2020-05-20 Nr. AB-10138-3-62-3-01090-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1095-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01090-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. P. (I. P.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. P. (I. P.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas I. P. (I. P.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovo atstovas), 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Alytaus PN nuo 2015 m. spalio 10 d. iki 2017 m. sausio 1 d. jam nebuvo suteikiamos higienos priemonės – dantų pasta, dantų šepetukas, skutimosi peiliukas. Dėl šių priemonių nesuteikimo pareiškėjas buvo verčiamas nesilaikyti higienos, jautėsi nešvarus, jam pradėjo skaudėti ir gesti dantys. Aplinkiniai asmenys iš pareiškėjo tyčiojosi, atstumdavo, mažiau bendraudavo, nes jam iš burnos sklisdavo blogas kvapas.

3. Pareiškėjo teigimu, dėl higienos priemonių išdavimo jis žodžiu kreipėsi į pataisos namų administraciją, tačiau jam buvo paaiškinta, kad šios priemonės jam nepriklauso, o pateikus raštišką prašymą – buvo teigiama, kad tokio pobūdžio prašymai neregistruojami. Dėl šių atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas teigė patyręs didelę neturtinę žalą.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Alytaus PN nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuje, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas (toliau – ir Normos) per mėnesį nuteistiesiems išduodama 100 g tualetinio muilo, 200 g skalbiamojo muilo, 1 rulonas tualetinio popieriaus. Šis teisės aktas nenumatė dantų pastos, dantų šepetuko ir skutimosi peiliukų išdavimo nuteistiesiems. Pareiškėjui kas mėnesį buvo mokamos išmokos iš Socialinės paramos fondo, taip pat jis gaudavo atlyginimą, todėl turėjo realią galimybę įstaigoje esančioje nuteistųjų parduotuvėje nusipirkti būtiniausių higienos priemonių.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu pareiškėjo I. P. skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus PN sąlygas, atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ginčo laikotarpiu galiojusios teisės normos numatė skirtingas garantijas – suimtieji buvo aprūpinami higienos priemonėmis – dantų pasta bei šepetėliu ir skutimosi peiliukais, o nuteistiesiems šios higienos priemonės nebuvo išduodamos. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad pareiškėjui, turinčiam nuteistojo statusą, nacionaliniais teisės aktais buvo nustatytos mažesnės garantijos nei suimtojo asmens statusą turinčiam asmeniui, nors šie asmenys nagrinėjamo klausimo kontekste yra panašioje padėtyje ir atsakovas neįrodė, o teismas nenustatė, kad toks skirtingas asmenų vertinimas būtų objektyviai pateisinamas.

8. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nuteistojo higienos priemonių trūkumas nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui, todėl Normos tiek, kiek jose nenumatyta nuteistiesiems išduoti asmens higienos priemones – dantų pastą, dantų šepetuką bei skutimosi peiliukus – neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 ir 14 straipsnių reikalavimų ir tai yra pagrindas konstatuoti neteisėtą valstybės neveikimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme.

9. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus daugiau kaip metams nuo paskutinio atsakovo neteisėto veiksmo atlikimo dienos. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai. Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog aplinkybė, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba, leidžia daryti išvadą, kad jo patirta dvasinė skriauda nebuvo tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodoma suma.

10. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojantis teisinis reguliavimas nustato, kad tiek nuteistiesiems, tiek suimtiesiems galioja tos pačios garantijos – be kitų higienos reikmenų išduodama ir dantų pasta, dantų šepetėlis bei skutimosi peiliukai, šios priemonės tolesniu tęstiniu kalinimo laikotarpiu yra išduodamos tik nemokiems nuteistiesiems ir esant rašytiniam nuteistojo prašymui. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad pareiškėjas Alytaus PN administracijai ar pareigūnams būtų teikęs tokį prašymą. Be to, ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo reguliariai skiriamos išmokos iš biudžeto lėšų, pareiškėjas pirko prekes parduotuvėje. Todėl pareiškėjo argumentus, jog jis visą ginčo laikotarpį negalėjo valytis dantų ir nusiskusti, pirmosios instancijos teismas vertino kaip keliančius abejonių.

11. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III. 12. Pareiškėjas I. P. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priteisti jam (pareiškėjui) 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

13. Pareiškėjo teigimu, jam pateikus prašymą dėl higienos priemonių išdavimo, Alytaus PN jį klaidino, kad šios priemonės jam (pareiškėjui) nepriklauso. Pareiškėjas šia atsakovo pateikta informacija tikėjo ir skundų dėl to nerašė. Pasak pareiškėjo, tiesa išaiškėjo vėliau, todėl jis, gindamas savo teises, kreipėsi į teismą. Nustatyti pažeidimai labai žemino pareiškėjo orumą.

14. Pareiškėjas nurodo, kad nesunku suprasti, ką jaučia mėnesiais nesivalęs dantų ir nesiskutęs žmogus, to nereikia atskirai įrodinėti. Be to, ilgai nevalant dantų, atsiranda jų ligos. Pareiškėjo manymu, jo teisių pažeidimo pripažinimas šiuo atveju nėra adekvatus atsakovo padarytam pareiškėjo teisių pažeidimui.

15. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių patirtą neturtinę žalą ir jos dydį patvirtinančių įrodymų, be to, neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas, pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo, ir prašo apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo I. P. skundo reikalavimas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už neišduotus higienos reikmenis (dantų pastą, dantų šepetėlį ir skutimosi peiliukus), o apsiribota pripažinimu, jog pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, pagrįstumas ir teisėtumas.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais (8 000 Eur) turėjo būti tenkintas, nes neturtinė žala atsirado dėl žeminančių orumą kalinimo sąlygų, o jo teisių pažeidimo pripažinimas nėra adekvati satisfakcija padarytam pažeidimui.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o apsiriboti pažeidimo pripažinimu, pažymėtina, kad neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas.

20. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98); 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02)). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)).

21. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri yra atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.).

22. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, aplinkybes, sunkumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013; kt.).

23. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad teisės pažeidimo pripažinimo pakanka pareiškėjo pažeistai teisei apginti, todėl nepriteisė pareiškėjui kompensacijos. Pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė, įvertinęs pažeidimo mastą ir trukmę, taip pat tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją su prašymu išduoti trūkstamas higienos priemones, o nesant asmenų prašymų, pareigūnai negali žinoti apie pareiškėjo patiriamą diskomfortą bei tam tikrų higienos priemonių trūkumą; ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo reguliariai skiriamos išmokos iš biudžeto lėšų, pareiškėjas pirko prekes parduotuvėje. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad pagrįstai pareiškėjo teiginiai, jog jis teikė prašymus Alytaus PN administracijai dėl higienos priemonių išdavimo, pripažinti abstrakčiais, suabejota, kad visą vertinamąjį laikotarpį pareiškėjas negalėjo valytis dantų, prisižiūrėti ir nusiskusti ir kad jam kilo būtent tokios neigiamos pasekmės, kurias jis nurodė savo skunde.

24. Atsižvelgiant į nustatytą pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį ir jo trukmę, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas pareiškėjo teisių pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

26. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose, kai yra nustatoma, jog asmuo neteikė atsakovo atstovui prašymo išduoti higienos priemones (dantų pastą, dantų šepetuką ir skutimosi peiliukus), asmuo turėjo galimybę pats įsigyti higienos priemones (turėjo lėšų), neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1597-442/2019; 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-187-629/2020; 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-658-1062/2020; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-859-520/2020; kt.).

27. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. P. (I. P.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė