2022-11-16 Nr. AB-27702-4-53-3-00268-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-789-662/2022

Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00268-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. E. M. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. spalio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. E. M. prašymą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. E. M. (prašyme – A. E., tačiau vardas patikslintas pagal ankstesnių teismo procesų duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“) 2022 m. spalio 3 d. kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

Pareiškėjas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Teigė, kad jis į Lietuvą atvyko prieš metus. Jis buvo apgyvendintas Tarnybos Kybartų užsieniečių registracijos centre, nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiame centre gyvenimo sąlygos yra nežmoniškos ir nesikeičia jau ilgai. Nors dėl pareiškėjo yra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje (atsisakyta suteikti jam prieglobstį), tačiau neaišku, kada jis bus įvykdytas, nėra duomenų apie iki šiol atliktus veiksmus dėl pareiškėjo priverstinio išsiuntimo iš šalies. Be to, pabrėžta, kad atsirado naujos aplinkybės – pareiškėjas gavo leidimą dirbti, bet negali realizuoti šios teisės, neturėdamas galimybės palikti Tarnybos Kybartų užsieniečių registracijos centro teritoriją.

II. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2022 m. spalio 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. E. M. prašymą ir nurodė grąžinti skundą jį pateikusiam asmeniui.

Teismas nustatė, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose 2022 m. rugpjūčio 18 d. buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. A20.-866-564/2022 pagal Tarnybos Kybartų užsieniečių registracijos centro teikimą dėl A. E. M. sulaikymo. Teikimas teismo sprendimu tenkintas, užsienietis sulaikytas 3 mėnesiams, t. y. iki 2022 m. lapkričio 18 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartimi apylinkės teismo spendimą paliko nepakeistą ir atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą. Minėtoje byloje apeliacinį skundą pateikė advokatė I. A., suformuluotas apeliacinio skundo reikalavimas buvo analogiškas suformuluotajam nagrinėjamame prašyme.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad prašyme teigiama, jog atsirado naujos aplinkybės, t. y. pareiškėjui suteiktas leidimas dirbti. Prašyme taip pat nurodyta, kad visi aktualūs ginčui dalykai yra pareiškėjo asmens byloje, kurią administruoja ir tvarko Tarnyba, prašoma teismo bylą išreikalauti. Teismas padarė išvadą, kad ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu jau yra išspręstas įsiteisėjusia 2022 m. rugsėjo 14 d. teismo nutartimi. Teismas akcentavo ir tai, jog advokatė atstovauja pareiškėjo interesams ir turi teikti teismui visus reikšmingus duomenis. Prašymo priėmimo svarstymo stadijoje teismas nenagrinėja prašymo iš esmės, todėl nereikalauja iš Tarnybos užsieniečio asmens bylos šioje proceso stadijoje. Advokatė, pagrįsdama teikiamą prašymą dėl naujai atsiradusių aplinkybių, turi teisę pati išsireikalauti iš atitinkamų institucijų reikiamus duomenims, kurie yra reikšmingi sprendžiant prašymo priėmimo klausimą. Be to, kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė nurodyta tai, jog pareiškėjui suteiktas leidimas dirbti. Tačiau Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisės padėties“ (redakcija, įsigaliojusi 2022 m. rugpjūčio 1 d.) (toliau – ir Įstatymas) numatyta, jog užsieniečiai turi teisę dirbti ir verstis individualia veikla praėjus 12 mėnesių nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos. Pateiktame prašyme nėra nurodyta data, kada pareiškėjas buvo užregistruotas Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje, todėl neaišku, ar jau yra praėjęs įstatyme numatytas 12 mėnesių terminas, kuris visiems užsieniečiams, atitinkantiems įstatyme numatytus reikalavimus, suteikia teisę dirbti. Taip pat neaišku, ar teisė dirbti pareiškėjui atsirado jau priėmus 2022 m. rugsėjo 14 d. teismo nutartį, ar ši aplinkybė egzistavo ir teismui nagrinėjant apeliacinį skundą. Taip pat nėra pagrįsta įrodymais prašyme nurodyta aplinkybė dėl pareiškėjo apgyvendinimo nežmoniškomis sąlygomis. Teismo vertinimu, advokatė, atstovaudama pareiškėjo interesams, turi būti aktyvi ir teikti teismui reikšmingus duomenis, kurie pagrindžia teikiamą prašymą, o ne įrodymų rinkimo naštą permesti teismui.

III. Pareiškėjas A. E. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. spalio 5 d. nutartį ir priimti pareiškėjo skundą, laikyti jį paduotu pradinio skundo pateikimo teismui dieną, nagrinėti bylą iš esmės.

Pareiškėjas apžvelgia teismų praktiką, kurioje pasisakyta dėl, be kita ko, teisės į teisminę gynybą, proporcingumo principo. Mano, kad teismo išvada, jog ginčas tarp šalių jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir todėl nebegalima iš naujo spręsti šio klausimo, neatitinka teismų praktikos. Atkreipia dėmesį į tai, kad, pasikeitus užsieniečių teisinei padėčiai, pati Tarnyba kreipdavosi į teismą dėl apgyvendinimo sąlygų nustatymo, dar nesuėjus įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytam terminui. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo vertinimu, kad jis piktnaudžiauja procesu, teikdamas naujus prašymus, bei pasiūlymu teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Teisėjų kolegija pirmiausiai pastebi, kad atskirajame skunde yra nurodytos aplinkybės ir argumentai, nesusiję su skundžiama teismo nutartimi, pavyzdžiui, kad teismas laikė, jog pareiškėjas piktnaudžiauja savo teisėmis, siūlė teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atitinkamai, teisėjų kolegija nepasisakys dėl šių atskirojo skundo argumentų.

Pažymėtina, kad atsisakymo priimti skundą pagrindai yra išdėstyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalyje, tarp jų – jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį (4 p.). Šiuo aspektu pabrėžtina, kad administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA438-50/2009, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-11-261/2020). Sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą aptariamu pagrindu, būtina išsiaiškinti tris aplinkybes: ar yra teismo sprendimas, ar jis įsiteisėjęs, ar reiškiamas naujas skundas yra tapatus išnagrinėtam. Skundai gali būti pripažinti tapačiais tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai: šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008, 2018 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-665-1062/2018). Pagal dispozityvumo principą, administracinių bylų teisenoje bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą). Teismas, spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių. Todėl vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-52/2012, 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-174-822/2020).

Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3790-575/2022 atmetė A. E. M. apeliacinį skundą ir paliko galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą, kuriuo teismas tenkino Tarnybos Kybartų užsieniečių registracijos centro teikimą ir nusprendė sulaikyti užsienietį Tarnyboje 3 mėnesiams, t. y. iki 2022 m. lapkričio 18 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šią aplinkybę, skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu. Teisėjų kolegija nepritaria tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 112 straipsnyje įtvirtinta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Užsieniečių sulaikymo tvarka reglamentuota Įstatymo 114 straipsnyje, kurio 6 dalyje nurodyta, jog užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą; Valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, šio Įstatymo 118 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. Įstatymo 118 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, jog, išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę, o institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. Pagal Įstatymo 119 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis įsigaliojusiu teismo sprendimu panaikinti sprendimą sulaikyti užsienietį, užsienietis paleidžiamas iš sulaikymo vietos nedelsiant.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjo pateikto prašymo dalykas ir pagrindas yra tapatūs apeliacinio skundo, išnagrinėto administracinėje byloje Nr. A-3790-575/2022, dalykui ir pagrindui. Pastebėtina, kad minėto apeliacinio skundo dalykas buvo Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nepaisant to, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde buvo suformulavęs papildomą prašymą, t. y. prašymą taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnybos Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Bylos pagal institucijos teikimą taikyti užsieniečiui sulaikymą ir pagal užsieniečio kreipimąsi dėl jo gyvenimo sąlygų pakeitimo nėra identiškos. Be to, nagrinėjamoje byloje pateiktu prašymu pareiškėjas iš esmės siekė sprendimo jį sulaikyti pakartotinio svarstymo, kaip tai numatyta Įstatymo 118 straipsnio 1 dalyje, ir nors prašyme jis pakartotinai abstrakčiai užsiminė apie tai, jog apgyvendinimo sąlygos Centre yra nežmoniškos ir jis yra sulaikytas jau ilgą laiką, tačiau kaip prašymo pagrindą jis nurodė, jo teigimu, naują aplinkybę – gautą leidimą dirbti.

Akcentuotina ir tai, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, t. y. vertinamos tik procesinės prielaidos kreiptis į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-537/2012, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-566-968/2020). Tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymo priėmimo nagrinėti klausimą, atliko veiksmus, kurie nepriskirtini skundo priėmimo stadijai, kadangi faktinių aplinkybių vertinimas turėtų būti atliekamas nagrinėjant bylą iš esmės. Pirmosios instancijos teismas tyrė, ar pareiškėjo teiginys, jog atsirado naujos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą nutraukti jam skirtą sulaikymą, yra pagrįstas pakankamais argumentais ir įrodymais (pvz., teismas iš esmės konstatavo, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas įgijo teisę dirbti bei kad ši aplinkybė neegzistavo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priimant 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir todėl laikytina nauja). Pažymėtina, kad pareiškėjo (užsieniečio, kuriam taikomas sulaikymas) teisė prašyti pakartotinai svarstyti sprendimą jį sulaikyti yra įtvirtinta įstatyme (konkrečiai, Įstatymo 118 str. 1 d.), o tai, ar pareiškėjo įsitikinimas, kad išnyko jo sulaikymo pagrindai, yra pagrįstas, vertintina pareiškėjo prašymą nagrinėjant iš esmės ir toks vertinimas negali būti atliekamas skundo priėmimo stadijoje.

Skundžiamos nutarties motyvų kontekste papildomai pabrėžtina, jog teismas, manydamas, kad pateikto skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindas yra neaiškus ir / arba pareiškėjas netinkamai įvykdė pareigą pateikti jo nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrydomus (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p., 25 str. 1 d.) bei kad toks trūkumas yra esminis ir negalės būti pašalintas nagrinėjant bylą iš esmės, turėtų pasinaudoti ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybe nustatyti skundo trūkumus ir terminą jiems pašalinti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu byloje Nr. A20.-991-523/2022 tenkino Tarnybos Kybartų užsieniečių registracijos centro teikimą ir pritaikė A. E. M. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. sausio 18 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Taigi, nagrinėjant pareiškėjo atskirąjį skundą apeliacinėje instancijoje, jo apgyvendinimo sąlygos pasikeitė, t. y. pareiškėjo prašymo reikalavimas buvo įvykdytas. Konstatuotina, jog, susiklosčius tokioms faktinėms aplinkybėms, išnyko tarp pareiškėjo ir Tarnybos kilęs ginčas dėl pareiškėjo apgyvendinimo sąlygų (ABTĮ 3 str. 1 d.), todėl nebėra faktinių ir teisinių prielaidų priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą pakartotinai svarstyti sprendimą jį sulaikyti ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnybos Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimo. Vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais (ABTĮ 11 str.), prašymo priėmimo nagrinėti klausimo grąžinimas pirmosios instancijos teismui tokiomis aplinkybėmis nebūtų tikslingas, todėl šis klausimas galutinai išsprendžiamas šia nutartimi.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu. Tačiau, atsižvelgiant į pasikeitusias faktines aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. E. M. atskirąjį skundą atmesti.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė