c2ac4f65-4eaa-4e1b-bea0-c850fd983849 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-861-621/2019 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02378-2018-7 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.; 20.5.1.; 55.1.3. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 20 d. Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Žanas Kubeckas, sekretoriaujant Palmirai BerberauÅ¡ienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. L. (dalyvavimas užtikrintas per vaizdo konferencijÄ ), nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjoE.

L. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas E. L. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus su skundu (2-25 b. l., 1 t.) ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Atsakovas, Å iaulių TI), 25 000 Eur neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Å iaulių TI buvo laikomas nuo 2017-10-31 iki 2018-10-08, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Buvo laikomas kamerose, kur ploto tekdavo žymiai mažiau, nei tai numato teisės aktai, ypač atmetus plotÄ , kurį užima baldai, sanitarinis mazgas, o dėl nepakankamai organizuojamų socialinių reabilitacijos programų nebuvo užtikrinama pakankama judėjimo laisvė, jis negalėjo tinkamai sportuoti lauke, negalėjo pakankamai sportuoti patalpose. Nebuvo užtikrinta galimybė nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu. Pro stebėjimo akutę kameros duryse pareiÅ¡kėjÄ galėjo matyti pareigÅ«nai (įskaitant ir moteris) kÄ jis daro sanitariniame mazge, nes sanitariniame mazge nebuvo sienelės. Nebuvo atskiros oro Å¡alinimo sistemos, todėl kameroje buvo nemalonus kvapas.

Dėl didelio suimtųjų kiekio teko valgyti atÅ¡alusį maistÄ . Nebuvo signalizacijos mygtuko, tad pareigÅ«nus tekdavo kviesti, beldžiant į duris. Pasivaikščioti buvo galima tik vienÄ valandÄ per parÄ , kiemeliuose nebuvo Å¡iukÅ¡lių dėžių, peleninių, suoliukų, jie nebuvo valomi ar drėkinami, stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje buvo asbesto. Kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, vėdinama tik per langÄ , tad nebuvo užtikrinamas Å¡varaus oro kiekis, buvo drėgna ir tamsu, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apÅ¡vietimas, natÅ«rali Å¡viesa beveik nepatekdavo į kamerÄ , o dirbtinė buvo per maža.

Kamerose buvo žiemÄ Å¡alta, temperatÅ«ra buvo nuo 12 iki 16°C, o vasarÄ karÅ¡ta, iki 35 °C, sienos padengtos pelėsiu, grybeliu, drėgnos, dažai atsilupę. PareiÅ¡kėjas neturėjo galimybės plauti ir džiovinti rÅ«bus. Å iukÅ¡lių konteineriai buvo prie gyvenamųjų kamerų langų, todėl nuolat tekdavo užuosti nemalonų kvapÄ . Atvykstant ir iÅ¡vykstant krata buvo atliekama pastato rÅ«syje esančioje patalpoje, daiktai dedami į neÅ¡varias voneles, oro temperatÅ«ra buvo labai žema.

Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dažnai nebÅ«davo Å¡ilto vandens, ne visada buvo galima nusiprausti duÅ¡e, be to, praustis duÅ¡e galėjo tik vienÄ kartÄ per savaitę. Kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, blakių, deratizacija ir dezinfekcija vykdomos nebuvo. Maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas ir neskanus, per maža energetinė vertė. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė papildomus psichologinius iÅ¡gyvenimus, fizinius skausmus, tai jį labai sukrėtė, sukėlė sunkumus, baimę, nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , jis tapo konfliktiÅ¡kas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo orumas, reputacija, patyrė emocinius, dvasinius iÅ¡gyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ .

Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalÄ . Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas prašė skundÄ tenkinti, palaikė skunde nurodytus reikalavimus. Papildomai paaiÅ¡kino, kad nuo Å¡iukÅ¡lių konteinerių nemalonus kvapas jautėsi bÅ«nant kamerose Nr. 20, 25 ir 63. Taip pat paaiÅ¡kino, kad dėl asbesto pasivaikščiojimo kiemelių konstrukcijose, jis vengė eiti į pasivaikščiojimo kiemelius. Naudojantis sanitariniu mazgu, privatumas nebuvo pažeistas kameroje Nr. 25, kadangi joje sanitarinis mazgas atitvertas iki lubų ir uždaromas durimis.

Durys į sanitarinį mazgÄ taip pat buvo ir kamerose Nr. 20, 3, 8, 18, 32, tačiau Å¡iose kamerose buvo žema sienelė, t. y. žemesnė, nei pareiÅ¡kėjo Å«gis, todėl net ir esant durims, jo privatumas buvo pažeidžiamas. PareiÅ¡kėjo Å«gis 179 cm. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Å iaulių TI atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (87-100 b. l., 2 t.) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktÄ vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Taip pat nurodė, jog pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 3,63 kv. m iki 18,7 kv. m.

Be to, pažymi, kad sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, sienelių aukščiai atitinka nustatytas normas, netgi gerokai jas viršija, o įėjimas į sanitarinius mazgus atitvertas - durimis arba užuolaidėle, todėl tiek teiginiai dėl kamerų ploto neatitikimo ir sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo yra atmestini. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento Į2017-11 -03 patikrinimo akte Nr. PA.6-316 užfiksuota, kad kameroje Nr. 7 šviestuvai su gaubtais ir techniškai tvarkingi.

Kameroje Nr. 63 dirbtinė apÅ¡vieta ir oro temperatÅ«ra atitiko nustatytas higienos normas, vizualiai matomo pelėsio nėra. Kameroje užfiksuotas nežymus pažeidimas - dirbtiniam apÅ¡vietimui naudojamos lempos be gaubtų, tačiau kitÄ kameroje esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginiu naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta, galimybė kamerÄ vėdinti per langus sudaryta (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento (2017-11-03 patikrinimo aktas Nr. PA.6-316).

Iš 2018-01-30 patikrinimo akto Nr. PA-139 matyti, kad kameroje Nr. 20 apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, o kameroje Nr. 89 - matomas pelėsis (Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018-04-05 raštas Nr. 14/01-4251 „Dėl patikrinimo aktuose nurodytų trūkumo pašalinimo“; Kameroje Nr. 89 buvo atliekamas remontas (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018-02-20 patikrinimo aktas Nr. PA-382)). Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018-02-20 patikrinimo akto Nr. PA-382 matyti, kad kamerose Nr. 75 nežymus dirbtinės apšvietos pažeidimas, o kameroje Nr. 18 - dirbtiniam apšvietimui naudojamos lempos be gaubtų.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018-03-27 patikrinimo akto Nr. PA-1339 matyti, kad kameroje Nr. 65 dirbtinė apšvieta ir oro temperatūra atitiko nustatytus ribinius dydžius, pelėsio kameroje nėra, praustuvas tvarkingas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018-04-16 patikrinimo akte Nr. PA-1935 užfiksuota, kad kamerose Nr. 3 ir Nr. 8 santykinė oro drėgmė atitinka higienos normas, oro temperatūra ir dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 3 normose (kameroje Nr. 8, nesant jokių skundų, dirbtinė apšvieta ir oro temperatūra netikrinta).

Kitos kameros pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo/neatitikimo higienos normos reikalavimams, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jokių pažeidimų susijusių su apÅ¡vietimo, oro temperatÅ«ros santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sÄ lygų kamerose nei į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ , nei į Å iaulių visuomenės sveikatos centrÄ nei pareiÅ¡kėjas, nei kiti Å¡iose kamerose kalinami asmenys nesikreipė.

Preziumuojama, kad kameros atitiko nustatytas kalinimo sÄ lygas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

AnalogiÅ¡ka nuostata nustatyta ir higienos normose. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl sanitarinio mazgo, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas įrengtos pagal Higienos normos reikalavimus. Kitos pareiÅ¡kėjo nurodomos aplinkybės dėl sÄ lygų Å iaulių TI yra nepagrįstos. PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais.

Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas. Å iaulių TI akcentavo, kad pareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, kurių nepagrindžia jokiais įrodymais.

PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių TI sÄ lygomis. Remdamasis Å¡iomis aplinkybėmis, Å iaulių TI manė, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Papildomai nurodė, kad Å iaulių TI pagal galimybes įgyvendino ir siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus, nagrinėjamu atveju nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas E. L. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinės 25 000 Eur žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2017-10-31 iki 2018-10-08. Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2017-10-31 iki 2018-10-08 Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas kamerose Nr. 36 (plotas 7,49 kv. m.), Nr. 88 (plotas 18,73 kv. m.), Nr. 89 (plotas 18,73 kv. m.), Nr. 103 (plotas 17,58 kv. m.), Nr. 7 (plotas 21,98 kv. m.), Nr. 63 (plotas 18,16 kv. m.), Nr. 18 (plotas 18,56 kv. m.), Nr. 75 (plotas 8,86 kv. m.), Nr. 47 (plotas 18,74 kv. m.), Nr. 20 (plotas 18,69 kv. m.), Nr. 32 (plotas 20,91 kv. m.), Nr. 50 (plotas 18,66 kv. m.), Nr. 1 (plotas 6,56 kv. m.), Nr. 14 (plotas 19,56 kv. m.), Nr. 65 (plotas 22,6 kv. m.), Nr. 3 (plotas 6,83 kv. m.), Nr. 25 (plotas 16,25 kv. m.), Nr. 8 (plotas 16,72 kv. m.), Nr. 16 (plotas 19,09 kv. m.).

IÅ¡ byloje esančios pažymos matyti, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas sÄ lygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotÄ , pirmiausiai iÅ¡ bendro ploto turėtų bÅ«ti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos iÅ¡siskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos. BÅ«tent Å¡iame EŽTT sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .

EŽTT Å¡iame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 kv. m, erdvės veiksnys iÅ¡lieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sÄ lygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sÄ lygomis. Be to, EŽTT paaiÅ¡kino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, užstatytas baldais.

EŽTT vertinimu, Å¡iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiÅ¡kia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas konstatuoja, kad netgi atsižvelgiant į mažiausiÄ pareiÅ¡kėjui tekusį plotÄ iÅ¡skaičiavus sanitarinio mazgo plotÄ , minimalus 3 kv. m standartas bÅ«tų iÅ¡laikytas ir nebÅ«tų galima konstatuoti, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas (pareiÅ¡kėjui tenkanti sanitarinio mazgo ploto dalis atsižvelgiant į kameroje buvusių asmenų skaičių) akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog patalpos (gyvenamosios, laikino sulaikymo, kratos atlikimo, pasivaikščiojimo kiemeliai ir kt.), kuriose jis buvo laikomas, neatitinka higienos normų reikalavimų. Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015-08-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2015).

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-316 (16.3.187.6.12) (1 t., 31-32 b. l.) matyti, kad patikrinimo metu 2017-11-03 kameroje Nr. 7 higienos normos pažeidimų, nenustatyta. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-328 (16.3.187.6.12) (1 t., 33-35 b. l.) matyti, kad patikrinimo metu 2017-11-08 kamerose Nr. 63 ir 88 nustatyti higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimai (lempos be apsauginių gaubtų), kameroje Nr. 89 nustatyti higienos normos HN 134:2015 39 punkto pažeidimai (ant sienų ir lubų yra vizualiai matomų pelėsių), kitų higienos normos pažeidimų šiose kamerose, nenustatyta.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80) PA-139 (1 t., 36-37 b. l.) matyti, kad patikrinimo metu 2018-01-25 kameroje Nr. 20 nustatyti higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimai (lempos be apsauginių gaubtų), kameroje Nr. 89 nustatyti higienos normos HN 134:2015 39 punkto pažeidimai (ant sienų ir lubų yra vizualiai matomų pelėsių), kitų higienos normos pažeidimų šiose kamerose, nenustatyta. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80) PA-382 (1 t., 40-41 b. l.) matyti, kad patikrinimo metu 2018-02-13 kameroje Nr. 75 nustatyti higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimai (per maža dirbtinė apšvieta); kamerose Nr. 18 ir 63 nustatyti higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimai (lempos be apsauginių gaubtų), kitų higienos normos pažeidimų, nenustatyta.

Kameros Nr. 89 patalpos remontuojamos. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80) PA.6-1339 (1 t., 42-44 b. l.) matyti, kad patikrinimo metu 2018-03-21 kamerose Nr. 18 ir 65 higienos normos pažeidimų, nenustatyta. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80) PA.6-1935 (1 t., 45-48 b. l.) matyti, kad patikrinimo metu 2018-04-10 kamerose Nr. 3, 8, 20, 89 higienos normos pažeidimų, nenustatyta.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80) PA.6-3528 (1 t., 60-61 b. l.) matyti, kad patikrinimo metu 2018-06-01 kameroje Nr. 8 ir pasivaikščiojimo kiemuose higienos normos pažeidimų, nenustatyta. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-350 (16.3.187.6.12) (1 t., 62-63 b. l.) matyti, kad patikrinimo metu 2017-12-01 pasivaikščiojimo kiemeliuose higienos normos pažeidimų, nenustatyta.

Bylai aktualiu laikotarpiu, kitose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas nebuvo atlikti sÄ lygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimai, taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie kitų patalpų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas atitikimÄ higienos normų reikalavimams. PareiÅ¡kėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sÄ lygų, bylai aktualiu laikotarpiu, į Å iaulių TI administracijÄ su skundais nesikreipė (teikė skundus ir buvo paskelbęs badavimÄ dėl aplinkybių nesusijusių su nagrinėjama byla) (1 t., 73-83 b. l.).

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas su skundais bÅ«tų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų. Teisės aktai neįpareigoja Å iaulių TI administracijÄ nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji) bÅ«klės. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iÅ¡ tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobÅ«džio, kad pareiÅ¡kėjas patyrė tokio laipsnio neigiamÄ poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliÅ«tis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017).

Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 18, 20, 63, 75, 88 ir 89, kurios neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Taip pat teismas konstatuoja, kad neįrodyta, jog kitos patalpos (išskyrus nustatytus pažeidimus), kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nebuvo užtikrintos sÄ lygos turėti privatumÄ naudojantis higieniÅ¡kais sanitariniais įrenginiais, iÅ¡skyrus kamerÄ Nr. 25, kurioje privatumas buvo užtikrintas. Å iaulių TI nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpa Å iaulių TI kalinimo patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto mÅ«rine sienele ar OSB plokÅ¡te, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. IÅ¡ Å iaulių TI pateiktos „San. mazgų zonų kamerose lentelės“ (1 t., 174-175 b. l., 1 t.) matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas sanitarinis mazgas atitvertas OSB ar mÅ«rine atitvarine konstrukcija, kurios aukÅ¡tis yra nuo 1,67 m (kamera Nr.

16) iki 2,34 m (kamera Nr. 63). HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl Å¡iuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ .

Tačiau Å¡i aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu bÅ«tų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , kt.).

Pažymėtina, kad byloje A. M. prieÅ¡ RusijÄ priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) analogiÅ¡kose administracinėse bylose ne kartÄ yra konstatavęs, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2111-415/2017).

Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) nurodoma, kad kamerose turi bÅ«ti atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas (jo neatskyrimas iki lubų nuo likusios kameros ir neįrengus durų) turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys. PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad kamerose Nr. 20, 3, 25, 8, 18, 32 sanitariniai mazgai buvo atitverti ir uždaromi durimis, tačiau visose Å¡iose kamerose iÅ¡skyrus kamerÄ Nr. 25, buvo žema sienelė, todėl kiti asmenys galėjo matyti pareiÅ¡kėjÄ besinaudojantį tualetu.

Kitose kamerose durų anga buvo uždengiama užuolaida, kuri nuo skersvėjo judėjo ir neužtikrino privatumo naudojantis sanitariniu mazgu. Atsakovo atstovas pateikė kamerose esančių sanitarinių mazgų fotonuotraukas, iÅ¡ kurių matyti, kad kamerose Nr. 1, 3, 7, 8, 14, 16, 18, 20 įėjimas į sanitarinį mazgÄ uždaromas durimis, o į kitas kameras įėjimas uždengtas užuolaida, iÅ¡skyrus kamerÄ Nr. 36, į kuriÄ Ä¯Ä—jimas nėra uždengtas visiÅ¡kai. IÅ¡ pažymos apie 2016 metais atliktus remonto darbus (12 t., 183-186 b. l.) matyti, kad laikino sulaikymo ir priėmimo – paskirstymo kamerose bei drausmės izoliatoriuje įrengti sanitarinių mazgų atitvarai, tačiau duomenų kaip įrengtas įėjimas į sanitarinius mazgus Å¡iose patalpose, byloje nėra.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad įėjimas į sanitarinį mazgÄ nėra uždaromas durimis, o yra visiÅ¡kai neuždengtas. Atsakovas Å¡ių aplinkybių nepaneigė, todėl jos vertintinos pareiÅ¡kėjo naudai. Ä®vertinus tai, kad kamerose Nr. 1, 3, 7, 8, 14, 16, 18, 20 sanitarinis mazgas atitvertas sienele ir uždaromas durimis, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, Å¡iose kamerose pažeistas nebuvo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad kamerose Nr. 32, 47, 50, 63, 65, 75, 88, 89 ir 103 į sanitarinį mazgÄ Ä¯Ä—jimas uždengiamas užuolaida, o įėjimas į sanitarinį mazgÄ gyvenamojoje kameroje Nr. 36 bei laikino sulaikymo ir priėmimo – paskirstymo kamerose ir drausmės izoliatoriuje neuždengtas visiÅ¡kai todėl tai laikytina pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų iÅ¡gyvenimų, sietinų su atsakovo pareigos užtikrinti pareiÅ¡kėjui teisę į privatumÄ nevykdymu, turėjusiu įtakos jo sÄ lygų bloginimui.

Dėl Å¡ių priežasčių konstatuotina, jog per bylai aktualų laikotarpį, pareiÅ¡kėjui bÅ«nant Å iaulių TI, 103 dienas buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ . Taip pat atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas visose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, nebuvo visiÅ¡kai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, jose nebuvo atskiros ventiliacijos sistemos, todėl teismas pripažįsta pagrįstais pareiÅ¡kėjo teiginius dėl blogo kvapo kameroje per visÄ kalinimo laikotarpį.

Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo organizuojamos socialinės reabilitacijos programos, nebuvo sudaryta galimybė sportuoti. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad galimybė sportuoti buvo sudaryta 1 – 2 kartus per mėnesį. Atsakovas pažymoje (1 t., 73 b. l.,) bei atsiliepime nurodė, jog suimtiesiems (nuteistiesiems) organizuojamas užimtumas. Iš Šiaulių TI direktoriaus 2011-03-31 įsakymu Nr. 1/01-88 patvirtintos Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programos (2 t., 13-17 b. l.) matyti, kad Šiaulių TI organizuojamas laisvalaikio užimtumas suimtiesiems ir nuteistiesiems.

Šias aplinkybes patvirtina suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikai (1 t., 84-169 b. l.). Pareiškėjas skundų Šiaulių TI administracijai dėl socialinės reabilitacijos programos, galimybės sportuoti ar kitokio laisvalaikio organizavimo, neteikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad atsakovas pareiškėjo teisių dėl pareiškėjo užimtumo organizavimo nepažeidė. Pareiškėjas nurodė, kad stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje yra asbesto.

Šie pareiškėjo teiginiai abstraktūs, nedetalizuoti, deklaratyvūs, pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog jam jokie neigiami padariniai dėl to nekilo, jis jautė baimę dėl savo sveikatos. Teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes konstatuoja, kad pareiškėjo argumentai dėl pareiškėjo teisių pažeidimo dėl asbesto pastato konstrukcijose, atmestini, kaip nepagrįsti. Pareiškėjas nurodo, kad pasivaikščiojimui gryname ore buvo skiriama tik 1 valanda.

Å is teiginys yra abstraktus, nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų iÅ¡vadÄ suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dienÄ . Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017-11-22 įsakymu Nr. 1/01-358 ir 2018-04-16 įsakymu Nr. 1/01-130, suimtiesiems nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo trukmė gryname ore.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo matyti, kad jam buvo suteikta teisė kiekvienÄ dienÄ po 1 valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Jokių duomenų, kad Å¡is įsakymas nebuvo vykdomas, byloje nėra. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kad jis turėjo teisę į ilgesnį, nei vienos valandos (nuo 2017-11-22 – dviejų valandų) pasivaikščiojimÄ gryname ore. Be to, pareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis bijodamas jog pastato konstrukcijose yra asbesto, iÅ¡viso neidavo pasivaikščioti.

Teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes konstatuoja, kad pareiškėjo argumentai dėl pasivaikščiojimo trukmės, atmestini, kaip nepagrįsti. Pareiškėjas nurodė, kad patalpose buvo tarakonų, pelių, vorų, blakių, nebuvo vykdoma dezinfekcija ir deratizacija. Šie pareiškėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad dėl patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos pažeidimų nenustatyta.

Atsiliepime atsakovas nurodo, kad įstaigoje nuolat atliekama kamerų dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija. Å ias aplinkybes patvirtina dezinfekcijos planai (1 t., 187-195 b. l., 2 t., 2-9 b. l.). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jam buvo tiekiamas nekaloringas maistas, jo per mažai. PareiÅ¡kėjas nesikreipė su skundais ar praÅ¡ymais dėl per mažų maisto porcijų ar papildomo maitinimo, nenurodo aplinkybių, kad jam rekomenduotas papildomas maitinimas, tokių duomenų byloje nėra. PareiÅ¡kėjo teiginiai yra abstraktÅ«s, nenurodo jokių konkrečių aplinkybių kada jis gavo nekokybiÅ¡kÄ maistÄ , ar jo buvo per mažai.

Pareiškėjas skundų Šiaulių TI administracijai dėl nekokybiško maitinimo, neteikė. Įvertinus pareiškėjo nurodomas aplinkybes ir byloje ištirtus įrodymus, konstatuotina, kad neįrodyta, kad pareiškėjui buvo tiekiamas nekaloringas ar teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maistas ar per mažas jo kiekis. Pareiškėjas nurodė, kad kameroje nebuvo signalizacijos mygtuko. Šie pareiškėjo teiginiai abstraktūs, nedetalizuoti, deklaratyvūs, pareiškėjas nenurodo, kuo pasireiškė jo teisų pažeidimas.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. punktas numato, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi būti vidinio ryšio sistema, tačiau taisyklių 2 punktas numato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, o veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosioms patalpoms negali bÅ«ti taikomas reikalavimas dėl pavojaus mygtuko įrengimo, todėl pareiÅ¡kėjo teiginys, kad dėl pavojaus mygtuko nebuvimo buvo pažeistos jo teisės, nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog neturėjo galimybės iÅ¡siplauti savo asmeninius rÅ«bus. Pagal HN 134:2015 40 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais.

Å iaulių TI direktoriaus 2012-11-20 įsakymu Nr. 1/01-236 patvirtintas „Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ApraÅ¡as), kuris reglamentuoja virÅ¡utinių rÅ«bų skalbimo tvarkÄ . ApraÅ¡o 3 punkte numatyta, kad Å iaulių TI esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) virÅ¡utinių rÅ«bų skalbinių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos teikiamos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sÄ skaitose esančius pinigus, o nesant pinigų asmeninėje sÄ skaitoje ilgiau, nei 3 mėnesius, virÅ¡utiniai rÅ«bai skalbiami nemokamai.

ApraÅ¡o 13 ir 14 punktai numato skalbinių nepriėmimo procedÅ«rÄ , jei suimtasis (nuteistasis) neturi ar turi nepakankamai lėšų savo asmeninėje sÄ skaitoje sumokėti už skalbimo paslaugas. Byloje nėra duomenų, kad Å iaulių TI atsisakė priimti skalbimui pareiÅ¡kėjo virÅ¡utinius rÅ«bus, pareiÅ¡kėjas nesikreipė į Å iaulių TI administracijÄ su praÅ¡ymu skalbti jo virÅ¡utinius rÅ«bus, neteikė skundų dėl atsisakymo skalbti jo rÅ«bus, pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių konkrečių duomenų kada ir kokiomis aplinkybėmis Å iaulių TI atsisakė sudaryti galimybę pareiÅ¡kėjui iÅ¡siskalbti virÅ¡utinius rÅ«bus.

PareiÅ¡kėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių kada jam nebuvo sudarytos galimybės skalbtis apatinius rÅ«bus. Ä®vertinus paminėtas aplinkybes pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Å iaulių TI dažnai nebÅ«davo Å¡ilto vandens, todėl ne visada buvo galima nusiprausti duÅ¡e. Å ie pareiÅ¡kėjo teiginiai yra abstraktÅ«s, nedetalizuoti. Higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau, kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

PareiÅ¡kėjas nesikreipė su praÅ¡ymais ar skundais į Å iaulių TI direktorių dėl tinkamų sÄ lygų praustis po duÅ¡u bei galimybės praustis po duÅ¡u daugiau nei vienÄ kartÄ per savaitę. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas bÅ«tų privalėjęs sudaryti sÄ lygas pareiÅ¡kėjui daugiau nei vienÄ kartÄ per savaitę prausti visÄ kÅ«nÄ po duÅ¡u, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas nurodė, jog jam pablogėjo sveikata. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, sveikatos istorijÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiÅ¡kėjui pablogėjo sveikata bÅ«tent dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių TI, nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu. Teismas pažymi, kad pagal EŽTT jurisprudencijÄ , teismo pareiga motyvuoti priimtÄ spendimÄ nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ pareiÅ¡kėjo argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle prieÅ¡ SuomijÄ ir kt.).

Tokiai praktikai pritaria ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., LVAT 2014-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1352/2014 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI, buvo kalinamas sÄ lygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukelia dvasines kančias.

Vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ ), kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovÄ aukščiau aptartomis sÄ lygomis, pareiÅ¡kėjas patyrė pinigine iÅ¡raiÅ¡ka apskaičiuotinÄ neturtinę žalÄ . Teismas įvertinęs visas pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsižvelgia į tai, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Be to, pareiÅ¡kėjas buvimo Å iaulių TI laikotarpiu turėjo galimybę pasivaikščioti gryname ore, pažeidimo laikotarpis nebuvo nepertraukiamas, pareiÅ¡kėjui tenkanti kameros ploto norma pažeista nebuvo. Vertinant higienos normų pažeidimų įtakÄ (reikÅ¡mę) neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017).

Tačiau Å¡iuo atveju, nustačius, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos ne tik dėl higienos normų pažeidimo, bet ir pažeistas pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, todėl vien pažeidimo pripažinimas nebus pakankama satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ . Atsižvelgiant į paminėtÄ , pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimas priteistinas, patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertinus pinigais. Taip pat teismas įvertina tai, kad pareiÅ¡kėjo privatumas dėl netinkamai atitverto sanitarinio mazgo buvo pažeistas, tačiau sanitarinio mazgo patalpos dalis buvo uždengta užuolaida, kas iÅ¡ dalies sumažino pareiÅ¡kėjo patiriamus nepatogumus.

Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y. įvertinęs pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus pinigais, kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpį, įvertindamas turimų įrodymų visumÄ , remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais (pvz., LVAT 2017-01-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2-858/2017, LVAT 2018-01-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A-923-822/2017 ir kt.), taip pat įvertindamas pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimo mastÄ ir trukmę, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas (minimaliÄ mėnesinę algÄ , vidutinį darbo užmokestį), bei vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 1000 Eur.

Dėl Å¡ių priežasčių pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti jam 25 000 Eur neturtinės žalos yra tenkinamas iÅ¡ dalies. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo E. L. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui E. L. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 1000 Eur (vienas tÅ«kstantis Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus. Teisėjas Žanas Kubeckas