AS-525-156-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS525-156/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00808-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. L. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. L. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į teismą prašydama: 1) atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2012 m. balandžio 11 d. sprendimų Nr. 8.13-1401 ir Nr. 8.13-1402 bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2012 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. (11.1)1-3505 panaikinimo ir įpareigojimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių išmokėti pareiškėjai L. L. motinystės (tėvystės) pašalpą nuo 2011 m. kovo 28 d. iki 2011 m. balandžio 10 d.; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2012 m. balandžio 11 d. sprendimus Nr. 8.13-1401 ir Nr. 8.13-1402; 3) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2012 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. (11.1)1-3505; 4) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių išmokėti pareiškėjai L. L. motinystės (tėvystės) pašalpą nuo 2011 m. kovo 28 d. iki 2011 m. balandžio 10 d.

Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 20 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjos L. L. skundą dėl administracinių aktų panaikinimo nutraukė pareiškėjai atsisakius nuo skundo.

Pareiškėja L. L. Kauno apygardos administraciniam teismui padavė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Prašyme nurodė, kad pareiškėja už skundo parengimą sumokėjo 2 400 Lt (300 Lt/val. x 8 val. teisinių paslaugų teikimas), o už atstovavimą teisme sumokėjo 300 Lt. Pareiškėja iš viso turėjo 2 700 Lt išlaidų susijusių su byla. Prašė priteisti L. L. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2 700 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepime nurodė, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra neproporcinga advokato darbo ir laiko sąnaudoms, bylai pasiruošti nebuvo būtinas specialus pasirengimas, nes joje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai. Teigė, jog šioje byloje vyko tik vienas teismo posėdis, kuris iš viso truko apie 10 min., nes byla buvo nutraukta, todėl nėra pagrindo priteisti 300 Lt susijusių su atstovavimu teismo posėdžiuose. Prašė teismo sumažinti pareiškėjai priteistiną atstovavimo išlaidų sumą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 17 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjai L. L. iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2 400 Lt teismo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 2, 3, 6 dalimis, 45 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1, 2 dalimis.

Nustatė, kad pareiškėja 2012 m. birželio 28 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu Mindaugu Vasiliausku. Pažymėjo, jog pareiškėja turėtas 2 700 Lt teismo išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas grindė advokato detalizuota suteiktų paslaugų ataskaita ir 2012 m. lapkričio 15 d. mokėjimo pavedimu Nr. 33.

Nurodė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 718 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. patvirtino 850 Lt minimalią mėnesinę algą (toliau – ir MMA).

Teismas nustatė, kad advokatas atstovavo pareiškėjai posėdyje, kuris vyko 2012 m. lapkričio 20 d. nuo 14.30 val. iki 14.55 val. Rėmėsi Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 9 punktu. Sprendė, kad pareiškėjos už advokato atstovavimą teismo posėdyje nurodyta suma nėra pagrįsta, todėl nepriteistina. Teismas taip pat nustatė, kad advokatas parengė 2012 m. rugpjūčio 24 d. skundą teismui, už kurį numatyta priteisti maksimaliai 3 MMA (Rekomendacijų 8.2 punktas), t. y. 2 550 Lt (3 x 850 Lt).

Teismas, vadovaudamasis Rekomendacijų 2, 7, 8.2, 9 punktais bei atsižvelgęs į maksimalų galimą priteistinos sumos dydį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, Rekomendacijose nustatytus užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą dydžius, konstatavo, kad pareiškėjos advokato Mindaugo Vasiliausko prašoma 300 Lt suma už atstovavimą teismo posėdyje nėra pagrįsta, nes byla nebuvo nagrinėjama visa ginčo apimtimi, bet nutraukta, prašoma priteisti 2 700 Lt bylinėjimosi išlaidų suma viršijo Rekomendacijų nustatytus dydžius ir laikytina iš dalies pagrįsta.

III. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius padavė atskirąjį skundą, prašydamas pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartį, t. y. sumažinti priteistą 2 400 Lt teismo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, sumą iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus.

Atskirajame skunde nurodo, kad teismas nesivadovavo Rekomendacijų 2 punkte nurodytais kriterijais, t. y. nevertino bylos sudėtingumo, teisinių paslaugų kompleksiškumo, specialių žinių reikalingumo ir kitų Rekomendacijose nurodytų kriterijų, susijusių su skundo parengimu, o vadovavosi advokato Mindaugo Vasiliausko pateikta detalizuota suteiktų paslaugų ataskaita, kurioje advokatas prašo priteisti beveik maksimalią priteistiną sumą – 2 400 Lt už L. L. skundo parengimą. Teigia, kad teismas nevertino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus argumentų dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su skundo parengimu, priteisimo, taip pat nevertino bylinėjimosi išlaidų proporcingumo darbo ir laiko sąnaudoms bei tos aplinkybės, kad advokatas atstovavo pareiškėjai baudžiamojoje byloje teismo procese dėl galimai apgaule savo naudai įgytų didelės vertės turtinių teisių iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto gauti didesnes nei priklauso motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas ir turėjo specialių žinių, susijusių su motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimu.

Atsakovas pažymi, jog CPK 94 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nurodo, jog šioje byloje pareiškėja atsisakė skundo dėl to, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius geruoju patenkino jos reikalavimą, t. y. vadovaudamasis 2012 m. spalio 31 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu panaikino skundžiamus sprendimus ir priėmė naujus sprendimus, kuriais skyrė ir išmokėjo L. L. motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 22 d. iki 2011 m. balandžio 10 d. Teigia, jog ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius byloje veikė aktyviai ir teisėtai, atsižvelgdamas į naujai paaiškėjusias bylos aplinkybes, tačiau teismas neatsižvelgė į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus tinkamą procesinį elgesį bei nevertino priežasčių, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Mano, kad pareiškėjai teismo priteista 2 400 Lt teismo išlaidų suma yra per didelė, nepagrįsta ir neproporcinga suteiktų paslaugų darbo ir laiko sąnaudoms.

Pareiškėja L. L. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, apelianto skundą atmesti.

Atsiliepime pažymi, jog priteista suma neviršija Rekomendacijose numatytos maksimalios sumos. Teigia, kad apeliantas neteisingai ir selektyviai (tik sau naudinga linkme) interpretuoja kliento ir advokato teisinių paslaugų pastovumą. Nesutinka su atsakovo teiginiu, jog byla buvo nesudėtinga, nereikėjo didelių darbo ir laiko sąnaudų parengti skundą. Nurodo, kad advokatas rengdamas skundą privalėjo susipažinti ir išanalizuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus priimtus sprendimus. Skundo specifika reikalavo ir specialių žinių, reikėjo analizuoti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintas Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatas, susipažinti su teismų praktika. Pažymi, jog sprendžiamų klausimų sudėtingumą patvirtina ir tai, kad dėl tapačių bylai nagrinėjamų klausimų teismai kreipėsi išaiškinimo į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Ruošiantis bylai reikėjo išanalizuoti 2012 m. spalio 31 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimą.

Nurodo, jog apeliantas visiškai nepagrįstai remiasi CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostata, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teigia, kad, nors ir atsakovas panaikino ginčijamus sprendimus bei skyrė pareiškėjai motinystės pašalpą, bet teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra už skundo parengimą, kuriuo pareiškėja kreipėsi į teismą dėl netinkamų ir nepagrįstų atsakovo sprendimų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu prašo tenkinti atsakovo atskirąjį skundą ir pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartį, sumažinant pareiškėjai iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus priteistą 2 400 Lt teismo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, sumą.

Nurodo, kad atsakovas pagrįstai prašo sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas, kadangi Kauno apygardos administracinis teismas konkrečiai neanalizavo, ar pareiškėjos patirtos išlaidos tikrai yra pagrįstos. Mano, kad teismas pareiškėjos patirtas išlaidas vertino formaliai, tik palyginęs su galimu maksimaliu užmokesčio dydžiu, numatytu Rekomendacijų 8 punkte, ir nustatęs, kad prašoma priteisti suma (2 700 Lt) jį viršija, bei atsižvelgęs į tai, kad teismo posėdis truko mažiau nei 30 minučių, prašomą priteisti sumą sumažino iki 2 400 Lt, neanalizavęs kitų bylinėjimosi išlaidoms priteisti svarbių aspektų. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog advokatas Mindaugas Vasiliauskas atstovavo pareiškėjai L. L. baudžiamojoje byloje teismo procese dėl galimai apgaule savo naudai įgytų didelės vertės turtinių teisių iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti didesnes nei priklauso motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, todėl šioje byloje advokatui nereikėjo specialių papildomų žinių, susijusių su minėtų pašalpų mokėjimu, ar didelių darbo ir laiko sąnaudų rengiant skundą Kauno apygardos administraciniam teismui, jam buvo gerai žinomos visos bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, bylos dokumentai. Taip pat atkreipia dėmesį, kad byla nebuvo sudėtinga, atsakovas geranoriškai patenkino pareiškėjos reikalavimą, atsižvelgęs į bylos nagrinėjimo metu priimtą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutarimą, t. y. tiek iki ginčo teisme kilimo, tiek ginčo metu nuosekliai vykdė galiojančių teisės aktų nuostatas. Nurodo, jog teismas priteisdamas pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas neatsižvelgė į Rekomendacijų 2.1, 2.2, 2.6, 2.7 ir 2.8 punktus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atskiruoju skundu ginčija Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartį, kuria teismas pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjai L. L. iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2 400 Lt teismo išlaidų atlyginimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 2 dalį tuo atveju, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 3 dalį šio straipsnio 2 dalyje numatyta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog taikant ABTĮ 44 straipsnio 3 dalį esminės reikšmės neturi, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra ta, kad de facto reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų pagrindas atmesti prašymą, jei tik atsakovas rastų kokių nors įrodymų (raštų, dokumentų ar kt.), kurie parodytų kitus, nei pareiškėjo kreipimasis į teismą, skundo reikalavimo tenkinimo pagrindus. Tokia situacija būtų neproporcinga ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors ir kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011).

Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius 2012 m. balandžio 11 d. sprendimais Nr. 8.13-1401 ir Nr. 8.13-1402 atsisakė skirti pareiškėjai motinystės pašalpą (b. l. 18-19). Minėtus sprendimus pareiškėja apskundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kuri 2012 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. (11.1)1-3505 konstatavo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pagrįstai priėmė 2012 m. balandžio 11 d. sprendimus Nr. 8.13-1401 ir Nr. 8.13-1402 neskirti pareiškėjai motinystės pašalpos (b. l. 20). Pareiškėja, nesutikdama su pirmiau nurodytais sprendimais, juos 2012 m. rugpjūčio 14 d. apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius panaikino skundžiamus sprendimus ir priėmė naujus sprendimus, kuriais skyrė ir išmokėjo L. L. motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 22 d. iki 2011 m. balandžio 10 d. (2012 m. lapkričio 14 d. sprendimai Nr. 8.13-4785, Nr. 8.13-4786, Nr. 8.13-4787, Nr. 8.13-4788 (b. l. 50-55). Pareiškėjai atsisakius skundo, administracinė byla Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutartimi buvo nutraukta.

Įvertinus nurodytus bylos duomenis, darytina išvada, kad atsakovas geruoju patenkino pareiškėjos reikalavimą tik po to, kai pareiškėja kreipėsi dėl savo teisių gynimo į teismą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 44 straipsnio 3 dalimi, teisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja turi teisę reikalauti patirtų išlaidų atlyginimo iš atsakovo.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje įstatymo nuostatoje nėra nurodyta, jog negali būti priteistos mažesnės sumos nei nustatytos Rekomendacijose, kadangi jose nurodyti maksimaliai priteistinų bylinėjimosi išlaidų nustatymo kriterijai.

Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo.

Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes:

1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus – šios Rekomendacijos, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi ir CPK 98 straipsnio 2 dalimi, yra taikomos ir sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo administracinėse bylose;

2) bylos sudėtingumą;

3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis bylos šalių atliktais mokėjimais. Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumą, patenkintų reikalavimų dalį (priteistą sumą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.

Teismas turi nustatyti, ar šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo realiai patirtos, būtinos ir protingo dydžio. Taigi teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis protingumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja patirtas 2 700 Lt bylinėjimosi išlaidas grindžia kartu su prašymu pateiktais šiais dokumentais: 2012 m. lapkričio 15 d. mokėjimo pavedimu Nr. 33 (b. l. 72) bei 2012 m. lapkričio 27 d. detalizuota suteiktų paslaugų ataskaita (b. l. 73). Pareiškėja nurodė, jog atstovui sumokėjo 2 400 Lt už skundo parengimą ir 300 Lt už atstovavimą teisme.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad advokatas atstovavo pareiškėjai posėdyje, kuris vyko 2012 m. lapkričio 20 d. nuo 14.30 val. iki 14.55 val., tinkamai vadovavosi Rekomendacijų 9 punktu. Taip pat teismas tinkamai taikė Rekomendacijų 8.2 punkto nuostatas ir teisingai nustatė, jog maksimalus priteistinas atstovavimo išlaidų už skundo surašymą dydis yra 2550 Lt (850 Lt MMA x 3). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad 300 Lt suma už atstovavimą teismo posėdyje nėra pagrįsta, nes byla nebuvo nagrinėjama visa ginčo apimtimi, bet nutraukta, kad prašoma priteisti 2 700 Lt bylinėjimosi išlaidų suma viršijo Rekomendacijų nustatytus dydžius, priteisė pareiškėjai L. L. iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2 400 Lt teismo išlaidų atlyginimą.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma yra nepagrįstai didelė, todėl mažintina. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad advokatas Mindaugas Vasiliauskas atstovavo pareiškėjai L. L. baudžiamojoje byloje teismo procese dėl galimai apgaule savo naudai įgytų didelės vertės turtinių teisių iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto gauti didesnes nei priklauso motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, todėl advokatas jau turėjo specialių žinių, susijusių su minėtų pašalpų mokėjimu. Be to, skundas pirmosios instancijos teismui nėra didelės apimties. Darytina išvada, jog rengiant skundą Kauno apygardos administraciniam teismui pareiškėjos atstovas nepatyrė didelių darbo ir laiko sąnaudų. Byla nebuvo sudėtinga, atsakovui patenkinus pareiškėjos reikalavimus administracinė byla nutraukta. Taip pat pažymėtina, kad 2012 m. lapkričio 20 d. teismo posėdis, kuriame pareiškėjai atstovavo advokatas, truko 25 min.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas anksčiau nurodyta, atsižvelgusi į bylos pobūdį, bylos nagrinėjimo trukmę ir sudėtingumą, pareiškėjo atstovo atliktus veiksmus, advokato darbo ir laiko sąnaudas, kitus Rekomendacijose nustatytus kriterijus bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, sprendžia, jog pareiškėjai iš viso priteistinas 1 600 Lt teismo išlaidų atlyginimas. Ši suma atitinka išvardytus principus, laikytina realia ir pagrįsta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovo atskirasis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis iš dalies keistina, priteisiant pareiškėjai L. L. iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 1 600 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartį pakeisti ir nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Pareiškėjos L. L. prašymą tenkinti iš dalies. Priteisti L. L. iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 1 600 Lt bylinėjimosi išlaidų.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė