c29b6dd4-285f-4753-b612-e99bf4d928e8 · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-786-776/2019 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07832-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.2.6.1 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 4 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Erminijus Baziulis, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Anusevičienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei K. V. ir jos atstovei advokatei Inetai Kačenauskienei, dalyvaujant atsakovei S. M., atsakovams A. J., R. J. ir jų atstovui advokatui Vilmantui PoÅ¡kui, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, notarei N. M., žodinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės K. V. ieÅ¡kinį atsakovams S. M., A. J. ir R. J., trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, notarei N. M., dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo. Teismas n u s t a t ė:

1. ieÅ¡kovė K. V. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas pagal 2018 m. lapkričio 2 d. tarp atsakovų S. M., A. J., R. J. sudarytÄ 173/655 dalių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintÄ Å iaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarės N. M., notarinio registro Nr. NM-5442, arba, preziumuojant, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, perkelti ieÅ¡kovei atsakovės R.

J. pirkėjo teises ir pareigas pagal Å¡iÄ sutartį. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovai A. J. ir R. J. 1,73 arus ginčo žemės sklypo įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o iki ginčo sutarties sudarymo R. J. jokios žemės sklypo nuosavybės dalies neturėjo, t. y. nebuvo bendraturtė. IeÅ¡kovės nuomone, taip ginčo žemės sklypo dalis parduota ne bendraturtei, apeinant ieÅ¡kovę, kaip bendraturtę, kuri buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kusi valiÄ Ä¯sigyti dalį bendrai valdomo žemės sklypo, tačiau į sandorio sudarymÄ nebuvo pakviesta.

2. Atsakovė R. J. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, bei prašė jį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė nurodė, kad ginčo sandoris buvo atliktas laikantis imperatyvių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnio 1 dalies nuostatų, o pasirikti pirkėjÄ yra pardavėjo teisė. Atsakovės nuomone, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas dėl praneÅ¡imo apie ketinimÄ parduoti negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas plečiamai, kad visus bendraturčius bÅ«tina informuoti apie savo bendrÄ ja nuosavybe turimo turto dalies pardavimÄ kitam bendraturčiui ir, kad kitam bendraturčiui bÅ«tina praneÅ¡ti apie sandorio pasiraÅ¡ymo vietÄ ir laikÄ .

Atsakovė taip pat pabrėžė, kad ginčo žemės sklypo dalis buvo parduota bendraturčiui A. J., kuris yra santuokoje su atsakove, todėl argumentas, kad 173/655 žemės sklypo dalis parduota bendraturtei R. J. yra nepagrįstas. Atsakovės teigimu, ji nėra pirkėja pagal pirkimo–pardavimo sutartį, todėl ji yra netinkama atsakovė pagal ieškovės ieškinį. Atsakovė nurodė, kad ieškovės pareikštas alternatyvus reikalavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintam šeimos turto institutui, todėl šis ieškinio reikalavimas iš viso turėtų būti nenagrinėtinas.

3. Atsakovas A. J. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, bei prašė jį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas nurodė, kad sudarant ginčo sandorį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnio 1 dalies nuostatos nebuvo pažeistos, nes žemės sklypo dalies pardavėja turėjo teisę savo nuožiÅ«ra pasirinkti jos pirkėjÄ . Atsakovo nuomone, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas dėl praneÅ¡imo apie ketinimÄ parduoti negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas plečiamai, kad visus bendraturčius bÅ«tina informuoti apie savo bendrÄ ja nuosavybe turimo turto dalies pardavimÄ kitam bendraturčiui ir, kad kitam bendraturčiui bÅ«tina praneÅ¡ti apie sandorio pasiraÅ¡ymo vietÄ ir laikÄ .

Atsakovas pabrėžė, kad faktas, kad atsakovas yra susituokęs su R. J. neprieštarauja materialinėms ir procesinėms teisės normoms, reglamentuojančioms bendraturčių teises ir pareigas dėl savo nuosavybės dalies valdymo, naudojimo ir disponavimo, taip pat kad nei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, nei kituose teisės aktuose nenustatyta apribojimų vienam iš bendraturčių, kuris yra susituokęs, pirkti iš kito bendraturčio jo dalį. Atsakovas nurodė, kad ieškovės pareikštas alternatyvus reikalavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintam šeimos turto institutui, todėl šis ieškinio reikalavimas iš viso turėtų būti nenagrinėtinas.

4. Atsakovė S. M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, prašė jį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė nurodė, kad faktas, jog bendraturtis A. J. yra sudaręs santuokÄ su R. J. niekaip teisiÅ¡kai neįtakoja jos, kaip pardavėjos, apsisprendimo teisės kuriam iÅ¡ bendraturčių parduoti žemės sklypo dalį ir nesuteikia teisės ieÅ¡kovei turėti daugiau teisių nei numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnyje. Atsakovė pažymėjo, kad tuo atveju, jei daiktas parduodamas ne trečiajam asmeniui, o vienam iÅ¡ bendraturčių, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnio nuostatos netaikomos, o pardavėjo teisė pasirinkti, kuriam iÅ¡ bendraturčių parduoti savo dalį bendrojoje nuosavybėje, įstatyme neribojama.

5. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, notarė N. M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir prašė nelaikyti jos trečiuoju asmeniu, nes ji, kaip notarė, atlieka įstatymo pavestas funkcijas ir neturi jokio suinteresuotumo Å¡ios bylos baigtimi.

6. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, notarė N. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieÅ¡kiniu visiÅ¡kai nesutinka. Trečiasis asmuo paaiÅ¡kino, kad atsakovas A. J., kaip vienas iÅ¡ bendrasavininkų, turėjo teisę įsigyti kito bendrasavininko parduodamÄ Å¾emės sklypo dalį. Trečiasis asmuo nurodė, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė į žemės sklypo dalį atsirado dėl įstatyme nustatyto santuokinio turto valdymo teisinio rėžimo, nes atsakovai A. J. ir R. J. nebuvo sudarę vedybinės sutarties. Trečiasis asmuo paaiÅ¡kino, kad bendrasavininkas turi teisę pats pasirinkti bet kurį iÅ¡ bendrasavininkų, kuriems parduos savo daikto dalį.

7. IeÅ¡kovė K. V. teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, atsisakydama ieÅ¡kinio antrojo alternatyvaus reikalavimo. IeÅ¡kovė nurodė, kad bendraudama su atsakovės S. M. dukra J. U. buvo iÅ¡reiÅ¡kusi valiÄ Ä¯sigyti žemės sklypo dalį, su atsakovu A. J. taip pat aptarė, kad iÅ¡ atsakovės S. M. jai priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį pirks abu lygiomis dalimis. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad žemės sklypo dalis jai galėjo bÅ«ti neparduota dėl iÅ¡skirtinai asmeninių priežasčių. IeÅ¡kovė taip pat pažymėjo, kad ginčo sandoris apriboja jos teises naudotis ir disponuoti savo žemės sklypo dalimi.

8. IeÅ¡kovės K. V. atstovė advokatė Ineta Kačenauskienė teismo posėdžio metu prašė tenkinti ieÅ¡kinio pirmÄ jį alternatyvųjį reikalavimÄ , o antrojo reikalavimo atsisakė, bei priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atstovė pažymėjo, kad ieÅ¡kovės valia įsigyti žemės sklypo dalį buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta, tačiau atsakovai Å¡iuo atveju apgavo ieÅ¡kovę. Atstovė nurodė, kad R. J., kuri save atsiliepime į ieÅ¡kinį įvardino trečiuoju asmeniu, žemės sklypo dalis negalėjo bÅ«ti parduota.

Atstovė pabrėžė, kad susidariusi situacija prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnio aiÅ¡kinimo, nes atsirado dar vienas bendrasavininkas, t. y. bendrasavininkų skaičius padidėjo. Atstovė paaiÅ¡kino, kad statinys, stovintis ant ginčo žemės sklypo, priklauso tik ieÅ¡kovei K. V. ir atsakovui A. J., todėl atsakovei R. J. žemės sklypo dalis nereikalinga, ir tai apsunkins naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymÄ .

Atstovės nuomone, tuo atveju, kai žemės sklypas ir statiniai valdomi dviejų bendraturčių asmeninės nuosavybės teise ir vienas iÅ¡ bendraturčių norėtų įsigyti iÅ¡ trečiojo bendraturčio asmeninės nuosavybės teise priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį, jis neiÅ¡vengiamai turi turėti pirmenybės teisę prieÅ¡ tÄ bendraturtį, kuris įsigyja žemės sklypo dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nes tik tokiu atveju mažėtų bendraturčių skaičius.

Atstovės teigimu, eliminuoti ieÅ¡kovę iÅ¡ ginčo sandorio buvo neteisinga ir nesÄ Å¾ininga, tai buvo grubus bendraturčio teisių pažeidimas.

9. Atsakovė S. M. teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad pirkėju pasirinko vienÄ iÅ¡ bendraturčių, t. y. atsakovÄ A. J., kuris pasiÅ«lė pirkti visÄ jos parduodamÄ Å¾emės sklypo dalį, o su ieÅ¡kove K. V. dėl žemės sklypo dalies pirkimo sÄ lygų nesitarė, nes ji pageidavo įsigyti tik pusę parduodamos žemės sklypo dalies. Atsakovė nurodė, kad žemės sklypo dalį pardavė atsakovui A. J. laisva valia, o dukros J. U. nebuvo įgaliojusi atlikti jokių veiksmų dėl žemės sklypo dalies pardavimo.

10. Atsakovas A. J. teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad įsigijo žemės sklypo dalį iÅ¡ atsakovės S. M., prieÅ¡ tai iÅ¡ anksto su atsakove susitaręs dėl sandorio sÄ lygų. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad pas notarÄ V. Ž. atvykusi ieÅ¡kovė K. V. iÅ¡reiÅ¡kė norÄ pirkti pusę parduodamos žemės sklypo dalies, tačiau atsakovė S. M. nusprendė žemės sklypo dalį parduoti bÅ«tent jam.

11. Atsakovė R. J. teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad įsigyjant ginčo žemės sklypo dalį ji nedalyvavo, o jos sutuoktinis atsakovės S. M. valios neįtakojo. Atsakovė nurodė, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį įgijo pagal įstatymÄ .

12. Atsakovų A. J. ir R. J. atstovas advokatas Vilmantas PoÅ¡kus teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atstovas pabrėžė, kad ieÅ¡kovė neturėjo pirmumo teisės įsigyti parduodamos žemės sklypo dalies, o atsakovo A. J. įsigytam turtui nustatoma bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybės teisė, nes atsakovai A. J. ir R. J. yra sudarę santuokÄ . Atstovas pažymėjo, kad nesvarbu, kokiÄ Å¾emės sklypo dalį bÅ«tų įsigijęs atsakovas A. J., vis tiek ta dalis bÅ«tų įsigyta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

IeÅ¡kinys atmestinas Dėl bendraturčio pirmenybės teisės pirkti kitam bendraturčiui priklausančiÄ bendrÄ ja nuosavybe esančio daikto dalį, kai turtas parduodamas dar kitam bendraturčiui 13. Nagrinėjamu atveju 2018 m. lapkričio 2 d. tarp atsakovų S. M. ir A. J. buvo sudaryta 173/655 dalių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis, patvirtinta Å iaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarės N. M., notarinio registro Nr. NM-5442.

Iki Å¡io sandorio sudarymo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė atsakovei S. M. (173/655 dalys), atsakovui A. J. (223/655 dalys) ir ieÅ¡kovei K. V. (259/655 dalys). Atsakovas A. J. 223/655 dalis žemės sklypo įgijo ir tapo ginčo žemės sklypo bendraturčiu 2017 m. gegužės 10 d. paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo pagrindu asmeninės nuosavybės teise, o 173/655 dalis žemės sklypo įgijo minėtos sutarties pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine atsakove R.

J.. IeÅ¡kovė pageidavo įsigyti atsakovės S. M. parduodamÄ Å¾emės sklypo dalį, tačiau žemės sklypo dalies savininkė atsakovė S. M. pasirinko ginčo sandorį sudaryti tik su atsakovu A. J.. Todėl byloje kilo ginčas dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, kai bendraturtis parduoda savo daikto dalį tik vienam jo pasirinktam bendraturčiui, nepranešęs kitam bendraturčiui.

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ bei juo disponuoti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.78 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, iÅ¡nuomoti ar kitu bÅ«du perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visÄ savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse nustatytas iÅ¡imtis. Todėl bendraturčio dalis, turima bendrosios nuosavybės teise (idealioji dalis), gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas civilinės apyvartos objektas.

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrÄ ja nuosavybe esančiÄ parduodamÄ dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sÄ lygomis, iÅ¡skyrus atvejus, kai parduodama iÅ¡ viešųjų varžytynių. Å i vieno bendraturčio teisė atitinka kito bendraturčio, parduodančio daikto dalį, pareigÄ pasiÅ«lyti pirkti parduodamÄ daikto dalį. Toks daikto savininko bendrosios dalinės nuosavybės suvaržymas, reiÅ¡kiantis pareigÄ pasiÅ«lyti pirkti daikto dalį kitam bendraturčiui, turi tikslÄ â€“ sujungti daikto dalis, sumažinti bendraturčių skaičių, taip užtikrinti racionalų to daikto naudojimÄ .

Kaip teisingai pažymėjo ieÅ¡kovė, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad bendraturčio pirmenybės teise pirkti kito bendraturčio parduodamo daikto dalį siekiama efektyvaus nuosavybės valdymo: sudaroma galimybė sumažinti bendraturčių skaičių ir pakeisti nuosavybės teisės rūšį, dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti vienÄ daiktÄ yra pasunkėjusi, todėl kai vienas iÅ¡ bendraturčių parduoda savo dalį, Å¡iÄ dalį įgijus kitam bendraturčiui ir sujungus daikto dalis, daikto valdymas tampa efektyvesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu bendraturčiui priklausanti bendrÄ ja nuosavybe esančio daikto dalis parduodama pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ pirmenybės teisę, kitas bendraturtis turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam bÅ«tų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnį sprendžiant, ar nebuvo pažeista bendraturčio pirmenybės teisė pirkti parduodamÄ daikto dalį, turi bÅ«ti nustatyta, ar atsirado pirmenybės teisė pirkti.

Todėl svarbu pažymėti tai, kad bendraturtis reikalauti perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas į daikto dalį, gali tik tuo atveju, kai daikto dalį nupirko kitas asmuo, iki tol nebuvęs daikto bendraturčiu. Toks aiÅ¡kinimas iÅ¡plaukia iÅ¡ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatytos pardavėjo praneÅ¡imo kitiems bendraturčiams tvarkos, t. y. pardavėjas turi praneÅ¡ti apie ketinamÄ sudaryti sandorį ir jo sÄ lygas tik tuo atveju, kai ketina parduoti savo dalį ne bendraturčiui.

Todėl sutiktina su atsakovų pozicija, kad bendraturtis, parduodantis savo daikto dalį, turi visiÅ¡kÄ laisvę, kuriam kitam bendraturčiui jÄ parduoti ir jam nekyla pareiga pasiÅ«lyti pirkti parduodamÄ daikto dalį visiems bendraturčiams. AiÅ¡kinat minėtÄ teisės normÄ taip, kaip jÄ aiÅ¡kina atsakovė, be pagrindo bÅ«tų apsunkinta ar suvaržyta bendrosios nuosavybės dalį parduodančio asmens teisinė padėtis. Kaip paaiÅ¡kino atsakovė S. M., ji pasirinko vienÄ iÅ¡ bendraturčių, t. y. atsakovÄ A.

J., kuris pasiÅ«lė pirkti visÄ jos parduodamÄ ginčo žemės sklypo dalį, o su ieÅ¡kove K. V. dėl žemės sklypo dalies pirkimo sÄ lygų nesitarė, nes ji pageidavo įsigyti tik pusę parduodamos žemės sklypo dalies. Nors bendrasavininkas turi teisę perleisti ir savo dalies dalį, tačiau įstatymas apsisprendimo teisę dėl sandorio objekto palieka bendrasavininkui. Todėl laikytina, kad ieÅ¡kovės pirmenybės teisė negalėjo atsirasti, vadinasi ieÅ¡kovės bendraturčio pirmenybės teisė pirkti parduodamÄ daikto dalį negalėjo bÅ«ti pažeista.

17. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 125 straipsnį, reglamentavusį bendrasavininkių pirmenybės teisę pirkti parduodamas dalis bendrojoje nuosavybėje ir kurio nuosatatos buvo analogiÅ¡kos kaip Å¡iuo metu nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnyje, yra nurodęs, kad įstatyme nereglamentuota pirmenybės teisės tarp bendraturčių įsigyti parduodamÄ dalį bendrojoje nuosavybėje, todėl pardavėjo pareiga praneÅ¡ti visiems bendraturčiams apie parduodamÄ turto dalį negali turėti teisinės reikÅ¡mės, t. y. kai dalis bendrojoje nuosavybėje parduodama ne paÅ¡aliniam asmeniui, o bendraturčiui, pardavėjo teisė pasirinkti, kuriam iÅ¡ bendraturčių parduoti savo dalį bendrojoje nuosavybėje, įstatyme neribojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2009).

18. Teismo vertinimu, ieškovės pasirinkto pažeistų teisių gynimo būdo nesudaro pagrindo taikyti ir ieškovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovas A. J. ginčo žemės sklypo dalį įsigijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine atsakove R. J., kuri iki tol nebuvo žemės sklypo bendrasavininkė. Kaip paiškino, ginčo sandorį patvirtinusi notarė, atsakovai R. J. ir A. J. vedybų sutarties ginčo sandorio sudarymo metu nebuvo sudarę, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.82 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiÅ¡kia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Akivaizdu, kad pagal Å¡iÄ galiojančiÄ prezumpcijÄ kitaip nei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ginčo žemės sklypo dalis, jÄ perkant bendraturčiui, kuris yra sudaręs santuokÄ , negalėjo bÅ«ti įsigyta. Todėl Å¡iuo konkrečiu atveju tai, kad atsakovė R.

J. įgijo bendrÄ jÄ jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypo dalį negali bÅ«ti laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnio pažeidimu.

19. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovės pasirinktas savo pažeistų teisių gynimo būdas – pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas ginčo žemės sklypo dalies pardavimo teisiniuose santykiuose – pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnio nuostatas negalimas, nes ieškovės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnyje įtvirtinta bendraturčio pirmumo teisė nebuvo atsiradusi ir todėl nebuvo pažeista. Todėl ieškovės ieškinys atsakovams atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kt.

20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

21. Atsakovė S. M. patyrė 200,00 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina 2019 m. sausio 15 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. 4, 2019 m. sausio 17 d. sÄ skaita už teisines paslaugas Nr. 4 ir 2019 m. sausio 17 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 597248. Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių. Todėl ieÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei S. M. priteistinos 200,00 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti.

22. Atsakovė R. J. patyrė 200,00 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina 2019 m. sausio 4 d. sutartis dėl teisinės pagalbos Nr. AVPK-1/2019, 2019 m. sausio 4 d. sÄ skaita už teisines paslaugas Nr. AVPK-1A/2019 ir 2019 m. sausio 4 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 824295. Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių. Todėl ieÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei R. J. priteistinos 200,00 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti.

23. Atsakovas A. J. patyrė 250,00 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina 2018 m. gruodžio 31 d. advokato įgalinimų priedas prie sutarties dėl teisinės pagalbos Nr. AVPK-40/2018, 2019 m. balandžio 23 d. sÄ skaita už teisines paslaugas Nr. AVPK-12A/2019, 2019 m. gegužės 17 d. sÄ skaita už teisines paslaugas Nr. AVPK-14A/2019 ir 2019 m. balandžio 24 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 0998055 bei 2019 m. gegužės 20 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 0998057.

Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių.

Todėl ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovui A. J. priteistinos 250,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

24. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieÅ¡kinys atmestas, bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ieÅ¡komos į valstybės biudžetÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo, kuris nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo neatleistas.

25. IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 26,56 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ nustatytÄ minimaliÄ (3,00 Eur) valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todėl, atmetus ieÅ¡kinį, jos iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos valstybei.

26. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovams R. J. ir A. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui – 173/655 dalims žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškinį atmetus, laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalis), sprendimui įsiteisėjus, panaikinamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalimi, 259, 260, 263–265, 268–270 ir 284 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovės K. V., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovei S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Priteisti iš ieškovės K. V., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovei R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės K. V., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 250,00 Eur (dviejų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų 00 ct) iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės K. V., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 26,56 Eur (dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų 56 ct) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.

Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo palikti galioti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones; sprendimui įsiteisėjus, laikinÄ sias apsaugos priemones panaikinti. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėjas Erminijus Baziulis