c2bcbff6-e02d-486c-8be0-1d72dec614ae · Vilniaus apygardos teismas

? Byla Nr. 1S-52-468-2020 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.4.3; 2.14.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. vasario 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Larisos Fedotovos skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-22 nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-494-1096/2020, kurioje N. B. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 3 dalį, 229 straipsnį, perduota prokurorei nutartyje nurodytiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimams paÅ¡alinti, nustatant 3 mėnesių terminÄ , jį skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, n u s t a t ė :

1. Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo perduotas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Larisos Fedotovos suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas kartu su baudžiamÄ ja byla Nr. 1-494-1096/2020, kurioje N. B. kaltinama pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, 229 straipsnį.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-01-22 nutartimi baudžiamÄ jÄ bylÄ perdavė Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorei trÅ«kumams paÅ¡alinti. Teismas konstatavo, kad pateiktame kaltinamajame akte nėra atskleista, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu N. B. padarė jai inkriminuojamÄ neatsargų gyvybės atėmimÄ , tik iÅ¡vardinti teisės aktai, kuriuos kaltinamoji galimai pažeidė, todėl suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas negali bÅ«ti pripažintas atitinkančiu BPK 219 straipsnio reikalavimus ir jame nustatyti trÅ«kumai negali bÅ«ti iÅ¡taisyti bylÄ nagrinėjant teisme.

3. Skunde Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-22 nutartį panaikinti. 3.1. Nurodo, kad ne bet koks kaltinamojo akto trÅ«kumas yra pagrindas grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui, o tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo bylÄ nagrinėti teisme. Prokurorės vertinimu, kaltinamajame akte N. B. galimai padarytų nusikalstamų veikų apraÅ¡ymas atitinka kaltinamajam aktui keliamus reikalavimus – jame nurodyta galimai padarytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai, įvardinti norminiai teisės aktai, kurie yra pažeisti.

Pateiktas kaltinamasis aktas atitinka BK 229 straipsnio ir BK 132 straipsnio 3 dalies dispozicijas bei BPK 219 straipsnio reikalavimus. 3.2. Prokurorė nesutinka su teismo reikalavimu kaltinamajame akte atskleisti priežastinį ryšį tarp N. B. veiksmų ir kilusių padarinių. Pažymi, kad priežastinis ryÅ¡ys yra objektyvusis nusikalstamos veikos požymis, įrodinėtinas tiriant ir nagrinėjant bylÄ teisme, tai yra įrodymų vertinimas. Teismas, atlikęs įrodymų tyrimÄ byloje ir padaręs iÅ¡vadÄ apie priežastinio ryÅ¡io tarp N. B. veiksmų ir kilusių padarinių nebuvimÄ , turėtų priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 3.3.

Pažymi, kad teismui manant, jog pateiktas kaltinamasis aktas yra netikslus, jis turi imtis aktyvių veiksmų, pats koreguoti kaltinimÄ , prireikus tirti naujus įrodymus, o ne apsiriboti ikiteisminio tyrimo metu pasiektų rezultatų įvertinimu. Nurodo, kad pagal BPK 256 straipsnį, prokuroras gali ir teisiamajame posėdyje papildyti kaltinimÄ ar pateikti naujÄ , priklausomai nuo bylos aplinkybių. Stabdant bylos nagrinėjimÄ teisme baudžiamasis procesas bÅ«tų vilkinamas tuo pažeidžiant bylos dalyvių teises.

4. Atsiliepimas į skundÄ negautas. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės skundas tenkinamas.

5. Perduoti bylÄ prokurorui teismas gali bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje (BPK 234 straipsnio 2 dalis, 3 dalis) arba bylos nagrinėjimo teisme metu (BPK 254 straipsnio 3 dalis).

6. BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylÄ .

7. Pažymėtina, kad ne bet koks kaltinamojo akto trÅ«kumas yra pagrindas grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui. Byla prokurorui perduodama esant bÅ«tinų sÄ lygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys iÅ¡ esmės turi neatitikti BPK 219 straipsnyje nurodytų Å¡io procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, antra, kaltinamojo akto trÅ«kumai turi bÅ«ti tokie, kurių nebÅ«tų galima iÅ¡taisyti nagrinėjant bylÄ teisme, ir trečia, kaltinamojo akto trÅ«kumai turi trukdyti teismui nagrinėti bylÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-699/2019).

8. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius: veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2014; Nr. 2K-254/2013, 2K-132-511/2019).

9. Apylinkės teismas, įvertinęs prokurorės perduotÄ kaltinamÄ jį aktÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad N. B. pareikÅ¡tas kaltinimas nėra tikslus ir aiÅ¡kus, nėra konkrečiai suformuluotas, neatskleista, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu kaltinamoji padarė jai inkriminuojamus nusikaltimus. Å is trÅ«kumas, teismo vertinimu, pripažintinas esminiu, trukdančiu teismui nagrinėti pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ ir kaltinamajai gintis.

10. Susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismo nutartyje nurodytos aplinkybės negali bÅ«ti pripažintos esminiais kaltinamojo akto trÅ«kumais, sudarančiais pagrindÄ Å¡ioje proceso stadijoje grÄ Å¾inti baudžiamÄ jÄ bylÄ prokurorui trÅ«kumams Å¡alinti, todėl priimta nutartis naikintina.

11. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos visos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius – vieta, laikas, būdas ir padariniai, nurodytos aplinkybės, kurios reikšmingos veikai kvalifikuoti, aiškiai nurodyti BK straipsniai, reglamentuojantys kaltinamajai inkriminuotas nusikalstamas veikas, nurodyti konkretūs pareiginių nuostatų, kuriuos kaltinamoji galimai pažeidė, punktai.

12. N. B. pareikÅ¡tame kaltinime nurodyta, kad ji netinkamai atliko jai pavestas pareigas, uždraudė įleisti į grupinius užsiėmimus lankančius vaikų tėvus, dėl to, A. K. buvo neįleista į vandens zonos rÅ«binę ir į baseinÄ , neteko galimybės stebėti savo mažametį vaikÄ treniruotės baseine metu ir jai pasibaigus prižiÅ«rėti jį, taip pat netinkamai organizavo jai pavaldžių darbuotojų darbÄ , paskyrė I. S. 2017-09-05 nuo 13.00 val. iki 21.30 val. budėti kaip baseino prižiÅ«rėtojÄ , žinodama, kad ji negali tinkamai atlikti baseino prižiÅ«rėtojos funkcijų, stebėti baseino lankytojus bei užtikrinti jų saugumÄ vesdama grupinę vaikų treniruotę, dėl Å¡ių N. B. pavestų pareigų pažeidimų E. K., likęs be tinkamos priežiÅ«ros vandens zonos rÅ«binėje ir baseine, pasibaigus mokymo plaukti treniruotei, iÅ¡ rÅ«binės patalpos sugrįžo į baseinÄ ir jame nuskendo.

N. B. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, 229 straipsnį.

13. N. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos neatsiejamai susijusios tarpusavyje, t. y. dėl jos galimai netinkamo pareigų atlikimo buvo neatsargiai atimta gyvybė. Atsižvelgiant į tai, kaltinamosios nusikalstami veiksmai ir jais kilę padariniai apraÅ¡yti kartu, jų neiÅ¡skaidant. Toks kaltinamosios veiksmų apraÅ¡ymas atspindi kaltintojo pozicijÄ , t. y. prokurorės įsitikinimÄ , kaip turi bÅ«ti kvalifikuotos galimai padarytos veikos. Apygardos teismo vertinimu, toks veikų apraÅ¡ymas yra pakankamai aiÅ¡kus, jog tiek pati kaltinamoji, tiek jos gynėjas galėtų tinkamai gintis nuo pareikÅ¡tų kaltinimų.

14. Pažymėtina, kad kaltinamajame akte nurodyti duomenys jų neiÅ¡nagrinėjus teismo teisiamajame posėdyje jokios iÅ¡ankstinės įrodomosios reikÅ¡mės neturi. Parengiamojoje stadijoje teismas, spręsdamas bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje klausimÄ nevertina, ar perduotame kaltinamajame akte pakanka duomenų bylai nagrinėti teisme, nes įrodymų vertinimas, jų pakankamumas, tikrumas, priežastinio ryÅ¡io nustatymas yra bylos nagrinėjimo teisme dalykas. Tais atvejais, jei iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas nusprendžia, kad byloje esančių įrodymų nepakanka konstatuoti inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimÄ kaltininko veiksmuose, nesant visų nusikalstamos veikos požymių, jis kaltinamojo atžvilgiu priima iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktikÄ baudžiamosiose bylose yra atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (31 straipsnis) bei BPK normose (44 straipsnio 5 dalis, 20 straipsnio 5 dalis) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ suponuoja ir teismo pareigÄ iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti visas baudžiamojoje byloje reikÅ¡mingas aplinkybes. Teismas nėra pasyvus proceso stebėtojas, todėl teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui pateikta.

Tai, be kita ko, reiÅ¡kia, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ , neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų baudžiamojo proceso įstatyme nurodytų priemonių, kad bÅ«tų nustatytos visos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos bylos aplinkybės (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012). Siekdamas objektyviai, iÅ¡samiai iÅ¡tirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesÄ , nagrinėjant bylÄ teisiamajame posėdyje ir nustačius kitas su kaltinimu susijusias faktines aplinkybes, teismas gali kaltinimÄ patikslinti arba pavesti tam tikrus veiksmus atlikti prokurorui.

16. Prokuroras teisminio nagrinėjimo metu taip pat turi įgaliojimus keisti pateiktÄ kaltinimÄ . Vadovaujantis BPK 256 straipsnio 1 dalimi, prokuroras gali teisiamojo posėdžio metu, įrodymų tyrimo stadijoje pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis, kaltinimÄ patikslinti ar praÅ¡yti veiksmus kvalifikuoti pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ . Tuo pačiu pažymėtina, jog vis gi, jei nagrinėjimo teisme metu bÅ«tų nustatyta, kad suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdytų bylÄ nagrinėti teisme, byla ir teisminio nagrinėjimo stadijoje galėtų bÅ«ti perduota prokurorui, tačiau, Å¡ioje proceso stadijoje, kaip minėta aukščiau, tokių aplinkybių -nematyti.

17. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, jog apylinkės teismo iÅ¡vada, kad kaltinamojo akto trÅ«kumai baudžiamojoje byloje Nr. 1-494-1096/2020 trukdo nagrinėti bylÄ , nes jų negalima paÅ¡alinti bylos nagrinėjimo teisme metu, yra nepagrįsta, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-22 nutartis naikintina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Larisos Fedotovos skundÄ tenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-22 nutartį, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-494-1096/2020, kurioje N. B. kaltinama pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, 229 straipsnį, perduota prokurorei nutartyje nurodytiems BPK pažeidimams paÅ¡alinti, panaikinti. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėja Daiva Kazlauskienė