2020-10-07 Nr. AB-18610-3-62-3-01332-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eAS-520-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01332-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Š. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. Š. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2020 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. (6.5)I-1563; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau – VSDFV Utenos skyrius) 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. (10.12E)VPE_SP6E-444 „Dėl atsisakymo V. Š. skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją“; 3) įpareigoti VSDFV Utenos skyrių priimti sprendimą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos V. Š. skyrimo.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. birželio 9 d. nutartimi neatnaujino termino skundui paduoti ir pareiškėjo V. Š. skundą atsisakė priimti.

Pacitavęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog informacijos pateikimas tinkamai įgaliotam atstovui (advokatui) prilyginamas informacijos pateikimui pačiam atstovaujamajam ir kad pareiškėjui teisinę pagalbą teikiančio bei atstovaujančio advokato atlikti veiksmai, vertinant juos trečiųjų asmenų atžvilgiu, laikytini paties pareiškėjo veiksmais, o advokato neatidumas ar nerūpestingumas, vertinant jį trečiųjų asmenų atžvilgiu, taip pat laikytinas paties pareiškėjo neatidumu ar nerūpestingumu.

Teismas nustatė, kad V. Š. interesus, paduodant skundą, atstovavo profesionali teisininkė – advokatė. Nors pareiškėjo skunde nurodyta, kad VSDFV 2020 m. kovo 6 d. sprendimas Nr. (6.5)I-1563 jam elektroninių ryšių priemonėmis buvo įteiktas 2020 m. balandžio 29 d. ir vieno mėnesio terminas skundui paduoti pasibaigė 2020 m. gegužės 29 d., tačiau prie skundo pridedami dokumentai (V. Š. atstovės advokatės susirašinėjimo elektroniniu paštu su VSDFV vyriausiuoju specialistu G. K. duomenys) patvirtina, kad pareiškėjo atstovė ginčijamą VSDFV 2020 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. (6.5)I-1563 elektroninių ryšių priemonėmis gavo 2020 m. balandžio 28 d., todėl vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, paskutinė skundo padavimo teismui diena laikoma 2020 m. gegužės 28 d.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas V. Š. (jo atstovė advokatė) skundą teismui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą išsiuntė 2020 m. gegužės 29 d., t. y. praleidę skundo padavimo teismui terminą, praleisto termino atnaujinti neprašė ir termino praleidimo priežasčių nenurodė. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo skundo padavimo terminą atnaujinti. Neatnaujinus termino skundui paduoti, pareiškėjo skundą dėl sprendimų panaikinimo bei dėl reikalavimo įpareigoti VSDFV Utenos skyrių priimti sprendimą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos V. Š. skyrimo, kaip išvestinį reikalavimą, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, buvo atsisakyta priimti.

Teismas pareiškėjui išaiškino, kad ši nutartis jam neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą dėl to paties ginčo, kartu su skundu pateikiant ir prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodant termino praleidimo priežastis bei pateikiant šias priežastis patvirtinančius įrodymus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 4 dalis).

III. Pareiškėjas V. Š. atskirajame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 9 d. nutartį panaikinti, atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir skundą priimti.

Pareiškėjo nuomone, skundžiamas VSDFV 2020 m. kovo 6 d. sprendimas Nr. (6.5)I-1563 jam buvo įteiktas kitą darbo dieną po sprendimo išsiuntimo dienos, t. y. 2020 m. balandžio 29 d.

V. Š. pažymi, kad nei Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 patvirtintuose Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose (toliau – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai) nėra įtvirtinta procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarka, taip pat nėra nurodytas procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis momentas. Pareiškėjas akcentuoja, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme yra nustatyta tik sprendimų apskundimo tvarka, t. y. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ar mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų ir įstaigų priimti sprendimai pensijų skyrimo klausimais gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais (Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 6 dalis.).

Pareiškėjas nurodo, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose yra nurodyta, jog kiti pensijų skyrimo, mokėjimo, ginčų sprendimo klausimai, nenustatyti nuostatuose, reguliuojami Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro (Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 22 punktas). Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga privalo priimti sprendimą dėl pensijos paskyrimo ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų, o dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas paskyrimo – ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo prašymo su visais būtinais dokumentais ir duomenų gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą ir šio sprendimo apskundimo tvarką, o atsisakius skirti pensiją – ir apie atsisakymo priežastį asmuo turi būti informuotas raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 patvirtintuose Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nėra aprašyta dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarka. V. Š. pažymi, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatyme yra nurodyta, jog fondo valdybos sprendimai ir veiksmai (neveikimas) (išskyrus numatytus šio straipsnio 4 dalyje) gali būti skundžiami Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 5 dalis).

Pareiškėjo nuomone, nurodyta teisės aktų analizė leidžia pagrįstai teigti, kad nei viename nurodytame teisės akte nėra nustatyta dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarka. V. Š. apskųstame sprendime taip pat nėra nurodyta, nuo kada yra laikomas įteiktu dokumentas, išsiųstas elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau sprendime yra nurodyta sprendimo apskundimo tvarka – sprendimas yra skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Pacitavęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 74 straipsnio 8 dalies, 4 straipsnio 5–7 dalių nuostatas, pareiškėjas daro išvadą, kad nei vienam nurodytam teisės aktui, reguliuojančiam skundų dėl atsisakymo skirti pensiją nagrinėjimą, nedetalizuojant dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos, turi būti taikomos Administracinių bylų teisenos įstatymo 74 straipsnio 8 dalies nuostatos, kurios detalizuoja dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis terminus ir šiuo ginčo atveju sprendžiant skundo padavimo terminų praleidimo klausimą, taip pat turi būti taikoma Administracinių bylų teisenos įstatymo 74 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta dokumentų įteikimo momento nustatymo tvarka. V. Š. atkreipia dėmesį, kad tokia pati tvarka yra įtvirtinta ir kituose teisminius procesus reguliuojančiuose teisės aktuose – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1751 straipsnio 10 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 81 straipsnio 10 dalyje.

Pareiškėjo nuomone, jis nepraleido termino skundui pateikti, kadangi, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 5 ir 7 dalių bei 74 straipsnio 8 dalies nuostatomis, laikytina, kad skundžiamas VSDFV sprendimas V. Š. buvo įteiktas kitą darbo dieną po 2020 m. balandžio 28 d., t. y. 2020 m. balandžio 29 d.

Teismui nusprendus, kad terminas skundui paduoti vis dėl to yra praleistas, pareiškėjas prašė jį atnaujinti, kadangi terminas buvo praleistas dėl nepakankamo teisinio reguliavimo, susijusio su dokumentų įteikimu elektroninių ryšių priemonėmis, todėl V. Š., skaičiuodamas terminus skundui paduoti, vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo 74 straipsnio 8 dalies nuostatomis. Be to, terminas buvo praleistas tik vieną dieną, t. y. nežymiai ir gali būti atnaujintas. Pareiškėjo nuomone, teismui neatnaujinus termino skundui paduoti, būtų nepagrįstai apribota jo teisė į pažeistų teisių teisminį gynimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 9 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, padarius išvadą, kad yra praleistas skundo padavimo terminas, ir jo neatnaujinus, teisėtumas bei pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Aktualios redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad Administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-690-662/2019, 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019, 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-655-756/2018). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-588-602/2019, 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-629-822/2018, 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.

Pažymėtina, kad ginčo dėl to, jog pareiškėjo prašomas panaikinti VSDFV 2020 m. kovo 6 d. sprendimas Nr. (6.5)I-1563 jo atstovei elektroninių ryšių priemonėmis buvo išsiųstas 2020 m. balandžio 28 d., nekyla. Tai pavirtina pareiškėjo pateiktas jo atstovės susirašinėjimas elektroniniais laiškais su VSDFV vyriausiuoju specialistu. Pažymėtina, kad anksčiau registruota pašto siunta siųstos korespondencijos su minėtu VSDFV sprendimu pareiškėjo atstovei įteikti nepavyko. Atsižvelgiant į tai, būtent 2020 m. balandžio 28 d. turi būti laikoma minėto sprendimo įteikimo pareiškėjui (jo gavimo) diena.

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis Administracinių bylų teisenos įstatymo 74 straipsnio 8 dalimi, kadangi ji reguliuoja teismo šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis dienos nustatymą, o ne kitų valstybės institucijų elektroninių ryšių priemonėmis siunčiamų sprendimų gavimo momentą. Nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti tikrąjį momentą, nuo kurio asmuo turėjo galimybę susipažinti su jam elektroninių ryšių priemonėmis išsiųstu sprendimu.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra aiškiai nurodyta, kad laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-400-552/2020, 2020 m. balandžio 15 d. nutartį eA-945-438/2020). Kadangi VSDFV 2020 m. kovo 6 d. sprendimas Nr. (6.5)I-1563 pareiškėjui (jo atstovei) elektroniniu paštu buvo išsiųstas 2020 m. balandžio 28 d., atsižvelgus į elektroninių laiškų siuntimo bei gavimo specifiką (elektroninį laišką adresatas paprastai gauna praėjus neilgam laiko tarpui po to, kai jis buvo išsiųstas), darytina išvada, kad VSDFV 2020 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. (6.5)I-1563 V.

Š. atstovė gavo būtent tą pačią dieną, kai jis buvo išsiųstas, t. y. 2020 m. balandžio 28 d. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, jog valstybės institucijų siųstų sprendimų apskundimo tvarka skaičiuojama nuo elektroninio laiško su sprendimu adresatui išsiuntimo dienos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-430-525/2020, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-348-502/2017).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundas teismui dėl ginčijamo VSDFV sprendimo panaikinimo turėjo būti paduotas iki 2020 m. gegužės 28 d. Taigi, per atstovę elektroninių ryšių priemonėmis 2020 m. gegužės 29 d. išsiųsdamas skundą teismui, V. Š. buvo praleidęs skundo teismui padavimo terminą.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Kadangi, kaip minėta, įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-1062/2020, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-27-602/2020, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Termino praleidimą pareiškėjas motyvuoja teisiniu neaiškumu, kas turėtų būti laikoma elektroninėmis ryšio priemonėmis siųsto sprendimo įteikimo (gavimo) diena – elektroninio laiško išsiuntimo diena ar kita po jos einanti darbo diena.

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad skaičiuodama ginčijamo VSDFV 2020 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. (6.5)I-1563 apskundimo terminą, pareiškėjas (jo atstovė) galėjo sąžiningai klysti. Administracinėje byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti V. Š. ar jos atstovės sąžiningumu, priešingai, jų aktyvus elgesys patvirtina, kad nėra piktnaudžiaujama teise. Nors ir manydama, kad terminas skundui paduoti nėra praleistas, pareiškėjo atstovė, be kita ko, pateikė prašymą šį terminą atnaujinti, tačiau pirmosios instancijos teismas į pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl termino skundui paduoto praleidimo nepagrįstai neatsižvelgė bei nepagrįstai nesvarstė termino skundui paduoti atnaujinimo ir 2020 m. birželio 9 d. nutarties panaikinimo klausimų.

Spręsdama dėl būtinumo atnaujinti praleistą procesinį terminą, teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia ir į tai, kad terminas buvo praleistas nežymiai, t. y. viena diena, o jo atnaujinimas ir skundo priėmimas konkrečiu atveju neprieštaraus teisinio saugumo principui, dėl kurio yra nustatytas procesinių terminų institutas. Pažymėtina, kad formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino, šios administracinės bylos kontekste būtų pažeista asmens teisė kreiptis dėl teisminės gynybos. Formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjui V. Š. atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 9 d. nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo V. Š. atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundą buvo atisakyta priimti, naikinama, V. Š. prašymas dėl termino skundui paduoti tenkinamas, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. Š. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 9 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti V. Š. terminą skundui dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. (6.5)I-1563 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. (10.12E)VPE_SP6E-444 panaikinimo bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus įpareigojimo priimti sprendimą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos V. Š. skyrimo paduoti ir pareiškėjo V. Š. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė