2024-09-18 Nr. AB-13338-3-61-3-02457-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2152-629/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02457-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja V. V. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. 24S117549, kuriuo jai panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas) jai buvo išduotas 2018 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu ir galiojo iki 2023 m. birželio 28 d. 2023 m. birželio 21 d. pareiškėja pateikė prašymą pakeisti Leidimą, tačiau Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 23S175949 nusprendė panaikinti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, nes gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Šį sprendimą pareiškėja apskundė Regionų administraciniam teismui, kuris skundą atmetė, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjos apeliacinį skundą tenkino ir 2024 m. balandžio 17 d. priėmė naują sprendimą, panaikindamas Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimą. Po teismo sprendimo atsakovas 2024 m. balandžio 22 d. pakartotinai apklausė pareiškėją, kuri sąžiningai atsakė į visus užduotus klausimus taip, kaip juos suprato, tačiau Migracijos departamentas, iš naujo išnagrinėjęs jos prašymą, jo netenkino ir leidimo nuolat gyventi neišdavė, o Sprendimu nusprendė panaikinti Leidimą, nes pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

2.2. Migracijos departamentas elgėsi neteisėtai, kadangi Sprendimą grindė tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias jau yra įvertinę bylą nagrinėję teismai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. balandžio 17 d. priėmė galutinį neskundžiamą sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1373-575/2024, šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis, faktinės aplinkybės įvertintos, todėl šalims turi prejudicinę galią. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nesutiko, kad Migracijos departamentas tinkamai ir išsamiai atliko pareiškėjos situacijos vertinimą, ir pažymėjo, jog atsakovas nenustatė visų klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių (pareiškėjos ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika ir Rusijos Federacija, iš kurios valstybės pareiškėja gauna pensiją ar kitas pajamas, kurioje yra jos esminis turtas, kokie pareiškėjos giminaičiai gyvena Lietuvos Respublikoje, o kokie – Rusijos Federacijoje, kaip glaudžiai pareiškėja su jais palaiko santykius), neįvertino, ar sprendimas, kuriuo panaikinamas pareiškėjai išduotas leidimas nuolat gyventi, nėra neproporcingas pareiškėjos individualios situacijos kontekste.

2.3. Sprendime atsakovas nurodė dvi naujas aplinkybes, t. y. nurodė pareiškėjos išvykas turint leidimą nuolat gyventi iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką ir atgal. Pareiškėja į Baltarusiją vykdavo teisėtai ir iš aplinkinių kalbų žinojo (girdėjo), jog daug kas ten vyksta pigiau apsipirkti, todėl ir pareiškėja ten važiavo, o ypač – pigiau nusipirkti vaistų. Pareiškėja į Baltarusiją važiuodavo netoli Lietuvos sienos, į Ašmenos miestą. Be to, jeigu nespėdavo tą pačią dieną grįžti, nakvodavo kelionėje, tai buvo vienetiniai atvejai ir jokių kitų vykimo į Baltarusiją tikslų neturėjo.

2.4. Migracijos departamentas nurodė, kad dėl 2023 m. rugsėjo 29 d. priimto sprendimo panaikinti leidimą nuolat gyventi pareiškėja davė interviu TV kanalui „HTB“ žurnalistams. Su pareiškėja buvo susisiekusi nepažįstama moteris, tikėtina, žurnalistė, kuri prieš tai pasiskambino, o pareiškėja atsakė į keletą klausimų dėl Leidimo aplinkybių, tačiau savo atsakymais nepasisakė prieš Lietuvą, nekenkė Lietuvai ir neturi tokių ketinimų. Pareiškėja savo nuomonę išdėstė kaip pilietė ir neturėjo daugiau jokių kontaktų su žurnalistais.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Migracijos departamentui priėmus Sprendimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 90 punktu, pareiškėjos prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi nagrinėjimas buvo nutrauktas, atsižvelgiant į tai, kad leidimas nuolat gyventi buvo panaikintas. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) 2023 m. rugsėjo 14 d. rašte Nr. 19-791S (toliau – ir Išvada) nurodė, kad atliko pareiškėjos keliamos grėsmės vertinimą. VSD vertinimu, asmens išsisukinėjimas nuo tiesioginio atsakymo į Klausimyne pateiktus klausimus, kai klausiama asmens nuomonės, rodo, kad asmuo vengia pateikti savo nuomonę. Be to, yra duomenų, kad (duomenys neskelbtini). 2023 m. gegužės mėn. duodama interviu pareiškėja išreiškė nepasitenkinimą (duomenys neskelbtini) ir šiuo klausimu vykdoma politika. Atsižvelgdamas į šią informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertino, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas, siekdamas išsiaiškinti realią pareiškėjos poziciją dėl Klausimyno klausimų dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje ir Krymo priklausomybės, 2023 m. liepos 4 d. atliko pareiškėjos apklausą. Apklausos metu pareiškėja nurodė, kad karas yra blogai, nes žūsta vaikai, griaunami žmonių gyvenimai, tačiau ji teigė, jog nepalaiko nei ukrainiečių, nei rusų, nes nežino šio karo priežasčių, politinius sprendimus priima politikai, kurie visus nesutarimus turėtų spręsti derybų ar susitarimų būdu. Kam priklauso Krymas, pareiškėja teigė nežinanti, nes per ilgą istoriją Krymas priklausė ne vienai valstybei (prasitarė, kad matė atsakymą, kam priklauso Krymas, tačiau tas atsakymas jai nepatiko). Apklausos metu pareiškėja kalbėjo nuoširdžiai, tačiau vengė pateikti vienareikšmius atsakymus. Pareiškėja (duomenys neskelbtini).

4.2. Nagrinėjant pareiškėjos prašymą pakeisti Leidimą iš naujo ir siekiant nustatyti visas reikšmingas aplinkybes, 2024 m. balandžio 22 d. buvo atlikta pakartotinė pareiškėjos apklausa. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjos atsakymus į Klausimyno klausimus ir pareiškėjos atsakymus apklausų metu, konstatavo, kad pareiškėja vengė aiškiai ir vienareikšmiai išreikšti savo poziciją Krymo okupacijos klausimu, nepasmerkė Rusijos veiksmų ir stengėsi nuo atsakymo į šį klausimą išsisukti, o tai parodo, kad ji vengia galimos konfrontacijos su savo pilietybės valstybe, todėl galima daryti išvadą, kad yra reali tikimybė, jog pareiškėja remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad pareiškėja yra lojali Rusijos režimui ir gali būti išnaudota Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.

Migracijos departamento duomenimis, pastaraisiais metais pareiškėja periodiškai vykdavo į Baltarusijos Respubliką ir Rusijos Federaciją, todėl, tikėtina, kad, atsakinėdama į Migracijos departamento klausimus, ji vengė teikti vienareikšmius atsakymus, nes baiminosi galimų pasekmių, kurios minėtose valstybėse jai gali kilti. Pareiškėja 2023 m. rugsėjo 29 d. Rusijos propagandinio TV kanalo „НТВ“ žurnalistams davė interviu ir teikė informaciją. Rusijos TV kanalo „НТВ“ publikuotame reportaže pareiškėja komentavo ir pasakojo apie tai, kaip ji atsakinėjo į Klausimyno klausimus, nurodė, kad ji į klausimus atsakė taip, kaip yra, sąžiningai ir teisingai, tačiau jos atsakymai nebuvo įskaityti.

Aptariamas reportažas buvo filmuojamas patalpoje, kurioje tarp daugybės su Rusija ir Rusijos kultūra susijusių daiktų (ikonų, knygų, suvenyrų ir kt.) yra matomos ir Rusijos Federacijos vėliavos. Pareiškėjos komentarai ir filmuota medžiaga buvo panaudoti Rusijos propagandistų plėtojamiems „rusofobijos“ ir „raganų medžioklės“ Europos Sąjungos valstybėse naratyvams pagrįsti ir buvo plačiai aptarinėjami kitų Rusijos žiniasklaidos propagandinių diskusijų metu. Viešai prieinamuose šaltiniuose randama informacija apie tai, kaip pareiškėja, duodama interviu Lietuvos naujienų portalui „Alfa“ ir atsakydama į klausimą, kaip ji vertina Rusijos Federacijos prezidento vykdomą politiką, teigė, kad „ji yra per mažas žmogus, kad ką nors nuspręstų ir vertintų, tegul tai daro tie, kas turi valdžią ir galią“.

Pareiškėja žiniasklaidos atstovams nurodė sulaukusi Rusijos Federacijos ambasados darbuotojų skambučių ir kad jai buvo pasiūlyta teisininko pagalba bei duotas patikinimas, jog išsiuntus pareiškėją į Rusiją ja tikrai bus pasirūpinta. Tai taip pat leidžia spręsti apie pareiškėjos ir Rusijos institucijų ryšį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes Sprendime konstatuota, kad pareiškėja nedemonstruoja lojalumo valstybei, kurioje yra gimusi ir gyvena (Lietuvos Respublikai), tačiau demonstruoja palankumą Rusijai. Rusijos režimui palankumą reiškiantis asmuo Rusijos jėgos struktūrų gali būti panaudotas kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant juos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti, o tai yra nesuderinama su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais.

Galimybės gyventi Lietuvoje suteikimas asmenims, prijaučiantiems režimui, yra nesuderinamas su nacionalinio saugumo tikslais, kadangi tokiu būdu būtų sukuriama palanki terpė Rusijos režimą palaikantiems asmenims, o tokio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Nei pareiškėjos pragyventas laikotarpis Lietuvoje, nei jos šeiminiai ryšiai su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, nei jos asmeniniai interesai negali būti vertinami aukščiau už Lietuvos valstybės saugumo interesus. Asmens leidimo nuolat gyventi panaikinimas yra proporcinga priemonė siekiant užtikrinti ir apsaugoti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą ir Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje.

4.3. Nepagrįsti skundo teiginiai, jog Sprendimas yra grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, dėl kurių Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. balandžio 17 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1373-575/2024. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą, 2024 m. balandžio 22 d. buvo atlikta pakartotinė pareiškėjos apklausa ir nustatytos aplinkybės dėl pareiškėjos ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika ir Rusijos Federacija, taip pat dėl pareiškėjos socialinių ryšių su Lietuva ir Rusija, įvertintas sprendimo proporcingumas pareiškėjos individualios situacijos kontekste. Taip pat buvo nustatytos kitos naujos aplinkybės, pavyzdžiui, pareiškėja 2023 m. rugsėjo 29 d. Rusijos propagandinio TV kanalo „НТВ“ žurnalistams davė interviu ir teikė informaciją, pareiškėja davė interviu Lietuvos naujienų portalui „Alfa“. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1373-575/2024 neturi prejudicinės galios ginčijamam Sprendimui.

4.4. Pareiškėja skunde administracinėje byloje Nr. eI2-3218-535/2024 teigė, kad į Klausimyno klausimus vengė atsakinėti, nes jaučia grėsmę, jog Rusijos tarnybos jai gali pritaikyti baudžiamąją atsakomybę, o Rusijos tarnybų bijo labiau nei visuomenės pasmerkimo. Tokie pareiškėjos skundo teiginiai tik patvirtina jos lojalumą Rusijai. Pareiškėja taip pat nepagrįstai nurodė nesutinkanti su Sprendimu, kadangi ji nesuprato Klausimyno klausimo apie Krymo priklausomybę (žodžio „legitimiai“ reikšmės ir kad klausiama apie dabartinę Krymo priklausomybę). Klausimyno 10 klausime nurodyta žodžio „legitimiai“ reikšmė – „teisėtai“, taip pat žodis „priklauso“ indikuoja esamąjį laiką. Skundo teiginiai apie socialinius tinklus ir duotą interviu yra taip pat deklaratyvūs, pareiškėja nepateikė įrodymų, kad būtų prašiusi pašalinti jos nuotrauką iš socialinio tinklo, kuriame jos nuotrauka būtų naudojama jos politinių pažiūrų neatitinkančiu būdu, ar prašiusi paskelbti paneigimą, jei interviu metu jos žodžiais buvo manipuliuojama.

4.5. Priimdamas Sprendimą atsakovas vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD – Išvada. Be to, Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Migracijos departamentas VSD išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.

4.6. Ginčijamas Sprendimas priimtas atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl grėsmės valstybės saugumui vertinimo: sprendimas priimtas įvertinus pareiškėjos veiksmus, iš atliktų veiksmų galima spręsti dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui ateityje, leidžia identifikuoti tikrąsias jos pažiūras, o tokios pažiūros kelia grėsmę valstybės saugumui. Priimant Sprendimą buvo įvertinti pareiškėjos ryšiai su Lietuva, o tokio pobūdžio ryšiai nenusveria jos grėsmės valstybės saugumui. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktus, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, taigi Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą nurodė, kad:

6.1. Sprendimas yra priimtas pagal Migracijos departamento kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, VSD Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad, atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją, pareiškėjos, kaip Rusijos Federacijos pilietės, gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjos gyvenimo Lietuvoje grėsmė valstybės saugumui kyla iš šių aplinkybių: 1) ilgalaikiai ir nuolatiniai ryšiai su Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje ir kitų Rusijos Federacijos juridinių asmenų atstovais; 2) pažiūros ir įsitikinimai, atitinkantys Rusijos Federacijos valdančiojo režimo vykdomos agresyvios užsienio politikos interesus, kurie kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos valstybei.

6.2. Pareiškėja, eidama (duomenys neskelbtini) pareigas, ne trumpiau kaip nuo 2012 m. iki 2021 m. nuolat palaikė kontaktus su Rusijos Federacijos ambasados atstovais ir darbuotojais, teikė informaciją (duomenys neskelbtini). Pergalės dienos minėjimo metu atvykusiems svečiams pareiškėja dalydavo Georgijaus juosteles – Lietuvos Respublikoje draudžiamą sovietinį simbolį. Pareiškėja palaikė kontaktus su Rusijos visuomeninės organizacijos atstovais, tarpininkavo siekiant susitikti su savivaldybių politikais. Jų paprašyta, apgaulės būdu gavo dokumentus iš Kultūros paveldo departamento, kuriuos vėliau perdavė asmenims iš Rusijos visuomeninės organizacijos.

6.3. Teismo posėdžio metu pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis t. y., kad ji nebendravo su Rusijos Federacijos ambasados atstovais (neva bendravimas apsiribojo tik pareiškėjos paso keitimo procedūromis). VSD turima ir teismui pateikta informacija šiuos pareiškėjos nurodytus duomenis akivaizdžiai paneigė. Pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji 2021 m. yra vykusi į KGB Novgorode (Rusijoje). Migracijos departamento pirminės apklausos metu pareiškėja nurodė, kad yra vykusi ir į Kremlių. Šios pačios pareiškėjos nurodytos aplinkybės papildomai pagrindžia jos tiesioginius ir betarpiškus ryšius su Rusijos valstybiniais subjektais, be kita ko, ir su Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis bei kitomis aukščiausio lygio Rusijos valstybinėmis institucijomis. Pareiškėja nesiekia nutraukti ryšių su Rusija. Be to, pareiškėja kasmet bent keletą kartų vyksta į Rusiją (per Baltarusijos Respubliką). Teismo posėdžio metu pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis – nurodė, kad 2022 m. ir 2023 m. nesilankė Rusijoje ir (ar) Baltarusijoje. Taip pat pareiškėja tiek teismo posėdžio metu, tiek ir Migracijos departamento pakartotinės apklausos metu nurodė, kad Rusijoje neturi jokių giminių, tačiau Migracijos departamento pirminės apklausos metu pareiškėja vis dėlto teigė turinti seserį Maskvoje.

6.4. Pareiškėja skirtingai nurodė vykimo į Rusiją tikslą, t. y. vienu atveju teismo posėdžio metu ji teigė, jog į Rusiją vyko aiškintis su jos šeimos nariais susijusių aplinkybių, ieškoti artimųjų kapų, kitu atveju – vyko ne į Rusiją, o į Baltarusiją, ir ne dėl šeimos narių, o dėl pigesnių vaistų. Teismo posėdžio metu pareiškėja atsakė nežinanti, ar sutiktų atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės. Taip pat nurodė, kad ji nežino, ar Rusija kelia grėsmę Lietuvos Respublikai.

6.5. Pareiškėjos ryšius su Rusijos įvairiais subjektais patvirtina ir tai, kad vykstant teismo procesui dėl Leidimo, ji davė interviu ir teikė informaciją Rusijos valdančiojo režimo propagandinėms žiniasklaidos priemonėms. Po priimto nepalankaus pirmosios instancijos teismo sprendimo Lietuvos žiniasklaidos priemonėms pareiškėja teigė, kad jai „ranką jau ištiesė Rusija“, ji „sulaukusi Rusijos ambasados darbuotojų patikinimo, kad deportuota nebus palikta likimo valiai“. VSD gavo duomenų, kad ji palankiai vertina Rusijos valdantįjį režimą ir yra prorusiška. Šiuos duomenis, be kita ko, patvirtino ir Migracijos departamento surinkta informacija bei kiti byloje Nr. eI2-3218-535/2024 esantys duomenys bei juos pagrindžiantys įrodymai.

6.6. Pareiškėja, leidimo nuolat gyventi pakeitimo procedūros metu pildydama Klausimyną, neatsakė (atsakymas nepažymėtas) į 10 ir 11 klausimus („Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?“ ir „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas?“). Pareiškėja šalia klausimų nurodė, kad Rusijos vykdomi kariniai veiksmai Ukrainos teritorijoje – ne jos problema ir ji ne politikė, kad spręstų šias problemas. Pareiškėja prie klausimo, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas, nurodė, kad ji politika neužsiima ir ne jai spręsti. Tikslindama Klausimyne pateiktą informaciją, pareiškėja pirminės žodinės apklausos metu pažymėjo, kad ji nepalaiko nei ukrainiečių, nei rusų, nes nežino šio karo priežasčių. Pareiškėja pakartotinai išreiškė įsitikinimą, kad politinius sprendimus priima politikai, kurie visus nesutarimus turėtų spręsti derybų ar susitarimų būdu. Taip pat ji nurodė, kad nežino, kam priklauso Krymas, nes per ilgą istoriją Krymas priklausė ne vienai valstybei. Iš esmės analogiškas aplinkybes pareiškėja nurodė ir teismo posėdyje, taip pat ir pakartotinės apklausos metu. Taigi pareiškėja tiek pildydama Klausimyną, tiek ir teismo posėdyje bei žodinių apklausų metu sąmoningai vengė konkrečiai ir aiškiai atsakyti į jai užduodamus konkrečius klausimus, teisindama tokią savo poziciją politiniu nesuinteresuotumu, nesidomėjimu politine veikla ir pan.

6.7. Pareiškėja nei Migracijos departamento atliktų apklausų metu, nei teismo posėdyje niekaip nepademonstravo savo priešiškumo Rusijos valdančiajam režimui. Priešingai, pareiškėja nurodė, kad ji yra prieš bet kokį karą, nors buvo klausiama apie konkretų Rusijos besitęsiančios agresijos aktą Ukrainoje. VSD teigimu, pareiškėjos teiginiai iš esmės atitinka Rusijos režimo propagandines nuostatas. Pareiškėjos vengimas išsakyti poziciją dėl karinę agresiją Ukrainoje vykdančios Rusijos veiksmų vertinimo, išsakytų teiginių atitiktis Rusijos režimo propagandinėms nuostatoms rodo, kad ji remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. Tai taip pat rodo, kad pareiškėja yra lojali Rusijos režimui ir gali būti išnaudota Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Pareiškėjos grėsmę keliančias pažiūras ir įsitikinimus patvirtina ir tai, jog ji 2022 m. gegužės 28 d. (t. y. jau prasidėjus Rusijos plataus masto agresijai Ukrainoje) Rusijos socialinio tinklo ok.ru (nesutrumpintas pavadinimas – odnoklasniki.ru) paskyroje pasidalijo sveikinimu Gegužės 1-osios proga, sveikinimas pateiktas SSRS vėliavos fone, paveikslo viduryje – kūjis ir pjautuvas. Be to, 2023 m. gegužės mėn. interviu, publikuotame straipsnyje internete, pareiškėja išreiškė nepasitenkinimą (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento pirminės apklausos metu pareiškėja nurodė, kad dalyvauja Rusijos prezidento rinkimuose, tačiau teismo posėdžio metu teigė, kad Rusijos rinkimuose nedalyvavo ir nedalyvauja. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja, pildydama Klausimyną ir atsakydama į apklausų metu užduotus klausimus, taip pat teismo posėdyje išreiškė paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai, darytina išvada, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui.

6.8. Kadangi pareiškėja pripažinta kelianti grėsmę valstybės saugumui, jos asmeniniai interesai ir skunde nurodyti argumentai negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo interesų. Tai, kad ankstesniais laikotarpiais pareiškėjai buvo išduodami leidimai gyventi Lietuvoje, savaime nereiškia, kad šioje situacijoje (Rusijos karinės agresijos Ukrainoje sąlygomis) leidimas gyventi pareiškėjai turėjo būti išduotas automatiškai. Be to, pareiškėjos ryšiai su Rusijos valstybiniais subjektais ir jos sąmoninga pozicija teisinant ne tik Rusijos (t. y. valstybės, kurios pilietė yra pareiškėja ir kuri kelia egzistencinę grėsmę Lietuvai) įvykdytą neteisėtą Krymo aneksiją, bet ir neišprovokuotą karinę agresiją prieš Ukrainą, sudaro pakankamą pagrindą vertinti, kad jos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Pareiškėja nepateikė į bylą jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų jos akivaizdų priešiškumą Rusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja demonstruoja palankumą Rusijos valdančiajam režimui.

II. 7. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. birželio 20 d. sprendimu pareiškėjos V. V. skundą tenkino – panaikino Sprendimą, kuriuo pareiškėjai panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. birželio 21 d. prašymą pakeisti Leidimą.

8. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:

8.1. Pareiškėjai, kuri yra Rusijos Federacijos pilietė, leidimas nuolat gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas 2018 m. birželio 28 d. Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Išduotas Leidimas galiojo iki 2023 m. birželio 28 d.

8.2. Pareiškėja 2023 m. birželio 21 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu ir užpildė Klausimyną. Pildydama Klausimyną ir atsakydama į 10 klausimą (Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje? Prašome pažymėti savo atsakymą pasirenkant iš dviejų variantų taip ar ne), pareiškėja nepažymėjo jokio atsakymo varianto, o ranka parašė „tai nėra mano problema, aš nesu politikė, kad spręsčiau tokias problemas“. Atsakydama į 11 klausimą (Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas? Prašome pažymėti savo atsakymą pasirenkant iš dviejų variantų Ukrainai ar Rusijos Federacijai), pareiškėja nepažymėjo nė vieno iš variantų, o ranka parašė „aš politika neužsiimu ir ne man spręsti“.

8.3. 2023 m. liepos 4 d. buvo atlikta pareiškėjos apklausa, kurios metu ji teigė, kad karas yra blogai, nes žūsta vaikai, griaunami žmonių gyvenimai. Taip pat pareiškėja nurodė, jog nepalaiko nei ukrainiečių, nei rusų, nes nežino šio karo priežasčių; politinius sprendimus priima politikai, kurie visus nesutarimus turėtų spręsti derybų ar susitarimų būdu. Kam priklauso Krymas pareiškėja teigė nežinanti, nes per ilgą istoriją Krymas priklausė ne vienai valstybei (prasitarė, kad matė atsakymą kam priklauso Krymas, tačiau tas atsakymas jai nepatiko). Apklausos metu pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Ji nurodė, kad Rusijos Federacijos pilietybę pasirinko, nes tuo metu jai taip buvo patogiau. Pareiškėja tiek prieš apklausą, tiek apklausos metu, paminėjus „karą“ ar „karinius veiksmus“, labai susijaudindavo ir susigraudindavo, nes, anot jos, nuo karo yra nukentėjusi jos šeima.

8.4. Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 14 d. gavo teisės aktų nustatyta tvarka įslaptintą VSD raštą Nr. 19-791S, kurio neįslaptintoje dalyje nurodyta, kad, VSD vertinimu, asmens išsisukinėjimas nuo tiesioginio atsakymo į Klausimyne pateiktus klausimus, kai klausiama asmens nuomonės nurodytu klausimu, rodo, kad asmuo vengia pateikti savo nuomonę. Yra duomenų, kad pareiškėja 2022 m. kovo mėn. socialiniuose tinkluose (paskyra https://ok.ru) pasidalijo sveikinimu su Gegužės 1-ąja, kuris yra pateiktas buvusios TSRS vėliavos fone, o paveikslo viduryje matomi kūjo ir pjautuvo simboliai. 2023 m. gegužės mėn. duodama interviu pareiškėja išreiškė nepasitenkinimą (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertino, kad asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

8.5. Atsižvelgęs į VSD išvadą, Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 29 d. priėmė sprendimą Nr. 23S175949 panaikinti išduotą leidimą nuolat gyventi Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Pareiškėja šį Migracijos departamento sprendimą apskundė teismui.

8.6. Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-3218-535/2024 atmetė pareiškėjos skundą, tačiau ji padavė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2024 m. balandžio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1373-575/2024 patenkino apeliacinį skundą ir panaikino Migracijos departamento sprendimą Nr. 23S175949 (buvo nustatyta, kad Migracijos departamentas nenustatė visų reikšmingų aplinkybių klausimui spręsti).

8.7. Vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, Migracijos departamentas atnaujino asmens prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi nagrinėjimą. 2024 m. balandžio 22 d. buvo atlikta pakartotinė pareiškėjos apklausa. Migracijos departamentas, vadovaudamasis VSD Išvada ir visais surinktais duomenimis, taip pat Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2024 m. gegužės 9 d. priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjai panaikino leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

9. Teismas pažymėjo, jog Migracijos departamentas sprendimą panaikinti pareiškėjai Leidimą priėmė įvertinęs VSD pateiktus duomenis, atlikęs pakartotinę pareiškėjos apklausą ir įvertinęs jos grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tačiau, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1304-968/2024, nagrinėjamu atveju susiklostė tokia teisinė situacija, kai atsakovas tiek 2023 m. rugsėjo 29 d., tiek 2024 m. gegužės 9 d. skundžiamu Sprendimu, priimdamas sprendimą, kuriuo pareiškėjai panaikintas leidimas nuolat gyventi, panaikino jau nebegaliojantį pareiškėjai išduotą Leidimą, kuris galiojo iki 2023 m. birželio 28 d., ir neišnagrinėjo pareiškėjos 2023 m. birželio 21 d. paduoto prašymo dėl šio Leidimo pakeitimo Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

10. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas nurodė, kad pareiškėja į Migracijos departamentą kreipėsi dėl Leidimo pakeitimo Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, o VAĮ 10 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Tačiau Migracijos departamentas Sprendime nesprendė ir nevertino klausimo dėl Leidimo pakeitimo, t. y. neišsprendė pareiškėjos prašymo, be to, panaikino jau nebegaliojantį leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

11. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas neišnagrinėjo pareiškėjos 2023 m. birželio 21 d. prašymo dėl Leidimo pakeitimo, teismas sprendė, kad skundžiamas Sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jį panaikino, o Migracijos departamentą įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

III. 12. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

13. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes, susijusias su pakartotine pareiškėjos apklausa, jos vengimu aiškiai ir vienareikšmiai išreikšti savo poziciją Krymo okupacijos klausimu, egzistuojančia realia tikimybe, jog pareiškėja remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, nedemonstruoja lojalumo valstybei, kurioje yra gimusi ir gyvena (Lietuvos Respublikai), tačiau demonstruoja palankumą Rusijos Federacijai, pastaraisiais metais vykusias periodiškas pareiškėjos keliones į Baltarusiją ir Rusiją, ir nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimus grindžia šiais argumentais:

13.1. Pareiškėjos leidimas nuolat gyventi panaikintas, jos prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi nagrinėjimas nutrauktas Migracijos departamento sprendimu nutraukti prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad užsieniečiui pasekmes sukelia sprendimas panaikinti leidimą nuolat gyventi (sprendimas nutraukti prašymo pakeisti leidimo nuolat gyvento nagrinėjimą yra išvestinis ir iš esmės procedūrinis sprendimas), jis įforminamas sisteminiu sprendimu Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS).

13.2. Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 15 dalimi, užsieniečio teisė nuolat gyventi Lietuvoje nėra ribojama leidimo nuolat gyventi kortelės galiojimo terminu (skirtingai nei leidimo laikinai gyventi Lietuvoje atveju, kai leidimas laikinai gyventi pagal Įstatymo 2 straipsnio 14 dalį suteikia teisę užsieniečiui laikinai gyventi Lietuvoje tik šiame dokumente nurodytą laiką). Įstatymo 54 straipsnio 4 dalis numato, kad užsienietis nepraranda teisės nuolat gyventi Lietuvoje tik dėl to, kad jo turimo leidimo nuolat gyventi galiojimo laikas yra pasibaigęs. Tai reiškia, kad, pasibaigus leidimo nuolat gyventi (kortelės) galiojimui, užsienietis automatiškai nepraranda nuolatinio gyventojo statuso ir, net ir pasibaigus leidimo nuolat gyventi kortelės galiojimui, užsienietis toliau turi teisę nuolat gyventi Lietuvoje, kol jo leidimas nuolat gyventi nebus panaikintas, kas ir buvo padaryta ginčijamu Sprendimu. Pirmosios instancijos teismas šių Įstatymo nuostatų nevertino, dėl ko priėmė iš esmės neteisėtą sprendimą.

13.3. Migracijos departamentui priėmus Sprendimą, vadovaujantis Tvarkos aprašo 90 punktu, pareiškėjos prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi nagrinėjimas buvo nutrauktas (2024 m. gegužės 9 d. sprendimas Nr. 24S117958). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir teisinį reguliavimą Migracijos departamentas neperkvalifikavo pareiškėjos prašymo ir dėl pareiškėjos priėmė sprendimus pagal imperatyvias teisės aktų nuostatas, o būtent – panaikino pareiškėjos leidimą nuolat gyventi ir išsprendė jos prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi – nutraukė šio prašymo nagrinėjimą kaip tai yra įtvirtinta galiojančiuose teisės aktuose. Taigi, teismo išvados yra nepagrįstos ir prieštarauja teisės aktų nuostatoms.

13.4. Teismas nenurodė, kokių konkrečiai teisės aktų – Įstatymo ir Aprašo reikalavimų neatitinka Migracijos departamento sprendimas panaikinti leidimą nuolat gyventi ir nutraukti prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi nagrinėjimą. Teismas įpareigojo Migracijos departamentą priimti sprendimą pakeisti arba atsisakyti pakeisti pareiškėjos leidimą nuolat gyventi, o ne kitos rūšies administracinį sprendimą. Toks pirmosios instancijos teismo įpareigojimas prieštarauja imperatyvioms Tvarkos aprašo 90 punkto nuostatoms. Taip pat toks teismo įpareigojimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam valdžių padalijimo principui.

14. Pareiškėja V. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Taip pat pareiškėja prašo iš atsakovo priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas.

15. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog teismas darė teisiškai pagrįstas išvadas, teisingai aiškino bylai aktualų teisinį reguliavimą, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos analogiško pobūdžio bylose, taip pat teismo sprendimas atitinka protingumo ir sąžiningumo principus, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Atsakovas apeliaciniame skunde savaip aiškina teisinį reguliavimą, o tai nėra pagrindas panaikinti teismo sprendimą. Pareiškėjos teigimu, atsakovas apeliacinį skundą grindžia faktinėmis aplinkybėmis, kurias jau buvo įvertinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. balandžio 17 d. sprendime, o naujos faktinės aplinkybės po įsiteisėjusio teismo sprendimo nesudaro teisinio pagrindo spręsti apie pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas po minėto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo pareiškėjai vėl panaikino Leidimą, t. y. panaikino jau savo paties panaikintą leidimą nuolat gyventi, o ne naujai nagrinėjo ir sprendė dėl pareiškėjos pateikto prašymo ir tuo klausimu nepriėmė jokio naujo administracinio sprendimo.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD, susipažinęs su apeliaciniu skundu, atsižvelgęs į tai, kad skundžiamas teismo sprendimas nėra grindžiamas motyvais dėl grėsmės valstybės saugumui prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gegužės 9 d. sprendimo Nr. 24S117549, kuriuo nuspręsta pareiškėjai V. V. panaikinti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 20 d. sprendimu tenkino pareiškėjos skundą, panaikino Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, konstatavęs, jog Migracijos departamentas Sprendime nesprendė ir nevertino klausimo dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo, t. y. neišsprendė pareiškėjos prašymo, o panaikino jau nebegaliojantį leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

19. Atsakovas, nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu, apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog Migracijos departamentas neperkvalifikavo pareiškėjos prašymo ir dėl pareiškėjos priėmė sprendimus pagal imperatyvias teisės aktų nuostatas, t. y. panaikino pareiškėjos leidimą nuolat gyventi ir išsprendė jos prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi – nutraukė šio prašymo nagrinėjimą kaip tai yra įtvirtinta galiojančiuose teisės aktuose.

20. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (86 str. 3 d.).

21. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

22. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymo bei Tvarkos aprašo nuostatos.

23. Įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje įtvirtinta Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje (toliau – leidimas nuolat gyventi) sąvoka – tai dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis užsieniečio nuolatinio gyventojo statusą. Užsienietis nepraranda teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje tik dėl to, kad jo turimo leidimo nuolat gyventi galiojimo laikas yra pasibaigęs (Įstatymo 54 str. 4 d.).

24. Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog leidimas nuolat gyventi užsieniečio prašymu gali būti pakeistas, jeigu pasibaigia leidimo nuolat gyventi galiojimas. Leidimas nuolat gyventi yra negaliojantis, be kita ko, kai pasibaigia leidimo nuolat gyventi galiojimas (Įstatymo 56 str. 1 d.).

25. Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.).

26. Tvarkos aprašo 109 punkte nustatyta, kad Įstatymo 56 straipsnio 1 punkte nurodytas leidimas nuolat gyventi negalioja nuo jame įrašytos galiojimo pabaigos datos. Leidimas nuolat gyventi gali būti pakeistas Įstatymo 53 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais (Tvarkos aprašo 71 p.). Migracijos departamentui gavus Valstybės saugumo departamento informaciją, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, Policijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos informaciją, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, užsieniečio prašymas pakeisti leidimą skubos tvarka nagrinėjamas bendra tvarka (Tvarkos aprašo 89 p.). Pateikto prašymo pakeisti leidimą nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu prašymo nagrinėjimo laikotarpiu priimamas aprašo 104 ir 105 punktuose nurodytas sprendimas panaikinti leidimą nuolat gyventi, kurį prašoma pakeisti (Tvarkos aprašo 90 p.).

27. Tvarkos aprašo 104 punkte nustatyta, jog paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punkte ar 3 dalyje arba Asmenų perkėlimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, arba Susitarimo 15 straipsnio 3 dalyje nustatytų leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktuose ar 3 dalyje arba Asmenų perkėlimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyto pagrindo paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi arba sprendimą nepanaikinti leidimo nuolat gyventi.

28. Tvarkos aprašo 105 punkte įtvirtinta, kad Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytais atvejais Migracijos departamentas, gavęs Valstybės saugumo departamento informaciją apie užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui, Policijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos informaciją apie užsieniečio keliamą grėsmę viešajai tvarkai, išnagrinėja dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodytos Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacijos gavimo Migracijos departamente dienos ar 7 kalendorines dienas nuo Įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytos Valstybės saugumo departamento informacijos gavimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, Migracijos departamento Sprendimo turinį bei pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neatsakė į pagrindinius bylos teisinius bei faktinius klausimus, nes, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai nevertino Sprendimo, kuriuo nuspręsta pareiškėjai V. V. panaikinti Leidimą, pagrįstumo, t. y. nenustatė, ar tinkamai atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, atliko pareiškėjos individualios situacijos vertinimą, ar byloje esanti informacija yra pakankama panaikinti pareiškėjos, kaip nuolatinės gyventojos, statusą (Įstatymo 2 str. 15 d.) dėl jos asmens gyvenimo Lietuvos Respublikoje, kuris gali grėsti valstybės saugumui (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas atsakovo Sprendimą dėl to, jog buvo panaikintas jau nebegaliojantis pareiškėjai išduotas Leidimas, nenurodė jokių motyvų, kodėl nevertino atsakovo argumentų bei įrodymų dėl pareiškėjos prašymo pakeisti leidimą išsprendimo Migracijos departamento 2024 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. 24S117958 nutraukti prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą vadovaujantis Tvarkos aprašo 90 punktu (išrašas iš MIGRIS). Šiuo aspektu pažymėtina, jog jeigu Migracijos departamentas Sprendimą priėmė pagal Įstatymo ir Aprašo nuostatas, t. y. jeigu priimtas sprendimas panaikinti pareiškėjos leidimą nuolat gyventi dėl to, kad asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, sprendimo nutraukti pareiškėjos 2023 m. birželio 21 d. pateikto 2023 m. gegužės 30 d. prašymo nagrinėjimo forma ir turinys savaime negali nulemti Sprendimo neteisėtumo ir / ar nepagrįstumo.

30. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas taip pat vertino ir Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimo priėmimo aplinkybes, kurios jau buvo įvertintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. sprendimu, apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad Migracijos departamentas nenustatė visų reikšmingų aplinkybių klausimui spręsti, tačiau šioje administracinėje byloje nebuvo keliamas klausimas dėl pareiškėjos 2023 m. birželio 21 d. pateikto 2023 m. gegužės 30 d. prašymo perkvalifikavimo.

31. Apeliacinės instancijos teismui neabejotinai yra žinoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos suformuota praktika 2024 m. birželio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1304-968/2024, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tačiau aptariamoje išplėstinės teisėjų kolegijos išnagrinėtoje administracinėje byloje buvo atliktas kompleksinis pareiškėjo individualios situacijos vertinimas, be kita ko, atkreipiant dėmesį į byloje susiklosčiusią teisinę situaciją, kuomet Migracijos departamentas panaikino jau nebegaliojantį aptariamos bylos pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir neišnagrinėjo pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 2 d. paduoto prašymo dėl šio leidimo pakeitimo Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, taigi nėra pagrindo teigti, jog išplėstinė teisėjų kolegija kitaip aiškino bylai aktualų teisinį reguliavimą.

32. Šios Nutarties 29 punkte nurodytų argumentų kontekste teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad jai yra žinoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose Nr. eA-858-442/2024, Nr. eA-1375-552/2024, Nr. eA-1502-552/2024 formuojama teisės, aktualios šioje byloje, aiškinimo bei taikymo praktika. Tačiau nurodytų bylos ir teisėjų kolegijos nagrinėjamos bylos ratio decidendi iš esmės skiriasi, o precedento galią, kaip žinoma, remiantis oficialia konstitucine doktrina, turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

33. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (inter alia (lot. be kita ko)) 2007 m. spalio 24 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimai). Teismas, priimdamas sprendimą byloje, visuomet turi vadovautis įstatymais ir teise, inter alia iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais (2008 m. kovo 15 d., 2017 m. gruodžio 1 d., 2019 m. balandžio 18 d. nutarimai).

34. Šios nutarties 29 punkte paminėti pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio trūkumai yra esminiai. Bylos išsprendimas, kai teismas teisiškai ir motyvuotai neįvertina skundžiamų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo, nepasisako dėl esminių skundo argumentų, negali būti vertinamas, kaip bylos išnagrinėjimas iš esmės. Toks, t. y. nemotyvuotas, teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu sprendimu ABTĮ 86 straipsnio 1 dalies prasme. Konstatavimas, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, kaip minėta, yra besąlyginis pagrindas jį panaikinti. Šis sprendimo negaliojimo pagrindas taip pat yra pagrindas bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.).

35. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d., 147 str.). Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turi išsamiai įvertinti ir pasisakyti dėl byloje ginčijamo atsakovo Sprendimo bei nustatyti, ar, be kita ko, atsižvelgiant į byloje pateiktą slaptą informaciją Migracijos departamentas kompleksiškai, visapusiškai ir išsamiai įvertino individualią pareiškėjos situaciją.

36. Kadangi byloje nagrinėjant pareiškėjos skundą galutinis procesinis sprendimas dar nėra priimtas, šioje proceso stadijoje bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė