirkimo - pardavimo sutartimi Å¡is santuokinis turtas buvo perleistas, o už jį gautos lėšos abiems sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

Vadovaujantis iÅ¡dėstytais argumentais, teismas neturėjo pagrindo, dalinant turtÄ natÅ«ra, nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Paliekant 2014-12-19 sprendimo dalį dėl nekilnojamojo turto padalijimo nepakeistÄ , t.y. P. G. paliekant gyvenamÄ jį namÄ Trakų r., atsakovui priklauso didesnė piniginė kompensacija - 120 155 Lt sumoje.Trečiasis asmuo UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ apeliaciniu skundu praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeisti dalyje dėl trečiojo asmens savarankiÅ¡kų reikalavimų nustatant, kad R.

G. ir P. G. yra solidarÅ«s skolininkai vykdant ieÅ¡kinyje nurodytas prievoles dėl 2 078 186,46 Lt (601 884,40 EUR) grÄ Å¾inimo UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ ir priteisti iÅ¡ R. G. ir P. G. UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ P. G. gyvenant santuokoje su R. G. suteikė paskolas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad santuokoje įgyto ir dalintino turto vertė yra lygi beveik 1 400 000,00 Lt (vienas milijonas keturi Å¡imtai tÅ«kstančių litų).

Atkreiptinas teismo dėmesys, kad nurodytas turto vertinimas yra atliktas 2013 metais, t.y. jo vertė vertinimo atlikimo metu dėl buvusios ekonominės krizės ir dėl iki krizės buvusio nekilnojamojo turto kainų Å¡uolio yra kur kas mažesnė negu ji buvo turto įsigijimo metu. Teismas, spręsdamas klausimÄ , ar gautos paskolos buvo panaudotos Å¡eimos poreikiams tenkinti, nurodė, kad visas turtas buvo sukurtas tik iÅ¡ R. G. turėtų asmeninių lėšų – 400 000,00 Lt (keturi Å¡imtai tÅ«kstančių litų).

Atsižvelgiant į tai, kad gyvendami santuokoje atsakovai gaudavo tik nedidelį darbo užmokestį, už kurį turėjo pragyventi, iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus, vienas iÅ¡ kurių eilę metų mokėsi Vokietijos Respublikoje ir kurio iÅ¡laikymui buvo skiriama 1 000,00 EUR kiekvienÄ mėnesį (Å¡iÄ aplinkybę patvirtino abu atsakovai), kas praktiÅ¡kai sudaro visas R. G. ir P. G. gautas mėnesio pajamas, negalėjo sukaupti vieno milijono litų. Už paskolų sutarčių pagrindu gautas pinigines lėšas atsakovai įsigijo gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), nupirktÄ turtÄ suremontavo ir įrengė, taip pat atsakovai įsigijo odontologijos kabinetÄ su žemės sklypo dalimi (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), kuris taip pat buvo suremontuotas ir parengtas Å¡eimos gyvenimui, pirko transporto priemones, kurių tik vienos vertė 88 000,00 Lt (25 486,56 EUR), grÄ Å¾ino paskolas bankui bei fiziniams asmenims, iÅ¡ kurių buvo skolinta perkant nekilnojamÄ jį turtÄ Sėlių gatvėje Vilniuje bei statant gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini).

Skundžiamu teismo sprendimu yra akivaizdžiai pažeidžiami kreditoriaus interesai, kadangi atsakovams lygiomis dalimis dalinamas turtas, kuris buvo sukurtas pasinaudojus kreditoriaus lėšomis, gautomis paskolų sutarčių pagrindu, tačiau kreditorius savo reikalavimus galės tenkinti tik iÅ¡ vieno skolininko turto. Akivaizdu, kad skundžiamu sprendimu pažeidžiamos ne tik kreditoriaus, bet ir vieno iÅ¡ atsakovų – P. G., turtinės teisės, kadangi jam vienam tenka prievolė grÄ Å¾inti paskolas, už kurias buvo sukurtas turtas Å¡eimos poreikiams tenkinti ir kuris yra dalinamas lygiomis dalimis.

Kaip bylos nagrinėjimo metu nurodė R. G. – apie paskolos sutartis ji sužinojo 2011 metų pabaigoje. LR CK 3.96 str. 1 d. nuostatos numato, kad sandoriai, sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo ir vėliau jo nepatvirtinti, gali bÅ«ti nuginčyti pagal sutikimo nedavusio sutuoktinio ieÅ¡kinį per vienerius metus nuo tos dienos, kai jis sužinojo apie tokį sandorį, jeigu įrodoma, kad kita sandorio Å¡alis buvo nesÄ Å¾ininga. Å iuo metu, t.y. praėjus daugiau negu trejiems metams nuo sužinojimo apie sandorių sudarymo faktÄ dienos, R.

G. tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinio teismui nepateikė, todėl vadovaujantis LR CK 1.71 str. nuostatomis turi bÅ«ti konstatuojama, kad R. G. konkliudentiniais veiksmais davė sutikimÄ paskolų sutarčių sudarymui. Sutinkamai su LR CK 3.109 str. 1 d. 5 p. nuostatomis iÅ¡ bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iÅ¡ sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų. Konstatavus, kad R. G. apie sutuoktinio sudarytas paskolos sutartis žinojo ir jas patvirtino, yra akivaizdu, kad jeigu jos manymu gautos iÅ¡ kreditoriaus lėšos buvo panaudotos ne Å¡eimos poreikiams tenkinti, nagrinėjant bylÄ dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, ji turėjo teisę ir galimybes pirmosios instancijos teisme kelti reikalavimÄ dėl kompensacijos už P. G. asmeninėms reikmėms panaudotas abiems sutuoktiniams priklausančias pinigines lėšas.

Kadangi R. G. nurodyta įstatymo suteikta teise nepasinaudojo, darytina visiÅ¡kai pagrįsta iÅ¡vada, kad ji sutinka su tuo, kad gautos lėšos buvo panaudotos iÅ¡imtinai Å¡eimos poreikiams tenkinti ir ji jokių pretenzijų buvusiam sutuoktiniui dėl to neturi, o jos bylos nagrinėjimo metu iÅ¡sakyti teiginiai apie jos naivumÄ ir nežinojimÄ vertintini tik kai gynybinė pozicija siekiant iÅ¡vengti turtinės atsakomybės.IeÅ¡kovė į atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus atsiliepimų nepateikė.Atsakovas P. G. atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ prašė apeliacinį skundÄ atmesti atsakovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais.Trečiasis asmuo UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinio skundo reikalavimus, susijusius su UAB „Stomatologinės implantacijos centras“, atmesti.

Atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo nurodo tapačius argumentus kaip ir trečiojo asmens apeliaciniame skunde.Atsakovas P. G. pateikė prisidėjimÄ prie trečiojo asmens UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ apeliacinio skundo. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.IÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ , privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡siaiÅ¡kino visas aktualaus klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikÅ¡mę kilusio ginčo teisingam iÅ¡sprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti Å¡io teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-179/2013 ir kt.).Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimÄ , santuokoje įgyto turto padalijimÄ , iÅ¡laikymo priteisimÄ nepilnamečiams vaikams ir sutuoktinių prievoles tretiesiems asmenims. Dėl santuokos nutraukimo pagrindo.Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog dėl santuokos nutraukimo yra kaltas tik atsakovas.

PaaiÅ¡kina, kad smurtÄ atsakovas panaudojo ieÅ¡kovės atžvilgiu jau jiems gyvenant skyriumi, todėl tokie atsakovo veiksmai negali bÅ«ti traktuojami kaip atsakovo kaltė dėl Å¡eimos iÅ¡irimo, nes Å¡eima jau buvo iÅ¡irusi. Atsakovas nesutinka, kad teismas santuokos iÅ¡irimo priežastimi laikė aplinkybę, jog atsakovas kÅ«rė verslÄ be ieÅ¡kovės žinios, kadangi ieÅ¡kovei buvo žinomos visos Å¡eimos verslo kÅ«rimo aplinkybės. Byloje nėra įrodyta, kad ji to nežinojo. Atsakovo nuomone abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos iÅ¡irimo, nes ne visais atvejais buvo lojalÅ«s vienas kitam ir netinkamai vykdė savo pareigas.Byloje neginčijamai nustatyta, kad 1994-10-15 Å¡alių sudaryta santuoka, kurios metu gimė sÅ«nus P. G. ir dukra D.

G., yra iÅ¡irusi. Å iÄ aplinkybę Å¡alys pripažįsta, tačiau skirtingai nurodo, kas yra kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo. IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu (t. 5, b. l. 125-134) santuokÄ prašė nutraukti dėl atsakovo P. G. kaltės, o atsakovas patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu (t. 6, b. l. 85-94) prašė santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas įstatyme ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas (Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.60 str. 2 d.).

CK 3.27 straipsnyje nustatyta sutuoktinių pareiga bÅ«ti vienas kitam lojaliems ir vienas kitÄ gerbti, remti moraliai, atsižvelgiant į kiekvieno iÅ¡ jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tai reiÅ¡kia, kad sutuoktinis Å¡eimoje ir už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio ir Å¡eimos interesais, vengti asmeninių ir Å¡eimos interesų suprieÅ¡inimo. Lojalumo pareiga reikalauja iÅ¡ sutuoktinio abipusio pasitikėjimo vienas kitu ir atvirumo, kartu tai reiÅ¡kia ir protingÄ tolerancijÄ ir pakantumÄ , be kurio neįmanomas darnus Å¡eimos gyvenimas.

Pareiga gerbti vienas kitÄ reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti iÅ¡tikimi, spręsti gyvenimo klausimus bendru sutarimu. Esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas teisės ir moralės požiÅ«riu: žiaurus elgesys su sutuoktiniu ar kitais Å¡eimos nariais, Å¡eimoje vartojama fizinė ar psichinė prievarta ir pan. Nagrinėdamas R. G. ir P. G. santuokos iÅ¡irimo priežastis, pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad dėl santuokos iÅ¡irimo yra kaltas atsakovas, kadangi prieÅ¡ ieÅ¡kovę naudojo smurtÄ ir be ieÅ¡kovės žinios, sutikimo bei pritarimo kuria verslÄ .

Teismas nenustatė aplinkybių, kurios patvirtintų ieÅ¡kovės netinkamus kaip sutuoktinės veiksmus, kurie prisidėjo prie santuokos iÅ¡irimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, kad smurtÄ ieÅ¡kovė patyrė jau po jos išėjimo gyventi atskirai, todėl tai negali bÅ«ti vertinama kaip priežastis dėl santuokos iÅ¡irimo. Vilniaus apygardos teismo 2013-04-11 nuosprendyje nustatyta, kad R. G. savo apeliaciniame skunde nurodė, kad nuo pirmosios apklausos nuosekliai ir aiÅ¡kiai nurodė visas įvykio aplinkybes, taip pat parodė, kad pas P. G. važiavo įteikti pasiÅ«lymÄ dėl turto pasidalijimo.

Å iÄ aplinkybę patvirtino ir teismas, jog R. G. pirmųjų dviejų apklausų metu nurodė, kad vyko tikslu P. G. pristatyti turto pasidalijimo projektÄ , o akistatos metu ir teisme papildomai nurodė, kad vyko pasiimti ir dukros daiktų (t. 4, b. l. 136-142). Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį, kad sprendžiant klausimÄ dėl santuokos iÅ¡irimo priežasčių, esminę reikÅ¡mę turi aplinkybės apie sutuoktinių elgesį iki jų apsisprendimo gyventi atskirai, o ne po to, kai sutuoktiniai faktiÅ¡kai jau buvo nutraukę santuokinius ryÅ¡ius.

Kadangi byloje nustatyta, kad smurto faktas įvyko jau po ieÅ¡kovės sprendimo gyventi atskirai, o aplinkybių, kad smurtas buvo naudojamas anksčiau nenustatyta, nėra pagrindo teigti, kad tai įtakojo santuokos iÅ¡irimÄ . IeÅ¡kovė atsakovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo grindė fiziniu ir psichologiniu smurtu Å¡eimoje, nepagarbu elgesiu, tačiau tai patvirtinančių įrodymų į bylÄ nepateikė. Atsakovas nurodė, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių nepakankamos pagarbos vienas kitam.

IeÅ¡kovė nepaneigė atsakovo nurodytų aplinkybių, kad ji išėjo gyventi pas savo tėvus, palikusi sutuoktinį. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nesant pagrįstų įrodymų, kad ieÅ¡kovės veiksmus sÄ lygojo iÅ¡skirtinai tik atsakovo elgesys, nėra pagrindo pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro tik dėl atsakovo kaltės, todėl darytina iÅ¡vada, jog santuokos iÅ¡irimÄ sÄ lygojo abiejų sutuoktinių veiksmai. Vertintina, kad abiem sutuoktiniams gyvenant santuokoje trÅ«ko tolerancijos, lojalumo, pakantumo bei pagarbos vienas kitam, abu nesistengė gera valia iÅ¡spręsti kilusių tarpusavio nesutarimų, nebuvo ieÅ¡koma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryÅ¡ius.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai vertino, jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, dėl to atsakovo apeliacinio skundo reikalavimas skundžiamÄ sprendimÄ Å¡ioje dalyje pakeisti, konstatuojant, jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tenkinamas. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu dėl turto padalijimo dalyje, kurioje teismas ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priteisė turtinį kompleksÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovui priteisė turtinį kompleksÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Atsakovas nesutinka, kad teismas rėmėsi argumentu, jog turtas, esantis (duomenys neskelbtini) gali bÅ«ti reikalingas vaikams, jiems galimai ateityje studijuojant medicinÄ (duomenys neskelbtini). Atsakovo įsitikinimu teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini) ir važinėjimas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į darbÄ (duomenys neskelbtini) kainuos daug laiko ir kuro sÄ naudų, tuo tarpu ieÅ¡kovė gyvena (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepateikė svarių argumentų ir priežasčių, kodėl turtinis kompleksas, esantis Kaune, turėtų bÅ«ti priteistas jam, o turtinis kompleksas esantis, Lentvaryje, turėtų bÅ«ti priteistas ieÅ¡kovei.

Nesutiktina su atsakovo argumentais, kad priežastis priteisti jam turtinį kompleksÄ , esantį Kaune, yra aplinkybė, jog jis deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ Kaune ir čia dirba. Gyvenamosios vietos deklaravimas vieÅ¡ajame registre yra tik vienas iÅ¡ fizinio asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ apibÅ«dinančių kriterijų. Sprendžiant gyvenamosios vietos klausimÄ svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamÄ ja vieta, o ne formalų jos deklaravimÄ . Byloje nustatyta, kad atsakovas P. G. dirba Vilniuje (t. 3, b. l. 199).

Å iÄ aplinkybę patvirtina ir tai, kad pats atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodo adresÄ korespondencijai (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismo 2013-04-11 nuosprendyje nustatyta, kad konfliktas tarp sutuoktinių įvyko (duomenys neskelbtini). Visos Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas faktiÅ¡kai gyvena Vilniuje. Todėl atmetami atsakovo argumentai ir dėl didelių laiko ir kurų sÄ naudų važinėjant į darbÄ . Teismas vertina, kad aplinkybė, jog Å¡alių vaikai ateityje gali studijuoti Kaune yra logiÅ¡ka.

Ä®vertinęs iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai padalijo Å¡alių santuokoje įgytÄ turtÄ , todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovo praÅ¡ymo priteisti turtinį kompleksÄ , esantį Kaune, jo asmeninėn nuosavybėn. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo lygiomis dalimis principo.Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieÅ¡kovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė ieÅ¡kovei priteisti turto už 752 200,00 Lt, atsakovui priteisti turto už 580 890,00 Lt.

Taip pat atsakovas prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 85 655,00 Lt piniginę kompensacijÄ . Pirmosios instancijos teismas, net ir priteisęs ieÅ¡kovei turto už 786 700,00 Lt ir atsakovui už 546 390,00 Lt, nepriteisė atsakovui 120 155,00 Lt piniginės kompensacijos. Teismas tokį savo sprendimÄ motyvavo ieÅ¡kovės praÅ¡ymu nukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės indėlį santuokinio turto sukÅ«rime. Atsakovo nuomone, teismas netinkamai vertino ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes dėl indėlio santuokinio turto sukÅ«rime, be to ieÅ¡kovės nurodomos aplinkybės nėra pagrįstos leistinais įrodymais.

Teismas neturėjo pagrindo, dalinant turtÄ natÅ«ra, nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo.Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo Å¡ios prezumpcijos galima nukrypti tik CK nurodytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį;

į Å¡iuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimÄ dėl bendro turto padalijimo bÅ«do.Teisės normų, reglamentuojančių turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika yra suformuota bei iÅ¡plėtota daugelyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutarčių; Å¡i praktika, viena vertus, tinkamai atskleidžiama kasaciniame skunde – kad, nustatant sutuoktinių nelygias dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, kiek toks nukrypimas yra bÅ«tinas ir apsaugantis sutuoktinio ir vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

Å . v. R. Å ., bylos Nr. 3K-3-1180/2002; 2003 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. L. V., bylos Nr. 3K-3-355/2003; 2004 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-165/2004). Kita vertus, teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo bÅ«das priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v.

V. M., bylosNr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; kt.). Tai reiÅ¡kia, kad bÅ«tent konkrečiÄ bylÄ nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas ir įvertindamas kiekvienos nagrinėjamos civilinės bylos konkrečias aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į atitinkamas įstatyme įtvirtintas bei teismų praktikoje nurodomas aplinkybes, turi diskrecijos teisę spręsti dėl nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių masto ir turto padalijimo bÅ«do.Pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo lygių dalių principo, įvertino aplinkybes, kad ieÅ¡kovė santuokos pradžioje turėjo didelės vertės turto, kurį vėliau pardavė, o gautas lėšas investavo į sutuoktinių bendro turto įsigijimÄ .

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovei senelis 1992 m. padovanojo 50 000,00 Vokietijos markių; ieÅ¡kovė 1997 m. deklaravo apie brangaus daikto įsigijimÄ 1992 m. – 1997 m. (gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini)); šį namÄ ieÅ¡kovė 1998-05-06 pardavė už 460 000,00 Lt (t. 6, b. l. 140-143). Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad nėra informacijos apie Vokietijos piliečio A. K. deklaruotas grynųjų pinigų sumas, vykstant per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ laikotarpiu nuo 1992-01-01 iki 1992-12-31, taip pat nėra ir dovanojimo sutarties originalo, todėl ieÅ¡kovė nepateikė jokių leistinų įrodymų.

Tačiau, apeliacinės instancijos teismas tokius atsakovo argumentus laiko nepagrįstais. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2014-09-18 raÅ¡te Nr. (20.2/16)3B-10173 nurodyta, kad Lietuvos Respublikos muitinės duomenų bazėse nėra informacijos apie Vokietijos piliečio A. K. deklaruotas grynųjų pinigų sumas, vykstant per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ laikotarpiu nuo 1992-01-01 iki 1992-12-31. Tačiau informavo, kad Keleivių deklaracijų duomenys kaupiami nuo 2003 m., o grynųjų pinigų deklaravimo formų duomenys nuo 2007-06-15.

Taip pat nurodė, kad vadovaujantis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012-11-27 įsakymu Nr. 1B-885 patvirtinta Lietuvos Respublikos muitinės kompetencijos srityje susidarančių dokumentų saugojimo terminų rodykle muitinio įforminimo bylų dokumentai saugomi 6 metus (t. 6, b. l. 179). Taigi, negalima teigti, kad grynųjų pinigų deklaracijos nebuvo, kadangi tokie duomenys dėl objektyvių aplinkybių nėra išlikę ir negali būti patikrinti. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2014-09-17 rašte Nr. (21) 19-107 nurodė, kad duomenų apie A.

K. vykimÄ per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ laikotarpiu nuo 1992-01-01 iki 1992-12-31 neturi, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-31 potvarkiu Nr. 493p Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punktuose Transporto priemonių, praleistų per valstybės sienÄ , knygų, kuriose buvo registruojamos tik transporto priemonės ir jų vartotojai, vykstantys per valstybės sienÄ , saugojimo laikas 5 m. Suėjus nustatytam terminui, teisės aktų nustatyta tvarka Å¡ios knygos buvo sunaikintos (t. 6, b. l. 181).

Taigi, faktÄ dėl A. K. atvykimo į LietuvÄ nustatyti taip pat nėra galimybės dėl objektyvių aplinkybių, todėl teigti, jog jo nebuvo Lietuvoje, taip pat nėra pagrindo. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014).

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nepateikė įrodymų paneigiančių faktÄ dėl 50 000,00 markių dovanojimo ieÅ¡kovei. Atmetami atsakovo argumentai, jog teismas negalėjo remtis aplinkybe dėl ieÅ¡kovės tėvų materialinės pagalbos, kadangi jie nėra bylos Å¡alimis, jokių reikalavimų neteikė. Tai, kad Å¡alys nebuvo įtrauktos į bylos nagrinėjimÄ , neužkerta kelio teismui vertinti įrodymus, susijusius su neįtrauktais byloje asmenimis, teismas nepasisakė dėl neįtrauktų asmenų teisių ir priimtas sprendimas neturi įtakos neįtrauktiems asmenims.

IÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų duomenų matyti, kad UAB „Stomaloginės implantacijos centras“, kurioje nuo 2003-01-27 nurodyta ir atsakovo darbovietė, įrengtas V. A. nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Byloje nėra duomenų, kad dėl Å¡ių patalpų bÅ«tų sudaryta nuomos sutartis ar mokamas nuomos mokestis, todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės tėvas prisidėjo prie Å¡alių bendrai sukurto ir vykdyto verslo. Teismas taip pat atmeta atsakovo argumentus, jog gyvenamÄ jį namÄ , (duomenys neskelbtini) baigus statyti tik 1996-12-17, žemės sklypÄ Ä¯sigijus iÅ¡ valstybės 1995-11-17 ir pardavus visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ 1998-05-06, reiÅ¡kia, kad pajamos gautos iÅ¡ turto pardavimo yra bendras jungtinis turtas, kadangi atsakovas nepatvirtino aplinkybės, jog turtas yra įsigytas ir pastatytas iÅ¡ bendrų sutuoktinių pajamų.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, faktas, jog Å¡alių bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimui buvo panaudota ieÅ¡kovės asmeninių lėšų, yra svarbi aplinkybė, leidusi pirmosios instancijos teismui dalijant turtÄ nustatyti nelygias sutuoktinių turto dalis, todėl atmestinas atsakovo reikalavimas priteisti jam piniginę kompensacijÄ .Dėl iÅ¡laikymo priteisimo sutuoktinių vaikams.IeÅ¡kovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria Å¡alių nepilnametei dukrai buvo priteista tik 1 000,00 Lt dydžio iÅ¡laikymas iÅ¡ atsakovo.

Tokiu savo sprendimu teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas turi finansinių įsipareigojimų, suteikė pirmenybę atsakovo kreditoriams ir sumažino atsakovo prievolę prisidėti prie dukros iÅ¡laikymo. Pasak ieÅ¡kovės atsakovo turtinė padėtis yra gera. IeÅ¡kovė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas turi bÅ«ti naikinamas, kadangi jame visiÅ¡kai nepasisakyta dėl ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti iÅ¡laikymÄ Å¡alių sÅ«nui iÅ¡mokomis po 2 500,00 Lt kas mėnesį nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki sÅ«naus pilnametystės. IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo P. G. iÅ¡laikymÄ sÅ«nui P. G.

– 2 500,00 Lt kiekvienÄ mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis iki jo pilnametystės, konkrečiai nenurodydama, nuo kada praÅ¡o priteisti iÅ¡laikymÄ . IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio Å¡ios aplinkybės taip pat nėra aiÅ¡kios, nes ieÅ¡kovė nesirėmė tuo, kad atsakovas vengia iÅ¡laikyti vaikus. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai, kad ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡laikymÄ nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos, nėra pagrįsti, nes tokio praÅ¡ymo ji nebuvo pateikusi pirmosios instancijos teismui.

Byloje nustatyta, kad P. G. bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2014-10-29 suėjo 18 metų. Pirmosios instancijos teismas remdamasis civilinio kodekso nuostata, kurioje nurodyta, kad priteisto iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimas nutraukiamas, jeigu vaikas sulaukė pilnametystės (CK 3.194 str. 4 d. 2 p.), nepriteisė P. G. iÅ¡laikymo iÅ¡ atsakovo. Apeliacinė instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia teismo padaryta iÅ¡vada. Pažymėtina, kad byloje esantys įrodymai, patvirtinta, kad atsakovas sÅ«nui P. G. teikė iÅ¡laikymÄ , be to nuo 2012-09-17 iÅ¡ atsakovo P. G. priteistas iÅ¡laikymas po 850,00 Lt.Teisėjų kolegija pažymi, jog abu vaiko tėvai privalo iÅ¡laikyti savo vaikus, iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3.192 str. 1, 2 d.).

Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiÅ¡kia, jog vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko iÅ¡laikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jo gaunamas pajamas, turimas santaupas bei turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v.

L. D., bylos Nr. 3K-3-1017/2003; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008). IÅ¡laikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į bÅ«tinų sÄ lygų vaikui sudarymÄ , kitaip teikiamas mažesnio dydžio iÅ¡laikymas neatitiktų iÅ¡laikymo paskirties. Taigi jei bÅ«tinų vaikui vystytis sÄ lygų sudarymui iÅ¡laikymÄ priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui iÅ¡laikymas ir turi bÅ«ti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iÅ¡ iÅ¡laikymÄ neteikiančio tėvo (motinos) priteistinÄ iÅ¡laikymo sumÄ . Paskirstant nustatytÄ iÅ¡laikymo sumÄ tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigÄ iÅ¡laikyti vaikÄ ir jų teisės bei pareigos yra lygios. Nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iÅ¡ esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių.

Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iÅ¡ tėvų lieka vaikas ir jam neiÅ¡vengiamai tenka didesnis aprÅ«pinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprÅ«pinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ dukrai D. G. – 1 500,00 Lt kiekvienÄ mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis iki jos pilnametystės. Nurodė, kad dukros iÅ¡laidos per mėnesį sudaro 3 020,00 Lt, be to nuo 2014 m. rugsėjo mėn. dukra pradėjo mokytis Vokietijoje todėl jos iÅ¡laidos padidėjo.

Teismas nustatė, kad ieškovė gauna apie 1 200,00 Lt (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio, o atsakovas apie 3 478,00 Lt (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio ( t. 8, b. l. 40-47), be to kiekvienas turi vertingo nekilnojamojo turto ir skolinių įsipareigojimų. Teismas taip pat nustatė, kad mokslas (duomenys neskelbtini) kainuoja 150,00 EUR/mėn., gyvenimas bendrabutyje su pilnu aprūpinimu kainuoja 410 EUR/mėn., iš viso 560 EUR. Šalių dukra (duomenys neskelbtini) gyvena kartu su ieškovės motina.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į teismų praktikÄ , įvertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes, sprendžia, kad įvertinus vaiko poreikius, Å¡alių turtinę padėtį, skolinius įsipareigojimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog dukros poreikius patenkintų ir mažesnė nei ieÅ¡kovės praÅ¡oma iÅ¡laikymo suma ir priteisė iÅ¡ atsakovo 1 000,00 Lt dydžio iÅ¡laikymÄ dukrai kas mėnesį mokamomis įmokomis. Dėl atsakovo reikalavimo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės piniginių lėšų kompensacijÄ už savo reikmėms panaudotas abiem sutuoktiniams priklausančias pinigines lėšas.Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė atsakovo patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nepriteisė 199 412,00 Lt piniginės kompensacijos.

Atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovė be jo sutikimo pervedė sutuoktiniams bendrai priklausančių pinigų sumÄ savo tėvui, kurios dalies negrÄ Å¾ino. Atsakovo įsitikinimu, teismas nepagrįstai vertino, kad Å¡ie pinigai yra ieÅ¡kovės asmeninė nuosavybė, kadangi ieÅ¡kovė pinigus į savo vardu atidarytÄ banko sÄ skaitÄ Ä¯nešė jau santuokos metu.Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ argumentuojant tuo, kad ieÅ¡kovė savo sÄ skaitoje 1998 m. turėjo 460 000,00 Lt (115 000,00 USD) asmeninių lėšų, taip pat tai, kad pervestos lėšos ieÅ¡kovės tėvui buvo panaudotos Å¡eimos poreikiams tenkinti.IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovės banko sÄ skaitoje 1998-05-06 buvo įneÅ¡ta 460 000,00 Lt suma.

IÅ¡ ieÅ¡kovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad V. A. 1998-05-07 pervedė 220 000,00 Lt, 1998-08-18 – 80 000,00 Lt, 1998-12-15 – 200 000,00 Lt, 1999-04-30 – 120 000,00 Lt, 1999-07-30 – 30 000,00 Lt, 1999-11-09 – 16 824,00 Lt, 2002-03-25 – 20 000,00 Lt, 2002-05-16 – 212 000,00 Lt, iÅ¡ viso: 898 824,00 Lt. IÅ¡ banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 1999-04-06 V. A. ieÅ¡kovei grÄ Å¾ino 200 000,00 Lt. Atsakovas nurodo, kad negrÄ Å¾intÄ pinigų dalis yra 398 824,00 Lt. IeÅ¡kovė 2014-09-03 teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad lėšos tėvui buvo pervedamos dėl statybų, vykdomų (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurių buvo perkamos medžiagos.

Apeliacinės instancijos teismas ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus laiko logiÅ¡kais, kadangi iki 2005 metų vyko gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). statybos. Atsakovas fakto, kad ieÅ¡kovės tėvas padėjo statyti gyvenamÄ jį namÄ neginčija. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieÅ¡kovės pervestos lėšos panaudotos Å¡eimos poreikiams tenkinti ir atsisakė priteisti atsakovui kompensacijÄ . Dėl atsakovo reikalavimo iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti nuostolių, susijusių su nekilnojamojo turto iÅ¡laikymu.IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria iÅ¡ jos priteista atsakovui iÅ¡laidų, susijusių su nekilnojamojo turto iÅ¡laikymu.

Ieškovė nurodo, kad ji neturėjo galimybės naudotis nei vienu gyvenamuoju namu, todėl neturi pareigos mokėti išlaidų, susijusių su turto naudojimu.Pagal CK 4.86 straipsnio 1 dalį, bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2014 m. lapkričio mėn. už namo (duomenys neskelbtini) ir namo (duomenys neskelbtini) namus sumokėjo iÅ¡ viso 4 446,00 Lt draudimo įmokų. Taip pat nustatė, kad laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2014 m. rugpjūčio mėn. už name, esančiame (duomenys neskelbtini), suvartotas gamtines dujas atsakovas sumokėjo 5 986,62 Lt. Kadangi byloje nenustatyta, kad Å¡alys bÅ«tų susitariusios dėl atitinkamos iÅ¡laidų apmokėjimo tvarkos, esant bendrai jungtinei nuosavybei, ieÅ¡kovė turi pareigÄ sumokėti mokesčius už jai tenkančiÄ turto dalį, Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovui dalį jo sumokėtų mokesčių už turto draudimÄ ir gamtines dujas.

Atmetami ieškovės argumentai, jog ji neturi pareigos mokėti šių mokesčių, kadangi negyveno nei viename name, kadangi turto draudimo ir namo šildymo (gamtinių dujų) išlaidos nepriklauso nuo gyvenimo fakto. Dėl trečiojo asmens UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ ieškinio reikalavimų.Trečiasis asmuo UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria teismas tik iš dalies tenkino jų ieškinį ir tik dalį prašomos priteisti skolos priteisė solidariai iš ieškovės ir atsakovo.

Trečiasis asmuo nesutinka su iÅ¡vadomis, kad tik dalis suteiktos atsakovui paskolos buvo panaudota Å¡eimos poreikiams. Pasak trečiojo asmens byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, patvirtina, kad visa atsakovui suteikta paskola buvo panaudota iÅ¡imtinai Å¡eimos poreikiams, todėl turi bÅ«ti priteista visa praÅ¡oma suma solidariai iÅ¡ ieÅ¡kovės ir atsakovo. Atsakovas taip pat palaiko trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentus, prisidėdamas prie apeliacinio skundo.IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra nustatyta, kad atsakovas, paimdamas paskolÄ , veikė Å¡eimos interesais.

Pats faktas, kad paskolos buvo paimtos bendro gyvenimo metu, nepakankamas iÅ¡vadai, jog už paskolos grÄ Å¾inimÄ sutuoktiniai atsako solidariai. IeÅ¡kovė nurodo, kad apie paskolas nežinojo.Byloje kilo ginčas, ar ieÅ¡kovė turi solidariÄ prievolę su atsakovu grÄ Å¾inti paskolÄ trečiajam asmeniui pagal pastarojo ir atsakovo sudarytas paskolos sutartis. BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas P. G., bÅ«damas santuokoje su ieÅ¡kove R. G., su trečiuoju asmeniu sudarė paskolos sutartis.

Trečiasis asmuo 2009-04-01 paskolos sutartimi Nr. SIC-09-01 suteikė atsakovui P. G. 43 443,00 EUR (150 000,00Lt) paskolÄ (t. 4, b. l. 70-71); 2009-12-21 paskolos sutartimi Nr. SIC-09-02 trečiasis asmuo atsakovui suteikė 347 544,00 EUR (1 200 000,00Lt) paskolÄ (t. 4, b. l. 76-77), o 2011-09-30 paskolos sutartimi Nr. SIC-11-03 trečiasis asmuo atsakovui P. G. suteikė 289 260,00 EUR (1 000 000,00 Lt) paskolÄ (t. 4, b. l. 82-83). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rÅ«Å¡ių turtines prievoles.

Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau Å¡io sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos Å¡eimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iÅ¡ bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad sutuoktinių prievolių pobÅ«dis nepreziumuojamas, t. y. kai kreditorius pareiÅ¡kia reikalavimÄ abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra solidari ar dalinė.

Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginÄÄ dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo, privalo nustatyti jos pobÅ«dį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teismui nenustačius bendros sutuoktinių prievolės, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ prieÅ¡ prievolėje nedalyvavusį sutuoktinį.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Lietuvos teisiniame reguliavime nėra įtvirtinta bendros sutuoktinių atsakomybės pagal vieno iÅ¡ jų prisiimtas prievoles principo, jo iÅ¡imtis nustatant tik vedybų sutartimi.

Nesant tokios įstatyme expressis verbis įtvirtintos nuostatos, sÄ Å¾iningas sutuoktinis, nedalyvaujantis santykiuose su kitais asmenimis, negali bÅ«ti įpareigotas kito sutuoktinio sudarytų sandorių, kuriems jis negalėjo turėti įtakos ir dėl kurių nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta jo valia. Å ios taisyklės iÅ¡imtys nustatytos CK 3.109 straipsnyje, kai kurias prievoles pripažįstant bendromis. Toks teisinis reguliavimas ex ante yra žinomas ir kreditoriui, todėl iÅ¡ CK 3.109 straipsnio nuostatų iÅ¡plaukianti ir kreditoriui tenkanti procesinė pareiga įrodyti bendros prievolės sÄ lygas (CPK 178 str.) atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012).Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas CK 3.92 straipsnio 3 dalį, kurioje įtvirtinta sutuoktinio sutikimo prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, iÅ¡skyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas raÅ¡ytinis kito sutuoktinio sutikimas, ir pasisakydamas dėl Å¡ios prezumpcijos taikymo vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu prisiimtos paskolos pripažinimui bendra sutuoktinių prievole, yra nurodęs, kad Å¡i prezumpcija netaikoma paskolos sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcijÄ Ä¯tvirtinanti CK 3.92 straipsnio 3 dalis yra įstatymų nustatytÄ sutuoktinių turto teisinį režimÄ reglamentuojančiame CK trečiosios knygos VI skyriaus antrajame skirsnyje. CK 3.92 straipsnio 3 dalis sistemiÅ¡kai susijusi su kitomis Å¡io straipsnio dalimis dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, naudojimo, valdymo ir disponavimo reikalavimų. Å ių normų tikslas – apsaugoti tiek sandorio sudarymo procese nedalyvaujančio sutuoktinio, tiek kreditorių interesus.

Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta dėl kreditoriaus interesų, kad šis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Be to, sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas, taip pat sandoriams dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, kuriems sudaryti būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas.

Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo, kaip bendro turto savininko, teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis, kaip paskolos gavėjas, sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis iÅ¡reikÅ¡tų savo sutikimÄ Å¾odžiu ar raÅ¡tu. Tai reiÅ¡kia, kad kreditorius, siekdamas su vienu iÅ¡ sutuoktinių sudarytÄ paskolos sutartį pripažinti bendra sutuoktinių prievole, negali remtis CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, o turi įrodyti bendros prievolės sÄ lygas pagal CK 3.109 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012).Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, trečiasis asmuo ir atsakovas ieÅ¡kovės prievolės solidarumÄ su atsakovu grindė tuo, kad paskola buvo panaudota Å¡eimos poreikiams.

Atsakovas nurodė, kad iÅ¡ Å¡ių pinigų Å¡alys įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini), Odontologijos kabinetÄ su žemės sklypo dalimi (duomenys neskelbtini) bei nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini), taip pat pirko transporto priemones, grÄ Å¾ino paskolas bankui – 299 114,20 Lt Nordea bankui bei fiziniams asmenims, iÅ¡ kurių buvo skolinta perkant nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini) bei statant gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo taip pat nurodo, kad Å¡alių darbo užmokesčiai buvo maži, todėl visos paskolos sumos buvo panaudotos kasdieniams Å¡eimos poreikiams.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas P. G. 2009-04-23 grÄ Å¾ino Nordea Bankui 100 000,00 Lt kredito dalį pagal sutartį BK 0510101K (t. 4, b. l. 119), o 2009-06-25 grÄ Å¾ino Nordea Bankui 57 000,00 Lt (t. 5, b. l. 119) kredito dalį pagal sutartį BK 0510101K.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad paskola pagal atsakovo ir trečiojo asmens 2009-04-01 sutartį Nr. SIC-09-01 buvo panaudota Å¡eimos poreikiams, todėl turi bÅ«ti pripažinta ieÅ¡kovės ir atsakovo solidaria prievole (CK 3.1009 str.). Procesinė pareiga įrodyti Å¡iose normose nurodytas aplinkybes, kaip minėta anksčiau, kyla asmeniui, siekiančiam sutuoktinių prievolę pripažinti solidaria. Byloje nustatyta, kad 2010 metais atsakovas be ieÅ¡kovės žinios kÅ«rė įmonę „Sic argon“ bei vėliau įmonę „P. G. subkortikalinės implantacijos ir periodontologijos institutas“, kurių įstatiniai kapitalai sudaro po 10 000,00 Lt, teismas taip pat nustatė, kad atsakovas motinos vardu rengė žemės detalųjį planÄ , kurio vertė pagal ieÅ¡kovės žodžius buvo 50 000,00 Lt ir už projektÄ sumokėjo atsakovas, paneigiančių šį faktÄ duomenų byloje nėra.

Aplinkybės, kad ieÅ¡kovei kaip vienturtei dukrai padėjo tėvai finansiÅ¡kai yra logiÅ¡ka, o byloje esančios ieÅ¡kovės tėvo metinės turto deklaracijos patvirtina apie gerÄ ir stabiliÄ finansinę padėtį. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovė su atsakovu nėra solidariai atsakinga trečiajam asmeniui dėl paskolos suteiktos 2011-09-30 sutartimi, kadangi sutuoktiniai negyvena nuo 2011 m. spalio mėn., darytina iÅ¡vada, kad santykiai buvo įtempti jau kurį laikÄ , todėl nėra pagrindo vertinti, kad bendru sutikimu Å¡alys galėjo nuspręsti paimti 289 620,00 EUR (1 000 000,00 Lt) dydžio paskolÄ .

Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, trečiasis asmuo ir atsakovas neįrodė įstatyme numatytų aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindas pripažinti ieÅ¡kovės ir atsakovo prievoles prieÅ¡ trečiÄ jį asmenį solidaria pagal paskolos sutartis 2009-12-21 Nr. SIC-09-02 ir 2011-09-30 Nr. SIC-11-03. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.IeÅ¡kovė mano, kad teismas visiÅ¡kai nepagrįstai lygiomis dalimis padalino iÅ¡laidas už ekspertizę. Tenkindamas ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus teismas vadovavosi ieÅ¡kovės apmokėtos ekspertizės iÅ¡vadomis ir jomis grindė turto padalijimo iÅ¡vadas, todėl visos iÅ¡laidos turi bÅ«ti atlygintos ieÅ¡kovei.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais ieškovės argumentais. Kaip ir pirmosios instancijos teismas nustatė, ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinis buvo tenkinti iš dalies, ekspertizės aktas buvo naudingas abiem šalims, todėl išlaidos turi būti padalintos lygiomis dalimis.Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme iš ieškovės – 2 084,00 EUR žyminio mokesčio ir 560,00 EUR išlaidų, advokato pagalbai apmokėti.

Teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovas apeliaciniame skunde reiÅ¡kė penkis reikalavimus (dėl santuokos nutraukimo pagrindo, dėl turto padalijimo, dėl piniginės kompensacijos už turto sumažinimÄ , dėl piniginės kompensacijos už priteistÄ mažesnę turto dalį ir dėl trečiojo asmens ieÅ¡kinio), sprendžia, kad yra pagrindas priteisti 20 % atsakovo patirtų visų iÅ¡laidų, t. y. 528,80 EUR (2 084,00 EUR + 560,00 EUR)*0.20 %) iÅ¡ ieÅ¡kovės. Netenkinus ieÅ¡kovės apeliacinio skundo, iÅ¡ jos priteisiamas atidėta žyminio mokesčio dalis, kuri sudaro 1 416 EUR (turtiniai reikalavimai: dėl dukros iÅ¡laikymo 18 000,00 Lt; dėl sÅ«naus iÅ¡laikymo – 30 000,00 Lt; dėl trečiojo asmens reikalavimo – 150 000,00 Lt; dėl iÅ¡laidų, susijusių su nekilnojamojo turto iÅ¡laikymo – 5 216,31 Lt; iÅ¡ viso turtinis reikalavimas sudaro 203 216,31 Lt (58 855 EUR)).

Vadovaudamasis anksčiau iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, iÅ¡skyrus dalyje dėl santuokos nutraukimo pagrindo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija n u t a r ė :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ pakeisti iÅ¡ dalies ir iÅ¡dėstyti jį sekančiai:„IeÅ¡kovės R. G. ieÅ¡kinį ir atsakovo P. G. prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.SantuokÄ , įregistruotÄ 1994 m. spalio 15 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o numeris 2651, tarp ieÅ¡kovės R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir P. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei R. G. grÄ Å¾inti iki santuokos buvusiÄ pavardę „A.“, P. G. palikti pavardę – „G.“.Nustatyti nepilnametės D.

G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove R. G., a.k. (duomenys neskelbtini)Nustatyti ieÅ¡kovę R. G. nepilnametės dukros D. G. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.Priteisti iÅ¡ atsakovo P. G., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) po 1 000,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2012-09-17 iki vaiko pilnametystės, priteistÄ sumÄ indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .Priteisti ieÅ¡kovei R.

G., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise :- turtinį kompleksÄ , susidedantį iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr.  (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); pastato - Å«kio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); kitų statinių (inžinierių) - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); kurio vertė - 471 000 Lt;- turtinį kompleksÄ , susidedantį iÅ¡ negyvenamosios patalpos - odontologijos kabineto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/21 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vertė - 23 095 Lt; kurio vertė - 309 000 Lt;- 50 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Stomatologinės implantacijos centras" akcijų, kurių vertė 5000,00 Lt;- 17 vnt. paprastųjų vardinių UAB „SIG ARGON“ akcijų, kurių vertė 1700,00 Lt.Priteisti atsakovui P. G. asmeninės nuosavybės teise :-turtinį kompleksÄ , susidedantį iÅ¡Â pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini);

žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); bendros vertės 435 800 Lt;- žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). adresas: (duomenys neskelbtini); vertė - 1500 Lt;- transporto priemonę - KAWASAKI VN 900, VIN kodas (duomenys neskelbtini); vertė- 9800 Lt;- transporto priemonę - SAVOS GAMYBOS. VIN kodas (duomenys neskelbtini); vertė290 Lt;- transporto priemonę - PORSCHE CAYENNE, VIN kodas (duomenys neskelbtini);vertė - 88 000 Lt;- katerį „Bayliner Capri 1952CN", identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), įsigijimo kaina 5000,00 Lt;- 50 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Stomatologinės implantacijos centras" akcijų, kurių vertė 5000,00 Lt;- 18 vnt. paprastųjų vardinių UAB „SIG ARGON" akcijų, kurių vertė l 800 Lt.Trečiojo asmens UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti trečiojo asmens UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ naudai solidariai iÅ¡ R.

G. ir P. G. 150 000,00 Lt skolos bei 5 proc. dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2013-12-23) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Priteisti trečiojo asmens UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ naudai iÅ¡ P. G. 1 928 186,46 Lt (vienÄ milijonÄ devynis Å¡imtus dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is Lt 46 ct) paskolos su palÅ«kanomis bei 5 proc. dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2013-12-23) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R.

G. atsakovui P. G. 5.216,31 Lt iÅ¡laidų susijusių su nekilnojamojo turto iÅ¡laikymu.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R. G. atsakovui P. G. 8 500,00 Lt kompensacijÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo P. G. 1000,00 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R. G. 500,00 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai. Priteisti iÅ¡ atsakovo P. G. ieÅ¡kovės R. G. naudai 4 750,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų už turto ekspertizę.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R. G. ir atsakovo P. G. po 178,50 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.Kitoje dalyje ieÅ¡kovės R.

G. ieÅ¡kinį ir atsakovo P. G. prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R. G. trečiojo asmens UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ naudai 1 151,35 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ atsakovo P. G. trečiojo asmens UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ naudai 30 830,51 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismÄ .“Priteisi iÅ¡ ieÅ¡kovės R.

G. atsakovo P. G. naudai 528,80 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos procese.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R. G. į valstybės biudžetÄ 1 416 EUR atidėto žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundÄ . Teisėjai                                                                              Aldona Tilindienė Loreta Bujokaitė Dainius Rinkevičius