2020-09-30 Nr. AB-18169-3-62-3-02030-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1657-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02030-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. R. (M. R.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. R. (M. R.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. R. (M. R.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, (toliau – ir atsakovas) 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2017 m. birželio mėnesio iki 2018 m. gegužės mėnesio buvo laikomas Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN, atsakovo atstovas) nežmoniškomis sąlygomis, kadangi gyvenamojoje patalpoje nuo drėgmės sienos ir lubos buvo pažeistos pelėsio, grybelio, langų rėmai supuvę, nesandarūs, su plyšiais, todėl žiemą būdavo šalta, nuo lubų ir sienų byrėdavo dažai, tinkas, elektros instaliacija buvo netinkama. Sanitariniuose mazguose pažeistas vamzdynas, todėl telkšodavo balos. Tiekiamas geriamas vanduo buvo purvinas dėl vandentiekio vamzdyno korozijos. Sanitariniame mazge unitazai tinkamai neatitverti vieni nuo kitų, stigo privatumo. Nebuvo pakankamai unitazų, pisuarų, prausykloje nėra praustuvių kojoms plauti. Pastatas yra avarinės būklės. Dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (veikimo ar neveikimo) pareiškėjas patyrė nepatogumus.

3. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pareiškėjui Alytaus PN gyvenamosiose patalpose buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko pataisos namuose, t. y. įstaigoje, kuri nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Bendrabučio tipo patalpose nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūno, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, sportuoti pataisos namų teritorijoje. Pagal teisinį reglamentavimą nuteistieji patys valo patalpas, todėl pareiškėjo argumentas, kad patalpose buvo pelėsio patvirtina faktą, jog nuteistieji tinkamai nevykdė jiems priskirtų pareigų. Pareiškėjas nesikreipė į Alytaus PN administraciją su nusiskundimais dėl netinkamų kalinimo sąlygų arba su prašymu perkelti jį į kitas gyvenamąsias patalpas. Alytaus PN atskirame lokaliniame sektoriuje esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą atitinkančią higienos normas visuose pataisos namuose. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojami atidarius langus. Alytaus PN 2 bendrabutis pripažintas ne avarinės, o tik blogos būklės pastatu.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikti patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodyti, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo M. R. skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Alytaus PN atvyko 2017 m. birželio 27 d., o išvyko 2018 m. gegužės 29 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

8. Teismas, analizuodamas pareiškėjo argumentus dėl blogos Alytaus PN 2 bendrabutyje esančių patalpų būklės, aptarė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, (toliau – ir HN 134:2015) 12–13 punktus, vertino byloje esantį 2008 m. vasario 27 d. Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos Pripažinimo avariniu aktą (toliau – ir Aktas) ir darė išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl 2 bendrabučio, o tuo pačiu ir ginčo gyvenamosios patalpos blogos būklės, taip pat pagrindžia pareiškėjo nurodytus blogos patalpų būklės jam sukeltus nepatogumus (netvarkingi langai, elektros instaliacija, nuo sienų ir lubų krito tinkas, pažeistas vamzdynas).

9. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su patalpose buvusia drėgme ir pelėsiu, teismas aptarė HN 134:2015 17 bei 39 punktus, analizavo atsakovo atstovo atsiliepimą į skundą, kuriame pažymėta, kad Alytaus PN gyvenamosios patalpos vėdinamos per atidaromus langus. Teismas nenustatė pagrindo netikėti tokiais atsakovo atstovo teikiamais duomenimis, todėl jais rėmėsi. Teismas vertino, kad toks patalpų vėdinimo būdas, kuris leidžia pašalinti susikaupusį drėgmės perteklių ir taip užkirsti kelią pelėsiui, atitinka HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Spręsdamas dėl pareiškėjo argumentų apie patalpose besiveisiantį pelėsį, teismas vadovavosi HN 134:2015 37 punktu, pažymėjo, kad švarios ir tvarkingos aplinkos palaikymas priklauso nuo nuteistųjų, įskaitant ir patį pareiškėją, valingos veiklos. Teismas vertino, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamus langus ir taip pašalinti drėgmės perteklių patalpose, susitvarkyti savo gyvenamąsias patalpas. Teismas pareiškėjo argumentus dėl netinkamo patalpų vėdinimo, nešvarių patalpų dėl jose besiveisiančio pelėsio atmetė.

10. Dėl oro temperatūros gyvenamosiose patalpose teismas analizavo HN 134:2015 16 punktą ir nustatė, kad atsakovo atstovas nepateikė teismui duomenų apie oro temperatūrą patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu pareiškėjas atliko bausmę, tačiau nurodė, jog Alytaus PN vadovaujasi HN 134:2015 ir šiltuoju metų periodu užtikrino 18°C–28°C, šaltuoju metų periodu 18°C–22°C. Teismas nenustatė pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais paaiškinimais apie gyvenamųjų patalpų oro temperatūros atitiktį nustatytiems reikalavimams, todėl jais rėmėsi. Byloje nepateikta įrodymų apie ginčo laikotarpiu atliktus Alytaus PN patalpų patikrinimus. Teismas nenustatė, jog pareiškėjas būtų kreipęsis dėl galbūt neužtikrinamos ventiliacijos, oro temperatūros sąlygų ir kad pagal jo skundus būtų atlikti patikrinimai, jų rezultatus užfiksuojant nustatytos formos patikrinimo aktuose. Teismas vertino, kad pareiškėjo teiginiai apie neužtikrinamą oro temperatūrą yra deklaratyvūs ir nekonkretizuoti.

11. Dėl privatumo neužtikrinimo sanitariniame mazge teismas aptarė Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, pagal kurią privatumas naudojantis tualetu tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo, vertino pareiškėjo teiginį, jog tualetuose jam trūko privatumo, kadangi buvo įrengtos tik simbolinės sienelės, atsakovo atstovo atsiliepimą į skundą, kuriame nurodyta, jog sanitariniai mazgai yra atskirti nuo miegamųjų, tualetai tarpusavyje atskirti sienelėmis ne mažesnėmis kaip 1,5 m aukščio, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas, gavęs atsiliepimą į skundą, nepateikė teismui rašytinių prieštaravimų, jog tualetai atskirti dalinėmis pertvaromis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Nepaisant to, kad pareiškėjui galėjo būti suteiktas nevisiškas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, priešingai nei kamerų atveju, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant EŽTT paprastai konstatuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje. Atsižvelgęs į tai, kad unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas, vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, teismas sprendė, jog yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui.

12. Dėl pareiškėjo nusiskundimų, kad nebuvo pakankamai unitazų, pisuarų, prausykloje nėra praustuvių kojoms plauti, teismas vadovavosi Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“, (toliau – ir Aprūpinimo baldais normos) nuostatomis, pagal kurias 1 praustuvė, 1 klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras skiriamas ne daugiau kaip 15 asmenų ir klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m, analizavo atsakovo atstovo pateiktus duomenis ir nustatė, jog atsakovo atstovas konkrečių duomenų, kiek buvo įrengta sanitarinių įrenginių, nepateikė. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovui nesugebėjus paneigti pareiškėjo argumentų, susijusių su nuteistųjų aprūpinimu sanitariniais įrenginiais, minėtas aplinkybes teismas laikė nustatytomis.

13. Teismas nurodė, kad Aprūpinimo baldais normose nėra nustatyta, kad prausykloje turi būti įrengta praustuvė kojoms plauti. Nors pareiškėjas teigė, kad tiekiamas vanduo būdavo purvinas, rudos spalvos, jautėsi blogas kvapas, nes visa tai susiję su vandentiekio vamzdyno korozija, teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas nurodė, jog tiekiamo vandens kokybė yra gera, niekas iš nuteistųjų dėl vandens kokybės ginčo laikotarpiu nėra skundęsis. Teismas atkreipė dėmesį, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galbūt neteisėtas veikas, kadangi turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismas vertino, jog pareiškėjas tik deklaratyviai konstatavo savo nuomonę apie tiekiamo vandens kokybę, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas darė išvadą, jog pareiškėjas dėl šios skundo dalies neįrodė kaltų atsakovo atstovo pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.

14. Teismas nustatė, kad likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl detaliau jų nedėstė ir neanalizavo. Iš į bylą pateikto Medicininių dokumentų išrašo / siuntimo teismas nustatė, kad nėra jokių įrašų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas darė išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikė pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III. 15. Pareiškėjas M. R. apeliaciniame skunde dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 27 d. sprendimo prašo pripažinti ne tik teismo nustatytus pažeidimus, bet ir tai, kad Alytaus PN pastatas yra avarinės būklės, pažeidimus dėl pelėsio ir grybelio gyvenamosiose patalpose, pažeidimus dėl privatumo neužtikrinimo sanitariniame mazge bei priteisti pareiškėjo prašomą 10 000 Eur neturtinę žalą.

16. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimas yra naikintinas, nes teismas tinkamai neįvertino byloje esančio Akto bei jame nustatytų Alytaus PN 2 bendrabučio pažeidimų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nuo Akto surašymo iki 2017 metų praėjo 9 metai ir pastatas dar labiau fiziškai susidėvėjo, jo būklė tapo dar blogesnė, todėl drėgmė, pelėsis, atplyšę betono lopai atsirado gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose ne dėl jose gyvenančių asmenų netinkamo patalpų prižiūrėjimo ar netinkamo vėdinimo, o dėl kiauro stogo, pažeistų lauko sienų, supuvusių langų, pažeisto vamzdyno.

17. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neįvertino, jog jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, nes nors ir buvo sumontuotos pertvaros, jos neužtikrina privatumo. Pareiškėjas teigia, jog nors ir buvo sanitarinis mazgas atskiroje patalpoje, bet gamtinius reikalus atlikti tekdavo matant kitiems, kurie naudojasi tuo metu sanitarine patalpa, o sumontuotos pertvaros neužtikrina privatumo nei nuo pareigūnų, nei nuo nuteistųjų, kai jie užeina į sanitarinio mazgo patalpą.

18. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas neįvertino aplinkybių, jog sanitariniame mazge trūko klozetų ir pisuarų, nes 3 būrys neturėjo sanitarinio mazgo, o galėjo naudotis sanitariniais mazgais, kurie buvo sumontuoti koridoriaus gale kartu su 7 ir 21 būrio nuteistaisiais. 3, 7 ir 21 būriai sudaro 144 nuteistuosius, o kiekvienas sanitarinis mazgas turi 4 klozetus ir 4 pisuarus, t. y. 144 nuteistieji naudojosi 8 klozetais ir 8 pisuarais, o tai mažiau nei nustatyta higienos normose.

19. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Jo teiginiai apie neva padarytą žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

21. Atsakovo atstovas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir teigia, jog bylose dėl valstybės institucijų ar pareigūnų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos, žalą (nuostolius) privalo įrodyti pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų pareiškėjo laikymo sąlygų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjo M. R. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestas, pagrįstumas ir teisėtumas.

23. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog Alytaus PN 2 bendrabučio gyvenamosios patalpos buvo blogos būklės, nebuvo įrengta pakankamai sanitarinių įrenginių, pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumus (neturtinę žalą). Kitos pareiškėjo pretenzijos dėl netinkamų kalinimo sąlygų nepripažintos pagrįstomis ir įrodytomis, netenkintas pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o pripažinta, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo skundas turėjo būti tenkintas ir jam priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Pareiškėjas prašo pripažinti, kad pastatas yra avarinės būklės, yra pelėsių ir grybelių gyvenamosiose patalpose, taip pat pripažinti privatumo neužtikrinimą sanitariniame mazge, klozetų trūkumą sanitariniame mazge.

25. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Iš apeliacinio skundo argumentų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant pareiškėjo kalinimo sąlygas.

27. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).

28. Įvertinus šioje byloje apeliacinės instancijos teismui bylos šalių išsakytus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, byloje pateiktus įrodymus, kuriais buvo grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, darytina išvada, kad priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą buvo laikomasi ABTĮ 56 straipsnio reikalavimų.

29. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog trūko sanitarinių įrenginių, todėl nėra suprantama, dėl kokių priežasčių pareiškėjas dar kartą prašo pripažinti tokio pobūdžio pažeidimą. Pareiškėjo teiginiai, kad pastatas turėjo būti pripažintas avariniu, nepripažintini pagrįstais, nes pareiškėjas nenurodo byloje jokių įrodymų, kurie patvirtintų šiuos argumentus. Iš byloje pateikto 2008 m. vasario 27 d. Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos Pripažinimo avariniu akto matyti, jog atlikus 2 bendrabučio apžiūrą, jo būklė pripažinta ne avarine, o bloga. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog Alytaus PN 2 bendrabutis ir jo gyvenamosios patalpos yra blogos būklės.

30. Nagrinėjant pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, jog buvo pelėsiai ir grybelis gyvenamosiose patalpose, atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra konkrečių įrodymų, jog gyvenamosiose patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas, buvo pelėsių ir grybelių. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentacija, kad Alytaus PN gyvenamosios patalpos vėdinamos per atidaromus langus, o toks patalpų vėdinimo būdas, kuris leidžia pašalinti susikaupusį drėgmės perteklių ir taip užkirsti kelią pelėsiui veistis, atitinka HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, padaryta išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamo patalpų vėdinimo, nešvarių patalpų dėl jose besiveisiančio pelėsio yra deklaratyvūs ir nepagrįsti bylos duomenimis. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose.

31. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, kad tualetuose jam trūko privatumo, kadangi buvo įrengtos tik simbolinės sienelės, nustatė, kad sanitariniai mazgai yra atskirti nuo miegamųjų, tualetai tarpusavyje atskirti sienelėmis ne mažesnėmis kaip 1,5 metro aukščio, be to, pats pareiškėjas skunde nurodė, jog tualetuose buvo įrengtos pertvaros. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, tai, kad pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, padarė išvadą, jog pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti.

32. Teisėjų kolegija su tokia išvada sutinka, nes Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktas, numatantis sanitarinio mazgo įrengimo reikalavimus (tarp jų ir reikalavimą įrengti ne žemesnę kaip 1,5 m aukščio pertvarą), reglamentuoja būtent kamerų tipo patalpų įrengimą, o ne, kaip šiuo atveju, pataisos namų gyvenamųjų patalpų, kuriose nėra įrengiama sanitarinio mazgo zona, įrengimą. Pirmosios instancijos teismo išvadą patirtina ir teismų praktika (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1929-520/2018; 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3447-968/2020; kt.).

33. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimo priteisti jam 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagristų argumentų, dėl kurių nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu jo teisių gynimo būdu.

34. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus.

35. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.). Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija, t. y. neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas.

36. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; kt.).

37. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

38. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti pažeidimai pareiškėjui sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Byloje nėra duomenų apie nustatytų pažeidimų įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, taip pat įrodymų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Alytaus PN pareigūnams, įstaigos administracijai būtų teikęs skundus (prašymus), jog Alytaus PN būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir nustatė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. R. (M. R.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė