c2c027e4-a958-45f8-979d-bc18d233ea67 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                               Administracinė byla Nr. eI-5372-244/2016(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00030-2016-5)  Procesinio sprendimo kategorija 1.10.8.2.; 3.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 8 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui A.

L., atsakovų atstovams D. K. ir J. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Rixs“ skundÄ atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo,n u s t a t ė:Vilniaus teritorinė muitinė 2015-05-22 supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 5VM320054S pripažino į Bendrijos muitų teritorijÄ Ä¯vežtÄ automobilį „Nissan X-Trail“ neteisėtai importuota ir pareiÅ¡kėjai UAB „Rixs“ įregistravo 1 320 Eur muito, 3 049 Eur PVM, 898 Eur delspinigių mokestinę prievolę bei už padarytÄ pažeidimÄ skyrė 437 Eur baudÄ .UAB „Rixs“ Vilniaus teritorinės muitinės 2014-05-22 supaprastinto patikrinimo ataskaitÄ Nr. 5VM320054S apskundė Muitinės departamentui, kuris 2015-12-09 sprendimu Nr. 1A-551 minėtÄ muitinės ataskaitÄ patvirtino.

PareiÅ¡kėja UAB „Rixs“ skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2015-05-22 supaprastinto patikrinimo ataskaitÄ Nr. 5VM320054S ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015­-12-09 sprendimÄ Nr. 1A-551 dėl UAB „RIXS“ skundo.PareiÅ¡kėja UAB „Rixs“ skunde paaiÅ¡kino, kad negalėjo žinoti, kad ginčo prekė (lengvasis automobilis „Nissan X-Trail“) galėjo bÅ«ti įvežta į Bendrijos muitų teritorijÄ neteisėtai, nes automobilis įsigytas Vokietijos Federacinėje Respublikoje.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad ne ji privalėjo ginčo prekę deklaruoti muitinėje, o asmuo jÄ Ä¯vežęs į Bendrijos muitų teritorijÄ . PareiÅ¡kėjos nuomone, Vilniaus teritorinė muitinė, siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti visas ginčui svarbias aplinkybes, privalėjo kreiptis ne tik į Vokietijos Federacinės Respublikos muitinės tarnybÄ , bet ir į kitas ES valstybių narių muitines. Taip pat pareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad Vilniaus teritorinė muitinė ir Muitinės departamentas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė 1992 m. spalio 12 d.

Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksÄ , 26 straipsnio 2 dalies bei Susitarimo tarp Europos ekonominės bendrijos ir Å veicarijos Konfederacijos (toliau - Susitarimas) 3 protokolo 32 straipsnio nuostatas, nes nesiaiÅ¡kino, ar ginčo prekė yra lengvatinės (preferencinės), ar nelengvatinės kilmės prekė. Å ios aplinkybės, pareiÅ¡kėjos nuomone, sudaro pagrindÄ teigti, kad Vilniaus teritorinės muitinės 2015 m. gegužės 22 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 5VM320054S ir Muitinės departamento 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimas Nr. 1A-551 yra nepagrįsti ir neteisėti.

PareiÅ¡kėja negalėjo žinoti, kad perkamas automobilis gali bÅ«ti įvežtas į BendrijÄ neteisėtai. PareiÅ¡kėja automobilį nusipirko Vokietijos Federacinėje Respublikoje pagal pirkimo–pardavimo sutartį ir pagrįstai tikėjosi, kad pardavėjas yra sumokėjęs visus reikiamus muito ir kitus mokesčius.Per teismo posėdį pareiÅ¡kėjos atstovas paaiÅ¡kino, kad automobilis buvo perkamas Lietuvoje. PareiÅ¡kėja buvo suklaidinta pardavėjo, todėl pirkimo–pardavimo dokumentuose neteisingai buvo nurodyta, kad automobilis nupirktas Vokietijos Federacinėje Respublikoje.Atsakovai Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime nesutinka su pareiÅ¡kėjos skundu, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsakovai paaiÅ¡kino, kad į ES muitų teritorijÄ Ä¯vežamas prekes muitinei turi pateikti asmuo, kuris jas įveža į minėtÄ teritorijÄ , arba atitinkamais atvejais asmuo, kuris prisiima atsakomybę už jau įvežtų prekių gabenimÄ (Muitinės kodekso 38 ir 40 str.).

Jeigu dėl nenumatytų aplinkybių arba force majeure 38 straipsnio 1 dalyje nustatytos prievolės neįmanoma įvykdyti, asmuo, privalantis įvykdyti tÄ prievolę, arba vietoj jo bet kuris kitas asmuo turi nedelsdamas informuoti muitinę apie susidariusiÄ padėtį (Muitinės kodekso 39 str.). 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, iÅ¡dėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksÄ , įgyvendinimo nuostatas (toliau - Muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatos), 232 straipsnio 1 dalies b punktas nustato, kad transporto priemonės, iÅ¡vardintos 556-561 straipsniuose, vadovaujantis 579 straipsniu laikomos deklaruotomis laikinajam įvežimui 233 straipsnyje nurodytu veiksmu, nors jos ir nebÅ«tų deklaruotos muitinei raÅ¡tu arba žodžiu.

Taigi, transporto priemonė, kuri įvežama į ES muitų teritorijÄ iÅ¡ Å veicarijos Konfederacijos ir įvežimo metu atitinka Muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 232 straipsnio 1 dalies b punktÄ , 233 straipsnį bei 558 straipsnį (transporto priemonė turi bÅ«ti registruota ir naudojama už ES ribų įsisteigusio asmens), laikoma teisėtai įvežta. Nagrinėjamu atveju ginčo automobilis buvo registruotas Å veicarijos Konfederacijoje. Šį automobilį įvežus ir pardavus ES muitų teritorijoje bei vėliau užregistravus Lietuvos Respublikos įmonės vardu, ginčo prekė neatitiko reikalavimų, nustatytų Muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 230-232 straipsniuose, ir ji, vadovaujantis Muitinės kodekso 38-41 straipsnių nuostatomis, privalėjo bÅ«ti pateikta ir deklaruota muitinėje.

Nustačiusi, kad Å¡ie veiksmai nagrinėjamu atveju nebuvo atlikti, Vilniaus teritorinė muitinė pagrįstai prekę pripažino neteisėtai importuota (Muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 234 str. 2 d.).Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ asmenį pripažįstant skolininku, remiantis Muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečia įtrauka, bÅ«tina nustatyti dvi kumuliatyvias (t. y. turinčias egzistuoti kartu) sÄ lygas: pirma, Å¡ie asmenys turi bÅ«ti įsigiję arba laikę neteisėtai į ES muitų teritorijÄ Ä¯vežtas prekes ir, antra, Å¡ių prekių įsigijimo arba gavimo metu jie žinojo arba yra protingas pagrindas manyti, kad turėjo žinoti, jog jos (prekės) buvo įvežtos neteisėtai.

Netenkinant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, asmuo negali bÅ«ti pripažįstamas privalančiu mokėti importo skolÄ muitinei (importo muitus) minėtos nuostatos pagrindu. PareiÅ¡kėja, registruodama Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre automobilį „Nissan X-Trail“, juo disponavo. Muitinės kodeksas bei Muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatos yra vieÅ¡ai paskelbtos ir laisvai prieinamos, todėl pareiÅ¡kėja turėjo žinoti apie visus bÅ«tinus atlikti muitinės formalumus trečiojoje Å¡alyje įregistruotai transporto priemonei.

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėja, veikdama kaip sÄ Å¾iningas, atidus bei rÅ«pestingas Å«kio subjektas, aiÅ¡kinosi aplinkybes, susijusias su ginčo prekės muitiniu statusu. Vien tai, kad ginčo prekė buvo įsigyta Vokietijos Federacinėje Respublikoje, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjai buvo žinomas automobilio registravimo trečiojoje Å¡alyje faktas, nesudarė pagrindo manyti, kad automobiliui buvo pritaikytos visos muitų politikos priemonės, t. y. buvo atlikti numatytieji prekių importo formalumai ir prekė apmokestinta visais teisiÅ¡kai privalomais sumokėti mokesčiais. Vilniaus teritorinė muitinė 2015 m. gegužės 22 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 5VM320054S pagrįstai nusprendė pripažinti, kad lengvasis automobilis „Nissan X-Trail“ buvo neteisėtai importuotas į ES muitų teritorijÄ , o pareiÅ¡kėja yra atsakinga už atsiradusių mokestinių prievolių įvykdymÄ .PareiÅ¡kėja tiek skunde Muitinės departamentui, tiek teismui nurodo, kad ginčo prekė buvo įsigyta Vokietijos Federacinėje Respublikoje.

Šį teiginį grindžia prekės pirkimo–pardavimo sutartimi, kurioje nėra nurodyta nei sutarties sudarymo, nei ginčo prekės buvimo vieta. Vilniaus teritorinė muitinė, įvertinusi pareiÅ¡kėjos pateiktus dokumentus ir paaiÅ¡kinimus, inicijavo kreipimÄ si į Vokietijos Federacinės Respublikos muitinės tarnybÄ su praÅ¡ymu informuoti, ar ginčo prekė buvo parduota Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims, taip pat ar prekė buvo deklaruota Vokietijos Federacinės Respublikos muitinėje. Vokietijos Federacinės Respublikos muitinės tarnyba pateikė atsakymus, kuriuose nurodė, kad neturi duomenų apie importo procedÅ«rų įforminimÄ ginčo prekei.

Muitinės departamentas duomenų, kad automobilis į ES muitų teritorijÄ bÅ«tų atgabentas ne per Vokietijos Federacinės Respublikos teritorijÄ , neturi. PareiÅ¡kėja, turėdama teisę aiÅ¡kintis faktines aplinkybes ir rinkti svarbius, jos pozicijÄ pagrindžiančius įrodymus, tokių duomenų taip pat nepateikė. Vilniaus teritorinė muitinė neturėjo pareigos kreiptis į kitų, nei Vokietijos Federacinės Respublikos ES valstybių narių muitinės tarnybas, todėl, galėdama apskaičiuoti muito sumas ir nustačiusi skolininkÄ , pagrįstai pareiÅ¡kėjai apskaičiavo ir įregistravo mokestinę prievolę.

Skundas netenkintinas. Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2015-05-22 supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 5VM320054S ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015­-12-09 sprendimo Nr. 1A-551 teisėtumo ir pagrįstumo.Nagrinėjamu atveju ginčas vyksta dėl Vilniaus teritorinės muitinės pareiÅ¡kėjos atžvilgiu įregistruotos mokestinės prievolės pagrįstumo ir teisėtumo.Remiantis Bendrijos muitinės kodekso 37 straipsniu, į Bendrijos muitų teritorijÄ Ä¯vežtos prekės nuo jų įvežimo momento yra muitinės prižiÅ«rimos.

Jų muitinį tikrinimÄ galima atlikti vadovaujantis galiojančiomis nuostatomis (1 d.). Prekės lieka taip prižiÅ«rimos tiek laiko, kiek atitinkamais atvejais reikia jų muitiniam statusui nustatyti, o ne Bendrijos prekių atveju, nepažeidžiant 82 str. 1 dalies, - tol, kol pakeičiamas prekių statusas, jos įvežamos į laisvÄ jÄ zonÄ , padedamos į laisvÄ jį sandėlį, reeksportuojamos ar sunaikinamos, vadovaujantis 182 straipsniu (2 d.)Pagal Bendrijos muitinės kodekso 79 straipsnį iÅ¡leidimas į laisvÄ apyvartÄ suteikia ne ES prekėms ES prekių muitinį statusÄ , t. y. transporto priemonės, kurioms įforminta iÅ¡leidimo į laisvÄ apyvartÄ procedÅ«ra, laikomos turinčiomis ES prekių statusÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad prekėms pritaikytos prekybos politikos priemonės, atlikti kiti numatytieji prekių importo formalumai ir kad prekės apmokestintos visais teisiÅ¡kai privalomais sumokėti mokesčiais.Byloje nustatyta, kad Vilniaus teritorinė muitinė, atlikusi lengvojo automobilio „Nissan X-Trail“ deklaravimo muitinėje patikrinimÄ , kuris iki registracijos Lietuvos Respublikoje buvo registruotas Å veicarijos Konfederacijoje, vadovaudamasi 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksÄ , 13 straipsnio nuostatomis, nustatė, kad pagal VÄ® „Regitra“ muitinei pateiktus duomenis, minėtas automobilis nebuvo deklaruotas Lietuvos muitinėje.

Registruojant transporto priemonę, VÄ® „Regitra“ buvo pateikta 2012-09-12 automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp pirkėjo UAB „Rixs“ ir  pardavėjos Vokietijos įmonės SALIBA CARS GmbH,  kurioje nurodyta 13 200 EUR minėto automobilio kaina. Pagal pateikto techninio paso duomenis, paskutinė automobilio registracijos vieta yra Bazelio miestas, Å veicarija. Kadangi, Vilniaus teritorinei muitinei pareikalavus, pareiÅ¡kėja nepateikė ir Vokietijos muitinė nepatvirtino informacijos, kad į Bendrijos muitų teritorijÄ Ä¯vežtas automobilis buvo deklaruotas Bendrijoje ir už jį apskaičiuoti ir sumokėti importo muitai ir mokesčiai, Vilniaus teritorinė muitinė pripažino Å¡iÄ transporto priemonę neteisėtai importuota ir 2015-05-22 supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 5VM320054S pareiÅ¡kėjai UAB „Rixs“ įregistravo 1 320 Eur muito, 3 049 Eur PVM, 898 Eur delspinigių mokestinę prievolę bei už padarytÄ pažeidimÄ skyrė 437 Eur baudÄ .

Muitinės departamentas 2015-12-09 sprendimu Nr. 1A-551 minėtÄ muitinės ataskaitÄ patvirtino. PareiÅ¡kėja teigia, kad tiek muitinė, tiek Muitinės departamentas ginčo sprendimus priėmė remdamasi formaliais pagrindais, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei skunde nurodytus argumentus, todėl neteisingai taikė Bendrijos muitinės kodekso nuostatas ir priėmė neteisingÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ . PareiÅ¡kėja taip pat nurodo, kad pirkdama automobilį nežinojo ir negalėjo žinoti apie ginčo prekės neteisėtÄ importÄ Ä¯ Bendrijos muitų teritorijÄ , o už kitų asmenų neteisėtus veiksmus ji neprivalo atsakyti.Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus teritorinė muitinė gavusi informacijÄ , kad Å veicarijos Konfederacijoje registruota transporto priemonė buvo užregistruota VÄ® „Regitra“ pareiÅ¡kėjos vardu ir nustačiusi, kad ji nebuvo deklaruota Lietuvos muitinėje, 2014-01-14 raÅ¡tu Nr. (11.10/15)-2V-905 iÅ¡siuntė UAB „Rixs“ nurodymÄ , kuriuo įpareigojo bendrovę pateikti informacijÄ ar minėtas automobilis, įvežus jį iÅ¡ Å veicarijos Konfederacijos į Europos SÄ jungÄ , buvo deklaruotas muitinėje ir jam buvo įforminta importo deklaracija bei apskaičiuoti ir sumokėti privalomi importo mokesčiai, iÅ¡leidžiant jį į laisvÄ apyvartÄ ir vidaus vartojimÄ vienu metu.

PareiÅ¡kėja 2014-02-04 raÅ¡tu Nr. 1-44/2014 muitinei pranešė, kad automobilį pirko iÅ¡ Vokietijos Federacinėje Respublikoje Reinfedeno mieste esančios įmonės, todėl tikėtina, jog importo mokesčiai jau yra sumokėti Å¡ioje ES valstybėje narėje. AtsisakymÄ mokėti apskaičiuotÄ mokestinę prievolę motyvavo tuo, kad Europos SÄ jungos teisė nustato laisvÄ prekių ir kapitalo judėjimÄ ES valstybėse narėse, todėl automobilio įvežimas į Lietuvos RespublikÄ nėra apmokestinamas jokiais importo mokesčiais.Vilniaus teritorinė muitinė per Muitinės departamentÄ pateikė dvi užklausas Nr. (11.10/15)-2V-14580 (2014-07-07) ir Nr. (1 l.l0/15)-2V-3495 (2015-02-18) Vokietijos muitinės administracijai ir paprašė nustatyti, ar įmonė SALIBA CARS GmbH, pirkdama automobilį „Nissan X-Trail“ iÅ¡ Å veicarijos Konfederacijos, jį deklaravo Bendrijos muitų teritorijoje ir sumokėjo priklausančius importo mokesčius, ar įmonėje yra dokumentai, patvirtinantys, kad įvyko nurodytos transporto priemonės pardavimas Lietuvos Respublikos įmonei UAB „Rixs“.IÅ¡ Vokietijos muitinės gautuose 2015-04-09 atsakymuose Nr. III I/1-Z4663B-LT-38/14 (2014-08-22) ir Nr. III-1/1-Z4663B-LT-116/15 buvo nurodyta, kad atlikus pateiktų dokumentų analizę ir paieÅ¡kÄ deklaracijų apdorojimo sistemoje pagal transporto priemonės identifikavimo numerį nustatyta, kad minėtai transporto priemonei importo procedÅ«ra nebuvo įforminta.

Informacija apie sandorį tarp įmonės SALIBA CARS GmbH (Schafmatt 1, 79618 Reinfelden, Vokietija) ir UAB „Rixs“ negauta.1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, iÅ¡dėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksÄ , įgyvendinimo nuostatų (toliau - Ä®gyvendinimo nuostatos) 3 skyriaus 2 skirsnyje iÅ¡dėstytas 230 straipsnis nustato atvejus, kai prekės laikomos deklaruotomis iÅ¡leidimo į laisvÄ apyvartÄ 233 straipsnyje nurodytu veiksmu, nors jos ir nebÅ«tų tiesiogiai deklaruotos muitinei.

Pagal Å¡io straipsnio (c) punktÄ transporto priemonės atleidžiamos nuo importo muitų tik kaip grÄ Å¾intos prekės. Minimu atveju ginčo automobilis nėra grÄ Å¾inta prekė, todėl Å¡io straipsnio nuostatos netaikytinos. Remiantis Ä®gyvendinimo nuostatų 232 str. (b) punktu, transporto priemonės, iÅ¡vardytos 556-725 straipsniuose, vadovaujantis 579 straipsniu, laikomos deklaruotomis laikinajam įvežimui 233 straipsnyje nurodytu veiksmu, nors jos ir nebÅ«tų deklaruotos muitinei raÅ¡tu arba žodžiu, tačiau ginčo automobilis taip pat neatitinka minėtuose straipsniuose prekėms nustatytų reikalavimų, pagal 558 str. visiÅ¡kas atleidimas nuo importo muitų suteikiamas transporto priemonėms, jeigu jos registruotos už Bendrijos muitų teritorijos ribų asmens, kuris yra įsisteigęs už tos teritorijos ribų.

Ä®gyvendinimo nuostatų 579 straipsnis nurodo, kad net tais atvejais, kai asmeniniai daiktai, sportui skirtos prekės ar transporto priemonės deklaruojamos žodžiu ar kitu pateikimo procedÅ«rai įforminti veiksmu, muitinė gali pareikalauti pateikti raÅ¡tiÅ¡kÄ deklaracijÄ , kai numatoma su didele importo muitų suma susijusi rizika ar didelis su procedÅ«ros taikymu susijusių įsipareigojimų nevykdymo pavojus. Taigi ir Å¡iuo atveju, įgyvendinant nuostatas, susijusias su procedÅ«ros taikymu, muitinei yra suteikta kontrolės teisė.

Remiantis įgyvendinimo nuostatų 234 str. 2 dalimi, jeigu patikrinimo metu iÅ¡aiÅ¡kėja, kad 233 straipsnyje nurodytas veiksmas buvo atliktas, tačiau įvežtos arba iÅ¡vežtos prekės neatitiko reikalavimų, nustatytų 230 - 232 straipsniuose, tokios prekės laikomos neteisėtai importuotomis arba eksportuotomis. Taigi, ginčo automobilis, remiantis Bendrijos muitinės kodekso 38-41 straipsniais, privalėjo bÅ«ti pateiktas ir deklaruotas muitinėje. Kaip nustato Bendrijos muitinės kodekso 79 straipsnis, iÅ¡leidimo į laisvÄ apyvartÄ muitinės procedÅ«ros įforminimas suteikia ne Bendrijos prekėms Bendrijos prekių muitinį statusÄ .

Prekėms pritaikytos prekybos politikos priemonės, atlikti kiti nustatytieji prekių importo formalumai ir kad prekės apmokestintos visais teisiÅ¡kai privalomais sumokėti muitais. Tokie veiksmai iÅ¡ trečiosios Å¡alies įvežtai ir pareiÅ¡kėjos vardu įregistruotai transporto priemonei nebuvo atlikti.Vilniaus teritorinė muitinė nustačiusi, kad ginčo automobiliui nebuvo įforminta importo procedÅ«ra, prekę pagrįstai pripažino neteisėtai importuota. Remiantis Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 1 d., importo skola muitinei atsiranda: (a) neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritorijÄ importo muitais apmokestinamas prekes arba (b) neteisėtai įvežant į kitÄ tos teritorijos dalį prekes, esančias laisvojoje zonoje arba laisvajame sandėlyje.

Taikant šį straipsnį, neteisėtu įvežimu laikomas bet koks prekių įvežimas pažeidžiant 38-41 straipsnių ir 177 straipsnio antrosios įtraukos nuostatas. Pagal to paties 202 straipsnio 3 dalį skolininkais laikomi: asmuo, neteisėtai įvežęs tokias prekes, bet kurie asmenys, dalyvavę neteisėtai įvežant prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad toks prekių įvežimas neteisėtas, ir bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos mokestinę atsakomybę apibrėžia 202 str. 3 dalies 3 įtrauka. PareiÅ¡kėja įsigytÄ transporto priemonę registravo savo vardu, todėl  yra pagrindo manyti, kad įsigijimo metu turėjo žinoti, kad minėta prekė buvo įvežta neteisėtai.Atsakovai pagrįstai teigia, kad iÅ¡ pateikto techninio paso matyti, kad ankstesnė transporto priemonės registracijos vieta - Å veicarijos Konfederacija, tačiau pareiÅ¡kėja, matydama, kad transporto priemonė buvo registruota ne Europos SÄ jungos Å¡alyje, sudarydama sandorį, nepasidomėjo ar yra sumokėti importo mokesčiai Bendrijoje, taigi prisiėmė rizikÄ , galinčiÄ kilti dėl neatliktų muitinės formalumų prekei, įvežtai iÅ¡ trečiosios Å¡alies.

Laikytina, kad pareiÅ¡kėja atitinka Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 dalies 3 įtraukos sÄ lygas, pagal kurias ji pripažįstama skolininke muitinei.Muitinės kodekso 27 straipsnis nustato, kad lengvatinės prekių kilmės taisyklės apibrėžia prekių kilmės įgijimo reikalavimus, kuriuos prekės privalo atitikti, kad joms galėtų bÅ«ti taikomos 20 straipsnio 3 dalies d (lengvatinių tarifų priemonės, nustatytos susitarimais, kuriuos Bendrija yra sudariusi su tam tikromis Å¡alimis arba Å¡alių grupėmis ir kuriose joms suteikta teisė naudotis lengvatiniu tarifų režimu) arba e (lengvatinių tarifų priemonės, kurias Bendrija vienaÅ¡aliÅ¡kai taiko tam tikroms Å¡alims, Å¡alių grupėms arba teritorijoms) punktuose nurodytos priemonės. Ginčo prekei norint taikyti lengvatinį tarifÄ dėl jos Å¡veicariÅ¡kos kilmės, muitinei turi bÅ«ti pateikti dokumentai, nurodyti Susitarimo 3 protokolo 16 straipsnio 1 dalyje.

Å iuos dokumentus turi pateikti asmuo, norintis importuojamai prekei taikyti lengvatinį tarifÄ , nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja. PareiÅ¡kėjai nepateiktus lengvatinio tarifo taikymÄ pagrindžiančių dokumentų, Vilniaus teritorinė muitinė pagrįstai pritaikė trečiųjų Å¡alių muito tarifÄ , t. y. pritaikė standartinį tarifÄ , kuris taikomas nelengvatinę kilmę turinčioms prekėms.PareiÅ¡kėja nepagrįstai nurodo, kad, remiantis Susitarimo 3 protokolo nuostatomis, Vilniaus teritorinė muitinė privalėjo aiÅ¡kintis, kokios kilmės (preferencinės ar nepreferencinės) yra ginčo prekė, nes muitinė, norėdama patikrinti ar pagrįstai yra deklaruota preferencinė prekių kilmė, gali kreiptis tik jei jai kyla pagrįstų abejonių dėl kilmę pagrindžiančių dokumentų.

Å iuos dokumentus ji privalo iÅ¡siųsti patikrinti Å¡alies, kurioje jie iÅ¡duoti, kompetentingai institucijai. Nagrinėjamu atveju jokių preferencinę kilmę pagrindžiančių dokumentų pareiÅ¡kėja Vilniaus teritorinei muitinei nepateikė. Taigi, Vilniaus teritorinė muitinė, neturėdama jokių ginčo prekės preferencinę kilmę pagrindžiančių dokumentų, neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į Å veicarijos Konfederacijos kompetentingÄ tarnybÄ su tikslu aiÅ¡kintis, ar ginčo prekei dėl jos kilmės taikytinas lengvatinis muito tarifas.

PareiÅ¡kėjos atstovas per teismo posėdį paaiÅ¡kino, kad automobilis buvo nupirktas Lietuvoje, pareiÅ¡kėja buvo suklaidinta pardavėjo, todėl pirkimo–pardavimo dokumentuose neteisingai buvo nurodyta, kad automobilis nupirktas Vokietijos Federacinėje Respublikoje.Sprendžiant neteisėtai į Bendrijos muitų teritorijÄ Ä¯vežtas prekes įsigijusio ir (arba) laikiusio asmens pripažinimo muitinės skolininku klausimÄ , Bendrijos muitinės kodekso nuostatos nereikalauja įrodyti, kad asmuo žinojo, jog įsigyja (gauna) neteisėtai į pastarÄ jÄ teritorijÄ Ä¯vežtas prekes.

Aptariamai sÄ lygai įrodyti, vertinant skolos muitinei atsiradimÄ , pakanka nustatyti, kad yra protingas pagrindas manyti, jog asmuo turėjo žinoti, kad įsigijo (gavo) ir (arba) laikė prekes, kurios buvo įvežtos neteisėtai. Vilniaus teritorinei muitinei įrodžius, kad automobilis „Nissan X-Trail“ registruotas UAB „Rixs“ vardu į Bendrijos muitų teritorijÄ Ä¯vežtas neteisėtai, pareiÅ¡kėjai su tuo nesutinkant, pareiga teikti įrodymus priskirtina mokesčių mokėtojui, t. y. pareiÅ¡kėjai.

Taigi atmestini pareiÅ¡kėjos skundo argumentai, kad bendrovė buvo suklaidinta pardavėjo.Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiami Muitinės departamento 2015-12-09 sprendimas Nr. 1A-551 ir Vilniaus teritorinės muitinės 2015-05-22 supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 5VM320054S yra pagrįsti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei tinkamai pritaikius teisės aktus, todėl nėra teisinio pagrindo jų naikinti.Remdamasis iÅ¡tirtų raÅ¡ytinių įrodymų visuma, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., n u s p r e n d ė:

PareiÅ¡kėjos UAB „Rixs“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                  Liudmila Zaborovska