c29aeb65-619a-4e17-a36e-fb6d82d8a84a · Kauno apygardos administracinis teismas

Civilinė byla Nr

                                                                                         Â

Administracinė byla Nr.I-367-423/2010

         Procesinio sprendimo kategorija 35.3 (S)

                      KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

                  S P R E N D I M A S

                                       LIETUVOS

RESPUBLIKOS VARDU

                                                   2010 m.  birželio 3 d.

                                                       Â

     Kaunas   Â

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nataljos Zelionkienės, Gintaro Čekanausko, sekretoriaujant Gintarei Inokaitytei,

dalyvaujant pareiškėjo Viešosios įstaigos Kauno 2-osios klinikinės ligoninės įgaliotam atstovui Dariui Petraičiui,

atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Daivai Gineikaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo VieÅ¡osios įstaigos Kauno 2-osios klinikinės ligoninės skundÄ atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus ir

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas VieÅ¡oji įstaiga Kauno 2-oji klinikinė ligoninė skundu praÅ¡o panaikinti: Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 26d. įsakymÄ Nr. A-4451 ,,Dėl darbo grupės pasiÅ«lymams dėl Kauno miesto savivaldybei pavaldžių antrinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas teikiančių įstaigų valdymo tobulinimo ir teikiamų paslaugų kokybės optimizavimo parengti sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“; Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos 2010-02-17 sprendimÄ Nr. 2010-28-(25-10)14; Ä®pareigoti atsakovÄ organizuoti kompetentingos (teisės aktų suteiktus įgaliojimus turinčios) darbo grupės sudarymÄ , atlikti visapusiÅ¡kÄ ekonominę ir finansinę analizę, antrinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas teikiančių įstaigų valdymo tobulinimo ir teikiamų paslaugų kokybės optimizavimui Kauno mieste gerinti (b.l. 2-11, 68-70).Â

Pareiškėjo atstovas nurodė, kad Kauno miesto

savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymas Nr. A-4451 yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes

sudarant darbo grupę buvo nesilaikyta LR sveikatos sistemos įstatymo 12 str. 4 d., 5d., Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 17 p. reikalavimų bei pagrindinių LR viešojo administravimo principų: įstatymo viršenybės, objektyvumo ir

nepiktnaudžiavimo valdžia. PastarÄ jį principÄ administracijos direktorius V. G. pažeidė sudarydamas darbo

grupę bei patvirtindamas darbo grupės reglamentÄ , paskirdamas save grupės vadovu ir pasitvirtindamas savo funkcijas, taip virÅ¡ydamas kompetencijos ribas ir sudarydamas prielaidas piktnaudžiavimui tarnybine padėtimi. Darytina iÅ¡vada, kad darbo grupės nariams buvo žinoma VÅ¡Ä® Raudonojo Kryžiaus Klinikinės ligoninės padėtis, tačiau sÄ moningai nesiimta veiksmų ir įpareigojimų vykdymo. PareiÅ¡kėjo atstovas pastebi, kad darbo grupės nariai spekuliuoja Raudonojo Kryžiaus pavadinimu ir klaidina visuomenę teikdami, jog reorganizavus klinikines ligonines bus pasiekti tikslai. Darbo grupė turėjo bÅ«ti sudaryta iÅ¡ apskrities virÅ¡ininko administracijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų su tikslu vykdyti vieÅ¡ojo administravimo subjekto valiÄ . Be to pagrindinė darbo grupės paskirtis atlikti visapusiÅ¡kÄ finansinę ir ekonominę Kauno miesto savivaldybėms pavaldžių antrinę asmens sveikatos priežiÅ«rÄ teikiančių įstaigų valdymo tobulinimo ir teikiamų paslaugų kokybės optimizavimo analizę ir pateikti iÅ¡vadas tarybos nariams. Å iuo tikslu gydymo įstaigoms buvo skiriamos investicijos restruktÅ«rizacijai atlikti ir infrastruktÅ«rai gerinti, tačiau VÅ¡Ä® Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninei, kaip neperspektyviai ir problematiÅ¡kai, investicijos nebuvo skiriamos. Ginčijamas įsakymas sukėlė teisines pasekmes, nes Å¡ios Darbo grupės pasiÅ«lymo pagrindu buvo parengtas sprendimo projektas, kuris teiktas svarstyti Kauno miesto savivaldybės tarybai.

Atsakovo atstovė su skundu nesutinka, kadangi tiek ginčijamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, tiek Administracinių ginčų komisijos

sprendimas yra pagrįsti ir teisėti. Darbo grupė buvo sudaryta nepažeidžiant LR vietos savivaldos įstatymo

nuostatų bei vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. T-198, 39 p. numatančiu, kad administracijos direktoriaus įsakymu gali bÅ«ti sudaroma komisija arba darbo grupė iÅ¡kilusioms problemoms spręsti. Tačiau nei viename teisės akte nėra nurodytas draudimas pačiam administracijos direktoriui dalyvauti darbo grupės veikloje ar bÅ«ti jos pirmininku. Darbo grupė savo funkcijas atliko tinkamai, jos pasiÅ«lymai yra rekomendacinio pobÅ«džio ir nėra privalomi. Sudaryta darbo grupė teikė tik siÅ«lymus, jokių sprendimų dėl Kauno 2-osios klinikinės ligoninės prijungimo prie Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės, nepriėmė.  Savivaldybės tarybai įstatymai suteikia iÅ¡imtinę teisę apsispręsti dėl tokių įstaigų reorganizavimo tikslingumo. PareiÅ¡kėjo pozicija, kad į tokio pobÅ«džio darbo grupes turi bÅ«ti įtrauktas Sveikatos apsaugos ministerijos ir apskrities virÅ¡ininko administracijos atstovas, nepagrįsta, nes LR sveikatos sistemos įstatymo 12 str. 4d. ir 5d. nereglamentuoja minėtų atstovų privalomo įtraukimo į darbo grupės veiklÄ . Darbo grupės pateikti pasiÅ«lymai nei pareiÅ¡kėjui, nei savivaldybės tarybai nesukėlė jokių teisinių pasekmių. PareiÅ¡kėjo reikalavimas organizuoti darbo grupės sudarymÄ yra nepagrįstas ir nenumatytas jokiuose teisės aktuose.

        Skundas atmestinas.

Bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A-4451 sudaryta darbo grupė pasiūlymams dėl Kauno miesto savivaldybei pavaldžių antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų valdymo tobulinimo ir teikiamų paslaugų kokybės optimizavimo

parengimo bei patvirtintas šios darbo grupės reglamentas (b.l. 14- 17). Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Kauno apskrities

administracinių ginčų komisijÄ , praÅ¡ydamas panaikinti  Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymÄ Nr. A-4451. Kauno apskrities administracinių ginčų komisija 2010-02-17 sprendimu Nr. 2010-28-(25-10)14 skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ (b.l. 81-84).

Darbo grupė pasiÅ«lymams dėl Kauno miesto savivaldybei pavaldžių antrinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas teikiančių įstaigų valdymo tobulinimo ir teikiamų paslaugų kokybės optimizavimo parengimo (toliau – Darbo grupė) buvo sudaryta vadovaujantis LR vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 3 punktu, kuris numato, kad savivaldybės administracijos direktorius organizuoja administracijos darbÄ , atsako už vidaus administravimÄ

savivaldybės administracijoje bei Kauno miesto savivaldybės administracijos nuostatų, patvirtintų Kauno miesto

savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. T-198, 39 punktu, pagal kurį numatyta, kad administracijos direktoriaus įsakymu gali būti sudaroma komisija arba darbo grupė iškilusioms problemoms spręsti. Nei Vietos savivaldos įstatyme, nei Kauno miesto savivaldybės administracijos nuostatuose nėra numatytas draudimas pačiam

administracijos direktoriui dalyvauti darbo grupės veikloje ar būti jos pirmininku. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal

aukščiau nurodytus teisės aktus, šios Darbo grupės sudarymas yra savivaldybės administracijos vidaus darbo organizavimas. Darbo grupės reglamente, patvirtintame Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A-4451, Darbo grupės pagrindinė funkcija yra parengti pasiūlymus dėl Kauno miesto savivaldybei pavaldžių antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų valdymo tobulinimo ir teikiamų paslaugų kokybės optimizavimo ir iki 2009 m. gruodžio 20 d. pateikti juos Kauno miesto savivaldybės merui. Darbo grupės pasiūlymai yra rekomendacinio pobūdžio, jie nėra privalomi, o savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė),

savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių ir šeimynų (toliau - savivaldybės juridiniai asmenys)

steigimas, reorganizavimas ir likvidavimas pagal LR vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio  2 dalies 21 punktÄ ir LR sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 28 straipsnio 9 punktÄ yra iÅ¡imtinė tarybos, t. y., steigėjo kompetencija. Jokie teisės aktai nenumato, kad prieÅ¡ sprendimo dėl reorganizavimo priėmimÄ , privalomai turėtų bÅ«ti sudaryta kokia nors darbo grupė ar komisija pasiÅ«lymams teikti, ir kad į tokius pasiÅ«lymus savivaldybės taryba turėtų privalomai atsižvelgti.  Nepriklausomai nuo Darbo grupės pateiktų neprivalomojo pobÅ«džio pasiÅ«lymų, savivaldybės tarybai, kaip vieninteliam įstaigos steigėjui, įstatymai suteikia iÅ¡imtinę teisę apsispręsti dėl tokių įstaigų reorganizavimo

tikslingumo. Pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymas Nr.

A-4451 ir jo pagrindu sudarytos Darbo grupės pateikti siūlymai nei pareiškėjui, nei savivaldybės tarybai nesukėlė jokių teisinių pasekmių, kadangi šios Darbo grupės išvadų pagrindu nebuvo priimtas administracinis aktas.

Pareiškėjas

nurodo, kad sudarant darbo grupę buvo pažeista LR sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 4 dalis, kadangi į

darbo grupės sudėtį nebuvo įtrauktas nei vienas Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas. Teisės aktai nereglamentuoja,

jog į panaÅ¡aus pobÅ«džio darbo grupių veiklÄ privalomai turi bÅ«ti įtrauktas Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas. Skundžiamos darbo grupės veikla buvo organizuota bÅ«tent atsižvelgiant į LR sveikatos apsaugos ministerijos parengtÄ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1654 patvirtintÄ Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų ir paslaugų restruktÅ«rizavimo trečiojo etapo programÄ , kurioje numatyta, kad po sveikatos priežiÅ«ros įstaigų restruktÅ«rizavimo, vietoje dviejų VÅ¡Ä® Kauno 2-osios klinikinės ligoninės ir VÅ¡Ä® Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės turi likti tik viena vieÅ¡oji įstaiga.

Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 5 dalis taip pat nenumato, kad į tokios darbo grupės veiklÄ turi bÅ«ti įtrauktas apskrities virÅ¡ininko administracijos atstovas. LR vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 33 punkte nustatyta, kad valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos gali bÅ«ti ir kitos pagal įstatymus savivaldybėms perduotos funkcijos. Todėl Kauno miesto savivaldybė, kaip teisėta VÅ¡Ä® Kauno 2-osios klinikinės ligoninės ir VÅ¡Ä® Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės steigėja, vadovaujantis LR vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 33 punktu, LR sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi, LR sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 28 straipsnio 9 punktu, turi įstatymų suteiktÄ teisę nagrinėti ir spręsti klausimus dėl Å¡ių įstaigų veiklos.

Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis).

                  Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTÄ® 22 straipsnio 1 dalį, skundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

IÅ¡vardintos ABTÄ® nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismÄ ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimÄ . Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiÅ¡kia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiÅ¡kia pareiÅ¡kėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar Å¡ios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu bÅ«du (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A11-443/2005;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008). Tai reiÅ¡kia, jog kiekvienam subjektui turi bÅ«ti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismÄ , privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad Å¡iÄ teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismÄ nereiÅ¡kia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiÅ¡kia galimybę kreiptis į teismÄ tik dėl to, kad bÅ«tų apginta jo (pareiÅ¡kėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009).

Be to, Å¡ių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismÄ asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų vieÅ¡ojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-7-121-2004). Teisme gali bÅ«ti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės

akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Pažymėtina, kad Kauno miesto

savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymas Nr. A-4451 yra viešojo

administravimo subjekto atliktas veiksmas. Tačiau šios Darbo grupės pasiūlymai neišreiškė viešojo administravimo

subjekto, t. y. savivaldybės valios, ir niekaip nepažeidė pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų, kadangi darbo grupės pasiūlymų

pagrindu nebuvo priimtas joks viešojo administravimo subjekto administracinis aktas.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, ginčijamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 26d. įsakymas Nr. A-4451 ,,Dėl darbo grupės pasiÅ«lymams dėl Kauno miesto savivaldybei pavaldžių antrinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas teikiančių įstaigų valdymo tobulinimo ir teikiamų paslaugų kokybės optimizavimo parengti sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ bei Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos 2010-02-17 sprendimas Nr. 2010-28-(25-10)14 yra pagrįsti ir teisėti, nėra jokio įstatyminio pagrindo juos naikinti, skundas Å¡ioje dalyje nepagrįstas ir atmestinas. Atmetus Å¡iuos skundo reikalavimus nėra jokio pagrindo įpareigoti atsakovÄ organizuoti kompetentingos (teisės aktų suteiktus įgaliojimus turinčios) darbo grupės sudarymÄ , atlikti visapusiÅ¡kÄ ekonominę ir finansinę analizę, antrinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas teikiančių įstaigų valdymo tobulinimo ir teikiamų paslaugų kokybės optimizavimui Kauno mieste gerinti, todėl Å¡ioje dalyje taip pat skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

     Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1dalies 1 punktu teismas, n u s p r e n d ž i a :

SkundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                   Â

Asta Urbonienė

                Natalja Zelionkienė

                                     Gintaras

Čekanauskas