2025-09-24 Nr. AB-14859-3-61-3-05478-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1995-463/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05478-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 21.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos teismo 2025 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovams Viešojo valdymo agentūrai (ankstesnis pavadinimas – Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) ir Išteklių agentūrai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (ankstesnis pavadinimas – Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) (trečiasis suinteresuotas asmuo – K. G.) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: panaikinti atsakovo Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VTD, atsakovas) (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Viešojo valdymo agentūra, toliau – ir Agentūra) Pretendentų vertinimo komisijoje (toliau – ir Komisija) 2022 m. rugsėjo 29 d. protokolu Nr. KAP-2266 (toliau – ir Protokolas) priimtą sprendimą (toliau – ir Protokolinis sprendimas) dėl laimėtojo konkurse į Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Turto valdymo ir ūkio departamentas) (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Išteklių agentūra prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) Teisės skyriaus patarėjo pareigas (skelbimo Nr. 52893) (toliau – ir Konkursas); panaikinti Turto valdymo ir ūkio departamento direktoriaus 2022 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 8TE-316 „Dėl K. G. paskyrimo į pareigas“ (toliau – ir Įsakymas); kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (suvestinė redakcija nuo 2022 m. sausio 22 d.) patvirtinta Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarka ta apimtimi, kuria nebuvo nustatyta teisė į pretendentų įvertinimo apeliaciją, – inter alia pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos narių klausimus ir pretendentų atsakymus raštu ar žodžiu, ar ir raštu, ir žodžiu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2022 m. rugsėjo 1 d.) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam valstybės tarnybos teisingumo principui; priteisti 2 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. . Pareiškėjas nurodė tokius patikslinto skundo argumentus:

2.1. Pareiškėjas dalyvavo viešame konkurse į Turto valdymo ir ūkio departamento Teisės skyriaus patarėjo pareigas, kuris įvyko Komisijos posėdyje 2022 m. rugsėjo 29 d. Apie Konkurso rezultatus jis buvo informuotas tą pačią dieną elektroniniu paštu. Pagal pareiškėjo tos pačios dienos prašymą VTD 2022 m. spalio 4 d. raštu pateikė pareiškėjui Komisijos 2022 m. rugsėjo 29 d. protokolo Nr. KAP-2266 (toliau – ir Protokolas) ir individualių Komisijos narių vertinimų lentelių išrašus.

2.2. VTD direktoriaus 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr. 27V-204, kuriuo patvirtintas Pretendentų vertinimo komisijos darbo reglamentas (toliau – ir Reglamentas), ir VTD direktoriaus 2020 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 27L-1472 patvirtintos Konkursų ir atrankų į valstybės tarnautojo pareigas komisijų nariams rekomendacijos (toliau – ir Rekomendacijos) oficialiai nėra paskelbti, todėl Reglamento ir Rekomendacijų nuostatos (ne)taikytinos tik tiek, kiek ginčo santykių nereglamentuoja kiti aukštesnės galios teisės aktai.

2.3. Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (toliau – ir Aprašas) nereglamentuoja pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarkos, todėl šiuo konkrečiu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 24 straipsnio 4 dalies nuostatos.

2.4. Komisijos narys R. S. (toliau – ir R. S.), Turto valdymo ir ūkio departamento (duomenys neskelbtini), nuslėpė, kad jis vertins Konkurse dalyvaujančią savo tiesioginę pavaldinę K. G. (toliau – ir K. G.), taigi jis turėjo nusišalinti ar būti nušalintas.

2.5. Pareiškėjas pareiškė nušalinimą Komisijos nariui R. S., tačiau nušalinimo klausimas nebuvo išspręstas. Komisijos pirmininkas A. R. (toliau – ir A. R.) nurodė, kad jis negali priimti sprendimo ir nušalinti vieno iš Komisijos narių, nors Protokole melagingai nurodoma „Nušalinimui nepritarta“. Dėl Komisijos nariui R. S. pareikšto nušalinimo turėjo teisę ir privalėjo sprendimą priimti tik viešojo administravimo subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo, tačiau nagrinėjamu atveju sprendimas nepriimtas, Konkursas buvo tęsiamas neteisėtai. Dėl R. S. interesų konflikto, Komisijos narių šališkumo, pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo bei viešumo ir skaidrumo principų pažeidimo, jiems iš esmės pažeidus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 16 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, Konkursas yra neteisėtas.

2.6. Nors Konkursas vyko į Teisės skyriaus patarėjo pareigas, po pareikšto nušalinimo Komisijos narys A. R. uždavė akivaizdžiai neetiškus ir pareiškėjo garbę ir orumą žeminančius klausimus ir darė niekuo nepagrįstas išankstines išvadas.

2.7. Komisijos narė R. R. (toliau – ir R. R.) pareiškėjui uždavė hipotetinę elgesio situaciją (klausimą), nesusijusią su patarėjo funkcijomis, tinkančią įstaigos padalinio vadovui, neleido į klausimą atsakyti.

2.8. Komisijos narys R. S. reikalavo išvardinti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento) 6 straipsnio punktus ir mintinai žinoti kitus teisės aktus, nors tai draudžiama pagal Rekomendacijų 6 punktą.

2.9. Komisijos narių A. R. ir R. R. užduoti klausimai buvo visiškai nesusiję su pretendento kompetencijomis ir gebėjimais patarėjo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti ir tinkamai eiti valstybės tarnautojo pareigas, tokiu būdu buvo pažeisti vertinimo kriterijai, nustatyti Aprašo 38 punkte, skaidrumo, objektyvumo bei nešališkumo principai.

2.10. Į užduotus klausimus pagal kompetencijas ir gebėjimus, kurių reikia patarėjo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, pareiškėjas pateikė teisingai, tačiau jo atsakymus Komisijos nariai vertino neteisingai, pažeisdami Aprašo 3.2 punkto, 5, 32, 38, 47 punktų nuostatas, ir tai nulėmė nevienodą požiūrį į Konkurso dalyvius, neobjektyvų, neskaidrų, šališką, nepagrįstą ir neaiškų Protokolinį sprendimą.

2.11. Komisija priimto Protokolinio sprendimo nemotyvavo, nenurodė teisinių ir faktinių pagrindų, nepasirašė, nenurodė ir kitų, administraciniam sprendimui įtakos turėjusių aplinkybių, tik nurodyta, kad Konkursas vyko vaizdo konferencijos formatu, dėl to ginčijamas Protokolinis sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas ir neaiškus (Aprašo 3.2 p.) bei neatitinkantis ir VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatų.

2.12. Kadangi pareiškėjas siekia nuginčyti ir neteisingą Komisijos narių jo atsakymų įvertinimą, akivaizdu, kad Aprašas ta apimtimi, kuria nenustatyta teisė į pretendentų įvertinimo apeliaciją, – inter alia (be kita ko) pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos narių klausimus ir pretendentų atsakymus raštu ar žodžiu, ar ir raštu, ir žodžiu, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam valstybės tarnybos teisingumo principui.

3. Atsakovas VTD pateiktuose atsiliepimuose prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. VTD nurodė tokius atsiliepimų argumentus:

3.1. Pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie tai, jog pretendentų vertinimas Komisijoje vyks 2022 m. rugsėjo 29 d. 9 val., vertinimo metodas – interviu, todėl nebuvo nustatoma vertinimo balų skaičiavimo procedūra, jis taip pat buvo tinkamai informuotas apie vertinimą Komisijoje datą, laiką ir vietą, Aprašo 32 punkte nurodytą pretendentų vertinimo organizavimo plano turinį, išskyrus klausimus ir užduotis.

3.2. Klausimas dėl šališkumo buvo išsamiai, motyvuotai ir argumentuotai išnagrinėtas taikant VAĮ 24 straipsnio nuostatas, Aprašo 26 punktą bei Reglamento nuostatas. Nagrinėjamu atveju dėl pareikšto nušalinimo R. S. sprendė kiti Komisijos nariai, Komisijos pirmininkas A. R. įgarsino Komisijos sprendimą. Nušalinimo nepriėmimas pažymėtas ir Protokole. Komisijos nariai vadovavosi Aprašo 26 punktu, todėl sprendimas nenušalinti pripažintinas teisėtu bei pagrįstu. Nėra ginčo, jog R. S. dirba su Konkurse dalyvavusiu asmeniu, tačiau vien bendras darbas, be kitų aplinkybių, nekelia abejonių dėl R. S. nešališkumo.

3.3. Konkursas vyko taikant interviu metodą, pretendentams užduodant klausimus žodžiu, taip siekiant įvertinti jų bendrąsias kompetencijas ir gebėjimus bei tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas. Turto valdymo ir ūkio departamento Teisės skyriaus patarėjo pareigybės aprašyme nustatytos šios kompetencijos ir jų reikalaujami lygiai: komunikacija – 4 lygis; analizė ir pagrindimas – 5 lygis; patikimumas ir atsakingumas – 4 lygis; organizuotumas – 4 lygis; vertės visuomenei kūrimas – 4 lygis.

3.4. Visiems pretendentams buvo užduoti vienodi klausimai. Nenustatyta, kad Komisijos nariai uždavė neetiškus ar garbę ir orumą žeminančius klausimus. Komisijos pirmininkas su pareiškėju vedė konstruktyvų, objektyvų ir nešališką pokalbį. Jo užduoti patikslinamieji klausimai būtent buvo iš pareiškėjo nurodytos informacijos. Komisijos narė R. R. vertino analizės ir pagrindimo kompetenciją ir jos parengtas ir užduotas hipotetinis elgesio klausimas atitinka sritį, į kurią buvo organizuojamas Konkursas. R. S. uždavė klausimus, susijusius su reikalavimais, keliamais teisininko pareigybei, į kurią ir vyko konkursas. Pareiškėjui buvo pateikti klausimai, susiję su kompetencijomis ir gebėjimais, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumu eiti šias pareigas.

3.5. Jokių tarpinių balų skaičiavimo / nurodymo už kiekvieną užduotą klausimą-atsakymą Apraše ir Reglamente nėra nustatyta. Kiekvienas Komisijos narys, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir leistinos vertinimo diskrecijos, neviršydami suteiktų įgaliojimų, pretendentų individualų vertinimą vykdė maksimaliai objektyviai, nešališkai ir skaidriai ir nepažeidė pretendentų vertinimo procedūros. Išrinkta Konkurso laimėtoja turi universitetinį teisinį išsilavinimą.

3.6. Tiek Konstitucinis Teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išsamiai išnagrinėję ir pasisakę dėl pareiškėjo nurodytų konstitucinių principų, todėl pareiškėjo prašymas stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą yra nepagrįstas.

4. Išteklių agentūra pateiktame atsiliepime prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

4.1. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Komisijos narių klausimai buvo netinkami. Komisijos narių klausimai iš esmės buvo atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią buvo organizuojamas Konkursas. Be to, atsakymų į pateiktus klausimus interviu būdu atliekamas žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso komisijos nario diskrecija.

4.2. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, Komisija buvo šališka. Pareiškėjas, teigdamas, kad Komisijos narys R. S. turėjo nusišalinti nuo savo tiesioginės pavaldinės vertinimo, nenurodo asmeninės turtinės ar neturtinės naudos ar kito akivaizdaus privataus pobūdžio intereso laimėjusios Konkursą pretendentės atžvilgiu, taigi pareiškėjas nepagrįstai kelia interesų konflikto klausimą. Nušalinimo nepriėmimas pažymėtas Protokole, o taip pat yra ir Posėdžio garso įrašas, todėl minėtas klausimas išspręstas teisės aktų nustatyta tvarka.

4.3. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti Įsakymą, nenurodo jokių argumentų dėl jo neteisėtumo. Išteklių agentūros įsakymas priimtas teisėtai, vadovaujantis tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatomis ir įgyvendinant Išteklių agentūros numatytas pareigas, kurių Išteklių agentūra atsisakyti vykdyti neturėjo teisės.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

6.1. 2022 m. rugsėjo 19 d. per VATIS sistemą pareiškėjui buvo išsiųsta informacija, kad Pretendentų vertinimo komisijoje kriterijai – kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas, nurodyta, kad bus vykdomas interviu, kurio metu pareiškėjas turės pateikti atsakymus į Komisijos narių užduodamus klausimus.

6.2. Valstybės tarnybos departamento direktoriaus 2022 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 27VK-2358 buvo sudaryta Konkurso Komisija. Konkurso data buvo suplanuota 2022 m. lapkričio 29 d. vaizdo konferencijos formatu. Tą dieną vyko Konkursas ir buvo surašytas pretendentų vertinimo komisijos protokolas Nr. KAP-2266, kuriuo Konkurso laimėtoja paskelbta K. G.. Pareiškėjas apie Konkurso rezultatus buvo informuotas 2022 m. rugsėjo 29 d. elektroniniu paštu.

6.3. Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2022 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 8TE-316 K. G. buvo paskirta į laimėtas pareigas.

7. Teismas įvertino VTĮ 12 straipsnio 1 ir 2 dalių, 11 straipsnio 1 dalies, Aprašo 1.1 punkto nuostatas, aktualią Lietuvos teismų praktiką.

8. Teismas, išanalizavęs į bylą pateiktą Konkurso garso įrašą, padarė išvadą, kad Konkursas vyko laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pareiškėjas ir Konkursą laimėjęs trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo lygias galimybes stoti į valstybės tarnybą.

9. Teismas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad VTD direktoriaus įsakymas, kuriuo buvo sudaryta Pretendentų vertinimo komisija, viešai nepaskelbtas, todėl negalioja ir negali būti taikomas, o tokiu įsakymu sudaryta pretendentų vertinimo komisija – neteisėta.

10. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 11 punkto, VAĮ 2 straipsnio 9, 10 dalių nuostatas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Aprašo 22 ir 23 punktų nuostatas, padarė išvadą, kad VTD direktoriaus įsakymu buvo nustatyta Konkurso, kuriame dalyvavo pareiškėjas, sudėtis. Jis neprivalėjo būti skelbiamas Teisės aktų registre.

11. Teismas, vertindamas skundo argumentus, kad R. S. negalėjo būti Komisijoje, nes Konkurse dalyvavo jo tiesioginė pavaldinė, todėl jis turėjo nusišalinti (ar būti nušalintas), įvertino Aprašo 26 punkto nuostatas ir pažymėjo, kad Komisijos narys R. S. neturėjo pagrindo nusišalinti.

12. Teismas pažymėjo, kad nustačius, jog K. G. yra tiesiogiai pavaldi R. S., tačiau nesant kitokių turinčių svarbią reikšmę šiam ginčui aplinkybių (apie jų artimą draugystę, kitokius deklaruotus ar nedeklaruotus ryšius), vien ta aplinkybė, kad tarp komisijos nario ir vieno iš pretendentų yra tarnybiniai darbo santykiai, savaime nesuponuoja interesų konflikto ir nekelia abejonių dėl R. S. šališkumo.

13. Teismas Komisijos vykdytą nušalinimo sprendimo procedūrą laikė tinkama. Teismas įvertino VAĮ 24 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 straipsnio 2 dalies, Aprašo 22 punkto, Reglamento 6.2, 8.2 punktų nuostatas ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju dėl pareikšto nušalinimo R. S. sprendė kiti Komisijos nariai, pirmininkas A. R. įgarsino Komisijos sprendimą – nepriimti pareikšto nušalinimo, ir tai buvo pažymėta Protokole.

14. Teismas, vertindamas argumentus, kad Komisijos protokolas nemotyvuotas, be teisinių ir faktinių pagrindų, nepasirašytas, nenurodyta ir kitų administraciniam sprendimui įtakos turėjusių aplinkybių, vadovavosi Aprašo 31,41, 47 ir 50 punktų nuostatomis ir pažymėjo, kad nei Aprašas, nei Reglamentas nenustato jokių tarpinių skaičiavimų už kiekvieną užduotą klausimą-atsakymą bei tų tarpinių balų paskelbimo ar kitokio viešinimo.

15. Teismas nustatė, kad Konkursas vyko Komisijos posėdyje 2022 m. rugsėjo 29 d. vaizdo konferencijos formatu, jame dalyvavo 9 pretendentai, 4 neprisijungė, 1 atsiėmė prašymą. Konkursui taikytas interviu metodas. Komisijos sprendimu Konkurso laimėtoja išrinkta K. G., surinkusi 6,67 balo. Pareiškėjas surinko 5,33 balo (nesurinko 6 balų). Komisijos posėdis prasidėjo 9 .00val., baigėsi 12.10 val. Protokole išspręstas nusišalinimo / nušalinimo klausimas, jis yra tinkamai pasirašytas, nurodyta apskundimo tvarka ir terminai.

16. Teismas nurodė, kad teisės aktuose nustatyta aiški komisijos narių vertinimo diskrecija, kiekvienam nariui individualiai nusprendžiant, ar pretendentas visiškai nedemonstruoja, ar gerai, ar silpnai, ar vidutiniškai, ar labai gerai demonstruoja kompetencijas ir gebėjimus pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas ir atitinkamai paskirti balą skalėje nuo 1 iki 10. Teismas pažymėjo, kad Protokolas atitinka Apraše nustatytus reikalavimus, nes kiekvienas Komisijos narys, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir teisės aktuose nustatytos leistinos vertinimo diskrecijos ribose, neviršydamas teisės aktuose suteiktų įgaliojimų, pretendentų individualų vertinimą vykdė objektyviai, nešališkai ir skaidriai, nepažeidė pretendentų vertinimo komisijoje procedūros.

17. Teismas padarė išvadą, kad Protokolas atitinka teisės aktų reikalavimus dėl motyvavimo: jame suformuluotu sprendimu laimėtoja pripažinta K. G., nurodomas tokio sprendimo motyvas – ji surinko daugiausiai balų iš visų pretendentų (nurodomi konkretūs balai). Teismas pažymėjo, kad teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, nepriskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės atitinka tą valstybės tarnybos sritį, į kurią organizuojamas konkursas.

18. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Konkurso metu buvo pažeisti skaidrumo ir objektyvumo principai, kad Konkurso metu buvo taikytas ne tik nurodytas interviu, bet ir žodinės praktinės užduoties metodas, dalyviams buvo užduoti skirtingi klausimai.

19. Teismas įvertino Aprašo 43, 46 punktų, Reglamento 7 punktų nuostatas, ir pažymėjo, kad VTD siekis išsiaiškinti galimą pretendento (pareiškėjo) elgesio modelį ar veiksmų pobūdį yra tinkamas įgyvendinti taikant interviu metodą. Tai, kad pareiškėjui pokalbio metu buvo pasiūlyta pateikti praktinių situacijų, su kuriomis jis susidūrė, pavyzdžių, nereiškia, kad Komisija pritaikė kitą metodą – praktinės užduoties metodą. Visiems pretendentams buvo užduoti bendri ir vienodi klausimai, ir, priklausomai nuo pateikto atsakymo, patikslinantys klausimai. Teismas akcentavo, kad Komisijos nariai ne tik skaitė paruoštus visiems vienodus klausimus, o reagavo, uždavė patikslinančių klausimų, siekė atskleisti individualias kiekvieno pretendento savybes, gilinosi į kiekvieno pretendento situaciją.

20. Teismas kaip subjektyvius vertino pareiškėjo teiginius, kad jam užduoti klausimai buvo nesusiję su pretendento kompetencijomis ir gebėjimais pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamai eiti valstybės tarnautojo pareigas ir pažymėjo, kad pretendentams buvo pateikti klausimai, susiję su kompetencijomis ir gebėjimais, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, jie buvo įvairiapusiški, sudarantys galimybes pretendentams atsiskleisti individualiai. Teismas nenustatė Komisijos (jos narių) galimo subjektyvaus pobūdžio šališkumo, kuris pasireikštų akivaizdaus palankumo ar prioriteto nepagrįstu suteikimu.

21. Teismas padarė išvadą, kad VTD iš esmės teisingai taikė teisės normas, teisės aktų nustatyta tvarka organizavo Konkursą ir priėmė pagrįstą ir teisėtą Protokolinį sprendimą, juo teisingai įforminti skaidraus Konkurso rezultatai, Konkursas vyko laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, atitiko skaidrumo principą ir niekaip nepažeidė pareiškėjo teisių. Teismas atmetė pareiškėjos prašymą panaikinti Protokolinį sprendimą ir Įsakymą.

22. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Konstitucinis Teismas jau yra pasisakęs dėl galimybės turėti valstybėje ikiteisminę tarnybinių ginčų sprendimo tvarką ar apeliacinę egzaminavimo komisiją ir neišreiškė abejonių dėl galbūt konstitucinių principų „lygiomis teisėmis stoti į valstybės tarnybą“ ar „teisė į gynybą“ neužtikrinimo, nesant įtvirtintiems šiems institutams, atmetė pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą.

23. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: pareiškėjo patikslintą skundą tenkinti ir panaikinti Protokolinį sprendimą ir Įsakymą; priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

25. Pareiškėjas taip pat prašo stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (suvestinė redakcija nuo 2022 m. sausio 22 d.) patvirtinta Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarka ta apimtimi, kuria nebuvo nustatyta teisė į pretendentų įvertinimo apeliaciją, – inter alia pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos narių klausimus ir pretendentų atsakymus raštu, ar žodžiu, ar ir raštu, ir žodžiu, neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Valstybės tarnybos įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2022 m. rugsėjo 1 d.) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam valstybės tarnybos teisingumo principui.

26. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentus:

26.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, jame nurodytos klaidingos pareiškėjo skundo aplinkybės, netinkami teisės aktai, nepasisakyta dėl pareiškėjo baigiamojoje kalboje išdėstytų pagrindinių motyvų.

26.2. Pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos, netinkamai vertino Konkurso garso įrašo turinį, todėl padarė netinkamas išvadas dėl išspręsto nušalinimo klausimo. Neišsprendus Komisijos nario R. S. nušalinimo klausimo, toliau Konkursas buvo tęsiamas neteisėtai.

26.3. Komisijos protokolinis sprendimas yra administracinis aktas, kuriam turi būti taikomos VAĮ nuostatos. Aprašas pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarkos nereglamentuoja, todėl šiuo konkrečiu atveju taikytinos aukštesnės teisinės galios VAĮ 24 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. pati Komisija (jos nariai) nušalinimo klausimo išspręsti neturėjo ir teisės (įgaliojimo), nes tai būtų neteisėtas veikimas ir ultra vires (viršijant įgaliojimus), kaip išaiškinta ir suformuotoje administracinių teismų praktikoje. Teismas, spręsdamas dėl Komisijos nario nušalinimo procedūros, neatsižvelgė į aktualų teisinį reglamentavimą.

26.4. Teismas nustatė, jog konkurso laimėtoja K. G. yra tiesiogiai pavaldi Komisijos nariui R. S., todėl turėjo konstatuoti, jog R. S. Komisijos nariu negalėjo būti paskirtas. Sudarius neteisėtos sudėties Komisiją, VTD organizuojant ir vykdant Konkursą buvo pažeisti lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių, skaidrumo principai, nebuvo išlaikytas vienodas požiūris į konkurso dalyvius ir šie pažeidimai turėjo įtakos konkurso rezultatams, kas sąlygojo konkretaus pretendento (pareiškėjo) teisių pažeidimą.

26.5. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl Komisijos narės R. R. užduotų klausimų Konkurso laimėtojai K. G. ir neobjektyvaus jos atsakymo vertinimo. Komisijos narei piktnaudžiavus pretendentų žinių patikrinimo diskrecijos teise ir pažeidus objektyvumo ir nešališkumo principus, Konkurso metu pareiškėjui buvo sudarytos ir nevienodos sąlygos stoti į valstybinę tarnybą.

26.6. Pirmosios instancijos teismas neįvertino skundo argumentų, kad nebuvo sudarytas Komisijos pretendentų vertinimo organizavimo planas. Vertinant pareiškėją nebuvo užtikrintas objektyvus ir Aprašo 38 punkte nustatytų kriterijų vertinimas, o Komisija nesilaikė Apraše nustatytų pretendentų vertinimo reikalavimų, todėl pareiškėjo konkurso rezultatas nustatytas pažeidžiant objektyvumo principą ir esminius procedūrinius Apraše ir jį detalizuojančiuose aktuose (Reglamente) nustatytus reikalavimus.

26.7. Teismas netinkamai vertino Konkurso garso įrašo turinį ir dėl pareiškėjui pateiktų klausimų.

26.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė kreiptis į Konstitucinį Teismą.

26.9. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir netinkamai taikė materialiosios teisės normas, pažeidė proceso teisės normas ir netinkamai vertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ir bylos įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas, neatsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus bei neleistinai nukrypo nuo teismų praktikos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti naikinamas.

27. Atsakovas Agentūra pateiktame atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais motyvais, kaip ir pirmosios instancijos teismui teiktas atsiliepimas į patikslintą pareiškėjo skundą. Atsakovas nurodo, kad, vykdant konkursą į Turto valdymo ir ūkio departamento Teisės skyriaus patarėjo pareigas, buvo laikomasi Valstybės tarnybos įstatymo, Aprašo ir Reglamento nuostatų, Komisijos nariai uždavė tinkamus, su pareigybes veiklos sritimi, specializacija, funkcijomis ir kompetencijomis susijusius klausimus, su pareiškėju buvo bendrauta mandagiai ir etiškai, nediskriminuojant ir neribojant jo teisių, o Komisija veikė nešališkai ir nepriklausomai, todėl nėra pagrindo naikinti Konkurso rezultatus.

28. Išteklių agentūra pateiktame atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pritaikyti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesu.

29. Išteklių agentūra nurodo, kad pareiškėjas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl Komisijos narių nenusišalinimo, vadovaujasi neaktualia teismų praktika.

30. Išteklių agentūra nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant Komisijos narių nušalinimo klausimą, turėtų būti taikomos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos, nes Komisijos nariai yra valstybės tarnautojai, ir pažymi, kad ginčo situacijoje jis nėra taikomas, nes Komisijos darbą reglamentuoja Aprašas ir Reglamentas.

31. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad pirmos instancijos teismas neišnagrinėjo visų aplinkybių, ir pažymi, kad pareiškėjas pateikia nepagrįstą Konkurso garso įrašo interpretavimą. Pareiškėjas taip pat nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti pretendentų atsakymų turinį, pateiktus klausimus. Atsakymų turinio vertinimas nėra teisminio nagrinėjimo dalyku, be to, teigiant, kad Komisijos narių diskrecija papildomais tikslinančiaisiais klausimais įsitikinti kandidato pajėgumais tinkamai vykdyti svarbias struktūrinio padalinio vadavo pavaduotojo funkcijas, turi būti apribota, apskritai paneigia konkursų organizavimo esmę, tikslus ir siekius. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad Komisija diskriminavo pareiškėją kitų pretendentų atžvilgiu ar pareiškėjui buvo apribota galimybė dalyvauti Konkurse vienodomis sąlygomis su visais pretendentais, todėl jo argumentai laikytini subjektyviais ir nepagrįstais.

32. Išteklių agentūra atkreipia dėmesį, kad dauguma esminių šioje byloje keliamų klausimų jau yra išnagrinėti ir išspręsti kitose administracinėse bylose pagal kitus to paties pareiškėjo skundus, ir tai patvirtina, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesu, todėl siūlo teismui apsvarstyti galimybę pritaikyti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Protokolinio sprendimo ir Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.

34. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčo šalių argumentus bei įvertinęs ginčui aktualias aplinkybes ir įrodymus, konstatavo, kad Konkursas vyko laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai vertino įrodymus, nukrypo nuo administracinių teismų praktikos, netinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

36. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

37. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas dalyvavo konkurse į Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teisės skyriaus patarėjo pareigas (skelbimo Nr. 52893), tačiau laimėtoju buvo išrinktas kitas pretendentas. Pareiškėjo teigimu, Komisija buvo nešališka, atsakovui organizuojant ir vykdant Konkursą buvo pažeisti lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių, skaidrumo principai, nebuvo išlaikytas vienodas požiūris į konkurso dalyvius ir šie pažeidimai turėjo įtakos Konkurso rezultatams, kas sąlygojo konkretaus pretendento (pareiškėjo) teisių pažeidimą. Be to, Komisijos narei piktnaudžiavus pretendentų žinių patikrinimo diskrecijos teise ir pažeidus objektyvumo ir nešališkumo principus, Konkurso metu pareiškėjui buvo sudarytos nevienodos sąlygos stoti į valstybinę tarnybą.

38. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant faktines bylos aplinkybes. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

39. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir jais patvirtintas reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė sprendimo motyvus, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas visiškai atitinka ABTĮ 86–87 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus bei bylai reikšmingas aplinkybes vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas dėl ginčo esmės.

40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Komisijos nariui R. S. pareikštas nušalinimas buvo išspręstas tinkamai. Pareiškėjas nurodo šiam Komisijos nariui reiškęs nušalinimą dėl to, kad Konkurse dalyvavo jo pavaldinė, t. y. dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto, todėl R. S. turėjo nusišalinti / būti nušalintas.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sudarius Pretendentų vertinimo komisiją konkursui vykdyti, jai pavedama priimti visus su jo (konkurso) tinkamu organizavimu susijusius sprendimus, įskaitant ir išspręsti pretendento pareikšto nušalinimo komisijos nariui klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-349-552/2022; 2023 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-644-556/2023). Kadangi Aprašas konkurso dalyvių pareikšto nušalinimo komisijos nariams išsprendimo tvarkos nereglamentuoja, todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai taikė teisės normas, reglamentuojančias panašius santykius, t. y. VAĮ 24 straipsnį, reglamentuojantį pareigūno, valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens ar darbuotojo nušalinimą, ABTĮ 45 straipsnį, įtvirtinantį pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarką.

42. Nagrinėjamu atveju konkursą į Turto valdymo ir ūkio departamento Teisės skyriaus patarėjo pareigas vykdė Komisija, sudaryta Valstybės tarnybos departamento direktoriaus 2022 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 27VK-2358, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad klausimą dėl Komisijos nario R. S. nušalinimo pagrįstai sprendė Komisijos nariai, įgarsino Komisijos pirmininkas, kurie nepriėmė nušalinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nušalinimo klausimo sprendimas yra užfiksuotas Protokole, šio klausimo sprendimą taip pat patvirtina Konkurso garso įrašas, kuriame užfiksuota, jog pareiškėjo pareikšto nušalinimo klausimas buvo sprendžiamas dalyvaujant visiems Komisijos nariams, Komisijos pirmininkui išsamiai ir motyvuotai paaiškinus, kad nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad Konkurse dalyvauja vieno Komisijos nario tiesioginis pavaldinys negali būti vertinama kaip kelianti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, kuomet komisijos narys turėtų nusišalinti, ir Komisijos pirmininkui nurodžius, kad jis negali, t. y. neturi pagrindo, nušalinti Komisijos narį dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Pažymėtina, kad Konkurso metu taip pat buvo klausiama Komisijos nario R. S., ar jis neturi pagrindo nusišalinti (Aprašo 26 p.), tačiau šis Komisijos narys tokio pagrindo nenurodė.

43. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo vertinimu, kad Komisijos darbas ir Konkursas buvo neteisėtas dėl netinkamai išspręsto R. S. nušalinimo / nusišalinimo klausimo dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių (t. y. dėl viešų irt privačių interesų konflikto), kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad Komisijos narį su trečiuoju suinteresuotu asmeniu sieja privatūs interesai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde vadovaujasi Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje formuojama praktika, tačiau pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taigi pareiškėjo nurodyta praktika nėra aktuali nagrinėjamoje byloje.

44. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde nurodyto argumento, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo baigiamojoje kalboje nurodytų aplinkybių dėl Pretendentų vertinimo komisijos sudaromo pretendentų vertinimo organizavimo plano (toliau – ir vertinimo planas), pažymi, kad pagal Aprašo (Konkurso metu galiojusi redakcija) 32 punkto nuostatas, likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms iki pretendentų vertinimo komisijoje dienos, komisija sudaro pretendentų vertinimo organizavimo planą, kuriame aptariami pretendentų vertinimo komisijoje metu naudotini vertinimo kriterijai ir metodai, vertinimo balų skaičiavimo procedūra, jeigu bus taikomas daugiau nei vienas vertinimo metodas, nusprendžiama, ar pretendentai bus vertinami telekomunikacijų galiniais įrenginiais, o jeigu bus, – kokiu būdu, parengiami klausimai, užduotys ir jų vertinimo kriterijai, nustatomi pretendentų vertinimo etapai, aptariami kiti su pretendentų vertinimu susiję klausimai. Komisijos nariai privalo užtikrinti parengtų klausimų ir užduočių konfidencialumą.

45. Byloje nustatyta, jog pareiškėjui per VATIS sistemą 2022 m. rugsėjo 19 d. buvo pateikta informacija, kad: pretendentų vertinimas Komisijoje vyks 2022 m. rugsėjo 29 d. nuo 9 val. nuotoliniu būdu, vaizdo konferencijos formatu; pretendentų vertinimo komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas; posėdžio metu bus taikomas interviu metodas, kurio metu turėsite pateikti atsakymus į komisijos narių užduodamus klausimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarta informacija atitinka Aprašo 32 punkte nurodytą vertinimo plano turinį. Pažymėtina, kad 2025 m. sausio 21 d. vykusiame pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas Komisijos narys R. S. taip pat patvirtino, kad Komisija žodžiu aptarė vertinimo planą. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nagrinėjamu atveju Komisija prieš posėdį buvo žodžiu aptarusi Aprašo 32 punkte nurodytą vertinimo organizavimo plane aptartiną informaciją, todėl šiuo aspektu Komisija esminių konkurso organizavimo procedūros reikalavimų nepažeidė. Toks vertinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3082-968/2021, 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-29-492/2023).

46. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju kiekvienas Komisijos narys, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir teisės aktuose nustatytos leistinos vertinimo diskrecijos ribose, neviršydamas teisės aktuose suteiktų įgaliojimų pretendentų individualų vertinimą vykdė objektyviai, nešališkai ir skaidriai, t. y. nepažeidė pretendentų vertinimo komisijoje procedūros.

47. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad teismo kompetencijai nagrinėjant šio pobūdžio bylas priskirta patikrinti, ar nebuvo pažeista konkurso tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-516-463/2022). Klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos vertinimas, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas, nepriskirtini teismo kompetencijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013; 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2875/2015; 2017 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3506-756/2017).

48. Pretendentų vertinimą komisijoje reglamentuoja Aprašo (Konkurso metu galiojusi redakcija) VII skyrius. Pagal Aprašo 38 punktą, pretendentų vertinimo komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Aprašo 46 punkte yra įtvirtinti pretendentų vertinimui komisijoje taikomi vertinimo metodai, be kita ko, interviu (struktūruotas ar pusiau struktūruotas, individualus ar grupinis pokalbis, per kurį pretendentams individualiai ar jų grupei duodami vienodi ar lygiaverčiai klausimai, su galimybe duoti tikslinamuosius klausimus, ar pateikiami pagrindiniai klausimai su galimybe duoti papildomus klausimus) (Aprašo 46.1 p.). Pagal Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo 47 punktą, pretendentų vertinimo komisijoje metu kiekvienas komisijos narys pretendentų kompetencijas ir gebėjimus, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, bei tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas vertina individualiai pagal atskirą (-us) vertinimo metodą (-us), išskyrus testą, – nuo 1 iki 10 balų vadovaudamiesi Aprašo 2 priedu, kuriame nustatyta kompetencijų ir gebėjimų, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, bei tinkamumo eiti valstybės tarnautojo pareigas vertinimo skalė.

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad Turto valdymo ir ūkio departamento Teisės skyriaus patarėjo pareigybės aprašyme nustatytos šios kompetencijos ir jų reikalaujami lygiai: komunikacija – 4 lygis; analizė ir pagrindimas – 5 lygis; patikimumas ir atsakingumas – 4 lygis; organizuotumas – 4 lygis; vertės visuomenei kūrimas – 4 lygis, profesinė kompetencija: teisės išmanymas – 4 lygis Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad būtent jais ir vadovavosi Komisijos nariai, vertindami pretendentų gebėjimus ir kompetencijas. Nagrinėjamu atveju Komisija (visi jos nariai) atrankos metu visiems pretendentams taikė tą patį interviu metodą, uždavė vienodus tiesiogiai su Turto valdymo ir ūkio departamento Teisės skyriaus patarėjo pareigybės aprašyme nurodytų kompetencijų ir gebėjimų patikrinimu susijusius klausimus, kurie buvo įvertinti laikantis dešimties balų sistemos. Komisijos nariai uždavė klausimus, susijusius su motyvacija, vertės visuomenei kūrimu, analize ir pagrindimu, taip pat su teisinėmis žiniomis, t. y. visi klausimai buvo susijęs su pareigybei, į kurią pretenduojama, keliamais bendraisiais ir specialiaisiais reikalavimais. Taigi nagrinėjamu atveju jokio pagrindo teigti, kad Komisijos nariai piktnaudžiavo pretendentų į valstybės tarnybą žinių patikrinimo diskrecijos teise. Tai konstatavusi, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl klausimų turinio, jų sudėtingumo, svarbumo, aktualumo ir panašiais aspektais, nes, kaip minėta, teismo kompetencijai nagrinėjant šio pobūdžio bylas nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas.

50. Teisėjų kolegija, pasisakydama apeliacinio skundo argumentų dėl galbūt neobjektyvaus Komisijos narės R. R. vertinimo, pažymi, kad administracinis teismas vertina konkurso procedūras, o Komisijos narių atliktas pretendentų vertinimas tėra netiesioginis duomuo viso konkurso procedūrų vertinimui, todėl vienos Komisijos narės įvertinimas negali būti laikomas pažeidžiančiu konkurso procedūras (žr., pvz., .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4970-492/2017, 2023 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-505-815/2023).

51. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad nėra pagrindo išvadai, jog, organizuojant Konkursą, buvo padaryti esminiai konkurso organizavimo procedūros pažeidimai, kurie sudarytų pagrindą Protokolinį sprendimą ir Įsakymą panaikinti. Pareiškėjo argumentas, kad, organizuojant Konkursą, iš esmės buvo pažeisti ir vertinimo kriterijai, nustatyti Aprašo 3.2, 5, 32, 38, 47 punktuose, taip pat ir skaidrumo, objektyvumo bei nešališkumo principai, nėra pagrįsti, o nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Komisija tinkamai ir objektyviai organizavo bei vykdė pretendentų vertinimo procedūras. Komisijos nariai individualų pretendentų vertinimą vykdė objektyviai, nešališkai ir skaidriai. Nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu, kad Protokolinis sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, kadangi jis Apraše nustatytus reikalavimus atitinka: Protokole yra nurodyti kiekvieno Komisijos nario skirti balai tiek pareiškėjui, tiek kitiems pretendentams, yra nurodytas Komisijos narių vertinimo balų vidurkis kiekvienam pretendentui, nurodytos pretendentų užimtos vietos ir Konkurso laimėtojas, Protokole pateikta informacija sutampa su Konkurso garso įrašė Komisijos narių nurodyta informacija. Pareiškėjui nebuvo apribota galimybė Konkurse dalyvauti vienodomis sąlygomis su visais pretendentais. Konstatavęs, kad Protokolinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįsta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė panaikinti skundžiamą Įsakymą.

52. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Apraše nustatyta priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarka ta apimtimi, kuria nebuvo nustatyta teisė į pretendentų įvertinimo apeliaciją, – inter alia pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos narių klausimus ir pretendentų atsakymus raštu, ar žodžiu, ar ir raštu, ir žodžiu, neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Valstybės tarnybos įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2022 m. rugsėjo 1 d.) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam valstybės tarnybos teisingumo principui.

53. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į šį teismą su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą yra suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė nėra siejama su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o yra palikta teismo nuožiūrai. Teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3833-520/2016, 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1650-502/2018).

54. Pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą).

55. Aprašo 73 punkte nustatyta, jog veiksmai, neveikimas ir (ar) sprendimai, kuriais pažeidžiamos Aprašo nuostatos, gali būti skundžiami VAĮ arba ABTĮ nustatyta tvarka, paduodant teismui skundą.

56. Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime aiškindamas aptariamų teisinių santykių (dėl konkursų į valstybės tarnautojų pareigas) pobūdį bei teismo vaidmenį, sprendžiant šiuos ginčus, konstatavo, kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista konkurso tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą. Konkurso metu pretendento gaunamo įvertinimo objektyvumą ir pagrįstumą užtikrina Apraše įtvirtinta konkurso organizavimo tvarka – reikalavimai komisijos organizavimui, jos darbo kolegialumui, narių nešališkumui bei kompetencijai, numatytas vertinimo organizavimo plano aptarimas, vienodų ar lygiaverčių klausimų uždavimas pretendentams, skiriamų balų vidurkio išvedimas, todėl pareiškėjo argumentai, kad Apraše nenumatyta galimybė jam ir kitiems pretendentams pasinaudoti apeliacijos teise, nesudaro pagrindo vertinti, jog tokia situacija neatitinka pareiškėjo nurodytų Konstitucijos, VTĮ normų ar bendrųjų ir specialiųjų teisės principų.

57. Apeliacinės instancijos teismui, kaip ir pirmosios instancijos teismui, nekilo pagrįstų abejonių dėl ginčui taikytinų teisės aktų atitikties Konstitucijai, o pareiškėjas nepateikė pakankamai teisinių argumentų, pagrindžiančių būtinybę kreiptis į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

58. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai (kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė netinkamas aplinkybes, netinkamai įvertino Konkurso garso įrašą ir kt.) arba neturi reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba yra akivaizdžiai nepagrįsti, todėl nevertinami.

59. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl visų pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimų, kurį nėra pagrindo keisti arba naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

60. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, netenkinamas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos teismo 2025 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė