2022-05-04 Nr. AB-11320-4-69-3-00335-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-377-575/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00335-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja (duomenys neskelbtini), atstovaujama (duomenys neskelbtini), (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. 22S61407 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl pareiškėjos laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėja nurodė, kad su skundžiamu Sprendimu buvo supažindinta 2022 m. vasario 3 d., tačiau pareiškėjos atstovas tik 2022 m. kovo 14 d. elektroniniu paštu gavo užsakymą, kuriuo užsakyta skundo parengimo paslauga. Susiklostė situacija, kai užsakymas buvo pateiktas suėjus skundo pateikimo terminui, skundo parengimo paslauga pareiškėjui buvo suteikta per protingą, trumpiausią laiką.

Pareiškėjos teigimu, ji nėra atsakinga už tai, kad jos valia gauti nemokamą advokatą nebuvo laiku ir per protingą terminą įgyvendinta. Pareiškėja savo teisėmis naudojosi sąžiningai ir tinkamai, todėl uždelstas užsakymo pateikimas neturėtų sukelti neigiamų teisinių pasekmių. Juo labiau, kad paslaugas teikiantis advokatas maksimaliai, esant dideliam darbo krūviui, stengėsi, jog paslauga pareiškėjui būtų suteikta kuo greičiau. Pareiškėjai skundas buvo parengtas ir paslaugos teikiamos prioriteto tvarka, nors dėl migrantų krizės yra susidaręs nepaprastai didelis užimtumas. Pareiškėjos teigimu, terminas skundui paduoti atnaujintinas, kadangi jis praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių.

II. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 30 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 9 dalimi, atsisakė priimti skundą.

Teismas nustatė, kad skundžiamu Sprendimu buvo nuspręsta įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties; apgyvendinti pareiškėją Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Teismas nurodė, kad pagal Įstatymo 1408 straipsnio 9 dalį skundas dėl tokio sprendimo gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Byloje buvo nustatyta, kad pareiškėja su Sprendimu buvo supažindinta 2022 m. vasario 3 d., taigi, teismo vertinimu, Sprendimo apskundimo terminas baigėsi 2022 m. vasario 17 d., o užsakymas teisinėms paslaugoms pareiškėjo atstovui advokatui P. V. buvo pateiktas 2022 m. kovo 14 d; skundas teismui buvo paduotas 2022 m. kovo 23 d., praleidus apskundimo terminą.

Įvertinęs pareiškėjos prašyme atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad šios priežastys nelaikytinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą įstatymo nustatytą terminą atnaujinti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja su Departamento Sprendimu pasirašytinai buvo supažindintas 2022 m. vasario 3 d., teisinių paslaugų užsakymas pareiškėjo atstovui buvo pateiktas 2022 m. kovo 14 d., tačiau pats pareiškėjo atstovas skundą teismui pateikė ne kitą darbo dieną, o po keleto dienų. Teismas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumą (teismo nuomone, byla nebuvo išskirtinai sudėtinga, skundas gana šabloniškas, nereikalaujantis didelių laiko sąnaudų ar sudėtingų teisės taikymo ar aiškinimo klausimų sprendimo), sutartį, sudarytą su Departamentu dėl teisinių paslaugų teikimo, nepateikus įrodymų apie tai, kada pareiškėja išreiškė valią gauti nemokamą teisinę pagalbą, taip pat nepateikus įrodymų dėl skunde nurodomo advokato darbo krūvio, nenustatė jokio pagrindo spręsti, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, objektyvių priežasčių.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 35 straipsnio 1 dalimi, 36 ir 37 straipsniais, teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimą.

Įvertinęs prie skundo pridėtą išrašą iš pagrindinės sutarties, sudarytos tarp advokato P. V. ir Departamento, ir techninę specifikaciją, teismas nurodė, kad jokių duomenų, patvirtinančių, kad šis advokatas paskirtas atstovauti pareiškėjai, nepateikta. Tai nustatęs, teismas vertino, kad skundą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, dėl ko skundą atsisakė priimti ir šiuo pagrindu (ABTĮ 33 str. 2 d. 8 p.).

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 30 d. nutartį ir priimti pareiškėjos skundą nagrinėti iš esmės.

Pareiškėja pažymi, kad ginčijamame Sprendime pažymėta pareiškėjos (jos atstovo pagal įstatymą) supažindinimo su šiuo sprendimu data, ši data nurodyta ir užsakyme, kurio išrašas teismui buvo pridėtas. Užsakymas gautas 2022 m. kovo 15 d., taigi skundas buvo pateiktas per protingą laiką.

Pareiškėja pažymi, kad supažindinimo su Sprendimu metu ji (atstovas pagal įstatymą) išreiškė valią skųsti sprendimą ir naudotis nemokama advokato pagalba, tai matyti iš pateikto Sprendimo, kas patvirtina, kad pareiškėja valią skųsti Sprendimą išreiškė nedelsiant, savo teisėmis naudojosi sąžiningai ir tokiais būdais bei priemonėmis, kurie jai prieinami. Prieglobsčio prašytojo interesų vertinimas šiuo atveju turėtų būti prioritetinis. Be to, teikiant nemokamą teisinę pagalbą, privačios sutartys papildomai nesudaromos.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų, kad skundą padavė neįgaliotas atstovas, pareiškėja nurodo, jog atitinkamose Sprendimo dalyse ji nurodė, kad nori skųsti Sprendimą ir naudotis nemokama advokato pagalba. Teismui pateikta sutartis su kompetentinga institucija, kuri patvirtina, kad advokatas teikia teisines paslaugas prieglobsčio prašytojams, o pareiškėja priklauso šiai asmenų grupei.

Nesutikdamas su teismo vertinimu, kad byla nesudėtinga, pareiškėja pažymi, jog kiekvienam asmeniui rengiamas skundas ir skiriamas individualus dėmesys prieglobsčio prašytojo bylai bei procesinių dokumentų rengimui. Dokumentus reikia surašyti, sukomplektuoti priedus, pasirašyti, išsiųsti, todėl tai laikui imli bei intelektinių pastangų reikalaujanti veikla. Be to, pareiškėja nėra vienintelė prieglobsčio prašytoja, kuriai reikalinga teisinė pagalba ir paslaugų teikimas, todėl objektyviai neįmanoma per vieną dieną parengti ir pateikti visų skundų pagal gaunamus užsakymus. Turi būti įvertinta ir tai, kad pagal sutartį su Departamentu teikiamos ne tik skundų rengimo paslaugos, bet ir atstovavimas įvairių instancijų teismuose, apklausose. Toks užimtumas turėjo būti pagrįstai ir objektyviai įvertintas.

Pareiškėja laikosi pozicijos, kad skundas teismui buvo pateiktas per protingą laiką. Pareiškėja pažymi, kad Departamento 2022 m. kovo 15 d. užsakymas gautas besibaigiant dienai, tą pačią dieną gauta ne mažiau kaip 70 skundų parengimo užsakymų, todėl suprantama ir akivaizdu, jog poilsio laikas ir resursų išlaikymas yra būtina advokato darbo sąlyga ir prielaida, o tokio kiekio skundų neįmanoma surašyti per trumpą laikotarpį.

Vadovaudamasi Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir ABTĮ 37 straipsniu, pareiškėja teigia, kad ji naudojasi nemokama, valstybės garantuojama teisine pagalba, o tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja negali sumokėti žyminio mokesčio, todėl nuo šio mokesčio turėjo būti atleista. Tačiau teismas nepagrįstai dėl šių aplinkybių nenustatė termino trūkumams pašalinti ir nesudarė galimybės pareiškėjai pateikti prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismo aptartos aplinkybės nesunkiai gali būti patikslinamos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 30 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktų pagrindais (t. y. kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens; skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, konstatavęs, kad pareiškėja praleido terminą skundui paduoti ne dėl objektyvių ir svarbių priežasčių, kadangi advokatas po užsakymo suteikti teisines paslaugas gavimo skundą padavė ne kitą darbo dieną. Teismas vertino, jog byla nėra sudėtinga, be to, nepateikti įrodymai apie advokato darbo krūvį, taip pat duomenys, patvirtinantys, kada pareiškėja išreiškė valią gauti nemokamą teisinę pagalbą. Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad advokatas P. V. paskirtas atstovauti pareiškėjai. Teismas sprendė, kad skundą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. Administracinių bylų teisenos įstatyme yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Departamentas 2022 m. sausio 26 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė: įleisti asmenį (t. y. pareiškėją (duomenys neskelbtini)) į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; apgyvendinti asmenį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėja teigė, kad su Sprendimu buvo supažindintas 2022 m. vasario 3 d. Kartu su atskiruoju skundu pateiktame Sprendime pažymėta, kad su juo pareiškėja supažindinta 2022 m. vasario 3 d., taip pat nurodyta, kad pareiškėja su Sprendimu nesutinka, ketina dėl jo kreiptis į teismą su skundu, pageidauja, jog kreipimuisi į teismą jai nemokamai būtų paskirtas advokatas.

Byloje nustatyta, kad Departamentas 2022 m. kovo 14 d. ir 2022 m. kovo 15 d. išsiuntė advokatui P. V. užsakymus. Advokatas skundą pareiškėjos vardu Kauno apylinkės teismui elektroniniu paštu išsiuntė 2022 m. kovo 23 d. (teisme užregistruotas 2022 m. kovo 23 d.).

Pareiškėjos ketinamas apskųsti Departamento Sprendimas priimtas, vadovaujantis Įstatymo (2021 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XIV-816 redakcija) 113 straipsnio 5 dalimi ir 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 9 dalį skundas dėl tokio pobūdžio sprendimo gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos; priimtas apylinkės teismo sprendimas skundžiamas ir skundas nagrinėjamas Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalį užsienietis apylinkės teismo sprendimą sulaikyti jį arba pratęsti jo sulaikymo terminą, arba taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę turi teisę apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju skundas teismui dėl Departamento Sprendimo galėjo būti paduotas iki 2022 m. vasario 17 d. įskaitytinai, tačiau pareiškėja skundą teismui padavė 2022 m. kovo 23 d., t. y. praleidusi įstatyme nustatytą apskundimo terminą.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022; kt.). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019; kt.).

Vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022; kt.).

Taigi, ar skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas asmens, teikiančio skundą, prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.

Akcentuotina ir tai, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis pareiškėjas neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių teisių – teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo – dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, tai, kad pareiškėja yra Irako Respublikos pilietė, jai apribotas judėjimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos galimybės išreikšti valią dėl teisės į gynybą realizavimo, šiuo atveju, priklausė nuo Departamento darbuotojų, nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėja terminą skundui paduoti praleido ne dėl objektyvių ir svarbių priežasčių, todėl sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių, objektyvių priežasčių, todėl jis atnaujintinas.

Pažymėtina, kad pareiškėja tinkamai ir laiku išreiškė valią teikti skundą dėl Sprendimo, o šio skundo padavimas nepriklausė nuo jos valios ir veiksmų. Nagrinėjamu atveju egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjai laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti Sprendimą. Pareiškėja buvo aktyvi ir pareiginga, t. y. sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir siekė laiku paduoti skundą. Akcentuotina, kad pareiškėja negalėjo savarankiškai paduoti skundą ar imtis priemonių, kad advokatas, turintis jai teikti teisinę pagalbą, skubiau pateiktų skundą.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas užsieniečio apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, taip pat laikosi pozicijos, jog tuo atveju, kai užsieniečio galimybės išreikšti valią dėl teisės į gynybą realizavimo priklauso nuo institucijos darbuotojų, o advokatui suteikti teisinę pagalbą taip pat būtinas tam tikras protingas laikotarpis, terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo užsieniečio valios nepriklausiusių, priežasčių, ir šis terminas atnaujinamas (žr., pvz., 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1720-552/2022; 2022 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-324-520/2022; kt.).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Dėl šios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo naikinama, pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą tenkinamas.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus dėl advokato P. V. atstovavimo pareiškėjai, nustatė, kad Pagrindinėje sutartyje, sudarytoje tarp Departamento (toliau – ir Užsakovas) ir advokato P. V. (toliau – ir Tiekėjas) (toliau – ir Sutartis), 1.1. punkte nurodyta, jog Tiekėjas įsipareigoja Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal Užsakovo faktinį poreikį teikti teisines (pirmines ir antrines) paslaugas (toliau – paslaugos), kurių specifikacija nurodyta Sutarties 1 priede – Techninėje specifikacijoje (toliau – Sutarties 1 priedas), o Užsakovas Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis įsipareigoja priimti tinkamai ir faktiškai suteiktas paslaugas ir sumokėti Tiekėjui už jas.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja su skundu pateikė išrašą iš Sutarties, Techninę specifikaciją bei Departamento užsakymą advokatui P. V., todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad jokių duomenų, patvirtinančių, jog minėtas advokatas paskirtas atstovauti pareiškėjui byloje, nėra. Pažymėtina ir tai, kad su atskiruoju skundu pateikto Sprendimo turinys patvirtina, jog dėl pareiškėjos priimtas sprendimas, analogiškas sprendimui, priimtam dėl jos motinos ((duomenys neskelbtini)), pareiškėja atvyko į Lietuvos Respubliką su motina ir broliu. Atitinkamose Sprendimo dalyse, kurias pildo prieglobsčio prašytojas, pažymėta, kad nesutinkama su sprendimu, ketinama jį skųsti, pageidaujama nemokamos teisinės pagalbos. Nustatytų faktų visuma reiškia, kad į bylą pateiktų duomenų pakanka išvadai, jog pareiškėjos interesams teisme atstovauja valstybės paskirtas advokatas (Įstatymo 71 str. 1 d. 4 p.).

Įvertinus byloje esančių duomenų visumą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog skundą padavė tinkamai neįgaliotas vesti bylą asmuo ir dėl to atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismas vertino, jog pareiškėja nepateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančių įrodymų.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4 punktą, prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje turi teisę vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.

Šiuo atveju pareiškėja naudojasi valstybės garantuojama teisine pagalba, teikiama Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Pastebėtina, kad pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismo neprašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo; argumentus, kurie, jos įsitikinimu, pagrindžia, kad pareiškėja atleistina nuo žyminio mokesčio, išdėsto tik atskirajame skunde. Taigi, pirmosios instancijos teismui kilus abejonių dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, teismas turėjo taikyti skundo trūkumų šalinimo institutą ir nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, o ne atsisakyti priimti skundą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-552/2021; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-251-261/2022). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.). Kai nustatoma, kad pareiškėjo skundas nepasirašytas arba netinkamai pasirašytas, taip pat nesant byloje duomenų apie sumokėtą žyminį mokestį, taikomas skundo trūkumų šalinimo institutas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-232-822/2022; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-251-261/2022 ir kt.). Analogiškos pozicijos laikomasi ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje panašiose bylose (žr. pvz., 2022 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-315-662/2022).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą išsprendė formaliai ir nepagrįstai nevertino minėto skundo trūkumų pobūdžio, masto bei galimybės juos pašalinti.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkinęs prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose nurodytais pagrindais. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą tenkinamas, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja atskirajame skunde prašo priimti jos skundą nagrinėti iš esmės. Pažymėtina, kad skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o ne apeliacinės instancijos teismas, todėl pareiškėjos atskirojo skundo reikalavimas priimti nagrinėti paduotą skundą netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti terminą pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundui dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. 22S61407 dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo paduoti.

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundo priėmimo klausimą perduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan