c2bf2664-e129-4790-a6e1-a73302298729 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-361-258/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16820-2018-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 25 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Kutrienės apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo V. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V.

S. ieškinį atsakovei M. M. dėl jungtinės veiklos sutarties ir prašymo įregistruoti nuosavybę pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, namo teisinės registracijos panaikinimo, nuosavybės teisės pripažinimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje – N. S., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – valstybės įmonė „Registrų centras“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Ieškiniu ieškovas prašė:

1) pripažinti niekine ir negaliojančia 2010-07-10 jungtinės veiklos sutartį;

2) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2016-06-28 praÅ¡ymÄ Nr. 11716368, adresuotÄ VÄ® Registrų centras dėl teisinės registracijos;

3) pripažinti ieškovo V. S. asmenine bendra daline nuosavybe ¼ dalį pastato – vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsakovei paliekant ¼ dalį ginčo pastato;

4) prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 13 388 Eur negrÄ Å¾intos paskolos, 4,18 proc. dydžio materialiųjų palÅ«kanų, apskaičiuotų nuo 10 426 Eur skolos sumos už laikotarpį nuo 2013-01-31 iki 2018-01-31 ir 5,49 proc. materialiųjų palÅ«kanų (980 Eur), apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2011-05-24 iki 2018-01-31 nuo 2 962 Eur skolos, 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko nevykdymo;

5) atidalinti ieÅ¡kovui V. S. asmeninės bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiÄ Â¼ dalį ginčo namo, taip pat bendros jungtinės nuosavybės teise ieÅ¡kovui ir trečiajam asmeniui priklausančias pastato – vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ½ dalis ir ½ žemės sklypo dalį nuo atsakovei priklausančios ¼ dalies ginčo namo ir ½ žemės sklypo dalies, visÄ gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir žemės sklypÄ (kuriame stovi ginčo namas) skiriant ieÅ¡kovui bei trečiajam asmeniui, o atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovų priteisti 20 575 Eur kompensacijÄ už ¼ dalį namo ir 4 475 Eur kompensacijÄ už ½ dalį žemės sklypo, iÅ¡ viso 25 050 Eur kompensacijÄ , iÅ¡ kurios atėmus 16 543 Eur atsakovės skolÄ su palÅ«kanomis priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei 8 507 Eur kompensacijÄ už minėtas gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalis.

2. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, jog niekada su ieÅ¡kovu S. S. bei N. S. nebuvo sudaryta žodinė jungtinės veiklos sutartis, pagal kuriÄ gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir tuo adresu esantis žemės sklypas visoms susitariančioms Å¡alims turėtų priklausyti po ¼ dalį. Jos teigimu, nieko neįrodo pateiktas ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as nuo 2012 m. gegužės mėn., nes tuomet ginčo namo statyba jau buvo baigta ir atsakovė 2012-10-25 ginčo namÄ apdraudė kaip baigtÄ statybÄ .

PrieÅ¡ingai, nei ieÅ¡kovai, atsakovė nurodė, jog 2010-07-08 įgaliojimu ieÅ¡kovai įgaliojo sÅ«nų S. S. „... sudaryti, pasiraÅ¡yti, pakeisti ir/ar nutraukti visas reikiamas sutartis...“. 2010-07-08 iÅ¡duoto S. S. įgaliojimo ieÅ¡kovai neginčija. IeÅ¡kovai galėjo prisidėti prie namo statybos jį statant S. S. ir atsakovei, tačiau ieÅ¡kovo susitarimai su sÅ«numi dėl namo statybos finansavimo atsakovei nėra žinomi. Atsakovės teigimu, 2010-07-10 jungtinės veiklos sutartis yra apsimestinis sandoris, kuriuo buvo siekiama pridengti kitÄ â€“ realų sandorį.

Atsakovė neigia buvusius paskolinius santykius tarp jos ir ieÅ¡kovo, o „skolos“ raÅ¡teliai ir „vekseliai“ atsirado dėl S. S. nuolatinio smurtavimo prieÅ¡ atsakovę. 2011-05-24 susitarimas nesukÅ«rė atsakovei jokių prievolių, nes po Å¡ios datos ji lygiai tiek pat sumokėjo už namo statybas ir dar daugiau. 2010-07-10 jungtinės veiklos sutarties sÄ lygos nenustatė, kad partnerių įnaÅ¡ai gali bÅ«ti nelygÅ«s, t.y., kad atsakovė turėtų prisidėti daugiau. Atsakovės ir S. S. 2016-06-28 pasiraÅ¡ytas susitarimas įregistruoti ginčo namÄ lygiomis dalimis patvirtina Å¡alių valiÄ ir aplinkybę, kad S. S. ir atsakovė patvirtino, kad vienas kitam daugiau nėra skolingi.

Ieškovas neįrodė, kad ginčo namo ir žemės sklypo negalima atidalinti natūra, turint mintyje, jog pastatas yra 190 kv.m.

3. Trečiasis asmuo atsakovės pusėje, valstybės įmonės „Registrų centras“ Vilniaus filialas atsiliepime nurodė, kad V. S. 2016-05-12 praÅ¡ymo bei V. S. ir valstybės įmonės „Registrų centras“ Vilniaus filialo 2016-05-19 sudarytos Nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų atlikimo sutarties Nr. SK-816 pagrindu valstybės įmonės „Registrų centras“ Vilniaus filialo matininkė 2016-05-19 parengė 161,08 kv.m. ploto vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-2110-9151, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenų bylÄ .

V. S. ir N. S. įgaliotas S. S. 2016-06-28 pateikė teritoriniam registratoriui praÅ¡ymÄ pakeisti sklypo kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre bei įraÅ¡yti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrÄ ir Nekilnojamojo turto registrÄ . Kartu su Å¡iuo praÅ¡ymu S. S. pateikė 2010-07-08 įgaliojimÄ , reg. Nr. 2350, UAB „Baltijos matavimų organizacija“ 2016-06-08 parengtÄ Å¾emės sklypo kadastro duomenų bylÄ , valstybės įmonės „Registrų centras“ Vilniaus filialo 2016-05-19 parengtÄ 161,08 kv m. ploto vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylÄ , Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2016-06-14 patvirtintÄ DeklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ / paskirties pakeitimÄ Nr. ACCR-100-160614-00704, V.

S. ir N. S. 2016-06-28 praÅ¡ymÄ . Taip pat ir M. M. 2016-06-28 teritoriniam registratoriui pateikė praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti jos nuosavybės teises į pastatÄ , M. M. praÅ¡ymo pastabose nurodyta, kad visi reikalingi dokumentai pateikti kartu su V. S. ir N. S. įgalioto asmens S. S. praÅ¡ymu, kurio Nr. 11716368. 2010-07-10 Jungtinės veiklos sutartis valstybės įmonės „Registrų centras“ Vilniaus filialo darbuotojui buvo pateikta kartu su įgalioto asmens S. S. ir M. M. praÅ¡ymais. Teritorinis registratorius, iÅ¡nagrinėjęs praÅ¡ymus ir su jais pateiktus dokumentus, duomenis 2016-06-30 pakeitė, buvo įregistruota bendra jungtinė sutuoktinių V.

S. ir N. S. nuosavybės teisė į ½ dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir M. M. nuosavybės teisė į ½ dalį minėto namo. Trečiasis asmuo atkreipė dėmesį, kad V. S., N. S. ir M. M. nuosavybės teisės buvo įregistruotos ne tik 2010-07-10 Jungtinės veiklos sutarties, bet ir kitų dokumentų – Deklaracijos, kadastro duomenų bylos bei 2016-06-28 praÅ¡ymu pagrindu, kurių ieÅ¡kovas neginčija. Nėra aiÅ¡ku, ar ieÅ¡kovas ginčija tik 2010-07-10 Jungtinės veiklos sutartį ir jos pagrindu įraÅ¡ytus duomenis, ar ieÅ¡kovas siekia iÅ¡ viso panaikinti vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registracijÄ ir iÅ¡registruoti nekilnojamÄ jį daiktÄ .

Valstybės įmonės „Registrų centras“ nuomone, ieškovas nepateikė argumentų bei įrodymų, patvirtinančių, kad gyvenamojo namo neįmanoma atidalinti natūra. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Dėl 2010-07-10 Jungtinės veiklos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės vien savo ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimais įrodinėjo aplinkybę, kad tarp V. S., N. S., jų sÅ«naus ir M. M. žodžiu buvo sutarta, kad pastačius namÄ (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. jis bus padalintas į 4 dalis, t.y. kiekvienam iÅ¡ bendraturčių teks po 1/4 dalį. Teismas atkreipė dėmesį, kad žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., sodininkų bendrijoje „Medicinos darbuotojų“ Å¡alys įsigijo ir mokėjo už jį lygiomis dalimis, t.y. po 1/2 dalį, o ne po 1/4 dalį V.

S., N. S., S. S. ir M. M. vardu. 2010-07-10 Jungtinės veiklos sutarties 8 skyriaus 3 punkte nurodyta, kad naujai įgyto turto – gyvenamojo namo 1/2 dalis teks M. M. ir 1/2 dalis teks V. S., N. S.. V. S. ir N. S. 2010-07-08 iÅ¡davė sÅ«nui S. S. generalinį įgaliojimÄ , kuriuo pavedė tvarkyti visus reikalus, susijusius su jiems nuosavybės teise priklausančia ½ dalimi 0,0701 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., bei naujomis statybomis tame sklype, remontu, renovacija, rekonstrukcija, griovimu ir įteisinimu.

Todėl S. S. turėjo visus įgaliojimus pasiraÅ¡yti ginčijamÄ 2010-07-21 Jungtinės veiklos sutartį.

6. Teismas nustatė, kad 2016-06-28, veikdamas pagal įgaliojimÄ S. S. pateikė praÅ¡ymÄ valstybės įmonei „Registrų centras“ įregistruoti bendra jungtine sutuoktinių V. S. ir N. S. nuosavybe ½ dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje (I tomas, 67 b.l., II tomas, 12 b.l.). Kartu su praÅ¡ymu buvo pateiktos kadastro 2016-06-08 ir 2016-05-19 duomenų bylos, 2016-06-14 deklaracija Nr. 00704 apie statybos užbaigimÄ , 2016-06-28 susitarimas, 2010-07-08 įgaliojimas Nr. 2350. 2016-05-19 V. S. su valstybės įmonės „Registrų centras“ Vilniaus filialu sudarė Nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų atlikimo sutartį dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro darbų atlikimo. Tačiau V. S. ir N. S. 2016-06-02 parašė sutikimÄ , kad M. M. atliktų vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos užbaigimo procesÄ .

7. Teismas iÅ¡ dalies sutiko su atsakove, kad tikrieji 2010-07-10 Jungtinės veiklos sutarties dalyviai buvo S. S. ir M. M., nes Sutarties tikslas buvo pasistatyti bendrÄ namÄ , kuriame esant normaliai situacijai jie bÅ«tų kartu gyvenę, tačiau dėl nėra pagrindo pripažinti Sutartį negaliojančia. Atsakovė pateikė įrodymus, kad jos santykiai su S. S. ne visada buvo geri todėl, kad jis, paveiktas alkoholio ne kartÄ pavartojo smurtÄ atsakovės atžvilgiu, kad patvirtina nutarimai administracinėje ir baudžiamosiose bylose.

8. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti 2010-07-10 Jungtinės veiklos sutartį ir S. S. 2016-06-28 praÅ¡ymÄ kaip prieÅ¡taraujančius vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei sandorius (CK 1.81 straipsnio 1 dalis). Aplinkybių visuma leido teismui padaryti iÅ¡vadÄ faktiÅ¡kai S. S. ir M. M. siekė lygiomis dalimis įgyti, sukurti nekilnojamÄ jį turtÄ . IeÅ¡kovas V. S. ir trečiasis asmuo N. S. iÅ¡davė sÅ«nui įgaliojimÄ ir jų elgesys nekontroliuojant sÅ«naus S. S., kaip jis veikia pagal įgaliojimÄ leidžia manyti, jog ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo tikėjosi, jog S. S. susies savo gyvenimÄ su M. M., dėl ko ieÅ¡kovas bei trečiasis asmuo neprieÅ¡taravo, kad lygiomis dalimis bÅ«tų perkamas žemės sklypas ir lygiomis dalimis jame bÅ«tų statomas gyvenamasis namas. Mažai tikėtina, kad ieÅ¡kovas nežinojo apie 2010-07-10 Jungtinės veiklos sutartį iki to momento, kol 2016 m. buvo atlikta gyvenamojo namo teisinė registracija.

9. Dėl paskolinių santykių. Teismas, pasisakydamas dėl ieÅ¡kovo pateiktų vekselių, kuriuos pasirašė atsakovė, nurodė, kad nors abu raÅ¡teliai pavadinti vekseliais, teismas neturi pagrindo jų laikyti vekseliais. Teismas sprendė, kad abiejuose raÅ¡teliuose nėra esminio elemento – M. M. įsipareigojimo grÄ Å¾inti juose nurodytas sumas. Abiejuose raÅ¡teliuose nurodyta, kad M. M. yra skolinga už namo statybÄ , t.y. M. M. iÅ¡ esmės su S. S. siejo santykiai dėl gyvenamojo namo statybos pagal Jungtinės veiklos sutartį.

Kadangi jungtinės veiklos rezultatas buvo pasiektas – gyvenamasis namas pastatytas, teismas nurodė, kad labai tikėtina, jog Å¡alys, kaip ir buvo susitarę lygiomis dalimis dalyvavo namo statyboje. Jei bÅ«tų susidariusi reali atsakovės M. M. skola S. S., labai tikėtina, kad nuo 2013 m. per kelis metus S. S. bÅ«tų iÅ¡kėlęs skolos grÄ Å¾inimo klausimÄ , t.y. bÅ«tų pradėjęs skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ M. M. procedÅ«ras. Taip pat pažymėjo, kad abiejuose vekseliuose yra nurodytas klaidingas atsakovės asmens kodas, o 2013-01-16 raÅ¡telyje nurodyta valiuta – latai taip pat turi reikÅ¡mę, nes nors ieÅ¡kovas nurodė, jog tai M.

M. raÅ¡ymo apsirikimo klaida, tačiau tikruose paskoliniuose santykiuose tai turėtų esminę reikÅ¡mę, nes tokia aplinkybė apsprendžia paskolos dydį. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tarp M. M. ir S. S. nesusiklostė paskoliniai santykiai, kuomet M. M. bÅ«tų įsipareigojusi iki konkretaus termino grÄ Å¾inti S. S. vienokiÄ ar kitokiÄ pinigų sumÄ . Minėti raÅ¡teliai, kaip ir juose nurodyta, yra susiję su namo statybomis (jungtine veikla), tačiau jie savaime nesudaro pagrindo pripažinti likusiÄ atsakovės skolÄ S. S..

10. Teismas nustatė, kad 2011-05-24 Susitarime M. M. su S. S. susitarė lygiomis dalimis dalyvauti gyvenamojo namo statyboje. Pagal SusitarimÄ , S. S. suorganizavo namui 104 kÅ«b. m. medienos už 10 450 Lt plius 4 430 Lt medienos pristatymo kaina, iÅ¡ viso kaina 14 880 Lt. M. M. apmokėjo namo projekto darbus – 4 650 Lt ir iki 2011-05-24 M. M. skolinga S. S. 10 230 Lt. Tačiau susitarimo apačioje iÅ¡ 10 230 Lt sumos atimta 7 480 Lt suma ir nurodyta 2 750 Lt skola ir iÅ¡ 12 790 Lt atėmus 2750 Lt sumÄ nurodytas 10 041 Lt skirtumas, prie kurio padarytas įraÅ¡as „Tu man“, reikėtų suprasti „skolingas“.

Kadangi iÅ¡ esmės visas susitarimo tekstas yra parengtas M. M., įvertinus jo turinį, teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad M. M. liko skolinga S. S. už namo statybÄ . M. M. po 2011-05-24 susitarimo patyrė bent 15 000 Lt susijusias su namo statyba iÅ¡laidas, kÄ patvirtina aukščiau paminėti mokėjimo pavedimai UAB „Alstuba“ - 2011-08-10 mokėjimo nurodymas 10 000 Lt sumai ir 2011-08-19 mokėjimo nurodymas 5 000 Lt sumai. IeÅ¡kovo V. S. pateiktas AB „SEB“ bankas iÅ¡raÅ¡as už laikotarpį nuo 2012-05-04 iki 2015-01-01 patvirtina tam tikras iÅ¡laidas, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad visos iÅ¡laidų piniginės lėšos buvo panaudotos gyvenamojo namo statybai.

Teismas nurodė, kad labai tikėtina, jog iki 2012 m. pabaigos gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statyba buvo baigta (2016 m. atlikta tik teisinė registracija), jame jau gyveno M. M. ir S. S., todėl ieškovas V,.S. neįrodė aplinkybės, kad iki 2015-01-01 dar namui buvo reikalinga reikšminga lėšų suma ir, kad V. S. gerokai didesne dalimi, nei atsakovė prisidėjo prie namo statybos.

11. Dėl namo dalių nustatymo ir atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas nustatė, kad Å¡iuo metu yra įregistruotos V. S., N. S., ir M. M. nuosavybės teisės po ½ dalį 0,0701 ha žemės sklypo ir 161,08 kv. m. ploto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje. IeÅ¡kovas iÅ¡ esmės vien savo ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimais įrodinėjo aplinkybę, kad tarp V. S., N. S., jų sÅ«naus ir M. M. žodžiu buvo sutarta, kad pastačius namÄ (duomenys neskelbtini)Vilniaus m., jis bus padalintas į 4 dalis, t.y. kiekvienam iÅ¡ bendraturčių teks po ¼ dalį, tačiau raÅ¡ytinio susitarimo nepateikė.

Nesant pagrindo 2010-07-10 Jungtinės veiklos sutartį pripažinti niekine ar negaliojančia, nesant sudarytos kitos raÅ¡ytinės jungtinės veiklos sutarties ir esant įregistruotoms ieÅ¡kovo, trečiojo asmens bei atsakovės nuosavybės dalims Nekilnojamojo turto registre (po ½ dalį), nėra pagrindo nustatyti kitokias gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės dalis, nei yra įregistruota. Papildomai teismas pažymėjo, kad S. S. 2012-08-06 pareiÅ¡kime (jį į bylÄ pateikė atsakovė M.

M.) nurodė, kad, jo mirties atveju, pasižada palikti (tikėtina, atsakovei) gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

12. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovo argumentu, kad negalima gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atidalinti natÅ«ra. Namas yra 161,08 kv.m. bendro ir 137,21 kv m. naudingo ploto, yra dviejų aukÅ¡tų (pirmas aukÅ¡tas ir pastogė). Pirmame aukÅ¡te yra garažas, tambÅ«ras, koridorius, 52,98 kv.m. ploto svetainė virtuvė, sanitarinis mazgas, katilinė, pastogėje yra 36,59 kv.m. ploto kambarys, 11,73 kv.m. ploto kambarys ir 11,90 kv.m. ploto kambarys. GyvenamÄ jį namÄ bÅ«tų galima atidalinti natÅ«ra, tačiau esant kategoriÅ¡kai ieÅ¡kovo ir jo pusėje esančios trečiojo asmens pozicijai, ieÅ¡kinio reikalavimai dėl namo dalių nustatymo ir atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės atmetami, nes žemės sklypo ir gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atidalijamas natÅ«rÄ pagal Å¡iuo metu esančiÄ nuosavybės teisių apimtį (t.y. atsakovės turimÄ Â½ dalį) niekaip neatitiktų ieÅ¡kovo bei trečiojo asmens valios.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 13. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieÅ¡kovas) praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinį skundÄ grindžia argumentais: 14.1. 2010-07-10 jungtinės veiklos sutartis yra suklastota, nes jÄ pasirašė ne S. S., o Å¡ioje sutartyje nurodytas sklypo adresas Vilnius, (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2014 m. sausio 28 d.

įsakymu Nr. A30-316 „Dėl adreso žemės sklypui (duomenys neskelbtini) suteikimo Vilniaus miesto savivaldybėje“, nors 2010 m. liepÄ sklypo adresas buvo (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. Vilniaus m. sav. teritorija: Vilniaus m. sav. SB „Medicinos darbuotojų“, todėl akivaizdu, kad Å¡iÄ sutartį suklastojo atsakovė 2016 m. birželį, kai VÄ® „Registrų centras“ 2016 m. birželį atsisakė priimti dokumentus namo registracijai nesant raÅ¡ytinės jungtinės veiklos sutarties. 14.2. 2010-07-10 jungtinės veiklos sutartį pasirašė neįgaliotas asmuo, nes 2010-07-08 V.

S. ir N. S. iÅ¡duotas savo sÅ«nui S. S. įgaliojimas (notarinio registro Nr. 2350), įgaliojo S. S. atstovauti ieÅ¡kovÄ bei trečiÄ jį asmenį visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, visuose reikaluose, susijusiuose su V. S. ir N. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančia ½ dalimi 0,0701 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., naujomis statybomis, remontu, renovacija, rekonstrukcija, griovimu ir įteisinimu, tačiau minėtas įgaliojimas nesuteikė teisės S. S. atstovauti V.

S. ir N. S. sudarant sutartis su fiziniais asmenimis, todėl 2010-07-10 jungtinės veiklos sutartį pasirašė neįgaliotas asmuo, o Å¡io sandorio vėliau nepatvirtino V. S. ir N. S.. 14.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ pripažinti 2010-07-10 jungtinės veiklos sutartį negaliojančia CK 1.80 str. pagrindu ab initio (nuo jo sudarymo momento), nors imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja ( CK 1.80 str. 1d.) 14.4. Atsakovė pripažino ieÅ¡kinį dalyje dėl jungtinės veiklos sutarties, nurodydama, kad 2010-07-10 jungtinės veiklos sutartis yra niekinis apsimestinis sandoris, apie kurį nežinojo ieÅ¡kovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo. 14.5.

IeÅ¡kovo ir trečiojo asmens indėlis į namo statybÄ yra visiÅ¡kai įrodytas į bylÄ pateiktais įrodymais, banko sÄ skaita, miÅ¡ko nuosavybės dokumentais, kad ieÅ¡kovas, trečiasis suinteresuotas asmuo ir S. S. prisidėjo prie ¾ namo statybos, todėl atsakovei priklauso ¼ ginčo namo, nes visų 4 partnerių dalys yra lygios. 14.5. Atsakovę ir S. S. siejo paskoliniai santykiai, nes skolos raÅ¡teliuose yra aiÅ¡kiai nurodytas skolos dydis ir atsakovo įsipareigojimas grÄ Å¾inti skolÄ , patvirtinant, kad atsakovas yra skolingas skolos raÅ¡teliuose nurodytÄ sumÄ .

Atsakovė neginčijo skolos raÅ¡telių, todėl privalo grÄ Å¾inti skolÄ su palÅ«kanomis, nes nepateikė jokių įrodymų, kad skolos raÅ¡teliuose nurodytÄ sumÄ butų grÄ Å¾inęs S. S.. Pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai konstatavo, kad abiejuose raÅ¡teliuose nėra esminio elemento – M. M. įsipareigojimo grÄ Å¾inti juose nurodytas sumas, nors, kaip jau minėta, žodis „skolinga“ savaime ir vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina paskolos gavimÄ ir kartu įsipareigojimÄ grÄ Å¾inti skolÄ . 14.6.

Atsakovės teiginiai, kad buvo priversta pasiraÅ¡yti skolos raÅ¡telius vertintina kaip įrodymais nepagrįstai gynybinės pozicija, nes atsakovė neginčijo skolos raÅ¡telių, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad paskolos negavo. Todėl paskolos raÅ¡telių turinys ir jame iÅ¡dėstyta formuluotė sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog pinigai jau buvo perduoti iki paskolos raÅ¡telio pasiraÅ¡ymo. 14.7. Ginčas byloje vyksta dėl vienbučio gyvenamojo namo, kuriame yra viena virtuvė, vienas sanitarinis mazgas, vienas garažas, viena svetainė ir trys gyvenamieji kambariai.

Akivaizdu, kad Å¡is namas yra pritaikytas gyventi tik vienai Å¡eimai. Teismo motyvai, kad tokiame name gali gyventi dvi atskiros Å¡eimos ir naudotis visu turtu pagal paskirtį neatitinka jokių protingumo kriterijų, o atsakovas apskritai neįrodinėjo Å¡ios aplinkybės. Todėl ieÅ¡kovas pagrįstai praÅ¡o teismo atidalinti jam asmeniÅ¡kai priklausančiÄ Â¼ dalį ir jungtinės nuosavybės teises ½ dalį pastato-vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, ieÅ¡kovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui priteisiant visÄ ginčo namÄ ir sklypÄ , o atsakovei paskiriant kompensacijÄ už jai priklausančiÄ Â¼ pastato-vienbučio gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius.

Gyvenamojo namo rinkos vertė yra 82 300 Eur, o žemės sklypo rinkos vertė yra 8950 Eur, todėl atsakovei paskirtina atsakovei paskiriant 20 575 eurų kompensacijÄ už ¼ dalį namo ir 4475 eurų kompensacija už ½ dalį sklypo, viso – 25 050 eurų, iÅ¡ kurios atimtina atsakovės skola su palÅ«kanomis - 16 543 Eur, todėl galutinis atsakovei paskirtinos kompensacijos dydis – 8 507 eurų.

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti skundžiamÄ sprendimÄ nepakeistÄ , nepriimti ieÅ¡kovo naujai teikiamų raÅ¡ytinių įrodymų, įpareigoti ieÅ¡kovÄ paÅ¡alinti apeliacinio skundo trÅ«kumus. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo tokius argumentus: 15.1. Niekada su ieÅ¡kovu, ar trečiuoju asmeniu, atsakovė nesudarė jokios „neraÅ¡ytinės jungtinės veiklos sutarties“, neketino su ieÅ¡kovu ir trečiuoju asmeniu bendrai statytis gyvenamÄ jį bÅ«stÄ (namÄ ), apie tai niekada nebuvo jokių derybų, ar susitarimų su Å¡iais asmenimis, ir juo labiau tokiomis sÄ lygomis, t.y. kai atsakovei priklauso ½ žemės sklypo, o namo tuo tarpu priklausytų tik ¼ dalis.

Jokių įrodymų Å¡iai aplinkybei pagrįsti (įrodyti) bei tokio reikalavimo, ieÅ¡kovas nėra pateikęs nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniu skundu. 15.2. IeÅ¡kovas neįrodė aplinkybės, jog jungtinės veiklos sutartis, t.y. joje esantis S. S. paraÅ¡as, yra suklastotas, ar paraÅ¡as yra ne S. S.. Kadangi ieÅ¡kovas teigė, jog S. S. paraÅ¡as suklastotas (pasiraÅ¡ytas ne jo), jis ir privalėjo įrodyti Å¡iÄ aplinkybę. Atlikta teismo raÅ¡ysenos ekspertizė, Å¡ių ieÅ¡kovo aplinkybių (prielaidų) nepatvirtino, o kitų įrodymų, pagrindžiančių Å¡ias aplinkybes, ieÅ¡kovas ir nepateikė.

Todėl laikytina (kaip pagrįstai nurodė teismas sprendime), jog Å¡iÄ sutartį pasirašė pats S. S.. 15.3. IeÅ¡kovas, apeliaciniu skundu, jungtinės veiklos sutartį dar ginčija, kaip suklastotÄ ir tuo pagrindu, jog joje tariamai nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, 2010-07-10 neegzistavo. Šį savo teiginį ieÅ¡kovas grindžia argumentu, jog tariamai Å¡is adresas buvo suteiktas tik 2014-01-28. Å is ieÅ¡kovo teiginys (motyvas) dėl adreso neegzistavimo yra nepagrįstas bei paneigtas byloje esančiais (pateiktais netgi paties ieÅ¡kovo) bei teismo iÅ¡tirtais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Byloje su ieškiniu ieškovo pateiktas 2010-01-22 objekto prijungimo prie AB Rytų skirstomųjų tinklų elektros tinklo nuosavybės ribų aktas, kuriame aiškiai nurodytas objektas (pavadinimas) bei administracinis adresas ((duomenys neskelbtini)). 2010-03-30 avansinis susitarimas dėl žemės sklypo pirkimo, pasirašytas paties S. S. (mirusio), kuriame aiškiai nurodytas adresas (duomenys neskelbtini). 2012-10-26 Būsto draudimo liudijimas, kuriame nurodytas adresas (duomenys neskelbtini). Taip pat byloje išreikalauta Vilniaus m. apylinkės teismo ATP byla S. S. atžvilgiu bei kiti dokumentai neabejotinai patvirtina, jog adresas (duomenys neskelbtini), egzistavo ir buvo naudojamas iki ieškovo nurodytos 2014-01-28 (oficialaus įforminimo) bei iki jungtinės veiklos sutarties sudarymo dienos (2010-07-10).

Todėl tokio adreso nurodymas jungtinės veiklos sutartyje jokiu bÅ«du negali patvirtinti ir nepatvirtina, o prieÅ¡ingai, paneigia ieÅ¡kovo teiginius dėl jos suklastojimo. 15.4. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde remiasi ir kita aplinkybe, kuri nebuvo nurodyta pirmosios instancijos teisme, t.y. nurodo (ginčija), jog jungtinės veiklos sutartį pasirašė neįgaliotas asmuo (S. S. tariamai virÅ¡ijo įgaliojimus), todėl Å¡ie argumentai neturėtų bÅ«ti vertinami bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Darytina iÅ¡vada, jog tokiu bÅ«du apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovas ginčija jungtinės veiklos sutartį, t.y. CK 1.92 str. normos pagrindu, kaip nuginčijamÄ sandorį, kas Å¡iuo atveju procesiÅ¡kai negalima. Nei ieÅ¡kovas nei trečiasis asmuo Å¡io įgaliojimo neginčijo. S. S. pagal įgaliojimÄ turėjo pilnÄ teisę sudaryti 2010-07-10 jungtinės veiklos sutartį su atsakove, nes turėjo pilnus įgaliojimus veikti dėl Å¡ių statybų su visais fiziniais asmenimis, pasiraÅ¡yti bet kokius dokumentus, visuose reikaluose su minėtu turtu sudaryti/pakeisti/nutraukti reikiamas sutartis savo nuožiÅ«ra. 15.5.

Nesutinka su ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentu, jog atsakovė pripažino ieÅ¡kinį, kad jungtinės veiklos sutartis yra niekinis sandoris. Niekada tokio pripažinimo nebuvo ir ieÅ¡kovas eilinį kartÄ klaidinÄ teismÄ . IeÅ¡kovo ginčijama atsakovės su S. S. sudaryta jungtinės veiklos sutartis yra apsimestinis sandoris ta prasme, jog realiai tiek atsakovė, tiek S. S. siekė sukurti santykius tarp jų, o ne ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens, t.y. Å¡eima (sugyventiniai) susitarė statyti ir pastatė savo gyvenamÄ jį namÄ , savo žemės sklype.

Tik formaliai, S. S. noru bei ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens pritarimu, Å¡ie sandoriai buvo forminami ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens vardu (iÅ¡davus pilnÄ Ä¯galiojimÄ , netgi su teise parduoti ginčo turtÄ savo nuožiÅ«ra). 15.6. Atsakovės ir S. S. niekada nesiejo jokie paskolos teisiniai santykiai ir jokie pinigai (tariamai nurodyti ieÅ¡kovo pateiktuose skolos raÅ¡teliuose) atsakovei niekada nebuvo perduoti, kaip paskola. Tokių įrodymų neteikė ir ieÅ¡kovas. Be to, bet kokios piniginės prievolės, jeigu tokios ir egzistavo tarp atsakovės su S. S., yra (buvo) pasibaigę dar iki ieÅ¡kovui priimant S. S. palikimÄ , jų įvykdymų. 2016-06-28 kartu su S. S. prieÅ¡ įteisinant (įregistruojant vieÅ¡ame registre) ginčo namÄ (prieÅ¡ pateikiant dokumentus VÄ® Registrų centras), susitariant, jog užregistruos jį po ½ dalį (už S. S. nurodant ieÅ¡kovÄ ir trečiajį asmenį), ir kad vienas kitam nėra skolingi jokių sumų dėl minėtų statybų, t.y. jungtinės veiklos sutarties vykdymo. 15.7.

Atsakovė niekada nesutiko ir nebÅ«tų sutikusi su sÄ lyga, kad jai priklausant ½ žemės sklypo, priklausytų tik ¼ namo. Todėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai dėl namo dalių nustatymo yra visiÅ¡kai nepagrįsti. IeÅ¡kovai nepateikė jokių įrodymų, jog egzistuoja kažkoks susitarimas dėl tokių namo dalių nustatymo. Teismas sprendimu tinkamai įvertino įrodymus, ir pagrįstai Å¡ioje dalyje netenkino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio. 15.8. IeÅ¡kovui neįrodžius savo reikalavimų dėl jungtinės veiklos sutarties negaliojimo, paskolos priteisimo, dėl namo dalių, jo reikalavimai dėl tokio žemės sklypo bei namo atidalinimo bÅ«do, negali bÅ«ti sprendžiami (ir tenkinami), nes neatitinka faktinių aplinkybių. 15.9.

IeÅ¡kovo ieÅ¡kinio suma yra 37 118 EUR. Todėl nurodyta apeliacinio skundo suma 16 543 EUR yra neteisinga. IeÅ¡kovas jÄ mažina siekdamas iÅ¡vengti bylinėjimosi (žyminio mokesčio) iÅ¡laidų. IeÅ¡kovas visiÅ¡kai nepagrįstai savo reikalavimÄ dėl turto atidalinimo, priteisiant jam turtÄ natÅ«ra (atsakovei iÅ¡mokant kompensacijÄ ), laiko neturtiniu reikalavimu. IeÅ¡kovas siekia gauti (prisiteisti) turtÄ natÅ«ra (ir gauti jo daugiau), t.y. jo reikalavimas yra turtinis, kuris turi bÅ«ti apmokestintas žyminiu mokesčiu, pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p., tinkamai nustačius reikalavimo (ieÅ¡kinio) sumÄ . 15.10.

BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieÅ¡kovas nurodė (pripažino), jog ginčo turtas jam nereikalingas ir jis tai daro tik dėl anÅ«kės, siekdamas, jog ji gautų šį ginčo turtÄ . Tokie ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai įrodo (patvirtina), jog ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį pareiÅ¡kęs kito asmens (savo anÅ«kės) interesais ir jos naudai. ReiÅ¡kia, jis pats neturi teisinio suinteresuotumo, bei neturi jokio įgaliojimo (pavedimo) taip veikti procese, t. y. jį inicijuoti ir pan.. Todėl ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmestinas vien Å¡iuo pagrindu.

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas netenkinamas.

16. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Å iuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta. Dėl naujų įrodymų prijungimo 17. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2014 m. sausio 28 d. įsakymÄ Nr. A30-316 „Dėl adreso žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suteikimo Vilniaus miesto savivaldybėje“ ir 2001 m. pažymėjimÄ apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ Å¾emės sklypÄ ir teises į jį.

18. Pagal CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Susipažinus su ieškovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktais rašytiniais įrodymais bei atsižvelgiant į jų datas, matyti, jog šie rašytiniai įrodymai egzistavo bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu.

Vien ta aplinkybė, kad apeliantas raÅ¡ytinių įrodymų pateikimu į bylÄ , pradėjo rÅ«pintis po sprendimo priėmimo, nėra pagrindas jų priimti apeliacinės instancijos teisme. Dėl faktinių bylos aplinkybių 19. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas V. S. kartu su sutuoktine N. S. bei atsakove M. M. pagal 2010-05-12 pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2158-7, iÅ¡ K. Č. ir ir A. Č. įsigijo 0,0701 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., sodininkų bendrijoje „Medicinos darbuotojų“.

Pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad minėtÄ Å¾emės sklypÄ nuosavybės teise V. S., N. S. ir M. M. perka lygiomis dalimis po ½ dalį, t.y. ½ dalį bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyja V. S. ir N. S., o kitÄ Â½ dalį žemės sklypo asmeninės nuosavybės teise įgyja M. M.. Už perkamÄ Å¾emės sklypÄ V. S. bei N. S. bei atsakovė M. M. sumokėjo lygiomis dalimis – 13 500 Lt sumokėjo V. S. ir N. S. ir 13 500 Lt sumokėjo M. M.. 20. 2010-07-08 V. S. ir N. S. iÅ¡davė savo sÅ«nui S. S. įgaliojimÄ (notarinio registro Nr. 2350), kuriuo jie įgaliojo S. S. atstovauti ieÅ¡kovÄ bei trečiÄ jį asmenį visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, visuose reikaluose, susijusiuose su V.

S. ir N. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančia ½ dalimi 0,0701 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., naujomis statybomis, remontu, renovacija, rekonstrukcija, griovimu ir įteisinimu, tvarkyti visus susijusius dokumentus, Å¡iuo tikslu tvarkyti visÄ atitinkamÄ dokumentacijÄ , derinti projektÄ , susijusius su anksčiau paminėtų darbų atlikimu, gauti visus bÅ«tinus leidimus, įregistruoti pakeitimus valstybės įmonėje „Registrų centras“, įregistruoti visus pakeitimus visose įstaigose ir gauti apie tai liudijančius dokumentus, Å¡iuo tikslu atstovauti jiems Statybos inspekcijoje, Plėtros departamente, savivaldybėje, valstybės įmonėje „Registrų centras“ bei visose kitose Å¡iame įgaliojime neiÅ¡vardintose valstybinėse ir visuomeninėse įstaigose, įmonėse ir organizacijose, santykiuose su juridiniais ir fiziniais asmeninis, pateikti ir gauti visus reikiamus dokumentus, daryti jų vardu pareiÅ¡kimus, raÅ¡yti praÅ¡ymus, už juos pasiraÅ¡yti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su Å¡iuo pavedimu.

21. Byloje pateikta 2010-07-10 jungtinės veiklos sutartis, kurioje nurodyta, kad atsakovė M. M. su V. S. ir N. S. sudarė Jungtinės veiklos sutartį. Sutarties 3 skyriuje „Įgaliojimai bei susitarimai“ šalys susitarė įgalioti bendraturtę M. M. rūpintis statybos projekto bei kitų susijusių dokumentų ruošimu bei derinimu. Sutarties 8 skyriaus „Sutarties objekto (rezultato) dalybos“ 1 punkte nurodyta, kad visi bendraturčiai sutaria, kad šios sutarties objektas ir galutinis rezultatas yra naujo gyvenamojo būsto (namo) statybos bendrai priklausančiame sklype.

Pagal 8 skyriaus 2 punktÄ visi bendraturčiai supranta ir sutaria, kad visos teisės ir nuosavybė į iki sutarties turėtÄ turtÄ (bendrÄ sklypÄ ) sutarties vykdymo metu ir sutarčiai pasibaigus iÅ¡lieka nekintamos. Iki sutarties sudarymo turėtas turtas (bendras sklypas) ar jo dalis nekinta. 8 skyriaus 3 punkte nurodyta, kad naujai įgytas turtas (statomas gyvenamas bÅ«stas), gavus reikiamus dokumentus iÅ¡ reikiamų įstaigų apie statybų baigtumÄ 100 proc. ir suruoÅ¡us kadastrinių matavimų bylÄ bei kitus reikiamus dokumentus bus registruojamas valstybės įmonėje „Registrų centras“ kaip naujas įgytas/pastatytas turtas nuosavybės teise tokiomis dalimis – ½ dalis naujai įgyto turto teks M.

M. ir ½ dalis minėto turto teks V. S. ir N. S.. Dėl 2010-07-10 Jungtinės veiklos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia 22. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, tiesiog pakartotinai iÅ¡dėstė savo nuomonę ir argumentus, kurie jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo ir dėl jų iÅ¡samiai pasisakyta. Apeliantas, skųsdamas teismo sprendimÄ , nenurodė, kokias materialinės ar proceso teisės normas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino pirmosios instancijos teismas ir kokios aplinkybės bÅ«tų pagrindu naikinti skundžiamÄ sprendimÄ .

Dėl aplinkybės, jog jungtinės veiklos sutartyje parašas yra ne S. S., teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas neįrodė. Kad jungtinės veiklos sutartis yra suklastota ir kad S. S. nebuvo išreiškęs valios sudaryti ginčo jungtinės veiklos sutartį ir jos nesudarė, tokių byloje įrodymų nėra.

23. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog sutarties šalys buvo susitarusios dėl jungtinės veiklos vykdymo ir sudarė ginčo jungtinės veiklos sutartį. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje paskyrė rašysenos ekspertizę S. S. parašo autentiškumui jungtinės veiklos sutartyje nustatyti. Lietuvos teismo ekspertizės centro Dokumentų skyriaus ekspertės pateikė išvadas, kad negalima nustatyti, ar 2010-07-10 Jungtinės veiklos sutarties 3 lapo apačioje ties išspausdintu įrašu „Įgaliotas S. S.“ pasirašė S. S., dėl akto tiriamoje dalyje nurodytų priežasčių“.

Taip pat ekspertės nurodė, kad negalima nustatyti, ar 2010-07-10 Jungtinės veiklos sutarties 3 lapo apačioje ties išspausdintu įrašu „Įgaliotas S. S.“ pasirašė M. M., ar kitas asmuo“. Taigi, rašysenos ekspertams neatsakius vienareikšmiškai į klausimus, kas konkrečiai pasirašė jungtinės veiklos sutartyje, teismas, neturėdamas specialių žinių, parašo autentiškumui nustatyti, to taip pat negali padaryti vien vizualiai vertindamas šalių teikiamus dokumentus ir parašus.

24. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad V. S. ir N. S. 2016-12-20 kreipėsi į Vilniaus miesto 2 policijos komisariatÄ dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135, 144, 182, 183, 189 ir 228 straipsniuose. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus turėjo 2017-01-25 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 1-ojo skyriaus prokurorė 2017-04-26 nutarimu netenkino V. S. praÅ¡ymo atnaujinti skundo padavimo terminÄ ir V. S. skundÄ paliko nenagrinėtÄ . Prokurorė nutarime nurodė, kad pareiÅ¡kimo patikslinimo metu nebuvo nustatyta objektyvių duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad apgaule bÅ«tų užvaldytas svetimas turtas ar buvo suklastoti dokumentai.

25. Byloje taip pat pateikta pakankamai duomenų, kad 2010 metais adresas, (duomenys neskelbtini), Vilniuje egzistavo ir buvo naudojamas sutarčių sudarymui. 2016-06-28, veikdamas pagal minėtÄ Ä¯galiojimÄ S. S. pateikė praÅ¡ymÄ valstybės įmonei „Registrų centras“ įregistruoti bendra jungtine sutuoktinių V. S. ir N. S. nuosavybe ½ dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje. VÄ® Registrų centras savo atsiliepime į ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį nurodė, kad M. M. bei V. S. ir N. S. įgalioto asmens S. S. pasiraÅ¡yta 2010-07-10 jungtinės veiklos sutartis VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo darbuotojui buvo pateikta V.

S. ir N. S. įgalioto asmens S. S. bei M. M. 2016-06-28 praÅ¡ymų ir su Å¡iais praÅ¡ymais pateiktų dokumentų nagrinėjimo metu. IÅ¡ AB Rytų skirstomųjų tinklų elektros tinklo nuosavybės ribų akto matyti, kad Å¡is aktas parengtas 2010 m., tačiau jame adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Apelianto pateikti 2010-03-30 avansinis susitarimas dėl žemės sklypo pirkimo, pasiraÅ¡ytas paties S. S., kuriame nurodytas adresas (duomenys neskelbtini). S. S. 2012-11-02 nuolatinio Lietuvos gyventojo praÅ¡ymas įregistruoti į mokesčių mokėtojų registrÄ , kuriame nurodytas adresas (duomenys neskelbtini). 2012-10-26 BÅ«sto draudimo liudijimas, kuriame nurodytas adresas (duomenys neskelbtini).

Taigi, jei sutikti su apelianto logika, kad jungtinės veiklos sutartis yra suklastota, nes joje adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), Vilniuje 2010 m. neegzistavo, tuomet reikėtų laikyti ir visus apelianto pateiktus rašytinius įrodymus, kuriuose nurodytas tas pats (duomenys neskelbtini) adresas iki 2014 metų, suklastotais.

26. Byloje taip pat pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai tvirtina, kad atsakovė yra pasiraÅ¡iusi 2007-10-04 UAB „Alstuba“ Rangos darbų sutartį Nr. MM-1 dėl gyvenamojo namo sienų, gegnių, grindų gulekÅ¡nių bei lubų sijų darbų atlikimo. Atsakovės 2010-12-22 mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ji pervedė UAB „Alstuba“ 14 000 Lt avanso, 2011-05-12 nurodymu – 10 000 Lt, 2011-08-10 nurodymu – 10 000 Lt ir 2011-08-19 nurodymu – 5 000 Lt. Taip pat atsakovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ji sumokėjo 3 535,65 Lt už plėvelę ir vatÄ , skirtÄ namui, taip pat 5 139,89 Lt iÅ¡laidas, 671 Lt iÅ¡laidas už namo draudimÄ .

Nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jungtinės veiklos sutartis buvo vykdoma, pati atsakovė piniginėmis lėšomis prisidėjo prie namo statybos, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad atsakovė sutartį suklastojo siekdama pasisavinti 1/2 dalį pastatyto namo. Atsižvelgiant į tai, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu apelianto ir kitas apeliacinio skundo argumentas, kad šalys buvo sudarę ne rašytinę jungtinės veiklos sutartį, kuri įregistruota VĮ Registrų centras, o žodinę jungtinės veiklos sutartį, kurios pagrindu visiems sutarties dalyviai (apeliantas, trečiasis asmuo, S. S. ir atsakovė) turėjo teisę į ¼ statomo namo.

Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, be apelianto žodinių paaiÅ¡kinimų byloje nėra duomenų patvirtinančių apie tokios žodinės sutarties sudarymÄ ir vykdymÄ .

27. Apeliantas taip pat nurodo, kad 2010-07-10 jungtinės veiklos sutartis yra ne tik suklastota, bet jÄ pasirašė neįgaliotas asmuo, nes 2010-07-08 V. S. ir N. S. iÅ¡duotas savo sÅ«nui S. S. įgaliojimas (notarinio registro Nr. 2350) nesuteikė teisės S. S. atstovauti V. S. ir N. S. sudarant sutartis su fiziniais asmenimis. Apelianto nuomone, kadangi 2010-07-10 jungtinės veiklos sutartį pasirašė neįgaliotas asmuo, o Å¡io sandorio vėliau nepatvirtino V. S. ir N. S., todėl jis yra negaliojantis.

28. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame Å¡alių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylÄ pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu Å¡alys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, turinčius reikÅ¡mės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikÅ¡tus reikalavimus. Jeigu Å¡alys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundÄ grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis).

Tokiu teisiniu reglamentavimu iÅ¡ esmės siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, jog apeliantas pirmosios instancijos teisme prašė pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu CK 1.80 str. pagrindu, t.y kaip prieÅ¡taraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms. Šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ grindė, tuo, kad sutartį atsakovė suklastojo.

Taigi, sutiktina su atsakove, kad apeliantas apeliacinės instancijos teisme ginčija jungtinės veiklos sutartį CK 1.92 str. normos pagrindu, kaip nuginčijamÄ sandorį, nors tokiu pagrindu sandorio neginčijo pirmosios instancijos teisme. Remiantis CPK 314 str. Å¡ie argumentai nenagrinėtini ir apeliacinės instancijos teisme.

29. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir objektyviai iÅ¡analizavęs visus byloje surinktus įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus dėl jų atliktų įnašų namo statybai, įvertinęs raÅ¡ysenos ekspertų iÅ¡vadas, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų iÅ¡vadas dėl jungtinės veiklos sutarties esančių parašų autentiÅ¡kumo ir ginčo Å¡alių parodymų nuoseklumÄ , priėmė teisėtÄ ir teisingÄ sprendimÄ pripažinti jungtinės veiklos sutarties faktinį egzistavimÄ .

Dėl paskolinių santykių 30. Apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė du raÅ¡telius, pavadintus „vekselis“, kuriuos pasirašė atsakovė ir prašė jų pagrindu priteisti apeliantui skolÄ . Apelianto teigimu, atsakovę ir jos sugyventinį S. S. siejo paskoliniai santykiai, nes skolos raÅ¡teliuose yra aiÅ¡kiai nurodytas skolos dydis ir atsakovės įsipareigojimas grÄ Å¾inti skolÄ , patvirtinant, kad atsakovė yra skolinga skolos raÅ¡teliuose nurodytÄ sumÄ . Pasak apelianto, pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai konstatavo, kad abiejuose raÅ¡teliuose nėra esminio elemento – M.

M. įsipareigojimo grÄ Å¾inti juose nurodytas sumas, nors, kaip jau minėta, žodis „skolinga“ savaime ir vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina paskolos gavimÄ ir kartu įsipareigojimÄ grÄ Å¾inti skolÄ .

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek raÅ¡ytinei paskolos sutarčiai, tiek ir raÅ¡ytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatÅ«s reikalavimai – jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimÄ . Paprastai Å¡iuose dokumentuose turėtų bÅ«ti atskirai, padarant atitinkamÄ Ä¯raÅ¡Ä , užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pvz., ,,pinigus gavau“, ,,Å¡i sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“ ir pan.), nes tai sudaro prielaidas sutarties Å¡alims iÅ¡vengti su tuo susijusių ginčų ateityje.

Taip pat kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylose dėl paskolos grÄ Å¾inimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įraÅ¡ytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatymo. Å alių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi bÅ«ti aiÅ¡kinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įraÅ¡as apie pinigų ar daikto perdavimÄ . Sprendžiant klausimÄ apie paskolos sutarties sudarymÄ , jos dalyko perdavimÄ reikÅ¡mingas sutarties lingvistinis aiÅ¡kinimas, pavartota terminija, gramatinės raiÅ¡kos formos, taip pat reikÅ¡mingos sutarties sÄ lygos dėl skolos grÄ Å¾inimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus ar daiktÄ , reikÅ¡mingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininkÄ , įraÅ¡ai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymÄ (grÄ Å¾inimas dalimis, palÅ«kanų mokėjimas, derybos dėl grÄ Å¾inimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo bÅ«dų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016, 31 punktas).

32. Taigi, net jei paskolos dalyko perdavimo faktas aiÅ¡kiai žodžiais tiesiogiai sutarties tekste ir nėra užfiksuotas, jis gali bÅ«ti nustatomas teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK6.193–6.195 straipsniuose, aiÅ¡kinant raÅ¡ytinės sutarties arba raÅ¡ytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sÄ lygas, vertinant juose pavartotus terminus, gramatinės iÅ¡raiÅ¡kos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016, 26 punktas).

Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kuriÄ kitÄ aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iÅ¡ jų viseto padaręs iÅ¡vadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016, 31 punktas).

33. Nagrinėjamu atveju raÅ¡teliuose žodžiai „skolinga“ nėra pakankami iÅ¡vadai padaryti, kad egzistuoja kokia nors atsakovės skola S. S., o po jo mirties paveldėjimo pagrindu apeliantui. Pažymėtina, kad vienas raÅ¡telis pasiraÅ¡ytas 2013-01-16, o kitas yra be datos. Skolos grÄ Å¾inimo data raÅ¡teliuose nenurodyta. Kaip pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, abiejuose raÅ¡teliuose nurodyta, kad M. M. yra skolinga už namo statybÄ , t.y. M. M. iÅ¡ esmės su S. S. siejo santykiai dėl gyvenamojo namo statybos pagal Jungtinės veiklos sutartį.

Kadangi jungtinės veiklos rezultatas buvo pasiektas – gyvenamasis namas pastatytas, labai tikėtina, kad Å¡alys, kaip ir buvo susitarę lygiomis dalimis dalyvavo namo statyboje. Nurodytus argumentus patvirtina S. S. ir atsakovės 2011-05-24 susitarimas, kuriame jie sutarė, kad „namo statyboje dalyvaujame abu kartu ir lygiomis finansinėmis dalimis“ ir nurodomos medžiagos bei sumos, kuris iÅ¡ sugyventiniu planuoja kÄ pirkti. Kaip jau minėta byloje pakankamai pateikta raÅ¡ytinių įrodymų (Å¡ios nutarties 24 punktas), kad atsakovė po nurodyto susitarimo yra nupirkusi medžiagų, reikalingų namo statybai.

Be to, byloje nėra duomenų apie S. S. finansines galimybes perduoti atsakovės nuosavybėn paskolos dalykÄ , reikalavimÄ atsakovei grÄ Å¾inti skolÄ ar kreipimÄ si į teismÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo teismine tvarka nuo 2013 m. iki 2016 m. t. y. S. S. mirties. Tuo tarpu atsakovė nurodė, kad S. S. piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimais ir smurtaudamas reikalaudavo pasiraÅ¡yti tokio turinio raÅ¡telius. Atsakovė, siekdama save apsaugoti, nurodė juose savo neteisingÄ asmens kodÄ , pavardę, valiutÄ â€žlatus“, kitus klaidingus duomenis.

PastarÄ sias aplinkybes patvirtina administracinėje byloje Nr. A2.2-5986-88/2013, kurioje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Ikiteisminis tyrimas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės 2013-08-27 nutarimu nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Nutarime taip pat nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl to, kad 2013-04-11 bÅ«damas apsvaigęs, kilus konfliktui sugyventinę M. M. stumdė, tampė už plaukų ir su kumščiu trenkė jai du kartus į veidÄ , po to trenkė su ranka jai į rankÄ ir į kojÄ , tuo sukeldamas M.

M. fizinį skausmÄ . Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytÄ pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, jog apeliantas atsakovės prievolės sumokėti apeliantui kaip S. S. įpėdiniui skolÄ neįrodė, tuo tarpu atsakovė pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, pagrindžiančius tai, kad raÅ¡teliuose nurodyti žodžiai „skolinga“ neatitiko tikrovės. Tuo labiau, kad į bylÄ pateiktas apelianto ir atsakovės 2016-06-28 susitarimas, kuriame jie savo paraÅ¡ais patvirtino, kad vienas kitam neskolingi, o namas bus registruojamas lygiomis dalimis.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepagrįstai reikalauja priteisti jam skolÄ pateiktų raÅ¡telių pagrindu. Dėl namo dalių nustatymo ir atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės 34. Apeliantas taip pat praÅ¡o atidalinti jam ¼ dalį ir jungtinės nuosavybės teisės ½ dalį ginčo namo ir ½ dalį žemės sklypo, kuris Å¡iuo metu lygiomis dalimis priklauso apeliantui ir atsakovei. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡is reikalavimas yra iÅ¡vestinis, t.y. jis galėtų bÅ«ti nagrinėjamas tik tuo atveju, jei Å¡alims pagal apelianto nurodomÄ jungtinės veiklos žodinę sutartį bÅ«tų nustatyta kita gyvenamojo namo nuosavybės teisės dalis.

Netenkinus Å¡io reikalavimo, netenkinamas ir apelianto reikalavimas padalinti namÄ apelianto nurodomu bÅ«du, t .y. atsakovei priteisiant ¼ namo ir ½ žemės sklypo dalį, atsakovei iÅ¡mokant kompensacijÄ . Dėl atsakovės atsiliepime nurodytų argumentų 35. Atsakovė nurodo, kad apeliantas sumokėjo per mažai žyminio mokesčio už paduotÄ apeliacinį skundÄ , todėl bÅ«tina nustatyti apeliacinio skundo trÅ«kumus. Po atsakovės atsiliepimo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-08-02 nutartimi nustatė apeliantui terminÄ sumokėti trÅ«kstamÄ 208,50 Eur žyminį mokestį ir apeliantas jį sumokėjo.

Atsižvelgiant į tai, žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ yra sumokėtas teisingai.

36. Atsakovė taip pat nurodo, kad apeliantas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad ginčo turtas jam nereikalingas ir viskÄ daro dėl anÅ«kės, siekdamas, jog ji gautų šį ginčo turtÄ . Atsakovės nuomone, apeliantas neturi teisinio suinteresuotumo, bei neturi jokio įgaliojimo (pavedimo) taip veikti procese, apeliacinis skundas atmestinas vien Å¡iuo pagrindu. Teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka.

37. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Suinteresuotumas – tai savarankiÅ¡kas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismÄ nereiÅ¡kia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiÅ¡kia galimybę kreiptis į teismÄ dėl to, jog bÅ«tų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2000; 2003 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2003; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).

38. Byloje nustatyta, kad apeliantas yra su atsakove bendraturčiai. Apeliantas per jo įgaliotÄ asmenį sÅ«nų yra pasirašę jungtinės veiklos sutartį. Be to, apeliantas yra savo sÅ«naus įpėdinis ir ginčijo jo su atsakove pasiraÅ¡ytÄ jungtinės veiklos sutartį. Tuo atveju, jei bÅ«tų Å¡ioje byloje patenkinti reikalavimai, ne apelianto anÅ«kei, o apeliantui nuosavybės teise priklausytu ¾ gyvenamojo namo dalys vietoje ½ ir visas žemės sklypas. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas turi suinteresuotumÄ Å¡ia byla.

Dėl procesinės bylos baigties 39. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iÅ¡ esmės pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 40. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 str. 1 d.).

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ patyrė 850 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus atmesti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , Å¡ios iÅ¡laidos atsakovei priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 93 str. 1 d.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš ieškovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 850 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Virginijus Kairevičius Rita Kisielienė Danutė Kutrienė