c2a51799-9ecd-4c14-afa1-2e34579b2ada · Lietuvos apeliacinis teismas

             Civilinės bylos Nr. 2-1670/2011 Procesinio sprendimo kategorijos: 106.4.; 122.2.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 23 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M.

B. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieÅ¡kinį, civilinėje byloje Nr. 2-1549-4795/2011 pagal ieÅ¡kovo M. B. eÅ¡kinį atsakovams Nordea Bank Finland Plc (AB) ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „BST Baltic“ dėl vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kinyje keliami klausimai, susiję su vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo pripažinimu negaliojančiu.Pagal atskirÄ jį skundÄ nagrinėjami klausimai, susiję teismo atsisakymo priimti ieÅ¡kinį pagrįstumu.2011 m. kovo 15 d. ieÅ¡kovas laiduotojas M.

B. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu BUAB „BST Baltic“ ir bankui Nordea Bank Finland Plc (AB) dėl BUAB „BST Baltic“ ir banko Nordea Bank Finland Plc (AB) 2007 m. rugsėjo 10 d. sudarytos kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. IeÅ¡kinio reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę. 2011 m. kovo 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas atsisakė priimti ieÅ¡kovo Fransiscus M. B. ieÅ¡kinį Nordea Bank Finland Plc (AB) ir BUAB „BST Baltic“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.

Nurodė, kad ieÅ¡kinys dėl kreditinio reikalavimo ar jo pagrįstumo (bankrutuojančios įmonės sudarytos kredito sutarties nutraukimo teisėtumo) nėra teismingas Klaipėdos miesto apylinkės teismui ir yra nagrinėtas BUAB „BST Baltic“ bankroto bylÄ nagrinėjančiame Klaipėdos apygardos teisme.IeÅ¡kovas M. B. 2011 m. kovo 23 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu Nordea Bank Finland Plc (AB) ir BUAB „BST Baltic“ dėl vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir prašė pripažinti tarp BUAB „BST Baltic“ ir Nordea Bank Finland Plc (AB) 2007 m. rugsėjo 10 d. pasiraÅ¡ytos Ilgalaikio kredito sutarties Nr. KS 07/09/05 su vėlesniais pakeitimais vienaÅ¡aliÅ¡kÄ nutraukimÄ neteisėtu.

Taip pat teismo prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Nurodė, kad tarp BUAB „BST Baltic“ ir Nordea Bank Finland Plc (AB) 2007 m. rugsėjo 10 d. buvo pasiraÅ¡yta Ilgalaikio kredito sutartis Nr. KS 07/09/05 (toliau – Kredito sutartis). 2009 m. rugpjūčio 19 d. Å¡i sutartis su vėlesniais pakeitimais buvo nutraukta. IeÅ¡kovo įsitikinimu, ji nutraukta neteisėtai, nes Nordea Bank Finland Plc (AB), vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukdamas Kredito sutartį, elgėsi nesÄ Å¾iningai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.158 str.), iÅ¡ esmės pažeidė laiduotojo interesus bei sutarties nutraukimo tvarkÄ reglamentuojančias imperatyvias teisės normas. 2011 m. balandžio 18 d. ieÅ¡kovas M.

B. kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu Nordea Bank Finland Plc (AB) ir BUAB „BST Baltic“ dėl vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. 2011 m. balandžio 29 d. nutartimi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas atsisakė priimti ieÅ¡kovo M. B. ieÅ¡kinį Nordea Bank Finland Plc (AB) ir BUAB „BST Baltic“ ir grÄ Å¾ino ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui. Nustatė, kad BUAB „BST Baltic“ iÅ¡kelta bankroto byla Klaipėdos apygardos teisme. CPK 33 str. 4 d. numatyta, kad jeigu vienas iÅ¡ ieÅ¡kovo reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieÅ¡kinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme.

Todėl byla nėra teisminga Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui, bet teisminga Klaipėdos apygardos teismui. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. kovo 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo M. B. ieškinį BUAB „BST Baltic“ ir Nordea Bank Finland Plc (AB) dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartimi UAB „BST Baltic“ iškelta bankroto byla.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 str. nustatyta, kad iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , įmonė nebegali vykdyti finansinių prievolių. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu nesiekia sukurti ar pakeisti civilinius teisinius santykius, bet siekia įrodymo, jog Nordea Bank Finland Plc (AB) sutartį nutraukė neteisėtai. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad, „kadangi ieÅ¡kovo nurodytas sandoris negalioja ir pagal įstatymo reikalavimus, ieÅ¡kovas nekelia ginčo dėl kokių tai teisinių pasekmių“, toks ginčas nenagrinėtinas teisme (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

III. Atskirojo skundo argumentai IeÅ¡kovas atskiruoju skundu praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį priimti. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:IeÅ¡kinys nagrinėtinas teisme, nes ieÅ¡kinį tenkinus atsiras reikÅ¡mingos teisinės pasekmės. Kadangi ginčijamas Kredito sutarties nutraukimas, nuo Å¡io ginčo rezultato tiesiogiai priklauso, ar yra atsiradusi kredito sutarties 9.3 punkte numatyta banko teisė reikalauti grÄ Å¾inti kreditÄ ir atlikti kitus mokėjimus.Å i byla turi tiesioginės reikÅ¡mės Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamai civilinei bylai Nr. 2-2825-585/2011 pagal Nordea Bank Finland Plc (AB) ieÅ¡kinį atsakovui M.

B. kaip laiduotojui pagal tÄ pačiÄ kredito sutartį.Skundžiamoje nutartyje teismas neteisingai konstatavo, kad Kredito sutartis, iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , „negalioja ir pagal įstatymo reikalavimus“, nes ji galioja. Teismas taip pat neleistinai sutapatino sutarties negaliojimo teisines pasekmes su sutarties neteisėto nutraukimo teisinėmis pasekmėmis.Skundžiama nutartimi teismas apribojo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintÄ ieÅ¡kovo teisę kreiptis į teismÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai Byloje sprendžiama, ar teismas pagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį kaip nenagrinėtinÄ civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).Demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija.

Pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo bÅ«tų galima spręsti teisme. Taigi negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris užkirstų keliÄ asmeniui, manančiam, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, kreiptis į teismÄ . Teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos, kaip ir kiekviena subjektinė teisė, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai.

Teisminės gynybos prieinamumas savaime nereiÅ¡kia, kad kiekvieno kreipimosi į teismÄ atveju turi bÅ«ti pradėtas teismo procesas. IeÅ¡kinys bus priimtas ir civilinė byla iÅ¡kelta tik tuo atveju, jei asmuo laikysis ir įstatymo nustatytos kreipimosi į teismÄ tvarkos. Teismas jau pirmojoje civilinio proceso stadijoje turi įsitikinti, ar civilinė byla pagal pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ gali bÅ«ti iÅ¡kelta. Teismui nustačius, kad nėra bent vienos teisės kreiptis į teismÄ teigiamos prielaidos ar egzistuoja neigiama prielaida, civilinė byla negali bÅ«ti iÅ¡kelta, o iÅ¡kelta byla turi bÅ«ti nutraukta (CPK 137 str. 2 d. 1, 3, 4 p., 293 str., 1, 2, 3, 6 p.).

Tuo atveju, kai nustatoma, jog ieÅ¡kovas nesilaikė teisės kreiptis į teismÄ tinkamo realizavimo sÄ lygų, galimi dvejopi teisiniai padariniai. Jeigu nustatomas bent vienas CPK 137 straipsnio antrosios dalies 2, 5, 6, 7 ar 8 punkte įtvirtintas pagrindas, teismas ieÅ¡kinį taip pat turi atsisakyti priimti. Vertinant, ar teismas pagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kinį kaip nenagrinėtinÄ teisme, reikia turėti mintyje, jog pažeistų ar ginčijamų subjektinių teisių bei įstatymo saugomų interesų gynyba pavesta ne tik teismams, bet ir kitoms institucijoms.

Todėl svarbu teisingai nustatyti, ar ginčas yra kilęs dėl teisės, ar jis priskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tik teisingai iÅ¡sprendus ginčo priskirtinumo klausimÄ , gali bÅ«ti sprendžiama dėl teismingumo.Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsisakė priimti, nurodęs, jog ieÅ¡kovas nesiekia sukurti ar pakeisti civilinių teisinių santykių, o tik siekia įrodyti, jog atsakovas Nordea Bank Finland Plc (AB) kredito sutartį nutraukė neteisėtai. Kolegijos nuomone, tuo atveju, kai ieÅ¡kovas – pagrindinio skolininko laiduotojas ginčija atsakovo veiksmus, kuriais pastarasis vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė tarp pagrindinio skolininko ir jo kreditoriaus Å¡alių sudarytÄ ilgalaikio kredito sutartį, laikoma, kad ginčas kilo iÅ¡ civilinių teisinių santykių, konkrečiai, kredito teisinių santykių, sureglamentuotų CK normomis (CK 6.881-6.885 str.).

Todėl Å¡is ginčas laikomas ginču dėl teisės ir patenka į teisminio nagrinėjimo civilinio proceso tvarka sritį. Å ie argumentai sudaro pagrindÄ nesutikti su žemesnės instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinį reikia atsisakyti priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme.IeÅ¡kovas savo suinteresuotumÄ bylos baigtimi grindžia tarp jo ir pagrindinio skolininko kreditoriaus sudaryta laidavimo sutartimi, kuria užtikrintas pagrindinio skolininko prievolių įvykdymas pagal kredito sutartį. IeÅ¡kovas įrodinėja, kad atsakovas neteisėtai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė laidavimo sutartį.

Kolegija, nepasisakydama dėl pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumo, pažymi, jog Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas turi teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, o jo paduotas ieÅ¡kinys pagal reikalavimų pobÅ«dį gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip ieÅ¡kinys dėl pripažinimo. IeÅ¡kinys dėl pripažinimo, kad pagrindinio skolininko kreditorius neteisėtai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė kredito sutartį yra neturtinio pobÅ«džio. Å is ieÅ¡kinys glaudžiai susijęs su bankrutuojančia įmone, jos teisių gynyba.

IeÅ¡kinio patenkinimo atveju bÅ«tų konstatuota, jog kreditorius neturėjo teisės nutraukti kredito sutarties su pagrindiniu skolininku. Tokiu atveju atsirastų pagrindas tvirtinti galimai mažesnį kreditoriaus kreditorinį reikalavimÄ pagrindinio skolininko bankroto byloje, nes pagrindiniam skolininkui neatsirastų sutartinė civilinė atsakomybė, o laikotarpiu nuo kredito sutarties neteisėto nutraukimo iki teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo jis bÅ«tų galėjęs vykdyti sutartines prievoles kreditoriui (Ä®BÄ® 10 str. 7 d. 3 p.).

Todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog dėl bankroto bylos pagrindiniam skolininkui iÅ¡kėlimo laiduotojas netenka teisinio intereso ginčyti kredito sutarties nutraukimo teisėtumÄ , nes vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo ir bankroto bylos iÅ¡kėlimo teisiniai padariniai iÅ¡ esmės skiriasi. Ä®vertinus tai, kad ieÅ¡kinį patenkinus, iÅ¡ pagrindinio skolininko galėtų bÅ«ti priteista mažesnė kreditorinio reikalavimo suma, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ir į laiduotojÄ galėtų bÅ«ti nukreiptas mažesnis kreditorinis reikalavimas, jei pagrindinio skolininko lėšų neužtektų, t. y. laiduotojas turi teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi.

Tai reiÅ¡kia, kad laiduotojas, teismine tvarka gindamas savo interesus, tuo pačiu gina ir bankrutuojančios įmonės teises, kiek tai susiję su kreditoriaus kreditorinio reikalavimo tvirtinimu. IeÅ¡kinį atmetus, t. y. paaiÅ¡kėjus, kad teisėtai nutraukta kredito sutartis dėl skolininko kaltės, kreditorius įgytų teisę nukreipti reikalavimus į laiduotojÄ , kuris galėtų atsikirsti kaip ir skolininkas ir turi teisę įgyvendinti visas kitas teises, kuriomis gali naudotis skolininkas, iÅ¡skyrus tas, kurios iÅ¡imtinai susijusios su skolininko asmeniu (CK 6.82 str. 2, 3 d.).   Tuo pačiu reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar ieÅ¡kinys pagal jame pareikÅ¡tus reikalavimus teismingas vieno iÅ¡ atsakovų bankroto bylÄ nagrinėjančiam Klaipėdos apygardos teismui, ar kitam teismui.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog trys skirtingi teismai atsisakė priimti nagrinėti analogiÅ¡kus ieÅ¡kovo reikalavimus (Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 18 d. nutartimi, Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. kovo 29 d. nutartimi, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 29 d. nutartimi, b.l. 8, 47-48, 54). Kolegijos nuomone, Å¡iuo konkrečiu atveju bylos teismingumui nustatyti reikÅ¡minga ne tik faktinė aplinkybė, jog pagrindiniam skolininkui Klaipėdos apygardos teisme iÅ¡kelta ir nagrinėjama bankroto byla, bet ir pareikÅ¡to reikalavimo ypatumai.Kolegija pažymi, jog įstatymų leidėjas, priimdamas specialų įstatymÄ bankroto teisiniams santykiams sureglamentuoti, tuo pačiu nustato ir specialiÄ tvarkÄ , pagal kuriÄ turi bÅ«ti iÅ¡keliamos bei nagrinėjamos bankroto bylos.

Pagal bendrÄ jÄ rÅ«Å¡inio teismingumo taisyklę bankroto bylas nagrinėja apygardų teismai (CPK 27 str. 4 p.). Ä®BÄ® 5 straipsnio trečiojoje dalyje konkretizuota, kad tokias byla nagrinėja vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismas (teritorinis teismingumas). Siekis kuo operatyviau ir ekonomiÅ¡kiau iÅ¡spręsti ginčus, susijusius su įmonės bankroto teisiniais santykiais, lemia, kad visos su bankroto teisiniais santykiais susijusios bylos turėtų bÅ«ti nagrinėjamos arba pačioje bankroto byloje, arba teisme, nagrinėjančiame bankroto bylÄ (tame pačiame apygardos teisme).

Tokį reglamentavimÄ Ä¯tvirtina ir Ä®BÄ® nuostatos (Ä®BÄ® 11 str. 3 d. 8 p., 14 str. 3 d., 31 str. 1 d., 24 str. 4 d.). Teismų praktikoje plečiamai aiÅ¡kinamos nuostatos, kurios reglamentuoja su bankroto teisiniais santykiais susijusių bylų priskyrimÄ nagrinėti įmonės bankroto byloje. Vyrauja apėmimo principas, pagal kurį iÅ¡ esmės visi su bankroto teisiniais santykiais susiję teisiniai ginčai nagrinėjami bankroto byloje. Pavyzdžiui, teismai pripažįsta, kad bankroto byloje nagrinėjamos bylos dėl antstolio veiksmų, atliktų vykdant bankroto procedÅ«ras, neteisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimas civ. byloje Nr. 2-1030/2008); taip pat bylos, kuriose atsakovu patrauktai bankrutuojančiai įmonei ir kitiems atsakovams reiÅ¡kiami turtinio pobÅ«džio reikalavimai yra glaudžiai susiję ir ieÅ¡kovas juos grindžia ta pačia medžiaga bei įrodinėja atsakovų solidariÄ jÄ atsakomybę (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1116/2009, 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1069/2009).

Todėl ir pagrindinio skolininko, kuriam iÅ¡kelta bankroto byla, reikalavimas pripažinti, kad Å¡io skolininko kreditorius neteisėtai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė kredito sutartį, turi bÅ«ti nagrinėjamas pagrindinio skolininko bankroto byloje, kurioje ir sprendžiamas kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimas. AnalogiÅ¡ka taisyklė taikytina situacijai, kai kredito sutarties nutraukimo teisėtumÄ ginčija bankrutuojančio pagrindinio skolininko laiduotojas. Pagal šį pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ laiduotojas pripažįstamas bankroto byloje trečiuoju asmeniu, pareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kus reikalavimus.

Be to, bankroto byloje laiduotojas įtrauktinas trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų (CPK 47 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010).Klaipėdos apygardos teismas netinkamai taikė ieÅ¡kinio priėmimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas, nepagrįstai 2011 m. kovo 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovo – atsakovo (bankrutuojančios įmonės) laiduotojo ieÅ¡kinį bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriui dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu kaip nenagrinėtinÄ teisme, nors Å¡is ieÅ¡kinys turi bÅ«ti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka ir yra teismingas Klaipėdos apygardos teismui bei nagrinėtinas atsakovo BUAB „BST Baltic“ bankroto byloje.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti atsakovo BUAB „BST Baltic“ bankroto bylÄ nagrinėjančiam Klaipėdos apygardos teismui (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 3 p., 338 str.).              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti. IeÅ¡kovo M. B. ieÅ¡kinio atsakovams Nordea Bank Finland Plc (AB) ir BUAB „BST Baltic“ dėl vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu priėmimo klausimÄ perduoti spręsti atsakovo BUAB „BST Baltic“ bankroto bylÄ nagrinėjančiam Klaipėdos apygardos teismui.

Teisėjai                                                                         Artūras Driukas                    Danutė Gasiūnienė                                                                 Egidijus Žironas