c2a25186-cdc4-4fe4-b936-31bdf8f2aaef · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-805-716/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01059-2023-5 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 27 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Evelinai Verbickaitei, dalyvaujant prokurorei Rasai Å imonei, gynėjai advokatei Linai Sakalauskienei, kaltinamajam V. L. (V. L.), vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ bylÄ , kurioje V.

L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas (teistumas iÅ¡nykęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 2811 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė : I. Teismo nustatytos aplinkybės V. L. 2023 m. sausio 8 d., apie 2.51 val., ŽirmÅ«nų ir Kareivių g. sankryžoje, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimÄ , numatantį draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, vairavo automobilį „Alfa Romeo“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kai pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,15 promilės etilo alkoholio koncentracija. II. Byloje surinkti duomenys V. L. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad prieš (duomenys neskelbtini) mėnesius išsiskyrė su ilgamete drauge, kuri jį išdavė, po ko pranešė, kad (duomenys neskelbtini). Tai jis labai išgyveno. Draugai pakvietė pažaisti biliardo. Jie išgėrė alkoholio. Kilo konfliktas, nes kažkokie asmenys koneveikė merginas.

Atėjusi apsauga užlaužė rankas, jam trenkė su lazda į veidÄ . Jis buvo kruvinas. Tokioje bÅ«senoje jo nenorėjo vežti taksi. Jis nenorėjo skambinti sÅ«nui, nes Å¡is dėl jo iÅ¡gyvenimų irgi labai pergyveno. Tada jis nusprendė sėsti už vairo. Sprendimas buvo labai kvailas. Važiuodamas jis atsitrenkė į kitÄ automobilį prie Å¡viesoforo. Kitas žmogus iÅ¡kvietė policijÄ . Jis buvo iÅ¡gėręs 3 alaus bokalus ir brendžio. Nustatyto neblaivumo jis neginčijo, galėjo bÅ«ti 2,15 promilės. Važiavau su sÅ«naus automobiliu, kurį reikėjo Å¡iek tiek pataisyti.

Dėl to automobilis buvo paliktas pas jį daugiabučio namo kieme. Automobilio raktus turėjo jis ir sūnus. Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai. Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.

Liudytoja K. V. tyrimo metu parodė, kad 2023 m. sausio 7 d., apie 3.14 val., ŽirmÅ«nų g., Vilniuje, važiuodama automobiliu „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo priekyje važiuojantį automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairuotojas įtartinai vairavo, kadangi „Alfa Romeo“ vairuotojas važiavo tarp pirmos ir antros eismo juostos, o pats kelias sudarytas iÅ¡ Å¡eÅ¡ių eismo juostų, trys eismo juostos leidžia važiuoti į vienÄ pusę, trys kitos eismo juostos į prieÅ¡ingÄ pusę.

Kai buvo prie ŽirmÅ«nų ir Kareivių g. sankryžos bei sankryžoje jiems degė raudonos spalvos Å¡viesoforo signalas, priekyje jos važiavęs „Alfa Romeo“ automobilio vairuotojas nesustodamas atsitrenkė į sankryžoje antroje eismo juostoje stovintį kitÄ automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio galÄ ir ji suprato, kad įvyko avarija. Ji pamatė, kad „Alfa Romeo“ automobilio vairuotojo durelės atsidarė ir ji, sustabdžiusi savo automobilį, priėjo prie „Alfa Romeo“ automobilio, matė, kad automobilyje sėdėjo tik vairuotojas be keleivių.

„Alfa Romeo“ vairuotojas iÅ¡ iÅ¡vaizdos atrodė neblaivus, nes iÅ¡ jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Minėto automobilio vairuotojas, iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, svirduliavo, valėsi kraujÄ nuo veido. Ji, priėjusi nuo kito automobilio, į kurios automobilį „Alfa Romeo“ vairuotojas atsitrenkė, paklausė jo „kur tu žiÅ«rėjai?“, pastarasis atsakė kad valėsi kraujÄ , nepastebėjo, taip pat pasakė, kad kraujas atsirado, nes gėrė bare ir ten susimušė.

„Alfa Romeo“ vairuotojas neneigė, kad vairavo neblaivus automobilį bei padarė eismo įvykį, tÄ patį paaiÅ¡kino ir policijos pareigÅ«nams, kurie atvyko į šį įvykį. Gali paminėti, kad apie įvykį policijai pranešė „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio vairuotoja, Å¡iame automobilyje važiavo vairuotoja ir keleivė, jie nesiskundė sumuÅ¡imais (b. l. 37). Liudytojas E. L. (E. L.) tyrimo metu parodė, kad automobilis „Alfa Romeo“, kurio valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam, jis jį nusipirko 2022 m. spalio 26 d. iÅ¡ asmens, vardu J. P., automobilį deklaravo „Regitra“ duomenų sistemoje, tačiau iki Å¡iol jo neregistravo, kadangi jam Å¡is pasiÅ«lymas pasitaikė gana netikėtai, už gerÄ kainÄ , todėl nebuvo labai planuotas pirkinys ir vis nerasdavo laiko jo registravimui. Automobilį laikė prie tėvo namų, kieme, turi du Å¡io automobilio raktus, todėl, kai jam reikia, jis pasiima automobilį, o kai reikia tėvui, automobilį pasiima jis.

MinėtÄ automobilį tėvas kartais pataisydavo, kadangi jis moka taisyti automobilius, bet jis gali juo naudotis ir savo reikmėms, jeigu jam labai reikia. Tėtį paskutinį kartÄ matė sausio 3 arba sausio 4 d., nežino, kÄ jis veikė Å¡ių metų sausio 7 ir sausio 8 d. Savo automobiliu paskutinį kartÄ naudojosi seniai, negali nurodyti, kada tiksliai, kaip ir minėjo, turi dar vienÄ automobilį, Å¡is pirktas, nes pasitaikė pasiÅ«lymas už gerÄ kainÄ , kiek jam žinoma, automobilis sausio 7 ir 8 d. turėjo stovėti prie tėvo namų, jis nežino, ar jis tomis dienomis kažkur su juo važiavo, tomis dienomis iÅ¡vis su juo gyvai nebendravo, nebuvo laiko.

Su juo kalbėjo telefonu sausio 7 d., apie pietus, pokalbio metu jis jam pasirodė blaivas, vėliau jis jam jau sausio 8 d., naktį, gal apie 3.00 val., paskambino ir pranešė, kad vairavo išgėręs ir padarė eismo įvykį, iš pokalbio suprato, kad jis buvo streso būsenoje, labai pergyveno. Nežino, kokiomis aplinkybėmis jo tėvas sausio 7 ir 8 d. vairavo jo automobilį, nežino, ar jis buvo blaivas, ar ne. Jis neprisimena atvejo, kad tėvas girtas vairuotų automobilį, jeigu ir būdavo kokia šventė, tai visada palikdavo automobilį ir grįždavo su taksi (b. l. 42-43).

Liudytojas M. Ž. tyrimo metu parodė, kad 2023 m. sausio 8 d., apie 3.00 val., kartu su S. R. važiavo savo automobiliu „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo jis. Jam sustojus ŽirmÅ«nų ir Kareivių g. sankryžoje, Vilniuje, degant draudžiamam Å¡viesoforo signalui, pajuto, kad į jo automobilio galÄ , tiksliau į kairįjį galinį sparnÄ , atsitrenkė kitas automobilis. Jis iÅ¡lipo apžiÅ«rėti automobilio, iÅ¡lipęs pamatė, kad į jo automobilį atsitrenkė automobilis „Alfa Romeo“, kurį vairavo vyras.

Tas vyras iÅ¡ automobilio iÅ¡ karto neiÅ¡lipo, jo manymu, tas vyras buvo užsnÅ«dęs už vairo. Vyras automobilyje buvo vienas. Po kurio laiko vyrui iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, pamatė, kad tas vyras svirduliuoja, vyro nosis buvo kruvina. Tuomet, jis vyro paklausė, ar tu neblaivus, vyras jam tikrai linktelėjo galvÄ pritardamas, galimai ir atsakė, kad taip, bet gali ir klysti dėl žodžio taip. Jis paprašė, kad S. R. paskambintų bendruoju pagalbos numeriu. Atvykę policijos pareigÅ«nai nustatė tam vyrui neblaivumÄ .

Jo akivaizdoje vairuotojas alkoholio nevartojo, bet jis daug laiko praleido savo automobilyje, kadangi buvo labai Å¡alta, todėl jo po eismo įvykio visÄ laikÄ nestebėjo. To vyro automobilio neapžiÅ«rinėjo, todėl nežino, ar jame buvo alkoholinių gėrimų. „Alfa Romeo“ vairuotojo vairavimÄ faktÄ matė jis ir S. R. (b. l. 48-49). Liudytojas E. U. (E. U.) tyrimo metu parodė, kad 2023 m. sausio 8 d., apie 3.00 val., iÅ¡ Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad ŽirmÅ«nų ir Kareivių g. sankryžoje, Vilniuje, susidÅ«rė automobiliai „Škoda“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įtaria, kad kitas vairuotojas neblaivus, nes vingiuoja. Praneša keleivė. 3.18 val. atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko liudytoja K. V., kuri paaiškino, kad važiuodama pastebėjo, jog automobilis „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įtartinai manevravo, važiavo vidury antros juostos ir atsitrenkė į stovintį automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kai „Alfa Romeo“ vairuotojas išlipo, K.

V. pastebėjo, jog pastarasis yra akivaizdžiai neblaivus, nes svirduliavo. Nustatė, kad automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo V. L.. Automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo M. Ž.. Kartu su M. Ž. važiavo S. R.. Bendraujant su V. L., jautėsi stiprus alkoholio kvapas, kuris sklido iš jo burnos. V. L. buvo akivaizdžiai neblaivus, judesiai buvo nekoordinuoti, kalbėjo nerišliai. Pasiteiravus, prieš kiek laiko asmuo vartojo alkoholinius gėrimus, pastarasis atsakė, kad apytiksliai prieš 30 min.

Vairavimo fakto neneigė, aiÅ¡kino, kad važiuoja iÅ¡ baro „(duomenys neskelbtini)“. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ 3.18 val. pirmu pÅ«timu V. L. nustatytas 2,33 prom. girtumas, o antru pÅ«timu 3.35 val. – 2,15 prom. girtumas. Su parodymais V. L. sutiko, situacijos nekomentavo. Bendraujant su „Škoda“ vairuotoju, pastarasis paaiÅ¡kino, kad sustojo sankryžoje degant draudžiamam Å¡viesoforo signalui ir pajuto smÅ«gį į automobilio galinę dalį. IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio pastebėjo, kad į jo valdomÄ automobilį įvažiavo minėtas „Alfa Romeo“ automobilis, kurio vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, todėl keleivė iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus.

Keleivė S. R. situacijÄ aiÅ¡kino analogiÅ¡kai kaip ir M. Ž.. Ä® vietÄ buvo iÅ¡kviestas papildomas ekipažas, kuris įformino eismo įvykį. Kitas pareigÅ«nų ekipažas atliko procesinius veiksmus su neblaiviu vairuotoju, priėmė paaiÅ¡kinimus iÅ¡ M. Ž., S. R. ir K. V.. Ä® vietÄ taip pat buvo iÅ¡kviesta priverstinio nuvežimo transporto priemonė, kuri automobilį „Alfa Romeo“ iÅ¡vežė į automobilių saugomÄ aikÅ¡telę, esančiÄ Minsko pl. 21, Vilniuje. Jie vairavimo fakto nematė.

Jų akivaizdoje V. L. alkoholinių gėrimų nevartojo (b. l. 53). Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2023 m. sausio 8 d. 3.13 val. buvo gautas pranešimas, kad gatvėje susidūrė automobiliai „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įtaria, kad „Alfa Romeo“ vairuotojas neblaivus (b. l. 4-6). Iš tarnybinio pranešimo matyti liudytojo E. U. tyrimo metu nurodytos analogiškos įvykio aplinkybės (b. l. 10-11).

Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio kvitų matyti, kad iš V. L. burnos jautėsi sklindantis alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0672 (patikros sertifikatas Nr. 1887309, galioja iki 2023 m. birželio 18 d.) pirmu pūtimu 2023 m. sausio 8 d. 3.18 val. V. L. buvo nustatytas 2,33 promilių girtumas, o antru pūtimu 3.34 val. nustatytas 2,15 promilių girtumas. Su alkotesterio rezultatais V. L. sutiko (b. l. 13-16). Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo bei fotonuotraukų matyti tyrimo metu apžiūrėtas automobilis „Alfa Romeo“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyti išoriniai automobilio apgadinimo požymiai: sugadintas kėbulas, priekinis dešinės pusės sparnas, žibintas, variklio dangtis, priekinis bamperis, kėbulas turi smulkių nubrozdinimų.(b. l. 17-24). Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas J. P., tačiau nuo 2022 m. lapkričio 14 d. nurodyta, kad transporto priemonė išregistruota (b. l. 27).

IÅ¡ VÅ¡Ä® „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Alfa Romeo“ vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM yra 2 548 eurų (b. l. 28). IÅ¡ pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad 2022 m. spalio 26 d. 19.15 val. pardavėjas J. P. pardavė pirkėjui E. L. automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 1 700 eurų (b. l. 31-33). III. Veikos kvalifikavimas Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad V. L. vairavo kelių transporto priemonę – lengvÄ jį automobilį – bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam po įvykio buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pagrindu transporto priemonės vairavimu pripažįstami transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Aukščiau minėtų įrodymų visuma, o būtent paties V. L. parodymai ir prisipažinimas dėl alkoholio vartojimo bei automobilio vairavimo, liudytojų E. U., M. Ž., K. V., E. L. tyrimo metu nurodytos aplinkybės, taip pat kita byloje esanti rašytinė medžiaga, t. y. policijos registro išrašo duomenys, tarnybinis pranešimas, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai, VĮ „Regitra“ pažyma ir pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad V.

L. vairavo automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai buvo vartojęs alkoholį ir nuo jo apsvaigęs, ir jam netrukus po įvykio buvo nustatytas ne mažesnis nei 2,15 promilių neblaivumas. Kaltininko nurodyta aplinkybė dėl negalėjimo grįžti namo taksi automobiliu ar nenoro kviestis kitų asmenų pagalbos V. L. atsakomybės nepašalina, nes būdamas aiškiai apsvaigęs nuo alkoholio ir vidutinio neblaivumo laipsnio jis savarankiškai vairuoti automobilio neturėjo tesiės dėl tai daryti draudžiančių teisės normų nuostatų.

Teismas įvertinęs kaltininko veiksmų kvalifikacijai reikÅ¡mingus požymius pripažįsta, kad byloje surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, jog V. L. vairavo transporto priemonę kai jo neblaivumas atitiko vidutinio apsvaigimo laipsnį ir padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. IV. Baudžiamosios atsakomybės motyvai V. L. baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, kÄ patvirtina jo nuoseklÅ«s parodymai tiek tyrimo metu, tiek teisme (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nes apsvaigimas alkoholiu yra nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojantis požymis. Nagrinėjant bylÄ teisme buvo gautas E. L. praÅ¡ymas (b. l. 96), taip pat kaltinamojo ir jo gynėjos praÅ¡ymas dėl baudžiamosios bylos nutraukimo BK 40 straipsnio pagrindu (b. l. 101-104). Vėliau teismo posėdžio metu buvo gauti patikslintas kaltinamojo V. L. ir A. V. praÅ¡ymai dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo pagal laidavimÄ (be užstato).

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Å io straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sÄ lygos, susijusios su nusikalstamÄ veikÄ padariusiu asmeniu:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sÄ lygų visumai. Teismas nustatė ir pripažino, kad V. L. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai dėl to gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

V. L. praeityje neteistas (teistumas iÅ¡nykęs) (b. l. 68), per paskutinių trejų metų laikotarpį vienÄ kartÄ bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , paskirtÄ piniginę baudÄ yra sumokėjęs (b. l. 70-71). V. L. yra (duomenys neskelbtini), nedirbantis. Turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų V. L. nėra padaręs, jo netinkamo elgesio faktų po nusikaltimo padarymo neužfiksuota. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir įvertinus atsitiktinį padaryto nusikaltimo pobÅ«dį yra pagrindas manyti, kad V.

L. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismo vertinimu yra visos sÄ lygos, kurios sudaro pagrindÄ nusikaltimÄ padariusį V. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta bÅ«tina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali bÅ«ti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010).

Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat jo charakteristikÄ ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas. Be to, pagal teismų praktikÄ dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Teisme apklaustas A. V. parodė, kad buvo Å¡oke sužinojęs, kas nutiko. Jis nėra matęs V. L. iÅ¡gėrusio. Å is atvažiuodavo pas jį į kaimÄ , į (duomenys neskelbtini), pasiÅ«lius visada atsisakydavo iÅ¡gerti. Šį kartÄ apie įvykį, kad Å¡is vairavo neblaivus, jis sužinojo prieÅ¡ dvi savaites. Apie tai jam pasakė pats V. L.. Jie yra kaimynai, bendrauja. Gyvena viename name, vienoje laiptinėje. Jie padeda vienas kitam. Kaimynas padeda, kai sugenda jo automobilis. Jis taip pat esu jam yra padėjęs Å¡ioje srityje.

Dabar bendrauja mažiau, nes jis daug dirba, (duomenys neskelbtini). Tačiau jie dažnai susiskambina. Jis supranta, kad tenkinus laidavimo praÅ¡ymÄ jie bendraus daugiau, nes jo gyvenime atsirastų atsakomybė, reikės daugiau kalbėtis, prižiÅ«rėti. Å iuo metu jis dirba (duomenys neskelbtini), keturis metus prieÅ¡ tai dirbo (duomenys neskelbtini) darbÄ . Dėl pažeidimų yra gavęs 6 eurų baudÄ už greičio virÅ¡ijimÄ . Nuobaudos yra sumokėtos. Prie A. V. praÅ¡ymo pridėti duomenys patvirtina, kad jis praeityje neteistas, tik du kartus baustas dėl Kelių eismo taisyklių, susijusių su leistino greičio virÅ¡ijimu, darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos charakterizuojamas tik teigiamai.

Ä®vertinus A. V. charakterizuojančius duomenis nustatyta, kad laiduotojas yra kaltininko pažįstamas ir jam artimas asmuo, susijęs su juo tiek draugystės, tiek kaimynystės santykiais. Abu asmenys nuolat bendrauja, kartu sprendžia problemas dėl eksploatuojamo turto, santykius grindžia abipuse pagarba. Teismas nustatė, kad V. L. ir A. V. santykiai yra nuolatiniai, artimi, nuoÅ¡irdÅ«s ir tamprÅ«s tiek, kad laiduotojas galėtų daryti pakankamÄ ir teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. Pasitikėjimas ir tarpusavio pagalba yra tie požymiai, kuriuos įvertinęs kaltininkas turėtų jausti laiduotojo įtakÄ ir kontrolę bei atsakomybę už savo veiksmus.

Teismo vertinimu minėtos aplinkybės sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad laiduotojas A. V. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kadangi yra nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, nuolat bendrauja su V. L., kritiÅ¡kas kaltininko elgesiui Å¡iam neblaiviam vairuojant automobilį, jo pozityvi vertybinė orientacija ir ryÅ¡ys su kaltininku yra pagrindas ir veiksniai, kurie gali daryti kaltininkui teigiamÄ Ä¯takÄ (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys). Ä®vertinęs visas reikÅ¡mingas aplinkybes dėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, nusikaltimo trukmę, pasekmes, kaltininko asmenybę, gautus praÅ¡ymus, teismas mato pagrindÄ atleisti V.

L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jį laiduotojo A. V. atsakomybei. Ä®vertinus kaltininko asmenybę, padarytas iÅ¡vadas ir jau suformuotus asmenybės pokyčius dėl neteisėto elgesio, baudžiamojo proceso poveikį kaltininkui, laiduotojo norÄ ir ryžtÄ bÅ«ti atsakingu už kaltininkÄ , teismas mato pagrindÄ skirti kiek ilgesnį nei minimalus laidavimo terminÄ be užstato. Tinkamam baudžiamosios atsakomybės tikslų realizavimui teismas taip pat mato pagrindÄ kaltininkÄ atleidus nuo atsakomybės V.

L. skirti baudžiamojo poveikio priemones, kaip tai numatyta BK 67 straipsnio 2 dalyje (pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės). V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai Teismas įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir turinį pripažįsta, kad V. L. turi būti skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas – kadangi jis nusikalto neleistinai ir neteisėtai naudodamasi minėta įgyta specialia teise, ja be pagrindo piktnaudžiaudamas, sukeldamas pavojų sau, kitiems ir aplinkai, kuris buvo realizuotas kilusiu eismo įvykiu.

Tinkamam tokio neteisėto elgesio turinio įvertinimui kaltininkui reikalingos atitinkamo pobÅ«džio pasekmės, kurios sulaikytų asmenį nuo tokio ar panaÅ¡aus elgesio pažeidžiant teisės reikalavimus ir draudimus. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už Å¡io kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 2811 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali bÅ«ti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam Å¡ių nusikalstamų veikų padarymo metu Å¡io kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (aktuali įstatymo redakcija nuo 2022 m. lapkričio 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad V. L. pirmÄ kartÄ padarė nesunkų nusikaltimÄ , savo kaltę visiÅ¡kai pripažino, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, praeityje neteistas (teistumas jo atžvilgiu yra iÅ¡nykęs), piktnaudžiavo specialia teise vairuoti kelių transporto priemones bÅ«damas vidutinio neblaivumo laipsnio. V. L. ne tik kėlė, bet ir sukėlė grėsmę ir pasekmes aplinkiniams ir saugiam eismui, praeityje jis yra kartÄ baustas administracine tvarka dėl KET pažeidimo, dėl ko teismo vertinimu jam turi bÅ«ti skirtas ne minimalus, tačiau mažesnis nei įstatyme numatyto vidurkio dydžio minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas.

Termino pradžia skaičiuotina nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo ir specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023 m. sausio 9 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis).

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). BK 72 straipsnio 5 dalyje taip pat nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iÅ¡ kaltininko iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

Nagrinėjamu atveju V. L. nėra nuteisiamas dėl padaryto nusikaltimo ir jam nėra skiriama bausmė, nes jis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Tai yra svarbi aplinkybė sprendžiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimÄ . Spręsdamas dėl turto konfiskavimo kaip poveikio priemonės taikymo kaltininkui teismas atsižvelgia į teismų praktikÄ , kurioje pripažįstama, kad nuteisiamo ir atleidžiamo nuo baudžiamosios atsakomybės asmens atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi.

Nuteistam asmeniui turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), yra privalomas (BK 72 straipsnis) ir nuo teismo nuožiūros nepriklauso. Išimtis iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016).

Kita vertus, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Tokiais atvejais Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės, kaip ir kitų poveikio priemonių, taikymo ir pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiÅ«rai. Teismas įvertina tai, kad V. L. nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka konfiskuotino turto sÄ vokÄ . Remiantis byloje esančia pirkimo-pardavimo sutartimi, minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, t. y.

E. L. (b. l. 31-33). Esant tokioms aplinkybėms, svarstytinas klausimas dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo ir automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ kaltinamojo. Pagal VÅ¡Ä® „Emprekis“ pažymÄ vidutinė automobilio „Alfa Romeo“ kaina Lietuvoje su PVM 2 548 eurai (b. 1. 28). Atkreiptinas dėmesys, kad konfiskuotino turto vertė (taikant BK 72 straipsnio 5 dalį) turi bÅ«ti nustatoma su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo ar jo vertės iÅ¡ieÅ¡kojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų bÅ«ti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017). Be to, ir Konstitucinio teismo praktikoje ne kartÄ akcentuota, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) pačiam teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2004 m. sausio 26 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumÄ , o jos dalis (Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-560-312/2017, Nr. 1A-108-851/2018). Kaip minėta, nagrinėjamu atveju V. L. vairuojamas automobilis „Alfa Romeo“, nuosavybės teise priklauso ne jam, o jo sÅ«nui E. L., kuris nurodė, kad perkant automobilį prie to prisidėjo ir jo tėvas.

Atsižvelgiant į tai ir įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę įvykio metu atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ kaltinamojo V. L. bÅ«tų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumÄ kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja bÅ«dami neblaivÅ«s, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiÅ«rį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, ir nevaržo V.

L. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. VI. Kiti klausimai V. L. tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 64-66). Šios priemonės, kaip tinkamai įgyvendinančios savo paskirtį, paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko naikintinos kaip nebereikalingos. Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismas nusprendžia pagal BPK 94 straipsnio nuostatas:

V. L. vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) tikslinga perduoti Valstybės įmonei „Regitra“. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ė : V. L. (V. L.) pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį bei perduoti jį A. V. atsakomybei pagal laidavimÄ 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams be užstato, ir bylÄ nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu V. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 9 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi iÅ¡ V. L. konfiskuoti automobilio „Alfa Romeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančiÄ 2 548 Eur (dviejų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) sumÄ .

KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, specialiosios teisės sustabdymÄ ir dokumentų paėmimÄ â€“ palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko jas panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus V. L. vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti Valstybės įmonei „Regitra“. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti V.

L., kad: - jeigu laidavimo metu ji padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimÄ dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; - jeigu laidavimo metu ji padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

IÅ¡aiÅ¡kinti laiduotojui A. V., kad jis, bÅ«damas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. IÅ¡aiÅ¡kinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai:

1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės;

2) proceso dalyvis praÅ¡o nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka;

3) byloje bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus. Apeliaciniame skunde turi bÅ«ti motyvuoti apelianto praÅ¡ymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Teisėjas Mindaugas Striaukas