c2ba2f09-b200-4edb-8a6b-c3e1efe1c3e2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3392-562/2012(Proceso Nr. 3-61-3-01486-2012-7)Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rosita Patackienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui J. G. (J. G.), vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė:

             PareiÅ¡kėjas J. G. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 1-5).             PareiÅ¡kėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012-12-06 iki 2012-03-07 buvo kalinamas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Kamera, į kurioje jis kalėjo laikotarpiu nuo 2012-03-07 iki 2012-03-23 ir nuo 2012-04-06 iki 2012-05-15 yra avarinės bÅ«klės, lubos ir sienos pažeistos drėgmės, nutrupėję dažai, nuo lubų krenta tinkas, yra juodų dėmių, pelėsio, trÅ«ksta natÅ«ralaus ir dirbtinio apÅ¡vietimo.

Tokios sÄ lygos yra nežmoniÅ¡kos, neatitinkančios nustatytų reikalavimų. Vilniaus visuomenės sveikatos centras, iÅ¡nagrinėjęs jo skundÄ ir praÅ¡ymÄ Ä¯vertinti kameros Nr. 387 bÅ«klę, nustatė pažeidimus ir nurodė juos paÅ¡alinti. Po Laisvės atėmimo vietų ligoninėje atliktos operacijos, jis buvo patalpintas į karantino kamerÄ . Atsakovas, neatsižvelgė į aplinkybę, kad jis yra po operacijos ir žaizda dar neužgijusi, netenkino jo praÅ¡ymo bÅ«ti perkeltam į higienos normas atitinkančiÄ kamerÄ , patalpino jį į kamerÄ Nr. 387.

Kalėdamas antisanitarinėmis sÄ lygomis bijojo, kad žaizda neužpÅ«liuotų, dėl natÅ«ralios ir dirbtinės Å¡viesos trÅ«kumo kameroje pablogėjo regėjimas, paraudo akių dugnas. Dėl regėjimo sutrikimo kreipėsi į medicinos skyrių, po apžiÅ«ros paskirtas gydymas. Aplaidus požiÅ«ris, nesiskaitymas su sergančiu žmogumi sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , stresÄ . Pažymėjo, kad LR CK 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., kurie teismo gali bÅ«ti įvertinti pinigais.

Tiek Lietuvos teismų praktikoje, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje konstatuota, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis patiria neturtinę žalÄ , apibrėžtÄ LR CK 6.250 straipsnyje. Dėl kalinimo higienos normos reikalavimų neatitinkančioje kameroje patyrė psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , pablogėjo sveikata. Nurodė, kad bÅ«tent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ Ä¯vertino 5 000 Lt.Teisminio nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjas patvirtino skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ tenkinti pilnai.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 6-11). Nurodė, kad sutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiu, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin., 2010, Nr. 55-2731) nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2. PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančiųjų įstaigoje skaičiaus, nes į LukiÅ¡kių TI-K asmenys pristatomi ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teismuose, todėl jų nepriimti neturi teisinio pagrindo.

Skirstant asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Neneigia, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras buvo padaręs patikrinimÄ , tame tarpe ir pareiÅ¡kėjo skundžiamojoje kameroje Nr. 387 bei nustatė, kad kameroje reikalingi remonto darbai, todėl nurodė kameroje Nr. 387 atlikti remontÄ bei užtikrinti tinkamÄ dirbtinį dieninį bei naktinį apÅ¡vietimÄ .

Dėl natÅ«ralaus apÅ¡vietimo paaiÅ¡kino tai, kad tikrinant LukiÅ¡kių TI-K kameras, Vilniaus visuomenės sveikatos centras ne vienÄ kartÄ buvo pasisakęs, kad apÅ¡vietimo užtikrinimas susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl Å¡is reikalavimas LukiÅ¡kių TI-K nėra taikomas. Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Kamerose nuolatos yra palaikoma Å¡vara ir tvarka, to reikalaujama ir iÅ¡ kalinčiųjų, karantino kameras valo Å«kio brigados paskirtas nuteistasis.

Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, kiekvienais metais yra sudaroma paslaugų teikimo sutartis su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, kuri nuolatos atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Pažymėjo, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan.

Todėl, pilnai suremontuotose LukiÅ¡kių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ . Paprastasis patalpų remontas kameroje Nr. 387 padarytas birželio mėnesį. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nurodyti trÅ«kumai buvo paÅ¡alinti. PareiÅ¡kėjo Asmens sveikatos istorijos duomenys, paneigia, kad jam dėl kalinimo LukiÅ¡kių TI-K pablogėjo regėjimas. LR CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Å io straipsnio 4 dalyje yra pasakyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ nurodytÄ LR CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal LR CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatų, todėl sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad Kalėjimo pareigÅ«nai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.Skundas netenkintinas.Byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmais.Pagal VAÄ® 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo (LR CK 6.271 str.).             Pagal Konstitucijos 30 str. 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.

AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinės normos turinį, Konstitucinis Teismas 1997-01-20 ir 2004-12-13 nutarimuose yra konstatavęs, kad bÅ«tinybė atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus teisingai atlyginta.Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia vieÅ¡osios teisės ribas.

Sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ bÅ«tina vadovautis ne tik ABTÄ®, bet ir privatinės teisės normomis.Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas LR CK 6.271 straipsnyje. Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (LR CK 6.271 str. 1 dalis).

Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. LR CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Civilinio kodekso 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).PareiÅ¡kėjas J.

G. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisti 5 000 Lt neturtinę žalÄ , kuri jam padaryta dėl jo kalinimo kameroje Nr. 387, kuri neatitinka Higienos normos reikalavimus ir neigiamai įtakojo jo sveikatos bÅ«klę. Dėl to patyrė moralinę žalÄ , sveikatos sutrikimus, dvasinius iÅ¡gyvenimus. (b. l. 1-6). Teismas atkreipia dėmesį, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų iÅ¡raiÅ¡kÄ (pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14), ir kt.). Bylos duomenys patvirtina, kad J. G. į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2009-10-30 (b. l. 11).

Kameroje Nr. 387, plotas – 29,44 m2 jis kalėjo (b. l. 21-22) nuo 2012-03-07 iki 2012-03-22 ir nuo 2012-04-06 iki 2012-05-14, t. y. 61 dienÄ . Minėtais laikotarpiais kalint kameroje Nr. 387 buvo tinkamai užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio, t. y. 3,6 m2 gyvenamojo ploto, kameroje LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.Nagrinėjamo ginčo atveju pateikti duomenys patvirtina, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras (toliau – ir Centras) 2012-03-16 gavo pareiÅ¡kėjo skundÄ , kuriame teigiama, kad jis yra kalinamas kameroje Nr. 387 antisanitarinėmis sÄ lygomis.

Kameroje nuo lubų krenta tinkas, jaučiamas pelėsio kvapas, trÅ«ksta apÅ¡vietimo. Prašė įvertinti kameros bÅ«klę (b. l. 69).Centras 2012-03-28 raÅ¡tu Nr. 13-15(2-1)-2-1077 informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad patikrinimo metu nustatė, kad kamera vėdinama natÅ«raliu bÅ«du, per langÄ . Kameros sienos, lubos pažeistos, nutrupėję dažai, tinkas, lubos pažeistos drėgmės. Kameroje neatliktas paprastas remontas, kas neatitinka normos 56 p ir 62 p. reikalavimo. Taip pat informavo, kad kameroje buvo atlikti oro temperatÅ«ros, santykinės oro drėgmės, dirbtinės ir natÅ«ralios apÅ¡vietos matavimai.

Laboratoriniais tyrimais nustatyta, kad oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitinka Normos 26 p. reikalavimus. Nustatytas Normos 22 p. reikalavimo neatitikimas dėl dirbtinės apšvietos. Kameros dirbtinė apšvieta buvo 103 lx, nors pakal Normos 22 p., mažiausia apšvieta turi būti 200 lx. Pareiškėjui išaiškino, kad nustatyta natūrali apšvieta 0,093 %. Pagal Normos 22 p. reikalavimus ji turi būti 0,5 %. Tačiau natūralaus apšvietimo koeficiento užtikrinimui turėtų būti atlikti patalpų rekonstrukcijos darbai.

Norma nurodo, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K administracijai nurodė iki 2012-06-28 paÅ¡alinti pažeidimus (68, 70-72, 75, 76, 77).Valstybinė visuomenės sveikatos priežiÅ«ros tarnyba 2012-04-10 gavo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl kameros Nr. 387 neatitikties teisės aktų reikalavimams (b. l. 80). PraÅ¡ymÄ pagal kompetencijÄ persiuntė Centrui (b. l. 81).Centras 2012-05-08 raÅ¡tu Nr. 13-15-(2-1)-2-1570 informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad patikrinę kamerÄ Nr. 387, nustatė, kad lubos ir sienos nudažytos, tačiau vietomis nuo sienų ir lubų nusilupę dažai, surÅ«diję sanitariniai techniniai įrengimai, todėl neatitinka Normos 62 p. nustatytų paprastojo remonto reikalavimų.

PaaiÅ¡kino, kad vėdinimo pažeidimų nenustatyta, atlikus laboratorinius matavimus nustatyti dirbtinės ir natÅ«ralios apÅ¡vietos pažeidimai, tačiau natÅ«rali apÅ¡vieta susijusi su pastato ar patalpos rekonstrukcijÄ , todėl jai Normos reikalavimai netaikomi. LukiÅ¡kių TI-K administracijai nurodyta iki 2012-08-07 atlikti remontÄ ir užtikrinti dirbtinį dieninį ir naktinį apÅ¡vietimÄ (b. l. 78-79).Centras 2012-04-17 gavo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ Ä¯vertinti kamerų Nr. 273-322 apÅ¡vietimÄ (b. l. 91).

Centras 2012-05-10 raÅ¡tu Nr. 13-15-(2-1)-2-1599 informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad vertino tik tų kamerų apÅ¡vietimÄ , kuriose kalėjo pareiÅ¡kėja ir nustatė, kad kamerų Nr. 273, Nr. 279, Nr. 322 dirbtinė dieninė apÅ¡vieta neatitiko Normos 22 p. reikalavimų; dirbtinės naktinės apÅ¡vietos rodiklis neatitiko Normos reikalavimų tik kameroje Nr. 322. LukiÅ¡kių TI-K įpareigota paÅ¡alinti pažeidimus (b. l. 90).LukiÅ¡kių TI-K 2012-06-07 raÅ¡tu Nr. 9-13227 informavo CentrÄ , kad atliko III-ojo korpuso kameros Nr. 387 paprastÄ jį remontÄ , paÅ¡alino 2012-03-28, 2012-05-07 patikrinimo aktuose nurodytus trÅ«kumus (b. l. 39).

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 punkte nurodyta, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Minėtos normos 2 punkte nurodyta, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir jų teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Tiek Centras, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus, tiek atsakovas atsiliepime pagrįstai nurodė, kad neatlikus kapitalinio remonto, negalima užtikrinti natÅ«ralios apÅ¡vietos kameroje.Lietuvos higienos normos HN 76:2010 62 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį. Statybos įstatyme iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sÄ voka statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sÄ vokÄ â€žeinamasis remontas“) – statybos rÅ«Å¡is, kurios tikslas – atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitaliÅ¡kai neremontuojant.Nagrinėjamu atveju atsakovė iÅ¡ esmės neginčija, jog pareiÅ¡kėjui kalint kameroje Nr. 387 nebuvo tinkamai užtikrinti Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 įtvirtinti reikalavimai dėl paprastojo remonto ir dirbtinės apÅ¡vietos.

Tai, kad pareiškėjo kalinimo metu kameroje nebuvo atliktas paprastasis remontas ir buvo per mažas dirbtinės šviesos koeficientas, patvirtina ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-03-28 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-290 ir 2012-05-07 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-433 (b. l. 70-72, 83-85), kuriuose konstatuota, jog kameroje neatliktas paprastasis remontas ir neužtikrinti dirbtinio apšvietimo reikalavimai bei atsakovė įpareigojama atitinkamais patikrinimo aktais iki 2012-06-28 ir 2012-08-07 pašalinti pažeidimus.

Pažymėtina, kad atsakovė pažeidimus, nustatytus kameroje Nr. 387 paÅ¡alino iki jai nustatyto termino ir 2012-06-07 raÅ¡tu apie tai informavo CentrÄ (b. l. 39).Minėta, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti tenkinamas tik nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (pavyzdžiui, bylos Nr. A5-665/2005, A525-1355/2010, A62-932/2011).Ginčo atveju nustatyta, kad kameroje Nr. 387 nebuvo užtikrintos reikiamos sÄ lygos, nes nebuvo atliktas kameros paprastasis remontas ir užtikrintas reikiamas dirbtinės Å¡viesos koeficientas.

Å ios teismo nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėjas minėtoje kameroje buvo laikomas neužtikrinant jam teisės aktais reglamentuojamų sÄ lygų, todėl, teismo vertinimu, byloje nustatyti neteisėti veiksmai bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų taikymo prasme.Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs ( administracinė byla Nr. A17-1001/2007), jog neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kita. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

PareiÅ¡kėjas teigia, kad netinkamos kalinimo sÄ lygos neigiamai įtakojo jo sveikatÄ , pablogėjo regėjimas, dėl antisanitarinių sÄ lygų pooperaciniu laikotarpiu pergyveno dėl galimo žaizdos užkrėtimo, kas įtakojo emocinius, dvasinius iÅ¡gyvenimus. Byloje pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas 2012-01-30 kreipėsi į Sveikatos priežiÅ«ros centrÄ dėl silpstančio regėjimo, skundėsi akių perÅ¡tėjimu, raidžių susiliejimu (b. l. 55). Gydytojas pareiÅ¡kėjÄ pasiuntė į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, nurodydamas, kad J.

G. yra potrauminiai (2007 m.) pakitimai akyse (b.l. 55-56). Laisvės atėmimo vietų ligoninės epikrizėje nurodyta, kad pareiškėjas 2012-02-10 buvo okulisto konsultacijoje, kurios metu nustatyta, kad gydymas pareiškėjui nereikalingas (b. l. 57 ). Teismo posėdžio metu pareiškėjas pateikė LAVL epikrizę, kurioje nurodyta kad pareiškėjui buvo išrašyti akiniai (b. l. 104). Medicininiai dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas 2012-03-28 buvo operuotas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

IÅ¡raÅ¡ant 2012-04-05 iÅ¡ ligoninės, jam rekomenduota 1 mėnesį vengti fizinio darbo (b. l. 17). Duomenų, kad pareiÅ¡kėjas, po operacijos kalėdamas kameroje Nr. 387, skundėsi dėl galimo žaizdos užkrėtimo ar negijimo, byloje nėra. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateiktų asmens sveikatos istorijos įrašų matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2012-05-10 kreipėsi į gydytojÄ psichiatrÄ , skundėsi miego sutrikimais, dirglumu, irzlumu (b. l. 15). Kaip galimas Å¡io sutrikimo priežastis nurodė nepasitenkinimÄ aplinka ir sÄ lygomis, kuriose gyvena.

Gydytojas, pabendravęs su pareiÅ¡kėju, įrašė, kad psichozės reiÅ¡kinių nėra.Apibendrinat pateiktus medicininius duomenis, pripažintina, kad įraÅ¡ai pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje ir epikrizėse nepatvirtina, jog pareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl sveikatos buvo priežastiniame ryÅ¡yje su kameroje Nr. 387 nustatytu neatitinkančiu Normos reikalavimų dirbtiniu apÅ¡vietimu ir neatliktu remontu. Pažymėtina, kad gydytojas pareiÅ¡kėjÄ siuntė į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, nurodydamas, jog J.

G. yra potrauminiai (2007 m.) pakitimai akyse. Laisvės atėmimo vietų ligoninės epikrizėje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas 2012-02-10 buvo okulisto konsultacijoje, kurios metu nustatyta, kad gydymas pareiÅ¡kėjui nereikalingas. Vertinant Å¡iuos byloje esančius duomenis, pažymėtina, kad nors neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, tačiau bylÄ nagrinėjantis teismas visada turi vadovautis ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas savo pretenzijas dėl silpstančio regėjimo grindė niekuo nepagrįstomis iÅ¡vadomis.Ginčo atveju taip pat reikÅ¡minga pažymėti, kad teismų praktikoje pripažįstama ir tai, jog asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali bÅ«ti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz.:

EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz.: EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr., pvz.: 2007 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ Â administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).Tuo tarpu neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; kt.).Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, remdamasi nurodyta teismų praktika, bei atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog nustatyti higienos reikalavimų neatitikimai buvo tokio pobÅ«džio, kad pareiÅ¡kėjo teises pažeidė tokiu bÅ«du, jog joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto, o pareiÅ¡kėjas nepateikė prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ patvirtinančių įrodymų, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovo padaryto pažeidimo konstatavimas vertintinas kaip pakankama satisfakcija, o neturtinės žalos atlyginimas pareiÅ¡kėjui atskirai nepriteistinas.Apibendrinat teismo iÅ¡dėstytus motyvus, skundo tenkinti nėra pagrindo (ABTÄ® 88 str. 1 p.).          Vadovaudamasis ABTÄ® 85-87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127 str. 1 punktu, 129 straipsniu, teismasn u s p r e n d ė: pareiÅ¡kėjo J.

G. skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                                  Rosita Patackienė