c2abb7fd-e97f-4693-9649-dc735c6ba849 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-216/2012Procesinis bylos Nr. 1-30-1-00102-2041-1Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.6.2., 1.1.6.5., 1.1.8.1.2., 1.1.8.9., 1.1.8.7.2., 1.1.11.1., 1.2.22.1., 1.2.23.1., 1.2.23.2., 1.2.23.4., 1.2.9.4.                                                                                                                                                                                                                                           LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 27 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,teisėjų:

Kęstučio Jucio, Lino Å iukÅ¡tos,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei, gynėjams advokatams Algimantui Juciui, Gediminui Skaisčiui, Algimantui Å liaupai, Natalijai Fočenkovai,nuteistiesiems A. B., I. G., E. A., A. M.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo I. G. gynėjo Algimanto Jucio, nuteistųjų A. M., E. A. ir A. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo I. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau Lietuvos Respublikos BK) 253 straipsnio 1 dalį areÅ¡tu penkiolikai parų, pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį už 0,378 g kanapių ir jų dalių įgijimÄ , gabenimÄ , laikymÄ ir platinimÄ V.

K., laisvės atėmimu dvejiems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams, konfiskuojant 390 Lt (Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalis 3 punktas), pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį už 69,924 g kanapių ir jų dalių įgijimÄ , gabenimÄ ir laikymÄ , laisvės atėmimu trejiems metams, konfiskuojant 390 Lt (Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalis 3 punktas).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis nuteistajam paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį subendrintos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir I.

G. nustatyta laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams, konfiskuojant 390 Lt.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams apėmimo būdu subendrinta su bausme paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį ir nuteistajam nustatyta laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams, konfiskuojant 390 Lt.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu a) papunkčiu, prie subendrintos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis bausmės paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį ir galutinė bausmė I.

G. paskirta laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams ir trims dienoms, konfiskuojant 390 Lt, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.E. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį areštu trisdešimčiai parų, pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė E. A. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.A.

B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 159 straipsnį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams, konfiskuojant 2447 Lt 68 ct (Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnis 2 dalis 3 punktas), pagal Lietuvos Respublikos BK 261 straipsnį laisvės atėmimu septyneriems metams, konfiskuojant 2447 Lt 68 ct (Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnis 2 dalis 3 punktas), pagal Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trims mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 159 straipsnį ir 302 straipsnio 1 dalį, apėmimo būdu subendrintos su bausme paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 261 straipsnį ir nuteistajam nustatyta laisvės atėmimo bausmė septyneriems metams, konfiskuojant 2447 Lt 68 ct.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis prie subendrintos bausmės pridėta dalis bausmės paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį ir galutinė bausmė A.

B. paskirta – laisvės atėmimas aÅ¡tuoneriems metams, konfiskuojant 2447 Lt 68 ct, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.Skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteisti ir A. K., D. S., Žanas R. P., D. N., V. K., G. B., tačiau Å¡ių asmenų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : A. B. ir E. A. nuteisti už tai, kad kartu su A. K., D. S., dalyvaudami organizuotoje grupėje, neteisėtai, turėdami tikslÄ parduoti ir kitaip platinti, įgijo, gabeno, laikė narkotines bei psichotropines medžiagas ir jas pardavė ar kitaip platino.

A. M., I. G. nuteisti už tai, kad narkotines medžiagas įgijo, gabeno, laikė turėdami tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti.Nusikalstamos veikos padarytos esant tokioms aplinkybėms: 2009 metais, laikotarpiu nuo rugpjūčio iki rugsėjo mėnesio, tikslesnė data nenustatyta, Klaipėdos mieste, A. B. sumanė ir pasiÅ«lė A. K. kartu pardavinėti narkotines medžiagas. A. K. sutikus daryti sunkius nusikaltimus – įsigyti ir platinti narkotinę medžiagÄ â€“ kanapes ir jų dalis bei, pasiskirsčius vaidmenimis, susitarė, kad A.

B. įsigis narkotinių medžiagų, o A. K. Å¡ias medžiagas platins Klaipėdoje jas vartojantiems asmenims bei ieÅ¡kos asmenų toms medžiagoms platinti. 2009 m. gruodžio mėn. pabaigoje, tikslesnis laikas nenustatytas, prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdos m., A. K. neteisėtai platino – perdavė E. A. – 0,005 g psichotropinės medžiagos – 2-CB (4-bromo-2,5-dimetoxyphenylethytamine, MFT), o E. A. Å¡iÄ medžiagÄ neteisėtai iÅ¡ A. K. įgijo ir savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iki 2010 m. gegužės 11 d. laikė, kol apie 14.20 val. kratos metu paminėtÄ psichotropinės medžiagos tabletę rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.Ä®gyvendindami parengtos nusikalstamos veiklos planÄ , dalyvaudami organizuotoje grupėje, A.

B., A. K. 2010 m. sausio mėn. pradžioje, tikslesnė data nenustatyta, savo automobilyje „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, žinodami D. S. amžių, siÅ«lydami ir asmeniniu pavyzdžiu skatindami daryti kartu su jais nusikalstamÄ veikÄ â€“ parduoti ir kitaip platinti narkotinę medžiagÄ â€“ kanapes ir jų dalis, sukurstė jį dalyvauti organizuotoje grupėje ir taip įtraukė vaikÄ â€“ D. S. (gim. 1993-08-26) – į nusikalstamÄ veikÄ â€“ įgyti, laikyti, gabenti ir pardavinėti A.

B. narkotinę medžiagÄ â€“ kanapes ir jų dalis. Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , dalyvaudamas organizuotoje grupėje, A. B. iki 2010 m. vasario 25 d., tikslesnis laikas nenustatytas, nenustatytomis aplinkybėmis iÅ¡ nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti ir kitaip platinti, po 19 litų už gramÄ Ä¯gijo ne mažiau kaip 0,438 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kuriÄ iki 2010 m. vasario 25 d. po 23 litus už gramÄ tolimesniam platinimui perdavė A. K.. A.

K., dalyvaudamas organizuotoje grupėje, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , iki 2010 m. vasario 25 d., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, tyrimo metu nenustatytoje vietoje iÅ¡ A. B. neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti ir kitaip platinti, šį narkotinių medžiagų kiekį įgijo, 2010 m. vasario 25 d. atgabeno į Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini) namo antros laiptinės pirmÄ aukÅ¡tÄ ir laikė prie savęs, o apie 18.25 val. minėtoje laiptinėje polietileninį maiÅ¡elį, kuriame buvo 0,438 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, už 15 litų pardavė Žanui R.

P.. Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , dalyvaudamas organizuotoje grupėje, A. B. iki 2010 m. kovo 19 d., tikslesnis laikas nenustatytas, iÅ¡ nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti ir tokiu bÅ«du platinti, po 19 litų už gramÄ Ä¯gijo ne mažiau kaip 0,772 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kuriÄ neteisėtai parsigabeno ir laikė tyrimo metu nenustatytoje vietoje. Po to iki 2010 m. kovo 19 d. po 23 litus už gramÄ tolimesniam platinimui Å¡ias narkotines medžiagas pardavė nepilnamečiam D.

S., gim. 1993-08-26. Ä®gyvendindami parengtos nusikalstamos veiklos planÄ , dalyvaudami organizuotoje grupėje, A. B., A. K. 2010 m. kovo mėnesio pradžioje, tikslesnis laikas nenustatytas, prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, pasiÅ«lė E. A. kartu su A. B. ir A. K. daryti nusikalstamÄ veikÄ â€“ pardavinėti ir kitaip platinti narkotinę medžiagÄ â€“ kanapes ir jų dalis. E. A. sutikus dalyvauti organizuotoje grupėje ir platinti A. B. tiekiamÄ narkotinę medžiagÄ â€“ kanapes ir jų dalis, E. A. sukurstė daryti sunkius nusikaltimus.

Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , dalyvaudamas organizuotoje grupėje, A. B. iki 2010 m. balandžio 23 d., tikslesnis laikas nenustatytas, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis iÅ¡ nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti ir tokiu bÅ«du platinti, po 19 litų už gramÄ Ä¯gijo ne mažiau kaip 0,832 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, neteisėtai jas laikė tyrimo metu nenustatytoje vietoje, o 2010 m. balandžio 23 d. po 23 litus už gramÄ neteisėtai pardavė tolimesniam platinimui E. A..E. A., laikydamasis susitarimo su A.

B. ir A. K., dalyvaudamas organizuotoje grupėje, 2010 m. balandžio 23 d. iÅ¡ A. B. neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti ir tokiu bÅ«du platinti, po 23 litus už gramÄ Ä¯sigijo ne mažiau kaip 0,832 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kuriÄ neteisėtai parsigabeno į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., ten neteisėtai laikė, o 2010 m. balandžio 23 d., apie 10.10 val., paminėtame bute tÄ kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių – už 30 litų pardavė G.

B..Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , dalyvaudamas organizuotoje grupėje, A. B. iki 2010 m. gegužės 4 d., tikslesnis laikas nenustatytas, iÅ¡ nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti ir tokiu bÅ«du platinti, po 19 litų už gramÄ Ä¯sigijo ne mažiau kaip 3,22 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kuriÄ 2010 m. gegužės 4 d. laikė prie savęs, o apie 18–20 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdos m., po 23 litus už gramÄ tolimesniam platinimui pardavė E. A..Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , dalyvaudamas organizuotoje grupėje, E. A. 2010 m. gegužės 4 d., apie 18–20 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdos m., iÅ¡ A.

B. neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, po 23 litus už gramÄ Ä¯sigijo ne mažiau kaip 3,22 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kuriÄ neteisėtai parsigabeno į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., ir ten laikė iki 2010 m. gegužės 11 d., kol apie 14.20 val. kratos metu tame bute tas narkotinės medžiagas policijos pareigÅ«nai surado ir paėmė. A. B., dalyvaudamas organizuotoje grupėje, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , iki 2010 m. gegužės 7 d., tikslesnis laikas nenustatytas, iÅ¡ nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti ir tokiu bÅ«du platinti, po 19 litų už gramÄ Ä¯sigijo ne mažiau kaip 188,478 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kuriÄ 2010 m. gegužės 7 d. automobiliu „Ford Focus“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) atgabeno prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdos m., ir jame laikė, kol tÄ pačiÄ dienÄ , laikotarpiu nuo 22 val. iki 22 val. 30 min., po 23 litus už gramÄ tolimesniam platinimui pardavė nepilnamečiam D. S..A. M. 2010 m. gegužės 9 d., dienos metu, tikslesnis laikas nenustatytas, bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., iÅ¡ D. S. neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, po 25 litus už gramÄ Ä¯sigijo ne mažiau kaip 18,26 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kuriÄ atgabeno į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., ir ten laikė.

TÄ pačiÄ dienÄ , apie 19 val., 18,26 g paminėtos narkotinės medžiagos neteisėtai atgabeno į I. G. gyvenamÄ jÄ vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., ir ten laikinam saugojimui perdavė I. G..I. G. 2010 m. gegužės 10 d., apie 19–20 val., savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., iÅ¡ A. M. neteisėtai gautÄ pasaugojimui 18,26 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių – kiekį, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai savo namuose laikė iki 2010 m. gegužės 11 d., kol apie 14.25 val. kratos metu tas narkotines medžiagas surado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , dalyvaudamas organizuotoje grupėje, A.

B. iki 2010 m. gegužės 11 d., tikslesnis laikas nenustatytas, iÅ¡ nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti ir tokiu bÅ«du platinti, po 19 litų už gramÄ Ä¯sigijo 68,03 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kuriÄ neteisėtai parsigabeno ir laikė savo nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., iki 2010 m. gegužės 11 d., kol apie 10.50 val. paminėtÄ narkotinę medžiagÄ kratos metu rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.Be to, A. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo, gabeno ir laikė fizinio asmens dokumentÄ , t. y. 2010 m. balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje, tikslesnis laikas nenustatytas, A.

B. savo automobilyje „Volkswagen Toureg”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neturėdamas teisėto pagrindo, kaip užstatÄ iÅ¡ A. S. įgijo pastarojo vardu iÅ¡duotÄ asmens tapatybės kortelę Nr.11206639, kuriÄ neteisėtai parsigabeno ir neteisėtai laikė savo nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., kol 2010 m. gegužės 11 d., apie 10.50 val., tÄ dokumentÄ kratos metu surado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

Be to, I. G. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo, įgijo, gabeno ir laikė Å¡audmenį, t. y. 2008 m., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, UAB „S“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, I. G. neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo fabrikinės gamybos 30 kalibro 1906 m. pavyzdžio (.30-06) medžioklinį Å¡ovinį, kuris yra Å¡audmuo, skirtas „B“ ir „C“ kategorijų Å¡aunamiesiems ginklams, kurį neteisėtai parsigabeno į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., ir joje laikė iki 2010 m. gegužės 11 d., kol apie 14.25 val. kratos metu jo gyvenamojoje vietoje paminėtÄ Å¡audmenį rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.Be to, I.

G. nuteistas už tai, kad 2010 m. balandžio viduryje, apie 17–19 val., tikslesnis laikas nenustatytas, Plungės mieste iÅ¡ tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, po 22 litus už gramÄ Ä¯gijo ne mažiau kaip 0,378 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kuriÄ neteisėtai parsigabeno į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., ir joje laikė iki 2010 m. gegužės 7 d., kol apie 11.02 val. savo gyvenamojoje vietoje 0,378 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių – perdavė ir taip platino V.

K..             Be to, I. G. nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės 9 d., apie 21–22 val. Plungės rajone, tikslesnė vieta nenustatyta, iÅ¡ tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, po 22 litus už gramÄ Ä¯sigijo ne mažiau kaip 69,924 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kuriÄ neteisėtai parsigabeno ir laikė savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., iki 2010 m. gegužės 11 d., kol apie 14.25 val. kratos metu jo gyvenamojoje vietoje 69,924 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių – rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.             Nuteistasis A.

M. apeliaciniu skundu praÅ¡o paskirti psichologinę ekspertizę jo socialinei brandai nusikalstamos veikos padarymo metu nustatyti. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 26 d. nuosprendį pakeisti ir, taikant Lietuvos Respublikos BK 81 straipsnio 2 dalį, už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymÄ , paskirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu.             Nuteistasis nurodo, kad savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos jis pripažino iÅ¡karto, kai buvo sulaikytas, policijos pareigÅ«nams jis nurodė visas įvykio aplinkybes, padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , dėl nusikalstamos veikos padarymo gailisi.

Apeliantas tvirtina, jog Å¡ios aplinkybės lengvina jo atsakomybę.             A. M. tikina, jog jo atžvilgiu turėjo bÅ«ti taikomos Lietuvos Respublikos BK 81, 90-94 straipsnių ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Apeliantas mano, kad pagal savo savarankiÅ¡kumo lygį jis negali bÅ«ti prilygintas socialiai brandžiam asmeniui. Teigia, kad jis nesuvokė savo daromos veikos pavojingumo, kanapių rÅ«kymas jam buvo lyg žaidimas, be to, jis nežinojo apie jokiÄ platinimo sistemÄ , ja nesidomėjo.             Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad apelianto draugas D.

S. yra dviem metais jaunesnis, tačiau jie abu puikiai sutarė, jų mÄ stymo lygis ir subrendimas buvo vienodas, taip pat vienodas buvo požiÅ«ris į blogį bei gėrį. A. M. tvirtina, jog jis nesuprato savo veiksmų pavojingumo, nurodo, kad jis nebuvo aktyvus platintojas, o tik norėjo pats pavartoti narkotinių medžiagų, taip pat atskirais atvejais padėti D. S..              Nuteistasis aiÅ¡kina, jog jo gyvenimo sÄ lygomis visada rÅ«pinosi mama, jis pats savarankiÅ¡kai jokių reikalų netvarkė, sandorių nesudarinėjo.

A. M. yra įsitikęs, jog jis nespėjo įgyti suaugusio, pilnai veiksnaus asmens patirties ir supratimo.             Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos BK 81 straipsnio nuostatų taikymas nereikÅ¡tų nuteistojo nebaudžiamumo už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau atitiktų Lietuvos Respublikos BK 80 straipsnio nuostatas. Bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu garantuotų, jog nenutrÅ«ks apelianto socialiniai ryÅ¡iai su Å¡eima, darboviete, bus sudarytos sÄ lygos pakeisti gyvenimo bÅ«dÄ ir elgesį, derinant tai su nubaudimu už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

             A. M. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, turėjo atsižvelgti į tai, kad jis anksčiau nebuvo teistas ar padaręs, kokių nors kitų teisės pažeidimų. Nuteistasis yra įsitikinęs, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieÅ¡tarauja teisingumo principui.              Nuteistasis E. A. apeliaciniu skundu praÅ¡o skirti jam Å¡velnesnę bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu.             Skunde nurodoma, kad aplinkybės, susijusios su pasiÅ«lymu E. A. kartu platinti kanapes ir jo sutikimu dalyvauti organizuotoje grupėje, tiesiogiai nebuvo nustatytos ir užfiksuotos ikiteisminio tyrimo metu.

Nuteistojo įsitikinimu, minėtų aplinkybių egzistavimas nebuvo įrodytas. Pažymima, kad bylos nagrinėjimo metu visi asmenys, kuriems buvo inkriminuotas dalyvavimas organizuotoje grupėje, davė iÅ¡samius parodymus, kurie leidžia teigti, jog tarp A. B., A. K. ir E. A. nebuvo susitarimo kartu daryti nusikaltimus, siekti bendro rezultato. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo surinkta įrodymų, kurie patvirtintų, jog nuteistasis du kartus pirkdamas ir vienÄ kartÄ parduodamas kanapes atliko A. B. užduotį ir, kad jie darydami nusikaltimus buvo pasiskirstę vaidmenimis.             Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog A.

B. ir A. K. sukurstė apeliantÄ daryti sunkius nusikaltimus. TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ paneigia nuoseklÅ«s A. K. ir A. B. parodymai, iÅ¡ kurių matyti, jog nebuvo jokio bendro susitarimo prekiauti narkotikais.              Apeliantas nurodo, kad liudytojas G. S. parodė, jog E. A. narkotikų įsigydavo ir iÅ¡ J. T., tačiau vėliau pastarasis apeliantui narkotikų nebeparduodavo. E. A. tvirtina, jog narkotikus iÅ¡ A. B. įsigydavo tik susitaupęs pinigų, asmeniniam vartojimui. Å ie įrodymai paneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog buvo suburta organizuota grupė.

             Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jis nuoÅ¡irdžiai pripažino savo kaltę ir atvirai papasakojo teismui apie savo veiksmus bei tikslus. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir neteisingai nustatė apelianto tikslus, tyčiÄ bei motyvus susipažinti su A. B..             E. A. nuomone, pirmosios instancijos teismo pateiktas telefoninių pokalbių suvestinių vertinimas buvo neobjektyvus. Å ios suvestinės neleidžia konstatuoti, jog buvo suburta organizuota grupė, jos leidžia daryti tik iÅ¡vadÄ , kad pirkėjas bendravo su pardavėju.

Pirmosios instancijos teismui neteisingai įvertinus nuteistojo veiksmus dalyje dėl jo dalyvavimo organizuotoje grupėje, Å¡i atsakomybę sunkinanti aplinkybė turi bÅ«ti paÅ¡alinta iÅ¡ nuosprendžio.             Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, E. A. asmenybę, bylos aplinkybes, bausmė, susijusi su realiu laisvės atėmimu, atliekant jÄ pataisos namuose, yra aiÅ¡kiai per griežta.             Apeliantas mano, kad skiriant bausmes, pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti ne tik į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , bet ir į jo asmenybę.

Teismas turėjo įvertinti tai, kad E. A. anksčiau nebuvo teistas, nusikaltimÄ padarė bÅ«damas jauno amžiaus, jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis, jis elgėsi pasyviai, be to, atsižvelgtina ir į tai, kad jis rÅ«pinosi neveiksnia pripažinta savo motina. Nuteistasis tvirtina, jog jis neketino platinti narkotikų, o tik norėjo juos vartoti.              Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad jis jau nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nais, nurodė jiems visas žinomas aplinkybes.

E. A. pažymi, kad atlikus kratÄ jo gyvenamosiose patalpose nebuvo rastos svarstyklės, Å¡i aplinkybė patvirtina, jog jis neprekiavo narkotikais.             Apeliantas mano, kad jo atžvilgiu buvo galima taikyti Lietuvos Respublikos BK 391 straipsnio nuostatas, kadangi jis padėjo atskleisti padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau teismas dėl minėto straipsnio nuostatų taikymo galimybės visiÅ¡kai nepasisakė. Atkreipia dėmesį, kad liudytojas G. S. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad E. A. padėjo atskleisti nusikalstamÄ veikÄ .             Skunde taip pat pažymima, kad teismas labai teigiamai apibÅ«dino G.

B., tačiau visiÅ¡kai nevertino analogiÅ¡kų aplinkybių susijusių su E. A..             Nuteistasis nurodo, kad skiriant bausmes bÅ«tina atsižvelgti į jo asmenybę, jo reakcijÄ Ä¯ ikiteisminį tyrimÄ ir teismo procesÄ , pozicijÄ viso proceso metu. E. A. pažymi, jis patyrė Å¡okÄ , dėl Å¡ios priežasties pradėjo kitaip vertinti savo gyvenimÄ ir įvykius, suvokė padarytas klaidas. Mano, kad įvertinus visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, jam turėtų bÅ«ti skiriama bausmė vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kadangi laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, nustatant, kad ji turi bÅ«ti atlikta pataisos namuose, prieÅ¡tarauja bausmės tikslams.             Skunde teigiama, kad E. A. atliekant laisvės atėmimo bausmę, nebus kam prižiÅ«rėti jo neveiksnia pripažintos motinos.

Nors nuteistojo tėvas teikia materialines lėšas žmonos priežiÅ«rai, tačiau realiai motinÄ prižiÅ«ri nuteistasis.             Apeliantas mano, kad įvertinus visas aplinkybes, teigtina, jog jo atžvilgiu gali bÅ«ti taikomos Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio nuostatos ir skiriama Å¡velnesnė nei konkretaus BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmė.             Apibendrindamas skundo argumentus, nuteistasis nurodo, jog skiriant bausmę bÅ«tina atsižvelgti į jo jaunÄ amžių, teigiamÄ charakteristikÄ , į tai, kad jis pradėjo studijuoti, viso bylos tyrimo metu elgėsi nepriekaiÅ¡tingai.

             Nuteistojo I. G. gynėjas apeliaciniu skundu praÅ¡o I. G. dėl senovinio Å¡ovinio laikymo pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti. Taip pat gynėjas praÅ¡o Å¡velninti I. G. paskirtÄ sias bausmes.              Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuteisdamas I. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį, ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimÄ , kuriame iÅ¡aiÅ¡kinta, kokia veika gali bÅ«ti laikoma mažareikÅ¡miÅ¡ka.

Nuteistojo gynėjas nurodo, kad I. G. yra paaiÅ¡kinęs, jog Å¡audmenį rado bevalydamas svetimÄ automobilį ir jį laikė kaip eksponatÄ . Å is Å¡ovinys nebuvo slepiamas, buvo naudojamas kaip papuoÅ¡alas.             Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pas I. G. rastas Å¡ovinys yra 30 kalibro 1906 metų pavyzdžio (.30-06) medžioklinis Å¡ovinys. Å io Å¡ovinio panaudoti kaip Å¡audmens negalima, nes nurodytų metų ir kalibro Å¡autuvų galima matyti tik specializuotame muziejuje.

Advokato nuomone, I. G. nuostatÄ , kad laikyti Å¡ovinį nėra nusikaltimas, padėjo ir jo tėvų požiÅ«ris.             Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas I. G. bausmę, atsižvelgė į tai, jog nuteistajam buvo diagnozuoti sveikatos sutrikimai, tačiau neįvertino Å¡ių sutrikimų galimo poveikio I. G. elgesiui.             Nuteistojo gynėjo manymu, I. G. nusikalstamų veikų padarymo metu galėjo bÅ«ti ribotai pakaltinamas.

Apelianto įsitikinimu, Å¡ioje byloje I. G. tikslinga skirti kompleksinę psichologinę – psichiatrinę ekspertizę, kuri padėtų nustatyti I. G. asmenybės ypatumus, jo intelektinį iÅ¡sivystymÄ , o tuo pačiu leistų įvertinti jo veiksmų motyvus ir pačiÄ asmenybę.             Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas I. G. bausmę, nesilaikė Lietuvos Respublikos BK 54, 41, 61 straipsnių nuostatų ir dėl Å¡ios priežasties nuteistajam paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę.             I.

G. gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas neįvertino ar apskritai nuteistasis gali atlikti bausmę laisvės atėmimo vietoje su kitais – sveikais ir agresyviais asmenimis.              Apeliantas mano, jog aplinkybė, kad I. G. narkotines medžiagas įsigydavo iš kelių šaltinių, rodo, jog nuteistasis neturėjo vieno tiekėjo, neturėjo nustatęs stabilios narkotinių medžiagų įsigijimo sistemos ir pastovių tiekėjų. Be to, teismas nenurodė nei vieno atvejo, kad I.

G. narkotines medžiagas būtų, kam nors pardavęs.              Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kuri dalis narkotinių medžiagų, rastų pas I. G., buvo skirta asmeniniam vartojimui, o kuri pardavimui. Be to, kratos metu pas I. G. buvo rastos ir A. M. priklausančios narkotinės medžiagos, o tai rodo, kad nuteistajam buvo neteisingai inkriminuotas narkotikų, kuriuos jis ketino parduoti, kiekis.              Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, nors ir teisingai nustatė I.

G. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tačiau skirdamas bausmes į jas pakankamai neatsižvelgė.             Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o iÅ¡teisinti jį pagal Lietuvos Respublikos BK 261 straipsnį, kadangi apeliantas Å¡ios nusikalstamos veikos nepadarė, taip pat Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę iki minimalios ribos.             Apeliantas nurodo, kad niekam iÅ¡ kitų nuteistųjų jis nesiÅ«lė ir neskatino pardavinėti narkotinių medžiagų.

Be to, prieÅ¡ingai nei teigiama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nežinojo kitų asmenų amžiaus. Apeliantas yra įsitikinęs, jog teismo teiginiai, kad jis siÅ«lė ir asmeniniu pavyzdžiu skatino daryti nusikalstamÄ veikÄ , nėra pagrįsti jokiais byloje surinktais įrodymais.             A. B. aiÅ¡kina, jog jis nurodė visas jam žinomas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Tvirtina, jog nežinojo, kad D. S. yra nepilnametis, neigia, jog turėjo ir platino psichotropinę medžiagÄ 2-CB (4-bromo-2,5-dimetoxyphenylethytamine, MFT).

Nuteistasis dar kartÄ pažymi, jog jis negalėjo žinoti, kad narkotines medžiagas platina nepilnamečiams, kadangi pats D. S. ir kiti asmenys pokalbių metu save pristatydavo kaip pilnamečius, rÅ«kė ir vartojo narkotines medžiagas.              Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis nesubÅ«rė jokios organizuotos grupės, nedalyvavo organizuotoje grupėje. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad iÅ¡ nuosprendžio turinio galima daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis atliko organizatoriaus funkcijas, tačiau jo vaidmuo nuosprendyje nėra aiÅ¡kiai įvardintas.             Apeliantas pažymi, jog jis nėra teistas, Å¡iuo metu yra sudaręs santuokÄ , jo žmona laukiasi, be to, jis serga liga, kurios gydymui reikalingi specialÅ«s vaistai ir gydytojo rekomenduotas maistas, kenčia pastovius skausmus.

A. B. tvirtina, kad dėl įvykdytų nusikaltimų jis labai pergyvena ir gailisi.             Nuteistasis mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino to, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi. Skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis yra parašęs nuoÅ¡irdų prisipažinimÄ , apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes davė parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Dėl jo parodymų buvo baudžiamoji byla buvo greičiau iÅ¡tirta bei iÅ¡nagrinėta teisme.             Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes už padarytus nusikaltimus, nesivadovavo Lietuvos teismų suformuota praktika, nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo nuostatomis.             Apibendrindamas apeliacinio skundo argumentus, A.

B. pažymi, kad paskirtosios bausmės jam turėtų bÅ«ti Å¡velninamos, kadangi jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi dėl jų padarymo, anksčiau nebuvo teistas, yra vedęs, turi sveikatos problemų ir jam reikalingas kvalifikuotas gydymas.             Nagrinėjant bylÄ teismo posėdyje apeliacine tvarka, nuteistieji bei jų gynėjai praÅ¡o apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti.                          Apeliaciniai skundai atmestini.             Nuteistieji E. A. ir A.

B. apeliaciniuose skunduose nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai nustatė, kad jie veikė organizuotoje grupėje. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog toks apeliacinių skundų teiginys yra visiÅ¡kai nepagrįstas, o ginčijama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada yra paremta byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais.             Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vienÄ sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimÄ , atlieka tam tikrÄ užduotį ar turi skirtingÄ vaidmenį.

             Pats E. A. pirmosios instancijos teisme yra nurodęs, jog A. K. jam siÅ«lė prekiauti kanapėmis. Apeliantas iÅ¡ pradžių nesutiko, tačiau vėliau, siekdamas įgyti kanapių asmeniniam vartojimui, A. K. ir A. B. pasiÅ«lius, pradėjo prekybÄ kanapėmis. Susitikimo metu buvo susitarta dėl narkotikų įgijimo kainos, taip pat aptarta atsiskaitymo tvarka. IÅ¡ A. K. „žolės“ imdavo tada, kai užsimanydavo parÅ«kyti, o iÅ¡ A. B., kai susitaupydavo pinigų, kad galėtų atsiskaityti (t. 7, b. l. 139-141).

D. S. pirmosios instancijos teisme yra paaiÅ¡kinęs, jog jį su A. B. suvedė A. K., kuris prieÅ¡ tai minėjo, jog reikia daugiau tokių žmonių kaip jis. D. S. prekiauti kanapėmis pasiÅ«lė A. K., tačiau jis kanapes įsigydavo tiesiogiai iÅ¡ A. B., pastarÄ jį informuodavo ar reikės daugiau kanapių. Be to, D. S. nurodė, jog A. B. domėjosi jo amžiumi. D. S. kategoriÅ¡kai nurodė, kad informavo A. B. apie savo amžių, po ko apeliantas pavadino jį vaiku (t. 7, b. l. 137-139). A. K. pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog E. A. ir D.

S. su A. B. supažindino tam, kad E. A. ir D. S. galėtų įsigyti pageidaujamos kokybės kanapių (t. 7, b. l. 169-172). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. K. yra parodęs, jog perspėjo A. B., jog D. S. yra nepilnametis (t. 7, b. l. 170). Aptarti parodymai leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog E. A. ir A. B. kartu su A. K., D. S. veikė organizuotoje grupėje, kadangi jie neteisėtai, įgijo, gabeno, laikė narkotines medžiagas ir jas pardavė ar kitaip platino, dėl Å¡ių veiksmų buvo iÅ¡ anksto susitarę, buvo suderinę narkotikų įgijimo bei atsiskaitymo už juos tvarkÄ , žinojo apie kitų grupės narių atliekamas funkcijas.

Čia pažymėtina, jog neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslÄ jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu yra priskiriamas sunkiems arba labai sunkiems nusikaltimams (kai tikslas yra platinti labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų).              FaktÄ , jog E. A. ir A. B. buvo organizuotos grupės nariai patvirtina ir byloje esančių telefoninių pokalbių suvestinių turinys, iÅ¡ kurio matyti, jog organizuotos grupės nariai vieni kitus pažįsta, jie su kitais asmenimis bendrauja dėl narkotinių medžiagų platinimo sÄ lygų, informuoja apie pačių turimas arba apie kitų grupės narių turimas narkotines medžiagas, taip pat kalbasi apie susitikimÄ su bendru tiekėju, skolas bei jų atgavimÄ (t. 1, b. l. 31-200).

Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog E. A. ir A. B. veikė organizuotoje grupėje.             Aptarti įrodymai paneigia E. A. apeliacinio skundo teiginius, jog byloje nebuvo nustatyta, kad jam buvo pasiūlyta kartu su kitais asmenimis platinti kanapes ir jis sutiko dalyvauti organizuotoje grupėje. Pažymėtina, jog nuteistasis tokiu apeliacinio skundo teiginiu prieštarauja savo paties duotiems parodymams, nors tvirtina, kad savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažįsta visiškai.

             Iš tikrųjų A. B. neigė, jog buvo sudarytas bendras susitarimas prekiauti narkotinėmis medžiagomis, tačiau tokį šio nuteistojo teiginį paneigia anksčiau aptarti įrodymai, tame tarpe ir paties E. A. parodymai. Kaip jau minėta, pats E. A. aiškino, jog iš pradžių jis nesutiko platinti narkotikų, tačiau vėliau su tokiu A. B. ir A. K. pasiūlymu sutiko. Aplinkybę, kad E. A. platino kanapes patvirtina ne tik anksčiau aptarti įrodymai, bet ir nuteistojo G.

B. parodymai. Å is nuteistasis pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, jog su E. A. jis yra nekartÄ taręsis dėl kanapių įsigijimo. (t. 7, b. l. 168) Å io fakto neneigia ir E. A., kuris pirmosios instancijos teisme nurodė, jog G. B. narkotinių medžiagų yra pardavęs 5-6 kartus (t. 7, b. l. 140).             Nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas neobjektyviai vertino telefoninių pokalbių iÅ¡klotinių turinį, mano, kad remiantis jų turiniu galima daryti tik iÅ¡vadÄ , jog narkotikų pardavėjas bendrauja su pirkėju.

Toks nuteistojo apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas ir neatitinka byloje surinktų įrodymų. Vertinant telefoninių pokalbių iÅ¡klotinėse užfiksuotus duomenis tiek atskirai, tiek su kitais byloje esančiais ir apeliacinės instancijos teismo jau aptartais įrodymais, darytina iÅ¡vada, jog E. A. dalyvavo organizuotoje grupėje, t. y. jis kartu su A. B., A. K. ir D. S., turėdamas tikslÄ parduoti ir kitaip platinti, įgijo, gabeno, laikė narkotines medžiagas ir jas pardavė ar kitaip platino.

Dar kartÄ pabrėžtina, jog iÅ¡ telefoninių pokalbių iÅ¡klotinių matyti ne tik tai, kad nuteistasis bendravo su asmenimis, pageidaujančiais iÅ¡ jo įsigyti narkotikų, bet ir su kitais organizuotos grupės nariais, su kuriais bendravo apie susitikimÄ su bendru tiekėju (t. 1, b. l. 91), skolų gražinimÄ (t. 1, b. l. 100), kitus organizuotos grupės narius (t. 1, b. l. 97). Taigi nekyla jokių abejonių, jog E. A. su A. B. buvo susitaręs platinti pastarojo tiekiamas narkotines medžiagas ir tÄ darė, taip pat žinojo, kad analogiÅ¡ki susitarimai buvo sudaryti ir su kitais asmenimis.

             Aplinkybės, kad E. A. įsigydavo narkotikų ir iÅ¡ J. T., kad apelianto gyvenamojoje vietoje nebuvo rastos svarstyklės, nepaneigia jo kaltės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Apeliaciniame skunde teigiama, jog E. A. narkotikų iÅ¡ A. B. įsigydavo asmeniniam vartojimui. Toks skundo teiginys prieÅ¡tarauja paties nuteistojo parodymams, duotiems pirmosios instancijos teisme, kurie jau buvo aptarti anksčiau.             PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino E. A. padaryto nusikaltimo tyčiÄ , tikslus bei motyvus.

IÅ¡ paties E. A. parodymų matyti, jog jis siekė ne tik vartoti įgytas narkotines medžiagas, bet ir jas platinti, o jas platino, kadangi norėjo gauti pinigų ir taip užsitikrinti galimybę įsigyti narkotikų asmeniniam vartojimui. Konstatuotina, jog E. A. veikė tiesiogine tyčia, t. y. siekė platinti narkotines medžiagas ir jas platino.              Įvertinus visa, kas aptarta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. A. ir A. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje, buvo padarytas organizuotos grupės (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas).              Vertinant nuteistajam E. A. už jo nusikalstamas veikas paskirtas bausmes konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas parinko tinkamos rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmes, jos neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos BK 54 ir 41 straipsnių nuostatoms.             Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes, atsižvelgė į tai, kad nusikaltimÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje jis padarė organizuotoje grupėje (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

E. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo gailisi. Dar kartÄ atsižvelgti į minėtÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir dar labiau Å¡velninti paskirtÄ sias bausmes, nėra jokio pagrindo. Aplinkybė, jog nuteistasis davė nuoseklius parodymus ir taip padėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti nusikaltimo padarymo aplinkybes yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalyje 2 punkte, sudedamoji dalis, rodanti nuteistojo gailėjimÄ si padarius nusikalstamas veikas, todėl dar labiau Å¡velninti paskirtÄ jÄ bausmę, atsižvelgus į minėtÄ aplinkybę, nėra pagrindo.             Skiriant nuteistajam bausmes pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad E. A. padarė dvi nusikalstamas veikas, iÅ¡ kurių viena priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams, o kita priskiriama sunkiems nusikaltimams.

Abi nusikalstamos veikos buvo padarytos tiesiogine tyčia, be to, sunkus nusikaltimas buvo padarytas iš savanaudiškų paskatų (pats E. A. teigė, jog narkotikus platino, kadangi norėjo gauti pinigų, iš kurių galėtų įsigyti narkotikų asmeniniam vartojimui). Skirdamas bausmes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad E. A. mokėsi mokykloje (šiuo metu nuteistasis studijuoja Klaipėdos universitete), gyvena su tėvais (t. 10, b. l. 27), jo motina yra pripažinta neveiksnia (jos globėju paskirtas nuteistojo tėvas A.

A., kuris yra jÅ«rininkas), ji yra nedarbinga (t. 10, b. l. 28-35, t. 12, b. l. 11), apeliantas anksčiau nėra teistas, buvo mažiausiai aktyvus organizuotos grupės narys. Ä®vertinęs aptartų aplinkybių visumÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė E. A. už baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ skirti areÅ¡to bausmę, kuri tik Å¡iek tiek virÅ¡ija Lietuvos Respublikos BK nustatytÄ Å¡ios bausmės vidurkį, o už sunkaus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ skirti laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra artimas minimaliai minėto straipsnio sankcijoje numatytai Å¡ios bausmės ribai.

Nuteistajam paskirtos bausmės nelaikytinos aiÅ¡kiai per griežtomis. Pažymėtina ir tai, jog teismas nuteistajam pagrįstai laisvės atėmimo bausmę nustatė atlikti pataisos namuose.             IÅ¡ VieÅ¡osios įstaigos GyvÅ«nų Globos Namai „Penkios Pėdutės“ bei Klaipėdos universiteto charakteristikų matyti (t. 12, b. l. 9-10), jog E. A. yra charakterizuojamas teigiamai, Å¡iuo metu studijuoja Klaipėdos universitete, vis dėlto net ir Å¡ios aplinkybės, kaip ir nuteistojo jaunas amžius bei tinkamas elgesys baudžiamojo proceso metu, nėra pakankamas pagrindas dar labiau Å¡velninti nuteistajam paskirtÄ sias bausmes, o tuo pačiu ir galutinę subendrintÄ bausmę.             Taikyti nuteistojo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio nuostatas, kaip to praÅ¡o nuteistasis, nėra visų Å¡iame straipsnyje numatytų bÅ«tinų sÄ lygų visumos.

             Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie Å¡iÄ veikÄ , prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ .

Nagrinėjamu atveju, nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog E. A. pats savo noru atvyko ar pranešė apie savo padarytas nusikalstamas veikas. Taigi jo atžvilgiu taikyti minėtos normos nuostatų negalima.Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena Å¡io straipsnio dalies 1-6 punktuose numatyta aplinkybė.

E. A. atsakomybę lengvina tik tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi, o Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalies taikymui bÅ«tina nustatyti bent dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, mano, kad nuteistojo atsakomybę lengvina tik aplinkybė numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kitų nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis prižiÅ«ri savo neįgaliÄ motinÄ , tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog jos globėju yra paskirtas E. A. tėvas, t. y. jis turi pareigÄ rÅ«pintis neįgaliu asmeniu.

Å iuo atveju, be jokios abejonės, nuteistojo motinos priežiÅ«ra globėjui, t. y. A. A., įvertinus jo užimamas pareigas, bus apsunkinta, tačiau jis privalės imtis visų priemonių, kad tinkamai atliktų savo pareigas, kurias prisiėmė kreipdamasis į teismÄ dėl asmens pripažino neveiksniu ir dėl globos nustatymo, globėjo paskyrimo (t. 10, b. l. 28, 32). Taigi nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog, nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę, nebus kam prižiÅ«rėti neįgalaus asmens.

Taip pat pažymėtina, kad nors E. A. ir buvo mažiausiai aktyvus organzuotos grupės dalyvis, tačiau nėra jokio pagrindo pripažinti, jog jo vaidmuo darant nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje, buvo antraeilis (jis kaip ir kiti organizuotos grupės nariai platino narkotines medžiagas, tačiau mažesniais kiekiais).Taigi įvertinus aptartas aplinkybes, teigtina, jog nuteistojo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas nėra galimybės, kadangi nėra visų bÅ«tinų įstatyme numatytų sÄ lygų.

Kita vertus, atsižvelgus į anksčiau aptartų aplinkybių visumÄ , kolegija mano, kad net ir nustačius bÅ«tinas Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnyje numatytas sÄ lygas, skirti nuteistajam Å¡velnesnę bausmę nebÅ«tų tikslinga.E. A. mano, jog jo atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos BK 391 straipsnio nuostatos ir jis turėtų bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinį skundÄ nagrinėjanti kolegija nesutinka su tokiu skundo teiginiu.Pagal Lietuvos Respublikos BK 391 straipsnio 1 dalį nuo asmuo, įtariamas dalyvavęs organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklausęs nusikalstamam susivienijimui, gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino dalyvavęs darant tokiÄ nusikalstamÄ veikÄ ar priklausęs nusikalstamam susivienijimui ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas.

Liudytojas G. S. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog E. A. parodymai padėjo iÅ¡tirti nusikalstamÄ veikÄ , jie patvirtino jau surinktus įrodymus (t. 7, b. l. 176). Visgi nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog E. A. aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas. Pastebėtina, kad apeliantas skunde apskritai teigia, jog nebuvo suburta jokia organizuota grupė, tikina, jog jis narkotinių medžiagų neketino platinti. Kolegijos įsitikinimu, E. A. duoti parodymai yra pakankami, kad bÅ«tų nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. prisipažinimas ir gailėjimasis, tačiau nepakankami, jog jo atžvilgiu bÅ«tų taikomos Lietuvos Respublikos BK 391 straipsnio nuostatos.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas labai teigiamai apibūdino G. B., tačiau visiškai nevertino analogiškų aplinkybių susijusių su E. A.. Toks apeliacinio skundo teiginys yra nepagrįstas. Nuteistajam išaiškintina, kad pirmosios instancijos teismas gana detaliai aptarė jo asmenybę, akcentavo teigiamus jos bruožus, todėl nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog ji buvo nepakankamai įvertinta. Be to, nagrinėjamu atveju skiriasi nuteistųjų padarytos nusikalstamų veikų pavojingumas, jų skaičius, padarymo aplinkybės.  E. A. mano, kad jo atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, t. y. skirtina Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nenumatyta bausmė, kadangi laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

Vis dėlto apeliantas tokio savo manymo niekaip įtikinamai neargumentuoja. Jokių argumentų, kurie leistų E. A. skirti Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nenumatytÄ bausmę, neranda ir apeliacinės instancijos teismas. Kolegijos įsitikinimu, E. A. paskirta bausmė teisingumo principui neprieÅ¡tarauja ir yra tinkama Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, jog be jokios abejonė baudžiamasis procesas paveikė apeliantÄ , tačiau tai nėra priežastis keisti skundžiamÄ nuosprendį.

             A. B. tvirtina, jog jis buvo nepagrįstai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 261 straipsnį, teigia, jog jis nežinojo, kad D. S. buvo nepilnametis. Tokie A. B. apeliacinio skundo teiginiai yra paneigiami A. K. bei D. S. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais. A. K. nurodė, kad perspėjo A. B., jog D. S. yra nepilnametis (t. 7, b. l. 170), o D. S. nurodė, kad A. B. domėjosi, koks jo amžius, o sužinojęs D. S. amžių A. B. pavadino jį vaiku (t. 7, b. l. 138). Aptarti parodymai leidžia teigti, jog visiškai nepagrįstas A.

B. apeliacinio skundo teiginys, kad jis nežinojo D. S. amžiaus, manė, kad jis yra pilnametis, kadangi jis rūkė, vartojo alkoholį bei narkotikus. Pažymėtina, jog kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, susijusių su Lietuvos Respublikos BK 261 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymu, A. B. neginčija. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog A. B. buvo pagrįstai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 261 straipsnį.             Apelianto teiginius, kad jis nesiūlė ir neskatino kitų asmenų platinti narkotines medžiagas paneigia anksčiau aptarti E. A., A.

K. ir D. S. parodymai, Å¡ių asmenų telefoninių pokalbių iÅ¡klotinės, iÅ¡ kurių matyti, jog A. B. teikė Å¡iems asmenims narkotines medžiagas, už kurias dažniausiai buvo atsiskaitoma jas pardavus ar kitaip iÅ¡platinus.  A. B. neigia, jog turėjo ir platino psichotropinę medžiagÄ 2-CB (4-bromo-2,5-dimetoxyphenylethytamine, MFT). Å is nuteistojo teiginys yra pagrįstas. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas paÅ¡alino šį kaltinimÄ iÅ¡ A. B. pateiktų kaltinimų visumos (skundžiamo nuosprendžio 15 puslapis).Nuteistajam iÅ¡aiÅ¡kintina, jog pripažinus, kad kaltininkai veikė organizuotoje grupėje, visi bendrininkai neatsižvelgiant į jų vaidmenį darant nusikaltimÄ pripažįstami nusikaltimo vykdytojais ir visų bendrininkų padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuojamos tik pagal Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnį.

Aplinkybė, jog skundžiamame nuosprendyje A. B. tiesiogiai neįvardijamas organizatoriumi, nėra pagrindas keisti ar naikinti šį nuosprendį.Vertinant A. B. paskirtÄ sias bausmes teigtina, jog jos paskirtos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BK 41, 54 straipsnių reikalavimų. Taip pat nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog skiriant nuteistajam bausmes pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Å¡iuo metu susiformavusios teismų praktikos. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, t. y., kad narkotines medžiagas nuteistasis laikė ir platino organizuotoje grupėje.

Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių pagrįstai nenustatyta. Pripažinti nuteistojo atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo gailisi, nėra jokio pagrindo, kadangi nuteistasis savo kaltę pripažino tik verčiamas surinktų įrodymų, be to, dalies aplinkybių, kurios buvo įrodytos pirmosios instancijos teisme, nuteistasis nepripažino ir nepripažįsta (pvz., dalyvavimo organizuotoje grupėje, žinojimo apie D. S. amžių aplinkybių).

A. B. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, niekur nedirba, jis padarė labai sunkų, sunkų, apysunkį ir nesunkų tyčinius nusikaltimus. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. B. buvo pagrindinis A. K., D. S. ir E. A. narkotinių medžiagų tiekėjas, būtent dėl jo veiksmų paminėti asmenys įgydavo galimybę užsidirbti platindami narkotikus bei patys juos vartoti. Pastebėtina, jog A.

B. nusikalstami veiksmai susiję su narkotinių medžiagų platinimu nebuvo atsitiktiniai, o gerai apgalvoti ir nuoseklÅ«s. Taigi įvertinęs visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 261 straipsnyje, padarymÄ , nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra Å¡iek tiek mažesnis nei Å¡iame straipsnyje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 159 straipsnyje, padarymÄ paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis Å¡iek tiek virÅ¡ija atitinkamų straipsnių sankcijose numatytus Å¡ios bausmės vidurkius, o už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , paskyrė minimaliÄ laisvės atėmimo bausmę.

Taigi A. B. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės nelaikytinos aiÅ¡kiai per griežtomis.              Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė į tai, kad A. B. turi sveikatos problemų. Dar kartÄ atsižvelgti į Å¡iÄ aplinkybę ir Å¡velninti paskirtÄ sias bausmes nėra pagrindo. Minėta aplinkybė yra pakankamai įvertinta.             Įvertinus bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ teigtina, jog dar labiau Å¡velninti A.

B. paskirtÄ sias bausmes atsižvelgus į tai, jog jis yra vedęs, jo žmona laukiasi, nėra tikslinga.              Lietuvos Respublikos BK 81 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡io kodekso 90-94 straipsnių nuostatos, taip pat 82 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose numatytos auklėjamojo poveikio priemonės gali bÅ«ti taikomos asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję aÅ¡tuoniolika metų, tačiau nebuvo suėję dvideÅ¡imt vieneri metai, jeigu teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, o prireikus – į specialisto paaiÅ¡kinimus ar iÅ¡vadÄ , nusprendžia, kad toks asmuo pagal socialinę brandÄ prilygsta nepilnamečiui ir baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas jam atitiktų Lietuvos Respublikos BK 80 straipsnyje numatytÄ paskirtį.

             Apeliacinės instancijos teismas nemato jokio pagrindo nuteistojo A. M. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK XI skyriaus nuostatų. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. M. nusikalstamos veikos padarymo metu pagal socialinę brandÄ prilygo nepilnamečiui, tačiau tokie teiginiai nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad A. M. turėtų kokių nors sveikatos ar vystymosi sutrikimų.

A. M. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog narkotines medžiagas įsigydavo tiek asmeniniam vartojimui, tiek platinimui. VienÄ kartÄ apelianto turimas kanapes rado jo motina, tada jis paaiÅ¡kino motinai, jog kanapės priklauso ne jam ir jas perdavė pasaugoti I. G.. Pagarsinus Å¡io nuteistojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino. (t. 7, b. l. 141) Ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodė, jog narkotikus sugalvojo pardavinėti pats, nes norėjo užsidirbti pinigų. Kai apeliantas pirkdavo didesnį narkotinių medžiagų kiekį, D.

S. už vienÄ kanapių gramÄ praÅ¡ydavo mokėti 25 Lt. (t. 5, b. l. 101-104) Å ie nuteistojo parodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad A. M. geba priimti savarankiÅ¡kus sprendimus, planuoti savo veiklÄ , sugeba įvertinti skirtingų reiÅ¡kinių ryÅ¡ius (jų tarpusavio priklausomybę) (jis pats sugalvojo prekiauti narkotinėmis medžiagomis, suvokė, jog pirkti didesnį kiekį narkotikų yra pigiau, suvokė, jog platindamas narkotines medžiagas jis gauna asmeninės naudos, t. y. gauna pinigus, kurių pagalba gali patenkinti savo poreikius), adekvačiai įvertinti jam nepalankios situacijos aplinkybes, gresiančias pasekmes (jo motinai aptikus narkotines medžiagas jis suvokė, jog dėl to gali kilti problemų, todėl siekdamas apsaugoti turimas narkotines medžiagas bei iÅ¡vengti nepageidaujamų pasekmių, suteikė motinai tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ ir narkotikus perdavė saugoti kitam asmeniui).

Be to, vertinant A. M. ir D. S. telefoninių pokalbių iÅ¡klotinių turinį matyti, jog abu Å¡ie asmenys bendravo apie narkotinių medžiagų platinimÄ , tačiau vengė aiÅ¡kiai įvardinti pokalbio dalykÄ , t. y. naudojo konspiracijÄ . Toks pokalbių turinys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis suvokė savo veikos pavojingumÄ bei potencialiai gresiančių pasekmių sunkumÄ . Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad A. M. nusikalstami veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip lengvabÅ«diÅ¡ki, neapgalvoti ar nepakankamai motyvuoti, tuo pačiu jie negali bÅ«ti vertinami ir kaip bÅ«dingi socialiai nebrandžiam asmeniui.

Taigi konstatuotina, jog jokios bylos aplinkybės nerodo sulėtinto ar sutrikdyto nuteistojo protinio iÅ¡sivystymo, socialinio supratingumo lygio ar nesiorientavimo socialinėje aplinkoje.             Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis apeliaciniame skunde keičia savo pozicijÄ dėl prekybos narkotinėmis medžiagomis tikslų, t. y. jis nurodo, kad siekė tik sudaryti sÄ lygas narkotinių medžiagų įgijimui asmeniniams tikslams bei kartais padėti D. S.. Visgi tokia apelianto pozicija prieÅ¡tarauja anksčiau jo duotiems parodymams ir vertintina tik kaip siekis palengvinti savo teisinę padėtį.

             Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistojo gyvenimu rūpinasi mama, jis pats nėra sudaręs jokių sandorių ir tuo pačiu nėra įgijęs pakankamai gyvenimiškos patirties. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šie skundo teiginiai nėra pakankami, jog būtų galima pripažinti, kad A. M. socialinė branda prilygsta nepilnamečiui. Kita vertus, apelianto nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės rodo, jog jis sugeba sudaryti sandorius (nagrinėjamu atveju neteisėtus) bei supranta jų pasekmes.             Aplinkybės, kad A.

M. palaikė draugiÅ¡kus ryÅ¡ius su nepilnamečiu D. S., juos siejo bendri interesai, panaÅ¡us požiÅ«ris į socialines vertybes, nėra pagrindas tvirtinti, jog apeliantas pagal socialinę brandÄ prilygsta nepilnamečiui. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į tai, kad A. M. kaltu prisipažino, padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ padariusius asmenis, t. y. nustatė atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Dar kartÄ atsižvelgti į Å¡iÄ aplinkybę ir dar labiau Å¡velninti nuteistajam paskirtÄ jÄ bausmę nėra jokio pagrindo.Vertinant pirmosios instancijos teismo A. M. parinktos bausmės rūšį ir dydį, konstatuotina, jog Lietuvos Respublikos BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimai nebuvo pažeisti. Pirmosios instancijos teismas nenustatė A. M. atsakomybę sunkinančių ir nustatė vienÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę. Taip pat skiriant bausmę buvo atsižvelgta į tai, kad apeliantas anksčiau nebuvo teistas, darbovietėje yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau jis padarė tyčinį savanaudiÅ¡kÄ nusikaltimÄ , priskiriamÄ sunkių nusikaltimų kategorijai.

Å ių aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog A. M. skirtina Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė. Nuteistajam paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dydis yra artimas minimaliam Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam Å¡ios bausmės dydžiui. Taigi teigti, jog A. M. paskirta bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta, nėra jokio pagrindo.Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, įvertinus visas reikÅ¡mingas bausmės skyrimui aplinkybes, A.

M. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam Å¡velnesnę bausmę nei numato Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalies sankcija nėra jokio pagrindo. Paskirtoji laisvės atėmimo bausmė neprieÅ¡tarauja teisingumo principui. A. M. yra pilnametis asmuo, kuris be jokios abejonės žinojo, kad užsiima neteisėta veikla ir kad dėl jos jam gali kilti neigiamų pasekmių. Ä®rodžius A. M. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, jis turi atsakyti už savo nusikalstamus veiksmus kaip tai numato įstatymas ir tuo pačiu patirti neiÅ¡vengiamas neigiamas pasekmes jo socialiniam gyvenimui.Pagal Lietuvos Respublikos BK 37 straipsnį asmuo, padaręs nusikaltimÄ , gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikÅ¡miu.

Nusikaltimas mažareikÅ¡miu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio bÅ«tų tikslinga kaltininkÄ už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato.

Pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ , sprendžiant klausimÄ dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo bÅ«das, laikas vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, jog klausimÄ ar nusikaltimas laikytinas mažareikÅ¡miu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, kuris, atsižvelgęs į aplinkybių visumÄ , privalo padaryti iÅ¡vadÄ , kad padarytos veikos pavojingumas nesiekia laipsnio, bÅ«tino baudžiamajai atsakomybei atsirasti.

Kartu pažymėtina, kad atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga (Kasacinė nutartis Nr. 2K-170/2012).Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 48 dalyje yra nurodyta, jog šaudmuo yra tai, kuo šaudoma iš šaunamųjų ginklų, šio įstatymo 2 straipsnio 51 dalyje yra nurodyta, jog šovinys yra šaudmuo, susidedantis iš tūtelės su kapsule, sviedžiamojo užtaiso, sviedinio. Iš Specialisto išvados Nr. 401 matyti, kad pateiktas tirti vienas šovinys rastas ir paimtas 2010 m. gegužės 11 d. kratos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra fabrikinės gamybos ‚30 kalibro 1906 metų pavyzdžio (.30-06) medžioklinis šovinys.

Jis yra Å¡audmuo, skirtas „B“ ir „C“ kategorijų Å¡aunamiesiems ginklams. Pateiktas tirti Å¡ovinys skirtas .30 kalibro medžiokliniams Å¡autuvams: „Winchester“ „Standart“, „Wather“ mod „JR“, „Savage“ mod. „110“, „110D“ ir kitiems ginklams (t. 3, b. l. 97-98). Taigi apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, jog pas I. G. rastas Å¡ovinys yra tinkamas naudoti Å¡audmuo ir jis yra padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji.Byloje yra nustatyta, kad I. G. tiesiogine tyčia padarė apysunkį nusikaltimÄ visuomenės saugumui, t. y. UAB „S“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo fabrikinės gamybos 30 kalibro 1906 m. pavyzdžio (.30-06) medžioklinį Å¡ovinį, kuris yra Å¡audmuo, skirtas „B“ ir „C“ kategorijų Å¡aunamiesiems ginklams, kurį neteisėtai parsigabeno į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., ir joje laikė iki 2010 m. gegužės 11 d., kol apie 14.25 val. kratos metu jo gyvenamojoje vietoje paminėtÄ Å¡audmenį rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

Taigi aptartų aplinkybių visuma neleidžia daryti iÅ¡vados, jog I. G. padaryta nusikalstama veika pripažintina mažareikÅ¡me net ir įvertinus tai, kad jis Å¡ovinį laikė kaip suvenyrÄ . Aplinkybė, jog nuteistojo tėvai žinojo ir neprieÅ¡taravo tam, kad I. G. laikytų savo gyvenamojoje vietoje Å¡ovinį, neÅ¡alina jo atsakomybės ir nėra reikÅ¡minga sprendžiant dėl veikos pripažino mažareikÅ¡me, kadangi įstatymas, užtraukiantis baudžiamÄ jÄ atsakomybę už tokius veiksmus, yra vieÅ¡as, visiems žinomas, suformuluoto draudimo yra privalu laikytis nepriklausomai nuo to ar kiti asmenys jam pritaria ar ne.Aplinkybės, kad I.

G. įgijo, gabeno vienÄ Å¡ovinį, jį laikė kaip eksponatÄ savo gyvenamojoje vietoje, jo neslėpė, neketino jo naudoti, yra reikÅ¡mingos skiriant nuteistajam bausmę. Nors pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ neakcentavo to, kad atsižvelgė į Å¡ias aplinkybes, tačiau paskirtosios bausmės rÅ«Å¡is ir dydis (nuteistajam paskirta minimali areÅ¡to bausmė) leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡ios aplinkybės buvo įvertintos.I.

G. gynėjo apeliaciniame skunde keliama versija, jog nuteistasis dėl savo psichinės sveikatos galėjo nevisiÅ¡kai suprasti nusikalstamų veikų pavojingumo, mano, kad nuteistajam tikslinga skirti psichologinę – psichiatrinę ekspertizę, kuri padėtų nustatyti I. G. asmenybės ypatumus, jo intelektinį iÅ¡sivystymÄ , o tuo pačiu leistų įvertinti jo veiksmų motyvus ir pačiÄ asmenybę. Byloje iÅ¡ tikrųjų yra duomenų, kad I. G. yra įtrauktas į Klaipėdos psichikos sveikatos centro įskaitÄ , jam diagnozuotas organinis asteninis labilumo sutrikimas, lengvas kognityvinis sutrikimas (t. 5, b. l. 152).

Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 95TPK-532 nurodyta, jog iÅ¡ ekspertams pateiktos medicininės dokumentacijos (Asmens sveikatos istorijos pradėtos 1999 m. kovo 9 d. VÅ¡Ä® PsC) žinoma, kad I. G. VÅ¡Ä® Klaipėdos PSC lankėsi nuo 1999 m. kovo 4 d. iki 2010 m. sausio 19 d. ir jam buvo nustatyti sutrikimai. Ekspertai padarė iÅ¡vadÄ , kad atsižvelgus į tai, jog medicininėje dokumentacijoje nenurodoma gilių kognityvinių, emocinių ar valingos veiklos sutrikimų, dėl kurių I. G. negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, jam netikslinga skirti psichiatrijos ekspertizės (t. 5, b. l. 155).

Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis negalėjo visiÅ¡kai suvokti pavojingo nusikalstamų veikų pobÅ«džio ir valdyti savo veiksmų. Taigi skirti I. G. psichologinę – psichiatrinę ekspertizę nėra jokio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad I. G., apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, aiÅ¡kiai dėstė mintis, adekvačiai suvokė tikrovėje buvusius faktus, jų sÄ veikÄ . Taigi Å¡i aplinkybė dar kartÄ patvirtina, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad nuteistasis galėjo nesuvokti arba nevisiÅ¡kai suvokti savo veiksmų prasmės, jų kontroliuoti, dėl jam diagnozuotų sutrikimų.             Atkreiptinas dėmesys į tai, kad I.

G. pirmosios instancijos teisme parodė, jog narkotikus pradėjo platinti, kadangi matydavo, kad kitiems sekdavosi juos pardavinėti, buvo lengvi, neblogi pinigai ir todėl pats jais sugalvojo prekiauti (t. 7, b. l. 142). Šie nuteistojo parodymai akivaizdžiai rodo, kad jo niekas nevertė, neįkalbinėjo platinti narkotinių medžiagų, tai buvo jo paties valingas, aiškiai motyvuotas apsisprendimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam I. G. bausmes, Lietuvos Respublikos BK 41, 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė I. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis kaltu prisipažino, savo parodymais ikiteisminio tyrimo organams ir teismui padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamas veikas ir jose dalyvavusius asmenis (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas).Skiriant bausmes buvo atsižvelgta į tai, kad I. G. anksčiau nebuvo teistas, tačiau baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už pažeidimus susijusius su disponavimu narkotinėmis medžiagomis (neteisėtas kanapių auginimas, vairavimas apsvaigus nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų), jis padarė dvi nusikalstamas veikas priskiriamas sunkių, vienÄ apysunkių ir vienÄ nesunkių nusikaltimų kategorijoms, visi nuteistojo padaryti nusikaltimai yra tyčiniai.

PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos, teismas skirdamas I. G. bausmes, atsižvelgė į jo sveikatos bÅ«klę, neįgalumÄ . Pažymėtina, kad dokumentų, patvirtinančių nuteistojo neįgalumÄ bei sveikatos bÅ«klę, kopijos buvo pateiktos jau pirmosios instancijos teisme (t. 7, b. l. 123-130) ir į juose užfiksuotus duomenis buvo atsižvelgta. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis dėl sveikatos bÅ«klės negali atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Skiriant bausmes taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad sunkÅ«s nusikaltimai buvo padaryti iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, nuteistasis buvo aktyvus narkotinių medžiagų platintojas.

Įvertinus aptartas aplinkybes ir tai, kad nuteistajam už visus jo padarytus nusikaltimus buvo paskirtos bausmės, kurių dydžiai yra artimi minimalioms atitinkamų Lietuvos Respublikos BK straipsnių sankcijose numatytų bausmių riboms, konstatuotina, jog nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad I. G. buvo paskirtos aiškiai per griežtos bausmės. Tuo pačiu teigtina, kad ir galutinė subendrinta bausmė nelaikytina per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui.Aplinkybė, kad I. G. narkotines medžiagas įsigydavo iš kelių šaltinių, nei sunkina, nei lengvina nuteistojo teisinę padėtį, tas pats pasakytina ir apie aplinkybę, kad nuteistasis nedirba, nes turi sveikatos problemų.Byloje nėra nustatyta, kad I.

G. bÅ«tų pardavęs narkotines medžiagas kitiems asmenims, tačiau yra neginčytinai įrodyta, jog jis turėjo tikslÄ platinti narkotines medžiagas ir dalį jų iÅ¡platino V. K..Gynėjas mano, jog I. G. buvo neteisingai inkriminuotas turimų kanapių kiekis, kadangi dalis pas nuteistÄ jį rastų kanapių priklausė A. M.. Atkreiptinas nuteistojo gynėjo dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iÅ¡ kaltinimo Å¡alintina tai, kad I. G. neteisėtai įgijo 18,26 g narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių, kadangi Å¡ias narkotines medžiagas jam perdavė A.

M. ir jis negalėjo jomis laisvai disponuoti. I. G. buvo nuteistas už tai, kad laikė minėtas narkotines medžiagas be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kuri dalis narkotinių medžiagų, rastų pas I. G., buvo skirta asmeniniam vartojimui, o kuri pardavimui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ši aplinkybė nėra reikšminga I. G. nusikalstamos veikos kvalifikavimui, o iš paskirtų bausmių dydžių matyti, jog visos abejonės buvo vertinamos nuteistojo naudai (kaip jau buvo minėta, už sunkius nusikaltimus jam buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai yra artimi minimaliai Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytai šios bausmės ribai).Esant aptartoms aplinkybėms apeliaciniai skundai yra atmestini.             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Nuteistojo I. G. gynėjo Algimanto Jucio, nuteistųjų A. M., E. A., A. B. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                    Regina Gaudutienė Teisėjai                                                                                 Kęstutis Jucys                                                                                   Linas Šiukšta