c2aa145a-9a1c-487c-9c19-7f358393e332 · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėjas BBaudžiamoji byla Nr. 1A-5-519/2022 Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00042-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.4.1.; 2.1.7.4.1.; 2.4.2.1.; 2.4.5.2.1.; 2.4.6.5.1.; 2.4.7. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 12 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Zigmo Kavaliausko ir Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Jolantai Plungienei, Ingai Jocienei, Neringai Tolvaišaitei-Aleksienei, dalyvaujant prokurorui E. J., gynėjui advokatui Sauliui Juzukoniui, nuteistajam A.

J., nukentėjusiajam E. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. J. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio ir nukentėjusiojo E. L. apeliacinius skundus dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 200 MGL dydžio, t. y. 10 000 Eur (deÅ¡imties tÅ«kstančių eurų) bauda.

BaudÄ A. J. įpareigotas sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 682 straipsnio 1, 2 dalimis, A. J. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas 3 (trejiems) metams. Nukentėjusiojo E. L. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas dalinai ir priteista iÅ¡ A. J. nukentėjusiajam E. L. 150 Eur turtinei žalai atlyginti ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, iÅ¡ viso 1 150 Eur.

Daiktiniai įrodymai: striukė – palikta nukentėjusiojo E. L. neribotam disponavimui; kompaktiniai diskai – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. A. J. nuteistas už tai, kad jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, o bÅ«tent: bÅ«damas valstybės tarnautoju, t. y., dirbdamas (duomenys neskelbtini) izoliatoriaus (duomenys neskelbtini) specialistu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi neteisėtai panaudodamas suimtojo E. L. atžvilgiu fizinį smurtÄ ir sukeldamas Å¡iam fizinį skausmÄ , t. y., jis 2018-01-19 laikotarpiu nuo 13.30 val. iki 14.00 val. (duomenys neskelbtini) izoliatoriaus režiminio gyvenamojo korpuso antrojo aukÅ¡to laiptinės aikÅ¡telėje, neturėdamas teisėto pagrindo, t. y., suimtajam E. L. neatlikus jokių veiksmų, dėl kurių bÅ«tų iÅ¡kilęs reikalingumas naudoti suimtojo atžvilgiu fizinę prievartÄ , suimtojo E. L. atžvilgiu panaudojo fizinę prievartÄ , t. y. pastatęs suimtÄ jį E. L. prie sienos, smogė Å¡iam deÅ¡ine ranka vienÄ kartÄ Ä¯ kairę akį, vienÄ kartÄ Ä¯ kairę ausį bei į kairįjį smilkinį, po to, suimtajam E. L. suklupus ir užsidengus galvÄ rankomis, smogė suimtajam E. L. abiem rankomis apie penkis kartus į galvÄ , taip sukeldamas suimtajam E. L. fizinį skausmÄ , Å¡iais veiksmais, nesuderinamais su pataisos pareigÅ«no vardu, jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtintÄ draudimÄ Å¾mogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintÄ pagarbos žmogui ir valstybei principÄ , reikalaujantį gerbti žmogų ir pagrindines jo teises bei laisves, KonstitucijÄ , valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus, 2 punkte įtvirtintÄ teisingumo principÄ , reikalaujantį nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis ir valdžia, 4 punkte įtvirtintÄ padorumo principÄ , reikalaujantį elgtis nepriekaiÅ¡tingai, 8 punkte įtvirtintÄ pavyzdingumo principÄ , reikalaujantį deramai atlikti pareigas, bÅ«ti nepriekaiÅ¡tingos reputacijos ir pagarbiam, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 261 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ reikalavimÄ prievartÄ naudoti tik tarnybinio bÅ«tinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, bei (duomenys neskelbtini) izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus priežiÅ«ros užtikrinimo dieninės pamainos jaunesniojo specialisto pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto (duomenys neskelbtini) izoliatoriaus direktoriaus 2017-11-30 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 8 punkto reikalavimÄ atliekant pareigas vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais, ir tokiu bÅ«du diskreditavo pataisos pareigÅ«no vardÄ , sumenkino bausmių vykdymo sistemos prestiÅ¾Ä , taip padarydamas didelę žalÄ valstybei.

II. Apeliacinių skundų, atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai, proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. J. gynėjas advokatas Saulius Juzukonis praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendį ir jo ginamÄ jį iÅ¡teisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 2.1. Gynėjo teigimu, skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo kvalifikuojant A.

J. veikÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį, dėl nuosprendyje padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų bei iÅ¡vadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padarytos iÅ¡vados nėra tinkamai motyvuotos, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas, neiÅ¡dėstyti motyvai, kuriais vadovaudamasis apylinkės teismas atmetė A.

J. teisinančius įrodymus, tuo iÅ¡ esmės pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. 2.2. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas jo ginamojo atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį, nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo ir tik kai kurių apklaustų liudytojų parodymais, konstatuodamas, kad Å¡ie parodymai paneigia nuteistojo A. J. parodymus, jog jis nenaudojo fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį E. L.. 2.3. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje net pabrėžė, kad nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastas dėl netinkamo įvykio tyrimo atlikimo nebuvo nustatytas.

Pasak gynėjo, Å¡i nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad E. L. buvo sumuÅ¡tas ir jam sukeltas fizinis skausmas yra nustatyta a priori, net nebesiaiÅ¡kinant paties sumuÅ¡imo fakto. Gynėjo teigimu, tokia įrodinėjimo logika neatitinka įrodymu vertinimo taisyklių, numatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Taip pat gynėjas teigia, kad teismas nevisapusiÅ¡kai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepagrindė apkaltinamojo nuosprendžio iÅ¡vadų, ir, padarydamas esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, bylos faktines aplinkybes nustatė neteisingai (klaidingai), ko pasėkoje netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nepagristai A.

J. pripažino kaltu padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . 2.4. Nurodo, kad A. J. fizinio smurto panaudojimo faktÄ bylos ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai neigė. Pasak gynėjo, byloje apstu įrodymų, kurie patvirtina kaltinamojo A. J. parodymus apie tai, kad joks fizinis smurtas E. L. atžvilgiu nebuvo naudojamas, ir tai yra ne tik byloje apklaustų liudytojų parodymai, bet ir objektyvÅ«s faktiniai duomenys, tai vaizdo įraÅ¡as, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, kurių pirmosios instancijos teismas net nebandė vertinti pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus arba nors ir dalį jų įvertinęs, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Pažymi, kad jokie objektyvūs duomenys (nei E. L. medicininiai duomenys, nei teismo medicinos specialisto išvada, nei vaizdo įrašas iš (duomenys neskelbtini) izoliatoriaus) nepatvirtina nukentėjusiojo E. L. sumušimo, sužalojimo fakto. Valstybinės teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose E. L. kūno sužalojimų, susijusių su užduotyje nurodyta 2018-01-19 data, nėra; paminėtas kairio skruosto patinimas ir paraudimas sužalojimu nevertinamas.

Pateikdamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ specialistas tyrė ir vertino taip pat ir (duomenys neskelbtini) izoliatoriuje apžiÅ«rėjus E. L. suraÅ¡ytÄ Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos bendrosios praktikos slaugytojos M. K. 2018-01-19 pažymÄ , kurioje nurodyta, kad E. L. apžiÅ«ros metu buvo stebimas kairiojo skruosto patinimas ir paraudimas, ir nelaikė to nukentėjusiojo kÅ«no sužalojimu. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas priimtame nuosprendyje nurodė, kad Å¡ioje medicininėje pažymoje diagnozuotas E. L. sužalojimas, ir teismas ja rėmėsi kaip dokumentu, neva patvirtinančiu nukentėjusiojo sumuÅ¡imo faktÄ .

Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tiesiog iÅ¡kraipė byloje esančių E. L. medicininių dokumentų prasmę ir tuo remiantis konstatavo neteisingÄ faktinę aplinkybę – nukentėjusiojo sužalojimÄ . Gynėjo nuomone, toks faktinių duomenų interpretavimas nuosprendyje niekaip negali bÅ«ti pripažintas kaip atitinkantis BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymo vertinimas ir tai parodo, kad bylos duomenys vertinami selektyviai ir iÅ¡kreipiant jų esmę, bÅ«tent klaidingai. 2.5.

Gynėjo teigimu, nesant jokių objektyviu duomenų apie nukentėjusiojo sužalojimÄ ir sumuÅ¡imÄ , pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ kaltinamajame akte nurodytÄ aplinkybę bandė nustatyti vien asmenų parodymais. Pabrėžia, kad toks esminio inkriminuojamos sudėties požymio nustatymo bÅ«das jau pats savaime kelia labai didelę abejonę savo patikimumu, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad byloje yra dvi asmenų, duodančių parodymų grupės – suimtieji ir (duomenys neskelbtini) izoliatoriaus pareigÅ«nų priežiÅ«roje esantys asmenys bei patys (duomenys neskelbtini) izoliatoriaus pareigÅ«nai.

Pasak gynėjo, nėra abejonių, kad suimtieji, atsižvelgiant į jų padėtį ir tarpusavio solidarumÄ , nėra suinteresuoti duoti kartu kameroje buvusiam suimtam E. L. nenaudingus parodymus, kita vertus, liudytojai (duomenys neskelbtini) izoliatoriaus pareigÅ«nai ir darbuotojai yra saistomi ne tik tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duotos priesaikos, bet ir savo, kaip statutinių pareigÅ«nų statuso, todėl yra suinteresuoti nurodyti teisingas jiems žinomas aplinkybes, prieÅ¡ingų atveju tiesiog rizikuotų netekti darbo ir visų su juo susijusių socialinių garantijų.

Gynėjo teigimu, Å¡ios aplinkybės savaime nereiÅ¡kia, kad suimtieji visais atvejais nurodys neteisingas aplinkybes, tiesiog į tokį liudytojų teisinės padėties skirtumÄ privalo atsižvelgti įrodymus vertinantis teismas, juolab, kad Å¡ioje byloje suimtųjų asmenų parodymai prieÅ¡tarauja ne tik (duomenys neskelbtini) izoliatoriaus pareigÅ«nų ir darbuotojų parodymams, bet ir objektyviems bylos duomenims (minėtiems nukentėjusiojo E. L. medicininiams dokumentams) bei patys tarpusavyje. 2.6. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad esminis įrodinėjimo momentas Å¡ioje byloje yra tai, kad nė vienas byloje apklaustas liudytojas tariamo E. L. sumuÅ¡imo fakto nematė, taip pat, nematė ir to, kur bei kokiomis aplinkybėmis pastarajam atsirado veido patinimas ir paraudimas.

Faktiškai vertinant įrodymus dėl šios aplinkybės, pasak gynėjo, susiduriama su dviejų asmenų – kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymais. Nors pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo E. L. parodymus laikė patikimais, tačiau nuosekli šių parodymų analizė rodo, kad jie yra prieštaraujantys tiek tarpusavyje, tiek kitiems įrodymams. 2.7. Pažymi, kad nukentėjusiojo E. L. parodymai pakankamai detaliai išdėstyti teismo nuosprendyje, bet juos vertindamas teismas visiškai neaptarė šių parodymuose dėstomų esminių aplinkybių, kurios ne tik suteikia prielaidas abejoti nukentėjusiojo parodymais, bet aiškiai įrodo, jog tie parodymai (bent jau, konkreti jų dalis) yra neteisingi.

Nurodo, kad apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu (2018 m. balandžio 5 d. apklausoje), tiek teisiamajame posėdyje E. L. teigė, kad 2018 m. sausio 19 d. apie 13.15 val. jis, du kiti suimtieji liudytojai D. L. ir T. K., kaltinamojo A. J. buvo vedami žaisti stalo teniso į tam skirtÄ salę. Koridoriuje prie jų prisijungė pareigÅ«nas E. A.. Jau koridoriuje, pasak nukentėjusiojo, nepatenkintas, kad sveikinasi su kitais nuteistaisiais, A. J. jį pradėjo tampyti, o įėjus į stalo teniso salę, A. J. susinervinęs jam čiupo už pakarpos, viena ranka norėjo trenkti į galvÄ , bet pasižiÅ«rėjo, kad kampe yra kamera, nuleido rankas ir iÅ¡stÅ«mė iÅ¡ salės. Dar A.

J. kolega padėjo ji iÅ¡tempti iÅ¡ salės. Gynėjo teigimu, Å¡iuos nukentėjusiojo parodymus visiÅ¡kai paneigia 2018-01-19 (duomenys neskelbtini) izoliatoriaus teniso salėje įrengtos vaizdo kameros įraÅ¡as, iÅ¡ kurio apžiÅ«ros protokolo matyti, kad 13.36.38 val. atsidaro durys, į patalpÄ Ä¯eina A. J., kaire ranka paspaudžia Å¡viesos jungiklį bei stebi į patalpÄ Ä¯einančius suimtuosius. Ä® patalpos vidų įeina trys suimtieji. Pirmasis į salę įėjęs suimtasis D. L. praeina pro stalo teniso stalÄ ir atsistoja už galo.

Antrasis į patalpÄ Ä¯Ä—jęs suimtasis T. K. iÅ¡ karto atsistoja prie teniso stalo ir į rankas paima raketę. Trečiasis į patalpÄ Ä¯eina suimtasis E. L., jaunesnysis specialistas A. J. tuo metu stovi prie atidarytų durų bei deÅ¡ine ranka, kurioje laiko segtuvÄ , paliečia suimtojo kairę rankÄ . Suimtasis atsigręžia į jaunesnįjį specialistÄ ir kalbasi. Paskutinis į patalpÄ Ä¯Ä—jęs jaunesnysis specialistas E. A. deÅ¡ine ranka paima suimtajam E. L. už deÅ¡inės parankės ir iÅ¡veda suimtÄ jį iÅ¡ patalpos.

Po to iÅ¡eina kiti du suimtieji, paskutinis iÅ¡ patalpos iÅ¡eina jaunesnysis specialistas A. J., kuris iÅ¡eidamas uždaro duris. 13.36.55 val. patalpa lieka tuščia. Gynėjo teigimu, Å¡is vaizdo įraÅ¡as, kurio objektyvumu nėra jokio pagrindo abejoti, įrodo, kad nukentėjusiojo E. L. parodymai apie A. J. „griebimÄ už pakarpos, užsimojimÄ smogti, iÅ¡tempimÄ iÅ¡ salės“ yra tiesiog iÅ¡galvotos, t. y. melagingos. Pasak gynėjo, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje į jas visiÅ¡kai neatsižvelgė ir Å¡ių nukentėjusiojo parodymų neteisingumÄ ignoravo. 2.8.

Gynėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis E. L. ne vienoje apklausoje parodė, kad A. J. jam sudavė aÅ¡tuonis–devynis smÅ«gius, t. y. „į veidÄ , pataikydamas į akį, antras smÅ«gis buvo į ausį, trečias į smilkinį, jam (E. L.) suklupus, buvo smÅ«giai į virÅ¡ugalvį. IÅ¡ viso jam buvo suduoti aÅ¡tuoni ar devyni smÅ«giai“. Ikiteisminio tyrimo metu E. L. paminėjo, kad „iÅ¡ smÅ«gių intensyvumo suprato, kad buvo smÅ«giuojama abiem rankomis“ (2018 m. balandžio 5 d. apklausa).

Pasak E. L., A. J. suduodant smūgius, kartu buvo ir minėtas pareigūnas E. A., kuris neva ragino A. J. liautis bei po smūgių sudavimo pakėlė nukentėjusįjį nuo žemės. Pažymi, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai nevertino kartu su jo ginamuoju buvusio kito pareigūno liudytojo E. A. parodymų, kurio parodymai yra vienas iš pagrindinių įrodymų baudžiamojoje byloje. 2.9. Pažymi, jog vienas iš objektyvių įrodymų yra 2018 m. sausio 19 d. medicininė pažyma, iš kurios matyti, kad E. L. apžiūros metu buvo stebimas kairiojo skruosto patinimas ir paraudimas, tačiau tai nebuvo laikoma kūno sužalojimu.

Gynėjo teigimu, jei nukentėjusiojo atžvilgiu iÅ¡ tikrųjų buvo vartojamas toks intensyvus fizinis smurtas, abiem rankomis suduodami smÅ«giai į įvairias kÅ«no vietas, kodėl tÄ pačiÄ dienÄ medicininiuose dokumentuose apie tai nėra jokių atžymų. Gynybos įsitikinimu, pastarieji E. L. parodymai apie jo sumuÅ¡imÄ taip pat yra iÅ¡galvoti ir nepatikimi, nes jų niekas nepatvirtina. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas net nebandė aiÅ¡kintis, ar E. L. nežymus skruosto paraudimas ir patinimas galėjo atsirasti kitomis, nei nurodo E. L., aplinkybėmis (pvz., atsirasti dėl tyčinių ar neatsargių paties E. L. veiksmų), neapklausė teismo medicinos specialisto, davusio iÅ¡vadÄ , nesiaiÅ¡kino, o tiesiog preziumavo fizinio skausmo sukėlimo faktÄ . 2.10.

Gynėjo teigimu, nėra pagrindo laikyti objektyviomis apylinkės teismo iÅ¡vadų apie tai, kad netiesioginiai įrodymai – liudytojų suimtų asmenų D. L., M. Ž., T. K., A. L. parodymai patvirtina E. L. sumuÅ¡imo faktÄ . Paminėti liudytojai parodė, kad nukentėjusiojo sumuÅ¡imÄ jie sužinojo tik iÅ¡ paties nukentėjusiojo E. L. žodžių, taigi Å¡ių asmenų parodymai apie įvykio aplinkybes neturi jokios įrodomosios vertės. Be to, Å¡ių liudytojų parodymai yra tarpusavyje prieÅ¡taraujantys dėl aplinkybių kaip E. L. po ėjimo į teniso salę buvo sugrÄ Å¾intas atgal į kamerÄ , t. y. vieni liudytojai nurodo, kad jau buvo užėjęs į kamera, kiti, kad ne.

Atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurie nukentėjusiojo E. L. parodymai apie tai, kad jis neva bÅ«damas kameroje girdėjo, kaip A. J. ir E. A. tarėsi raÅ¡yti melagingus tarnybinius praneÅ¡imus, kad A. J. girdint kitiems pareigÅ«nams jį pavadino „gaidžiuku“, yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡ki ir rodo nukentėjusiojo bandymÄ bet kuriomis priemonėmis ginti savÄ jÄ versijÄ . 2.11. Skunde nurodoma, kad teismo neobjektyvumÄ vertinant nukentėjusiojo E. L. parodymus (kurie, iÅ¡ esmės yra vieninteliai tariamos A.

J. kaltės įrodymai) patvirtina daiktinių įrodymų ir civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo klausimai, padarant akivaizdžiai klaidingas iÅ¡vadas dėl neva suplėšytos nukentėjusiojo striukės bei priteistos turtinės bei neturtinės žalos. IeÅ¡kinys dėl neturtinės žalos priteisimo, gynybos įsitikinimu, negalėjo bÅ«ti nagrinėjamas ir priteistas, nes byloje surinkti BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkantys įrodymai nepatvirtina, kad A. J. padarė BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ o baudžiamojoje byloje neturtinė žala gali bÅ«ti priteisiama tik tais atvejais, kai ji yra padaryta dėl nusikaltimo.

Pažymi, jog apylinkės teismas nuosprendyje civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos sprendimÄ motyvavo itin lakoniÅ¡kai – ieÅ¡kinys tenkintinas, nes „nukentėjusiojo E. L. turtas – striukė buvo sugadinta kaltais tyčiniais kaltinamojo A. J. veiksmais“ (nuosprendžio 11 lapas). Pasak gynėjo, nuosprendyje nėra aptartas nė vienas faktinis duomuo, iÅ¡ kurio teismas sprendė, kad nukentėjusiojo 2018 m. sausio 19 d. vilkėta striukė buvo sugadinta, t. y. ieÅ¡kinys priteistas nesant ji patvirtinančiu įrodymų. 2.12.

Pažymi, kad A. J. pareikÅ¡tame kaltinime pagal BK 228 straipsnio 1 dalį nenurodomas nė vienas jo veiksmas, kuriuo jis tariamai sugadino E. L. turtÄ , taigi pats savaime civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra už pareikÅ¡to kaltinimo ribų, ir baudžiamojoje byloje negalėjo bÅ«ti priteisiamas, Antra, teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nusprendė byloje esantį daiktinį įrodymÄ â€“ striukę, palikti nukentėjusiajam E. L. neribotam disponavimui, tačiau byloje iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad tai ne ta pati striukė, kuria nukentėjusysis vilkėjo 2018 m. sausio 19 d., o kita striukė, paimta iÅ¡ liudytojo A.

A.. Liudytojas paaiÅ¡kino, kad E. L. jam kažkada padovanotÄ striukę iÅ¡metė, o tyrėjams pareikalavus atiduoti striukę (liudytojas parodė, kad į pataisos namus atvykę pareigÅ«nai liepė atiduoti striukę, grasino, kad bus pareikÅ¡ti nauji įtarimai dėl plėšimo ir narkotikų), jis iÅ¡sigando ir atidavė savo striukę. Teisiamajame posėdyje apklaustas E. L. taip pat pripažino, kad striukė, kuri laikoma prie bylos kaip daiktinis įrodymas, yra ne jo. Pasak gynėjo, nėra aiÅ¡ku, kokiais tikslais Å¡i, kad ir iÅ¡ tiesų kažkiek apdraskyta, liudytojo A.

A. striukė pripažinta daiktiniu įrodymu byloje ir grÄ Å¾inta nuosprendžiu nukentėjusiajam E. L.. Teigia, kad tokiais veiksmais tyrimo institucijos ir teismas siekė bet kokia kaina apkaltinti ir nuteisti A. J., dirbtinai sukurti jo kaltę neva pagrindžiančius įrodymus ir nuosprendyje iÅ¡spręsti tariamų daiktinių įrodymų klausimÄ tokiu bÅ«du, lyg jie iÅ¡ tiesų bÅ«tų reikÅ¡mingi nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kinio patenkinimui. Mano, kad tokiais veiksmais buvo pažeistos BPK 20, 94 ir 108 straipsnių nuostatos ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojamos kaltinamojo teisės į teisingÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ . 2.13.

Apeliaciniame skunde gynėjas taip pažymi, kad nukentėjusiojo bei liudytojų, minėtų suimtų asmenų, parodymai apie neva A. J. sugadintÄ striukę, yra nepatikimi ir prieÅ¡taringi. Nurodo, kad nukentėjusiojo parodymų apie jo „iÅ¡tempimÄ â€œ (kurio metu galėjo bÅ«ti apiplėšyta striukė) iÅ¡ stalo teniso salės nepatvirtina, o prieÅ¡ingai, paneigia vaizdo įraÅ¡as ir jo apžiÅ«ros protokolas. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis nurodė, kad nepamena, kokiomis aplinkybėmis buvo sugadinta jo striukė, paaiÅ¡kino, kad buvo tempiamas iÅ¡ stalo teniso salės ir iÅ¡ kameros.

Atsakydamas į kaltinamojo gynėjo klausimus, nukentėjusysis E. L. pabrėžė, kad „tampymasis vyko lauke ir teniso salėje. Teniso salėje A. J. mane prisitraukė, norėjo trenkti į veidÄ bet ten buvo kameros, tada jis mane nusviedė į Å¡onÄ /.../. Prie kameros Nr. (duomenys neskelbtini) nu jo durų, jam jau įžengus į kamerÄ , A. J. mane iÅ¡tempė iÅ¡ kameros ir iÅ¡ karto tempėsi į koridorių“. Tuo tarpu apklaustas liudytojas suimtasis T. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad grįžtant iÅ¡ stalo teniso salės į kamerÄ pirmas įėjo D.

L., po to jis, o E. L. pasiliko koridoriuje, kitaip tariant, niekas pastarojo iÅ¡ kameros neiÅ¡tempė. AnalogiÅ¡kus parodymus davė ir pareigÅ«nai, tad Å¡ių įrodymų visuma vėlgi paneigia nukentėjusiojo E. L. parodymus apie jo interpretuojamas įvykio aplinkybes, tariamÄ striukės sugadinimÄ , A. J. veiksmus. 2.14. Gynėjo teigimu, byloje pakankamai kitų A. J. teisinančių įrodymų – liudytojų E. A., V. J., M. A., A. P. parodymai, A. J. bei E. A. tarnybiniai praneÅ¡imai apie su Tardymo izoliatoriuje nustatyta tvarka nesuderinamÄ paties nukentėjusiojo E. L. elgesį, (duomenys neskelbtini) izoliatoriaus 2018 m. sausio 25 d. drausmės komisijos posėdžio protokolas, drausminės nuobaudos E. L. paskyrimo faktas ir kiti įrodymai.

Å ie įrodymai, pasak gynėjo, sutinkamai su BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2-3 punktų reikalavimais, privalėjo bÅ«ti įvertinti ir aptarti nuosprendyje. Pirmosios instancijos teismas to nepadarė, Å¡io teismo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai yra esminiai, sukliudę teismui priimti teisingÄ nuosprendį ir nulėmę nepagrįstÄ A. J. patraukimÄ baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.

3. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis E. L. praÅ¡o pakeisti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendį ir nuteistojo A. J. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ papildomai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nuteistajam skirti griežtesnę bausmę ir pripažinti jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis tai, jog nuteistasis savo kaltės nepripažino, trukdė ikiteisminiam tyrimui. Be to, praÅ¡o jo pateiktÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiÅ¡kai. 3.1.

Apeliaciniame skunde nukentėjusysis nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai nuteistajam A. J. skyrė per Å¡velniÄ bausmę bei nepripažino jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, t. y. nuteistasis neigė padaręs nusikalstamÄ veikÄ , dėl jos neprisipažino, nepadėjo (trukdė) aiÅ¡kintis įvykio aplinkybes. 3.2. Mano, kad nuteistajam A. J. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 228 straipsnio 1 dalyje, turėjo bÅ«ti kvalifikuota kartu su BK 140 straipsnio 1 dalimi. Nukentėjusysis savo pozicijÄ dėl papildomos nusikalstamos veikos nuteistajam inkriminavimo grindžia tuo, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas bei nežymiai sutrikdyta sveikata.

Šį teiginį, anot nukentėjusiojo, patvirtina baudžiamoje byloje esantys: 2018 m. vasario 21 d. (duomenys neskelbtini) izoliatoriaus (duomenys neskelbtini) viršininkės gydytojos D. Š. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 69); 2018 m. sausio 19 d. (duomenys neskelbtini) izoliatoriaus bendrosios praktikos slaugytojos M. K. sužaloto asmens medicininės apžiūros pažyma Nr. 49/10-12 (1 t., b. l. 59). Teigia, kad baudžiamojoje byloje esanti specialisto išvada, kurioje jam nustatytas kairiojo skruosto patinimas ir paraudimas sužalojimu nevertinamas, yra nepagrįsta, kadangi jo specialistas neapžiūrėjo.

Atkreipia aukÅ¡tesnės instancijos teismo dėmesį, kad minėtoje specialisto iÅ¡vadoje nebuvo užfiksuoti ir kiti nukentėjusiojo padaryti sužalojimai: pamėlynavusi ausis, guzai galvoje, buvo „užgulusi ausis“, kuria apie mėnesį laiko jis nieko negirdėjo bei jam skaudėjo paakį. 3.3.Nukentėjusysis apeliaciniu skundu nesutinka su jam apylinkės teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu, nes įvertinus jo patirtus iÅ¡gyvenimus, jis yra per mažas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimÄ dėl neturtinės žalos dydžio neatsižvelgė į tai, jog jis patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, kuriuos jautė ilgÄ laikÄ , dėl patirtų sužalojimų kontaktuodamas su pareigÅ«nais, jautė baimę, įtampÄ , emocinę depresijÄ , nebepasitiki pareigÅ«nais.

Mano, kad jo atžvilgiu jam buvo daromas poveikis, naudojama psichologinė prievarta. Nurodo, kad jis nepagrįstai buvo perkeliamas į kitas kameras. Nuteistasis A. J. ir toliau iÅ¡ jo „tyčiojosi“, žemino nukentėjusiojo orumÄ , tyčia užkliudė pečiu, nevedė į užimtumo užsiėmimus, tai jam sukėlė „daug emocinių iÅ¡gyvenimų“. Apygardos teismÄ praÅ¡o jo civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalų atlyginimo tenkinti visiÅ¡kai.

4. Atsiliepimu į nuteistojo A. J. gynėjo Sauliaus Juzukonio apeliacinį skundÄ nukentėjusysis E. L. praÅ¡o nuteistojo gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio skundÄ atmesti. 4.1. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visÄ baudžiamojoje byloje surinktÄ medžiagÄ , teisingai nustatė faktines įvykio aplinkybes. Teigia, kad A. J. parodymus paneigia byloje apklaustų liudytojų bei nukentėjusiojo parodymai. Pažymi, kad A. J. parodymų byloje nepatvirtina nei vienas byloje apklaustas liudytojas, juolab pareigÅ«nų parodymai prieÅ¡tarauja A.

J. parodymams. Be to, pareigÅ«nų parodymai patvirtina, kad A. J. jį sumušė. Akcentuoja, kad A. J. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė padėti iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes. Mano, kad A. J. pagrįstai pažeidė jam keliamus įstatymo reikalavimus. PareigÅ«nai nesiaiÅ¡kino įvykio aplinkybių, „slėpė padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ â€œ bei „stengėsi padėti A. J. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės“. Atkreipia aukÅ¡tesnės instancijos teismo dėmesį į tai, kad byloje esanti specialisto iÅ¡vada Nr., (duomenys neskelbtini) pateikta jo neapžiÅ«rėjus, pateiktos specialisto iÅ¡vados neatitinka tikrovės. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) izoliatoriaus (duomenys neskelbtini) tarnybos virÅ¡ininkės gydytojos D.

Å . pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad jam buvo padaryti sužalojimai. MinėtÄ sužalojimo faktÄ patvirtina ir slaugytojos M. K. pažyma, jos parodymai. Pažymi, kad be jam nustatytų sužalojimų, kurių, piktybiÅ¡kai neleido fiksuoti pareigÅ«nas V. J., jam buvo pamėlusi ausis, „guzuota galva“. 4.2. Nukentėjusiojo teigimu, jam (nukentėjusiajam) buvo daromas poveikis jį perkeliant į kitas kameras. A. J. ir toliau dirbo įstaigoje savo darbÄ , kas anot nukentėjusiojo įrodo, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas Å¡aliÅ¡kai.

Dėl baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įrašo nurodo, kad jis yra „sumontuotas“. Minėtame vaizdo įraše matyti, kad nukentėjusysis sporto salėje buvo „tampomas“ pareigūnų A. J. ir E. A.. Nurodo, kad pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyto pažeidimo jis nepadarė ir buvo nepagrįstai už tai nubaustas. III. Apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų nustatytos bylos aplinkybės 5. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nuosprendžiu Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – A.

J. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių. Nukentėjusiojo E. L. civilinis ieÅ¡kinys dėl 150 Eur turtinės ir 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs A. J. baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, neįvertino jų visumos, tarpusavio sÄ sajų, taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ dėl A.

J. kaltės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje apsiribojo tik byloje esančių duomenų išvardijimu, tačiau nenurodė, kurie byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina A. J. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir įrodo jo veiksmuose esant nusikalstamos veikos sudėtį, neargumentavo, kodėl nukentėjusiojo E. L. ir liudytojų D. L., A. L., T. K. ir M. Ž. parodymus laiko patikimais ir jais grindžia nuosprendį, o A. J. ir E. A. parodymais nesiremia.

Å ie BPK pažeidimai sutrukdė pirmosios instancijos teismui priimti teisingÄ procesinį sprendimÄ .

6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 17 d. nutartimi panaikino Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 2 d. nuosprendį ir bylÄ perdavė iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, iÅ¡nagrinėjęs prokuroro kasacinį skundÄ , konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados dėl to, kad jokie sužalojimai nukentėjusiajam jo nurodomo įvykio metu nebuvo padaryti; dėl to, kad nukentėjusiojo E. L. skruosto patinimas ir paraudimas nustatyti nuo įvykio praėjus dviem valandoms; dėl to, kad A.

J., vesdamas E. L. į režiminį kabinetÄ , užtruko 15–30 sekundžių, padarytos neįvertinus kiekvieno įrodymo atskirai ir įrodymų visumos, nepaÅ¡alinus prieÅ¡taravimų tarp jų. Pažymėjo, kad tai, jog nėra tiesioginių įvykio liudytojų, nėra iÅ¡skirtinė situacija nagrinėjant baudžiamÄ sias bylas ir neatleidžia teismo nuo pareigos iÅ¡naudoti visas reikalingas įrodinėjimo priemones, kad bÅ«tų padarytos pagrįstos iÅ¡vados dėl baudžiamajam įstatymui taikyti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių.

7. Teismo posėdyje nuteistasis A. J. ir jo gynėjas advokatas S. Juzukonis prašė jų apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti, nukentėjusysis E. L. savo apeliacinio skundo atsisakė, o dėl nuteistojo A. J. gynėjo skundo palieka spręsti teismui. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Nuteistojo A. J. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio apeliacinis skundas tenkintinas, nukentėjusiojo E. L. apeliacinis skundas paliktinas nenagrinėtu ir teismo procesas nutrauktinas 8.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ dėl pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio, bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. J. gynėjas advokatas S. Juzukonis praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendį ir jo ginamÄ jį iÅ¡teisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nevisapusiÅ¡kai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepagrindė apkaltinamojo nuosprendžio iÅ¡vadų, ir, padarydamas esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, bylos faktines aplinkybes nustatė neteisingai (klaidingai), ko pasėkoje netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nepagristai A. J. pripažino kaltu padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ .

9. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tiriamos visos bylos aplinkybės, paÅ¡alinami prieÅ¡taravimai ir abejonės, iÅ¡aiÅ¡kinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamÄ jį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis). BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties apraÅ¡omosios dalies turiniui.

Apeliacinės instancijos teismas nutarties apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ . Å ios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

10. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ naujo įvertinęs visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, atlikęs įrodymų tyrimÄ , neturi pagrindo daryti neabejotinos iÅ¡vados, kad 2018-01-19 laikotarpiu nuo 13.30 val. iki 14.00 val. (duomenys neskelbtini) izoliatoriaus režiminio gyvenamojo korpuso antrojo aukÅ¡to laiptinės aikÅ¡telėje, neturėdamas teisėto pagrindo, t. y., suimtajam E. L. neatlikus jokių veiksmų, dėl kurių bÅ«tų iÅ¡kilęs reikalingumas naudoti suimtojo atžvilgiu fizinę prievartÄ , suimtojo E. L. atžvilgiu panaudojo fizinę prievartÄ , t. y. pastatęs suimtÄ jį E. L. prie sienos, smogė Å¡iam deÅ¡ine ranka vienÄ kartÄ Ä¯ kairę akį, vienÄ kartÄ Ä¯ kairę ausį bei į kairįjį smilkinį, po to, suimtajam E. L. suklupus ir užsidengus galvÄ rankomis, smogė suimtajam E. L. abiem rankomis apie penkis kartus į galvÄ , taip sukeldamas suimtajam E. L. fizinį skausmÄ , ir tokiu bÅ«du diskreditavo pataisos pareigÅ«no vardÄ , sumenkino bausmių vykdymo sistemos prestiÅ¾Ä , taip padarydamas didelę žalÄ valstybei.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog A. J. antrojo aukÅ¡to laiptinės aikÅ¡telėje smurtavo nukentėjusiojo E. L. atžvilgiu ir sukėlė jam fizinį skausmÄ .

11. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. J. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 228 straipsnio 1 dalyje, rėmėsi paties nukentėjusiojo E. L., liudytojų D. L., A. L., T. K. ir M. Ž. parodymais, taip pat liudytojų V. J. ir M. K. parodymais, kurie 2019 m. sausio 19 d. matė nukentėjusįjį su sužalojimo žymėmis veide bei V. J. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytomis aplinkybėmis, o nuteistojo A. J. parodymus laikė jo pasirinkta gynybine pozicija. IÅ¡analizavęs Å¡iuos įrodymus pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad netikėti nukentėjusiojo E. L. parodymais abejoti nėra pagrindo, todėl jais vadovavosi priimdamas A. J. atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį.

12. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija abejoja, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, jog bÅ«tent nuteistojo A. J. veiksmais buvo sužalotas nukentėjusysis E. L.. Kaip jau minėta, padarydamas iÅ¡vadÄ dėl A. J. kaltės, pirmosios instancijos teismas rėmėsi nukentėjusiojo E. L. parodymais, kuriuos patvirtino liudytojai D. L., M. Ž., T. K. ir A. L., kurie nurodė matę, kai po to, kai E. L. buvo iÅ¡vestas pareigÅ«no A. J., jis į kamerÄ grįžo su sužalojimo žymėmis ir jiems E. L. sakė, kad buvo sumuÅ¡tas pareigÅ«no. Tačiau iÅ¡analizavus nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymus matyti, kad jų parodymuose yra prieÅ¡taravimų, jų parodymai apie tas pačias aplinkybes nesutampa, neatitinka kitų byloje esančių duomenų, o tai leidžia abejoti Å¡ių asmenų parodymų patikimumu ir jų teisingumu.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nors teismas ir išdėstė nukentėjusiojo E. L. ir liudytojų D. L., M. Ž., T. K. ir A. L. parodymus, tačiau jų neanalizavo, nesugretino tarpusavyje ir su byloje esančiais kitais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, tarp jų ir su byloje esančia specialisto išvada, liudytojų V. J. ir M. K. parodymais. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir neanalizavo liudytojo E. A. parodymų, kuris matė kaip A. J. išsiveda nukentėjusįjį E. L.

į režiminį kabinetÄ ir dėl kokių priežasčių, matė juos sugrįžtančius. Skundžiamame nuosprendyje nepasisakyta ir dėl kitų teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų M. A. ir A. P. nurodytų aplinkybių, neaptartas laikas, kurį užtruko A. J. vesdamas E. L. į režiminį kabinetÄ bei galimybę nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoti smurtÄ , kaip tvirtino nukentėjusysis E. L. jam suduodant ne vienÄ smÅ«gį, po ko jis suklupo ir po to jo atžvilgiu buvo dar suduoti smÅ«giai.

13. Tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, nukentėjusysis E. L. nurodė, kad vedant juos į kamerÄ , t. y. įėjus į kamerÄ pirmiems dviem suimtiesiems, jis įeidamas į kamerÄ prieÅ¡ uždarant duris paprašė pasakyti pareigÅ«nÄ savo pavardę. Tuomet A. J. paklausė jo pavardės, jis pasakė, kad jo pavardė LaÅ¡as, dar A. J. pasižiÅ«rėjo į korteles, kurios yra ant durų, ir vėl jį iÅ¡sitempė iÅ¡ kameros, nusivedė į laiptinę.

Kartu ėjo ir kitas pareigÅ«nas E. A.. Ä® režiminį kabinetÄ jo nevedė ir niekas nesakė, kad ves. A. J. nusivedė jį į laiptinę, pastatė prie sienos, pasakė: „kÄ mandras, gaidžiuk“. Tuo metu jau buvo iÅ¡sigandęs, nes vedamas jau suprato, kad prieÅ¡ jį gali bÅ«ti smurtaujama. A. J. jam smogė į veidÄ , pataikė į akį, antras smÅ«gis buvo į ausį, trečias į smilkinį, po to suklupo, užsidengė veidÄ , tuomet buvo smÅ«giai į virÅ¡ugalvį, iÅ¡ viso jam buvo suduoti aÅ¡tuoni ar devyni smÅ«giai.

Po to jį E. A. pakėlė ir parvedė į kamerÄ , o A. J. nuėjo į korpuso kairę pusę. Viskas truko labai trumpai apie dvi ar tris minutes.

14. Tuo tarpu nuteistasis A. J. viso proceso metu tvirtino, kad jokio smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį nenaudojo, jam jokių sužalojimų nepadarė. PaaiÅ¡kino, kad vedant į kamerÄ suimtasis E. L. pradėjo koneveikti tiek jį, tiek kitÄ pareigÅ«nÄ E. A., kurį sutiko vedant suimtuosius ir kuris ėjo kartu su jais iki salės ir atgal, grasino susidoroti fiziÅ¡kai, sudaužyti galvÄ . Parvedus prie kameros, suimtasis E. L. pradėjo elgtis dar agresyviau, grasino susidoroti laisvėje, tada nutarė suimtÄ jį E. L. nuvesti į režimo kabinetÄ , o kitus suimtuosius uždarė į kamerÄ .

Vesti į režimo kabinetÄ pokalbiui agresyvius suimtuosius tardymo izoliatoriuje yra įprasta tvarka. Režimo kabinetas yra pirmajame aukÅ¡te, o kamera Nr. (duomenys neskelbtini) yra antrajame aukÅ¡te. Vedė laiptais, užtruko labai trumpai. Realiai galima nueiti per minutę. Yra dvejos rakinamos durys, einant jas reikia atrakinti ir užrakinti. Nuvedus į režimo kabinetÄ , ten nieko nerado, tuomet suimtÄ jį parvedė atgal į kamerÄ . Vedant į režimo kabinetÄ ir atgal suimtasis E. L. jau elgėsi ramiai, nebeÅ¡Å«kavo.

SuimtÄ jį uždaręs į kamerÄ , iÅ¡ karto nuėjo.

15. Taigi nagrinėjamu atveju yra labai prieÅ¡taringi duomenys apie vienÄ ir tÄ pačiÄ aplinkybę (nukentėjusysis teigia, jog nuteistasis jį sumušė, o nuteistasis tai neigia). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad esant situacijai, kai apie nagrinėjamÄ Ä¯vykį iÅ¡ skirtingų asmenų gaunama prieÅ¡taringa informacija, bÅ«tina įvertinti, kurių asmenų parodymai yra patikimi ir objektyvÅ«s, todėl privaloma atidžiai vertini visus byloje iÅ¡tirtus įrodymus: juos analizuoti kompleksiÅ¡kai, lyginant jų turinį tarpusavyje, iÅ¡siaiÅ¡kinant ir paÅ¡alinant iÅ¡kylančius prieÅ¡taravimus, taip pat juos lyginant su kitais turimais bylos įrodymais. 16.

Nors nukentėjusysis E. L. tvirtino, kad E. A. buvo Å¡alia ir matė kaip A. J. jį mušė, jog kai buvo suklupęs, E. A. jį pakėlė ir parvedė į kamerÄ , tačiau Å¡ias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes liudytojas E. A. apklausiamas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, paneigė. Liudytojas E. A. nuosekliai tvirtino, kad A. J. E. L. nuvedė į režiminį kambarį ir netrukus jie grįžo. Pas E. L. sužalojimų jokių nepastebėjo, jis neÅ¡lubavo, rÅ«bai nebuvo suplėšyti.

Kaip išėjo, taip ir grįžo. Kai A. J. parvedė E. L. į kamerÄ , jis tuo metu buvo antrame aukÅ¡te, 4-5 metrai nuo jų. Taigi prieÅ¡ingai nei tvirtino nukentėjusysis E. L., E. A. jo nurodytų aplinkybių nepatvirtino ne tik dėl patirtų sužalojimų, bet ir iÅ¡ esmės patvirtino nuteistojo A. J. nurodytÄ versijÄ , kad jis vedė E. L. į režiminį kabinetÄ , ten nieko neradęs suimtÄ jį parvedė atgal į kamerÄ , užtruko labai trumpai.

17. Tai, jog po to, kai E. L. buvo iÅ¡vestas pareigÅ«no A. J., nukentėjusysis E. L. į kamerÄ grįžo su sužalojimo žymėmis, sakė, kad buvo sumuÅ¡tas pareigÅ«no, tvirtino liudytojai D. L., M. Ž., T. K. ir A. L.. Tačiau analizuojant tiek nukentėjusiojo, tiek ir minėtų liudytojų parodymus, juos gretinant tarpusavyje, matyti, kad dėl kai kurių aplinkybių jų parodymai skiriasi, nors kaip tvirtino tiek nukentėjusysis, tiek ir liudytojai, grįžęs į kamerÄ E. L. jiems pasakojo apie pareigÅ«no jo atžvilgiu panaudotÄ smurtÄ .

Be to, liudytojų parodymai neatitinka ir paties nukentėjusiojo E. L. nurodytų aplinkybių. Nukentėjusysis E. L. nurodė, kad kai jį mušė A. J., E. A. stovėjo Å¡alia, dar kai buvo suklupęs, E. A. jį pakėlė ir parvedė į kamerÄ . Å ias nukentėjusiojo aplinkybes iÅ¡ dalies patvirtino tik liudytojas T. K., kuris apklaustas teisme parodė, kad laiptinėje jį mušė dviese, o tuo tarpu liudytojas M. Ž. nurodė, jog E. L. sakė, kad pareigÅ«nas jį nusivedė į koridorių ant laiptų ir kelis kartus jam smÅ«giavo.

Jis matė tik vienÄ pareigÅ«nÄ , kuris suimtuosius iÅ¡sivedė ir kuris juos parvedė. Liudytojai D. L. ir A. L. taip pat nurodė tik vienÄ pareigÅ«nÄ , kuris E. L. teigimu jį sumušė. Taip pat analizuojant nukentėjusiojo E. L. ir liudytojų parodymus matyti, kad jie nesutampa ir dėl E. L. suduotų smÅ«gių bei patirtų sužalojimų. Nukentėjusysis E. L. parodė, kad pirmas smÅ«gis papuolė į akį, antras į ausį, trečias į smilkinį, jis suklupo, užsidengė veidÄ ir tada dar buvo tiesioginiai smÅ«giai į galvos viršų.

Dėl patirto smurto jam buvo kairė akis užtinusi ir ties smilkiniu raudona, ausis raudona, galvoje buvo guzai. Nors visi liudytojai tvirtino matę, kad E. L. buvo sumuÅ¡ta kairioji akis, matėsi kraujosruva, patinimas, jog nukentėjusysis jiems pasakojo kaip buvo sumuÅ¡tas pareigÅ«no, tačiau tik liudytojas M. Ž. nurodė, kad E. L. buvo susiėmęs už ausies bei sakė, jog negirdi. O liudytojas T. K. nurodė dar ir tokias aplinkybes, kad E. L. sakė, jog jam trenkė į akį ir kažkur į pilvÄ , nors smÅ«gio į pilvÄ pats nukentėjusysis nenurodė nei vienoje apklausoje.

Pažymėtina ir tai, kad nei vienas iš minėtų liudytojų nematė E. L. sumušimo fakto, nematė ir kur bei kokiomis aplinkybėmis nukentėjusiajam atsirado veido patinimas ir paraudimas, jog aplinkybes, kurias jie nurodė duodami parodymus, jiems papasakojo pats nukentėjusysis. Šios aplinkybės tik patvirtina tai, kad liudytojų parodymai nėra tikslūs, nesutampa tarpusavyje, be to jie nesutampa ir su paties nukentėjusiojo E. L. parodymais, todėl remtis jais kaip patikimais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

18. Nors nukentėjusysis E. L. ir minėti liudytojai tvirtino, kad akivaizdžiai matėsi, jog sumuÅ¡ta E. L. kairioji akis, matėsi kraujosruva, patinimas, tačiau kaip matyti iÅ¡ V. J. 2018-01-19 tarnybinio praneÅ¡imo (1 t., b. l. 58), (duomenys neskelbtini) izoliatoriaus 2018-01-19 sužaloto asmens medicininės apžiÅ«ros pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam E. L. buvo tik paraudęs ir patinęs kairysis skruostas. Minėtuose dokumentuose apie E. L. sužalotÄ akį, akivaizdžiai matomÄ kraujosruvÄ , o taip pat ir apie ausies sužalojimus, ar kitus E. L. nurodytus jo patirtus sužalojimus, nėra užfiksuota.

Apklaustas pirmosios instancijos teisme liudytojas V. J. patvirtino, kad atidaręs (duomenys neskelbtini) kameros duris pamatė suimtÄ jį su paraudimu ant skruosto, bei Å¡is prašė jį nuvesti pas medikus. Liudytoja M. K. duodama parodymus teisiamojo posėdžio patvirtino, kad buvo atvestas E. L., buvo užfiksuotas paraudęs kairės pusės skruostas, buvo patinimas. Šį sužalojimÄ užfiksavo pažymoje. Kiek prisimena, jog buvo nustatytas tik tas vienas sužalojimas, ausis sužalota nebuvo. Liudytoja taip pat patvirtino, kad nukentėjusįjį E. L. ji apžiÅ«rėjo tinkamai.

19. Nukentėjusiojo E. L. sumušimo ar sužalojimo fakto nepatvirtina ir Valstybinės teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose E. L. kūno sužalojimų, susijusių su užduotyje nurodyta 2018 m. sausio 19 d. data, nėra. Paminėtas kairysis skruosto patinimas ir paraudimas sužalojimu nevertinamas (1 t., b. l. 104-105).

20. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas E. B. paaiÅ¡kino, jog Å¡ioje byloje pagal medicinos dokumentų duomenis pateikė specialisto iÅ¡vadÄ , kad sužalojimų nėra užfiksuota, kairės pusės skruosto patinimas ir paraudimas kaip sužalojimas nevertinamas. Dėl to, nuo kokių veiksmų ir kokiu bÅ«du gali atsirasti veide paraudimas ir patinimas, – yra fiksuoti tokie įraÅ¡ai, kad patinęs ir paraudęs kairysis skruostas. Ekspertas taip pat pažymėjo, jog iÅ¡vadoje paminėtas patinimas ir paraudimas kaip sužalojimas nevertinamas, nes patinimas ar paraudimas gali bÅ«ti visiÅ¡kai netrauminės kilmės. Pats patinimas ar paraudimas, jeigu jis buvo, gali atsirasti dėl kažkokių uždegiminių procesų.

Taip pat paaiÅ¡kino, jog patrynus skruostÄ pačiam ranka atsiranda pavirÅ¡inė hiperemija, atsiranda paraudimas. Tokį dalykÄ galima iÅ¡provokuoti, todėl tokie dalykai kaip patinimas, paraudimas nėra sužalojimai. Jis gali atsirasti ir kažkam sudavus smÅ«gį, gali patinti ir parausti ta vieta, pirmomis valandomis po įvykio, bet, nežinodami kitų aplinkybių, vien paraudimÄ ir patinimÄ , jeigu ir matytų juos savo akimis, negalėtų vertinti kaip sužalojimo, nes, kaip minėjo, yra daug kitų faktorių, kurie gali iÅ¡provokuoti patinimÄ ir paraudimÄ .

Ekspertas nurodė ir tai, kad jeigu smÅ«giai buvo suduoti nedidele jėga, jokių požymių gali nelikti, tarkim gali bÅ«ti paraudimas, o sekančiÄ dienÄ iÅ¡nyks ir jokių požymių nesimatys. Jeigu smÅ«giai suduoti didesne jėga, pirmÄ dienÄ po smÅ«gių sudavimo matysis paraudimas, patinimas, o antrÄ dienÄ â€“ pradės ryÅ¡kėti kraujosruva, vadinama hematoma. Kiekviena hematoma visada atsiranda dėl bukos traumos, aÅ¡triu daiktu sužeidus, bÅ«tų žaizda. Jeigu buvo trauminis poveikis, jis iÅ¡ryÅ¡kėja ir atsiranda kraujosruva.

21. Taigi, remiantis Valstybinės teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) ir eksperto E. B. apeliacinės instancijos teisme pateiktais paaiÅ¡kinimais konstatuotina, kad E. L. objektyviai buvo nustatytas tik kairės pusės skruosto patinimas ir paraudimas, kuris kaip sužalojimas nevertinamas, jog yra daug kitų faktorių, kurie gali iÅ¡provokuoti patinimÄ ir paraudimÄ , tarp jų ir paties asmens veiksmai – asmeniui pačiam ranka patrynus skruostÄ .

22. Nukentėjusysis E. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiamas teisme tvirtino, kad A. J. suduoti smÅ«giai jam į veidÄ , pataikant į akį, antras smÅ«gis buvo į ausį, trečias į smilkinį, jam suklupus, buvo smÅ«giai į virÅ¡ugalvį, buvo pakankamai stiprÅ«s. Vertinant nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes ir eksperto pateiktÄ paaiÅ¡kinimÄ , kad tokiu atveju kai smÅ«giai suduodami didele jėga pirmÄ dienÄ matosi paraudimas, patinimas, o antrÄ dienÄ pradeda ryÅ¡kėti kraujosruvos, kurios neiÅ¡nyksta keletÄ dienų, tai 2018 m. sausio 22 d.

E. L. apžiÅ«ros pas gydytojÄ metu sužalojimai veide, ausyje ar galvoje turėjo iÅ¡ryÅ¡kėti. Nors (duomenys neskelbtini) tarnybos virÅ¡ininkė D. Å . 2018 m. vasario 21 d. pažymoje nurodė, kad gydytojas A. Č. 2018 m. sausio 22 d. medicininiame įraÅ¡e nukentėjusiajam E. L. nustatė kairiojo paakio hematomÄ , tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytoju gydytojas A. Č. Å¡ias aplinkybes paneigė. Liudytojas A. Č. nurodė, kad 2018 m. sausio 22 d. ligos istorijoje (1 t. 69 b. l.) jo ranka darytame įraÅ¡e paraÅ¡yta: vargina galvos skausmai, objektyviai apžiÅ«rint temperatÅ«ra normali, AKS – arterinis kraujo spaudimas – 100/60, kairės rankos paraudimas, asmuo sÄ moningas, ramus, orientuotas, meninginių simptomų nestebima.

Diagnozė – R51, LK kodas, tai yra galvos skausmai, paskirtas prieÅ¡uždegiminis vaistas nuo tokių simptomų – analginas. Antroje eilutėje paraÅ¡yta kairės rankos hematoma. Liudytojas patvirtino, kad apžiÅ«rint asmenį 22 dienÄ , veide sužalojimų nesimatė, jeigu apžiÅ«ros metu bÅ«tų matęs veide kažkokius nubrozdinimus, hematomas, tai bÅ«tų jas aprašęs. Dėl 2018-02-21 pažymos, kuriÄ pasirašė D. Å ., liudytojas paaiÅ¡kino, kad virÅ¡ininkė to žmogaus nematė, nes ji ir neprivalo jo apžiÅ«rėti, gali bÅ«ti, kad tÄ dienÄ jį pavadavo, todėl ji ir iÅ¡rašė tÄ pažymÄ remdamasi jo medicinine dokumentacija.

Liudytojo teigimu, D. Å . neįskaitė jo raÅ¡to, kurioje vietoje ta hematoma. Liudytojas patvirtino, kad savo raÅ¡tÄ jis perskaitė teisingai.

23. Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja D. Å . paaiÅ¡kino, kad ji pasirašė 2018-02-21 pažymÄ paciento neapžiÅ«rėjusi. PažymÄ surašė taip, kaip suprato ir kaip perskaitė gydytojo raÅ¡tÄ . Liudytoja patvirtino, kad gydytojo raÅ¡tas buvo sunkiai perskaitomas, todėl galėjo neteisingai jį perskaityti ir neteisingai nurodyti pažymoje apie hematomÄ kairiajame skruoste.

24. Todėl vertinant gydytojo A. Č. nurodytas aplinkybes ir D. Å . paaiÅ¡kinimus, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad D. Å . netinkamai perskaičiusi gydytojo A. Č. 2018 m. sausio 22 d. įraÅ¡Ä , 2018-02-21 pažymoje nurodė neteisingai E. L. nustatytÄ diagnozę. Todėl D. Å . pasiraÅ¡yta pažyma, kurioje nurodoma, kad E. L. nustatyta hematoma kairiajame skruoste, negali bÅ«ti laikoma tinkamu įrodymu patvirtinančiu A. J. kaltę. Kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų nukentėjusiojo E. L. nurodytas aplinkybes, kad dėl intensyvių A. J. smurtinių veiksmų jis patyrė sužalojimus veide, ausyje, galvoje, byloje nėra.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek eksperto paaiškinimus, tiek ir liudytojų V. J., A. P. ir M. A. parodymus, jog tokių atvejų, kad asmenys, laikomi (duomenys neskelbtini) izoliatoriuje, siekiant išvengti kažkokios drausminės atsakomybės, save žalojasi įvairiais būdais ir po to apkaltina pareigūnus smurto panaudojimu, neatmeta tokios galimybės, jog paraudimas ir patinimas kairiajame skruoste galėjo atsirasti ir dėl paties nukentėjusiojo E. L. veiksmų. Kaip nurodė teisme apklaustas liudytojas T.

K., jog nukentėjusysis E. L. buvo supykęs, kai pareigÅ«nas A. J. pradėjo jį tampyti. Tai, jog E. L. rodė nepasitenkinimÄ dėl to, kad A. J. nutraukė užimtumÄ , grasino, elgėsi įžūliai, nurodė ir liudytojas E. A. bei nuteistasis A. J., kuris ir nusprendė E. L. vesti į režiminį kabinetÄ pokalbiui. Å ios aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad nukentėjusysis E. L. susidariusiÄ situacijÄ galėjo įvertinti neadekvačiai ir siekdamas apkaltinti pareigÅ«nÄ save žalojosi. Tai, kad nukentėjusysis turi polinkį save žaloti neadekvačiai vertindamas susidariusiÄ situacijÄ , patvirtina (duomenys neskelbtini) izoliatoriaus psichologinės tarnybos suimtojo E. L. charakteristikoje 2018-02-08 Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti duomenys.

Charakteristikoje nurodoma, kad E. L. bÅ«dingi sunkumai adekvačiai spręsti problemines situacijas, stebima kritiÅ¡kumo savo elgesiui stoka, polinkis save žaloti. Minėtame dokumente taip pat nurodyta, jog vertinimo metu E. L. nurodė, kad anksčiau ne kartÄ save žalojo, bandė nusižudyti. Pakartotinio vertinimo metu dėl savižudybės ir autoagresyvaus elgesio rizikos E. L. tvirtino, kad jam bÅ«dingas suicidinis elgesys, nebuvo tikras ar nesižalos ateityje. Apklausiamas teisme nukentėjusysis E. L. Å¡ių aplinkybių, kad turi polinkį save žalotis, nepaneigė.

26. Neįtikima nurodyta nukentėjusiojo E. L. versija, kad per tokį trumpÄ laikÄ A. J. laiptinėje vesdamas jį į režiminį kabinetÄ , turėjo galimybę atlikti gana intensyvius smurtinius veiksmus. Juo labiau, kad kaip nurodė teisme apklaustas tiek pats nuteistasis A. J., tiek ir liudytojai E. A., M. A., A. P., jog nukentėjusysis E. L. kalėjo antrame aukÅ¡te, o režiminis kabinetas yra pirmame aukÅ¡te, suimtieji vedami pagrindinės laiptinės laiptais, kur akivaizdu, kad yra pakankamai intensyvus judėjimas, nes ten vaikÅ¡to ir kiti pareigÅ«nai, taip pat vedami suimtieji.

Be to, kaip nurodė nuteistasis A. J., kad nuo kameros Nr. (duomenys neskelbtini) iki režiminio kambario atstumas gali bÅ«ti apie 30 metrų, realiai ateiti ir nueiti galima per minutę. Nuvedus E. L. į režiminį kabinetÄ , ten nieko nebuvo, todėl suimtÄ jį parvedė atgal į kamerÄ . Liudytojas E. A. patvirtino, kad A. J. nukentėjusįjį E. L. nuvedė greitu žingsniu į režiminį kambarį ir tuoj pat grįžo. E. L. nuvedimo laikÄ nustatė maždaug, jog tai truko apie pusę minutės, daugiausiai - minutę.

Režiminis kambarys jam yra žinomas, jis yra pirmame aukÅ¡te. Nuo jo iki (duomenys neskelbtini) kameros nueiti ir grįžti toks laikas adekvatus. Ten tik keli laiptai. Per vienÄ aukÅ¡tÄ nusileisti į apačiÄ ir durys už kokių 4 metrų. Liudytojas M. A. taip pat patvirtino, jog nuo (duomenys neskelbtini) kameros iki režiminio kabineto ateiti gali užtrukti iki minutės. Tiek liudytojas M. A., tiek ir liudytojas A. P. patvirtino, kad darbo metu režiminiame kabinete gali nieko nebÅ«ti, jeigu nėra pareigÅ«nų, tai durys rakinamos.

Taigi Å¡ios aplinkybės iÅ¡ esmės patvirtina A. J. nurodytas aplinkybes, kad nuvedus E. L. į režiminį kabinetÄ , jame pareigÅ«nų nebuvo, durys buvo užrakintos, todėl nukentėjusįjį jis parvedė į kamerÄ . Kaip tvirtino liudytojas A. A., kurio parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, nes juos patvirtino ir liudytojai M. A. ir A. P., kad A. J. nukentėjusįjį E. L. nuvedė greitu žingsniu į režiminį kambarį ir tuoj pat grįžo, užtruko apie pusę minutės, minutę.

Ä®vertinus aptartus įrodymus, kyla pagrįstų abejonių, kad per tokį trumpÄ laikÄ (pusė minutės, bet ne ilgiau nei per minutę) A. J. galėjo taip aktyviai smurtauti, suduoti ne vienÄ smÅ«gį stovinčiam nukentėjusiajam E. L., po to jam suklupus dar suduoti smÅ«gius, po to jį pakelti ir parvesti į kamerÄ .

27. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su gynėjo apeliacinio skundo argumentais, kad nuteistasis A. J. nėra atsakingas už tai, kad pats tyrimas ir tyrimui reikÅ¡minga informacija buvo fiksuota netinkamai ir tai negali bÅ«ti vienas iÅ¡ aplinkybių leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ dėl A. J. kaltės padarius jam inkriminuojamÄ veikÄ .

28. Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi visus byloje esančius įrodymus, atlikusi įrodymų tyrimÄ , ir atlikusi visus įmanomus BPK numatytus veiksmus, konstatuoja, kad nepavyko byloje paÅ¡alinti kilusių abejonių dėl E. L. tariamo sužalojimo. Anksčiau aptartų įrodymų visuma neduoda pagrindo daryti neabejotinos iÅ¡vados, kad A. J. vesdamas E. L. į režiminį kabinetÄ , antro aukÅ¡to laiptinės aikÅ¡telėje pastatęs suimtÄ jį E. L. prie sienos, smogė Å¡iam deÅ¡ine ranka vienÄ kartÄ Ä¯ kairę akį, vienÄ kartÄ Ä¯ kairę ausį bei į kairįjį smilkinį, po to, suimtajam E. L. suklupus ir užsidengus galvÄ rankomis, smogė suimtajam E. L. abiem rankomis apie penkis kartus į galvÄ , taip sukeldamas jam fizinį skausmÄ .

29. Pažymėtina, kad BPK 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai.

Taigi, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, tai yra nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018 ir kt.).

Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiÅ¡kindamas Konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (pvz., 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieÅ¡ AustrijÄ , peticijos Nr. 33501/96).

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, remdamasi anksčiau išdėstytais motyvais dėl bylos duomenų rinkimo, vertinimo ir panaudojimo, mano, kad, išnaudojus visas procesines galimybes, nebuvo surinkta pakankamai kaltinančių įrodymų, kad būtų paneigta A. J. nekaltumo prezumpcija ir jis būtų pripažintas kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos.

30. Apibendrindama anksčiau pateiktus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio nuostatas, tai yra neiÅ¡tyręs ir neįvertinęs visų faktinių bylos aplinkybių, nepagrindęs, kodėl remiasi vien tik nukentėjusiojo E. L. parodymais ir jo parodymus tik iÅ¡ dalies patvirtinančių liudytojų D. L., M. Ž., T. K. bei ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. L. parodymais ir atmeta kitus įrodymus, patvirtinančius reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, nepaÅ¡alinęs byloje esančių prieÅ¡taravimų ir vadovaudamasis prielaidomis, priėmė nepagrįstÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį A.

J. atžvilgiu. Dėl byloje esančių abejonių ir nesant galimybės šių abejonių pašalinti, šis nusikaltimas A. J. negali būti inkriminuotas, nesant jo veiksmuose BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra surinkta neabejotinų įrodymų, kad A.

J. smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam E. L. fizinį skausmÄ , teisėjų kolegija dėl kitų A. J. inkriminuotų veiksmų, t. y. dėl piktnaudžiavimo tarnyba, didelės žalos valstybei padarymo, plačiau nepasisako. Kitų klausimų iÅ¡sprendimas 31. Kadangi A. J. Å¡iuo nuosprendžiu yra iÅ¡teisinamas jam nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nukentėjusiojo E. L. civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtu.

32. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. 5 kompaktinės plokštelės su vaizdo ir garso įrašais, paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

33. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio 2018 m. spalio 23 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Imuniteto skyriaus vyriausiosios specialistės nutarimo, kad nukentėjusiajam E. L. buvo grÄ Å¾inta striukė (2 t., b. l. 30–31). Liudytojas A. A. savo parodymais patvirtino, kad nukentėjusiojo striukę jis iÅ¡metė ir ikiteisminiame tyrime pateikė savo turėtÄ striukę. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis parodė, kad jam buvo grÄ Å¾inta striukė, kuri yra ne jo, jos neiÅ¡saugojo, nes ji buvo suplyÅ¡usi.

Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, nesant daiktinio įrodymo – striukės, nėra pagrindo spręsti Å¡io daiktinio įrodymo klausimo. Dėl nukentėjusiojo E. L. apeliacinio skundo 34. Nukentėjusysis E. L. apeliaciniu skundu prašė pakeisti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendį ir nuteistojo A. J. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ papildomai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nuteistajam skirti griežtesnę bausmę ir pripažinti jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis tai, jog nuteistasis savo kaltės nepripažino, trukdė ikiteisminiam tyrimui bei visiÅ¡kai tenkinti jo civilinį ieÅ¡kinį.

BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusysis E. L. atÅ¡aukė savo apeliacinį skundÄ .

35. BPK 316 straipsnis numato galimybę apeliantui (t. y. bet kokiam asmeniui, BPK 312 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka galinčiam pateikti apeliacinį skundÄ dėl neįsiteisėjusio teismo nuosprendžio) atÅ¡aukti paduotÄ apeliacinį skundÄ . Å io straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad praÅ¡ymai dėl skundų atÅ¡aukimo gali bÅ«ti paduoti iki teismo praneÅ¡imo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laikÄ ir vietÄ .

36. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka nukentėjusysis E. L. atÅ¡aukė savo apeliacinį skundÄ dar iki teismo praneÅ¡imo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laikÄ ir vietÄ , laikoma, kad apeliacinis skundas buvo atÅ¡auktas laiku (BPK 316 straipsnio 3 dalis), todėl nukentėjusiojo E. L. apeliacinis skundas paliekamas nenagrinėtas ir teismo procesas nutraukiamas (BPK 316 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a:

Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: A. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Nukentėjusiojo E. L. civilinį ieÅ¡kinį dėl 150 eurų turtinės ir 4 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtÄ .

Daiktus turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 5 kompaktines plokÅ¡teles su vaizdo bei garso įraÅ¡ais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos. Nukentėjusiojo E. L. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. lapkričio 20d. nuosprendžio palikti nenagrinėtu ir teismo procesÄ nutraukti. Teisėjai Zigmas Kavaliauskas Nijolė Matuzevičienė Gražvydas PoÅ¡kus