2019-09-12 Nr. AB-17245-3-61-3-00948-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-2471-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00948-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 29.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas), Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. R. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja I. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2018 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. KKL-234(10.6.1E) „Dėl suteikiamos paramos ir pritaikytos sankcijos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijos į žemės ūkio valdas“ (toliau – ir 2018 m. vasario 22 d. sprendimas); 2) įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjai visą likusią 67 414,64 Eur paramą pagal 2017 m. balandžio 6 d. mokėjimo prašymą Nr. 17VM-KL-15-1-05198-MP002 (toliau – ir Mokėjimo prašymas); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad atsakovas 2018 m. vasario 22 d. sprendimu jai pritaikė sankcijas, nes: 1) pareiškėja už aukštesnę nei vidutinė rinkos kaina įsigijo traktoriaus puspriekabę Umega PI20, gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Puspriekabė Nr. 1) ir traktoriaus puspriekabę Umega PI20, gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Puspriekabė Nr. 2) (toliau – ir Pažeidimas Nr. 1); 2) pareiškėja nevykdė prisiimtų įsipareigojimų ir nepasiekė 2015 m. birželio 29 d. paraiškoje Nr. 17VM-KL-15-1-05198-PR001 (toliau – ir Paraiška) planuoto auginamų gyvūnų skaičiaus (toliau – ir Pažeidimas Nr. 2). Atsakovo 2018 m. vasario 22 d. sprendimas priimtas nenustačius faktinių aplinkybių, neištyrus visų įrodymų, netinkamai taikant teisės aktus ir teismų praktiką. Pareiškėja savo poziciją grindė šiais argumentais:

2.1. Agentūra, nustatydama pareiškėjos įsigytų Puspriekabių Nr. 1 ir Nr. 2 (toliau – ir įranga, puspriekabės) vidutines rinkos kainas, rėmėsi tik vieno tiekėjo pateikta informacija, kas nesuderinama su termino „vidutinė rinkos kaina“ reikšme, nes vidutinė rinkos kaina – tai kelių pirkimo–pardavimo objektų kainų vidurkis, o, norint ją nustatyti, reikia įvertinti bent kelių tiekėjų analogiškos įrangos kainas. Net ir nustačius, kad Umega įranga, kaip tiekėjas, prekiauja tik viena įmonė, neaišku, kodėl Agentūra pareiškėjos įsigytos įrangos nepalygino su kitų tiekėjų analogiška įranga. Vertinant pareiškėjos įrangos vidutinę rinkos kainą, turi būti vertinama įsigytai įrangai analogiška (t. y. tokios pačios techninės specifikacijos) rinkoje esanti įranga. Pareiškėjos įsigytų puspriekabių techninės savybės išvardintos šios technikos pirkimo dokumentuose, Agentūra buvo informuota dėl ketinamų įsigyti puspriekabių Umega kainų ir kainą lėmusių techninių savybių. Agentūrai buvo pateikti kitų tiekėjų analogiškos įrangos su panašia technine specifikacija pasiūlymai, kuriuose viena puspriekabė kainuotų ne mažiau, nei sumokėjo pareiškėja. Pareiškėja ketinamos įsigyti žemės ūkio technikos kainą nurodė Paraiškoje, papildomus savo argumentus (t. y. kodėl pareiškėjai reikalingos būtent tokios puspriekabės) pareiškėja raštu nurodė Agentūrai, atsakydama į jos paklausimą. Minėtos priežastys buvo pripažintos pagrįstomis, nes Paraiška įvertinta kaip tinkama paramai gauti ir pasirašyta 2016 m. gegužės 12 d. paramos sutartis Nr. 17VM-KL-15-1-05198-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis). 2018 m. vasario 22 d. sprendime nurodyta puspriekabių Umega kaina yra mažiausia pradinė puspriekabių kaina, kuri visiškai neatitinka Puspriekabių Nr. 1 ir Nr. 2 techninės specifikacijos;

2.2. Agentūra 2018 m. vasario 22 d. sprendime nurodė, kad pareiškėja nepasiekė Paraiškoje planuoto auginamų gyvūnų skaičiaus, dėl ko jai taikoma paramos dalies sumažinimo sankcija, t. y. 1 proc. nuo skirtos paramos sumos, iš viso 3 359,44 Eur suma. Paraiškoje planuota, kad 2016 m. pareiškėjos ūkyje bus auginamas 81 galvijas, 2017 m. – 112 galvijų. Pareiškėja neneigia, kad Paraiškoje numatyto galvijų skaičiaus negalėjo pasiekti iki numatyto laikotarpio (2017 m. gruodžio 31 d. turėjo 56 galvijus), bet Agentūra visiškai nevertino šio įsipareigojimo neįgyvendinimo priežasčių ir netinkamai taikė teisės aktų nuostatas dėl sankcijų. Pareiškėja, atsakydama į Agentūros paklausimus dėl 2016 ir 2017 metais nepasiekto Paraiškoje įsipareigoto skaičiaus nurodė, kad dėl itin blogų oro sąlygų dalis 2016 m. rudens derliaus nebuvo nuimta, ūkis patyrė nemažai nuostolių ir pritrūko nuosavų lėšų investuoti į likusią galvijų dalį. Dėl ekstremalios padėties Lietuvoje 2017 m. rudenį (dėl didelio kritulių kiekio) taip pat liko nenuimta dalis derliaus, dėl ko patirti didžiuliai nuostoliai. Kol buvo vykdomas projektas, pareiškėja negalėjo į galvijus investuoti ir dėl to, kad neturėjo visos reikiamos įrangos ir technikos. Agentūrai įtarus pažeidimus, kurie netgi nenustatyti, paramos mokėjimas už įsigytą žemės ūkio techniką sustabdytas, todėl pareiškėja neturėjo pakankamai lėšų gyvulių pirkimui. Pareiškėja, siekdama įgyvendinti visus įsipareigojimus, siekė papildomai įsigyti galvijų, tačiau to padaryti negalėjo dėl to, kad ūkis yra ekologinis, gyvulių pasiūla mažesnė, o kaina didelė. Nukrypimas nuo įsipareigojimų dėl galvijų skaičiaus nepriklausė nuo pareiškėjos valios (oro sąlygos, nuostoliai, galvijų kritimas ar būtinybė išvežti į skerdyklą). Vien dėl viešai paskelbtos ekstremalios situacijos (ypač Klaipėdos, (duomenys neskelbtini), kur yra pareiškėjos dirbama žemė), Agentūra neturėjo taikyti sankcijų už ne visą kiekį įsigytų galvijų;

2.3. atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 3D-302 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 62 punktą, Agentūra pareiškėjai sankciją parinko vadovaudamasi Žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 patvirtinta Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones taikymo metodikos (toliau – ir Sankcijų metodika) 27 punktu, kuriame nėra nustatytas sankcijos dydis, jame Agentūra įpareigota sankcijas taikyti pagal savo patvirtintą tvarką. Vadinasi, norint taikyti sankciją, pirmiausiai ji turi būti numatyta Agentūros patvirtintame teisės akte. Tai reiškia, kad Agentūra pareiškėjai 1 proc. paramos dydžio sankciją taikė be teisinio pagrindo, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 2 ir 9 dalyse įtvirtinus objektyvumo ir lygiateisiškumo principus;

2.4. vertindama pareiškėjos Mokėjimo prašymą, Agentūra padarė procedūrinių pažeidimų, šiurkščiai pažeisdama pažeidimo tyrimo ir 2018 m. vasario 22 d. sprendimo priėmimo terminus;

2.5. Agentūros 2018 m. vasario 22 d. sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui, o atsakovo veiksmai nesuderinami su gero administravimo principu.

3. Atsakovas Agentūra atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad 2018 m. vasario 22 d. sprendime aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės dėl Paramos sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymo, nurodyti pareiškėjos atsakomybės atsiradimo pagrindai. Pateikdama Paraišką ir sudarydama Paramos sutartį, pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 17VM-KL-15-1-05198-PR001 „Ūkio plėtra į pienininkystės veiklą“ (toliau – ir Projektas), nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų ir teisės aktų reikalavimų. Agentūra nurodė šiuos esminius nesutikimo su pareiškėjos skundu argumentus:

4.1. pareiškėja įsigijo puspriekabes, kurių techniniai rodikliai, lėmę aukštesnę kainą, yra papildomi ir specifiniai, todėl negali būti vertinami kaip universalūs. Šie techniniai reikalavimai nebuvo pateikti Konkurso kvietime bei neįvardinti puspriekabių pirkimo–pardavimo sutartyse. Nepagrįstas pareiškėjos įsigytos įrangos palyginimas su kitų gamintojų puspriekabėmis, nes jų techniniai duomenys iš esmės skiriasi. Nepaisant to, kad vidutinė rinkos puspriekabių kaina nebuvo pagrįsta geresne kokybe, pareiškėja nusprendė ją įsigyti, prisiimdama riziką, kad sumokėta už puspriekabes kaina neatitiks Įgyvendinimo taisyklių reikalavimų ir jos išlaidos nebus pripažintos tinkamomis finansuoti;

4.2. atsižvelgdama į pareiškėjos paaiškinimus dėl susiklosčiusių ekstremalios situacijos – lietingo rudens, įtakojusio prastos kokybės derlių, dėl gyvulių praradimo, Agentūra 2017 m. lapkričio 21 d. rašte Nr. BRK-5941 „Dėl projekte numatytų įsipareigojimų vykdymo“ (toliau – ir 2017 m. lapkričio 21 d. raštas) įpareigojo pareiškėją tinkamai vykdyti Projektą bei papildomai įsigyti visą gyvulių skaičių, numatytą verslo plane ir Paraiškoje, t. y. iki 2017 m. gruodžio 31 d. turėti ne mažiau kaip 112 galvijų, iš jų 80 karvių. Tačiau pareiškėja šio Agentūros nurodymo neįvykdė ir neturėjo įsipareigoto galvijų skaičiaus;

4.3. pareiškėja įgyvendino Projektą su tikslu užsiimti žemės ūkio verslu, vystant pienininkystę, todėl, prisiimdama įsipareigojimus pagal Paramos sutartį, ji privalėjo veikti atidžiai ir rūpestingai, įvertinti planuojamas veiklos rizikas, atsižvelgiant į galimą ekonomikos nestabilumą, neigiamus pasiūlos ir paklausos aspektus, o taip pat į rizikas, susijusias su gamtinių reiškinių poveikiu žemės ūkiui;

4.4. pareiškėja Paraiškoje galimai nurodė nepagrįstus (neįgyvendinamus) rodiklius, o tokia situacija gali būti vertinama kaip nepagrįsto pranašumo įgijimas prieš kitus pareiškėjus, teikusius paraiškas pagal šią Kaimo plėtros programos priemonę. Projekte numatytas galvijų skaičiaus rodiklis nebuvo pasiektas du metus iš eilės, o nepasiekimo priežastys vertintinos kaip natūralios bandos formavimo problemos. Pareiškėja nesiėmė reikiamų priemonių šiai padėčiai ištaisyti per ilgą laiką bei jos neištaisė per Agentūros nurodytą terminą. Pareiškėja numatytų laikomų gyvulių skaičiaus rodiklio nepasiekė ne dėl force majeure (lot. k. nenugalima jėga) ar kitų išimtinių aplinkybių, todėl negali būti taikomos teisės aktuose nustatytos išimtys, kai sankcijos pareiškėjams dėl įsipareigojimų nevykdymo neskiriamos.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 27 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: panaikino Agentūros 2018 m. vasario 22 d. sprendimą; įpareigojo Agentūrą iš naujo įvertinti pareiškėjos Mokėjimo prašymą ir Projekto įgyvendinimo ataskaitos Nr. 17VM-KL-15-1-05198-PI001 dalį dėl įsipareigojimų, susijusių su auginamų gyvūnų skaičiumi, vykdymu (Paraiškos IX dalis); priteisė pareiškėjai iš atsakovo 2 022,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusią skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatytų faktinių aplinkybių kontekste vertino ginčo teisiniams santykiams taikytų aktualių teisės aktų nuostatas, t. y. Įgyvendinimo taisyklių 29, 54 punktų, Administravimo taisyklių 10.9 papunkčio, 182 ir 236 punktų nuostatas ir darė išvadą, kad Agentūrai suteiktos plačios paramos gavėjų vykdomų projektų priežiūros funkcijos, o pastaroji, nustačiusi pažeidimus įgyvendinant paramos lėšomis finansuojamus projektus, pareiškėjams (paramos gavėjams) taiko teisės aktuose nustatytas sankcijas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, akcentavo, kad Agentūros priimamas sprendimas dėl sankcijų pritaikymo visais atvejais privalo būti pagrįstas pakankamais įrodymais bei teisės normomis, o taikytos poveikio priemonės – motyvuotos.

7. Teismas taip pat atsižvelgė į VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus bei, įvertinęs Agentūros 2018 m. vasario 22 d. sprendimo turinį, nustatė, kad Agentūra vertino pareiškėjos Mokėjimo prašymą ir nusprendė, jog pareiškėja Puspriekabes Nr. 1 ir Nr. 2 Umega įsigijo aukštesnėmis nei vidutinės rinkos kainomis. Šiame individualiame administraciniame akte ginčijamu klausimu nurodyta, kad Agentūra kreipėsi į Umega produkcijos oficialaus atstovo nurodytą uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Konekesko Lietuva“, kuri informavo Agentūrą, kad puspriekabės Umega su mėšlo iškratymo volais vidutinė rinkos kaina yra 43 000 Eur be PVM, puspriekabės Umega su perkrovimo sraige žaliai masei vidutinė rinkos kaina yra 33 000 Eur be PVM. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad iki pareiškėjos patvirtinimo paramos gavėja ji teikė Agentūrai paaiškinimus dėl puspriekabių įsigijimo pagrindimo. Mokėjimo prašymo vertinimo metu UAB „Ispro“ (įmonė, iš kurios pareiškėja įsigijo puspriekabes Projekto įgyvendinimui) Agentūrai 2017 m. gegužės 22 d. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl šių puspriekabių komplektacijos ir kainos. Ginčo nėra, kad Agentūra turėjo AB „Lytagra“ 2017 m. gegužės 21 d. komercinius pasiūlymus apie kito gamintojo techniką, kuri, kaip teigia pareiškėja, savo techniniais parametrais lygiavertė pareiškėjos įsigytoms Umega puspriekabėms. Tačiau šios informacijos Agentūra, konstatuodama pareiškėjos padarytą pažeidimą, 2018 m. vasario 22 d. sprendime niekaip nevertino ir neanalizavo, o iš UAB „Konekesko Lietuva“ gautos informacijos nelygino nei su puspriekabių Umega pirkimo dokumentuose nurodyta informacija, nei su pareiškėjos tiekėjos UAB „Ispro“ pateiktais paaiškinimais. Agentūros 2018 m. vasario 22 d. sprendimo trūkumu laikytina ir tai, kad pareiškėjos įsigytos žemės ūkio technikos kainą Agentūra vertino atsižvelgdama tik į vieno tiekėjo pateiktą informaciją.

8. Teismas vertino, kad Agentūros 2018 m. vasario 22 d. sprendimas, kuriuo pareiškėja pripažinta padariusi Įgyvendinimo taisyklių 29.2 punkto pažeidimą (t. y. už puspriekabes sumokėjo didesnę, nei vidutinę rinkos kainą) negali būti pripažintas tinkamai motyvuotu VAĮ 8 straipsnio prasme, todėl darė išvadą, kad sankcija už aptartą pažeidimą pareiškėjai paskirta nepagrįstai. Šiuo atveju Agentūros argumentai, nurodyti atsiliepime, nelaikytini individualaus administracinio akto motyvais. Pagal administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal VAĮ privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui.

9. Teismas nurodė, kad dėl esminių motyvų trūkumų taip pat negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta Agentūros 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dalis, kuria Agentūra nusprendė pareiškėjai taikyti sankciją dėl Paraiškoje įsipareigoto auginamų gyvūnų skaičiaus nepasiekimo. Pareiškėja neginčija, kad 2016–2017 metais neturėjo prognozuoto auginamų gyvūnų skaičiaus, t. y. neginčija, kad pažeidė Paramos sutarties 3.1.15 punktą, kuriuo įsipareigojo pasiekti auginamų gyvulių ir žemės ūkio naudmenų kiekį, nurodytą verslo plane ir Paraiškoje. Atsakovas šią 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dalį, be kita ko, grindė Įgyvendinimo taisyklių 61 punktu, 62 punktu (jame nurodyta, kad detali sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka nustatyta Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikoje), Sankcijų metodikos priedo (juo patvirtintas sankcijų dydžių, kai nustatyti pažeidimai dėl reikalavimų ir įsipareigojimų nesilaikymo pagal Lietuvos Kaimo Plėtros 2014–2020 metų programos priemones, sąvadas) 27 punktu.

10. Teismas, įvertinęs Sankcijų metodikos 5, 9 ir 10 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą, nustatė, kad pareiškėja kelis kartus teikė paaiškinimus (kartu su pagrindžiančiais dokumentais) dėl nepasiektų Projekto rodiklių ir nurodė priežastis, kodėl jai nepavyko 2016–2017 metais turėti prognozuotą auginamų gyvūnų skaičių. Nors 2018 m. vasario 22 d. sprendime atsispindi duomenys, susiję pareiškėjos ir atsakovo bendravimu dėl nepasiekto auginamų gyvūnų skaičiaus, tačiau nėra pateikta jokio pareiškėjos nurodytų priežasčių vertinimo. Šiuo aspektu teismas pabrėžė, kad Sankcijų metodikos 5 punkte įtvirtinta blanketinė norma, nukreipianti į Pažeidimų administravimo taisykles, kurių 17 punkte nurodyta, kad sprendimas dėl sankcijų siūlomas ir priimamas atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui. Pareiškėjos veiksmų vertinimas pagal šiuos kriterijus 2018 m. vasario 22 d. sprendime taip pat neatliktas.

11. Teismas, akcentuodamas, kad taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, sprendė, jog Agentūra 2018 m. vasario 22 d. sprendime privalėjo įvertinti pareiškėjos galimai padarytą pažeidimą dėl įsipareigoto gyvūnų skaičiaus nelaikymo ne vien formaliais pagrindais, bet ir atsižvelgdama į Pažeidimo administravimo taisyklėse, Sankcijų metodikoje įtvirtintus kriterijus, juos susieti su pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir tinkamai jas teisiškai kvalifikuoti. Todėl Agentūros 2018 m. vasario 22 d. sprendimas negali būti pripažintas atitinkančiu VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

12. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 ir 41 straipsniais, įvertinęs pareiškėjos prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus, sprendė, kad pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos (2 000 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – ir Rekomendacijos) nustatyto maksimalaus dydžio, todėl yra priteistinos iš atsakovo pareiškėjos naudai. Taip pat pareiškėjai iš Agentūros priteistinas jos sumokėtas 22,50 Eur dydžio žyminis mokestis.

III. 13. Atsakovas Agentūra apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą atmesti.

14. Atsakovas nesutikimą su teismo sprendimo išvada, jog Agentūros 2018 m. vasario 22 d. sprendimas, kuriuo pareiškėja pripažinta padariusi Įgyvendinimo taisyklių 29.2 punkto pažeidimą (t. y. už puspriekabes sumokėjo didesnę, nei vidutinę rinkos kainą), neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, grindžia šiais argumentais:

14.1. pareiškėjos išlaidos, susijusios su puspriekabių įsigijimu, nurodytos Mokėjimo prašyme kaip tinkamos finansuoti, neturėjo būti didesnės už įprastai rinkoje egzistuojančias tokio pat tipo puspriekabių pagal jų technines specifikacijas kainas. Pareiškėjos pateiktame 2017 m. gegužės 21 d. AB „Lytagra“ pasiūlyme firmos „Fliegel“ puspriekabės kaina yra 105 000 Eur be PVM, t. y. siūlomas kainos dydis yra analogiškas pareiškėjos įsigytų puspriekabių vieneto kainai (po 102 600 Eur be PVM). Taip pat pareiškėja nurodo atitinkamas puspriekabių kainas, kuriomis UAB „Ivabaltė“ ir UAB „Dujosagro“ siūlė analogiškas puspriekabes 2015 metais, ir šie pasiūlymai buvo pateikti prie Paraiškos;

14.2. puspriekabių kainų palyginimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į puspriekabių technines specifikacijas, nurodant konkrečios puspriekabės techninius duomenis, komplektaciją bei kitus ypatumus;

14.3. Paraiškoje ir pareiškėjos 2017 m. vasario 28 d. kvietime pateikti pasiūlymą organizuojamame pirkimo konkurse buvo planuojama pirkti puspriekabę su perkrovimo sraige žaliai masei bei universalios komplektacijos puspriekabę su mėšlo iškrovimo volais be papildomų reikalavimų dėl puspriekabių kokybės ar jų funkcionalumo. Tokią pat puspriekabių techninę specifikaciją Agentūra pateikė 2017 m. liepos 18 d. paklausime UAB „Konekesko Lietuva“, kuri yra oficialus puspriekabių Umega gamintojo atstovas. 2017 m. liepos 18 d. UAB „Konekesko Lietuva“ atsakyme į paklausimą yra aiškiai įvardinta, kad pateikta puspriekabių komplektacija yra pakankamai universali dėl galimybės kitiems tiekėjams dalyvauti viešame pirkime;

14.4. kritiškai vertintini UAB „Ispro“ paaiškinimai dėl puspriekabių Umega kainų padidėjimo ir puspriekabių techninių rodiklių pagerinimų, nurodytų 2017 m. gegužės 22 d. rašte. Šio rašto 2 ir 3 punkte nurodyti puspriekabių techniniai reikalavimai turėtų būti vertinami kaip papildomi ir specifiniai, o ne kaip universalūs. Be to, šie techniniai reikalavimai nebuvo pateikti konkurso kvietime bei neįvardinti puspriekabių Nr. 1 ir Nr. 2 pirkimo–pardavimo sutartyse;

14.5. nepagrįstas puspriekabių kainos palyginimas su firmos „Fliegel“ puspriekabės (kaina, nurodyta AB „Lytagra“ 2017 m. gegužės 21 d. pasiūlyme, nes šiame pasiūlyme minėtos puspriekabės techninės specifikacijos duomenys nėra identiški puspriekabės Umega techninės specifikacijos duomenims;

14.6. puspriekabių kainos buvo nustatytos kaip rinkos kaina, nes buvo skelbtas viešas pirkimo konkursas per Agentūros portalą ir buvo gautas tik vienas pasiūlymas iš UAB „Ispro“. Gavus pasiūlymą pareiškėja turėjo pareigą įvertinti, ar pateikta kaina yra pagrįsta bei atitinka racionalaus lėšų panaudojimo principą ir ar atitinka analogiškų puspriekabių rinkoje egzistuojančias kainas, o jeigu pasiūlymo kaina jas viršija, ar ji pagrįsta siūlomo produkto geresne kokybe. Priešingu atveju, pareiškėja prisiima riziką dėl to, kad sumokėta už puspriekabes kaina neatitiks Įgyvendinimo taisyklių 29.1 bei 29.2 papunkčiuose numatytų reikalavimų, o ją įtraukus į Paraišką kaip tinkamas finansavimui išlaidas, ji nebus pripažinta tinkama finansuoti.

15. Atsakovas nesutikimą su teismo sprendimo išvada, jog negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta Agentūros 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dalis, kuria Agentūra nusprendė pareiškėjai taikyti sankciją dėl Paraiškoje įsipareigoto auginamų gyvūnų skaičiaus nepasiekimo, grindžia šiais argumentais:

15.1. atsižvelgdama į pareiškėjos paaiškinimus dėl susiklosčiusių ekstremalios situacijos – lietingo rudens, įtakojusio prastos kokybės derlių, bei dėl gyvulių praradimo dėl įvairių aplinkybių, Agentūra 2017 m. lapkričio 21 d. raštu įpareigojo pareiškėją tinkamai vykdyti Projektą bei papildomai įsigyti visą gyvulių skaičių, numatytą verslo plane ir Paraiškoje, tačiau pareiškėja šio nurodymo neįvykdė;

15.2. pareiškėja įgyvendino Projektą, siekdama užsiimti žemės ūkio verslu, vystant pienininkystę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.256 straipsnio 4 dalimi pareiškėja, teikdama Paraišką bei verslo planą, privalėjo įvertinti savo galimybes bei galimas rizikas, susijusias su Projekto įgyvendinimu;

15.3. iš pareiškėjos pateiktų priežasčių, dėl kurių nebuvo pasiektas Projekte numatytas laikomų gyvulių skaičius, matyti, kad jos susijusios su natūraliomis bandos formavimo problemomis. Be to, Projekte numatytas galvijų skaičiaus įsipareigojimas nebuvo pareiškėjos pasiektas dvejus metus iš eilės. Šie faktai rodo tai, kad pareiškėja nesiėmė reikiamų priemonių šiai padėčiai ištaisyti per ilgą laiką, jos neištaisė per Agentūros nustatytą laiką, todėl yra pagrindas išvadai kad pareiškėja numatytų laikomų gyvulių skaičiaus įsipareigojimo nepasiekė ne dėl force majeure ar kitų išimtinių aplinkybių.

16. Atsakovo teigimu, teismo pareiškėjai priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra per didelė ir nepagrįsta. Pareiškėjos skundas yra patenkintas iš dalies, todėl prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma turi būti proporcingai mažinama. Be to, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo pareiškėjai, kadangi skundžiamas teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, jis yra ginčijamas apeliacine tvarka.

17. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš Agentūros visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

18. Pareiškėjos teigimu, apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir neatitinka faktinių aplinkybių.

19. Pareiškėja, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams ir išvadoms, nesutikimą su apeliacinio skundo argumentais dėl Įgyvendinimo taisyklių 29.2 punkto pažeidimo grindžia šiais argumentais:

19.1. pareiškėjos patirtos išlaidos už įsigytą įrangą buvo realiai suplanuotos, pagrįstos ir neviršijančios rinkos kainų. Pareiškėja, dar iki pateikdama Paraišką, domėjosi puspriekabių kainomis, ką patvirtina komerciniai pasiūlymai, Paraiškoje nurodė, kokią įrangą planuoja įsigyti, atsakydama į Agentūros paklausimą 2015 m. gruodžio 2 d. pateikė paaiškinimą dėl įrangos įsigijimo reikalingumo. Agentūra pritarė, kad būtent pareiškėjos nurodyta technika reikalinga pareiškėjos ūkiui, nes Paraiška įvertinta kaip tinkama ir pasirašyta Paramos sutartis;

19.2. Agentūra, apeliaciniame skunde nurodydama, kad UAB „Ivabaltė“ ir UAB „Dojusagro“ siūlė analogiškas puspriekabes ir šie pasiūlymai buvo pateikti prie Paraiškos, iš esmės pritaria tam, kad analogiškas puspriekabes siūlė ir kiti tiekėjai;

19.3. Agentūra nepateikia paaiškinimo, kodėl neatsižvelgė į įsigytos technikos komplektaciją ir neįvertino įsigytos įrangos vidutinės rinkos kainos. Neaišku, kodėl Agentūra vadovavosi UAB „Konekesko Lietuva“ pateikta informacija, neįvertinusi įsigytos įrangos komplektacijos. Agentūros 2018 m. vasario 22 d. sprendime nurodyta įrangos Umega kaina neatitinka tokios įrangos vidutinės rinkos kainos ir tokios techninės specifikacijos, pagal kurią pareiškėja įsigijo įrangą;

19.4. pareiškėjos 2017 m. vasario 28 d. kvietime pateikti pasiūlymą organizuojamame pirkimo konkurse nurodytos puspriekabių techninės specifikacijos yra aiškios ir išsamios, sutarčių prieduose (sutarties 1 priedas, pareiškėjos skundo 9 priedas) taip pat nurodyti įrangos techniniai duomenys. UAB „Ispro“ paaiškinime nenurodoma nauja, iki šiol nežinoma techninė specifikacija, bet tik išsamiau paaiškinama detalių sudėtis ir medžiagos;

19.5. Agentūros teiginys, kad UAB „Konekesko Lietuva“ 2017 m. liepos 18 d. atsakyme pažymėta aplinkybė, jog puspriekabių komplektacija yra pakankamai universali dėl galimybės kitiems tiekėjams dalyvauti viešajame konkurse, įrodo, kad nebuvo sukurtos jokios išskirtinės sąlygos pirkime dalyvauti konkrečiam tiekėjui. Taip pat patvirtina, kad techninė specifikacija yra įprasta tokiai technikai;

19.6. Agentūros teiginys, kad įsigytų puspriekabių kainos nereikia lyginti su nurodyta AB „Lytagra“ 2017 m. gegužės 21 d. pasiūlyme, yra nepagrįstas. Skirtingų firmų puspriekabių kaina taip pat nėra identiška. Šiek tiek skiriantis techninei specifikacijai, skiriasi kaina. Firmos „Fliegl“ puspriekabė yra brangesnė. Pareiškėja įsigijo pigesnę įrangą. Vis tik šių firmų puspriekabių techninė specifikacija yra labai panaši, todėl kaina taip pat nedaug skiriasi;

19.7. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, Agentūra nenustatė įsigytos įrangos vidutinės rinkos kainos, kaip to reikalauja teisės aktai. Pasiūlymą dėl reikiamos įrangos pateikė vienas tiekėjas – UAB „Ispro“, su kuriuo buvo sudarytos įrangos pirkimo–pardavimo sutartys. Agentūra, patikrinusi vykdytus pirkimus, 2017 m. balandžio 25 d. raštu iš esmės nenustatė pirkimo pažeidimų, tuo pripažindama, kad tiekėjas yra tinkamas ir už įrangą sumokėta kaina atitinka rinkos kainą. Be to, Agentūra pripažįsta, kad pasiūlymą pateikė tik vienas tiekėjas, todėl pareiškėja negalėjo pažeisti teisės aktų nuostatas, sutartį sudarydama su vieninteliu tiekėju.

20. Pareiškėja, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams ir išvadoms, nesutikimą su apeliacinio skundo argumentais dėl Paraiškoje įsipareigoto auginamų gyvūnų skaičiaus nepasiekimo grindžia šiais argumentais:

20.1. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad Projekte numatytų gyvulių skaičius nepasiektas dėl gyvulių negalavimo, skerdimo, bandos atnaujinimo problemų. Nutylimos pareiškėjos nurodytos priežastys, apie kurias Agentūra buvo informuota pareiškėjos raštais. Agentūra nevertino šio įsipareigojimo neįgyvendinimo priežasčių, neatsižvelgė į faktines aplinkybes ir ekstremalios situacijos įtaką įsipareigojimams įgyvendinti, netinkamai taikė teisės aktų nuostatas dėl sankcijų skyrimo;

20.2. pareiškėjos 2017 m. spalio 3 d. ir 2018 m. sausio 19 d. raštuose, adresuotose Agentūrai, nurodytos priežastis, dėl kurių ji negalėjo įsigyti tiek galvijų, kiek buvo numatyta Paraiškoje, įrodo, kad nukrypimas nuo šių įsipareigojimų nepriklausė nuo pareiškėjos valios. Pareiškėjos nurodytų aplinkybių Agentūra netyrė, dėl jų nepasisakė, nevertino, nors teisės aktai įpareigoja atsižvelgti į aplinkybes, kurios sąlygojo pažeidimą, pažeidimo pobūdį, sunkumą ir mastą;

20.3. ne visas įsigytas galvijų kiekis nepakenkė jokiems kitiems pareiškėjos įsipareigojimams. Pareiškėja įgyvendino ekonominio gyvybingumo reikalavimus, pasiekė projekto priežiūros rodiklius, vykdo veiklą, iš kurios gauna numatytas pajamas ir pelną. Pareiškėjos veiksmai nesukėlė jokių nuostolių nei nacionaliniam, nei Europos Bendrijų biudžetui;

20.4. Agentūra sprendimą taikyti sankciją dėl galvijų skaičiaus priėmė nesant teisinio pagrindo. Agentūra vadovavosi Sankcijų metodikos 27 punktu, kuriame nenustatytas sankcijų dydis. Agentūra įpareigota sankcijas taikyti pagal savo patvirtintą tvarką. Tai reiškia, kad norint taikyti sankciją, pirmiausiai ji turi būti numatyta Agentūros patvirtintame teisės akte.

21. Pareiškėja, nesutikdama su apeliacinio skundo argumentais dėl nepagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidų dalies, pažymi, kad skundas yra patenkintas, t. y. panaikintas Agentūros 2018 m. vasario 22 d. spendimas visa apimtimi, todėl vertintina, kad teismo sprendimas priimtas pareiškėjos naudai. Be to, byla yra sudėtinga tiek apimties, tiek reikalavimų atžvilgiu, todėl pareiškėja turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pilna apimtimi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 47. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. KKL-234(10.6.1E), kuriuo pareiškėjai taikytos sankcijos, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

48. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

49. Pirmosios instancijos teismas I. R. skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018-02-22 sprendimą Nr. KKL-234(10.6.1E) „Dėl suteikiamos paramos ir pritaikytos sankcijos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijos į žemės ūkio valdas“ ir įpareigojo Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo įvertinti pareiškėjos 2017-04-06 mokėjimo prašymą Nr. 17VM-KL-15-1-05198-MP002 ir Projekto įgyvendinimo ataskaitos Nr. 17VM-KL-15-1-05198-PI001 dalį dėl įsipareigojimų, susijusių su auginamų gyvūnų skaičiumi, vykdymu (Paraiškos IX dalis), o likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

50. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja 2015 m. birželio 29 d. pateikė Paraišką, kuria prašė paramos Projekto įgyvendinimui. Paraiškoje kaip tinkamas finansuoti išlaidas nurodė puspriekabės silosui (pirkimo suma 102 600 Eur) ir puspriekabės mėšlui (102 600 Eur) įsigijimus. Paraiškos IX dalyje, kurią patikslino pažymėjo, kad 2016 metais prognozuoja turėti 81 auginamą gyvūną, 2017 metais – 121 gyvūną. Prie Paraiškos pareiškėja pridėjo tipinį verslo planą, prekių tiekėjų tris komercinius pasiūlymus, pagrindžiančius tinkamų finansuoti išlaidų vertę. Pareiškėja su Agentūra 2016 m. birželio 12 d. pasirašė Paramos sutartį, kurios 2.7.2 punkte nustatytas antrosios paramos dalies dydis (iki 101 736 Eur) ir išmokėjimo sąlygos (investicijos, kurioms skirta parama).

51. Pareiškėja 2017 m. balandžio 6 d. atsakovui pateikė Mokėjimo prašymą, kuriuo prašė išmokėti 101 736 Eur paramą, skirtą įsigytų puspriekabių finansavimui. Agentūra 2017 m. birželio 14 d. informavo I. R., kad, vertinant jos Mokėjimo prašymą, nustatyti neatitikimai ir yra inicijuojamas įtariamo pažeidimo tyrimas. Atlikusi Mokėjimo prašyme nurodytų išlaidų įsigyti puspriekabes pagrįstumą, Agentūra nustatė, kad pareiškėjos nurodytos puspriekabės Nr. 1 įsigijimo išlaidos viršija vidutinę rinkos kainą 34 506,60 Eur, o puspriekabės Nr. 2 – 29 548, 60 Eur, todėl pareiškėjai taikė sankciją už padidintą puspriekabių rinkos kainą ir sumažino paramą 64 055,20 Eur. Taip pat taikė sankciją už nepasiektą gyvulių kiekį, t. y. 1 proc. nuo skirtos paramos sumos (3 359,44 Eur). Atsakovas 2018 m. vasario 22 d. priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo informavo pareiškėją, kad vietoj Mokėjimo prašyme nurodytos 101 736 Eur paramos sumos jai skiriama 34 321,36 Eur parama.

52. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 3D-302 patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2015 metų, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 patvirtintos Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos nuostatos.

53. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad Agentūros sprendimas negali būti pripažintas tinkamai motyvuotu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme. Iš ginčijamo sprendimo nėra aišku, kaip nustatyta, jog pareiškėja puspriekabes Nr. 1 ir Nr. 2 „Umega“ įsigijo aukštesnėmis nei vidutinės rinkos kainomis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo sprendimo turinį, teisingai sprendė, jog Agentūra turėjo AB „Lytagra“ 2017-05-21 komercinius pasiūlymus apie kito gamintojo techniką, kuri, kaip teigia pareiškėja, savo techniniais parametrais lygiavertė pareiškėjos įsigytoms „Umega“ puspriekabėms, tačiau šios informacijos Agentūra, konstatuodama pareiškėjos padarytą pažeidimą, 2018-02-22 sprendime niekaip nevertino ir neanalizavo, o iš UAB „Konekesko Lietuva“ gautos informacijos nelygino nei su puspriekabių „Umega“ pirkimo dokumentuose nurodyta informacija, nei su pareiškėjos tiekėjos UAB „Ispro“ pateiktais paaiškinimais. Be to, I. R. įsigytos žemės ūkio technikos kainą Agentūra vertino atsižvelgdama tik į vieno tiekėjo pateiktą informaciją.

54. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kodėl ji nepasiekė 2016–2017 metais prognozuoto auginamų gyvūnų skaičiaus, sprendime taip pat nevertintinos, nors pagal Pažeidimų administravimo taisykles (17 punktas) sprendimas dėl sankcijų siūlomas ir priimamas atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui. Todėl sutiktina su teismo sprendimo teiginiu, kad dėl esminių motyvų trūkumų taip pat negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta Agentūros sprendimo dalis, kuria Agentūra nusprendė pareiškėjai taikyti sankciją dėl Paraiškoje įsipareigoto auginamų gyvūnų skaičiaus nepasiekimo.

55. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo ir aiškinimo aspektu yra išaiškinta, kad taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1050-756/2017). Taigi sankcijos taikymas turi būti motyvuotas ir proporcingas, o patys sankcijos rūšies, dydžio parinkimo ir jos proporcingumo aspektai turi būti pagrįsti būtent sprendime, kuriuo tokios sankcijos taikomos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-89-438/2017, 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017, 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1126-502/2017 ir kt.).

55. Agentūra apeliaciniame skunde pateikia išsamesnius paaiškinimus dėl puspriekabių kainų, palygina jų technines specifikacijas, nurodant konkrečios puspriekabės techninius duomenis, komplektaciją bei kitus ypatumus. Tačiau dėl antro pažeidimo trūksta vertinimo minėtų Pažeidimų administravimo taisyklių 17 punkto prasme.

56. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012; 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2012). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-68/2010). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjai 2022,50 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ši Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimo dalis keičiama, sumažinant priteistų išlaidų dydį pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad skundas patenkintas iš dalies, teismas vertina, kad pareiškėjai priteistina 50 proc. bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, t. y. 1011 Eur.

57. Pareiškėja prašo priteisti 1600 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėja turi teisę gauti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

57. Pažymėtina, kad pagal Rekomendacijų 8.11 punktą maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą parengimą yra 1,3. Atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo paslauga suteikta 2019 m. II ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2018 m. IV ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 970,30 Eur (Rekomendacijų 7 p.), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 1 261,39 Eur.

58. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad apeliacinės instancijos teisme nagrinėtas ginčas pagal apeliacinį skundą nebuvo itin sudėtingas tiek faktiniu, tiek teisiniu požiūriu, todėl nereikalavo itin didelių pareiškėjos atstovo (advokato) darbo laiko ir materialinių sąnaudų, į atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį ir apimtį (parengtas pirmosios instancijos teismui pateikto skundo pagrindu), į tai, kad advokatas dalyvavo ir pirmosios instancijos teisme, į kitus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas pareiškėjos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą prašomą priteisti išlaidų atlyginimo sumą sumažinti ir iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos priteisti 600 Eur sumą.

57. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kadangi pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nors I. R. skundas tenkintas tik iš dalies, ši teismo sprendimo dalis keistina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimą pakeisti ir jo dalį išdėstyti taip:

„Priteisti pareiškėjai I. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 1 011 Eur (vieną tūkstantį vienuolika eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą“.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti I. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė