c2a2d49d-16c2-4b08-9738-27ab124fc9fe · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Nuorašas

Administracinio nusižengimo byla

Nr. A6.-641-1133/2022

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00987-2022-1

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.3.2

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,

sekretoriaujant Renatai Vanagienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam M. B.,

valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Julijai Žylienei,

vieÅ¡ame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB; Bendrovė) „L.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės registracijos adresas (duomenys neskelbtini)) buvęs vadovas, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje,

n u s t a t ė :

M. B., bÅ«damas BUAB „L.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) vadovu nuo 2021 m. birželio 7 d. iki 2022 m. gegužės 18 d., žinodamas, kad bendrovė yra nemoki ir žinodamas apie finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) (mokestinė nepriemoka 2021 m. gruodžio 8 d. buvo 211 903,22 Eur), privalėjo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bet nemokumo proceso neiniciavo, tokiu bÅ«du nevykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANÄ®) 5 straipsnio 1 punkte bei 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos pareigos nedelsiant inicijuoti bendrovės nemokumo procesÄ , nesikreipė į teismÄ dėl nemokumo proceso bendrovei ir taip pažeidė kreditorės VMI teises bei padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

M. B. apklausiamas teismo posėdyje parodė, kad Kėdainiuose buvo statomi du namai. Jo, kaip direktoriaus, pasirinkimas buvo užbaigti pastatÄ , kuriame įrengti 28 butai. Tuo metu buvo parduota jau 26 butai. Jie nenorėjo turėti ginčų su gyventojais, kuriems buvo pardavę butus, todėl nekėlė sau nemokumo, nes ketino statyti antrÄ namÄ . Rašė mokesčių inspekcijai, kad iÅ¡ antro namo viskÄ padengs. Buvo priimtas sprendimas sumokėti statybininkams ir pilnai užbaigti namo statybas, kad žmonės, kurie nusipirko butus, bÅ«tų patenkinti ir galėtų eiti gyventi.

Jie pasirinko geriau turėti vienÄ bylÄ su valstybe, o ne 26 bylas su gyventojais, nes nepabaigė objekto. Abu objektai buvo vienas Å¡alia kito. Kitam namui buvo padaryti įvadai ir pamatai, gautas statybos leidimas. Abu namai visiÅ¡kai vienodi. Mokesčiai jam net neleido perraÅ¡yti parkavimo vietų, kurios priklausė žmonėms pagal butų pardavimÄ , nors jis siÅ«lė sumokėti 20 000 Eur PVM. VMI vis tiek nesutiko. Jie darė viskÄ , kad iÅ¡gelbėtų įmonę. Rodė, kad turi sutartis antro namo statybai, bet VMI tai nedomino.

Å iuo metu antro namo niekas nestato, nes prasidėjo karas Ukrainoje. Jie negavo iÅ¡ banko 700 000 Eur antro namo finansavimui. Buvo du žemės sklypai, du statybos leidimai. Sklypai vienas Å¡alia kito. VienÄ namÄ pabaigė statyti, ten gyvena žmonės, įrengtos parkavimo vietos. VMI jam iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . Jis turės kažkaip iÅ¡sipirkti parkavimo vietas ir jas perraÅ¡yti žmonėms. Ä® kitÄ namÄ buvo investavę 248 000 Eur. VMI tai matė. VMI neleido jam perraÅ¡yti aikÅ¡telių, sukėlė jam problemÄ su klientais ir jis negalėjo parduoti pastato.

Jei bÅ«tų anksčiau iÅ¡sikėlęs bankroto bylÄ , jam tÄ pastatÄ bÅ«tų perėmę bankroto administratoriai, „iÅ¡draskę“ pastatÄ ir pasidalinę pinigus. Skolos prasidėjo nuo 2020 m. jų įmonė dirba Å¡variai, neturi nei vienos operacijos grynaisiais pinigais. Jie tikėjosi, kad pardavimo kaina bus bent jau 1 200 Eur/m2, bet verslas nepavyko. Butus pardavinėjo ir po 860 Eur/m2 ir po 920 Eur/m2. Buvo mintis sukurti produktÄ ir jį parodyti miestui. PelnÄ bÅ«tų gavę iÅ¡ antro namo.

Prasidėjus karui viskas sustojo. Namo pamatai užkonservuoti. PirmÄ namÄ užbaigė 2021 m., bet namas nėra priduotas 100 procentų. Patyrė virÅ¡ 300 000 Eur nuostolių. Tačiau nusprendė statyti antrÄ namÄ , nes nusprendė, kad žmonės pamatys gražų daiktÄ ir norės jį pirkti. Tačiau (duomenys neskelbtini) žmonės labiau linkę pirkti namus, nes ten pigi žemė. Planavo, kad užsidirbs statydami antrÄ namÄ , nes statant pirmÄ namÄ pasimato klaidos, problemos ir statant antrÄ namÄ galima to iÅ¡vengti bei gali sutaupyti.

Kadangi abiejų namų projektai buvo vienodi, tai bÅ«tų sutaupę, pakeitę techninius sprendimus ir susigrÄ Å¾inę savo pinigus. Å iuo metu Bendrovei iÅ¡keltas bankrotas, o jis nuskambėjęs kaip blogietis. Jei į antro namo statybas nebÅ«tų investavę 248 000 Eur savo lėšų, skolos nebÅ«tų. Turėjo mintį bankrutuoti, ruošėsi statyti antrÄ namÄ . IÅ¡ antro namo statybų buvo planuojamas 278 000 Eur pelnas. BÅ«tų susigrÄ Å¾inę pinigus, kuriuos įdėjo į pamatus (248 000 Eur) bei bÅ«tų sumokėję visas skolas. 2022 m. rugpjÅ«tį PVM jau siekė 201 000 Eur.

PaaiÅ¡kino, kad prie namo yra padarytos parkavimo vietos. Parkavimo vieta priklauso butui. Valstybinė žemė yra nuomota, jiems nuosavybės teise nepriklauso. Jie parduoda 28 parkavimo vietas, parduoda įrengtÄ parkavimo aikÅ¡telę, kurioje iÅ¡klotos trinkelės, įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, automatiniai vartai. Jie neparduoda valstybinės žemės, jie parduoda aikÅ¡telę. Yra dvi aikÅ¡telės po 14 vietų. Nuosavybės teise tas sklypas asmenims nepereina. Pirkėjas tampa Å¡io žemės sklypo bendrasavininku ir žemės nuoma yra nuimama nuo jų įmonės. Jie parduoda teisę nuomoti žemę. VMI už tai paprašė 21 000 Eur ir jie sutiko tiek sumokėti. Jie nesiekė gauti pinigų už aikÅ¡telę. VMI gautų 21 000 Eur. kai buvo iÅ¡ieÅ¡komos nepriemokos, sÄ skaita jau buvo areÅ¡tuota. Nepamena nuo kada areÅ¡tuota sÄ skaita. Ä®monė turėjo du darbuotojus. Jis samdė įmones, kurios dirbo. Jei bÅ«tų iniciavęs nemokumo procedÅ«ras, bÅ«tų turėjęs problemų su tais žmonėmis, kuriems turėjo perraÅ¡yti butus, nebÅ«tų galėjęs priduoti dokumentų objekto pridavimui, nebÅ«tų galėjęs pabaigti aikÅ¡telės. Galvojo, kad iki bankroto spės priduoti namÄ 10 procentų, tačiau nespėjo.

VMI atstovė Julija Žylienė teisme paaiÅ¡kino, kad įmonės vadovas neskundė teismui nei atsakymo, nei sprendimo nustatyti priverstinę hipotekÄ , įkeitimÄ . Sprendimas yra galiojantis. Å ie dokumentai svarbÅ«s nagrinėjant šį ginÄÄ . Aktualu tai, jog įmonės vadovas nesiėmė jokių veiksmų iniciuoti nemokumo procesÄ . Jai nėra žinoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, jog siÅ«lė VMI sumokėti 20 000 Eur, o VMI atsisakė paimti. Å ioje byloje vadovas nepateikė jokių tai įrodančių dokumentų, o jai tokia aplinkybė nežinoma. Jie pateikė teismui atsakymus, kokie tada buvo pateikti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. PraÅ¡ymai taip pat pateikti byloje. Negali pasakyti ar M. B. siÅ«lė sumokėti 21 000 Eur VMI. VMI atsakydama į M. B. 2021 m. rugsėjo 21 d. praÅ¡ymÄ ir gruodžio 21 d. paaiÅ¡kinimÄ , nurodė, kad VMI panaikins priverstinę hipotekÄ , kai bendrovė sumokės 25 800 Eur įmokÄ , bet įmonės vadovas nesumokėjo ir hipoteka nebuvo panaikinta.

PaaiÅ¡kino, kad pagal nemokumo įstatymÄ , vadovas privalėjo inicijuoti bankroto bylÄ , nes jo bendrovė buvo nemoki, kaip buvo nurodę 2021 m. gruodžio 8 d. M. B. padarė pažeidimÄ . Pirmas jo praÅ¡ymas buvo paraÅ¡ytas rugsėjo 21 d., rugsėjo 20 d. buvo VMI nurodymas nuraÅ¡yti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ mokesčių mokėtojo sÄ skaitos. Tai buvo – 2 793,96 Eur suma, o bendrovės nepriemoka tai dienai buvo 157 738,13 Eur. Nurodė, kad aikÅ¡telė vis dar įkeista, tai valstybinė žemė, kurios vertė – 25 800 Eur.

VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo nurodė, kad BUAB „L.“ vadovu nuo 2021 m. birželio 7 d. iki 2022 m. gegužės 18 d. buvo M. B.. 2022 m. rugpjūčio 1 d. bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 214 029,67 Eur, iš kurių gyventojų pajamų mestis sudarė – 3 208,39 Eur bei delspinigiai – 171,28 Eur (bendra suma – 3 379,67 Eur); nekilnojamojo turto mokestis sudarė – 368 Eur bei delspinigiai – 13,92 Eur (bendra suma – 381,92 Eur); pridėtinės vertės mokestis sudarė – 201 631,75 Eur bei delspinigiai – 8 636,33 Eur (bendra suma – 210 268,08 Eur).

Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė jai nustatytu laiku nesumokėjus gyventojų pajamų mokesčio už 2020 m. kovo, birželio, liepos, spalio mėnesius; 2021 m. sausio, vasario, kovo, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, gruodžio mėnesius; 2022 m. sausio, vasario mėnesius; nekilnojamojo turto mokesčio už 2019-2021 metus; pridėtinės vertės mokesčio už 2020 m. sausio, vasario, birželio, liepos, rugsėjo, spalio, gruodžio mėnesius; 2021 m. sausio, kovo, balandžio, rugsėjo mėnesius.

Siekiant iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ , VMI nuo 2021 m. balandžio 29 d. vykdė priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ BUAB „L.“ turto ir sÄ skaitos/(ų), o esant M. B. bendrovės vadovu 2021 m. birželio 30 d. ir 2021 m. rugsėjo 20 d. iÅ¡raÅ¡yti nurodymai nuraÅ¡yti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ mokesčio mokėtojo sÄ skaitos/(ų); 2021 m. rugpjūčio 11 d. priimtas sprendimas iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ turto; 2021 m. rugsėjo 14 d. priimtas sprendimas pakeisti sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ turto bei priimtas sprendimas nustatyti turto priverstinę hipotekÄ /priverstinį įkeitimÄ ; 2021 m. rugsėjo 15 d. priimtas sprendimas iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ užtikrintÄ sutartine/priverstine hipoteka (įkeitimu), iÅ¡ įkeisto turto ir 2021 m. gruodžio 8 d. priimtas sprendimas iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ bendrovės turto.

Mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡koti nepavyko, nes laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 8 d. į valstybės biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ iÅ¡ieÅ¡kota tik 54 Eur. bendrovė 2021 m. gruodžio 8 d. valstybės biudžetui buvo skolinga – 211 903,22 Eur. Nurodyta, jog M. B., beveik metus laiko buvęs bendrovės direktoriumi bei žinojęs apie bendrovės finansinę padėtį, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, sumažinti turimus įsipareigojimus ir tokiu pažeidė VMI kaip kreditorės interesus.

VMI 2022 m. vasario 14 d. pareiÅ¡kimu Nr. (23.28-08-1 Mr) RNA-5517 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „L.“ (b. l. 2-4).

Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-1692-934/2021, iÅ¡kėlė bendrovei nemokumo bylÄ . Nutartis įsiteisėjo 2022 m. gegužės 12 d. Procesas pradėtas pagal VMI pareiÅ¡kimÄ . Nutartyje nustatyta, jog įmonė iÅ¡ viso turėjo 741 027 Eur turto, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė – 783 047 Eur. pagal pelno (nuostolių) ataskaitÄ , įmonė ataskaitiniu laikotarpiu veikė nuostolingai ir 2020 m. patyrė 37 766 Eur nuostolį. Pagal pateiktÄ 2020 m. balansÄ , bendrovės įsipareigojimai ataskaitiniu laikotarpiu turimo turto vertę virÅ¡ijo 42 020 Eur, praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu įsipareigojimai taip pat virÅ¡ijo turimo turto vertę viso 4 254 Eur suma. Bendrovės atžvilgiu vykdomi 4 iÅ¡ieÅ¡kojimai, o įsipareigojimai kreditoriams sudaro – 213 275,44 Eur. visa tai sudaro pagrindÄ vertinti, jog Bendrovė yra nemoki. Nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad Bendrovė yra gyvybinga. Nustatyta, jog Bendrovė apdraustų asmenų neturi, turi įsiskolinimus VMI ir VSDFV, įsipareigojimai, pagal pateiktus duomenis, didėja (b. l. 5-7).

Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. rugpjūčio 1 d. išrašas, jog Bendrovės prievolių suma, kurių mokėjimo terminas suėjęs yra 214 029,67 Eur, iš kurių gyventojų pajamų mokestis sudaro – 3 208,39 Eur, o delspinigių suma sudaro – 171,28 Eur (viso – 3 379,67 Eur); nekilnojamojo turto mokestis sudaro – 368 Eur, o delspinigiai – 13,92 Eur (viso – 381,92 Eur); pridėtinės vertės mokestis sudaro – 201 631,75 Eur, o delspinigių suma sudaro – 8 636,33 Eur (viso – 210 268,08 Eur) (b. l. 8).

Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. rugpjūčio 1 d. iÅ¡raÅ¡as (įplaukos), iÅ¡ kurio matyti, kad 2021 m. gruodžio 8 d. duomenimis Bendrovė į biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ 2022 m. gegužės 6 d.; 2022 m. kovo 1 d.; 2022 m. vasario 1 d.; 2022 m. sausio 1 d. bendrai įmokėjo 54 Eur (b. l. 8).

Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2021 m. gruodžio 8 d. išrašas, iš kurio matyti, kad 2021 m. gruodžio 8 d. duomenimis Bendrovės prievolės, kurių mokėjimo terminas suėjo sudaro – 211 903,22 Eur, iš kurių: gyventojų pajamų mokestis – 1 356,61 Eur, o delspinigiai – 23,96 Eur; nekilnojamojo turto mokestis – 244 Eur, o delspinigiai – 10,72 Eur; pridėtinės vertės mokestis – 201 661,59 Eur, o mokesčiai – 8 606,34 Eur (b. l. 9).

M. B. teismui pateiktos dokumentų kopijos: UAB „L.“ 2021 m. rugsėjo 21 d. praÅ¡ymas Nr. 21/09/21, kuriame nurodyta, kad Bendrovė 2021 m. rugsėjo 14 d. gavo sprendimÄ Nr. (23.31-08)492-645 nustatyti turto priverstinę hipotekÄ /įkeitimÄ . Taip pat nurodyta, jog Bendrovė negali įgyvendinti savo įpareigojimų pirkėjams, nes turtui (aikÅ¡telėms) nustatyta priverstinė hipoteka, todėl Bendrovė praÅ¡o leidimo perleisti aikÅ¡teles, sutinkamai su anksčiau pasiraÅ¡ytomis pirkimo-pardavimo sutartimis pirkėjams su sÄ lyga, kad priverstinė hipoteka bus nuimta, kai Bendrovė sumokės nustatytÄ Ä¯keičiamo daikto vertę už aikÅ¡telę – 13 900 Eur per 20 darbo dienų, skaičiuojant nuo leidimo gavimo datos, pervedant pinigus į VMI sÄ skaitÄ Ä¯siskolinimui už PVM.

Padengus šį įsiskolinimÄ Bendrovė antru etapu įsipareigoja per 20 darbo dienų nuo antro leidimo gavimo perleisti aikÅ¡teles, sutinkamai su anksčiau pasiraÅ¡ytomis pirkimo-pardavimo sutartimis pirkėjams su sÄ lyga, kad priverstinė hipoteka bus nuimta – 11 900 Eur (b. l. 46-47). UAB „L.“ 2021 m. spalio 27 d. paaiÅ¡kinimas, kuriame nurodyta, jog Bendrovės skola biudžetui susidarė pardavus 2020-2021 metais butus, esančius (duomenys neskelbtini). gauti pinigai buvo panaudoti dengiant paskolÄ Kredito unijai „Taupa“, nes butai buvo įkeisti hipoteka ir Å¡io objekto užbaigiamiesiems darbams.

Vystomas projektas nepateisino lÅ«kesčių, nes pardavimai vyko vangiai, nepadengė patirtų statybos kaÅ¡tų, todėl nebuvo galimybės laiku atsiskaityti su biudžetu. Bendrovė skolÄ biudžetui planuoja dengti iÅ¡ kito numatomo vystyti projekto. Gautas statybų leidimas. Vystyti projektÄ numatoma 2022 m. gegužės mėnesį. Planuojamas gauti pelnas iÅ¡ viso objekto pardavimo – 278 000 Eur, kuris bus naudojamas dengti skolÄ biudžetui. Objekto statybų finansavimui bÅ«tų naudojamos kreditinės lėšos iÅ¡ kredito unijos „Taupa“ (b. l. 48).

UAB „L.“ 2021 m. lapkričio 3 d. paaiÅ¡kinimas, kuriame nurodyta, jog Bendrovė gavo 2021 m. spalio 28 d. gavo atsakymÄ Ä¯ 2021 m. rugsėjo 21 d. ir 2021 m. spalio 5 d. praÅ¡ymus. VMI nesutiko tenkinti Bendrovės praÅ¡ymo. Bendrovė paaiÅ¡kino, kad aikÅ¡telės skirtos Å¡alia esančio pastato daugiabučio gyventojams, kuriems butus pardavė UAB „L.“. Sutartyse Bendrovė įsipareigojo perleisti valstybinės žemės nuomos teisę į dalį sklypo, kuriame bus įrengta automobilio parkavimo vieta.

Buto pirkėjai jau yra sumokėję už parkavimo vietÄ buto pirkimo metu. Tam, kad notariÅ¡kai bÅ«tų įforminta nuomos teisė į dalį žemės sklypo, kuriame įrengtos parkavimo vietos, reikėjo identifikuoti tas parkavimo vietas. VÄ® Registro centre nurodyta aikÅ¡telių vidutinė rinkos vertė 25 800 Eur, tačiau Bendrovė negali sutikti su tokiu vertinimu (b. l. 49). UAB „L.“ 2021 m. gruodžio 21 d. paaiÅ¡kinimas, kuriuo praÅ¡o leisti notariÅ¡kai perleisti aikÅ¡teles pirkėjams, kurie atsiskaitė už parkavimo vietas, pirkdami butus (b. l. 51).

VMI teismui pateikti papildomi dokumentai: 2021 m. spalio 28 d. raÅ¡tas į Bendrovės 2021 m. rugsėjo 21 d. ir 2021 m. spalio 5 d. praÅ¡ymus, kuriame nurodyta, jog VMI susipažino su Bendrovės praÅ¡ymais, tačiau nesutinka tenkinti Bendrovės praÅ¡ymų ir praÅ¡o pateikti paaiÅ¡kinimÄ , kodėl Bendrovė valstybiniame žemės sklype įrengtas automobilių parkavimo vietas nori parduoti pirkėjams tik už simbolinį 1 Eur mokesti, kai VÄ® Registro centro 2021 m. liepos 12 d. duomenimis jų vidutinė rinkos vertė yra 25 800 Eur (b. l. 64).

VMI 2021 m. gruodžio 1 d. raÅ¡tas į Bendrovės 2021 m. rugsėjo 21 d. praÅ¡ymÄ ir 2021 m. lapkričio 3 d. paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodyta, jog Bendrovė nepateikė dokumentų, įrodančių, kad abiejuose aikÅ¡telėse įrengtos automobilio parkavimo vietos buvo parduotos butų savininkams dar iki priverstinio hipotekos pritaikymo. Bendrovė pateikė tik vienÄ butų/patalpų – butų pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje paminėta, kad Bendrovė įsipareigoja perleisti valstybinės žemės nuomos teisę į dalį žemės sklypo, kuriame bus įrengta automobilio parkavimo vieta, pirkėjui atskira notaro patvirtinta sutartimi, taip pat sutartyje įraÅ¡yta, kad automobilių parkavimo vietos kaina yra įtraukta į Å¡ia sutartimi parduodamų daiktų kainÄ .

Todėl VMI nesutinka tenkinti Bendrovės praÅ¡ymo bei paaiÅ¡kino, kad Bendrovė, norėdama gauti leidimÄ parduoti priverstine hipoteka įkeistas aikÅ¡teles, turėtų pateikti visas daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), butų/patalpų-butų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias pirkėjai įsigijo aikÅ¡telėse įrengtas automobilių parkavimo vietas ir dokumentus, patvirtinančius įsigytų automobilių parkavimo vietų apmokėjimÄ (b. l. 65). VMI 2022 m. sausio 4 d. raÅ¡tas į Bendrovės 2021 m. rugsėjo 21 d. praÅ¡ymÄ ir 2021 m. gruodžio 21 d. paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodyta, kad mokesčių informacinės sistemos 2022 m. sausio 3 d. duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka yra 211 897,31 Eur, iÅ¡ jos: pridėtinės vertės mokestis – 201 643,59 Eur, delspinigiai – 8 613,78 Eur, gyventojų pajamų mokestis – 1 356,61 Eur, delspinigiai – 28,61 Eur, nekilnojamojo turto mokestis – 244 Eur, delspinigiai – 10,72 Eur. taip pat nurodyta, jog VMI panaikins priverstinę hipotekÄ tik gavusi ne mažesnę nei 13 900 Eur įmokÄ už aikÅ¡telę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ne mažesnę nei 11 900 Eur įmokÄ už aikÅ¡telę (Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 67).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali bÅ«ti įvykdyti alternatyviomis veikomis, be kita ko, pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nepateikimu teismui.Â

Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – ir JANĮ), kuris yra aktualus šioje byloje, todėl taikomos ne Įmonių bankroto įstatymo, o JANĮ nuostatos, sprendžiant dėl bendrovės vadovo įstatyme numatytų pareigų nevykdymo. Kartu pažymėtina, kad pareiga kreiptis dėl bankroto/nemokumo bylos iškėlimo abiejuose įstatymuose numatyta bendrovės vadovui.

JANÄ® 5 straipsnio 1 punkte numatyta, kad nemokumo procesÄ inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Å io įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesÄ . 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktÅ«rizavimo byla. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas juridinio asmens vadovo pareigÄ inicijuoti nemokumo procesÄ yra nurodęs, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumÄ ir siÅ«lyti spręsti juridinio asmens mokumo atkÅ«rimo klausimÄ ; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesÄ ; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesÄ . Nemokumo procesas suprantamas kaip juridinio asmens bankroto ar restruktÅ«rizavimo procesas (JANÄ® 2 straipsnio 23 dalis). SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Å¡io įstatymo nuostatas, nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne kaip nemokumo bylos iÅ¡kėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi bÅ«ti atliekami siekiant iÅ¡kelti nemokumo (bankroto ar restruktÅ«rizavimo) bylÄ teisme (įskaitant bankroto procesÄ ne teismo tvarka). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANÄ® nuostatos nenurodo jokių iÅ¡imčių, kada vadovas gali nevykdyti Å¡ios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan.

Tai, kad joks delsimas negali bÅ«ti pateisinamas, matyti ir iÅ¡Â JANÄ® 13 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalÄ , kuri atsirado dėl Å¡iame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (pvz., neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymÄ tÄ privalėjo padaryti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

Faktinis pareigos inicijuoti nemokumo procesÄ , o tarp jų ir kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, pagrindas yra juridinio asmens nemokumas, kuris pagal JANÄ® 2 straipsnio 7 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip juridinio asmens bÅ«sena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai virÅ¡ija jo turto vertę. Tai tokia juridinio asmens bÅ«sena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija jo turto vertę. Ä®statymas apibrėžia, kad Å¡ios nemokumo sÄ lygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iÅ¡ jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams virÅ¡ijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu. Tačiau teismų praktikoje juridinio asmens nemokumas yra vertinamas ne tik pagal Å¡iuos rodiklius, bet ir atsižvelgiant į bendrÄ Ä¯monės verslumo situacijÄ , t. y. vertinama, ar įmonė vykdo veiklÄ , kuria siekiama pelno, ar toks juridinis asmuo sugeba turimomis priemonėmis (grynaisiais pinigais, atsargomis, gautinomis sumomis, kitu turtu) padengti savo turimus trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, koks yra įmonės veiklos pelnas. Å tai teismų praktikoje atnaujintose administracinių nusižengimų bylose įmonės nemokumas nustatomas iÅ¡analizavus įmonės finansinius duomenis, iÅ¡ kurių svarbiausi yra pradelsti įmonės įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės Å«kinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).

Byloje nustatyta, kad M. B. nuo 2021 m. birželio 7 d. iki 2022 m. gegužės 18 d. buvo BUAB „L.“ vadovas, dėl ko bÅ«tent jam kilo pareiga, numatyta JANÄ® 5 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnio 2 dalyje inicijuoti nemokumo procesÄ .

JANÄ® 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktÅ«rizavimo byla. Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi, kuria bendrovei iÅ¡kelta bankroto byla, Å¡ios sÄ lygos nustatytos ir nėra ginčijamos.

Ä®vertinus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisme duotus parodymus, jog M. B. suprato, kad Bendrovė turi įsiskolinimų ir yra nemoki. Skolos susidarė, nes nepavyko už norimÄ kainÄ parduoti butų. Neinicijavo nemokumo proceso, kadangi ketino statyti antrÄ namÄ , tikėjosi gauti paskolÄ ir tikėjosi, kad pastačius antrÄ namÄ ir pardavus visus jame esančius butus gaus pelnÄ ir galės iÅ¡mokėti įsiskolinimus valstybės biudžetui. Taip pat nurodė, jog pasirinko sprendimÄ turėti vienÄ bylÄ su valstybe nei 26 bylas su gyventojais, kurie iÅ¡ Bendrovės įsigijo butus. Visa tai rodo, kad M. B. žinojo apie sunkiÄ bendrovės finansinę padėtį, skolas valstybei, bÅ«tinybę inicijuoti bendrovei nemokumo procesÄ , tačiau sÄ moningai pasirinko Å¡iÄ aplinkybę ignoruoti.

IÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti, jog dėl nemokumo proceso ir bankroto bylos iÅ¡kėlimo Bendrovei 2022 m. vasario 14 d. pareiÅ¡kimu kreipėsi VMI. Bankroto byloje nustatyta, kad Bendrovė, dar prieÅ¡ M. B. tampant vadovu, 2020 m. veikė nuostolingai ir patyrė 37 766 Eur nuostolį. Pagal 2020 m. balansÄ , Bendrovės įsipareigojimai ataskaitiniu laikotarpiu turimo turto virÅ¡ijo 42 020 Eur, praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu įsipareigojimai taip pat virÅ¡ijo turimo turto vertę – 4 254 Eur. IÅ¡ VMI atstovės paaiÅ¡kinimų teisme matyti, kad 2021 m. rugsėjo 20 d. nepriemoka buvo 157 738 Eur. Bylos duomenimis, 2022 m. sausio 3 d. Bnedrovės mokestinė nepriemoka jau buvo 211 897,31 Eur (b. l. 66). Nenustatyta duomenų apie Å¡iuo metu vykdomÄ Å«kinę komercinę veiklÄ , leidžiančiÄ Ä¯vykdyti prievoles ateityje bei nenustatytas Bendrovės gyvybingumas. VMI pareiÅ¡kime nurodyta, kad buvo vykdomas priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas, tačiau jis buvo nerezultatyvus ir laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 8 d. į valstybės biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ iÅ¡ieÅ¡kota tik 54 Eur, o M. B. nesiėmė veiksmų atkurti mokumÄ arba pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto (nemokumo) bylos iÅ¡kėlimo.

Teisme M. B. nurodė, jog darė viskÄ , kad iÅ¡gelbėtų įmonę. PaaiÅ¡kino, jog kreipėsi į VMI, rodė, kad turi sutartis antro namo statybai. Be to teismui pateikė Bendrovės 2021 m. rugsėjo 21 d. praÅ¡ymÄ nuimti hipotekÄ bei įsipareigojo per 20 darbo dienų , skaičiuojant nuo leidimo gavimo datos pervesti 13 900 Eur VMI, o padengus šį įpareigojimÄ , įsipareigojo per 20 darbo dienų nuo antro leidimo gavimo pervesti 11 900 Eur VMI. Taip pat pateikė 2021 m. spalio 27 d. paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, kad Bendrovė neturėjo galimybės laiku atsiskaityti su valstybės biudžetu, tačiau taip pat nurodė, kad planuoja skolÄ biudžetui dengti iÅ¡ kito numatomo projekto, kurio finansavimui bÅ«tų naudojamos kreditinės lėšos iÅ¡ kredito unijos „Taupa“, o 2021 m. gruodžio 21 d. paaiÅ¡kinime prašė leisti notariÅ¡kai perleisti pirkėjams aikÅ¡teles, tačiau VMI tai nerÅ«pėjo. Taip pat nurodė, jog tikėjosi, kad verslas bus sėkmingas, tačiau verslas nepavyko, tikėjosi gauti pelnÄ iÅ¡ antro namo pardavimo. VMI teismui pateikė Bendrovei siųstų raÅ¡tų kopijas, kuriose nurodyta, jog Bendrovė turi pateikti visus dokumentus, patvirtinančius aikÅ¡telių pardavimÄ butų savininkams, taip pat dokumentus, patvirtinančius aikÅ¡telių pardavimų kainÄ bei įpareigojo Bendrovę padaryti įmokas už aikÅ¡teles ir tik tada panaikins priverstinę hipotekÄ . Teisme VMI atstovė paaiÅ¡kino, kad M. B. Å¡ių VMI atsakymų (raÅ¡tų) neskundė, taip pat neapskundė sprendimo dėl priverstinės hipotekos. Taip pat nurodė, kad Bendrovės vadovas nesiėmė jokių veiksmų iniciuoti nemokumo procesÄ . M. B. aiÅ¡kino, kad siÅ«lė VMI sumokėti 20 000 Eur, kad nuimtų hipotekÄ nuo stovėjimo aikÅ¡telių, tačiau tokias aplinkybes paneigė VMI atstovė, kuri paaiÅ¡kino, kad VMI atsakydama į M. B. 2021 m. rugsėjo praÅ¡ymÄ ir gruodžio 21 d. paaiÅ¡kinimÄ , nurodė, kad VMI panaikins priverstinę hipotekÄ , kai bendrovė sumokės 25 800 Eur, tačiau įmonės vadovas nesumokėjo.

Taigi, aptarti duomenys paneigia M. B. argumentus, jog jis, bÅ«damas vadovu, dėjo visas pastangas, siekdamas atsiskaityti su kreditoriais ir iÅ¡saugoti verslÄ , nes byloje nėra duomenų, kad M. B. bÅ«tų ėmęsis kokių nors veiksmų bendrovės mokumui atkurti. Nors M. B. teisme aiÅ¡kino, jog kreipėsi į VMI, tačiau teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jis bandė ar vykdė VMI keliamus reikalavimus (pateikti visus reikiamus dokumentus dėl aikÅ¡telių pardavimo, sumokėti įmokas už aikÅ¡teles). Atvirkščiai, matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tik tikėjosi, jog įvykdęs antrÄ projektÄ (antro namo statybos) gaus pelnÄ ir galės atsiskaityti su VMI, nors Å¡iam tikėjimui jokio pagrindo nebuvo. Visa tai rodo, jog M. B., žinodamas apie bendrovės finansinę bÅ«klę, t. y., turimas didžiules skolas, neiniciavo nemokumo proceso, o tik be jokio realaus pagrindo tikėjosi, kad galimai gaus finansavimÄ antro namo statybai, pardavęs pastatytame antrame esančius butus, gaus pelnÄ bei atsiskaitys su kreditoriais, tarp jų ir valstybe.

Taigi, M. B., bÅ«damas Bendrovės vadovu, ir žinodamas, kad UAB „L.“ negali vykdyti turimų prievolių, pareigos kreiptis dėl nemokumo (bankroto) bylos iÅ¡kėlimo nevykdė, dėl ko įsiskolinimai didėjo ir buvo vis labiau pažeidžiami kreditorių, tarp j ir VMI interesai. Bendrovės bankrotas buvo iÅ¡keltas ne pagal M. B., bet pagal VMI pareiÅ¡kimÄ .

Atkreiptinas dėmesys, kad kaltės, jos formos, rÅ«Å¡ies subjektyviųjų administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymÄ ir kokių padarinių Å¡iais veiksmais buvo siekiama, bet tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016). Šiuo atveju, M. B., kaip įmonės vadovo, veiksmai (neveikimas), iÅ¡ esmės nesprendžiant bendrovės finansinių problemų ir galiausiai, Bendrovei tapus nemokiai, nesikreipiant į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nesant jokio pagrindo manyti, kad bendrovės finansinė padėtis ateityje pagerės, rodo jo kaltę padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje, numatytÄ administracinį nusižengimÄ . Â

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. B. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 120 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymÄ numatyta bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur (vidurkis 2 200 Eur).

Nenustatytos nei M. B. atsakomybę lengvinančios nei sunkinančios aplinkybės.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudÄ , atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobÅ«dį bei pavojingumÄ (padarytas vienas administracinis nusižengimas, susijęs su turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais). M. B., žinodamas apie bendrovės finansinius įsipareigojimus ir finansinę padėtį, nemokumo bylos neiniciavo pakankamai ilgÄ laikÄ , kol nemokumo procesas buvo pradėtas vieno iÅ¡ kreditorių, t. y. VMI 2022 m. vasario 14 d. pareiÅ¡kimÄ . Jis yra yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) iÅ¡raÅ¡o apie asmens darbovietę, gautas iÅ¡ valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, M. B. nuo 2021 m. gruodžio 17 d. dirba UAB „N.“. LITEKO duomenimis, M. B. buvo iÅ¡kelta ne viena civilinė byla, kurioje jis dalyvavo kaip atsakovas (skolininkas) dėl piniginio reikalavimo ir pan. Atsižvelgiant į aptartas nuobaudai individualizuoti svarbias aplinkybes, M. B. skirtina ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda – 1 400 (vienas tÅ«kstantis keturi Å¡imtai) Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

n u t a r i a :

M. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 400 (vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų) Eur baudÄ .

Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

IÅ¡aiÅ¡kinti M. B., kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudÄ turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo jam dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sÄ skaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančiÄ Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudÄ bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtÄ baudÄ mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti gavėjÄ â€“ VMI, gavėjo kodÄ â€“ 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-641-1133/2022 (unikalus mokėjimo kodas) ir įmokos kodÄ â€“ 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė

Nuorašas tikras:

Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė