c29bbc0d-a0fb-445a-b3f1-39e91fba9397 · Kauno apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo bylaNr. ATP-557-593/2015                                                                                      Proceso Nr. 4-69-3-04546-2014-8                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. birželio 23 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėja Daiva Jankauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pažeidėjo V.

Ž. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarimo V. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir n u s t a t ė : V. Ž. 2014-06-08, 12.50 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus (nustatytas 3,05 promilių girtumas) ir važiuodamas automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio priekine dalimi kliudė priekyje stovintį automobilį. Tęsdamas manevrÄ , atbuline eiga atsitrenkė į gale stovintį automobilį, minėtas automobilis nuo smÅ«gio pajudėjo atgal ir atsitrenkė į kitÄ automobilį.

Eismo įvykio metu apgadintos trys transporto priemonės. T. V. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 p. reikalavimus, t. y. padarė pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str. 3 d.Kauno apylinkės teismo 2015-04-27 nutarimu V. Ž. nubaustas pagal ATPK 127 str. 3 d. 1350 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Tokį sprendimÄ apylinkės teismas priėmė įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus ir raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , o nuobaudÄ pažeidėjui paskyrė vadovaudamasis ATPK 30 str. nuostatomis.Apeliaciniu skundu V.

Ž. praÅ¡o skundžiamÄ nutarimÄ panaikinti ir grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui arba bylÄ pagal ATPK 127 str. 3 d. jo atžvilgiu nutraukti, perkvalifikuoti jo veikÄ Ä¯ ATPK 127 str. 2 d. ir už šį pažeidimÄ paskirti administracinę nuobaudÄ . Skunde jis teigia, kad skundžiamame nutarime jo kaltė buvo grindžiama ir policijos pareigÅ«nės S. L., fiksavusios padarytÄ pažeidimÄ , parodymais, iÅ¡dėstytais jos 2014-06-08 tarnybiniame praneÅ¡ime ir 2014-09-12 teismo posėdžio metu.

Tačiau Å¡iame teismo posėdyje apeliantas dėl pateisinamos priežasties nedalyvavo, todėl neturėjo galimybės apklausti liudytojų S. L. bei S. Å ., o vėliau jam nebuvo suteikta galimybė apklausti liudytojos S. L., nes ji į teismo posėdžius neatvyko. Be to, Å¡i liudytoja nepateikė nustatytos formos medicininės pažymos, todėl teismas neturėjo pagrindo jos neatvyko į teismÄ priežasties (išėjusi motinystės ir vaiko priežiÅ«ros atostogų) pripažinti svarbia. Teismas bylos nagrinėjimo neatidėjo ir iÅ¡nagrinėjo bylÄ , nors dėl Å¡io procesinio pažeidimo Kauno apygardos teismas 2014-11-10 nutartimi panaikino apylinkės teismo nutarimÄ ir grÄ Å¾ino bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teisme, nes buvo pažeistos ATPK 272 straipsnyje įtvirtintos V.

Ž. procesinės teisės ir tuo suvaržyta teisę į gynybÄ . Skunde teigiama, kad apylinkės teismas nesurinko ir neiÅ¡tyrė visų galimų įrodymų, nes V. Ž. kaltę grindė liudytojų parodymais, kurie teisme nebuvo apklausti dalyvaujant apeliantui, kuo buvo pažeista jo teisė į gynybÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , kas yra pagrindas skundžiamÄ nutarimÄ panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teismui. Apeliantas teigia, kad vairuodamas automobilį jis nebuvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų, jo neblaivumas buvo nustatytas praėjus 1,5 val. po eismo įvykio ir tik iÅ¡ alkotesterio parodymų, o policijos pareigÅ«nai tiesiogiai eismo įvykio nematė, todėl nepagrįstai ir remiantis prielaidomis konstatuota, jog automobilį V.

Ž. vairavo neblaivus. Skunde teigiama, kad nėra liudytojų, tiesiogiai stebėjusių eismo įvykį bei mačiusių, kaip jis vartojo alkoholį, o po to sėdo už vairo ir bÅ«damas neblaivus sukėlė eismo įvykį. Jo kaltė grįsta liudytojų E. K. ir P. G. parodymais, nors jų parodymai negali bÅ«ti patikimu ir neginčijamu įrodymu, nes pagal galiojančius teisės aktus, teisė nustatyti, ar asmuo yra apsvaigęs, suteikta tik policijos pareigÅ«nams. Tuo tarpu apelianto blaivumo patikrinimas, laikantis patvirtintos metodikos, nebuvo atliktas, policijos pareigÅ«nai atliko tik tikrinimÄ alkotesteriu ir tik praėjus 1,5 val. po eismo įvykio.

Apeliantas mano, kad minėti liudytojai galėjo sakyti apie V. Ž. girtumÄ specialiai, norėdami pakenkti, nes jis apgadino jų automobilius ir juos aprėkė dėl neleistinoje vietoje pastatytų automobilių. Apeliantas pažymi, jog iki eismo įvykio jis alkoholio nevartojo, todėl eismo įvykio metu (apie 12:50 val.) buvo blaivus. Be to, teismas nepagristai atmetė ir nevertino apelianto bei liudytojų N. Ž., I. Ž. ir M. K. parodymų, laikė juos nepatikimais, nelogiÅ¡kais ir nenuosekliais. Savo 2014-07-14 paaiÅ¡kinime V.

Ž. nurodė, kad alkoholinius gėrimus jis vartojo praėjus apie 10 min. po eismo įvykio, kai grįžo ir užsidarė bute, kÄ patvirtino kartu su juo visÄ tÄ laikÄ buvęs jo sÅ«nus N. Ž., eismo įvykį matęs M. K. bei I. Ž.. Apeliantas teigia, kad jis vairavo transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį, kas atitinka ATPK 127 str. 2 d. numatytÄ pažeidimÄ , dėl ko jis prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai dėl to gailisi. Todėl yra pagrindas perkvalifikuoti jo veikÄ Ä¯ ATPK 127 str. 2 d.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariatas praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamÄ nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.IÅ¡ V.

Ž. apeliacinio skundo matyti, kad jis neginčija, jog nustatytu laiku ir vietoje vairavo automobilį, kuriuo dėl jo kaltės nustatytomis aplinkybėmis buvo apgadinti trys automobiliai, tačiau neigia automobilį vairavęs bÅ«damas neblaivus ir nurodo, kad alkoholį jis vartojo jau po padaryto eismo įvykio grįžęs pas save į kambarį, todėl mano, kad jo pažeidimus turėtų bÅ«ti kvalifikuojamas pagal ATPK 127 str. 2 d. Taip pat V. Ž. nesutinka su apylinkės teismo iÅ¡tirtais ir įvertinais įrodymais teigdamas, kad ne visi jie buvo iÅ¡tirti, kuo buvo suvaržyta jo teisė į gynybÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ .

Tačiau sutikti su tokiais apeliacinio skundo motyvais negalima.Nors V. Ž. neigia, kad vairavo automobilį neblaivus, kai buvo padarytas eismo įvykis, tačiau tokius jo parodymus paneigia byloje esantys įrodymai ir raÅ¡ytinė bylos medžiaga. Liudytoja L. D. parodė, kad grįžus prie automobilio, prie jos priėjo V. Ž. ir pradėjo jai kažkÄ aiÅ¡kinti, ji pasakė, kad su girtais nekalba. IÅ¡ jo kalbos matėsi, kad jis yra neblaivus, kalba buvo neriÅ¡li, jis eidamas svirduliavo. Liudytojas E. K. parodė, kad nuo V.

Ž. sklido alkoholio kvapas, jo akys buvo pabalusios, jis nesiorientavo aplinkoje, jis nuėjo į Å¡alia esantį pastatÄ , eidamas svirduliavo, o jam nuėjus, atėjo jo dukra, kuri norėjo prisiimti kaltę, kad ji vairavo automobilį, atvykę policijos pareigÅ«nai atvedė tÄ asmenį į tarnybinį automobilį. L. P. G. parodė, kad jis paklausė vairuotojo, kÄ Â jis daro, jis buvo be reakcijos, gal girtas, nuo jo sklido alkoholio kvapas, gal narkotikų pavartojęs, nesuvokė kÄ daro, net negalėjo iÅ¡jungti variklio, vairuotojas nuėjo į Å¡alia esantį pastatÄ , o atvykę policijos pareigÅ«nai atvedė iÅ¡ pastato tÄ patį asmenį, kuris vairavo automobilį VW Passat.

L. S. Å . parodė, kad dirba P. PK vyr. patruliu, atvykęs rado apgadintus automobilius, prie kurių buvo susirinkę žmonės, kurie nurodė, kad automobilius apgadino neblaivus vairuotojas, kuris randasi Å¡alia esančiame pastate ir žiÅ«ri pro langÄ . Nuėjęs į pastatÄ pakvietė V. Ž. į tarnybinį automobilį. Liudytojai V. Ž. atpažino kaip įvykio kaltininkÄ . Jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Tokias aplinkybes pareigÅ«nas S. Å . nurodė ir savo tarnybiniame praneÅ¡ime.Netikėti Å¡ių liudytojų parodymais, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, pagrindo nėra, nes jie yra nuoseklÅ«s, tarpusavyje vieni kitiems neprieÅ¡tarauja, byloje nenustatytas Å¡ių liudytojų asmenimis suinteresuotumas bylos baigtimi ir tikslas apkalbėti V.

Ž.. Be to, Å¡ių liudytojų parodymai patvirtinti raÅ¡ytine bylos medžiaga. IÅ¡ asmens blaivumo testo matyti, kad 2014-06-08, 14.19 val. V. Ž. nustatytas 3,05 promilių girtumas. IÅ¡ E. K. paaiÅ¡kinimo matyti, kad automobilį vairavo neblaivus vyriÅ¡kis. IÅ¡ P. G. paaiÅ¡kinimo matyti, kad automobilio VW Passat vairuotojas buvo stipriai neblaivus. IÅ¡ L. D. paaiÅ¡kinimo matyti, kad ji rado savo automobilį apgadintÄ , jo vairuotojas kažkÄ priėjęs bandė aiÅ¡kinti, tačiau ji nieko nesuprato, jis nuėjo į poilsio namus ir užsirakino.

Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojai L. D., E. K. ir P. G. parodė, kad iÅ¡ karto po įvykio jie matė, jog V. Ž. buvo neblaivus, jo kalba buvo neriÅ¡li, jis nesiorientavo aplinkoje, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis ėjo svirduliuodamas ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. Todėl liudytojai iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, kurių vienas – S. Å . parodė, kad atvykus į eismo įvykio vietÄ liudytojai paaiÅ¡kino, kad eismo įvykį sukėlęs vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus ir pasiÅ¡alino į gretimÄ namÄ , todėl pareigÅ«nas nuėjo į pastatÄ ir pakvietė nurodytÄ asmenį į tarnybinį automobilį.

Liudytojai pamatę jį, atpažino kaip asmenį, vairavusį automobilį ir sukėlusį eismo įvykį.Įvertinus aukščiau išdėstytus ir aptartus įrodymus bei rašytinę bylos medžiaga konstatuojama, kad nustatytu laiku ir vietoje V. Ž. vairavo automobilį būdamas neblaivus (net ir praėjus apie pusantros valandos po eismo įvykio jam nustatytas 3,05 promilių girtumas) ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadintos trys transporto priemonės, tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 punktų reikalavimus.

Todėl jo pažeidimas skundžiamu nutarimu teisingai kvalifikuotas kaip pažeidimas, numatytas ATPK 127 str. 3 d., ir už tai jam paskirta sankcijoje numatyta nuobauda (pagrindinė ir papildoma). Tuo pagrindu V. Ž. apeliacinio skundo motyvai, kad jo kaltė, jog eismo įvykį jis padarė būdamas neblaivus, nepagrįsta objektyviais bylos duomenimis, nors iš tikrųjų jis alkoholį vartojo po eismo įvykio grįžęs pas save į kambarį, tai, kad kaltė paremta tik prielaidomis, yra atmetami kaip nepagrįsti.

Analogiškai vertinami ir apelianto motyvai dėl to, jog jo pažeidimas turėtų būti kvalifikuojamas pagal ATPK 127 str. 2 d. (eismo įvykio sukėlimas), o ne pagal ATPK 127 str. 3 d. Apeliantas teigia, kad jis nebuvo sustabdytas policijos pareigūnų, jo neblaivumas buvo nustatytas praėjus 1,5 val. po eismo įvykio ir tik iš alkotesterio parodymų, o policijos pareigūnai tiesiogiai eismo įvykio nematė, kaip ir kiti liudytojai, kad jis vartojo alkoholį, o po to sėdo už vairo ir būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį.

Tačiau tokie V. Ž. parodymai, nurodant aplinkybes iÅ¡ sau palankios pusės vertintini kritiÅ¡kai, kadangi jie paneigti kitais, anksčiau iÅ¡vardintais bylos duomenimis. Teismas pagrįstai atmetė ir nevertino liudytojų N. Ž., I. Ž. ir M. K. parodymų, nes Å¡ie asmenys yra artimi pažeidėjui, todėl jie yra suinteresuoti padėti jam iÅ¡vengti atsakomybės. Juo labiau, kad aplinkybė, jog, pažeidėjo teigimu, alkoholinius gėrimus jis vartojo ne prieÅ¡ įvykį, o praėjus apie 10 min. po eismo įvykio, kai grįžo į butÄ , paneigia iÅ¡dėstyti ir aptarti įrodymai dėl jo apsvaigimo iÅ¡ karto po įvykio.Apeliantas teigia, kad skundžiamas nutarimas turi bÅ«ti panaikintas ir byla turi bÅ«ti grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo apylinkės teismui, nes teisme jam dalyvaujant neapklausus liudytojos policijos pareigÅ«nės S. L., kurios tarnybiniu praneÅ¡imu taip pat buvo grįsta V.

Ž. kaltė, buvo pažeistos ATPK 272 straipsnyje įtvirtintos V. Ž. procesinės teisės ir tuo suvaržyta teisę į gynybÄ . Be to, dėl Å¡io pažeidimo ankstesnis apylinkės teismo nutarimas Kauno apygardos teismo nutartimi jau buvo panaikintas. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ iÅ¡ naujo apylinkės teisme ir tiriant įvykio aplinkybes, teismas keturis kartus kvietė į teismo posėdį liudytojÄ S. L., tačiau jai neatvykus buvo nustatyta, kad ji yra gimdymo, vaiko auginimo atostogose, todėl nepavykus jos apklausti, Å¡ios liudytojos parodymais skundžiamame nutarime ir nesiremta, tik nurodytas Å¡ios liudytojos policijos pareigÅ«nės tarnybinis praneÅ¡imas, vertinant tai kaip raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ .

Tačiau pažymėtina, kad net ir nesiremiant liudytojos S. L. tarnybiniu praneÅ¡imu, byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių V. Ž. kaltę dėl jam skundžiamu nutarimu inkriminuoto pažeidimo padarymo. Todėl tai, kad Å¡i liudytoja nebuvo apklausta teisme, nesuteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad buvo pažeistos ATPK 272 straipsnyje įtvirtintos V. Ž. procesinės teisės ir tuo suvaržyta jo teisė į gynybÄ . Juo labiau, kad savo procesinę teisę į gynybÄ V. Ž. galėjo realizuoti apskųsdamas apylinkės teismo nutarimÄ , ir Å¡ia teise jis pasinaudojo.

Be to, teisme visi kiti liudytojai buvo apklausti V. Ž. dalyvaujant, jis galėjo užduoti jiems norimus klausimus. Tuo tarpu skundžiamo nutarimo gretinti su anksčiau Å¡ioje byloje priimtu Kauno apylinkės teismo 2014-09-22 nutarimu, kuris buvo panaikintas ir byla buvo grÄ Å¾inta iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teisme, negalima, nes minėtame nutarime buvo remtasi teisme apklaustos liudytojos S. L. parodymais, kurie gauti teismo posėdyje nedalyvaujant V. Ž.. Tuo tarpu antrÄ kartÄ nagrinėjant bylÄ apylinkės teisme, Å¡ios liudytojos teismui apklausti nepavykus, jos parodymais remtasi nebuvo.Ä®vertinus paminėtas aplinkybes daroma iÅ¡vada, kad skundžiamas nutarimas, kuriuo V.

Ž. yra nubaustas pagal ATPK 127 str. 3 d. yra teisėtas, todėl tenkinti pažeidėjo skundÄ ir skundžiamÄ nutarimÄ panaikinti, kaip to praÅ¡oma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja n u t a r i a : V. Ž. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėja                                                                                    Daiva Jankauskienė