c2bb30dc-c6aa-46bd-8fdf-9e7592de7588 · Klaipėdos apygardos teismas

?Pranešėjas Eduardas Maškevičius Teisėja Daina Dyburienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-215-417/2019 Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00223-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.5.1; 2.4.6.5.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 19 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Savinijaus Katausko, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijos Sadauskaitės, sekretoriaujant Jurgitai Dilienei, dalyvaujant prokurorei Nijolei Žemaitytei, nuteistajam M.

P., jo gynėjui advokatei Stanislavai Jorudienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 6 (Å¡eÅ¡i) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai iÅ¡dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija nustatė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. M. P. nuteistas už tai, kad 2017 m. gruodžio 22 d., laikotarpiu nuo 9 val. 15 min. iki 10 val. 41 min., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, ir 2018 m. birželio 6 d., laikotarpiu nuo 9 val. 7 min. iki 12 val. 46 min., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«muose, bÅ«damas pasiraÅ¡ytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimÄ , sutikęs duoti parodymus baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, liudytojo apklausos metu davė žinomai melagingus parodymus apie G.

E. sužalojimo aplinkybes, t. y. kad 2017 m. liepos mėnesį vakarėlyje įvykusio konflikto tarp jo ir G. E. metu nematė, kaip E. N. sudavė smÅ«gį G. E. į veidÄ , matė, kaip E. N. spjaudėsi krauju, nors 2017 m. liepos 18 d., laikotarpiu nuo 13 val. 20 min. iki 13 val. 37 min., pirmos liudytojo apklausos metu davė teisingus parodymus, t. y. kad konflikto metu E. N. priėjęs prie G. vienÄ kartÄ kumščiu sudavė G. į veidÄ , nuo smÅ«gio G. nugriuvo ant asfalto, kas ir buvo nustatyta byloje, t. y. kad E. N. sužalotas nebuvo, o, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, vienÄ kartÄ kumščiu trenkė G.

E. į veidÄ , dėl to pastarasis pargriuvo ant žemės, taip padarydamas G. E. sunkų sveikatos sutrikdymÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. P. praÅ¡o panaikinti 2019 m. gegužės 21 d. Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, jį pagal BK 235 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 2.1. Apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas padarius prielaidas, o ne objektyvių įrodymų pagrindu.

Faktinės aplinkybės buvo tokios, kad 2017 m. liepos 18 d., laikotarpiu nuo 13 val. 20 min. iki 13 val. 37 min., kai tyrėjas M. S. pirmÄ kartÄ apeliantÄ apklausė kaip liudytojÄ , yra užraÅ¡yti tokie jo parodymai: „E. priėjo prie G. ir vienÄ kartÄ kumÅ¡timis sudavė jam į veidÄ . Po suduoto smÅ«gio G.nugriuvo ant asfalto.“ Kaip matyti iÅ¡ 2017 m. liepos 18 d. liudytojo apklausos protokolo, tyrėjas M. S. parodymus užrašė lakoniÅ¡kai ir trumpai, nedetalizuodamas apskritai jokių aplinkybių, nepateikė jam klausimų, ar jis matė suduodamo smÅ«gio momentÄ , ar iÅ¡ kitų aplinkybių padarė tokiÄ iÅ¡vadÄ ir pan.

IÅ¡ užraÅ¡ytų parodymų yra akivaizdu, kad parodymai nebuvo tikslinami. Nesuprantama, kaip buvo galima vienÄ kartÄ suduoti abiejų rankų „kumÅ¡timis“. Tyrėjas M. S. apskritai nesiaiÅ¡kino, ar abiem rankomis („kumÅ¡timis“), ar viena ranka buvo suduota, kuria ranka E. sudavė G., ar apeliantas matė patį sudavimo momentÄ , ar padarė iÅ¡vadÄ iÅ¡ kitų aplinkybių. BÅ«tent pirmÄ kartÄ jį apklausiant kaip liudytojÄ nebuvo pateikiami iÅ¡samesni klausimai apie įvykio aplinkybes.

Apeliantas teigia, kad jis neturi teisinių žinių ir negali nurodyti tyrėjui, kaip užraÅ¡yti jo parodymus. Be to, 2017 m. liepos 18 d. liudytojo apklausos metu jis buvo stipriai pagiringas po dviejų dienų automobilių plovyklos atidarymo Å¡ventės, todėl jam mÄ styti buvo sunku. Kai 2017 m. gruodžio 22 d. jį papildomai kaip liudytojÄ apklausinėjo vyr. tyrėja D. R., jam buvo pateikiami konkretÅ«s klausimai, todėl duodant Å¡iuos parodymus yra iÅ¡samiai papasakotos visos to vakaro ir įvykio aplinkybės (net su keiksmažodžiais).

Tuomet, kai buvo iÅ¡samiai klausinėjamas, jis davė iÅ¡samesnius parodymus ir nurodė, kad paties smÅ«gio sudavimo momento nematė, bÅ«tent vyr. tyrėja D. R. pateikė klausimÄ , ar matė smÅ«gio sudavimo momentÄ . Jis tikrai nematė smÅ«gio sudavimo momento, nes buvo tuo metu nusisukęs, o kai atsisuko, matė ant žemės griÅ«nantį G., o E. buvo iÅ¡kėlęs rankÄ (liudytojo apklausos protokole užraÅ¡yta: „<...> E. pamačiau, kad stovi lyg rankÄ atstatęs kaip gynybos bÅ«senoje, tarsi koks mostas, atsitraukimas <...>“).

BÅ«tent esant tokiam E. rankos mostui, apeliantas pats padarė iÅ¡vadÄ , kad E. sudavė ranka smÅ«gį G., nors paties smÅ«gio sudavimo momento nematė, o G. griuvo ant žemės. Jeigu tyrėjas M. S. apklausdamas 2017 m. liepos 18 d. bÅ«tų paklausęs, ar apeliantas matė smÅ«gio sudavimo momentÄ , tikrai bÅ«tų pasakęs tÄ patį, kad smÅ«gio sudavimo momento nematė, tik padarė tokiÄ iÅ¡vadÄ iÅ¡ matyto vaizdo. 2.2. Apelianto teigimu, baudžiamÄ jį persekiojimÄ atliekančių institucijų pareigÅ«nai yra teisininkai ir jie turėtų iÅ¡manyti įstatymus, taip pat ir iÅ¡samiai atlikti apklausas.

Jis, teisinių žinių neturintis žmogus, tiesiog nežinojo, kad apklausoje turi detalizuoti, jog daro iÅ¡vadÄ , kad E. sudavė G., nes matė griÅ«vantį ant žemės G. ir E. rankos mostÄ . Kai apelianto papildomÄ apklausÄ atliko kita tyrėja ir klausinėjo iÅ¡samiai apie visas aplinkybes, jis iÅ¡samiau ir atsakė į klausimus, nurodydamas, kad paties smÅ«gio sudavimo nematė, o tik padarė savo iÅ¡vadas iÅ¡ matyto vaizdo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje aprašė tik objektyviÄ jÄ pusę patvirtinančius įrodymus ir padarė prielaidÄ , kad apeliantas 2017 m. gruodžio 22 d. ikiteisminio tyrimo metu ir 2018 m. birželio 6 d. apklausiamas kaip liudytojas teisme davė melagingus parodymus, nes privalėjo matyti smÅ«gio sudavimo momentÄ .

Tai yra pirmosios instancijos teismo padaryta prielaida, o ne įrodymais pagrįstas faktas. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ turėjo pareigÄ Ä¯vertinti įrodymus, kurie patvirtina ne tik apelianto atliktus veiksmus realizuojant jam inkriminuotos veikos objektyviÄ jÄ pusę, taip pat turėjo pareigÄ Ä¯vertinti įrodymus, besÄ lygiÅ¡kai patvirtinančius, kad minėtÄ objektyviÄ jÄ pusę jis realizavo tiesiogine tyčia. Nuosprendyje nurodoma, kad apeliantas norėjo padėti E. N., nes Å¡is yra apelianto draugas.

Tačiau pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir tos aplinkybės, kad G. E. irgi yra apelianto draugas, kurį pats buvo pasikvietęs į šventę. Taigi konflikte dalyvavo abu apelianto draugai ir motyvo kurį nors ginti ar kurį nors iš jų kaltinti apeliantas tikrai neturėjo ir neturi. Priešingai – jis siekė likti absoliučiai objektyvus ir vyr. tyrėjai D. R., kuri jį nuosekliai apklausinėjo, davė labai nuoseklius ir išsamius parodymus apie visas aplinkybes, nė vieno negindamas ir nekaltindamas, taip pat nedarydamas savo išvadų, o parodydamas tik tas aplinkybes, kurias pats matė. 2017 m. gruodžio 22 d. papildomos liudytojo apklausos ir 2018 m. birželio 6 d. apklausos teisiamajame posėdyje metu jis neneigė, kad E. N. sudavė smūgį G.

E., ir nesiekė, kad E. N. bÅ«tų iÅ¡teisintas, jis tik pasakė, kad nematė paties smÅ«gio sudavimo momento. Kitaip pasakyti jis negalėjo, nes tikrai nematė smÅ«gio sudavimo momento, kadangi buvo trumpam nusisukęs, o kai atsisuko, matė vaizdÄ , kaip G. E. griÅ«na ant žemės, o E. N. atlieka rankos mostÄ . 2.3. Apeliantas nurodo, kad, nagrinėjant tokio pobÅ«džio bylas, turi bÅ«ti tiriama ir vertinama sÄ Å¾iningos klaidos galimybė. Ir jis sÄ Å¾iningai suklydo duodamas 2017 m. liepos 18 d. parodymus tyrėjui M.

S. ir juos pasirašė nepaaiÅ¡kindamas, kad smÅ«gio sudavimo momento nematė, o tik daro iÅ¡vadÄ iÅ¡ matyto vaizdo. 2017 m. gruodžio 22 d. papildomos liudytojo apklausos metu ir 2018 m. birželio 6 d. teisiamojo posėdžio metu apklausiamas kaip liudytojas davė nuoseklius ir iÅ¡samius parodymus apie įvykio aplinkybes, t. y. apie tai, kÄ pats matė. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad jis 2017 m. gruodžio 22 d. ir 2018 m. birželio 6 d. davė melagingus parodymus, motyvuodamas tuo, kad įtariamojo E. N. parodymai sutampa su apelianto parodymais.

Tai niekuo nepagrįsta iÅ¡vada, padaryta remiantis prielaidomis. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jo parodymus 2017 m. gruodžio 22 d. ir įtariamojo E. N. parodymus užrašė ta pati tyrėja, turinti savo apklausų atlikimo stilių. BÅ«tent ji užrašė tiek apelianto, tiek E. N. parodymus pagal savo stilių, vartodama savo leksikÄ . Tai jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad jis su E. N. susimokė, kokius parodymus reikia duoti. IÅ¡ tikrųjų apeliantas su E. N. jokių parodymų nederino ir neprisimena, ar prieÅ¡ apklausas apskritai buvo susitikę.

Mano, kad Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas Å¡aliÅ¡kai vertino įrodymus, nevertino apelianto duotų parodymų, netyrė sÄ Å¾iningo suklydimo aplinkybių, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti ir M. P. iÅ¡teisinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Apeliacinis skundas tenkintinas.

5. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, įstatymo nuostatų taikymu. Kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį, pateiktÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ ir įvertinusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių ir nepagrįstai nusprendė, kad M. P. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

6. BPK 20 straipsnyje įtvirtinta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, pagal kuriÄ teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o turi būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys.

7. Apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį M. P., padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jis, atliekant ikiteisminį tyrimÄ dėl E. N. padarytos nusikalstamos veikos baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, bÅ«damas pasiraÅ¡ytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , suprasdamas savo procesinę padėtį ir žinodamas teisinę pareigÄ duoti teisingus parodymus, davė melagingus parodymus, kad 2017 m. liepos mėnesį vakarėlyje konflikto tarp jo ir G. E. metu nematė, kaip E. N. sudavė smÅ«gį G. E. į veidÄ , matė, kaip E. N. spjaudėsi krauju, nors 2017 m. liepos 18 d., laikotarpiu nuo 13 val. 20 min. iki 13 val. 37 min., pirmos liudytojo apklausos metu davė teisingus parodymus, t. y. kad konflikto metu E. N. priėjęs prie G. vienÄ kartÄ kumščiu sudavė G. į veidÄ , nuo smÅ«gio G. nugriuvo ant asfalto.

8. Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas pateikė melagingÄ skundÄ , pareiÅ¡kimÄ , praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba bÅ«damas ekspertu ar specialistu pateikė melagingÄ iÅ¡vadÄ ar paaiÅ¡kinimÄ , arba bÅ«damas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai iÅ¡vertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje.

9. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika – melagingų parodymų davimas – padaroma tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigÄ padėti vykdyti teisingumÄ ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus. Tokios pareigos suvokimÄ bei atsakomybės už jos nevykdymÄ Å¾inojimÄ kaltininkas bÅ«na patvirtinęs savo paraÅ¡u ikiteisminio tyrimo metu ar teisme ir duota liudytojo priesaika. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta ir nori, kad tokia informacija bÅ«tų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje.

Kaltės turinys atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai-psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, vietÄ , laikÄ , padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan.

Apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-616/2006, 2K-353/2006, 2K-164/2010, 2K-455/2010, 2K-505/2013). Nusikalstamos veikos motyvas nėra būtinasis veikos subjektyvusis požymis. Pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsirasti negali būti nors ir objektyviosios tikrovės neatitinkantys parodymai, jeigu liudytojas pamiršo įvykio aplinkybes, neteisingai jas suprato ir todėl klydo duodamas parodymus.

10. Kaip matyti iÅ¡ byloje surinktos medžiagos ir įsiteisėjusio Tauragės apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-308-761/2018, E. N. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį už tai, kad sunkiai sužalojo G. E.. Teismas, priimdamas šį nuosprendį E. N., nustatė, kad liudytojo M. P. pirminiai parodymai ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad priėjęs prie konfliktuojančiųjų E. N. iÅ¡kart smogė kumščiu G. E. į veidÄ , atitinka nukentėjusiojo G.

E. parodymus. Teismas taip pat nustatė, kad kaltinamojo E. N., liudytojų A. M., R. P. ir M. P. parodymai (kuriuos jis davė papildomos apklausos metu ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme) nesuderinami su nukentėjusiajam padarytų sužalojimų atsiradimo mechanizmu, todėl nesivadovavo minėtų asmenų parodymais pripažindamas E. N. kaltu. Klaipėdos apygardos teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka padarė iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojų M.

P., R. P. ir A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais prieštaringais parodymais. Kolegija šių liudytojų parodymus vertino kaip siekį padėti E. N. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

11. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje dėl melagingų parodymų davimo kaltinamasis M. P. nuosekliai teigė, kad pirmÄ kartÄ , kai jį iÅ¡sikvietė į apklausÄ , jis buvo pagiringas, įvykio metu pamatė, jog E. nuėjo prie G., ir, kai jis atsisuko, G. jau buvo nuvirtęs, todėl jis ir pamanė, kad E. sudavė G., paties smÅ«gio nematė. Papildomos apklausos metu, kai jau pradėjo gauti konkrečius klausimus, pasikeitė jo parodymai. Apylinkės teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos Nr. 1(duomenys neskelbtini) duomenis ir toje baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad M.

P. papildomos liudytojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiamas kaip liudytojas pirmosios instancijos teisme nurodydamas, jog konflikto tarp E. N. ir G. E. metu nematė, kaip E. N. sudavė smÅ«gį G. E. į veidÄ , tačiau matė, kaip E. N. spjaudėsi krauju, davė melagingus parodymus, tuo padarė nusikalstamÄ veikÄ â€“ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 235 straipsnio 1 dalyje. Tačiau, padarydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , pirmosios instancijos teismas detaliai neanalizavo nuteistojo M. P. tyčios turinio nurodant tikrovės neatitinkančias aplinkybes.

12. Kaip matyti iÅ¡ 2017 m. liepos 18 d. liudytojo apklausos protokolo, M. P., ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo apklausiamas kaip liudytojas ir bÅ«damas pasiraÅ¡ytinai įspėtas pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , nurodė, kad 2017 m. liepos 15 d. Å¡ventės automobilių plovykloje metu kilus konfliktui su G. E. jis su juo išėjo į laukÄ , kur susistumdė, tačiau draugai juos iÅ¡skyrė, tuomet E. N. priėjo prie G.

E. ir vienÄ kartÄ â€žkumÅ¡timis“ sudavė jam į veidÄ , po Å¡io smÅ«gio G. E. nugriuvo ant asfalto (b. l. 12). 2017 m. gruodžio 22 d. atliktos papildomos apklausos metu M. P. patikslino anksčiau savo duotus aprodymus ir nurodė panaÅ¡ias įvykio aplinkybes, tik teigė, kad paties smÅ«gio nematė, nes konflikto metu jį kažkas patempė už rankos, tačiau atsisukęs matė, kad G. E. virsta ant žemės, o E. N. stovi iÅ¡tiesęs rankÄ , pagalvojo, kad G. E. nugriuvo nuo smÅ«gio, kurį jam sudavė E. N., tačiau paties smÅ«gio nematė.

Taip pat nurodė, kad buvo neblaivus ir į kai kuriuos dalykus tiesiog neatkreipė dėmesio dėl neblaivumo (b. l. 16–18). IÅ¡ Tauragės apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. teisiamojo posėdžio protokolo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. P. parodė, kad matė, kad G. E. virsta ant žemės, o E. N. stovi iÅ¡tiesęs rankÄ , paties smÅ«gio nematė, pagalvojo, kad G. E. nugriuvo nuo smÅ«gio, kurį jam sudavė E. N., kaip pagalvojo, taip ir pasakė, poveikio jam niekas nedarė (b. l. 28–29).

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuteistojo aiÅ¡kinimas kitų byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių kontekste rodo, kad jo pasakyti žodžiai, jog E. N. kumščiu sudavė G. E. į veidÄ , yra susiję su jo paties netikėto įvykio aplinkybių vertinimu, atsižvelgiant į galimybes toje vietoje, kur jis buvo, pamatyti visus tuo metu toje vietoje buvusius asmenis, pastebėti jų veiksmus. Kaip aiÅ¡kino pats nuteistasis, jis buvo Å¡alia įvykio vietos, kas rodytų, jog įvykio aplinkybes jis turėjo gerai matyti.

Kita vertus, nuteistasis nurodė, kad jis tÄ vakarÄ buvo labai neblaivus, viskas įvyko labai greitai, tam nebuvo ruoÅ¡tasi, tai buvo netikėtas įvykis, todėl tiksliai ir nematė smÅ«gio, tik pagalvojo, kad G. E. nugriuvo nuo E. N. smÅ«gio, nes E. N. stovėjo prie G. E., o tai rodo, jog M. P. nebuvo visiÅ¡kai kategoriÅ¡kas dėl įvykio aplinkybių, kad jis atidžiai, nepertraukiamai visos įvykio eigos nestebėjo. Be to, iÅ¡ 2019 m. liepos 18 d. apklausos matyti, kad Å¡ioje apklausoje nebuvo iÅ¡samiai užfiksuotos nagrinėjamo įvykio aplinkybės, apklausa atlikta neiÅ¡samiai, nesiaiÅ¡kinta, kurios rankos kumščiu E. N. sudavė G.

E., kaip Å¡is nukrito ant žemės, ir kitos aplinkybės. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad situacija buvo tokia, kad įvykio vietoje buvusiems asmenims buvo sunku jÄ vienodai suvokti ir įsisÄ moninti, tiksliai nurodyti visas įvykio aplinkybes. Taigi esant Å¡ioms byloje nustatytoms aplinkybėms nuteistasis M. P. galėjo įvykį matyti taip, kaip jis nuosekliai teigė viso proceso metu, tai yra tiek papildomai apklausiamas kaip liudytojas atliekant ikiteisminį tyrimÄ , tiek minėtÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apylinkės teisme, tiek ir apklausiamas kaip įtariamasis bei kaltinamasis baudžiamojoje byloje dėl melagingų parodymų davimo.

14. Nors BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos motyvas nėra bÅ«tinasis veikos subjektyvusis požymis, tačiau Å¡iame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad M. P. bÅ«tų turėjęs kokį nors tikslÄ , motyvÄ padėti E. N. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. M. P. pažinojo tiek E. N., tiek G. E., byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad po nagrinėjamo įvykio, vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl G. E. sveikatos sutrikdymo, E. N. bÅ«tų prašęs M.

P. meluoti, liudyti jo naudai. Nors apylinkės teismas akcentavo, kad M. P. kitokius parodymus, nei davė pirmos apklausos 2017 m. liepos 18 d. metu, davė iÅ¡ karto po įtariamojo E. N. apklausos ir Å¡ie parodymai sutapo su įtariamojo E. N. parodymais, tačiau pažymėtina, kad papildoma M. P. apklausa buvo atlikta praėjus net penkiems mėnesiams po jo pirmosios apklausos, per šį laikotarpį ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai nesiėmė jokių priemonių papildomai apklausti liudytojÄ M. P., nors akivaizdu, kad pirmoji jo apklausa nebuvo atlikta iÅ¡samiai.

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas anksčiau nurodytas aplinkybes, negali paneigti apelianto pozicijos, kad M. P., duodamas savo parodymus, sÄ moningai nesiekė patvirtinti E. N. gynybinės pozicijos, bet pats pagal savo supratimÄ davė parodymus, kurie atitinka įvykio situacijÄ . Pažymėtina, kad nei papildomos liudytojo apklausos metu, nei nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl G. E. sunkaus sveikatos sutrikdymo M. P. neneigė, kad G. E. sužalojo E. N., jis tik patikslino savo anksčiau duotus aprodymus, kad paties smÅ«gio nematė, bet suprato, kad G.

E. nukrito nuo E. N. galbūt suduoto smūgio. Taigi iš esmės viso proceso metu M. P. parodymai nepaneigė E. N. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, todėl vien tai, kad vėlesnių apklausų metu M. P. patikslino savo parodymus apie G. E. sužalojimo aplinkybes, nereiškia, kad šis jo atliktas ankstesnių parodymų patikrinimas yra melagingas. Tokioje situacijoje apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimas negalimas, nes toks nuosprendis gali būti priimamas tik esant neginčijamai išvadai dėl patraukto baudžiamojon atsakomybėn asmens kaltumo.

16. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nebuvo įrodyta, jog M. P., pasakydamas, kad nematė, kaip E. N. sudavė smūgį G. E., davė melagingus parodymus, nes iš vėliau baudžiamojo proceso metu jo duotų parodymų matyti, kad jis neneigė, jog G. E. sužalojo E. N., todėl tokie jo parodymai proceso metu negali būti vertinami kaip melagingi. Be to, nenustatyta, kad M. P. būtų veikęs tiesiogine tyčia, t. y. kad jis suprato, jog nurodo tikrovės neatitinkančius faktus, ir norėjo taip veikti.

Neįrodžius M. P. veikoje nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, sudėties, jis iÅ¡teisintinas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu. Dėl Å¡ių aplinkybių Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendis naikinamas ir M. P. priimamas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:

M. P. pagal BK 235 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). M. P. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti. Teisėjai Savinijus Katauskas Eduardas MaÅ¡kevičius Aurelija Sadauskaitė