c2aee32f-b4e2-4777-84e5-d75c0e4235f7 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Jurgis KiškisPranešėjas Jurgis Kiškis                                               Baudžiamoji byla Nr. 1A-714-290/2015Teisėjas Bronius Varsackis                                  Proceso Nr. 1-20-1-00573-2014-6                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                             1.2.25.4.1; 2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio KiÅ¡kio, teisėjų Danutės Giačaitės ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Å ukiui, atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ V. L., jo gynėjai advokatei Sonatai Žukauskienei, nukentėjusiajai E. N., jos atstovei advokatei Linai Gervelienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios E. N. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:V.

L. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal A. L. laidavimÄ ir jo atžvilgiu iÅ¡kelta baudžiamoji byla nutraukta. V. L. laiduotoju paskirtas jo sÅ«nus - A. L., nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminÄ .Nukentėjusiosios E. N. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies ir jai iÅ¡ E., priteista 1500 (tÅ«kstantis penki Å¡imtai) eurų neturtinei žalai atlyginti.

E. N. priteista 380 (trys Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt) eurų advokato paslaugoms apmokėti iÅ¡ V. L..Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : kad V. L. baudžiamoji byla buvo iÅ¡kelta už tai, kad 2014 m. gegužės 30 d., apie 07.40 val., vairuodamas automobilį ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) prospekto link (duomenys neskelbtini) gatvės, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“ ir nepraleido jo važiavimo krypties eismo juostoje iÅ¡ kairės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį ėjusios pėsčiosios E. N., jÄ parbloÅ¡kė ir sužalojo, nesunkiai sutrikdydamas jos sveikatÄ .

Å iais savo veiksmais V. L. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 str. 1 d.Nukentėjusioji E. N. apeliaciniu skundu nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2015-06-01 nuosprendžiu, praÅ¡o jį pakeisti: pripažinti V. L. kaltu pagal BK 281 str. 1 d. ir nuteisti Å¡io straipsnio sankcijoje numatyta bausme, teismo nuožiÅ«ra; vadovaujantis BK 68 str. uždrausti V. L. vienerius metus laiko naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones; E. N. iÅ¡ V. L. priteisti 4500 eurų neturtinei žalai atlyginti; padidinti E. N. priteistos sumos iÅ¡ UAB ,,E“ Lietuvos filialo dydį iki 3551,90 eurų.Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas atleido kaltinamÄ jį V.

L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nesant BK 40 str. 2 d. numatytų sÄ lygų. Visų pirma, kaltinamasis pilnai nepripažino pateikto kaltinimo, kad pažeidė KET 37 p. reikalavimus, t.y. artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“ ir nepraleido ėjusios pėsčiosios. Teisme kaltinamasis teigė, kad nukentėjusiÄ jÄ pamatė už 5 m. nuo pėsčiųjų perėjos, t.y. kad ji ėjo už pėsčiųjų perėjos ribų.

Dėl tokios kaltinamojo pozicijos, teismas į posėdžius kvietė liudytojais eismo įvykio schemÄ braižiusį policininkÄ R. K. ir tarnybinį praneÅ¡imÄ suraÅ¡iusį patrulį D. B.. Liudytojas D. B. teisme nurodė, kad jam atvykus į eismo įvykio vietÄ , automobilio „VW Passat“ vairuotojas V. L. paaiÅ¡kino, kad savo vairuojamu automobiliu pėsčiųjų perėjoje kliudė pėsčiÄ jÄ . D. B. tarnybinį praneÅ¡imÄ surašė pagal vairuotojo parodymus. Akivaizdu, kad teisme V.

L. bandė Å¡velninti savo padėtį ir pakeitė parodymus. Nepaisant to, kad V. L., duodamas parodymus teisme, teigė, kad nukentėjusioji ėjo ne per perėjÄ , o 5 metrai už perėjos ribų, teismas tokius jo parodymus laikė sÄ lygotais jo stresinės bÅ«klės, oro sÄ lygų, bet neturinčiais įtakos nei veikos kvalifikavimui, nei bausmės skyrimui. Nukentėjusioji sutinka su tuo, kad tokie V. L. parodymai nelėmė jo veikos kvalifikacijos, tačiau apsunkino bylos nagrinėjimÄ ir pailgino procesÄ .

Pats V. L. neminėjo, kad jo parodymams apie tai, kad pėsčioji ėjo už perėjos ribų, turėtų įtakos patirtas stresas ar oro sÄ lygos. Taigi, teismas tokius V. L. parodymus vertino subjektyviai. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pilnai nepripažino kaltės, jo atleisti pagal laidavimÄ nebuvo juridinio pagrindo. Apeliacinio skundo autorės manymu, teismas nepagrįstai nepaskyrė V. L. baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise, nes baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str.).

BK 68 str. l d. nustato esminę Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sÄ lygÄ - teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemonę tais atvejais, kai naudodamasis Å¡ia teise asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str.) baudžiamosiose bylose apžvalgos (Teismų praktika Nr. 30) 24 p. pažymėta, kad BK 68 str. paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

Nuosprendyje teismas nurodė, kad kaltinamasis padarė Å¡iurkÅ¡tų kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , tačiau galiojančių administracinių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ neturi, eismo įvykio metu buvo blaivus, iÅ¡ eismo įvykio nepasiÅ¡alino. Neginčytina, kad V. L. padarė Å¡iurkÅ¡tų KET pažeidimÄ - nepraleido per pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusios pėsčiosios, kai jam matomumo neužstojo jokia kita transporto priemonė, nebuvo kelyje kliÅ«ties savalaikiai sustabdyti vairuojamÄ transporto priemonę.

Partrenkęs pėsčiųjų perėjoje ar jos zonoje ėjusį žmogų vairuotojas negali teisintis, kad buvo nepalankios oro sÄ lygos, nepakankamas matomumas ar jam matomumÄ užstojo kita eismo juosta važiavusi ar sustojusi transporto priemonė ir panaÅ¡iai. Taigi, bausmės paskirčiai įgyvendinti V. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones.Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad nuosprendis keistinas ir dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio, dėl neturtinės žalos priteisimo, nes teismas netinkamai taikė BPK 20 str. 5 d. normÄ , reglamentuojančiÄ Ä¯rodymų vertinimÄ ir netinkamai vadovavosi teisės normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo kriterijus, ko pasekoje ieÅ¡kinį dėl 4500 eurų neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ V.

L. atmetė, o ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti iÅ¡ draudimo bendrovės ,,E.“ Lietuvos filialo 5000 eurų tenkino tik dalinai ir priteisė 1500 eurų.Neturtinės žalos atlyginimÄ reglamentuoja LR Civilinio Kodekso 6.250 straipsnis, kurio 2 dalis nustato, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydj bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Pirmos instancijos teismas į Å¡iuos visus įstatyme iÅ¡vardintus kriterijus tinkamai neatsižvelgė ir jų neargumentavo.

Esminis kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydj, yra nusikaltimo pasekmės, į kurias turi bÅ«ti tinkamai atsižvelgta. Tačiau teismas tinkamai neįvertino pasekmių dėl nukentėjusiosios patirto sužalojimo, nepakankamai įsigilino į taikytinus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, jų visų nepanaudojo ir dėl to nustatė neproporcingai menkÄ atlyginimo dydį, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimÄ , nuosprendyje nenurodė iÅ¡samesnių motyvų dėl nustatytino neturtinės žalos dydžio, detaliau nevertino neturtinės žalos dydžio skaičiavimo kriterijų.

UAB „E.“ Lietuvos filialas yra civilinis atsakovas byloje, nes V. L. civilinė atsakomybė buvo drausta Å¡ioje draudimo bendrovėje. Kadangi draudikui visiÅ¡kas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, todėl tuo atveju, kai padarytos žalos visiÅ¡kai nepadengia nukentėjusiajam iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, likusiÄ Å¾alos dalį privalo atlyginti žalÄ padaręs, t. y. atsakingas už žalÄ asmuo. Nukentėjusioji patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino bendroje 9500 eurų sumoje. Draudikas E. N. iÅ¡ dalies atlygino turtinę žalÄ (600,50 EUR), nuo likusios turtinės dalies ieÅ¡kinio atsisakė, taip pat atlygino dalį neturtinės 1448,10 eurų, todėl teisme sumažino reikalavimÄ draudikui, iÅ¡ kurio prašė priteisti 3551,90 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Iš V. L. prašo priteisti 4500 eurų neturtinei žalai atlyginti. Eismo įvykio pasekoje nukenytėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl dešinio žastikaulio išnirimo, dešinio žastikaulio didžiojo gumburo bei dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžimų, dalinių dešinių viršdyglinio ir podyglinio raumenų sausgyslių plyšimo, dešinio alkūninio nervo pažeidimo, krūtininio 4-ojo slankstelio viršutinio poliaus ir 2-ojo juosmeninio slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžio.

Taigi, buvo padaryti keturi lūžiai. Å ie sužalojimai sukėlė didžiulį fizinį skausmÄ , sukrėtimÄ , gyvenimo kokybės suprastėjimÄ , nes iki Å¡iol iÅ¡likę neigiami liekamieji reiÅ¡kiniai - nuolat tirpsta deÅ¡inė plaÅ¡taka, sumažėjo deÅ¡inės rankos pirÅ¡tų jautrumas, iÅ¡lieka deÅ¡inės rankos ir kaklo skausmingumas, kÄ patvirtina 2015-03-30 iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų. Dėl Å¡ių liekamųjų reiÅ¡kinių skirta fizioterapija ir nuskausminamieji vaistai.

Tik nuolat vartodama nuskausminamuosius vaistus, nejaučia skausmo deÅ¡inio peties srityje, tačiau deÅ¡inės rankos pirÅ¡tų tirpimas iÅ¡likęs iki Å¡iol, dėl ko ji labai nerimauja, nes, įgijusi (duomenys neskelbtini) specialybę, bijo, kad negalės dirbti. Dėl patirtų sužalojimų buvo priversta imti metams laiko akademines atostogas (duomenys neskelbtini) Universiteto (duomenys neskelbtini) fakultete, dėl ko universitetÄ baigs metais vėliau. NeiÅ¡vyko pagal studentų mainų programÄ 2014 m. liepos mėnesį į SlovakijÄ (duomenys neskelbtini) fakultetinę ligoninę (duomenys neskelbtini) skyrių, į Å¡iÄ praktikÄ dėjo dideles viltis ir lÅ«kesčius, kurie buvo sužlugdyti.

DeÅ¡inė ranka Å¡eÅ¡ias savaites buvo įmobilizuota įtvare, dėl kojos lūžio galėjo judėti tik invalido vežimėlio pagalba, buvo reikalinga Å¡eimos narių pagalba buityje, nes pati negalėjo apsirengti, pavalgyti, nusiprausti, patogiai miegoti ir kita, dėl to patyrė negatyvius dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , nepatogumus, suprastėjo bendravimo galimybės. Nukentėjo ir sportinė veikla. Draudikas nukentėjusiajai iÅ¡mokėtÄ 1448,10 eurų neturtinės žalos sumÄ paskaičiavo remiantis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 12.1 punktu, skaičiuojant po 20 Lt (5,79 EUR) už kiekvienÄ nedarbingumo dienÄ .

Pažymėtina, kad Å¡is taisyklių punktas apibrėžia patirtos neturtinės žalos dydį tik laikino nedarbingumo atveju. Å ių taisyklių 12.4 punktas nustato, kad tais atvejais, kurių nenumato Å¡ių Taisyklių 12.1-12.3 punktai, atlygintinos?neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos pasekmes, nukentėjusio trečiojo asmens patirtų sužalojimų sunkumÄ , dydį, kokius nepatogumus nukentėjęs trečiasis asmuo patiria dėl sužalojimų, nukentėjusio trečiojo asmens patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobÅ«dį, individualias savybes (amžius, profesija ir kita), žalÄ padariusio asmens kaltę ir padarytos žalos asmeniui dydį.

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad E. N. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų neturtinę žalÄ patyrė ne tik dėl kilusio laikino nedarbingumo, bet ir dėl kitų fizinių ir emocinių nepatogumų.V. L. pateikė atsikirtimÄ Ä¯ E. N. apeliacinį skundÄ , kuriame nurodė, kad jis yra visiÅ¡kai neįrodytas, nepagrįstas, todėl atmestinas. Atsikirtime nurodė, kad nukentėjusioji, teikdama apeliacini skundÄ , visiÅ¡kai nepaiso ir nevertina faktų, kad jis įvykdė neatsargų nusikaltimÄ , kad važiavo nedideliu greičiu, atsiprašė nukentėjusios.

Buvo visos sÄ lygos taikyti BK 40 str. ir atleisti nuo atsakomybės. PrieÅ¡ingai apeliacinio skundo autorės argumentams, jis kaltu prisipažino, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu nuosekliai paaiÅ¡kino tas pačias aplinkybes, kokias atsimena. Net ir įvykio schema patvirtina jo parodymų teisingumÄ . Jis paaiÅ¡kino, kad važiavo į darbÄ automobiliu nuo žiedo (duomenys neskelbtini), maždaug už 50 metrų yra autobusų stotelė ir nereguliuojama pėsčiųjų perėja. Važiavo antra eile.

Lynojo, valytuvai buvo įjungti, apsiniaukusi diena. Atkreipė dėmesį, kad iÅ¡ deÅ¡inės pusės niekas neina per gatvę, o pirma eile niekas nevažiavo. Staiga už pėsčiųjų perėjos, pamatė žmogaus siluetÄ , buvo smÅ«gis į automobilio priekį ir iÅ¡girdo garsÄ . SmÅ«gis buvo į priekinį kapotÄ . Pamatė žmogų, staigiai stabdė, sustojo greitai, per kokius 4-5 metrus. Greitis buvo 45 km/h. Sustojo ir pamatė, kad nukentėjusioji greta automobilio kairėje pusėje. Ji gulėjo ant deÅ¡inio Å¡ono, galva buvo į automobilio pusę, ji gulėjo nuo automobilio 3 metrų atstumu.

Paminėto pasekoje akivaizdu, jog jis niekada neneigė padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , nurodė faktines aplinkybes ir viskÄ paaiÅ¡kino ikiteisminį tyrimÄ atliekantiems pareigÅ«nams dėl ko ta aplinkybė, jog jo nuomone nukentėjusioji tuo metu, kuomet jis jÄ pamatė, buvo už 5 metrų nuo perėjos, nepaneigia jo geranoriÅ¡ko prisipažinimo padarius nusikalstamÄ veikÄ , nepaneigia vienos iÅ¡ bÅ«tinų BK 40 str. 2 d. sÄ lygų egzistavimo, o apeliacinio skundo argumentai yra tik deklaratyvÅ«s teiginiai nukentėjusiajai esant nepatenkintai priteistos žalos dydžiu.

Atsikirtimo autoriaus teigimu, apeliantei teisės aktai nesuteikia teisės spręsti ar svarstyti klausimo dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir/ar skyrimo Å¡ioje baudžiamojoje byloje, dėl ko skundo argumentai deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad jis, nors ir padarė Å¡iurkÅ¡tų kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , kurio metu nukentėjo apeliantė, tačiau galiojančių drausminių nuobaudų neturi, iÅ¡ įvykio vietos nepasiÅ¡alino.

Papildomai pabrėžia, jog iÅ¡ karto po eismo įvykio rÅ«pinosi nukentėjusiÄ jÄ , domėjosi jos sveikata ir bÅ«kle, kas taipogi rodo jo siekį geranoriÅ¡kai iÅ¡spręsti situacijÄ bei paÅ¡alinti eismo įvykio padarinius. Be to, nors nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, tačiau veika padaryta esant neatsargiai kaltės formai. Jis nesiekė sukelti sunkių padarinių, nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ .

KET pažeidimus, dėl kurių kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, padarė nebÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog jis sistemingai pažeidinėja KET ar piktnaudžiauja suteikta specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad po aptariamo įvykio praėjo daugiau kaip metai laiko ir byloje nėra duomenų, jog per Å¡itÄ laikotarpį naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones bÅ«tų padaręs naujų KET pažeidimų.

Paminėtos aplinkybės rodo, kad padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė ir padarytas KET pažeidimas nėra ankstesnio, įstatymams ir visuotinai priimtoms elgesio normoms prieÅ¡ingo elgesio padarinys. Todėl vien tai, jog įvykdė nusikalstamÄ veikÄ naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, negali bÅ«ti pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimÄ naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones. Atsikirtimo autoriaus nuomone, nukentėjusiajai yra priteista pakankamai didelė neturtinė žala, kuri visiÅ¡kai atitinka tiek LR Civilinio kodekso reikalavimus, tiek teisminę praktikÄ .

Nėra ginčo, kad nukentėjusiajai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, tačiau sprendžiant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytos sÄ lygos kaltininko atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės svarbi aplinkybė yra ta, kad V. L., buvo sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal kuriÄ pareiga atlyginti kaltininko veiksmais padarytÄ Å¾alÄ teko draudimo bendrovei, nevirÅ¡ijant draudimo sumos. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala buvo atlyginta draudimo bendrovės. Å iuo metu yra apskaičiuota ir iÅ¡mokėta 1938,60 Eur draudimo iÅ¡moka, Kauno teritorinei ligonių kasai iÅ¡mokėta 456,89 eurų draudimo iÅ¡moka, kuria kompensuotos nukentėjusiosios gydymo iÅ¡laidos.

E. N., atsižvelgiant į jai padarytų sužalojimų mastÄ , gydymo bei reabilitacijos trukmę (viso apie 250 dienų) yra apskaičiuota ir iÅ¡mokėta 1448,10 eurų (5000 litų) neturtinės žalos draudimo iÅ¡moka. Pastebėtina, kad tuo atveju, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo nesutinka dėl apskaičiuotos neturtinės žalos dydžio, jis turi teisę kreiptis į teismÄ , ir tuomet, neturtinės žalos draudimo iÅ¡mokos sumos ribose iÅ¡ draudiko priteistinÄ neturtinės žalos draudimo iÅ¡mokÄ nustato teismas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 2000 litų (580 eurų) iki 10 0000 litų (2900 eurų) neturtinės žalos atlyginimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju kolegijos nutartys Nr. 2K-280/2010, 2K-215/2010).

Todėl tai, jog nukentėjusioji nesutinka su draudimo bendrovės apskaičiuotos ir atlygintos žalos dydžiu, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino ar taikė teisės normas, ar, kad jis nevykdė savo pareigos atlyginti žalÄ , kadangi, kaip jau minėta, Å¡i pareiga priklausė civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo bendrovei. Teismas dar papildomai priteisė iÅ¡ ,,E.“ Lietuvos filialo 1500 eurų neturtinės žalos, kas yra tikrai pakankama suma. BÅ«tina pažymėti, kad draudimo bendrovė neturtinę žalÄ atlygina iki 5000 eurų sumos, todėl teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kinį jo atžvilgiu.

SistemiÅ¡kai analizuojant CK 6.254 str. bei aukščiau paminėtÄ kasacinio teismo praktikÄ , akivaizdu, jog ginčo atveju pagrindo pačiam eismo įvykio kaltininkui, atlyginti žalÄ nebuvo, o draudimo bendrovės iÅ¡mokėta draudimo suma atitinka formuojamÄ teisminę praktikÄ . Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog draudimo bendrovės atlygintos neturtinės žalos dydis ir teismo papildomai priteistas 1500 Eur žalos dydis yra pakankamas ir adekvatus patirtai žalai, yra teisėta ir pagrįsta.Atsikirtime minima ir tai, kad nors akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl įvykusio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų kentė skausmÄ ir nepatogumus, gydėsi, negalėjo tinkamai pasirÅ«pinti savimi, kaip pati nurodo, neiÅ¡vyko į universiteto mainų programÄ - praktikÄ užsienyje, ir visa tai sukėlė jai dvasinius iÅ¡gyvenimus, tačiau paminėtos aplinkybės nelaikytinos iÅ¡imtinėmis ir ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių bÅ«tų pagrindas teismui nukrypti nuo besiformuojančios teismų praktikos žalos atlyginimo bylose.

Dėl kilusio eismo įvykio jokių ilgai iÅ¡liekančių pasekmių apeliantei taip pat nekilo, ji ir toliau galės sėkmingai tęsti mokslus, todėl byloje nėra jokių duomenų, kurie suteiktų pagrindo teismui spręsti dėl didesnės negu teisminėje praktikoje nustatyta neturtinės žalos sumos priteisimo.Civilinis atsakovas ,,E.“ veikianti per Lietuvos filialÄ pateikė atsikirtimÄ Ä¯ E. N. apeliacinį skundÄ , kuriame nurodo, jog jis yra nepagrįstas. Atsikirtime pažymima, kad skundžiamu nuosprendžiu ieÅ¡kovei priteista 1500 Eur neturtinės žalos kompensacija yra papildoma prie atsakingo draudiko ,,E.“ ieÅ¡kovei E. N. jau iÅ¡mokėtos 1.448,10 Eur (5000 Lt) neturtinės žalos draudimo iÅ¡mokos.

Tokiu bÅ«du, bendra ieÅ¡kovės patirtai neturtinei žalai kompensuoti Kauno apylinkės teismo nustatyta suma yra net 2.948,10 Eur. Ir Å¡i suma, civilinio atsakovo įsitikinimu, atsižvelgiant Å¡ios bylos aplinkybes, visiÅ¡kai atlygina ieÅ¡kovei padarytÄ moralinę žalÄ . Tuo tarpu, skundu reikalaujama bendra 9500 Eur neturtinės žalos kompensacija yra neadekvati ieÅ¡kovės patirtos neturtinės žalos mastui, bei neatitinka teismų praktikoje vyraujantiems, netgi tokias atvejais priteisiamiems maksimaliems dydžiams.Atsikirtimo autoriaus teigimu, atsiribojant nuo subjektyvių bei vertinant tik objektyvias Å¡ios bylos aplinkybes: apie ieÅ¡kovei nustatytÄ sužalojimų mastÄ , kuris iÅ¡ pradžių teismo eksperto buvo įvertintas tik kaip nežymus, bei tai, kad ieÅ¡kovės 2014-05-30 patirti sužalojimai, nustatyti 2014-12-04 Specialisto iÅ¡vada Nr. G3131/14 (02), yra deÅ¡inio žastikaulio iÅ¡nirimas, deÅ¡.

žastikaulio didžiojo gumburo bei deÅ¡inio blauzdikaulio iÅ¡orinio gumburo lūžiai, daliniai virÅ¡dyglinio ir podyglinio raumenų plyÅ¡imai, deÅ¡inio alkÅ«ninio nervo pažeidimas, visumoje atitinka tik nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Dėl Å¡ios traumos ieÅ¡kovė buvo hospitalizuota 7 dienas, kur jai buvo taikytas tik konservatyvus gydymas. Pažymėtina, ir tai, jog nors apeliaciniame skunde teigiama, kad dėl sužalotos kojos ir peties buvo stipriai apsunkintas ieÅ¡kovės mobilumas, todėl buvo patirti dideli nepatogumai ir pan., tačiau pagal medicininius duomenis 3 savaites buvo imobilizuotas tik ieÅ¡kovės Å¾Ä stas, o 2014-06-12 gydytojo konsultacijos metu ieÅ¡kovei jau nurodyta pradėti nedidelės amplitudės deÅ¡inio peties judesius bei dalinai apkrauti ir sužalotÄ deÅ¡inę kojÄ (duomenys iÅ¡ Specialisto iÅ¡vados Nr. G3131/14 (02).

Vėliau ieÅ¡kovė periodiÅ¡kai dėl peties bei kelio sÄ nario skausmų buvo konsultuojama specialistų. Paskutinį kartÄ 2014-09-30. 2014-09-04 konsultuota reabilitologo, pravestas I-as reabilitacijos etapas, po ko bÅ«klė ženkliai pagerėjo. Objektyviais medicininiais instrumentiniais tyrimais (duomenys iÅ¡ Specialisto iÅ¡vados Nr. G3131/14 (02)): 2014-09-22 deÅ¡. peties sÄ nario Magnetinio rezonanso tyrimu (MRT) nustatyta, kad žastikaulio didžiojo gumburo avulsinis lūžis be žymesnės dislokacijos, sÄ nariniai pavirÅ¡iai be matomų pažeidimų; 2014-10-30 kaklinės stuburo dalies MRT duomenimis - be trauminių pakitimų, nes lordozė, Å¡morlio iÅ¡varžos bei hemangioma yra ligos, o ne traumos pasekmės. Vadinasi eismo įvykio metu patirti sužalojimai yra iÅ¡ esmės sugiję ir ryÅ¡kesnių pasekmių ieÅ¡kovės sveikatai nesukėlė.

Apeliantės nurodomas pirÅ¡tų tirpimas yra nepagrįstas jokiais medicininiais duomenimis, tik subjektyviais nusiskundimais, kurie paskutinį kartÄ iki teisiamojo proceso, pagal medicininius duomenis buvo užfiksuoti tik 2014-08-20. Todėl kritiÅ¡kai vertintini naujai pateiktuose medicininiuose dokumentuose užfiksuoti Å¡ie ieÅ¡kovės nusiskundimai (praėjus net 8 mėnesiams), ir dėl to, jog tai įvyko jau po 2015-03-25 įvykusio teisiamojo posėdžio. Apibendrinant aukščiau nurodomÄ teigtina, jog ieÅ¡kovės patirta neturtinė žala pagrįstai gali bÅ«ti vertinama tik dėl patirto skausmo, laikinų nepatogumų, tačiau sužalojimai, nors jų yra keletas, nebuvo tokie, kurie galėjo sukelti ilgalaikes ir sunkias pasekmės ieÅ¡kovės sveikatai.

Atsakingo draudiko vertinimu, patirti sužalojimai taip pat negalėjo bÅ«ti kliÅ«tis, praėjus trims mėnesiams nuo įtvaro nuėmimo, bei 2014-09-04 atlikus reabilitacijÄ , toliau tęsti mokslus, ar, juo labiau, turėti įtakos darbinei karjerai ateity ir pan. Pažymėtina, kad tiek kreipiantis pretenzija, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, ieÅ¡kovė minėjo paprastÄ universiteto mainų programÄ , kuri turėjo tetrukti nepilnÄ mėnesį, tuo tarpu, teiginiai apie su tuo susijusias viltis, nekonkretizuojant kokias, atsirado tik apeliaciniame skunde.Atsikirtime nurodoma, kad ieÅ¡kovės patirta turtinė žala yra sÄ lyginai nedidelė, ir pabrėžiama ji yra atlyginta visa pilnai, todėl ieÅ¡kovės reikalaujamas priteisti neturtinės žalos dydis, nors faktiÅ¡kai pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovei jau yra nustatęs maksimaliÄ tokiais atvejais priteisiamÄ kompensacijÄ - pvz: 2012-06-12 Nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-350/2012 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad: <...> pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 580 Eur iki 2900 Eur neturtinės žalos atlyginimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-280/2010, 2K-215/2010) <...> yra aiÅ¡kiai per didelis, todėl dėl apibendrintų Å¡ios bylos faktinių aplinkybių nėra priežasčių ieÅ¡kovės atveju padaryti iÅ¡imtį iÅ¡ bendros taisyklės.Kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , nukentėjusiosios E. N. ir jos atstovės advokatės L.

Gervelienės praÅ¡ymus apeliacinį skundÄ tenkinti, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. L., jo gynėjos advokatės S. Žukauskienės, praÅ¡ymus apeliacinį skundÄ atmesti, ir prokuroro praÅ¡ymÄ apeliacinį skundÄ tenkinti tik dalyje dėl neturtinės žalos iÅ¡ draudimo kompanijos padidinimo iki 5000 eurų, bei įvertinusi visas bylos aplinkybes padarė iÅ¡vadÄ , kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Nagrinėjamoje byloje nekeliami nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nuteistojo V.

L. kaltės klausimai. Nukentėjusioji apeliaciniame skunde nesutinka su V. L. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , tuo, kad nebuvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, bei civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡sprendimu, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantės teiginiai, jog V.

L. nepagrįstai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nesant BK 40 str. 2 d. numatytų sÄ lygų, t.y. V. L. neprisipažino, nepagrįsti. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymÄ perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai iÅ¡dėstytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad V. L. nuo pat eismo įvykio dienos pripažino įvykio aplinkybes. Atvykusiam į įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nui paaiÅ¡kino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, nuo (duomenys neskelbtini) prospekto pusės, per vėlai pastebėjo per nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ jam iÅ¡ kairės pusės einančiÄ pėsčiÄ jÄ , todėl nespėjo sustabdyti automobilio ir automobilio priekiu kliudė pėsčiÄ jÄ (t. 1, b. l. 3).

Apklausiamas įtariamuoju V. L. nurodė, jog prisipažįsta visiÅ¡kai. PaaiÅ¡kino, kad jau važiuojant per perėjÄ , staiga visiÅ¡kai prie pat automobilio priekio pastebėjo žmogaus siluetÄ , iÅ¡ karto automobilį stabdė, tačiau žmogus buvo visai Å¡alia, todėl stabdymo metu kliudė žmogų, kuris užvirto ant variklio gaubto, po to nukrito ant važiuojamosios dalies (t. 1, b.l. 96-97). Teisiamajame posėdyje V. L. iÅ¡ esmės nurodė analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes, paaiÅ¡kino, jog labai gailisi, domėjosi nukentėjusiosios sveikata, siÅ«lė pagalbÄ , atsiprašė, buvo aplankyti jos ligoninėje.

Taigi V. L. pozicija dėl įvykio aiÅ¡ki, jis kaltės neneigė. Todėl vien tai, kad V. L. nurodė, jog nukentėjusiÄ jÄ pamatė 5 metrai už pėsčiųjų perėjos, neleidžia daryti iÅ¡vados jog jis neprisipažino. Subjektyvus aplinkybių vertinimas, kaip Å¡iuo atveju atstumo, kur asmuo pamatė nukentėjusiÄ jÄ , nelaikytinas aplinkybe Å¡alinančia galimybę taikyti laidavimÄ minėto asmens atžvilgiu. Teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ daro, pridardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, bei atsižvelgdamas į V.

L. amžių, bei jo parodymų visumÄ , nuo pat proceso pradžios. Atsikirtime į apeliacinį skundÄ V. L. pakartotinai nurodė, kad dėl eismo įvykio savo kaltės niekada neneigė, nurodė faktines aplinkybes, kokias atsimina. Esant paminėtoms aplinkybėms, konstatuojama, kad yra BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta sÄ lyga.Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamu nuosprendžiu ir dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones nepaskyrimu V. L.. Pagal BK 67 straipsnio 1, 3 dalis baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise gali bÅ«ti skiriama kartu su bausme. Pagal BK 68 str. 1 d. uždraudimas naudotis specialia teise yra terminuotas draudimas naudotis tokia teise, kuria naudojantis padaryta nusikalstama veika. Å ios priemonės skyrimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Vienas iÅ¡ bausmės, o kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.). Tai suponuoja pareigÄ teismui skirti tokiÄ bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, kuria nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam bÅ«tų pagrįsti bei įgyvendinami.

Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimÄ , teismas atsižvelgia į jos tikslus, kaltininko asmenybę, bylos aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje uždraudimas vairuoti kelių transporto priemonę paprastai skiriamas, nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, kad BK 281 straipsnyje nurodytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011).Bylos medžiaga patvirtina, kad V.

L. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė eismo įvykį, padarytas neatsargia tyčia, įvykio metu pastarasis neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, anksčiau baustas administracine tvarka už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 1., b. l. 89-90; t. 2, b. l. 7-9), neteistas. V. L. nurodo, jog jo vairavimo stažas yra 40 metų. Taigi, iš šių aplinkybių matyti, kad V. L. nėra linkęs piktnaudžiauti jam suteikta specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Be to, bylos duomenys patvirtina ir tai, kad eismo įvykį V. L. sukėlė nebÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡ias aplinkybes, o taip pat tai, kad V. L. neturėjo galiojančių nuobaudų, sprendžia, jog vien ta aplinkybė, kad jis nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, negali bÅ«ti ir nėra absoliutus pagrindas taikyti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, apeliantės praÅ¡ymas padidinti praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį, jai papildomai iÅ¡ civilinio atsakovo ,,E.“ veikiančios per Lietuvos filialÄ priteisti 3551,90 Eur bei priteisti iÅ¡ V. L. 4500 Eur, neturtinės žalos atlyginimo, yra nepagrįstas.Baudžiamojoje byloje nustatyta neginčijama aplinkybė, kad dėl nuteistojo V. L. neatsargių nusikalstamų veiksmų eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios E. N. sveikata. Nukentėjusioji pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio reikalavimus dėl neturtinės žalos padidinimo, grindžia tuo, kad sužalojimai sukėlė didžiulį fizinį skausmÄ , sukrėtimÄ , gyvenimo kokybės suprastėjimÄ , nes iki Å¡iol iÅ¡likę neigiami liekamieji reiÅ¡kiniai - nuolat tirpsta deÅ¡inė plaÅ¡taka, sumažėjo deÅ¡inės rankos pirÅ¡tų jautrumas, iÅ¡lieka deÅ¡inės rankos ir kaklo skausmingumas, todėl skirta fizioterapija ir nuskausminamieji vaistai.

Tik nuolat vartodama nuskausminamuosius vaistus, nejaučia skausmo deÅ¡inio peties srityje, tačiau deÅ¡inės rankos pirÅ¡tų tirpimas iÅ¡likęs iki Å¡iol, dėl ko nerimauja, nes, įgijusi (duomenys neskelbtini) specialybę, bijo, kad negalės dirbti. Dėl patirtų sužalojimų buvo priversta imti akademines atostogas universitete, neiÅ¡vyko pagal studentų mainų programÄ , į Å¡iÄ praktikÄ dėjo dideles viltis ir lÅ«kesčius, kurie buvo sužlugdyti. Galėjo judėti tik invalido vežimėlio pagalba, buvo reikalinga Å¡eimos narių pagalba buityje, dėl to patyrė negatyvius dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , nepatogumus, suprastėjo bendravimo galimybės. Nukentėjo ir sportinė veikla.

Spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiesiems atlyginimo klausimÄ , teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio nuostatomis, kurios nustato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Ä®statymas įpareigoja kiek įmanoma tiksliau ir teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ . Priteistinas žalos atlyginimo dydis nustatomas įvertinus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų visumÄ . Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ , bei argumentuotai pagrįsti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumÄ . Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (žr., kasacinės nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010).

Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas ir numatė kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį.Vienas iÅ¡ pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju, yra padarytos žalos pasekmės. Sveikatos sužalojimo pasekmės vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eimyniniams santykiams ir pan.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveiktos sutrikdymas – nustatyta dešinio žastikaulio išnirimas, dešinio žastikaulio didžiojo gumburo bei dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžiai, daliniai dešinių viršdyglinio ir podyglinio raumenų sausgyslių plyšimai, dešinio alkūninio nervo pažeidimas, krūtininio 4-o slankstelio viršutinio poliaus ir 2 – o juosmeninio slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžiai, poodinės kraujosruvos šonuose.Kolegija pripažįsta, jog visiško žalos atlyginimo principas neturtinės žalos atlyginimo srityje objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Tačiau priimdamas sprendimÄ sumažinti nukentėjusiojo praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad dėl V. L. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala – ji patyrė didelį stresÄ , negatyvius iÅ¡gyvenimus, teismas atsižvelgė į formuojamÄ teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio byloje, bei pažymėjo, kad praÅ¡oma priteisti žala yra per didelė. Nors neabejotinai nustatyta, kad apeliantė po eismo įvykio, dėl jo pasekmių gydėsi, taikyta reabilitacija, įvairių sričių gydytojų konsultacijos, tačiau taip pat apeliantė yra gana jauno amžiaus, duomenų jog bÅ«tų nedarbinga ir negalėtų gyventi socialiai aktyvaus gyvenimo nėra.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad draudimo kompanija įvertinusi E. N. padarytų sužalojimų mastÄ , gydymo bei reabilitacijos trukmę apskaičiavo ir iÅ¡mokėjo 1448,10 Eur. Tačiau byloje esantys duomenys iÅ¡ tiesų patvirtina, kad apeliantė dėl eismo įvykio patyrė skausmÄ , kitus nepatogumus, buvo paėmusi akademines atostogas universitete, vienų mokslo metų laikotarpiui, neiÅ¡vyko pagal mainų programÄ Ä¯ SlovakijÄ , taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė užsiėmė ir sportine veikla.

Šie duomenys yra svarbūs nustatant neturtinės žalos dydį. Todėl teisingai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė papildomai iš draudimo kompanijos priteistinos neturtinės žalos dydį – 1500 Eur. Teisiamojo posėdžio metu apeliantė paklausta apie išliekamuosius reiškinius nurodė, jog ranka nėra tokia, kokia buvo prieš įvykį. Taip pat nurodė jog gydymas baigtas gruodžio 3 d. Byloje pateiktame Medicinos dokumentų išraše, išduotame 2015-03-30, nurodoma, kad išlieka skausmai petyje, pulpuojant vietinis skausmingumas, riboti judesiai, hipestezija 4 ir 5 pirštuose.

Tačiau teismo vertinimu, objektyvių duomenų apie galimus neigiamus patirtų sužalojimų padarinius ateityje nepateikta. AukÅ¡tesnysis teismas visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentacija ir skundžiamame nuosprendyje nurodytais kriterijais, kuriais remiantis nukentėjusiajai iÅ¡ viso su draudimo bendrovės atlygintu žalos dydžiu, nustatytas atlygintinas 2948,10 Eur neturtinės žalos dydis, kuris, apygardos teismo vertinimu, yra teisingas ir protingas, atitinkantis BPK 115 straipsnio ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo, reikalavimus, taip pat neprieÅ¡taraujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijams bei teismų praktikai panaÅ¡iose bylose.

Teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , priteisiama nuo 580 Eur iki 2900 Eur neturtinės žalos atlyginimo (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370/2013, 2K-17/2011, 2K-280/2010, 2K-461/2010; 2K-215/2010; 2K-200/2010; 2K-401/2009 ir kt.). Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, iÅ¡skyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principų (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008).

Nagrinėjamu atveju, nėra nustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis galima bÅ«tų teigti, kad žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas leidžia iÅ¡ esmės nukrypti nuo neturtinės žalos dydžių, kasacinėje praktikoje pripažįstamų atitinkančiais sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus, todėl pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nustatant didesnį nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos piniginį įvertinimÄ , nėra įstatyminio pagrindo.

Priteista neturinė žala atitinka Lietuvos Respublikos teismų praktikoje maksimalų priteistinų sumų dydį panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. Atsižvelgusi į visas teismo nustatytas aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismo nustatytas neturtinės žalos dydis, kartu su jau iÅ¡mokėtu draudimo bendrovės atitinka neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, nukentėjusiosios patirtų sužalojimų pobÅ«dį, kaltininko padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, kaltės pobÅ«dį, taip pat teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.

BÅ«tent dėl to kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymÄ . Pagal CK 6.254 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė gali bÅ«ti (o įstatymo nustatytais atvejais – privalo bÅ«ti) draudžiama. Civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , – žalÄ padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas, tačiau Å¡ios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi.

ŽalÄ padariusio (ar materialiai už jį atsakingo) asmens pareiga atlyginti padarytÄ Å¾alÄ kyla delikto pagrindu, tai yra jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė. Kaip deliktinės prievolės subjektui, žalÄ padariusiam asmeniui taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Draudiko pareiga atlyginti žalÄ kyla kitu pagrindu – iÅ¡ draudimo sutarties. Tai reiÅ¡kia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, tai yra pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai).

Bendra taisyklė yra ta, kad draudikui visiÅ¡kas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, todėl jeigu padarytos žalos visiÅ¡kai nepadengia nukentėjusiajam (ieÅ¡kovui) iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, likusiÄ Å¾alos dalį privalo atlyginti žalÄ padaręs ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-280/2014, 2K-149/2013, 2K-86/2012, 2K-207/2009 ir kt.).Pagal veikos padarymo metu galiojusios Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakcijos 11 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , draudiko pareigos apimtis dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, sudarė 5 000 Eur nevirÅ¡ijančiÄ neturtinės žalos, ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui atlyginimo sumÄ .

Taigi Å¡iuo atveju draudimo bendrovė E. veikianti per Lietuvos filialÄ eismo įvykio metu galiojusios sutarties Nr. 02-2489509 pagrindu įsipareigojo eismo įvykio atveju atlyginti nukentėjusiam asmeniui žalÄ , nevirÅ¡ijančiÄ neturtinės 5000 Eur sumos ir žalos turtui nevirÅ¡ijančiÄ 1 000 000 eurų sumos. Nustatytos turtinės ir neturtinės žalos sumos minėto įstatymo nustatytų žalos atlyginimo sumų nevirÅ¡ija, todėl teismas nesprendžia žalos atlyginimo klausimo iÅ¡ V. L.Apeliantė E. N. prašė priteisti jos turėtas proceso iÅ¡laidas, t.y. iÅ¡laidas advokatės pagalbai apeliacinės instancijos procese apmokėti.

Teismo posėdžio metu buvo pateikti pinigų priėmimo kvitai Nr. 758236, 792203 (t. 2, b. l. 69,70), praÅ¡oma 290 Eur suma yra už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ bei atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgus į tai, jog baudžiamoji byla buvo nagrinėta pagal apeliantės E. N. apeliacinį skundÄ , apeliacinis skundas yra atmetamas, kaip nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti apeliantės E. N. praÅ¡ymÄ ir jos turėtas iÅ¡laidas teisinei pagalbai apmokėti pripažinti proceso iÅ¡laidomis bei jas priteisti iÅ¡ atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens V.

L..Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str. n u t a r ė : nukentėjusiosios E. N. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                        Jurgis KiÅ¡kis Teisėjai:                                                    Danutė Giačaitė Valdas Vitunskas