c2b5dba1-cd30-4196-b42b-a3322dfc8e24 · Ignalinos rajono apylinkės teismas

Civiline byla NrCiviline byla Nr. 2-12-286/2010Procesinio sprendimo kategorija: (S) 30.2.; 124.4. IGNALINOS RAJONO APYLINKES TEISMAS N U T A R T I S 2010 m. sausio 4 d.Ignalina Ignalinos rajono apylinkes teismo teisejas Kestutis Rimkus, sekretoriaujant Jolantai Zabolevicienei, dalyvaujant ieškovei M. K., ieškoves atstovui advokatui E. R., atsakovo atstovams D. K. ir advokatui L. S., treciajam asmeniui J. T., vertejai Irenai Pauliukevicienei, viešame teismo posedyje pakartotinai išnagrinejes civiline byla pagal M. K. ieškini P. K. del atidalijimo iš bendrosios dalines nuosavybes, kurioje procesas atnaujintas Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro prašymu, tretysis asmuo J.

T., n u s t a t e : Ieškove M. K. praše palikti galioti taikos sutarti, kuria patvirtino Zarasu rajono apylinkes teismas, o nesant tokiai galimybei - patenkinti jos ieškini. Paaiškino, kad pagal taikos sutarti su broliu buvo susitare, jog jai vietoj buto pirmame aukšte brolis duos kompensacija žeme. Ja tenkino tokios salygos. Kai buvo tvirtinama taikos sutartis, ir teismas, ir brolis žinojo, kad ji yra Rusijos Federacijos piliete. Šiuo metu ji turi puse to sklypo, kuri jai perleido brolis taikos sutartimi, nes puse hektaro žemes ji padovanojo seseriai J.

T.. I Rusija ji išvyko gyvent 1978 metais, nuo to laiko Lietuvoje negyveno. Grižo i Lietuva gyvent 2008 m. rugsejo 23 d. Palikima ji prieme 2005 metais, tai padare sesuo pagal igaliojima.Atsakovas P. K. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad su ieškiniu nesutinku todel, kad jam buvo pažadetas pirmas aukštas tevu namo puseje. Pagal testamenta jam atiteko puse namo. Kita puse namo priklause mamai, kuri jam testamentu paliko puse savo namo dalies. Toje dalyje namo jis šiuo metu gyvena. Seseriai J. jis padovanojau namo dali – buta pirmame aukšte, kuriame sesuo dabar gyvena.

Kitoje namo puseje pirmame aukšte gyveno tevas ir motina, o antrame aukšte, virš tevu, gyveno sesuo M., kuri veliau išvažiavo i Vladivostoka. Siulo palikti taip, kaip gyvena dabar – vienoj puseje namo, pirmame ir antrame aukšte, gyvena jis, o abi seserys gyventu kitoj pusej namo. Jeigu liktu taip, kaip šiuo metu yra, tai nebutu jokiu techniniu kliuciu gyvent visiems atskirai. Sudarant taikos sutarti, jis sutiko perleist M. K. žemes sklypa kaip kompensacija. Tada ivyko klaida, nes jis nežinojo ar M. yra Lietuvos Respublikos piliete.

Nori, kad del šitos klaidos butu panaikinta taikos sutartis. Nesutinka M. K. duoti ta 1 ha žemes todel, kad jei nores su žeme kažka daryti, reikes eiti prašyti jos sutikimo. Kai sudarinejo taikos sutarti, nežinojo, kad to reikes. Jeigu su seserimis gyventu draugiškai, tada, gal but, ir susitartu del visko.Tretysis asmuo J. T. praše sesers ieškini tenkinti. Paaiškino, kad brolis padovanojo jai buta pirmame aukšte, nes taip liepe tevas. Mano, kad galima broliui paskirti visa antra aukšta ir perdaryt iejimus. Ji arba sesuo galetu leisti vaikšcioti pro savo buta.

Ji leistu broliui pertvarkyt komunikacijas i antra aukšta. Nežino, kas turetu už visus tuos perdarymus moket, bet sutiktu dali išlaidu kompensuoti. Sutinka, kad jai butu paskirtos patalpos, kuriose ji gyvena - pirmame aukšte, pirmame bute. Sutinka duoti broliui išankstini sutikima del bendros žemes tvarkymo, kad brolis galetu daryti žemeje ka nori.Paaiškinamajame rašte atsakovo P. K. atstovas advokatas L. S. prašo panaikinti Zarasu rajono apylinkes teismo 2006 m. kovo 24 d. nutarti ir priimti nauja sprendima – ieškini atmesti, o priešieškini patenkinti.

Nurode, kad byloje negincijamai nustatyta, jog ieškove M. K. taikos patvirtinimo dienai buvo Rusijos Federacijos piliete, todel žeme nuosavybes teise isigijo neteisetai, pažeidžiant Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies igyvendinimo istatymo 6 straipsnio 2 dali. Kadangi patvirtinant taikos sutarti buvo padaryta aiški teises normu taikymo klaida, tokia sutartis turi buti pripažinta niekine ir negaliojancia nuo jos sudarymo momento. Ta aplinkybe, kad ieškove veliau igijo Lietuvos Respublikos pilietybe, nera pagrindas palikti galioti niekini sandori, nes tai reikštu niekinio sandorio patvirtinima, ka istatymas draudžia (Lietuvos Respublikos CK 1.78 straipsnio 1 dalis).Atsakovo P. K. atstovas D.

K. prašo panaikinti Zarasu rajono apylinkes teismo 2006 m. kovo 24 d. nutarti, ieškini atmesti, o priešieškini patenkinti. Paaiškino, kad perdaryti komunikacijas taip, kaip siulo ieškove ir J. T., butu labai brangu ir techniškai sudetinga. Tevas nenori duoti seserims to 1 ha žemes todel, kad norint kažka daryt reikia seseru leidimu, kuriu jos neduoda. Mano, kad nepadetu ir išankstine sutartis del leidimu, jeigu J. T. perleistu savo žemes dali savo sunui, tai vel ta sutartis nebegaliotu. Isitikines, kad jeigu visi bus šios žemes bendrasavininkai, tada niekas nieko negales daryti del kažkurio iš ju užsispyrimo.

Vienintele išeitis butu viska atsidalint. Jis siule M. K. apsigyvent bute virš J. T. ir kaip kompensacija – arba atremontuot ta buta, arba perduot jai 0,22 ha žemes, ji ne su vienu variantu nesutiko. Prašymas panaikinti Zarasu rajono apylinkes teismo 2006 m. kovo 24 d. nutarti netenkintinas.Ieškove M. K. kreipesi ieškiniu i teisma prašydama atidalinti jos asmenines nuosavybes 1/4 dali gyvenamojo namo, esancio Donelaicio g. 82, Zarasuose, iš bendrosios dalines nuosavybes, suformuojant atskira kadastrini vieneta. Atsakovas P. K. su ieškiniu nesutiko ir pateike priešieškini.

Zarasu rajono apylinkes teismas 2006 m. kovo 24 d. nutartimi civiline byla nutrauke ir patvirtino taikos sutarti, pagal kuria ieškove M. K. atsisake savo ieškinio reikalavimu ir sutiko, kad jai nuosavybes teise priklausanti 1/4 dalis gyvenamojo namo, esancio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymeta inventorizacineje byloje indeksu 1A2p, butu atidalinta paskiriant jai patalpas antrame aukšte su iejimu, plane pažymetas L1: 1-7, 3,06 kv. m. ploto, 1-8, 9,69 kv. m. ploto, 1-9, 19,43 kv. m. ploto, 1-10, 11,98 kv. m. ploto, 1-11, l,44 kv. m. ploto, 1-12, 3,36 kv. m. ploto, viso antrajame aukšte patalpu 48,96 kv. m. ploto, bei bendraja daline nuosavybe po 1/2 dali su J.

T. pripažistant patalpas rusyje, pažymetas plane R1-1, 12,92 kv. m. ploto, G1-1, 20,86 kv. m. ploto, Rl-2, 3,16 kv. m. ploto, Rl-3, 3,57 kv. m. ploto, Rl-4, 11,80 kv. m. ploto, viso rusyje patalpu 52,31 kv. m. ploto, iš viso patalpu - 149,79 kv. m. ploto. Atsakovas P. K. atsisake savo priešieškinio reikalavimu ir sutiko, kad jam nuosavybes teise priklausanti 1/2 gyvenamojo namo dalis, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymeta inventorizacineje byloje indeksu 1A2p, butu atidalinta paskiriant jam patalpas pirmame ir antrame aukšte su iejimu, pažymetu plane L2: 2-1, 2,88 kv. m. ploto, 2-2, 9,03 kv. m. ploto, 2-3, 19,72 kv. m. ploto, 2-4, 11,73 kv. m. ploto, 2-5, 3,33 kv. m. ploto, 2-6, 1,69 kv. m. ploto, 2-7, 2,88 kv. m. ploto, 2-8, 9,91 kv. m. ploto, 2-9, 19,71 kv. m. ploto, 2-10, 11,76 kv. m. ploto, 2-11, 3,11 kv. m. ploto, 2-12, l,46 kv. m. ploto, viso pirmame ir antrame aukšte patalpu 91,34 kv. m. ploto, ir patalpas rusyje, pažymetas plane:

R2-1, 13,12 kv. m. ploto, G2-1, 22,85 kv. m. ploto, R2-2 (R2-4), 11,85 kv. m. ploto, R2-3, 4,74 kv. m. ploto, viso rusyje patalpu 52,56 kv. m. ploto, iš viso patalpu - 143,9 kv. m. ploto. Kaip kompensacija, iš jam asmenines nuosavybes teise priklausancio 10,4400 ha žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), registro Nr.43/865, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), perleido M. K. asmeninen nuosavyben 1 ha žemes sklypo (pagal Zarasu r. žemetvarkos skyriaus patvirtinta 1998-02-19 žemes sklypo laikinaji plana perleido naudojamos žemes 0,5 ha sklypa nuo atžymos B link atžymu A ir C, bei kita 0,5 ha sklypa prasidedanti i dešine puse nuo keliuko einancio nuo namo link ežero, iskaitant 50 metru ežero pakrantes ir tolyn nuo ežero link atžymu C ir D). 2006 m. rugsejo 19 d.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, siekdamas apginti viešaja interesa, pateike prašyma atnaujinti procesa byloje Lietuvos Respublikos CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (t. 2, b.l. 27-29). Zarasu rajono apylinkes teismas 2006 m. lapkricio 16 d. nutartimi Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašyma patenkino ir atnaujino procesa civilineje byloje (t. 2, b.l. 86-88). Procesas šioje civilineje byloje atnaujintas Lietuvos Respublikos CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu – del to, kad buvo padaryta aiški teises normos taikymo klaida, kadangi ieškove M.

K., budama Rusijos Federacijos piliete, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dali bei Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies igyvendinimo istatymo 3 straipsni, 6 straipsnio 2 dali, 9 straipsnio 3 punkta, 17 straipsnio 2 dali, pagal teismo patvirtinta taikos sutarti nuosavybes teise igijo žemes ukio paskirties žemes sklypa. Ši proceso atnaujinimo formuluote apibrežia pakartotinio bylos nagrinejimo ribas, kuriu teismas peržengti negali (Lietuvos Respublikos CPK 370 str. 4 d.). Tokiu budu, pakartotinio bylos nagrinejimo metu butina nustatyti ar ieškove teisetai nuosavybes teise igijo žemes ukio paskirties žeme pagal Zarasu rajono apylinkes teismo 2006 m. kovo 24 d. nutartimi patvirtinta taikos sutarti.Lietuvos Respublikos generalines prokuroras prašyme del proceso atnaujinimo akcentuoja ta aplinkybe, kad ieškove, igydama nuosavybes teise žemes ukio paskirties žeme, buvo Rusijos Federacijos piliete ir nuolat gyveno Rusijos Federacijoje.

Taciau teismas mano, kad šios aplinkybes Pilietybes istatymo 1 straipsnio prasme neturejo itakos ieškoves teisei buti Lietuvos piliete.Pilietybes istatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Lietuvos Respublikos 1995 m. spalio 3 d. istatymo Nr. I-1053 redakcija) buvo naujai nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilieciai yra asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. tureje Lietuvos pilietybe, ir ju vaikai (jeigu šie asmenys ar ju vaikai nerepatrijavo iš Lietuvos). Šis istatymas buvo paskelbtas 1995 m. spalio 20 d. Pagal 2006 m. kovo 24 d. galiojusio Pilietybes istatymo 1 straipsnio 1 punkta (2002 m. rugsejo 17 d. istatymo Nr. IX-1078 redakcija), Lietuvos Respublikos pilieciais buvo pripažistami asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. tureje Lietuvos pilietybe, ju vaikai, vaikaiciai ir provaikaiciai (jeigu šie asmenys, ju vaikai, vaikaiciai ar provaikaiciai nerepatrijavo).

Pagal tuo metu susiformavusia teismu praktika pakako nustatyti šioje teises normoje nurodytas aplinkybes, kad asmeni galima butu laikyti Lietuvos Respublikos pilieciu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. spalio 16 d. sprendimai administracinese bylose Nr. A3-839-03, Nr. A11- 831/2003, Nr. A11 – 751/2006). Tik po Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkricio 13 d. nutarimo del Lietuvos Respublikos pilietybes, kuriame buvo pripažinta, kad toks pilietybes santykiu reguliavimas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos, buvo priimta nauja Pilietybes istatymo redakcija, isigaliojusi nuo 2008 m. liepos 22 d., kurioje Pilietybes istatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punktas buvo pakeistas, nustatant, kad Lietuvos Respublikos pilieciai yra asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. tureje Lietuvos pilietybe, ju vaikai, vaikaiciai ir provaikaiciai, jeigu šie asmenys nera kitos valstybes pilieciai.

Atsižvelgdama i Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkricio 13 d. nutarima del Lietuvos Respublikos pilietybes, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Pilietybes reikalu skyriaus vedeja 2008 m. vasario 25 d. prieme sprendima Nr. (15/3-4)8P-377, kuriame iš esmes pripažistama, kad M. K. nera Lietuvos Respublikos piliete tik del vieninteles priežasties - ji yra Rusijos Federacijos piliete (t. 3, b.l. 23).Iš Utenos apskrities VPK Zarasu rajono policijos komisariato migracijos poskyrio viršininko 2009 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. 89-58-1-SP2-47 seka, kad ieškove atitiko 2006 m. kovo 24 d. galiojusio Pilietybes istatymo 1 straipsnio 1 punkto reikalavimus, kadangi jos motina M.

K. (J.) iki 1940 m. birželio 15 d. turejo Lietuvos pilietybe (3 t., b.l. 119). Butent šiuo pagrindu ji buvo pripažinta Lietuvos Respublikos piliete ir 2009 m. balandžio 10 d. jai buvo išduotas Lietuvos Respublikos pilietes pasas. Del šiu faktiniu aplinkybiu ir aukšciau paminetu teises normu bei teismu praktikos teismas konstatuoja, kad M. K. Lietuvos Respublikos valstybe Lietuvos Respublikos pilietybe pripažino 1995 m. spalio 20 d., paskelbus Lietuvos Respublikos 1995 m. spalio 3 d. Pilietybes istatyma. Tokiu budu, ieškove 1996 m. birželio 20 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies igyvendinimo konstitucinio istatymo Nr. I-1392 antrojo straipsnio prasme nera užsienio subjektu, ir jai neturejo buti taikomos šio istatymo nuostatos, draudžiancios Lietuvoje nuosavybes teise isigyti žemes ukio paskirties žeme.Žeme yra ribotas gamtos išteklius ir ypatingas nuosavybes teises objektas, kurio tinkamas naudojimas yra žmogaus ir visuomenes išlikimo ir raidos salyga, tautos geroves pagrindas; jos, kaip gamtos ištekliaus, racionalaus naudojimo užtikrinimas yra viešasis interesas, kuri garantuoti yra valstybes konstitucine priederme (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužes 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai).

Teismas mano, kad viešasis interesas gincijama taikos sutartimi nebuvo pažeistas, nes joje numatytu žemes perleidimu ir isigijimu nebuvo sudaryta prielaidu kažkaip pakenkti žemei, kaip ypatingai Konstitucijos ginamai ir saugomai vertybei. Taip pat pažymetina, kad 2006 m. kovo 24 d. sudaryta taikos sutartimi šalys teismini ginca išsprende joms priimtinausiu budu. Toks ginco sprendimas tenkino visas šalis. Veliau tarp ju atsiradusios problemos, susijusios su žemes naudojimu, kilo tik del tarpusavio nesusikalbejimo. Tai matyti ir iš atsakovo paaiškinimo, kuris, nagrinejant teismo posedyje klausima del bylos atnaujinimo, nurode, jog iš esmes jo noras pripažinti 2006 m. kovo 24 d. taikos sutarti negaliojancia atsirado del vienos priežasties - jis sužinojo, kad jie su seserimi tapo vieno žemes sklypo bendrasavininkiais ir kad vienas be kito negali atlikti jokiu veiksmu (t 2., b.l. 79).Del aukšciau išdestytu aplinkybiu manytina, jog pagrindo teigti, kad Zarasu rajono apylinkes teismui 2006 m. kovo 24 d. priimant nutarti del taikos sutarties patvirtinimo, buvo padaryta aiški teises normos taikymo klaida, nera.

Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sažiningumo principais, mano, kad prašymas panaikinti Zarasu rajono apylinkes teismo 2006 m. kovo 24 d. nutarti atmestinas.   Remdamasis tuo, kas išdestyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 185, 291, 371 straipsniais, teismas n u t a r i a: Prašyma del Zarasu rajono apylinkes teismo 2006 m. kovo 24 d. nutarties panaikinimo atmesti.Sprendimui isiteisejus, panaikinti laikinaja apsaugos priemone, taikyta Zarasu rajono apylinkes teismo 2006 m. rugsejo 8 d. nutartimi, kurios pagrindu padarytas irašas viešame registre del nuosavybes teisiu perleidimo draudimo žemes sklypui, priklausanciam M.

K., esanciam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).             Del nutarties per 7 dienas gali buti duodamas atskirasis skundas Vilniaus apygardos teismui. Teisejas                                                                 Kestutis Rimkus